Tomas Prūsas: 2022-ųjų pramonės paradoksas – neapibrėžtumams tik didėjant investicijų planai nestojo

Publikuota VŽ 

Jeigu reikėtų keliais žodžiais apibūdinti, kaip 2022-aisiais metais gyvavo Lietuvos inžinerijos  pramonė, tai tarp jų tikrai būtų „vėluojame“, „tiekimas“, „lankstumas“. Tačiau negalima pamiršti ir tokių svarbių raktažodžių kaip „investicijos“ ir „augimas“. Kaip visa tai dera metais, kuriuos prisiminsime kaip pandemijos pabaigą ir Ukrainos karą?

Pradėkime nuo statistikos:

Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad inžinerijos ir technologijų pramonės produkcija (pagal klasifikatorių kodai C22 ir C24-C30) 2022 metais vėl mušė rekordus ir per dešimt mėnesių siekė 5,573 mlrd. eurų. Jeigu lapkričio-gruodžio mėnesiai pakartos spalio rezultatus, tai per 2022 metus šio sektoriaus Lietuvos inžinerijos pramonės įmonės bus pagaminusios produkcijos už 6,773 mlrd. eurų (vertė be PVM ir akcizų). Tai 21,9 proc. daugiau, nei 2021 metais.

Beje, teigiami pokyčiai lydi ne tik šios pramonės šakos veiklą. Ekonomistas Žygimantas Mauricas, neseniai trijų Baltijos valstybių šių metų III ketvirčio rezultatus lyginęs su ikipandeminiais 2019-aisiais, konstatavo, jog Lietuvos pramonė demonstravo solidų 6,4 proc. metinį augimą, kuris šalies BVP pakėlė 1,5 p.p. Tokį augimą lemia pastaraisiais metais reikšmingai išaugusios investicijos į naujų fabrikų statybą, kur, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, svarbų vaidmenį atlieka ne sostinės regionas. Lietuvos pramonė taip pat pademonstravo didelį lankstumą ir pasinaudojo sutrūkinėjusiomis pasaulio gamybos grandinėms COVID-19 pandemijos metu – gamybos modeliui keičiantis iš „just in time“ į „just in case“” Lietuvos įmonės sugebėjo reikšmingai padidinti eksporto rinkos dalį.

Tai, kad Lietuvos inžinerijos pramonės įmonės susiduria su vis didesniais sunkumais, rodo ir LINPRA narių duomenys – pilnai ir laiku įvykdytų užsakymu dalis nuosekliai mažėja visus šiuos metus. Šiandien galima „džiaugtis“, jeigu bent du užsakymai iš trijų įvykdomi laiku. Tokia situacija kelia didžiules įtampas tiek pirkimų, tiek pardavimų srityse, tačiau visiems tampa aišku, jog tai naujoji realybė, su kuria tenka susitaikyti.

Šiek tiek vilties teikia ir natūrali rinkos reakcija. Štai INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, jog lėtėjančios Vakarų ekonomikos apsukos, prastėjantys įmonių lūkesčiai ir griežta Kinijos politika valdant Covid-19 padėjo normalizuoti žaliavų kainas: jau gerokai atpigę pramoniniai metalai, panašios tendencijos jaučiasi ir pervežimų rinkose. Pavyzdžiui, jūrinio transporto atveju kainos nuo 2021-ųjų rekordų dabar yra sumažėjusios kone dukart. Tiesa, vartotojų šie signalai kol kas dar nepasiekia.

Paradoksalu, tačiau didelė infliacija Lietuvos atveju yra dar viena paskata nestabdyti investicinių projektų. Pigaus finansinio kapitalo laikais sukaupti rezervai daugelį Lietuvos įmonių verčia investuoti nelaukiant rinkų neapibrėžtumo pabaigos net ir santykinai smarkiai išaugusių statybos darbų sąlygomis. Delsimas vykdyti investicinius projektus, laukiant geresnių kainų ir aiškumo rinkose, daugeliui potencialių projektų gali virsti gerokai didesniais praradimais dėl nuvertėjančio finansinio kapitalo. Žinoma, visiškai kitoje situacijoje yra tie investuotojai, kurie projektus finansuoja didesne skolintų lėšų dalimi.

Ar šios priežastys gali lemti pramonės rezultatų lėtėjimą ar net susitraukimą? Čia Lietuva gali tapti malonia išimtimi. Lygindami LINPRA narių duomenis su inžinerijos ir technologijų europinės asociacijos „Orgalim“ duomenimis matom, kad Europos lygiu jau 2022-aisiais fiksuotas neigiamas rezultatas (bendri metiniai pardavimai krito 0,7 proc.). Dviženklis Lietuvos įmonių augimas, tikėtina, didele dalimi sietinas su infliacija, o ne produkcijos apimties augimu, todėl tai gali būti signalas, kad prarandamas konkurencingumas, kai kaštų prasme sparčiai artėjama Vakarų valstybių link.

Kita vertus, 2022-uosius pasitikę su dvejomis pandemijos ir Rusijos/Kinijos/Baltarusijos santykių krizėmis, šiuos metus baigiam pandemijai dar tebedarant reikšmingą įtaką, o santykiams su Rusija/Baltarusija tik aštrėjant tebesitęsiančio Ukrainos karo fone. Uždarant 2022-uosius galima tik pasidžiaugti, kad didžiulius verslo aplinkos virsmus Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė įveikia ir juda į priekį. Tegul 2023 būna kupini kompetencijų ir sėkmės! 

Tomas Prūsas: kodėl skubiai reikia forumo apie inžinerijos ir technologijų švietimo būklę?

