EIT Jumpstarter inovatyvių verslo idėjų programa

EIT Manufacturing (tarptautinė asociacija, kurios narė taip pat yra LINPRA) kviečia akademinės bendruomenės atstovus, dėstytojus ar studentus ar jų grupes dalyvauti inovatyvių verslo idėjų konkurse – EIT Jumpstarter programoje.

Konkursas skirtas tiems, kas turi novatorišką verslo idėją ir nori išmokti pagrindinių verslumo įgūdžių. Konkurso tikslas – surasti, išsiaiškinti ir paremti geriausias RIS tyrėjų ir specialistų idėjas, kurios gali turėti įtakos gamybos sektoriui.

Atrinktų idėjų autoriai bus pakviesti dalyvauti mokymo programoje, kuri suteiks verslo plano rengimo žinių: jie sužinos, kaip pradėti verslą, suburti komandą, verslo procesus. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas kiekybiniam verslo modelio kūrimui. Geriausiai įvertintos komandos bus apdovanojamos piniginiais prizais:

  • 1 vieta – 10000 Eur,
  • 2 vieta – 7 000 Eur ir
  • 3 vieta – 5 000 Eur.
  • Taip pat numatytas specialus prizas – 5 000 Eur.

Pagrindiniai etapai (datos gali keistis):

  • Verslo idėjų pateikimo terminas: pratęsta iki 2020 m. balandžio 5 d. 18 val. Pildyti paraiškas ČIA.
  • Atrinktų idėjų workshopai vyks nuotoliniu būdu (bus patikslinta vėliau);
  • Mokymai vyks 2020 m. rugsėjo-spalio mėn. (bus patikslinta vėliau);
  • Apdovanojimai 2020 m. lapkričio mėn.

Dalyvauti gali fiziniai asmenys, jų komandos (tyrėjai, doktorantai, studentai, mokslinių tyrimų grupės iš universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų, specialistai, verslininkai, turintys idėją, orientuotą į gamybos sektorių.

PLAČIAU EIT Jumpstarter svetainėje.

Kontaktai, jei kiltų papildomų klausimų:
Lina Giedraitė, LINPRA Vyriausioji projektų vadovė, +370 680 32177, lina.giedraite@linpra.lt

 

Gazelle Accelerator

„Gazelle Accelerator“ – EIT Manufacturing konsorciumui skirtas projektas, kurio tikslas – paspartinti Europos pramonės transformaciją. 

„Gazelle Accelerator“ projektu siekiama paspartinti Europos pramonės transformaciją skatinant bendradarbiauti dideles bendroves su inovatyviomis naujomis įmonėmis, start-up‘ais ir MVĮ. Projekte sudaromos sąlygos didinti atvirą inovacijų tinklą ir plėsti jau esamų inovacijų pritaikymo ribas. Šią veiklą finansuoja Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Ši Europos Sąjungos įstaiga gauna paramą iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“.

„Gazelle Accelerator“ naujienos soc. tinkluose:

Pagrindinės veiklos:

  • Nustatyti galutinių vartotojų poreikius (EIT Manufacturing konsorciume)
  • Atrinkti į kvietimą 50 naujų įmonių (start-up‘ų) ir MVĮ
  • Teikti paramą atrinktoms pradedančioms ir mažoms / vidutinėms įmonėms šiose srityse: verslo idėjų konkursai / pristatymai (Pitch), naujų technologijų tendencijos, išsamių pasiūlymų kūrimas apjungiant kelių įmonių veiklas, naujos bendradarbiavimo ir verslo galimybės, lėšų kaupimas („Booster“ stovyklos, „Road show“, investuotojų dienos).

Europos Gazelės – Verslo spartinimas ir parama technologine veikla užsiimančioms MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms (start-up‘ams), siekiant

„Gazelle Accelerator“ projektas atsirado atlikus paprastą analizę: Europos technologijomis paremtos įmonės turi didelį augimo potencialą, tačiau jų plėtrą dažnai stabdo pramonės susiskaidymas ir nepakankamas jų žinomumas, matomumas didelėje Europos rinkoje. Todėl mūsų programa suteikia esamoms technologijomis paremtoms įmonėms, ypač MVĮ ir pradedančioms įmonėms (startu-up‘ams) tinklą ir palaikymą, kuriame veikdamos jos galėtų tapti Europos „gazelėmis“. „Gazelle Accelerator“ komandą sudaro partneriai iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Jų tikslas – pasitelkiant savo patirtį, padėti paspartinti verslo vystymo procesus 50 perspektyvių naujų įmonių ar MVĮ, pasinaudojant projekto teikiama parama.

Projekto atstovo kontaktai Lietuvoje:
Lina Giedraitė
LINPRA Vyriausioji projektų vadovė
+ 370 680 32177
lina.giedraite@linpra.lt

LINPRA – EIT Manufacturing konsorciumo narė

Nuo 2018 m. LINPRA oficialiai priklauso tarptautinei žinių ir inovacijų bendrijai (KIC – Knowledge and Innovation Community) EIT Manufacturing. 17 Europos šalių ir 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Šiuo metu LINPRA yra partnerė 4-iuose EIT Manufacturing projektuose, į kuriuos kviečia įsitraukti ir savo narius.

