Ką pamirštame kalbėdami apie ateities produktų gamybą Pramonės 4.0 kontekste?

 

  • Inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kompetencijos – ateities gamybos pagrindas.
  • Gamybos inžinerija taps sudėtingų procesų inžinerija, kurioje neišsiversime be didžiųjų duomenų analitikos.
  • Todėl šiandien kaip niekad svarbu specialistus ruošiančių įstaigų ir pramonės sektoriaus bendradarbiavimas, investicijos ne tik į naujas technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones.

Straipsnio šaltinis „15min

Robotika, pramonės skaitmenizavimas, ketvirtoji pramonės revoliucija – diskusijų temos, apie kurias vis dažniau girdime pasisakymų medijoje. Iš tiesų, Pramonė 4.0 neišvengiamai paliečia įvairias gyvenimo sritis – išmanūs prietaisai padeda buityje, kuriamos vis pažangesnės dirbtinio intelekto programos, įmonėse atliekami procesai vis sparčiau automatizuojami, siekiant produktyvumo užduočių atlikimui naudojami įvairūs robotai.

Tai keičia ir produktų kūrimo bei gamybos ciklą. Kai šiuo metu kalbame apie gamybos procesus ir su jais susijusias technologijas, medžiagų apdirbimą, gamybos įrangą ir įrankius, turime apie tai galvoti gamybos inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kontekste. Būtent šių kompetencijų tandemas ir kurs ateities gamybos procesą, kuriame specifiniai robotizavimo sprendimai leis rutininius, kūrybinių sprendimų nereikalaujančius darbus mechanizuoti ir automatizuoti.

Visi šie procesai egzistavo dar iki dabartinio supratimo apie Pramonę 4.0, tačiau pramonės skaitmeninimas tik padidino šių trijų inžinerinių kompetencijų integralumą. Šios kompetencijos tampa gamybos proceso pamatine ląstele, jos turi sąveikauti tarpusavyje iš anksto numatydamos būsimus duomenų mainus ir jų poveikį.

Pramonė 4.0 taip pat keičia ir klasikines inžinerijos sritis, pavyzdžiui, projektuojant ateities gaminius reikės galvoti apie produktų konstrukcinius sprendimus, kurie leistų gaminį surinkti robotizuotu būdu.

Apskritai gamybos inžineriją suvoksime žymiai plačiau nei buvome įpratę iki šiol: tai bus procesų inžinerija, kurioje duomenų srauto valdymas ir jų parametrų kitimas bus labai svarbus planuojant ir valdant visą gamybos procesą. Tuo tarpu ICT (informacinės ir komunikacinės technologijos) ir didžiųjų duomenų analitika, taps kompetencija, be kurios ateities inžinieriai negalės efektyviai veikti kaip savo srities profesionalai.

Vis dėlto vykstančio skaitmeninimo virsmo nereikėtų suprasti vien kaip robotizavimo. Gamybininkams tai derėtų suvokti kaip galimybę dar kartą pergalvoti, kokius duomenis proceso prasme jie nori matyti, valdyti, kokie duomenys jiems yra svarbūs gamybinio proceso prasme, o kurie duomenys reikalingi pačiam kuriamam gaminiui, siekiant jį padaryti dar funkcionalesnį ir draugišką vartotojui.

Natūralu, jog įmonių reakcija į vykstančius skaitmeninimo pokyčius yra įvairi, tačiau būtinybę į juos reaguoti suvokia visi. Ne paslaptis, jog jaučiamas specialistų, gebančių dirbti komandoje prie didelių projektų ir procesų, turinčių išlavintą tarpdisciplininį požiūrį, trūkumas.

Ką galime padaryti, norėdami tinkamai reaguoti į neišvengiamus ateities pokyčius pramonėje, darbo rinkoje? Prognozuoti ilgalaikėje perspektyvoje yra sudėtinga, kiek lengviau – galvoti apie tendencijas, o šios yra aiškios – tai gamybos procesų skaitmeninimas ir robotizavimas, taigi įmonės pirmiausia turėtų galvoti apie tai, kaip prisitraukti ir, tuo pačiu, ugdyti atitinkamas darbuotojų kompetencijas. Kaip prisitraukti ir išlaikyti darbuotojus, gebančius prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, atvirus naujovėms ir nuolatiniam mokymuisi.

Specialistus ruošiantiems universitetams ir pramonės sektoriui tai puikus būdas ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, sąlyčio taškų. Pagrindinis iššūkis aukštosioms mokykloms – suprasti ir priimti pramonės poreikius, o vienintelis būdas tai padaryti – pastovus darbas ir kartu su pramone vykdomi tyrimai.

Nuo seno bazinis inžinierių lygis Lietuvoje yra geras – tai rodo puiki alumnų integracija tarptautinėse kompanijose, o tarpdiscipliniškumas suteikia universitetams ir tarptautinio konkurencingumo.

Sąlyginai nedideli lietuviški universitetai turi dideles lankstumo ir integralumo galimybes lyginant su senosios Europos universitetais.

Ateinančius iššūkius pasitikime drąsiai ir atsakingai, investuokime ne tik į naujausias technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai būtume pasiruošę tinkamai.

