EIT Manufacturing RIS Industry 4.0 Hubs (RIS I40H)

Siekiant skatinti įmonių skaitmeninę transformaciją, pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamais pranašumais, kurti technologijas ir tobulinti savo įgūdžius bei kompetencijas (ypač šiuo kritiniu laikotarpiu), EIT Manufacturing vykdo „RIS Industry 4.0 Hubs“ projektą ir skelbia tarptautinį atvirą kvietimą gamybos MVĮ ir startuoliams.

Priimamos paraiškos iš gamybos MVĮ ir startuolių, kurie norėtų gauti skaitmeninimo paslaugų iš Industry 4.0 infrastruktūroje dalyvaujančių organizacijų tokiose srityse kaip demonstravimas, testavimas, konsultavimas ar mokymai.

Gamybos MVĮ (originalios įrangos gamintojai, gamybos įrangos tiekėjai), pradedančiosios įmonės arba ankstyvojo etapo įmonės, gaminančios produktus ar komponentus, yra pagrindinės naudos gavėjos ir gali dalyvauti pateikdamos vieną paraišką gauti skaitmeninės transformacijos paslaugas.

Paslaugų, programinės įrangos ar technologijų tiekėjai, taip pat gamybos srities konsultacinės bendrovės, galinčios pasiūlyti skaitmeninės transformacijos paslaugas, gali teikti iki trijų paraiškų.

Moksliniai / nepramoniniai juridiniai asmenys (t. y., mokslinių tyrimų centrai, universitetai, kompetencijų centrai), turintys atitinkamos skaitmeninės transformacijos patirties, gali teikti iki trijų paraiškų.

Skaitmeninių inovacijų centrai (DIH) taip pat gali teikti iki trijų paraiškų.

 

Taip pat galite dalyvauti šio projekto Industry 4.0 seminaruose ir neteikdami projekto dalyvio paraiškos. Besidomintys seminarais kviečiami užsiregistruoti ČIA.

Paraiškas gali teikti

Gamybos MVĮ, pradedančios įmonės (startuoliai), ankstyvosios stadijos įmonės – bent vienas konsorciumo narys turi būti gamybos srities MVĮ, kuri kreipiasi dėl skaitmeninės transformacijos paslaugos.

Ką suteiks projektas

18 atrinktų paraiškas pateikusių įmonių gaus 5 600 Eur mini dotaciją.

  • 12 iš šių dotacijų bus skirtos finansuoti individualias ekspertų konsultacijas (pvz., Skaitmeninimo eksperto)
  • 6 iš šių dotacijų bus skirtos sukurti skaitmeninimo planą (t. y., tam tikros skaitmeninės technologijos įgyvendinimo planą – roadmap).

Terminas

  • 2021 m. balandžio 30 d. 30 d. 18:00 val. EET
  • Finansuojamų projektų pradžia numatoma 2021 m. liepą.

Paraiškos pateikimo forma, detalios sąlygos ir kita informacija projekto puslapyje ČIA.

Gazelle Accelerator 2021 – priimamos paraiškos!

„Gazelle Accelerator“ programa siekiama remti veikiančias technologines įmones, MVĮ, startuolius ir augantį jauną verslą, padedant joms vystyti inovacijas ir atsidurti tarptautiniame akiratyje. Programa startavo 2020 metais, jos metu buvo paskelbti du kvietimai teikti paraiškas, sudalyvavo 46 įmonės.

2021 metais skelbiami nauji kvietimai, paraiškos priimamos iki gegužės 5 d.! Dalyvauti gali Europos technologinės įmonės, veikiančios šiose srityse:

✔️ Analytics and A.I
✔️ Internet of things platforms
✔️ Simulation and Augmented/Virtual reality
✔️ Collaborative and mobile industrial robotics
✔️ Agile manufacturing applications

Tikimasi į programą priimti 50 įmonių, kurioms bus suteiktas paramos paketas:

Business development support

Verslo plėtros parama: patekimas į rinką (A2M) ir prieiga prie finansų (A2F) verslo mokymai ir konsultavimas su ekspertais, patekimas į rinką per B2B renginius su Europos įmonėmis, galimybė gauti finansavimą per B2F renginius su Europos investuotojais.

Innovation support

Parama inovacijoms: parama ieškant konsorciumo partnerių, kurie galėtų aplikuoti į EIT Manufacturing kvietimus ir teikti inovacijų projektų paraiškas; naujos bendradarbiavimo galimybės su kitomis Europos pradedančiomis įmonėmis ir programoje dalyvaujančiomis MVĮ.

Internationalisation support

Tarptautiškumo skatinimas: pagalba verslo auginimui, t.y., suteikiama prieiga prie sprendimų priėmimo padalinių, įskaitant užsienio rinkas ir klientus, nepriklausomai nuo geografinių ribų, glaudžiai bendradarbiaujant su EIT Manufacturing verslo kūrimo komandomis.

Tailored business creation services by winning pitch competition

Individualios verslo kūrimo paslaugos komisijos išrinktoms ir konkursą laimėjusioms trims įmonėms, Jos gaus specialių verslo vystymo paslaugų.

 

Platesnė informacija apie konkursą, jo sąlygas ir paraiškos forma ČIA.

Boost Up! RIS 2021 konkursas – teikite paraiškas!

EIT Manufacturing organizuoja jau antrą verslo kūrimo konkursą „BoostUp! RIS 2021”, skirtą startuoliams, mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurios turi inovatyvių idėjų, technologinių sprendimų gamybos srityje.