  • Gazelle Accelerator (Accelerate and grade-up existing technology based companies (SME‘s and Start-ups) to create European Gazelles): projektu siekiama paspartinti Europos pramonės transformaciją skatinant bendradarbiauti dideles bendroves su inovatyviomis naujomis įmonėmis, startuoliais. Vienų įmonių technologijos gali būti vertingos ir kitoms. Projekto tikslas – išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria įmonės, kokie jų poreikiai, ir kokius vienų įmonių sprendimus gali pritaikyti kitos įmonės. Tiek didelių įmonių atstovai, tiek naujos įmonės / startuoliai susitiks bendrame renginyje.
  • ManuLearn (Learning through manufacturing challenges): pagrindinis projekto tikslas – stiprinti inovacinius gebėjimus, kad būtų lengviau susidoroti su būsimais gamybos iššūkiais. Projektas pristato programą, kurios metu studentai, tyrėjai ir įmonės bendradarbiaus, tarpusavyje dalinsis įgūdžiais ir kurs sprendimus pramonės gamybos iššūkiams spręsti. Sprendimus generuos akademinė bendruomenė (per taikomuosius tyrimus) arba pramonės atstovai (per geriausios praktikos sėkmės istorijas).
  • DigTrafoRIS (Digital Transformation in RIS): Projektas susijęs su Pramonė 4.0 keliamais iššūkiais – reikia stiprinti šalių inovacinius gebėjimus, ypatingai gamybos skaitmeninimo srityje. Mažesnėse Europos šalyse naudojamos įvairios skaitmeninimo technologijos dažnai skiriasi nuo tų, kurias naudoja didesnės įmonės labiau pažengusiose Europos šalyse. Projekto tikslas – didinti Europos skaitmenizacijos lygį, todėl naudojant tokius įrankius kaip klausimynai ir dirbant kartu su skaitmeninių inovacijų centrais bei kita susijusia infrastruktūra, bus siūlomos tiesioginės konsultacijos įmonių procesų skaitmeninimui.
  • RIS HUBS (EIT Manufacturing RIS Hubs): EIT Regional innovation Scheme (EIT RIS) – regioninių inovacijų schema, skirta ES narėms ir asocijuotoms šalims Europoje, kurios yra nedidelio ir vidutinio lygio novatorės ir kuriose EIT inovacijų bendruomenės turi nedaug partnerių arba jų neturi visai. Projekto esmė – minėtose šalyse sukurti centrus, kad šioms šalims būtų palengvintas bendradarbiavimas su EIT inovacijų bendruomenėmis.

Taip pat LINPRA koordinuoja EIT iniciatyvą Lietuvoje:

 


Plačiau apie Europos Inovacijų ir Technologijų Institutą (EIT), instituto telkiamas Žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) bei EIT Manufacturing konsorciumą: 

Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC – Knowledge and Innovation Community) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.

EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus, diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą. EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos. Plačiau apie EIT.

Žinių ir inovacijų bendrijos (KICai) kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.

Šiandien EIT yra subūrusi 8 žinių ir inovacijų bendrijas (KICus):

EIT Manufacturing bendrija yra 50-ies partnerių (17-os Europos šalių) konsorciumas. Šioje žinių ir inovacijų bendrijos ekosistemoje Lietuvai ir Baltijos šalims, šio regiono verslo interesams atstovauja LINPRA. Konsorciumas per 7 metus įgyvendina ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti. Plačiau apie EIT Manufacturing.

EIT Manufacturing tikslai 

EIT Manufacturing soc. tinkluose:

Konsorciumo veikla yra finansuojama iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020. Visos ekosistemos narės turi galimybę dalyvauti įvairiuose verslo ir inovacijų akceleravimo projektuose, bendradarbiaujant su EIT Manufacturing konsorciumo partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Tai – vertinga galimybė Lietuvos įmonėms bei švietimo ir mokslo įstaigoms įsitraukti į stiprias tarptautines vertės kūrimo grandines, realizuoti idėjas, didinti savo žinomumą, atskleisti potencialą ir stiprinti savo bei šalies konkurencingumą.

 

LINPRA nariai „Technogaja“ ruošiasi respiratorių gamybai

Pramoninius oro filtrus gaminanti Kauno rajono Rokų seniūnijoje veikianti UAB „Technogaja“ kartu su LINPRA šią savaitę ieškojo bendradarbiavimo galimybių su siuvėjais, kad apjungę technologijas, žaliavas ir pajėgas kartu galėtų gaminti respiratorius. Tokių pačių galimybių ieškojo ir UAB „Robert Kalinkin“, pasitelkę į pagalbą Kauno technologijų universitetą. Partnerystė atsirado. UAB „Robert Kalinkin“ sukūrė ir išbandė kaukės prototipą, o patobulinimus atliks ir žaliavomis pasirūpins UAB „Technogaja“. Projektas bus finansuojamas ir žaliavų kaštai padengti iš Andriaus Tapino „Laisvės TV“ įsteigto fondo.