Lazeriai – reikšminga inžinerinės pramonės ekosistemos dalis

Pažangą lazerių mokslo ir gamybos srityje demonstruojanti Lietuva visame pasaulyje yra pripažįstama viena iš šalių lyderių mokslinių lazerinių technologijų rinkoje ir užima tvirtas pozicijas tarp pramoninių valstybių. Kęstutis Jasiūnas, aukštųjų technologijų įmonės „Ekspla“ vadovas ir LINPRA viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad lazerių pramonė sudaro svarbią dalį Lietuvos inžinerinės pramonės ekosistemoje ir prisideda prie sektoriaus ir visos šalies bendro progreso ir konkurencingumo stiprinimo.

Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 900 žmonių, ir kas metus darbuotojų skaičius auga apie 10 proc . Kas penkerius metus dvigubėja pardavimų apimtys – 2017 m. jos pasiekė 115,7 mln. Eur, o daugiau nei pusė pajamų yra gaunama iš pramonės klientų. Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje – į užsienio šalis jos eksportuoja daugiau nei 90 proc. pagamintų produktų ir kai kuriose nišose neturi net ir globalių konkurentų. Lietuvos lazeriai eksportuojami į daugiau nei 70 valstybių: Į Europos Sąjungos šalis – 45 proc. (į Vokietiją – 14 proc., Prancūziją – 5 proc.); į JAV – 26 proc.; Kiniją – 10 proc.; Japoniją – 6 proc.; P. Korėją – 4 proc. ir kitur.

Kurdami gaminius, esančius ant technologinių pasiekimų ribos, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus. Tai viena iš Inžinierinės pramonės sričių, kur verslo investicijos į mokslinius tyrimus siekia iki 10 proc. nuo pardavimo apimčių.

Pasak K. Jasiūno, svarbu ne tik ekonominis, bet ir socialinis efektas. Lietuvoje naujas, pasaulyje taikomas konkurencingas technologijas ir produktus kuriančios lazerininkų įmonės patenka į didžiausius vidutinius atlyginimus mokančiųjų dvidešimtukus ar penkiasdešimtukus. Lazerių įmonių specialistai neieško geriau apmokamo nekvalifikuoto darbo užsienio šalyse, o išvykę tobulintis į pažangių šalių pažangias įmones, grįžta į Lietuvą pritaikyti įgytos naujos patirties.

Nors absoliutus lazerių ir fotonikos sektoriaus pardavimų ir sumokamų mokesčių dydis, palyginti su kitų sektorių pardavimais, nėra didelis, tačiau vienas darbuotojas Lietuvos lazerių skirtingose įmonėse per metus sukuria nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Palyginimui: pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. pagal EVRK C26 kodą „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“ (Statistikos departamento duomenys) veikloje yra 54,4  tūkst. EUR, kai bendrai visoje inžinerinėje pramonėje pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. buvo ~33 tūkst. EUR. Ir nors lazeriai kaip produktas bendroje Lietuvos eksporto pardavimų rinkoje sudaro nedidelę dalį, tačiau garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau negu biotechnologijos ar krepšinis. Lietuvos vadovai pristatydami Lietuvą savo kalbose neretai su pasididžiavimu mini Lietuvos Lazerių pramonę ir jos pasiekimus, parodydami Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį.

Be lazerinių technologijų negali apsieiti ir visos inžinerinės pramonės ekosistema. Lazerių sektorius yra svarbus užsakovas subrangovams – tikslioms metalo apdirbimo, elektronikos įmonėms. Progresas lazerių srityje nesustos, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje nuolat stiprėja, tad lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras siūlo įmonėms apmokyti savo darbuotojus

Pasinaudokite galimybe motyvuoti darbuotoją ir išsiugdyti sau specialistą 

Nuo rugsėjo 3 d. LINPRA nariai Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras pradeda mokymus pagal  modulines profesinio mokymo programas:

  • SUVIRINTOJO;
  • SANTECHNIKO;
  • METALO APDIRBIMO STAKLININKO.

VJDRMC KVIEČIA APMOKYTI DARBUOTOJUS, NES:

  • Mokymai derinami su darbu (vykdomi pameistrystės mokymo forma arba vakarinėje grupėje);
  • Mokymai naudingi siekiant pakelti darbuotojų kvalifikaciją ar juos perkvalifikuoti, praplėsti teorines žinias praktiniais įgūdžiais;
  • Po mokymų išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis profesinio mokymo diplomas;
  • Galimybė įskaityti turimas kompetencijas;
  • Mokymai finansuojami valstybės lėšomis – NEMOKAMI.

INFORMACIJA APIE MOKYMUS:

  • Mokymų trukmė – iki 2 metų;
  • Minimalus išsilavinimas – baigta vidurinio ugdymo programa;
  • Mokymų vieta – VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Jeruzalės g. 53, Vilnius.

REGISTRACIJA Į MOKYMUS:

  • Elektroniniu būdu lamabpo.lt
  • Registracija galima iki rugpjūčio 28 d.