Startuolių komandos ar įmonių atstovai yra kviečiami teikti paraiškas su savo technologinių idėjų pristatymu iki balandžio 26 d. vienoje iš kategorijų:

  • CREATE– komandoms, vystančioms inovatyvų projektą ir norintiems sukurti verslą, kuris spręstų kritines gamybos problemas.
  • ACCELERATE– startuoliams ar besivystančioms nedidelėms įmonėms, kurie jau pakankamai pasiruošę ieškoti naujų klientų, plėsti savo veiklą geografiškai arba pasiekt naujus rinkos segmentus.
  • TRANSFORM– mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios su savo technologiniais sprendimais ir idėjomis jau yra pasirengusios stiprinti konkurencingumą ir žengti į kitą tolesnį vystymo lygį.

Teikite paraišką ČIA.

Konkurso dalyviai turės galimybę pristatyti savo veiklą ir vystomas technologijas plačiai EIT Manufacturing bendruomenei, pasirodyti tarptautiniu mastu, laimėti konsultacinę verslo vystymo paramą ir piniginius prizus:

  • Pirma vieta 10 000 Eur,
  • Antra vieta 7 000 Eur,
  • Trečia vieta 5 000 Eur.

Iš visų paraiškų speciali komisija atrinks finalistus ir pakvies juos pristatyti savo sprendimus konkurso baigiamajame renginyje gegužės 11 ir 12 d., kuris bus didžiausio Europos startuolių festivalio ViennaUP ’21 dalis. Į šį renginį jau galima registruotis ČIA.

  • Svarbiausia konkurso informacija ir reikalingos nuorodos ČIA.
  • Detaliau apie konkursą ir jo taisyklės ČIA.

Plastikų sektorius: skaitmeninė revoliucija neįvyks be tam pasiruošusių žmonių

Technologiniai pokyčiai daro pramonę vis pažangesne, o tuo pačiu ima reikalauti ir daugiau kompetencijų iš joje dirbančių žmonių. Ar jie turi reikiamus skaitmeninius ir technologinius įgūdžius? Deja, kol kas atsakymas į šį klausimą dažniausiai yra neigiamas. Visoje Europos plastiko perdirbimo pramonėje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Būtent šiai problemai spręsti yra vykdomas projektas UPSKILL. Šį projektą įgyvendinantys partneriai rengia specialią mokymo programą, mokytojo knygą ir mokinio vadovėlį darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Unikalios mokymo programos ir medžiagos (mokytojo knygos bei mokinio vadovėlio) pristatymas vyks projekto baigiamojoje konferencijoje balandžio 15 d. Konferencijos programa ir registracija ČIA

Skaitmeninimas, robotizavimas, automatizavimas – ne visi plastiko srities specialistai yra susidūrę su šiomis technologijomis. Tačiau įvairios įrangos, gamybos procesų ir bendrai organizacijų skaitmeninimas, dar vadinamas Išmaniąja gamyba arba Pramonė 4.0, tampa vis reikšmingesnis. Išmanioje, skaitmeninėje gamykloje gamybos įrenginiai yra susieti ir tarpusavyje gali „komunikuoti“. Tokiu būdu visuomet yra prieinama informacija, kas iš tikrųjų vyksta gamyboje čia ir dabar.  O turint šiuos duomenis, procesus galima optimizuoti. Tai sukuria galimybę trumpinti užsakymo laiką ir didinti gamybos efektyvumą.

Vis daugiau pramonės įmonių Europoje žengia šiuo keliu. „Skaitmeninimas ir robotizacija vystosi žaibo greičiu taip pat ir plastikų sektoriuje“, – teigia Europos plastikų pramonės asociacijos EuPC vadovas Alexandre Dangis. Jis taip pat pabrėžia Pramonė 4.0 naudą. Mažėja sąnaudos, greitėja gamybos procesai, kas ypač aktualu gaminant smulkias plastikines detales ar gaminius. Ateities gamykloje visi gamybos proceso elementai bus optimizuoti pasitelkus skaitmenizaciją ir robotizaciją.

Pasak A. Dangis, vertinant globaliame kontekste, plastikų gamybos pramonei šiose srityse sekasi gana neblogai. Nesame prastesni ir lygiuojamės į kitus pasaulio regionus – Aziją ir Ameriką. Tačiau negalime atsilikti ir turime nuolat stiprinti savo pozicijas, kad išliktume konkurencingi. Daugelis Europos gamyklų yra senesnės už gamyklas Azijoje. Tad įdiegti naujus gamybos metodus jose prireiks daugiau laiko. Visgi kai kuriose mažesnėse gamybos įmonėse Covid-19 sukelti iiššūkiai šį procesą netgi pagreitino. Kad išgyventų, įmonės yra priverstos prisitaikyti.

Įvairios problemos

Keistis turi ir gamybos darbuotojai. Pavyzdžiui, įrengimų operatoriai turi gebėti per skaitmeninę programėlę valdyti su ja susietus gamybos įrenginius, kurie taip pat turi sąsajas visoje bendroje gamybos valdymo sistemoje. Vis aktualesni tampa vadinamieji „žalieji“ gebėjimai ir žinios, ypač tose įmonėse, kurios vadovaujasi tvarios gamybos principais ir siekia taupyti energiją. Deja, profesinio mokymo programos, šiuo metu prieinamos Europoje, kol kas yra nepakankamos ir neatnaujintos taip, kad suteiktų reikiamas skaitmenines bei technines žinias ir įgūdžius. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA apžvelgė situaciją šioje srityje ir atkreipė dėmesį, kad žinių bei įgūdžių trūkumas jaučiamas visoje Europos gamybos pramonėje. O įmonės dėl to susiduria su įvairiais iššūkiais: reikiamų darbuotojų trūkumas, klaidos gamybos procese, žaliavų švaistymas, ilgas gaminių pristatymo laikas.

„Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jaučiamas visoje inžinerinėje pramonėje, taip pat ir plastikų sektoriuje“, – sako LINPRA projektų vadovė Gražina Žardalevičienė. Būna atvejų, kuomet įmonėje dirbantys mašinų operatoriai neturi gebėjimų dirbti su plastikų liejimo mašinomis, o šios srities mokymų taip pat nėra. O kartais įmonėse apskritai trūksta bet kokių darbuotojų, ir darbo vietos yra neužimtos. Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir aktualių kompetencijų poreikis. Darbuotojas turi būti lankstus, turėti daugiau įvairių gebėjimų ir supratimą, kaip prisitaikyti bei dirbti su automatine, skaitmenine gamybos įranga. Todėl be pagrindinių funkcijų, tokių kaip įprastų įrenginių valdymas, darbuotojas dabar jau turi sugebėti atlikti veiksmus, kurių pagrindas yra IT technologijos, skaitmeninės ir žiedinės gamybos principai.

Mokymo programa

Siekiant sustiprinti pramonę ir išspręsti darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problemą, LINPRA kartu su EuPC inicijavo UPSKILL projektą, kurio esmė – suteikti įgūdžius skaitmeninei plastikų pramonės įmonių ateičiai. Vykdant projektą, kuriama mokymo programa, pagrįsta dabartiniais darbo rinkos poreikiais: žiniomis ir įgūdžiais skaitmeninimo, robotikos, gamybos technologijų, „lean“ ir žiedinės gamybos srityse. Mokymo programa tinkama įvairiose situacijose ir besimokančiųjų amžiui: studentams ir mokytojams, norintiems persikvalifikuoti, darbuotojams, kurie galbūt dalyvauja pameistrystės programoje ir kitais atvejais. Programa tinkama apmokyti ir naujus įmonių darbuotojus, ir jau dirbančius. Šios programos suteikiamos žinios pravers tiek jau seniau dirbantiems, tiek ir ką tik į plastikų srities darbo rinką žengiantiems naujiems darbuotojams.

„Mokymų organizavimui įmonės viduje reikia gana nemažai resursų. Samdyti išorės mokytojus taip pat yra brangu. UPSKILL projekte sukurta mokymo medžiaga bus naudinga abiem atvejais: tiek ir norint įmonėje periodiškai kelti esamų darbuotojų kvalifikaciją, tiek ir ugdant naujus specialistus mokymo įstaigose, pagal atnaujintą metodiką, naudojant šiuolaikines mokymo priemones ir metodus“, – komentuoja G. Žardalevičienė.

A. Dangis projekto įgyvendinimo eigą vertina teigiamai: „Plastikų pramonės sėkmei reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, o geras mokymas yra to pagrindas. UPSKILL projektas yra puikus pavyzdys, kaip pramonės verslas (įmonės) gali bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir pasiekti abiem pusėms naudingų rezultatų“.

Pasak G. Žardalevičienės, svarbu pasiekti vienodą išsilavinimo lygį Europoje: „Šiuo metu kai kurių Europos šalių švietimo sistema savo lygiu ir kokybe atsilieka nuo kitų geriau išsivysčiusių Europos šalių. Tarptautiniai projektai, tokie kaip UPSKILL, skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi, o tai leidžia nuosekliai pagerinti bendrą Europos švietimo sistemą. Didžiosios gamybos įmonės iš Vakarų, Centrinė ir Šiaurės Europa užsako plastikinių komponentų gamybas iš tiekėjų visame pasaulyje. Taigi kuo pažangesni bus Europos tiekėjai, tuo daugiau pridėtinės vertės jie sukurs visai Europai. Stipri Europos pramonė išliks konkurencinga globaliame pramonės kontekste“.

Nemokamai prieinama nuo gegužės mėnesio

Mokymo medžiagą kuria tarptautinė ekspertų komanda iš Suomijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Šią komandą sudaro švietimo įstaigų, verslo bendruomenės ir EuPC atstovai. Mokymo medžiaga (mokytojo ir mokinio knyga) anglų kalba bus galima nemokamai naudotis nuo 2021 m. gegužės mėn. O vėliau ši medžiaga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Medžiaga yra sistemiškai parengta, kad mokiniai ir mokytojai galėtų susidaryti mokymo(si) programą pagal savo poreikius. Vadovėlio medžiagą ir žinias gali pritaikyti tiek gamybos personalo darbuotojai, tiek darbuotojų komandų / pamainų vadovai ir administracijoje dirbantys vadovai. Pasak projekte dalyvaujančių partnerių, medžiagą galima pritaikyti įvairių suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, profesinių mokyklų ir pramonės asociacijų, poreikiams. Medžiagą ateityje bus galima papildyti ir tobulinti.

Baigiamojo konferencija ir mokymo medžiagos pristatymas

Oficiali virtuali projekto baigiamoji konferencija vyks balandžio 15 d., kur bus pristatyti projekto rezultatai, sukurta mokymo programa ir medžiaga (mokytojo knyga ir mokinio vadovėlis), jos svarba ir nauda sektoriui. Konferencijoje pristatomi rezultatai aktualūs plastikų sektoriaus verslo atstovams ir švietimo bendruomenei. Registracija ir daugiau informacijos ČIA.