„Technogajos“ direktorius Ramūnas Katkevičius praneša, kad šią savaitę prasidėjęs projektas pasitvirtino, ir apsauginių kaukių gamyba netrukus prasidės:

„Kaukės bus kuriamos kartu su Robert Kalinkin. Mes suteiksime technologijas ir žmonių resursus, taip pat kaip labai aukštos kokybės oro filtravimo žaliavas, kurios  plačiai naudojamos ligoninių, laboratorijų oro vėdinimo sistemose. Apjungus įvairių sričių specialistus ir jų žinias, tikimės artimiausiu metu patiekti žaliavas daugiau nei 60 tūkst. vnt. įvairios paskirties apsauginių kaukių gamybai. Taip pat numatėme, kad savo žaliavų kurį laiką į užsienio šalis netieksime, kol pilnai nepatenkinsime Lietuvos poreikio“.

Pasak Roberto Kalinkino, šioje nepaprastoje padėtyje, kai specialių žaliavų tiesiog trūksta arba net nėra, tenka pasitelkti nestandartinius sprendimus: „Pradėjome dirbti su UAB „Technogaja“. Įmonės vadovai nustebino savo noru prisidėti prie mūsų idėjos, jie sutiko nutraukti šių žaliavų pardavimą už Lietuvos ribų bei išskyrė mums maksimalų audinių kiekį šiam tikslui. Esu be galo dėkingas už norą padėti, pertraukiant savo užsakymus ir perorientuojant šalies poreikiams“.

„Technogaja“ gamina oro filtrus ventiliacijos sistemoms, ligoninėms ir laboratorijoms, maisto, farmacijos, metalo ir medžio apdirbimo pramonei, laivams, energetikos įmonėms ir t. t. „Technogaja“ 2018 m. pradžioje yra gavusi 0,4 mln. Eur investicijų moderniai gamybos linijai įsigyti ir pradėti gaminti naujas aukštesnės klasės oro filtrų rūšis. Tų pačių metų pabaigoje įmonei buvo skirta beveik 1 mln. Eur ES lėšų gamybos bei susijusiems procesams skaitmeninti. Praėjusių metų pabaigoje su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašyta sutartis dėl 0,7 mln. Eur ES finansavimo technologinių ekoinovacijų diegimo projektui. Šių trijų projektų apimtis viršija 4,5 mln. Eur. Juos numatyta baigti 2021 m.

Kauno rajono įmonės partneriai – vienas iš didžiausių Europos filtravimo žaliavų gamintojas SANDLER AG, bei daugelis kitų ir patikimų Europos filtravimo žaliavų gamintojų.

Kitos naujienos apie apsauginių kaukių gamybos iniciatyvas – „Verslo žiniose“.

Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria 15,35 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, jog Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria dar 15,35 mln. eurų. Pramonės įmonės pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti  įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis.

Finansavimas bus skiriamas technologiniam auditui atlikti, kad būtų įvertintos gamybos procesų skaitmeninimo galimybės bei perspektyvos, ir tiems projektams, kuriais diegiama bent viena skaitmeninė technologija arba su ja susijęs sprendimas, pavyzdžiui, robotikos technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai, daiktų interneto sistemų diegimas ir pan. Įgyvendinant projektą diegiamos įrangos modelis rinkai turi būti pateiktas ne anksčiau kaip prieš trejus metus nuo kvietimo paskelbimo metų, t. y. ne anksčiau nei 2017 metais.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma labai mažoms ir mažoms pramonės įmonėms – 1 mln. eurų, mažiausia – 20 tūkst. eurų, vidutinėms įmonėms didžiausia galima skirti lėšų suma – 2,9 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Didžiausia galima projektui skirti lėšų suma technologiniam auditui atlikti – 20 tūkst. eurų.

Pretenduoti į finansavimą gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, kurios veikia ne trumpiau nei 1 metus ir kurių vidutinės metinės pajamos už pačios įmonės pagamintą produkciją per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau nei 3 pastaruosius finansinius metus) ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.

Paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2020 m. birželio 22 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt, www.lvpa.lt.

Iš viso pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas  LT“ 2014–2020 m. numatoma paskirstyti  71 mln. eurų ES investicijų, iki šiol pramonės įmonėms jau yra paskirstyta beveik 56 mln. eurų investicijų.

 


Vadybos, gamybos ir technologinių procesų auditus atlieka LINPRA įsteigtas Tehnologijų centras „Intechcentras“. Norint gauti paramą įmonės skaitmeninimui, auditą atlikti yra būtina.

Audito tikslai:

  • Įvertinti pasirinktos srities pramonės įmonės procesų esamą skaitmeninį lygį ir suteikti rekomendacijas skaitmeninės brandos lygiui pagerinti (nemokamai, naudojant tik de minimis pagalbą)

Audito formatas:

  • Vienos dienos eksperto vizitas jūsų įmonėje
    vertinant pasirinktą sritį.
  • Po vizito pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma audituotos srities būklė bei rekomendacijos ateičiai.

Platesnę informaciją suteikti ir pakonsultuoti gali „Intechcentras“:

Marius Kvedaravičius, Inovacijų ekspertas, + 370 670 22857, marius.kvedaravicius@intechcentras.lt.