KONSULTACIJA TEIKIAMA:

Adresu Jeruzalės g. 53, Vilnius
El. paštu: priemimas@mokymas.eu
Tel. 8 (5) 269 7369
Mob.+370 698 56 093

 

Ambicingas projektas: „3D Creative“ kuria 3D technologiją kaulo regeneracijai

#Linpranariai
Saulius Lileikis, „3D Creative“ vadovas:

  • Kuriame pasaulinę inovaciją medicinai – 3D technologiją kaulo regeneracijai.
  • Integruosime 3D technologijų ir medicinos specialistų, biochemikų, biologų kompetencijas.
  • Projekto išlaidų suma – 571.000 Eur, įgyvendinimo laikotarpis – 3 metai.

Straipsnio autorė Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl 3D spausdintuvais gaminamų ginklų, Lietuvoje jauna bendrovė „3D Creative“ įgyvendina projektą „Naujos bioaktyvaus 3D spausdinto karkaso kaulo regeneracijai technologijos sukūrimas“ ir tikisi sukurti pasaulinę inovaciją medicinai.

UAB „3D Creative“ specializuojasi 3D spausdinimo technologijų ir adityvinės gamybos srityse. Įmonės patirtis 3D spausdinimo technologijų srityje leido pastebėti medicinos produktų nišą – karkasų, skirtų kaulo regeneracijai, 3D spausdinimas.

Šiuo metu atliekama daug tyrimų su įvairiais sintetiniais ir biosuderinamais karkasais, siekiant sukurti efektyvias 3D spausdinimo medžiagas bei pačius karkasus. Tyrimai rodo šios srities perspektyvą, tačiau iki šiol realių 3D spausdinimo technologijų, galinčių spausdinti anizotropinius, bioaktyvius karkasus, sukurtų nėra. Viena iš priežasčių – per siauros, tik į tam tikras karkasų savybes nukreiptų, tyrimų kryptys. Kita problema – per siauros tyrėjų komandų kompetencijos.

Kaip teigiama Lietuvos verslo paramos agentūros pranešime, „3D Creative“ projekto metu sieks integruoti 3D technologijų ir medicinos specialistų, biochemikų, biologų (įmonė dirbs kartu su Biochemijos instituto tyrėjais) kompetencijas.

Numatoma atlikti tyrimus, integruojančius 3D technologijų, medžiagotyros, biologinių karkasų geometrinės ir mikrostruktūros tyrimus, karkasų savybių ląstelių kultūrose, laboratorinių gyvūnų modeliuose tyrimus bei biomedicinos tyrimus su pacientais. Tikimasi, kad dirbant tokiai plačiai bei profesionaliai tyrėjų komandai ir atliekant tarpdisciplininius tyrimus, pavyks sukurti tai, ko nepavyko kitiems tyrėjams.

Į projektą įmonė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ investuos 352.000 Eur. Bendra projekto išlaidų suma sieks 571.000 Eur.

Vilniuje nuo 2014 m. veikianti bendrovė šiuo metu turi 6 darbuotojus. Per 2017 m. „3D Creative“ pardavimo pajamos išaugo trečdaliu iki 173.000 Eur, metai baigti pelningai.

Darbuotojų Lietuvoje netrūksta, trūksta tik didesnio našumo

Eglės Markevičienės ir Jovitos Budreikienės straipsnis „Verslo žiniose

Į Lietuvos regionus ateinančios progresyvios užsienio investicijos tampa iššūkiu vietos verslui – aštrėjanti konkurencija dėl darbuotojų, siūlant jiems didesnį darbo užmokestį, vers skubiai pereiti prie našios šiuolaikiškos gamybos ar paslaugų, turinčių daug didesnę pridėtinę vertę. Neprisitaikiusiems gali tekti kabinti spyną ant durų.

„Kai regione atsiranda inovatyvių, našių įmonių, mokančių gerus atlyginimus, kitos to regiono įmonės nori nenori privalės keistis. Jos turės pasirinkti vieną iš dviejų: pradėti gaminti tokią produkciją ir taip efektyviai, kad būtų konkurencingos tarptautinėse rinkose už tarptautinę kainą, arba užsidaryti, nes pigių darbuotojų joms nebeliks“, – tvirtina Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.

Jis neabejoja: kai prie Kauno pradės veikti „Continental“ ir kitų pasaulinių pramonės galiūnų gamyklos, kuriose planuojama įdarbinti šimtus darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis (VDU) regione šoktelės į viršų.

Živilė Kazlauskaitė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė, patvirtina: naujų gamybos sektoriaus investuotojų atėjimas ir įsikūrimas Kauno regione lemia aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

„Kauno LEZ įsikūrusios pramoninės įmonės ieško aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių atlyginimas rinkoje yra santykinai aukštas“, – nurodo ji.

Darbuotojų – į valias

T. Jaskelevičius įsitikinęs, kad darbo jėgos regionuose netrūksta, tik šią problemą dirbtinai eskaluoja tie verslininkai, kurie nenori mokėti arba, dirbami nenašiai, nepajėgia mokėti didesnių atlyginimų.

„Jei darbuotojų stoka Lietuvoje išties būtų kritinė, nebūtų nė vienos savivaldybės, kur VDU popieriuje siekia 600–700 Eur. Kiekvienos savivaldybės miesteliuose atsirastų po kelis tūkstančius žmonių, kurie, pasiūlius didesnį atlyginimą nei vidutinis regione, ateitų dirbti į modernią įmonę“, – tvirtina jis.