 

Prasidėjo naujas EIT Manufacturing projektas „DeCoTe“ (Democratizing Cobot Technology)

2021 metais LINPRA dalyvauja dar viename EIT Manufacturing projekte DeCoTe, kurio sritis – žmogaus ir roboto bendradarbiavimas.

Neseniai prasidėjo robotikos srities projekto „DeCoTe“ veiklos. „DeCoTe“ projekto tikslas yra skatinti bendradarbiaujančių robotų pripažinimą, šios technologijos populiarinimą ir jos panaudojimą pramonėje ir viešojoje erdvėje.

Projektas aktualus žmonėms, kurie domisi robotika kaip hobiu, taip pat specialistams, ieškantiems praktinės patirties ir žinių robotų / kobotų srityje. Projektas parengs 1 dienos trukmės seminarą – dirbtuves, kuriose dalyviams bus perteikiamos žinios dvejopu formatu: derinant interaktyvų mokymąsi internetu ir praktinių užduočių atlikimą.

Programos dalyviai bus supažindinami su šia aktualia robotų / kobotų technologija, jos pagrindais ir saugumo aspektais, bus skatinami proaktyviai įsitraukti į robotų bendradarbiavimo temą. Programą išklausę dalyviai turės žinias ir praktinius įgūdžius, kaip atlikti paprastus koboto programavimo veiksmus ir pritaikyti juos pramonėje / gamyboje.

Seminarai vyks (pusiau) viešosiose patalpose (atvirose dirbtuvėse, gamyklose, inovacijų laboratorijose ir gamintojų erdvėse) visoje Europoje RIS (Regional Innovation Scheme) šalyse. Seminarus sudarys keturios pagrindinės dalys: a) įvadas į koboto technologiją, b) informaciniai pranešimai apie saugos aspektus, c) įvadas į koboto valdymą ir d) praktinė užduotis – išspręsti pateiktą gamybos problemą.

2021 m. rudenį ir žiemą projekto partneriai kvies suinteresuotus pramonės atstovus ir besidominčius žmones dalyvauti šiose dirbtuvėse. Detalesnė informacija, kur ir kada vyks dirbtuvės, bus skelbiama LINPRA kanaluose.

Visi tarptautinio projekto partneriai: „TU Wien“, „LMS Patras“, „LINPRA“ ir „VGTU“. Projektas finansuojamas EIT Manufacturing lėšomis.

Plačiau:

EIT Manufacturing 2021 DeCoTe

2021 metais LINPRA dalyvauja dar viename EIT Manufacturing projekte „DeCoTe“, kurio sritis – žmogaus ir roboto bendradarbiavimas.

Lengvųjų robotų pritaikymas pramonėje turi daug potencialo, kuris nėra pilnai išnaudojamas. Dažniausiai tam trūksta žinių arba tam trukdo nepasitikėjimas ir abejonės dėl saugumo. „DeCoTe“ projekto tikslas yra skatinti bendradarbiaujančių robotų pripažinimą, šios technologijos populiarinimą ir jos panaudojimą pramonėje ir viešojoje erdvėje. Projekto veiklos apims praktinį šių robotų pritaikymą pramonėje ir saugumo problemų sprendimus.

„DeCoTe“ projektas pasitelkia novatorišką mokymosi koncepciją, kurią sudaro aktyvūs seminarai ir interaktyvusis mokymasis naudojant kompiuterį (planšetę). Tokiu būdu bus mokomasi bendradarbiavimo su robotais pramonės sektoriuje. 1 dieną trunkančios programos renginiai organizuojami skirtingose EIT RIS šalyse 2021 m. rudenį ir žiemą, jie vyks FabLab dirbtuvėse, kūrėjų erdvėse, universitetuose.

Projekto trukmė 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d.

Projekto vadovo organizacija

Vienos technologijos universitetas

Projekto vadovė LINPRA
Aurelija Raščiuvienė
Mob. tel. 8 656 43956
El. p. aurelija.rasciuviene@linpra.lt

 

EIT 2021 Jumpstarter

Turite novatorišką idėją ir norite pradėti savo verslą?

EIT Manufacturing tęsia EIT Jumpstarter iniciatyvą ir šį pavasarį vėl organizuoja inovatyvių verslo idėjų akceleravimo programą – konkursą.  Šiais metais kandidatai gali teikti savo novatoriškas verslo idėjas šešiose kategorijose: gamyba, sveikatos priežiūra, žaliavos, žemės ūkio ir maisto produktai, energetika ir mobilumas mieste. Paraiškas galima siųsti iki balandžio 16 d.

„EIT Jumpstarter“ programa yra skirta ankstyvosios stadijos novatoriams, norintiems pradėti ir vystyti verslą. Programa ypač orientuota į Vidurio Rytų ir Pietų Europos talentus, kurie nori pasitikrinti ir pasiūlyti savo verslo koncepciją, parengti verslo planą ir pristatyti savo idėjas potencialiems būsimiems investuotojams. Ankstesnių metų konkursuose dalyvavo daugiau kaip 300 komandų iš 13 šalių; dalyviai gavo vertingas pamokas, palaikymą ir strategines konsultacijas, siekiant geras idėjas išplėtot į sėkmingus verslus.

Kam skirta EIT Jumpstarter programa?