Aukštojo mokslo kokybės standartai nuleidžiami

Į Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintą šiemetinę stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką pramonės atstovai reaguoja vienareikšmiškai: naujoji tvarka tiesiogiai lems studijų kokybės prastėjimą, stipriai prisidės prie profesinio mokymo sektoriaus nykimo ir niekaip nesuderinamų darbo rinkos ir verslo poreikių lūkesčių.

Panaikinus iki šiol buvusius reikalavimus pirmakursių pasirengimui, kad privalomų brandos egzaminų rezultatų vidurkis stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete siektų 40 balų, o kolegijoje – 25, stojimo kartelė nuleidžiama. Tai lems, kad net ir visiškai aukštajam mokslui nepasirengę jaunuoliai su vidutinišku ir žemesniu balų vidurkiu galės studijuoti universitete kartu su aukščiausiais balais valstybinius egzaminus išlaikiusiais studentais.

Pasak Gintauto Kvietkausko, LINPRA viceprezidento, šios aplinkybės pirmiausiai pakenks patiems moksleiviams ir studentams: „Labai daug kartų kalbėjome, kad reiktų siekti kokybės, o ne kiekybės. Šiuo atveju viskas daroma priešingai. Tokios lengvatos sumažins mokinių ir studentų motyvaciją mokytis jau mokykloje, žinant, kad įstoti nebus sunku. Taip pat mažės motyvacija ir studijuojant. Tiems, kurie mokykloje tinkamai nepasirengė aukštajam mokslui, bus sunku – jiems reikės iš naujo mokytis tų dalykų, kurių neišmoko vidurinėje. O aukštasis mokslas visgi skirtas ne spragų lopymui, bet naujų žinių įgijimui. O ką reikės daryti pažangiems studentams, kuriems nepasirengusiųjų tempas bus per mažas? Kentės ir vieni, ir kiti.“

Tam pritaria Lietuvos pramonininkų konfederacijos tarptautinis inovacijų ekspertas Gintaras Vilda: „Mūsų švietimo sistemoje naudojama vertinimo balais sistema iš esmės yra pagrįsta konkurencijos tarp besimokančiųjų sukūrimu. Šiuo atveju, kai praeinamas balas sumažinamas iki sveiku protu nesuvokiamo minimumo, nelieka konkurencijos elemento, varžybų elemento. Tad besimokantiems nelieka paskatos stengtis. Koks skirtumas, kaip aš mokausi, jei vis tiek galiu pasirinkti, kur toliau eiti: studijuoti universitete arba kolegijoje, ar mokytis profesinėje mokykloje – iš esmės, jokio skirtumo. Panašu, kad ilgalaikėje perspektyvoje, visa valstybė būsime paversti žemos kokybės aukštojo mokslo įkaitais.“

Tokia iškreipta situacija sudarys sunkumų dėstytojams, kuriems reikės supaprastinti studijų turinį ir palengvinti jį, taip automatiškai žeminant studijų kokybę. Didelė tikimybė, kad žemi aukštojo mokslo standartai ir toliau didins gabiausiųjų jaunuolių nutekėjimą į užsienio universitetus, kurie taiko aukštesnius kokybės standartus. Tuo pačiu tai padarys žalą profesinio mokymo sektoriui. Padarius laisvai prieinamą universitetinį išsilavinimą, ir taip menkas profesinio mokymo populiarumas dar labiau sumažės. Milijoninės valstybės ir Europos Sąjungos investicijos į sektorinius profesinio mokymo centrus neduos siektų rezultatų – laikui bėgant, jie neužsipildys, o stovės pustuščiai ir nenaudojami.

G. Kvietkauskas pastebi, kad lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje besimokančiųjų aukštąjį bei profesinį mokslą santykis ir dabar jau yra neadekvatus: Lietuvoje 68 proc. baigia aukštąjį, universitetą ar kolegiją, ir tik 32 proc. renkasi profesinį mokymąsi. Iš tiesų, šis santykis turėtų būti apytiksliai 50 ir 50 proc.: „Ši spraga gilės. Daugelis stos į universitetus apeidami kolegijas, o tie, kurie studijuotų profesinėse mokyklose, atsidurs kolegijose. Viskas veda prie to, kad pramonė neturės nei kvalifikuotų, praktinius įgūdžius įgijusių darbuotojų, nei aukštas kompetencijas turinčių specialistų“.

G. Vilda atkreipia dėmesį į tai, kad didelę žalą patirs inžinerinės pramonės sektorius: „Pati inžinerinė pramonė tampa aukštųjų technologijų pramone, o aukštosios technologijos, jų kūrimas ir naudojimas reikalauja kompetencijos. Norint turėti aukštą kompetenciją, reikia mokytis. Ir mokytis visą gyvenimą. Jeigu nebus skatinimo mokytis gerai nuo pat pradžių, natūralu, kad nebus išugdyti reikiami mokymosi įgūdžiai ateities gyvenimui. Tokia žemais balais grįsta stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, matomai, tik pablogins ir taip valstybės viešojo sektoriaus, o galiausiai ir verslo inovacinius gebėjimus. Tokiu atveju, manau, tikėtis, kad į inžinerinę pramonę, kuri yra aukštųjų technologijų pramonė, paklius aukšto lygio specialistai – būtų naivu. Verslas ateityje turės pats rengti sau specialistus, nes švietimo sistema, nuleisdama kartelę žemyn, dar kartą siunčia signalą tiek jaunimui, tiek industrijoms ir verslui, kad nėra ko tikėtis iš mūsų aukštojo mokslo aukštos kokybės.“

