Pagalba įmonėms rasti darbuotojų Baltarusijoje

LINPRA ir Infobalt inicijavo diskusiją su Užimtumo tarnyba, siekiant palengvinti ir supaprastinti darbuotojų paiešką inžinerinės pramonės ir IT įmonėms, norinčioms įdarbinti Baltarusijos piliečius.

Diskutuojant sutarta, kad Užimtumo tarnyba vieno langelio principu padės viešinti įmonių darbuotojų paieškos skelbimus ir juos perduos Lietuvos ambasadai Baltarusijoje bei įdarbinimo agentūroms, su kuriomis Užimtumo tarnyba turi susitarimus. Tai bus papildomas įrankis – viešinimo kanalas, kuris įmonėms nieko nekainuos.

Jeigu turite poreikį rasti darbuotojų Baltarusijoje, galite užpildyti anketą ČIA (jūsų poreikiai ir pasiūlymai darbuotojams).

Jūsų skelbimas automatiškai atsiras Užimtumo tarnybos duomenų bazėje. Užimtumo tarnyba pateiks informaciją – darbo paieškos skelbimus Lietuvos ambasadai Baltarusijoje ir Baltarusijos įdarbinimo agentūroms. Šie darbo skelbimai pasieks Baltarusijos piliečius, ieškančius darbo Lietuvoje.

Kontaktinis asmuo informacijai:

Ernesta Varnaitė ernesta.varnaite@uzt.lt.

Konsultacijos teikiamos bendruoju telefonu 1883 arba tel. +370 5 244 0956, mob. +370 6 732 0257.

Detalesnė informacija ir sąlygos darbdaviams, norintiems įdarbinti Baltarusijos piliečius – šiame dokumente BALTARUSIJOS LEIDINYS 2020-01-25.

Prasidės naujas LINPRA patirties mainų forumų ciklas

LINPRA tęsia patirties mainų forumų ciklą. Šį kovą startuos LINPRA organizuojami pramonės įmonių vadovams ir skirtingų sričių specialistams skirti forumai šiomis temomis:

  • PIRKIMŲ (moderatorius – pirkimų specialistas Merkys Saukevičius)
  • PARDAVIMŲ (moderatorius – pardavimų specialistas Kęstas Cvetkovas)

Kviečiame registruotis ir dalyvauti.

REGISTRACIJA čia, iki vasario 17 d.

Vadovų forumų kuriama vertė:

  • Forumų  moderatoriai / pranešėjai – savo srities specialistai, turintys puikių patirčių, leisiančių jums priimti geresnį sprendimą.
  • Forumų dalyviai – tokie pat patyrę, bet nepaliaujamai ieškantys vadovai, savo amato meistrai kaip ir jūs, norintys ir galintys pasidalinti ne tik problemomis, bet ir galimais jų sprendimais.
  • Forumų trukmė: vienas patirčių pilnas pusdienis.
  • Forumų kalendorius: kiekvienai tematikai skirta po 5 forumus per metus; datos derinamos su dalyviais.
  • Profesinės informacijos sklaida
  • Narių kompetencijos kėlimas
  • Kūrybinių sprendimų skatinimas
  • Dalinimasis žiniomis ir patirtimi tarp skirtingų (pramonės šakų) įmonių

Tikslas ir nauda:

  • Profesinės informacijos sklaida
  • Narių kompetencijos kėlimas
  • Kūrybinių sprendimų skatinimas
  • Dalinimasis žiniomis ir patirtimi tarp skirtingų (pramonės šakų) įmonių

Šių forumų-susitikimų formatas ir esmė – patirčių dalinimasis, darbas su skirtingų sričių profesionalais, praktinės užduotys. Susitikimo metu nagrinėjamos aktualios temos, aptariami įvairių problemų sprendimo būdai, dalinamasi patirtimi ir žiniomis. Susitikimuose taip pat dalyvauja kviestiniai svečiai – ekspertai ar lektoriai, kurie pateikia įžvalgas ir naujausias tendencijas nagrinėjama tema.