Jeigu turite inovatyvią verslo idėją šiose srityse – gamyba, sveikatos priežiūra, žemės ūkio maisto produktai, žaliavos, energetika ar mobilumas mieste – kviečiame sudalyvauti programoje. „EIT Jumpstarter“ gali dalyvauti studentai, mokslininkai ar verslininkai, startuoliai ir jų komandos. Programos dalyviai gauna žinių, kaip pradėti kurti ir vystyti verslą: suburti komandą, vykdyti verslo procesus ir strategiją. Pagrindinis dėmesys skiriamas kiekybinio verslo modelio kūrimui. Naudodamiesi EIT „Jumpstarter“ programa, į programą pakviesti ekspertai – lektoriai padės jums rasti geriausiai jūsų idėjai tinkantį verslo modelį ir patars, kaip jį įgyvendinti. Programos pabaigoje į projektą aktyviai įsitraukę dalyviai turės parengę ir gebės pristatyti savo verslo idėją, verslo modelio schemą, konkurentų analizę, įėjimo į rinką strategiją ir tolesnių veiksmų planą.

Nauda dalyviams

Programos dalyviai gauna ekspertų – lektorių, verslo profesionalų paramą ir verslo vystymo konsultacijas. Finalistai turės galimybę laimėti iki 10 000 eurų savo verslo idėjos įgyvendinimui. Piniginis prizinis fondas laimėtojams, kuriuos išrinks komisija:

  • 1 vieta – 10000 Eur,
  • 2 vieta – 7 000 Eur ir
  • 3 vieta – 5 000 Eur.
  • Papildomas prizas – 5 000 Eur.

Paraiškos priimamos iki 2021 m. balandžio 16 d.

Daugiau informacijos apie programą ir paraiškos pildymas ČIA.

Taisyklės ir sąlygos ČIA.

Sekite naujienas:

#MoterysInžinierės: Novameta

,

#LINPRAnariai #MoterysInžinierės 

Trys inžinierės trys skirtingų grandžių vadovės, trys moterys, kurios savo gyvenimą pasuko ir karjerą plėtoja mėgstamoje gamybos srityje

Nuo žmonių „remonto“ iki gaminių reklamos

Kviečiame susipažinti su trimis, Kaune įsikūrusios ir nerūdijančio plieno nestandartinę įrangą profesionalioms virtuvėms gaminančios „Novametos“, specialistėmis, kurios tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui norinčių realizuoti save inžinerinėje sferoje.

Pirmoji iš jų – „Novametos“ marketingo direktorė Reda Šakurskienė, kuri kompanijoje dirba beveik dešimtmetį. Reda juokauja, kad vaikystėje svajojo tapti odontologe, tačiau likimas ją nuvedė visiškai kitur.

„Vaikystėje, įkvėpta dantų pastos reklamos, nusprendžiau būti odontologe. Tačiau pirmo apsilankymo pas „būsimą kolegą“ metu iš baimės nualpau, ir supratau, kad man reikia naujo plano. Taip nusprendžiau, kad užaugusi noriu remontuoti ne žmones, bet mašinas ir traktorius.

Kadangi mokykloje labai mėgau tiksliuosius mokslus ir užsienio kalbas – dar aštuntoje klasėje nusprendžiau studijuoti mechanikos inžineriją anglų kalba ir taip derinti abu pomėgius“, – pasakoja Reda.

Studijomis universitete Reda nenusivylė, turėjo daug įdomios ir įtraukiančios veiklos bei galimybę pusmetį savo žinias gilinti Švedijoje. Galiausiai tai tapo laikotarpiu, per kurį Reda pamilo Kauną ir nusprendė, kad dirbti ir gyventi nori būtent čia.

„Po trečio studijų kurso  pradėjau dirbti konstruktore „Novametoje“. Po kurio laiko perėjau į pardavimų skyrių, kur bendraujant su klientais pravertė ne tik mano techninės užsienio kalbos žinios, bet ir inžinerijos bei konstravimo patirtis.

Tuo pačiu tęsiau studijas gamybos inžinerijos magistrantūros programoje. O šiandien vadovauju marketingo skyriui, kur kartu su komanda analizuojame rinkas, kuriame naujus produktus, rūpinamės reklama ir komunikacija.

Ir nors pareigos įmonėje per praleistus metus keitėsi net keletą kartų, dirbant gamybinėje įmonėje inžinerinės žinios praverčia visur – padeda suprasti tiek produktą, tiek įmonės procesus“, – sako ji.

Pasirinkimu niekada neabejojo

Redos teigimu, ji niekada nesuabejojo ir nesudvejojo dėl savo karjeros pasirinkimo, o laikas mylimoje sferoje tiesiog praskrieja.

„Esu tikra, kad ir kokia būtų Jūsų sritis, svarbiausia dirbti mėgstamą darbą. Užsiimdami mums įdomia veikla, mes esame smalsūs, motyvuoti, skiriame jai daugiau dėmesio, o laikas, praleistas vykdant užduotis, tiesiog dingsta. O tai dažnai mus veda į gerą rezultatą.

Šiandien kasdieniame darbe mane motyvuoja nesustojantis kitimas, nauji projektai, naujos technologijos, įrenginiai. Taip pat galimybė kurti produktus ar sprendimus, nuolatinis tobulėjimas ir tobulinimas.