Iki balandžio 2-osios Vyriausybė turi skirti lėšas, pagal kurias paaiškės, kiek bus priimama pirmakursių, o ministras A. Monkevičius iki balandžio 15-osios turi patvirtinti pirminį vietų skaičių pagal studijų kryptis. Tačiau jau šiandien preliminariai aišku, kad bene tris kartus padaugės vietų socialinių mokslų kryptyje, nors jau ne vienerius metus akivaizdu, kad Lietuva turi didžiulį potencialą tapti pavyzdine ir konkurencinga valstybe pramonės, technologijų, inžinerijos srityse.

Silpną Lietuvos švietimo sistemą ir lėtai joje vykstančius pokyčius pabrėžia ir Europos Komisija 2020 m. vasario mėn. parengtoje ataskaitoje apie Lietuvą. Pasak EK, šis iššūkis ilgalaikėje perspektyvoje yra ypač lemtingas inovacijų ir pramonės progresui. Jo nesprendžiant, stabdomas šalies vystymasis technologijų ir pramonės srityse.

,

Kovo 10 d. | 9:30–12:30 val. | Mažeikių verslininkų asociacija, Ventos g. 8A, Mažeikiai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą Mažeikių regiono pramonės įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, technologinius auditus, inovacijas, alternatyvius finansavimo įrankius verslui ir kita.

Būtina REGISTRACIJA (iki kovo 9 d. 12 val., vietų skaičius ribotas).

PROGRAMA:

09:30 Registracija, kava.

10:00 Darius Lasionis (LINPRA direktorius) ir Audrius Jasėnas „Intechcentras“ direktorius:

  • LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė
  • Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje
  • Galimybės, kuriomis rekomenduojame pasinaudoti įmonėms, norinčioms investuoti į naujas technologijas
  • Technologiniai auditai – rekomendacijos
  • Priemonė „Pramonės skaitmeninimas LT“

11:00 Giedrius Janušauskas (gamybos planavimo ekspertas). Gamybos procesų valdymas. Planas=Faktas. Praktiniai pavyzdžiai:

  • Pagrindiniai gamybos procesų valdymo iššūkiai
  • Tinkami ir netinkami sprendimai
  • Gerosios praktikos vidutinėse gamybos įmonėse
  • Rekomendacijos besirenkantiems pažangią planavimo sistemą

11:30 Aleksandras Izgorodinas („SME Finance“ ekonomistas):

  • Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga
  • Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui

12:00 Įmonių sėkmės atvejai

12:30 Pabaiga

Plastikų sektoriui reikalingą mokymo programą kuria LINPRA kartu su UPSKILL partneriais

,

LINPRA koordinuojamo ES Erasmus+ programos UPSKILL projekto tikslas – sukurti inovatyvią plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programą ir mokymo medžiagą. Šiame projekte patirtimi dalijasi ir mokymo turinį kuria Prancūzijos, Suomijos ir Lietuvos profesinio rengimo mokyklos.

Projekto rėmuose jau sukurtas plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programos projektas ir mokinio knyga. Siekiant praktikoje išbandyti sukurtos medžiagos kokybę ir ją patobulinti, vasario 17–21 d. trys mokytojai iš Prancūzijos profesinio rengimo mokyklos (ISPA) bei du mokytojai iš Suomijos profesinio rengimo mokyklos (TREDU) apsilankė Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre bei Alytaus profesinio rengimo centre. Plastikų liejimo srities mokytojai pasidalino savo patirtimi.

Šis projektas yra ypač svarbus Lietuvos plastikų liejimo sektoriui. Šiuo metu neturime nacionalinės plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programos, kuri būtų taikoma profesinio mokymo centruose ir prisidėtų prie šios kvalifikacijos darbuotojų kompetencijų įgijimo bei kėlimo. LINPRA kartu su kitais Lietuvos partneriais Alytaus Profesinio rengimo centru ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru, taip pat Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru planuoja, kad tokią nacionalinę mokymo programą ir mokymo medžiagą jau turėsime ir galėsime pasiūlyti plastiko įmonėms pasibaigus projektui – 2021 m. balandį.

 

Epidemija Kinijoje: padėtis susireguliuos per pusmetį

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“. 

  • Šių metų rezultatus virusas nusmukdys, kitąmet leis užsidirbti.
  • Tarptautinės korporacijos keičia pirkimų politiką.
  • Kinija bando atkurti pramonės pajėgumą, bet ne viskas pavyksta.
  • Padėtis, prognozuojama, susireguliuos per pusmetį.

Kinų tiekėjams Lietuvos įmones maitinant pažadais, tenka dalį gamybos stabdyti, ieškoti alternatyvų vietoje ir tikėtis, kad koronaviruso epidemija artimiausiais mėnesiais bus sutramdyta. Neabejojama, kad šių metų finansinius rezultatus virusas koreguos, bet kitąmet sudarys sąlygas uždirbti daugiau.