  • Metinė registracija į forumų ciklą LINPRA nariams 250 Eur + PVM, ne LINPRA nariams 500 Eur + PVM.
  • Kontaktai visiems su LINPRA Patirties mainų forumais susijusiems klausimams:

Karolis Skebas | Projektų vadovas | + 370 605 47384 | karolis.skebas@linpra.lt

Automobilių gamintojai ieško galimybės perkvalifikuoti darbuotojus

Lino Butkaus straipsnis „Verslo žiniose

  • Su automobilių pramone tiesiogiai susiję 14,6 mln. europiečių.
  • Kiekvienais metais numatoma perkvalifikuoti po 700.000 darbuotojų, o tai kainuos apie 7 mlrd. Eur.
  • Lietuvoje yra apie 50 įmonių, dirbančių automobilių pramonei.
  • Vietiniai gamintojai tvirtina turintys savus privalumus ir išsaugantys lankstumą.
  • Aštrėja konkurencija dėl komponentų naujos kartos automobiliams gamybos.

Europos automobilių pramonė siekia pradėti grandiozinį, 7 mlrd. Eur per metus kainuojantį darbuotojų perkvalifikavimo procesą, tačiau Lietuvoje veikiantys automobilių komponentų gamintojai nemato poreikio panašiems pokyčiams.

Europos Sąjungos inicijuojamas siekis iki 2050-ųjų visiškai neutralizuoti taršą anglies junginiais automobilių gamintojams nepalieka kitos galimybės, kaip masiškai elektrifikuoti savo gaminamų modelių pavaros sistemas arba pereiti prie vandenilio technologijų.

Tai jau pradėjo iki šiol automobilių pramonėje nematyto masto technologinę revoliuciją, kurios metu tradicinius vidaus degimo variklius keičia akumuliatorių energiją naudojantys elektros motorai.

Šie pokyčiai yra neeilinis iššūkis automobilių kompanijoms, kurioms tenka užduotis transformuoti visą gamybos procesą, pradedant nuo tiekėjų, gamyklų ir baigiant personalo kvalifikacija.

Paveiks visą ekosistemą

Ericas Markas Huitema, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) direktorius, tvirtina, kad šią transformaciją pastebimai pajaus 14,6 mln. tiesiogiai su automobilių pramone susijusių europiečių.

Jis pastebi, kad COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis nebus toks reikšmingas, kaip jau prasidėjęs Europos automobilių parko taršos mažinimas ir transporto skaitmenizavimas.

„Šie du iššūkiai automobilių pramonę atveda prie didžiausio istorijoje technologijos lūžio taško. Tai paveiks visą Europos automobilių ekosistemą, pradedant nuo mažų įmonių iki didžiausių, nuo tiekėjų ir atstovų iki servisų“, – savo kreipimesi rašo E. M. Huitema.

Kasmet – po 5%

Dėl to ACEA kartu su keliais automobilių gamintojais, komponentų tiekėjais, mokymo įstaigomis ir kelių ES šalių regionų vadovybėmis praėjusį lapkritį pasirašė Kvalifikavimo paktą („The Pact for Skills“).

Šis dokumentas, kurį asociacijos vadovas apibūdina kaip analogiškai pavadinto Europos Komisijos pakto papildymą, turi duoti pradžią mokymų programai, kurios metu bus siekiama kiekvienais metais perkvalifikuoti 5% ES automobilių pramonės darbuotojų, taip jiems suteikiant būtinas naujas žinias.

„Iš vienos pusės, vidutiniu laikotarpiu turėtų išnykti tam tikro pobūdžio darbai. Tačiau tuo pačiu metu sektoriui reikės samdyti visiškai naujo profilio įgūdžius turinčius kvalifikuotus žmones, – aiškina E. M. Huitema. – Reikia sujungti prarają tarp automobilių pramonės poreikių ateityje ir dabartinių darbuotojų. Tai reiškia, kad turime pradėti prisitaikyti ir pradėti mokymus.“

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad akumuliatorių gamyba ir priežiūra, palyginti su tradiciniais varikliais, reikalauja gerokai mažiau darbo, nes jos yra ne tokios sudėtingos ir jose paprasčiausiai yra mažiau dalių.