Būtent toks darbo užmokesčio vidurkis pernai buvo fiksuotas beveik visose mažesnėse savivaldybėse, o VDU Lietuvoje siekė 840 Eur per mėnesį prieš mokesčius. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2017 m. vidutinis per agentūrą į Lietuvą atėjusių įmonių darbuotojų darbo užmokestis siekė 1.334 Eur per mėnesį, beveik 37% daugiau. Be to, užsieniečių kontroliuojamos įmonės pasižymi ir dvigubai didesniu produktyvumu, pabrėžia „Investuok Lietuvoje“.

Tik našios investicijos

Pono Jaskelevičiaus teigimu, esminė prielaida atlyginimams Lietuvoje augti – investicijos į tokią gamybą, kai gaminami inovatyvūs produktai, kuriuos galima parduoti didesne kaina, arba užtikrinami itin našūs ir efektyvūs gamybos procesai. Tokių investicijų lokomotyvas, anot jo, bus ne vietos, o užsienio kompanijos. Mat didelės dalies Lietuvos pramonės įmonių savininkai yra jau vyresnio amžiaus žmonės, norintys dirbti po senovei, be drastiškų pokyčių.

„Mūsų darbo rinkoje – didžiuliai rezervai. Investavus ir sudarius sąlygas darbuotojams sukurti bent 2 kartus daugiau pridėtinės vertės, žmonės uždirbtų daug didesnį atlyginimą, o tam pačiam ekonominiam rezultatui gauti užtektų pusės dabartinių darbuotojų“, – vertina p. Jaskelevičius.

Vidutinė vieno Lietuvos darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė šiuo metu siekia vos 19.100 Eur per metus ir yra kelis kartus mažesnė nei ES senbuvių pramonės. Eurostato duomenimis, Vokietijos pramonės darbuotojas generuoja beveik 74.000 Eur pridėtinės vertės per metus, Švedijos – apie 90.000 Eur, o ES vidurkis siekia 62.000 Eur.

„Lietuvos pramonė generuoja žemą „inovacijų išeigą“, o gamyboje dominuoja ne nuosavi produktai, o užsakomoji gamyba, t. y. gamybos paslaugų tiekimas itin žemomis maržomis. Produktyvumo deficitas yra pagrindinis iššūkis Lietuvos pramonei“, – tvirtina ir Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai.

Jis skaičiuoja, kad net 75% Lietuvos pramonės gamybos apimties, pridėtinės vertės ir apyvartos generuoja žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai. Juose dirba net 85% visų šalies pramonės darbuotojų.

Natūrali atranka

Anot Nerijaus Mačiulio, banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, dabartiniu Lietuvos ekonomikos išsivystymo etapu svarbesnis ne finansinio kapitalo pritraukimas – jo pakanka, o stiprių prekės ženklų, turinčių klientų visame pasaulyje, atėjimas.

„Tokios investicijos paprastai užtikrina labai konkurencingus atlyginimus“, – pabrėžia jis.

Mažesnėse savivaldybėse tokios investicijos gali sukurti problemų mažesnius atlyginimus mokančioms vietos kapitalo įmonėms, tačiau, ekonomisto nuomone, efektas visgi būtų teigiamas – daugiau uždirbantys darbuotojai pirktų daugiau prekių ir paslaugų iš kitų įmonių.

„Galų gale yra ir tam tikra natūrali atranka – nesugebančios adaptuotis ir dėl darbuotojų konkuruoti įmonės turi vietą užleisti toms, kurios gali mokėti didesnius atlyginimus“, – konstatuoja p. Mačiulis.

Pono Jaskelevičiaus nuomone, Lietuvoje prasidėjusi transformacija iš į pigius produktus orientuotos ir mažomis sąnaudomis besiremiančios ekonomikos į našią ir konkurencingą turėtų suaktyvėti, kai atlyginimų vidurkis pakils dar apie 20%. Šios transformacijos katalizatoriumi bus atlyginimų didėjimas regionuose ir vis aštrėjantis pigios darbo jėgos trūkumas.

„Tada dalis seno kirpimo įmonių bus uždarytos, gali būti, kad laikinai išaugs nedarbo lygis. Tačiau kai atsiras laisvų darbo rankų, vietos ir užsienio verslas pradės investuoti“, – ateities scenarijų piešia jis.

Paskutiniai – Zarasai

Pernai didžiausias vidutinis atlyginimas buvo mokamas Vilniuje (968,7 Eur), kur yra nusėdę daugiausia tiesioginių užsienio investicijų, – naujausiais 2016 m. pabaigos duomenimis, jos siekė 17.336 Eur vienam gyventojui. Daugiau nei 800 Eur vidutiniškai uždirbo Kauno (854,5 Eur) ir Klaipėdos (878,3 Eur) miestų gyventojai, taip pat gyvenantys Mažeikių, Kazlų Rūdos, Visagino, Jonavos, kur veikia stambios pramonės ir energetikos įmonės, Trakų savivaldybėse. Tiesioginės investicijos Kaune buvo 4.022 Eur vienam gyventojui, Klaipėdoje – 5.478 Eur.