ENTECH GROUP:

„Kadangi gaminame liejimo formas elektronikos prietaisų korpusams, gamybinę įrangą ir įvairias detales užsakome Kinijoje. Sustabdžius Kinijoje gamyklas, neturėdami kitos išeities, esame priversti stabdyti gamybą ir mes. O paskui mus ir mūsų partneriai. Pavyzdžiui, šveicarams mes gaminame korpusines detales. Bet jiems stringa mokėjimai, kadangi stringa pardavimai – jie iš Kinijos perka elektroniką, iš mūsų korpusus. Susidaro ištisos tiekimo grandinės, kurios dabar neveikia“, – atkreipia dėmesį Liutauras Byčius, gaminių projektavimu ir prototipų kūrimu bei masine gamyba užsiimančios UAB „Entech Group“ savininkas ir vadovas.

Kinijoje „Entech Group“ turi 10 partnerių, leidimą atnaujinti gamybą gavo 3 įmonės, jos dirba gal tik 10% pajėgumo, kadangi ribojamas žmonių judėjimas. Išvykti iš miesto neleidžiama, o neveikiant viešajam transportui į darbą gali atvykti tik turintieji nuosavas mašinas. Tokių kinų nedaug. Tad, netgi gavę leidimus veikti, įmonės nepajėgia visa apimtimi atnaujinti gamybos.

„Nors partneriai vis žada, kad jau netrukus pradės dirbti, praktiškai jie nedirba. Net jei  ir visos gamyklos kovą pradėtų veikti, yra susidarę nežmoniškos užsakymų eilės. Juk visa, kas susiję su elektronika, yra susiję ir su Kinija, o kol gamyba grįš į vėžes, praeis mažiausiai pusmetis. Ir metiniams įmonių rezultatams įtakos tai turės“, – prognozuoja L. Byčius.

Nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūrę smulkios ir finansiškai silpnesnės bendrovės, „Entech Group“ partnerės Lietuvoje. Anot verslininko, sustabdę gamybą jos 2 ar 3 mėnesius be pajamų neišgyvens.

„Matau, kad kai kurie klientai neturi pinigų atsiskaityti už projektus, nes irgi negali nieko nei pagaminti, nei parduoti. Kai kurie jau ant bankroto ribos vien dėl to“, – neslepia L.Byčius.

Sustabdžiusi gamybą „Entech Group“ šiuo metu užsiima tik projektavimo darbais.

ALTEGRA:

Aukštųjų technologijų UAB „Altegra“, sustojus komponentų tiekimui iš Kinijos, kad netektų stabdyti gamybos, detales perka iš vietos tiekėjų. Tiesa, penkis kartus brangiau.

„Tiesiogiai su Kinijos gamintojais nedirbame – perkame per tarpininkus. O šie pastaruoju metu maitina pažadais. Anksčiau nieko panašaus nebūdavo, spėju, tai susiję su koronavirusu. Nesame dideli gamintojai, tačiau šių metų finansiniams rezultatams tokie trukdžiai gali atsiliepti“, – svarsto  Nerijus Baltrimavičius, „Altegros“ vadovas.

KARBONAS:

Kauno lakštinių medžiagų pjovimo paslaugų UAB „Karbonas“ tiesioginių problemų dėl koronaviruso dar neturi. Tačiau tai nereiškia, kad jo poveikio nepajus.

„Vienas mūsų užsakovas, kol baigsis epidemija, atidėjo gana didelio projekto Kinijoje, kuriame kaip gamintojai dalyvautume ir mes, vykdymą. Ir jeigu virusas nebus suvaldytas per keletą ateinančių mėnesių, galim jo poveikį pajusti ir mes“, – dalijasi  Gintautas Jatulis, „Karbono“ vykdomasis direktorius.

RYTŲ TECHNOLOGINIAI SPRENDIMAI:

Partnerius Uhane turinti UAB „Rytų technologiniai sprendimai“ negali pristatyti jiems bandinių testams.

„Mieste visiškai neveikia siuntų pristatymo tarnybos – nei DHL, nei UPS, nei kitos. Negalime pristatyti savo siuntų nuo sausio 22 dienos“, – apgailestauja  Algirdas Rukšėnas, įmonės vadovas.

 

Uhane – karantinas iki gegužės

ELGAMA-ELEKTRONIKA:

Problemų gali kilti ir kiniško kapitalo įmonei. Du trečdaliai elektros energijos skaitiklių projektavimo ir gamybos UAB  „Elgama-Elektronika“ akcijų priklauso Kinijos „Jiangsu Linyang Energy“. Iš 3.000 darbuotojų pagrindinėje Kinijos įmonėje į darbą  yra grįžę 800, čia veikia griežta patikra, stiprus reguliavimas ir dirbama ne visu pajėgumu.

„Kol kas didžiausias pasaulio tiekimo katilas bando atkurti pajėgumą, bet ne viskas pavyksta“, – daro išvadą Tadas Ruželė, „Elgama-Elektronika“ generalinis direktorius.

Didžioji dalis komponentų į Vilniaus bendrovę atkeliauja iš Kinijos. Šiuo metu turima atsargų 6 mėnesiams ir tikimasi, kad drastiškų priemonių neprireiks.