Ir nors tikimasi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimas, akumuliatorių gamyba ir perdirbimas sukurs naujų darbo vietų, jos didžiąja dalimi reikalaus naujos kvalifikacijos.

Todėl pakto numatomos mokymo programos tikslas – esamiems darbuotojams suteikti naują kvalifikaciją, kuri padėtų išsaugoti darbo vietas.

7 mlrd. Eur – kasmet

ACEA nurodo siekianti kasmet perkvalifikuoti apie 5% pramonės darbuotojų, arba po 700.000 žmonių.

„PricewaterhouseCoopers“ atlikti skaičiavimai nurodo, kad vieno darbuotojo mokymai vidutiniškai kainuos po 10.000 Eur. Todėl metinės programos apimtis turi siekti apie 7 mlrd. Eur.

„Šios investicijos suteiks naudą ne tik darbuotojams. Vyriausybės turės naudą kovodamos su nedarbu ir gaudamos didesnius mokesčius. Šie skaičiavimai rodo, kad kiekvienas į perkvalifikavimą investuotas euras bendruomenei sukurs 2–5 Eur naudą“, – dėsto E. M. Huitema.

Liekantis klausimas – kas skirs pinigus, reikalingus tokiai investicijai.

ACEA vadovas nurodo praėjusių metų pabaigoje bendravęs su eurokomisarais – už darbą ir socialines teises atsakingu Nicolasu Schmidtu bei už vidinę rinką atsakingu Thierry Bretonu.

  1. M. Huitema tvirtina pokalbio metu kvietęs pradėti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir siekęs „mobilizuoti reikiamus fondus“.

Kol kas ACEA vadovas mini bandomuosius projektus, kurie 2021 m. bus organizuojami penkiuose Europos regionuose.

Visos programos plėtrai, pasak E. M. Huitemos, reikalinga struktūrinė Europos fondų parama.

Gamintojų asociacija neįvardija, kiek metų galėtų būti vykdoma ši programa. Taip pat nenurodoma, kokią dalį darbuotojų tektų perkvalifikuoti. Todėl galima numanyti, kad tai gali tęstis kelerius ar keliolika metų.

 

Nėra pagrindo nerimui

Tačiau Lietuvoje perkvalifikavimo klausimas dar nėra keliamas.

Darius Lasionis, Baltijos automobilių detalių klasterio („Baltic Automotive Components Cluster“ – BACC) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, VŽ tvirtina, kad Lietuvoje dar nejaučiamas poreikis tokioms iniciatyvoms.

Pasak jo, Lietuvoje skaičiuojama apie 50 įmonių, kurios bent dalinai dirba automobilių pramonei. 25–30 įmonių galima priskirti prie tų, kurios specializuojasi automobilių pramonėje arba ši sritis sudaro daugiau nei pusę jų produktų portfelio.

„Perkvalifikavimo iniciatyvos tarp mūsų įmonių nėra. Iš vienos pusės – darbuotojų mokymas arba sertifikavimas yra nuolatinis, nepaliaujamas procesas. Kitas dalykas – mūsų įmonės daugiausia vykdo užsakomąją gamybą. Tai yra – gamina komponentus didiesiems koncernams, – sako D. Lasionis. – Įmonės, gaminančios komponentus vidaus degimo varikliams, sako, kad trumpuoju laikotarpiu perspektyva atrodo gerai. Didieji Europos gamintojai tokius užsakymus perkelia arba palaiko mažesnių kaštų šalyse, kaip mūsų.“

Tačiau pramonininkų atstovas pripažįsta, kad po metų situacija gali ir pasikeisti.