Antirekordininkė yra Zarasų savivaldybė – 2017 m. vidutinis darbo užmokestis čia siekė vos 594,9 Eur. Tiesioginės užsienio investicijos 2016 m. čia sudarė 74 Eur gyventojui. Beveik jokių TUI nėra pritraukusios Šilalės, Kelmės, Pagėgių, Jurbarko savivaldybės.

Tiesa, TUI srautą nebūtinai atspindi vienos ar kitos savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio dydis – viskas priklauso nuo investicijų kokybės, atkreipia dėmesį p. Mačiulis.

„Vien tai, kad investavo užsienio įmonė, nereiškia, kad ji investavo į aukštos pridėtinės vertės sektorių, kuriame bus didesnis darbo našumas ir galimybės mokėti didesnius atlyginimus. Be to, TUI srautas gali rodyti tik savininko pasikeitimą, kai Lietuvos kapitalo įmonė parduodama užsienio kapitalo įmonei“, – aiškina jis.

Kita vertus, Lietuva sulaukia vis daugiau tokių TUI, kur su mažai finansinio kapitalo sukuriamos itin gerai mokamos darbo vietos, pvz., paslaugų centrai, teikiantys konsultavimo, apskaitos ar programavimo paslaugas. Tikėtina, kad tokiose darbo vietose atlyginimai gerokai viršys savivaldybės vidurkį.

Atlyginimai nepadės

„Kokybiškos užsienio investicijos regionuose teikia naudos ir vietos verslams – atneša „know-how“, lavina žmones, jie įgyja vakarietiškos patirties, kurią gali pritaikyti ir kitose įmonėse“, – tvirtina Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas.

Visgi tokio dydžio gamybinių investicijų, kokios ateina į Kauno LEZ, jo nuomone, Šiauliuose negalėtų atsirasti dėl darbuotojų trūkumo. Bet mažesniems investuotojams kliūčių greičiausiai neiškiltų.

„Darbo rankų ir šviesių protų skaičius regione yra ribotas. Konkurencinė kova dėl darbuotojų ir dabar Šiauliuose vyksta – gerus žmones vieni iš kitų aktyviai viliojame. Tikriausiai kiekviena įmonė turi laisvų vietų, siūlomi atlyginimai yra konkurencingi rinkoje. O darbuotojų trūksta“, – sako p. Stulpinas.

2017 m. vidutinis darbo užmokestis Šiaulių mieste buvo mažesnis už šalies vidurkį ir siekė 738,6 Eur, Šiaulių rajone – 659,8 Eur, vienam gyventojui tenkanti TUI dalis – atitinkamai 1.021 ir 541 Eur.

Ponas Stulpinas nemano, kad ateityje dalį vietos verslų dėl darbuotojų stygiaus gali tekti uždaryti, labiau tikėtina, kad gamybos įmonės aktyviai pasuks skaitmeninimo, gamybos automatizavimo, robotizavimo keliu.

Kauniečių nebijo

„Jeigu šiandien reikėtų statyti fabriką su 100–200 darbuotojų, tikrai žiūrėčiau į miestą arba į rajono centrą, kuriame ne mažiau nei 30.000 gyventojų“, – sako Vytautas Silevičius, Jiezne, Prienų r., įsikūrusios medinių langų gamybos UAB „Doleta“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, tebėra gajus stereotipas, kad kaime darbo jėga yra pigesnė, bet yra atvirkščiai: kokybiškai, su naujomis technologijomis galinčių dirbti išsilavinusių žmonių kaime nėra, o, norint prisivilioti miestietį, jam reikia mokėti daugiau, nei jis uždirbtų mieste.

2017 m. Prienų savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis siekė 651,6 Eur. „Doletoje“ jis kiek mažesnis – šį balandį sudarė 615 Eur, o kai kuriais ankstesniais mėnesiais buvo mokama ir daugiau nei 700 Eur.

Tačiau p. Silevičius nemano, kad investicijos į Kauno LEZ gali atimti dalį darbuotojų iš aplinkinių lietuviško kapitalo įmonių, taip pat ir iš „Doletos“.

„Jei Kauno LEZ per metus prireiktų 10.000 darbuotojų, būtų neramu. O 1.000 naujų darbo vietų situacijos nekeičia. Be to, pilna pavyzdžių, kai užsieniečiai moka kuklius atlyginimus“, – svarsto jis.

Pono Silevičiaus nuomone, darbo užmokestis Lietuvos regionuose augs, o tam turės įtakos tarp verslininkų stiprėjanti konkurencija dėl darbo jėgos.

„Kai 2007 m. įsigijome robotizuotas linijas medienai apdirbti, dažyti, kolegos stebėjosi, kuriam galui to reikia, kai darbo jėga tokia pigi. Dabar jau visiems akivaizdu, kad tie, kurie nedidins našumo, turės išnykti. Nuolat investuojame į gamybos procesų optimizavimą“, – tvirtina p. Silevičius.