„Jeigu per tą laiką tiekimas nebus atnaujintas, bus labai liūdna. Žinoma, ieškosime komponentų tiekėjų kitose šalyse. Bet pasiūla ir paklausa mėgsta balansą, o tai reiškia, kad būtume priversti mokėti brangiau, sumažėtų konkurencingumas“, – aiškina T. Ruželė.

Jo žiniomis, Kinijos Uhano provincijoje paskelbtas karantinas galios iki balandžio pabaigos. Kaip tai paveiks kitų Kinijos regionų gamintojus – neaišku.

 

Geroji pusė

ELINTA:

Vytautas Jokužis, „Elintos“ generalinis direktorius, bando įžvelgti ir gerąją padėties pusę – po šios epidemijos gamintojai sparčiau kelsis iš Kinijos ir gamybinis potencialas pradės greičiau augti rytų Europoje bei Amerikoje. Tačiau kol kas dauguma elektronikos komponentų gaminama Azijos šalyse, o ten esančios įmonės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susiję. Tad, jeigu nepaprastoji padėtis užsitęs ir baigsis komponentų atsargos, daugybei įmonių gresia sustoti.

„Pereiti prie kito gamintojo komponentų užtruks bent pusę metų, jeigu iš viso tai bus įmanoma padaryti. Jeigu per pusmetį koronaviruso epidemija nebus suvaldyta, mūsų lauks didžiuliai iššūkiai susirasti naujų tiekėjų“, – neslepia „Elintos“ vadovas.

ARGINTA ENGINEERING:

Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas, savo vadovaujamos „Arginta Engineering“ įmonės pavyzdžiu gali patvirtinti – tarptautinės korporacijos, netgi Kinijai dirbant visu pajėgumu, dalį užsakymų perkels į Europą.

„Arginta Engineering“ tokių užsakymų jau sulaukė, projektai pradėti derinti.

Pasak jo, net jeigu gaminys kainuoja 30 ar 40% brangiau, korporacijos sieks apsidrausti, dalį, pavyzdžiui, penktadalį užsakymų perkeldamos į Europą.

„Didieji koncernai į savo pirkimų politiką įsirašė punktą, kad nebegali turėti tiekėjų tik Kinijoje. Tam, kad neįstrigtų stambūs infrastruktūriniai projektai – geležinkelių, kalnakasybos, energetikos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Šiemet, ypač elektronikos gamintojų, finansiniai rezultatai, jo nuomone, nukentės – kai kurios įmonės patiria prastovas ir nėra žinoma, kiek komplektuojančių detalių stygius gali užsitęsti. O ir tiesiogiai tiekėjų Kinijoje neturinčios bendrovės gali nukentėti, jeigu jų partneris iš Europos pirko komplektuojančiąsias detales Kinijoje. Juolab kad komplektuojančių detalių kainos gali augti.

Tačiau atsiras didesnių perspektyvų 2021–2022 metams.

„Manau, kad kitąmet ir dar kitais metais, turime galimybę augti. Buvo suduotas smūgis, finansinis smūgis globalizacijai. Tai gali tapti mūsų laimėjimu“, – viliasi LINPRA prezidentas.

 

Erasmus+ finansuoto projekto rezultatai padės mažinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą metalo apdirbimo pramonėje

Metalo apdirbimo pramonei susiduriant su skaitmenines technologijas išmanančių darbuotojų trūkumu, Lietuvoje buvo įgyvendintas projektas „4Change“. Jo metu parengta mokymų bazė padės šalies švietimo įstaigoms ir verslo įmonėms paruošti darbuotojus, gebančius lanksčiai prisitaikyti greitai kintančioje darbo vietoje ir patiems mokytis, naudojantis naujausiomis metodikomis bei praktikos priemonėmis.

 

Ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai

Ketvirtoji industrijos revoliucija vis labiau keičia gamybos principus pramonėje visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Viena iš sričių, kur tai itin aktualu – metalo apdirbimo pramonė. Čia naudojamos vis pažangesnės technologijos, keičiasi gamyboje naudojama įranga. Todėl darbdaviai jaučia su ja gebančių dirbti darbuotojų trūkumą.

Šiuo metu vykstanti pramonės revoliucija pasižymi tuo, kad gamybos procesuose reikia vis mažiau žmogaus rankų darbo, tačiau valdyti pažangiausią techniką reikalingi išmaniąsias technologijas suprantantys darbuotojai. Todėl Erasmus+ finansuotas ir Lietuvoje bei dar trijose ES šalyse įgyvendinamas projektas „Industry 4.0 CHAlleNGE: Empowering Metalworkers For Smart Factories Of The Future („4Change“, Nr. 575813-EPP-1-2016-1-LT-EPPKA2-SSA)“ atveria kelią šios srities specialistų tobulėjimui.