„Didžioji dalis mūsų įmonių gamina štampuotas dalis, laidus, elektroniką, todėl tokie komponentai bus pritaikomi ir elektromobiliams. Todėl labai didelio poveikio Lietuvoje esančioms įmonėms nebus. Kol automobiliuose bus naudojamas metalas, tol mums bus ką veikti“, – reziumuoja D. Lasionis.

 

Rūpestis – robotizacija

Jam pritaria ir Darius Masionis, Marijampolėje veikiančios Ispanijos įmonės „CIE Galfor SA“ valdomo automobilių komponentų gamintojo „CIE LT Forge“ direktorius. Jis VŽ taip pat patikina, kad Lietuvoje esančios įmonės yra „arčiau žemės“ nei didžiųjų gamintojų asociacijos.

„Dabar mūsų iššūkiai daugiau susiję su robotizacija ir automatizacija. Ir savo žmonių kvalifikaciją peržiūrime, atsižvelgdami į tai. Nes prie robotizuotos linijos dirbančio darbuotojo kvalifikacija skiriasi nuo darbuotojo, kuris dirba prie nerobotizuotos linijos, kvalifikacijos“, – sako gamyklos vadovas.

Jis tvirtina, kad dabar gaminama produkcija ir ateityje bus reikalinga, galbūt tik koreguosis jos kiekiai.

„Didžioji dalis mūsų detalių tinka bet kokio tipo automobiliams. Bus atskira dalis, kuri kažkiek nukentės. Tai labiausiai justi dyzelinių variklių detalių gamyboje. Ir justi jau dabar, bet mes savo portfelį dėliojame taip, kad tokių detalių beveik neturime. Dėl to ir poveikio dar nėra. Kiekvienais metais peržiūrime savo portfelį ir žiūrime, kurių komponentų perspektyva yra geresnė“, – aiškina D. Masionis.

Mato galimybių ateityje

Tačiau „CIE LT Forge“ vadovas pripažįsta, kad, mažėjant vidaus degimo variklių paklausai ir augant elektromobilių gamybai, aštrėja konkurencija.

„Komponentų gamintojai stengiasi gauti didesnį kąsnį iš naujo pyrago. Dėl to darosi sunkiau ir dalyvauti konkursuose, ir juos laimėti. Bet tikime, kad galime sėkmingai konkuruoti ir toliau“, – reziumuoja jis.

Pramonės perversmas nekelia naujų reikalavimų ir Lietuvoje pastaraisiais metais pradėjusioms veikti „Continental“, taip pat „Hellos“ gamykloms.

Shayanas Ali, „Continental Automotive Lithuania“ vadovas, VŽ tvirtino, kad Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gaminami pažangūs elektroniniai komponentai, kurie bus reikalingi ir naujos kartos automobiliuose, įskaitant ir autonominius.

UPSKILL plastikų liejimo mašinų derintojo mokymo programa ir mokymo vadovėliai netrukus bus išleisti

,

LINPRA koordinuojamas švietimo srities tarptautinis projektas UPSKILL užbaigė svarbų etapą – buvo baigta testuoti plastikų liejimo mašinų derintojo mokymo medžiaga ir pradėti paskutiniai, korekciniai mokymo medžiagos darbai.

UPSKILL projektas orientuotas į plastikų liejimo mašinų derintojo profesiją. Vertinant dabartines ekonomines ir demografines tendencijas, specialistų įgūdžių trūkumas ir reikiamų kompetencijų ugdymas yra aktualus iššūkis daugelyje Lietuvos ir Europos plastikų pramonės įmonių, visos Europos plastikų sektoriuje šių specialistų itin trūksta. UPSKILL projektas siekia susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais ir sukurti bei diegti inovatyvų šių specialistų ugdymo turinį. Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių vystymui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui.