Ir dėl godumo

„Darbuotojų stygiaus nejaučiame, priešingai – personalo skyrius turi papildomus sąrašus žmonių, kurie, esant galimybei, ateitų pas mus dirbti. Dirbame stabiliai, stabiliai mokame atlyginimą, kuris pagal regiono lygį yra gana aukštas“, – sako Rimgaudas Kilas, AB Rokiškio mašinų gamyklos (RMG) vadovas.

Rokiškio savivaldybėje VDU pernai buvo 686,8 Eur per mėnesį, 122 darbuotojus turinčioje RMG jis siekia daugiau nei 1.000 Eur.

„Darbuotojų trūkumu labiausiai skundžiasi tie, kurie nori kuo daug pelno. Lietuvoje buvo nemažai verslininkų, kurie, privatizavę įmones, džiaugėsi įgytais turtais ir pelnais, o žmones laikė už nieką, kai kurie ir šiandien taip mano. Mūsų filosofija buvo kitokia: reikia ne greito pelno vaikytis, o rasti tinkamus žmones, jiems padėti tobulėti, mokėti jiems padorų atlyginimą“, – sako p. Kibas.

Anot vadovo, dėl to šiandien RMG neturi problemų dėl darbuotojų, dirba pelningai, o kad užtikrintų kokybę ir našumą, nemažai investuoja į įrenginius.

„Kaip ir dauguma Lietuvos pramonininkų, savo produktų, kurie yra rentabiliausi, gaminame nedaug – apie 20%. Didžioji dalis produkcijos pagal subrangą keliauja pas švedų, olandų, suomių gamybininkus“, – pasakoja p. Kibas.

Tiesa, palypėti pridėtinės vertės kūrimo grandinėje, imtis naujų nuosavų gaminių kūrimo bendrovė nesiekia – gerų inžinierių visgi trūksta.

„Iš dalies tai švietimo sistemos bėda. Šiuolaikinės aukštosios mokyklos jaunus žmones puikiai išmoko naudotis kompiuteriais, o kurti naujų dalykų, deja, nebeišmoko“, – aiškina p. Kibas.

Tomas Jaskelevičius išrinktas į naują „Verslios Lietuvos“ valdybą

Į naują verslumą skatinančios VšĮ „Versli Lietuva“ valdybą paskirti septyni šalies verslo asociacijų vadovai.

Nepriklausomų narių skaičius „Verslios Lietuvos“ valdyboje padidintas nuo 4 iki 7, o politinio pasitikėjimo narių skaičius sumažintas nuo 4 iki 2, skelbia agentūra.

Į naują valdybą paskirti šie nepriklausomi nariai:

  • LINPRA prezidentas Tomas Jaskelevičius,
  • Asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka,
  • Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas,
  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis,
  • Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus,
  • Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas,
  • Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Taip pat valdybos nariais paskirti ūkio viceministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

„Agentūrai keliama užduotis skatinti šalies gyventojų verslumą, padėti mažoms ir vidutinėms šalies įmonėms didinti eksporto apimtį, todėl valdyboje stiprinamas verslo atstovavimas. Asociacijų atstovai puikiai žino šalies verslo problemas, kliuvinius, su kuriais susiduria jaunas verslas, spartesniam eksporto augimui trukdančius veiksnius, tad gali padėti ne tik sprendžiant einamąsias problemas, bet ir savo žiniomis stiprinti agentūrą, kad savo veikla ji dar labiau padėtų Lietuvos verslui“, – cituojamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Naujoji „Verslios Lietuvos“ valdyba išrinkta ketverių metų kadencijai, jos nariai dirbs neatlygintinai – visuomeniniais pagrindais.

Prieš tai „Verslios Lietuvos“ valdybą sudarė: Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras, Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologijos asociacijos vadovas, Irina Urbonavičiūtė, premjero patarėja, Rasa Noreikienė, buvusi ūkio viceministrė, Saulius Žilinskas, Lietuvos informacijos verslo asociacija valdybos pirmininkas, Petras Balkevičius, Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius, Kęstutis Jankauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Arūnas Laurinaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, teisininkas Rolandas Galvėnas.

Straipsnis „Verslo žiniose“.

TOP 3 prognozės technologijų ateičiai: varžybos dėl talentų ir pažangos

Per artimiausius trejus metus Lietuvos verslo įmonėms papildomai reikės daugiau nei 13 tūkst. vien informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Per šį laiką išaugs nauja specialistų karta, kuriai, norint patenkinti tiek savo, tiek ir investuotojų lūkesčius, ateityje reikės kitokių įgūdžių.

Prie kokių procesų ir technologijų, pakeisiančių pasaulį, prisidės šiais metais technologijų srities mokslus pradėję specialistai? TOP prognozes technologijų ateičiai išskiria srities ekspertai.

1 prognozė. Produktų kūrimas, o ne gamyba

Diskusijose apie ateitį neišvengiamai susiduria dvi idėjos – dirbtinis intelektas ir robotizacija atims iš žmonių darbus ir pragyvenimo šaltinį, arba – technologijos apsaugos žmones nuo rutininių darbų ir leis jiems kurti tai, kas iš tiesų svarbu. Atsakingai valdant inovacijas jau artimoje ateityje keisis specialistams reikalingų įgūdžių ir žinių rinkinys, mokymo būdai.