„Darbas su naujausiais įrengimais, staklėmis ir technika reikalauja naujų įgūdžių ir kompetencijų. IT raštingumas, mokėjimas programuoti, informacijos valdymas ir perdavimas yra svarbūs dalykai. Tačiau ateityje bus svarbūs ir šie gebėjimai: kritiškumas ir kūrybiškumas, gebėjimas matyti alternatyvas ir mąstyti įvairiapusiškai. Su tokių darbuotojų trūkumu jau dabar darbdaviai susiduria daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. O ateityje jų paklausa tik augs“, – teigia LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Sukūrė šiuolaikines mokymo priemones

Reaguojant į šiuos poreikius Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo įgyvendintas pagal Erasmus+ programą finansuotas projektas „4Change“. Projektas vyko trejus metus nuo 2016 m. pabaigos ir buvo skirtas sustiprinti metalo pramonės darbuotojų įgūdžius, formuojant atitinkamas profesinio mokymo centrų programas, suteikti įgūdžius darbuotojams lanksčiai prisitaikyti ir patiems mokytis greitai kintančioje darbo vietoje.

Vykdant projektą, keturiomis dalyvaujančių šalių kalbomis ir angliškai buvo parengta lavinimo medžiaga besimokantiems ir mokytojams, sukurta praktikavimosi sistema, simuliacinė CNC programinė įranga ir inovatyvi elektroninė mokymosi platforma.

Projekto pilotavimo mokymai vyko visose 4 projekto šalyse. Lietuvoje jie surengti įmonėje „Baltec CNC Technologies“ Kaune ir Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre. Mūsų šalyje juose dalyvavo 20 mokytojų ir 40 studentų, o iš viso pilotavimo projekte – 50 mokytojų ir 100 studentų.

 

Naudotis gali visi

„Labiausiai projekto mokymo medžiaga pritaikyta metalo apdirbimo specialybių profesinių mokyklų ir kolegijų studentams. Tačiau vadovėlis yra aprobuotas kaip mokymo priemonė ir Kauno technologijos universiteto gamybos technologijų krypčių programoms, taip pat rekomenduotas kaip tinkamas mokymui ir visoms technologines krypties kolegijoms Lietuvoje“, – sakė projekto „4Change“ vadovas Gintaras Rimša.

Šio projekto metu sukurtais įrankiais Mokslo įstaigos galės naudotis neribotą laiką – tol, kol jie bus aktualūs. O naudą pajus tūkstančiai studentų jau per artimiausius kelerius metus. Projekto interneto puslapis ir elektroninė mokymosi platforma yra ir bus atvira po projekto pabaigos mažiausiai trejus metus. Todėl ja gali naudotis, ne tik mokymo įstaigos, bet ir visi kiti asmenys, norintys pagilinti savo žinias bei įgūdžius.

 

Darbą atlieka staklės

Šis projektas labiausiai aktualus metalo apdirbimo staklininkams, šaltkalviams, programinių staklių operatoriams. Pasak Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro profesijos mokytojo Justino Dundulio, jau dabar CNC staklės yra įrenginys, suteikiantis naujų galimybių, be kurio metalo apdirbimo įmonė neapsieis, todėl projekto teikiamos galimybės tobulėti šios srities studentams ir darbuotojams yra labai reikalingos.

„Įprastose staklėse sunku atkartoti gaminimo procesą, operatorius turi savo rankomis judinti apdirbimo įrankį, pasinaudodamas rankenėlėmis. O dirbant su CNC staklėmis jos atlieka mechaninį apdirbimą pagal įdiegtą programą. Operatoriui tereikia paleisti tinkamą programą ir patikrinti ar darbas atliktas tinkamai“, – skirtumus aiškino J. Dundulis.

Ugdo reikalingus gebėjimus

Projekto vadovas G. Rimša pabrėžė, kad projektas padės suderinti mokymo vietoje gaunamas kompetencijas ir darbo rinkos poreikius. O, kad projektas jau teikia naudą rodo ir pirmieji teigiami atsiliepimai iš pilotavime dalyvavusių studentų ir mokytojų.

„Kaip yra žinoma, visa apdirbamoji pramonė susiduria su globalias gamybos produktyvumo didinimo iššūkiais pasauliniu mastu. Daugeliu atveju jie sprendžiami technologinių procesų skaitmeninimo metodais, ką ir rekomenduoja įvairūs Pramonės 4.0 kelrodžiai. Ypač didelis dėmesys skiriamas žmogiškųjų resursų parengimui gerinti, skaitmeniniams gebėjimams valdyti sudėtingus technologinius procesus. Projekto tikslas ir buvo, pasinaudojant visų projekto dalyvių gerąja praktika, sukurti šiuolaikines mokymo priemones tiems gebėjimams ugdyti“, – sakė projekto vadovas.

„Projektas baigėsi, bet jo rezultatai naudojami toliau. Ne tik naudojami, bet ir vystomi vis plačiau Lietuvoje bei kitose šalyse, pristatant naujas galimybes mokiniams bei dirbantiesiems. Gamybos procesų skaitmenizavimas nesustabdomai keičia įmonėms reikalingų darbo kompetencijų paklausą. Džiugu, kad dabar mokymo įstaigos gali pasiūlyti šiuolaikiškas paslaugas ir vystytis kartu su pažangiausiomis įmonėmis“, – projekto rezultatus apibendrino Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Projekto metu sukurtas aukšto lygio mokymo turinys, skirtas gamybos pramonei, ypač metalo apdirbimo sektoriui. Visos mokymo priemonės prieinamos plačiajai visuomenei ir specialistams.