Nuo 2018 m. įgyvendinamo projekto mokymo medžiagą rengė tarptautinė ekspertų komanda iš Suomijos, Prancūzijos, Lietuvos: kompetentingi švietimo įstaigų, verslo ir Europinės plastikų sektoriaus asociacijos EuPC atstovai. Parengtos medžiagos pritaikymo (pilotavimo) etapas vyko paskutinius keturis 2020 m. mėnesius Lietuvos (Visagino profesinėje mokykloje ir Alytaus profesinio rengimo centre), Suomijos (TREDU) ir Prancūzijos (ISPA) profesinio mokymo įstaigose. Medžiagos pilotavime dalyvavę mokytojai ir mokiniai mokėsi teorijos remdamiesi projekte parengta Mokytojo knyga ir Mokinio vadovėliu, o knygose nurodytas praktines užduotis išbandė ir savo mokyklose, ir plastikų liejimo gamyklose.

Projekte dalyvaujančios Visagino profesinės mokyklos direktorius, LINPRA prezidiumo narys Vytautas Petkūnas tikisi veiksmingų šio projekto rezultatų ir apčiuopiamos naudos sektoriui: „UPSKILL projektu siekiame užpildyti esančią spragą – pateikti mokymo įstaigoms plastikų srities mokymo medžiagą, kurios dabar nėra, ir suteikti reikiamus gebėjimus būsimiems šio sektoriaus darbuotojams, kurių šiuo metu trūksta. Projekto pilotavimo etapas buvo sėkmingas, o parengta medžiaga pasiteisino – tiek mokytojai, tiek mokiniai aktyviai ją testavo ir teoriją pritaikė praktikoje“.

V. Petkūnui pritaria vienas iš projekto ekspertų, UAB „Intersurgical“ Ekstruzijos proceso vadovas Laimonas Bačkys: „Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti UPSKILL projekte bei pasidalinti savo sukauptomis žiniomis mokomosios programos rengime. Dėka kompetentingos ekspertų komandos, darnios veiklos programos rengimo etapuose, manau, tikrai pavyko parengti puikią mokymo programą, skirtą plastikų liejimo mašinų derintojų profesijai. Būsimi darbuotojai, įgiję šias žinias, galės ženkliai greičiau įsilieti į Lietuvos ar Europos plastikų liejimo įmonių veiklą, o pačioms įmonėms sumažės išlaidos darbuotojų kvalifikacijos mokymams“.

Į projekto pilotavimą siekiant dar aktyviau įtraukti studentus, buvo organizuojami jų tarptautiniai virtualūs susitikimai, kurių metu jie pristatė ir demonstravo, kaip vyksta pilotavimas mokyklose. Mokytojai džiaugėsi, kad ši veikla ypač patiko mokiniams, ir juos motyvavo galimybė matyti, kaip UPSKILL medžiaga pritaikoma ir kaip sekasi mokytis kitų šalių mokiniams.

Pasibaigus vadovėlių ir mokymo programos testavimui, projekto dalyviai parengė pilotavimo ataskaitas ir pasiūlymus mokymo medžiagos patobulinimui. Artimiausius kelis mėnesius vyks medžiagos korekcijos, o 2021 m. gegužės pradžioje Lietuvoje bus pirmą kartą prieinama mokymo medžiaga (programa, mokytojo knyga ir mokinio vadovėlis), skirta ruošti plastikų liejimo mašinų derintojus. Mokymo medžiaga bus laisvai prieinama visiems ir galės būti naudojama tiek profesinio mokymo mokyklose, tiek ir plastikų gamyklose.

Projekto pabaigoje balandžio mėnesį bus organizuojama virtuali tarptautinė UPSKILL rezultatų pristatymo konferencija, į kurią kviečiami visi plastikų sektoriaus atstovai – Europos švietimo įstaigų bendruomenės, plastikų sektoriaus verslo įmonės, būsimieji darbdaviai ir darbuotojai.

 

 

 

 

LINPRA metinės konferencijos medžiaga

LINPRA metinė konferencija 2020: Technologijų pramonė Lietuvoje ir Europoje – kokie sektoriaus prioritetai išgyvenus pandemiją?