O dirbdami gamyboje turime dar ir džiaugsmą prisiliesti prie to, kam skiriame savo laiką ir idėjas – galime matyti, kaip gimsta produktai, juos „pačiupinėti“, sutikti projektuose – geriausių pasaulio restoranų, barų, viešbučių virtuvėse“, – savo požiūrį atskleidžia „Novametos“ marketingo skyriaus direktorė.

Dar vaikystėje inžinerija patraukė ir kitą „Novametos“ specialistę, konstravimo grupės vadovę Editą Puodžiūnaitę.

„Mano abu tėvai yra baigę radiotechnikos studijas, tad nuo pat vaikystėje augau inžinierių apsuptyje. Teko ir su tėčiu padirbėti. Taip turbūt pamažu ir formavosi mano noras tapti inžiniere.

Žinoma, mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai. Visada mėgau ir mėgstu ieškoti sprendimų paprastuose dalykuose: jei kažkas sulūžta – sutaisyti, kažką patobulinti. Visada norėjosi kažką kurti.

Galiausiai universitete pasirinkusi inžinerinę sritį supratau, kad tikrai esu ten, kur ir turiu bei noriu būti“, – savo karjeros pradžią pristato Edita.

Editos teigimu, inžinerinis kelias tikrai nėra lengviausias, čia laukia daug iššūkių, bet rinktis verta, jei turi tam ugnelę ir pasiryžimą tobulėti.

„Žvelgiant į inžinerijos sritį, visada pamatysime, kad ji reikalauja tikslumo, konkretumo ir tuo pačiu lakios fantazijos. Kadangi kasdieniame darbe reikia ieškoti naujų idėjų, sprendimo būdų, kaip atliepti kliento individualius poreikius – tam reikalingas ir inžinerinis mąstymas, kuris leidžia apie gaminį galvoti detaliau – iš ko, kaip, kodėl būtent taip pagamintas ir kam skirtas produktas, kaip galima jį patobulinti.

O svarbiausias dalykas – būtina norėti mokytis visą laiką, kol planuoji dirbti šioje sferoje. Konstruktoriai ir inžinieriai kurdami naujus gaminius nuolat ieško naujų galimybių, ir kasdien turi pranokti save, sužinoti kažką naujo ir tapti dar geresniais specialistais.

Kalbant apie asmeninius iššūkius, išskirčiau tai, kad baigus studijas turi pakeisti mąstymą ir suprasti, kad dar tu labai daug ko nežinai, nors įsivaizduoji, kad moki labai daug. Tad reikėjo suprasti, jog mokslai dar tikrai nėra baigti ir dar labai daug ko privalau išmokti. Turėjau įsigilinti į procesus, gaminių projektavimą, gamybą ir jos galimybes.

Tapus konstravimo grupės vadove laukė jau nauji iššūkiai, rizikuoti, priimti sprendimus, suprasti žmones ir jų problemas, rasti būdą, kaip prie jų prieiti ir jiems padėti, perduodant savo žinias“, – įveiktus iššūkius vardina Edita.

Motyvuoja galimybė realizuoti idėjas ir augti

Edita kaip pagrindinį darbo motyvatorių išskiria galimybę pamatyti, kaip tavo idėja virsta realiu produktu, kuris kasdien iškeliauja pas klientus į visą pasaulį.

„Dirbant konstruktore, labiausiai motyvuodavo, kad tai, ką tu suprojektuoji tampa realybe. Tai nepaprastas jausmas, pamatyti tai, kaip tavo mintys realizuojasi. Tapusi konstravimo komandos vadove pradėjau matyti kitus dalykus. Dabar labai smagu, kai auga ir tobulėja komanda. Kai atrodytų neįveikiami sprendimai susėdus keliems kolegoms kartu yra išsprendžiami, kai atsiranda nauji gaminiai ir naujos galimybės kompanijai.

Žinoma, labai motyvuoja ir tai, kad aplinkui yra puikūs profesionalai, bet kartu ir žmonės, su kuriais gali padiskutuoti visais klausimais“, – džiaugiasi Edita.

„Novametos“ gamybos padalinyje dirbanti ir vienos iš komandų vadove esanti Gitana Daunorienė, pritaria kolegėms ir pabrėžia, kad inžinerijoje šalia techninių dalykų, gaminių ir robotų nemažiau svarbus yra draugiškas ir palaikantis kolektyvas.

Ir nors moters karjera prasidėjo nuo siuvimo, Gitana šiandien džiaugiasi atradusi save gamyboje.

„Mano karjera prasidėjo visiškai kitaip. Pagal specialybę turėjau dirbti siuvėja, tačiau taip susiklostė, kad daugiau ar mažiau prie gamybinių sričių vis tekdavo prisiliesti. Teko dirbti renkant šaldytuvus bei langus, kol atsidūriau čia.

Kompanijoje įsidarbinome kartu su vyru. Aš buvau priimta į logistės pareigas. Man buvo suprantami gamybiniai procesai, brėžinių skaitymas ir kita, tad pritapau lengvai ir greitai, o mano kruopštų ir atsakingai atliekamą darbą pastebėjo gamybos vadovai ir pasiūlė tapti naujai buriamos komandos vadove.

Žinoma, pradžioje buvo nedrąsu, bet įveikiau visus iššūkius. Labai padėjo kolegų bei vadovų palaikymas, kurie vertina tave kaip specialistą“, – pasakoja Gitana.

Komandos vadovės teigimu, kasdieniame darbe ją žavi galimybė rizikuoti ir įkvėpti kitus.