Pasak asociacijos INFOBALT Valdybos narės ir „Algoritmų sistemų“ vadovės Elenos Vengrienės, didėja tarpdisciplininių studijų programų, susijusių su naujų žinių reikalaujančiomis sritimis, poreikis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Turėsime susidoroti su iššūkiais, kuriuos sukels tai, kad milijonus darbo vietų visame pasaulyje pakeis robotai, o daugelis žmonių ieškos savo vietos besikeičiančioje aplinkoje. Atstovaudami technologijų sritį, turime didelį iššūkį – ne tik kurti naujas darbo vietas, bet ir siekti, kad technologijos ne didintų atskirtį tarp žmonių, o padėtų juos suvienyti ir skatintų siekti bendrų tikslų. Žvelgiant į ateitį, mokslas bus vis labiau orientuotas į tarpdiscipliniškumą, derinsime iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas studijas.

Pavyzdžiui, technologinius ir humanitarinius mokslus. Naujos kartos specialistai šalia savaime suprantamos anglų kalbos ar kompiuterinio raštingumo įgūdžių, išmanys programavimo pagrindus ir principus, pasižymės analitiniu mąstymu. Jau po penkerių metų, kai šiųmetiniai pirmakursiai žengs į darbo rinką, mes nebegaminsime, mes kursime – ateitis priklauso technologiniams kūrėjams“, – sako E. Vengrienė.

2 prognozė. Kova dėl naujų talentų

Įvairių sričių specialistai, nagrinėdami galimus ateities variantus, kalba apie „naujuosius darbus“ – debesų kompiuterijos ekspertus ar dronų pilotus, o tolimesnėje ateityje ir apie žmogaus bruožų dizainerius ar genetinio programavimo profesionalus. Nors vienų specialistų gali prireikti anksčiau nei kitų, manoma, kad ateities darbo rinka bus itin pakitusi. Todėl galima tik spėti, kad dėl TOP talentų rungsis ne tik investuotojai, bet ir skirtingi miestai.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas daro prielaidas, kad rytojaus ekonomika bus paremta naujų sprendimų ieškojimu ir esamų procesų optimizavimu: „Investuotojai Lietuvoje tikėsis rasti ne tik specialistų, turinčių techninius, teorinius įgūdžius. Jie tikėsis gebėjimų kurti pokytį ir keisti esamą rinką – technologiniais išradimais, įgyvendinamomis idėjomis. Artimiausiu metu IRT žinios taps būtinos dar platesniam profesionalų spektrui. Šį pokytį jau dabar matome bankuose ir paslaugų centruose, o greitai jis apims dar daugiau sričių, jeigu ne visas žmonių gyvenimo sferas“.

3 prognozė. Technologinis gamybos ir personalo valdymas

Po kelerių metų jaunuoliai pateks į darbo rinką, kurioje vyks nuolatinis progresas dėl dinamiškai besivystančių technologijų. Gintautas Kvietkauskas, asociacijos „Linpra“ viceprezidentas ir „Arginta Group“ direktorius teigia, kad Lietuvoje technologinių gebėjimų poreikis kone sparčiausiai augs pramonės srityje. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės sektoriuje šiandieną žmonės dirba našiau, nes skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija čia jau yra pasiekusios aukštesnį lygį negu kituose gamybos sektoriuose – ir vis dar yra kur tobulėti.

„Ateities specialistai dirbs skaitmenizuojant ir diegiant naująsias technologijas ne tik gamyboje, bet ir gamybos valdymo, buhalterijos, apskaitos, personalo valdymo procesuose. Debesų kompiuterija, daiktų internetas, veiklos optimizavimas ir prognozavimo analizė – tai yra ir šiandienos, ir tolimos ateities sferos, tačiau specialistų, gebančių dirbti su šiomis sistemoms trūksta jau dabar, o joms tobulėjant ir plečiantis, talentų pritrūks ir daugiau“, – sako G. Kvietkauskas.

Straipsnis portale DELFI.

Rezultatą pasieksime tik investuodami į skaitmeninimą ir už paramą reikalaudami grąžos

Lietuvos verslo paramos agentūra LVPA ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA įmonėje „Arginta Engineering“ surengė susitikimą-seminarą priemonei „Pramonės skaitmeninimas LT“ pristatyti. Susitikime dalyvavo LVPA kolektyvas, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės, Ūkio ministerijos, Kauno technologijos universiteto atstovai. Toks susitikimas sudarė galimybę paramą organizuojančiai agentūrai pristatyti įmonėms priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ ir išgirsti rūpimus klausimus, iššūkius, realius poreikius, susipažinti su Lietuvos inžinerinės pramonės bendra situacija ir įžvalgomis, ko reikia, kad pramonė sparčiai augtų, išlaikytų ir stiprintų savo konkurencingumą.