2020 LINPRA metinėje virtualioje konferencijoje buvo apžvelgta besibaigiančių metų Lietuvos, Europos ir pasaulio ekonomika, pokyčiai valdžioje, inžinerinės pramonės sektoriaus rodikliai, skaitmeninimo ir inovacijų tendencijos. Pranešimus skaitė naujosios mūsų vyriausybės, Europos Technologijų asociacijos Orgalim valdybos bei kiti mūsų sektoriui aktualūs ekspertai.

📋 Prezentacijos:

  • 14:00 Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas.
  • 14:05 Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos viceministras.
  • 14:20 Rada Rodriguez, Schneider Electric viceprezidentė, Orgalim prezidentė.
  • 14:35 Jaakko Hirvola, Suomijos technologijų pramonės asociacijos direktorius, Orgalim direktorių valdybos pirmininkas.
  • 14:50 Florian Schroder, Vokietijos – Baltijos šalių prekybos rūmų direktorius.
  • 15:05 Aleksandras Izgorodinas, SME Finance ekonomistas.
  • 15:25 Darius Lasionis, LINPRA direktorius.
  • 15:40 Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius ir Mindaugas Bulota, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas.

Video įrašas:

WEBinaro medžiaga: eksportas į JAV

LINPRA kvietimu Lietuvos komercijos atašė JAV Laimutis Abeciūnas papasakojo apie vyraujančią ekonominę ir politinę situaciją JAV, kaip pandemija paveikė pramonę, BVP, darbo rinką ir kt. Ką svarbu žinoti eksportuojančioms įmonėms: verslo apribojimai, galimybės vykdyti veiklą, judėjimo laisvė, verslo kelionių sąlygos, tiekimo grandinių problemos, galimybės ir iššūkiai su JAV dirbančioms Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms.

WEBinaro medžiaga:

LINPRA metinė konferencija: programa, prisijungimo nuoroda

LINPRA metinė konferencija 2020: Technologijų pramonė Lietuvoje ir Europoje – kokie sektoriaus prioritetai išgyvenus pandemiją?

Gruodžio 16 d. 14:00–16:00 val.

Prisijungimo nuoroda: Spauskite ČIA

2020 LINPRA metinės konferencijos tikslas – apžvelgti besibaigiančių metų Lietuvos, Europos ir pasaulio ekonomiką, pokyčius valdžioje, inžinerinės pramonės sektoriaus rodiklius, skaitmeninimo ir inovacijų tendencijas. Pranešimus skaitys naujosios mūsų vyriausybės, Europos Technologijų asociacijos Orgalim valdybos bei kiti mūsų sektoriui aktualūs ekspertai.

📋 Programa:

  • 14:00 Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas.
  • 14:05 Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos viceministras.
  • 14:20 Rada Rodriguez, Schneider Electric viceprezidentė, Orgalim prezidentė.
  • 14:35 Jaakko Hirvola, Suomijos technologijų pramonės asociacijos direktorius, Orgalim direktorių valdybos pirmininkas.
  • 14:50 Florian Schroder, Vokietijos – Baltijos šalių prekybos rūmų direktorius.
  • 15:05 Aleksandras Izgorodinas, SME Finance ekonomistas.
  • 15:25 Darius Lasionis, LINPRA direktorius.
  • 15:40 Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius ir Mindaugas Bulota, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas.
  • 15:00 Pabaiga, Darius Lasionis

WEB seminaras: eksportas į JAV

LINPRA kviečia eksportuojančias įmones į internetinį seminarą – susitikimą su komercijos atašė JAV apžvelgti šalies ekonomiką ir pakalbėti apie eksporto perspektyvas Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms šia kryptimi.

Gruodžio 17 d. 9:00–10:00 val.

Komercijos atašė JAV Laimutis Abeciūnas papasakos apie vyraujančią ekonominę ir politinę situaciją, kaip pandemija paveikė pramonę, BVP, darbo rinką ir kt. Ką svarbu žinoti eksportuojančioms įmonėms: verslo apribojimai, galimybės vykdyti veiklą, judėjimo laisvė, verslo kelionių sąlygos, tiekimo grandinių problemos, galimybės ir iššūkiai su JAV dirbančioms Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms.