„Tiesą pasakius, niekada savęs neįsivaizdavau šioje karjeros kryptyje, tačiau šiandien esu be galo laiminga. Mane žavi, suteikta atsakomybė ir pasitikėjimas, galimybė priimti sprendimus ir rizikuoti, įveikti naujus iššūkius – pritaikyti gamybai naujus gaminių modelius, padėti išspręsti konstrukcines problemas, augti kartu su mano turima komandą, kurioje, beje, yra dar trys moterys.

Džiaugiuosi, kad mano komanda pateisina visus lūkesčius, dirba labai atsakingai. Esame savo srities specialistai, suprantame gamybos procesus, kaip naudoti įrangą ir įrankius, kaip spręsti problemas ir organizuoti darbą.

Žinoma, įvairių iššūkių būna visada, ypač atsirandant naujiems produktams, tačiau, jei kažko nežinai, visada gali paklausti aplink esančių ir dar niekada nebuvo, kad man nepadėtų, nepatartų ar nepaaiškintų. Tikrai malonu dirbti tokiame kolektyve ir smagu matyti, kad jame moterų kasdien vis daugiau“, – džiaugiasi ir rinktis gamybos sritį ragina Gitana Daunorienė.

Tomas Jaskelevičius. Inžinerinė pramonė turi aktyviau pasitelkti moterų ir merginų sugebėjimus

,

Kaip Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Prezidentas ne tik sveikinu visas Lietuvos moteris Tarptautinės Moters dienos proga, bet ir raginu savo asociacijos nares aktyviau atverti įmonių duris darbuotojoms moterims, kurios turi daug vertingo potencialo vystant Lietuvos inžinerinės pramonės sektorių.

Verslo įmonės jau dabar pastebi darbuotojų struktūros pokyčius, tačiau greitesnė kaita leistų paspartinti plėtrą – gabios inžinerija besidominčios moterys realizuodamos save inžinerinėje pramonėje sustiprintų ir visą sektorių.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad vos 9 proc. aukštojo išsilavinimo siekiančių merginų STEM srities (angl. science, techology, engineering, maths) studijas nurodo pirmuoju pageidavimu, o vaikinų susidomėjimas STEM yra kur kas didesnis – prioritetą šios srities studijoms teikia 49 proc. vaikinų.

Tokių skaičių fone galima pasidžiaugti, kad jaunosios kartos merginų susidomėjimas technologijomis ir inžinerija auga, ir tai pradeda matytis iš skaičių dinamikos – STEM besirenkančių merginų dalis didėja. Tai lemia solidžios ir stabiliai dirbančios įmonės, gerokai didesni už šalies vidurkį atlyginimai, puikios darbo sąlygos ir karjeros galimybės. Pokyčiai pradeda jaustis ir darbo rinkoje, tačiau inžinerinės pramonės įmonės reaguoja per lėtai – Lietuva neturi prabangos delsti ir neišnaudoti šių galimybių. Pavyzdžiui, LINPRA narės turėtų daugiau dėmesio skirti perkvalifikavimui ir aktyviai į inžinerinę pramonę įtraukti ne tik merginas, bet ir vidutinio amžiaus moteris, net veiklias senjores.

Apie neišnaudotas galimybes signalizuoja ir objektyvūs duomenys – jaunuolių sprendimai renkantis profesiją galimai nedera su gebėjimais. Štai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamo 15-mečių gebėjimų vertinimo (PISA tyrimo) rezultatai rodo, kad Lietuvos mergaičių vidutiniai gebėjimai gyvybės moksluose ir matematikoje netgi lenkia berniukų gebėjimus.

Nepaisant to, pavyzdžiui, gyvybės mokslų, matematikos ir kompiuterių mokslų studijose vaikinai sudaro daugiau nei 60 proc. studentų, o inžinerijoje – beveik 90 procentų. Panaši situacija atsispindi ir darbo rinkoje – aukštųjų technologijų sektoriuje apie 60 proc. darbuotojų sudaro vyrai, o informacijos ir ryšių technologijų sektorius kol kas yra įdarbinęs tik penktadalį moterų iš viso savo darbuotojų skaičiaus.

Europos Sąjungos iniciatyvos skatina visus jaunuolius – tiek vaikinus, tiek merginas – aktyviai domėtis STEM sričių (mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos) atveriamomis galimybėmis. Pastaraisiais metais analizuojant stojančiųjų sudėtį, jau pastebimas didesnis susidomėjimas STEM pakraipos studijų programomis, panašūs procesai vyksta ir mokslo darbuotojų bei tyrėjų tikslinėse grupėse. Šie pokyčiai labai greitai duoda vaisių, Lietuvoje auga gabių merginų įsitraukimas, jos aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, vykdo savo nepriklausomus tyrimus, jungiasi ir plėtoja įvairius komercinius projektus.

Kita vertus, šie pokyčiai tikrai galėtų būti spartesni. LINPRA kviečia moteris aktyviau dalyvauti inžinerinės pramonės darbo rinkoje, o sektoriaus įmones skatina keistis sparčiau, ieškoti naujų būdų, kaip motyvuoti, skatinti ir pritraukti moteris bei merginas į inžinerijos ir technologijų sritį. Jos turi didžiulį ir vertingą potencialą.

LINPRA šiuo metu jungia daugiau nei 120 narių. Tai gamybinės įmonės, veikiančios metalo, plastiko, elektronikos ir elektrotechnikos, lazerių, automobilių pramonės ir kitose srityse, taip pat technologinių paslaugų teikėjai, švietimo ir mokslo įstaigos ir kitos suinteresuotos organizacijos. Jose iš viso dirba daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų, iš kurių tik kas ketvirta-penkta yra moteris.