Susitikime dalyvavęs LINPRA prezidentas, „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius apibendrino: „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės yra pajėgios gaminti gerokai daugiau negu varžtą, detalę, elementą. Jos gali ir privalo gaminti aukštos pridėtinės vertės gaminius. Puikus pavyzdys – „Arginta Engineering“, kurioje vienam darbuotojui tenka apie 40 tūkst. Eur sukuriamos pridėtinės vertės per metus. Kitais metais šis rodiklis sieks 43 tūkst. Eur. Tai yra labai daug Lietuvos kontekste, bet dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio – 60 tūkst. eurų pridėtinės vertės per metus vienam darbuotojui. Toks „Arginta Engineering“ našumo augimas įmanomas dėl skaitmenizuotų gamybos procesų, dėl iki minimumo sumažintos bet kokios klaidos tikimybės. Ir tai leidžia gaminti ypač sudėtingus vienetinius, sertifikuotus gaminius, teikti aukšto lygio paslaugą užsakovams iš viso pasaulio. Tą patį galima pasiekti ir kitose inžinerinės pramonės įmonėse, investuojant į jų gamybos skaitmeninimą. Svarbiausia teisingai investuoti, kelti tikslą ir fokusuotis į tai, kad parama duotų grąžą, o ne į tai, kad būtų tinkamai užpildyti paramos prašymo dokumentai. Investavus 1 milijoną, grąža per 5-7 metus galėtų siekti visus 10 milijonų. Tik priverčiant įmones išeiti iš komforto zonos, investuojant į įmonių progresą, jų skaitmeninimą ir reikalaujant investicijų grąžos, galime tikėtis uždirbti bent 40 % daugiau, kelti atlyginimus darbuotojams ir bent 30 % padidinti Lietuvos biudžetą“.

LVPA direktorius Aurimas Pautienius pabrėžė, kad Europos Sąjungos investicijomis galima pasiekti gerų rezultatų, ir to bus siekiama, skatinant įmones labiau dalintis patirtimi, artimiau bendradarbiauti ir būti atviriems. Tuo tikslu planuojama ir toliau rengti tokio pobūdžio LVPA ir įmonių susitikimus.

LINPRA tarptautiniame „Digital Innovation Network“ DIGINNO projekte

, ,

 

Projekto tikslas – skatinti skaitmeninę ekonomiką ir vieningai vystyti bendrą Baltijos šalių regiono (Baltic States Region BSR) skaitmeninę rinką, pasitelkiant politikos formuotojus, pramonės asociacijas, mokslo institucijas ir verslo atstovus. Tokiu būdu būtų galima greičiau ir efektyviau diegti bei populiarinti skaitmeninių sprendimų svarbą tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.

Projekte dalyvauja 16 partnerių ir 5 asocijuoti partneriai iš 8 šalių: Estijos, Suomijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos ir Danijos.

Europos Komisijos strategijoje Europa 2020 skaitmeninė ekonomika ir Europos bendroji skaitmeninė rinka yra vieni iš pagrindinių ateities inovacijas, konkurencingumą ir augimą lemsiančių elementų. Pastebima, kad IRT yra vienas iš atities variklių augti ir Baltijos šalių regionui. Tyrimai rodo, kad skaitmeninių sprendimų diegimas ir vis aktyvesnis jų naudojimas galėtų padidinti Baltijos regiono BVP beveik 30-čia milijardų. Kol kas Baltijos šalių regioną galima prisikirti prie lyderių skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu visame Europos kontekste. Skaitmeninė infrastruktūra yra puikiai išvystyta didžiuosiuose miestuose ir puikiai naudojama gyventojų. Tai geras atskaitos taškas, užsibrėžus tikslą tapti pirmąja skaitmenine integruota regiono rinka Europoje. Tačiau to paties siekiama ir globaliu mastu.

BSR šalys susiduria su panašiais iššūkiais skaitmeninimo srityje, bet turi nevienodas stiprybes ir trūkumus. Siekiant išspręsti šiuos iššūkius, politikos formuotojai nustatė penkis svarbiausius makroregioninio bendradarbiavimo skaitmeninius prioritetus: skatinti tarpvalstybinę sąveiką, skatinti inovacijas IRT sektoriuje ir remti naujų įmonių steigimąsi, didinti IRT naudojimą verslo sektoriuje, didinti skaitmeninį pasitikėjimą ir elektroninį saugumą, kuriant novatoriškas skaitmenines viešąsias paslaugas.

Plačiau apie projektą: svetainėje, Facebook ir Youtube.

10 renginių ciklas populiarins profesines specialybes

Šią vasarą startuoja 10-ties edukacinių-pramoginių renginių ciklas „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera!“. Renginiai vyks skirtinguose Lietuvos miestuose ir jų metu bus pristatomos profesinio mokymo ateities perspektyvos, karjeros galimybės, verslo įmonėse naudojamos inovatyvios technologijos ir sėkmės pavyzdžiai. Renginiuose su inžinerinės pramonės profesijomis supažindins LINPRA  Infomobilis – laboratorija ant ratų.

Pokalbiuose ir diskusijose patarimais ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos nariai, nacionalinių ir savivaldos institucijų bei verslo įmonių atstovai, darbo rinkos ekspertai, profesinio mokymo įstaigų atstovai, karjeros ir profesinio orientavimo specialistai. Pagrindinės diskusijų temos: darbdavių lūkesčiai darbuotojams, sparčios karjeros galimybės, profesinio mokymo privalumai, inovacijos ir kt.

Kitą antradienį – Alytuje, trečiadienį – Marijampolėje.

PLAČIAU.

Programa Alytuje

Programa Marijampolėje