Papildomos registracijos nėra. SUSIRINKIMO „Online“ prisijungimas:

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į JAV 2020 12 17 d. 9 val.

Saugumas pramonės įmonėse – „Bio-Circle Balticum“ rekomendacijos

LINPRAnariai UAB „Bio-Circle Balticum“ teikia pažangius ir tvarius paviršių valymo sprendimus pramonės įmonėms (ir namams), kuria biologiškai aktyvias, saugias aplinkai, gamtai ir žmogui valymo priemones. Įmonė atkreipia dėmesį, kad valymas ir dezinfekcija nėra tas pats, ir pateikia profesionalias rekomendacijas.

Kas yra valymas?
Tai matomo purvo ir nematomų organinių medžiagų šalinimas.

Kas yra dezinfekcija?
Patogenų sunaikinimas, siekiant išvengti žmogaus užsikrėtimo.

Kodėl svarbu pirma valyti, o tik tada dezinfekuoti?
Jeigu purvas trukdo, dezinfekantai nepasiekia bakterijų.

Kas nutinka tik dezinfekuojant?
Dezinfekantų veiksmingumas sumažėja, nes per purvą nepakankamai efektyviai pasiekia bakterijas.

„Bio-Circle Balticum“ rekomenduoja:
VISŲ PIRMA, valykite: daugeliu atveju pakanka nuvalyti su valikliu, turinčiu paviršinio aktyvumo medžiagų. Riebalus šalinantys valikliai gali ištirpinti viruso apvalkalą (riebalo membraną) ir panaikinti koronavirusą. Tada dezinfekuokite (jei reikia): tose vietose, kur dirbama, pro kurias dažnai vaikštoma, tuos paviršius ir įrengimus, kurie nuolat liečiami. Patvirtinti dezinfekantai nužudo iki 99,999 % bakterijų, virusų, grybelių.

Ekspertines rekomendacijas apie valymo / dezinfekcijos svarbą ir skirtumus pateikia įmonės vyr. chemikas-technologas šiuose pristatymuose:

Apie valymą

Apie valymo produktus

 

LINPRA metinė konferencija 2020: Technologijų pramonė Lietuvoje ir Europoje – kokie sektoriaus prioritetai išgyvenus pandemiją?

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į virtualų metų pabaigos renginį.

Gruodžio 16 d. 14:00–16:00 val. vyks LINPRA metinė konferencija 2020: Technologijų pramonė Lietuvoje ir Europoje – kokie sektoriaus prioritetai išgyvenus pandemiją?

2020 LINPRA metinės konferencijos tikslas – apžvelgti besibaigiančių metų Lietuvos, Europos ir pasaulio ekonomiką, pokyčius valdžioje, inžinerinės pramonės sektoriaus rodiklius, skaitmeninimo ir inovacijų tendencijas. Pranešimus skaitys naujosios mūsų vyriausybės, Europos Technologijų asociacijos Orgalim valdybos bei kiti mūsų sektoriui aktualūs ekspertai.

🔗 REGISTRACIJA

📌 MS Teams – prisijungimo nuoroda bus atsiųsta visiems užsiregistravusiems dieną prieš renginį

🕘 Gruodžio 16 d., 14:00–16:00 val.

📋 Pranešėjai:

  • Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas.
  • Aušrinė Armonaitė,  kandidatė į Ekonomikos ir Inovacijų ministrės poziciją.
  • Rada Rodriguez, Schneider Electric viceprezidentė, Orgalim prezidentė.
  • Florian Schroder, Vokietijos – Baltijos šalių prekybos rūmų direktorius.
  • Jaakko Hirvola, Suomijos technologijų pramonės asociacijos direktorius, Orgalim direktorių valdybos pirmininkas.
  • Aleksandras Izgorodinas, SME Finance ekonomistas.
  • Mindaugas Bulota, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas, ir Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius.
  • Darius Lasionis, LINPRA direktorius.