Publikuota LRT.lt

Pandemija gali tapti regionų inžinerinės pramonės varikliu

,

Mantas Gudas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Prezidiumo narys, atstovas Panevėžio regione 

Žvelgiant atgal jau galima teigti, kad praėję metai tiek Lietuvos, tiek pasaulio inžinerinei pramonei buvo ne tiek sunkūs, kiek pilni iššūkių, unikalūs ir įdomūs. Tai turbulentiškas, didelio kritimo ir dar greitesnio „atšokimo“ laikotarpis, tarsi kas visus būtų sukišęs į skalbimo mašiną ir įjungęs kelias programas iš karto.

Planų atšaukimai, užsakymų stagnacija, projektų atidėliojimai, vėl grįžimas prie jų įgyvendinimo – visa tai sutrikdė globalias tiekimo grandines. O tai lėmė rekordiškai išaugusias metalų, plastikų, kitų žaliavų, jūrinio transporto kainas, elektros ir naftos produktų sąnaudas. Šis laikotarpis tikrai nesibaigė, nors Lietuvos inžinerinė pramonė visai sėkmingai įveikė pirmąsias negandas. Kartu tai ir unikali patirtis bei galimybė, nes pasinaudoję savo lankstumu ir sparta galime pasiekti naują didelį augimo šuolį.

Lietuvos atveju svarbu, kad inžinerinė pramonė nėra susikoncentravusi viename taške, o gana nuosekliai pasiskirsčiusi visuose šalies regionuose. Tą lemia vietos savivaldos pastangos, kai net riboti ištekliai naudojami vietinių verslų skatinimui. Tai ne tik mokestinės paskatos – pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir NT mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų įmonėms, o atskiru sprendimu mokesčiai gali būti mažinami, atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas ir kitoms įmonėms.

Dažnai gerokai daugiau padeda aiški moralinė parama, solidarumas bei sprendimai, padėję geriau suvaldyti visuomenės sveikatos iššūkius šiuo sudėtingu laikotarpiu. Ir tai grįžta su kaupu. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės produkcijos eksportas Panevėžio regione sudaro 36,8 % (2019 metų duomenys), ir tai vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje.

Paradoksas, tačiau pandemija gali tapti nauju varikliu regionų pramonei. Pastarieji metai ne tik grąžina namo toli užsienyje užsibuvusius kraštiečius, tačiau skatina ir vietinius emigrantus, iki šiol judėjusius tik iš regionų į sostinę, permąstyti savo ilgalaikius planus. Pramonės įmonės regionuose tikrai jaučia, kad auga jaunų ir vidutinio amžiaus specialistų susidomėjimas sėkmingomis inžinerijos įmonėmis ne tik sostinėje ar uoste.

Iki šiol šis – kvalifikuotos darbo jėgos – klausimas buvo vienas sudėtingiausių planuojant inžinerinės pramonės ilgalaikę ateitį regionuose. Juk inžinerinė pramonė turi galimybes suteikti jaunam specialistui dirbti įdomų, kūrybingą, globalų, gerai apmokamą darbą. Tačiau nemažiau svarbu, o gal ir net svarbiau, kad jaunas žmogui turėtų laisvę ir erdvę tą gerą atlygį kokybiškai ir naudingai išleisti. Pandemija leido jaunoms šeimoms naujai ir kompleksiškai pažvelgti į savo ateitį. Regionų pasiūlymai gerokai patrauklesni, jeigu vertinamos visos aplinkybės – saugi, tvari, ekologiška, kultūringa erdvė, kokybiškos ugdymo įstaigos vaikams, profesionali sveikatos apsauga, geras ir patogus susisiekimas. Tai tikrai išnaudoja progresyvūs ir galimybes matantys vietos savivaldos lyderiai. O inžinerinė pramonė tampa sudėtine šio paveikslo dalimi.

Kiekviena krizė atneša ne tik iššūkius, tačiau ir naujas galimybes. Krizės barjerams atsparūs verslai (tokie kaip IT, namų paslaugos, siuntos ir pan.) pasikeitusias sąlygas pavertė neregėtais verslo plėtros rezultatais, pritraukė daug naujų klientų. Visame šiame procese aktyviai dalyvauja ir Lietuvos elektronikos pramonė, kurianti ir gaminanti namų įrenginius, paštomatus. Pakuotes gaminančios įmonės taip pat pajuto teigiamą pokyčių naudą.

Priešingai nuo paslaugų sektoriaus, inžinerinė pramonė, kaip ir kitos pramonės šakos, pasižymi tuo, kad jos yra gerąja prasme inertiškos. Jos sunkiai kuriasi, sąlyginai lėtai, bet nuosekliai auga, yra orientuotos į didesnes nei vietinė Lietuvos rinka. Šis inertiškumas padeda tokiais nestabiliais laikais, nes inžinerinės įmonės ir jų kuriama vertė kur kas ilgiau (lyginant, pavyzdžiui, su paslaugomis) išlieka – toliau vykdoma veikla, mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai savivaldybių ir valstybės biudžetams.

Ar šias galimybes vienodai sėkmingai išnaudoja labai įvairūs savo galimybėmis Lietuvos regionai? Tikrai ne! Bet apie tai, kur slepiasi lengviausiai pasiekiami vaisiai – kitą kartą.