Publikuota 15min.lt 

Prieš pora savaičių žurnalo „Reitingai“ ekspertų paskelbti naujausi švietimo situacijos vertinimai privertė visus suklusti dėl toliau prastėjančių rezultatų tose mokymo programose, kurios yra kertinės Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonėms.

Todėl LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija) pakvietė Seimo Ateities, Ekonomikos, Švietimo ir mokslo komitetus, taip pat Vyriausybės, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų atstovus jau artimiausiu metu organizuoti padėties konstatavimui ir analizei skirtą forumą. Jame turime aptarti padėties rimtumą rodančius ženklus ir ieškoti krypčių ir priemonių, kurių valstybė privalo imtis nedelsiant, jeigu norime gilėjančias problemas valdyti ir spręsti.

Žurnalo „Reitingai“ paskelbti duomenys rodo, jog praėjusiais metais fizikos egzaminą laikė tik 2170 moksleivių (iš 25 tūkstančių). Net informacinių technologijų egzaminą laikė tik pustrečio tūkstančio moksleivių, t.y. kas dešimtas abiturientas. Be to, tyrėjai konstatavo, kad moksleivių dėmesio stoka tiksliesiems mokslams įsuka uždarą ratą, nes mokyklose dingsta poreikis šių dalykų mokytojams. Šiandien visoje Lietuvoje tėra vos 400 chemijos, 550 fizikos mokytojų. Daugėja savivaldybių, kur tėra po 2-3 šių dalykų mokytojus. Ir, dar svarbiau, mokytojų trūkumas uždaro galimybę net tiems keliems moksleiviams, norintiems šiuos dalykus studijuoti, sulaukti įgūdžių nepraradusio mokytojo. Todėl regionuose vaikai vien dėl mokytojų trūkumo netenka net teorinės galimybės studijuoti inžinerinės ar technologijų krypčių mokslus.

Aukštosios mokyklos skaičiuoja, kad šiandien kasmet inžinerinės pakraipos studentais gali tapti, geriausiu atveju, vos apie 3 tūkstančius moksleivių. Visiems kitiems šių sričių studijos yra nepasiekiamos dėl bazinių žinių stokos, nes jie mokykloje reikiamu lygiu tiesiog nesimokė nei fizikos, nei chemijos, nei biologijos ar net informacinių technologijų.

Šios tendencijos kelią esminę abejonę, ar 2021-2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatyti tikslai 2030 metams yra realūs. Galiojančiame dokumente numatytas tikslas per likusius septynerius metus pasiekti, jog mokinių dalis, pasiekianti 2 lygį iš 6 (pagal PISA) turi sudaryti 95 proc. (dabar 86,1 proc.), o pasiekianti 5-6 lygius 20 proc. (dabar 11,1 proc.). O juk plane inžinerija ir informacinės technologijos yra išskirtos vienu iš trijų prioritetinių šalies vystymosi sektorių.

LINPRA ekspertai prognozuoja, kad per kelerius metus iki 2025-ųjų Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų. Šių šakų specialistų poreikis kasmet išauga 2-3 kartus, nes tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje toliau stebima sparti šios srities pramonės plėtra. Vilniaus Gedimino technikos universiteto vertinimu, vien Vilniuje per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties specialistams bus sukurta 5 tūkstančiai naujų darbo vietų.

Visą šį pramonės poreikį privalo atliepti ir bendrojo lavinimo sistemos pokyčiai, kurių pastaraisiais metais visiškai nepastebime. Todėl būtina nedelsiant sėsti prie apvalaus stalo ir ieškoti sprendimų, kurie leistų jau per artimiausius pora metų inžinerijos ir technologijų mokslų studijas atverti reikšmingai didesnei abiturientų daliai. Kitaip gresia, kad Lietuvos siekis pakilti į TOP-20 Inovacijų švieslentėje taps tik deklaracija, o ir dabar užimama 39 vieta liks tik gražiu prisiminimu.

Tikiuosi, kad jau sausį LINPRA‘i kartu su partneriais pavyks organizuoti atvirą forumą dėl inžinerijos ir technologijų krypčių mokslų populiarinimo mokyklose, galimybių jas studijuoti sudarymo reikšmingai didesniam moksleivių skaičiui.

Gazelle Accelerator: 17 novatoriškų Europos startuolių

Gazelle Accelerator pristato 17 novatoriškų Europos startuolių ir pradedančiųjų ateities pramonės įmonių

Apie ką šis projektas? Gazelle Accelerator skirtas technologinėms įmonėms, MVĮ, startuoliams ir augančiam, besiplečiančiam jaunam verslui. Į programą patekusioms jaunoms įmonėms teikiama ekspertų pagalba vystyti verslą ir inovacijas, atsidurti tarptautiniame akiratyje, atrasti užsienio investuotojus ir finansavimą inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, gauti individualią paramą ir užmegzti ryšius su pramonininkais bei investuotojais. Tokiu būdu siekiama skatinti inovacijų kūrimą visoje Europoje. Projektas specializuojasi gamybos ir Pramonė 4.0 srityse.

Programą bendrai finansuoja EIT Manufacturing ir įgyvendina tarptautinis partnerių konsorciumas, tarp jų ir LINPRA.

Atrankoje dalyvavo MVĮ ir startuoliai, kuriantys pramonines technologijas dirbtinio intelekto, daiktų interneto, virtualios realybės, robotikos ir panašiose srityse. Iš viso atrinkta 17 dalyvių, su kurių idėjomis ir inovacijomis galima susipažinti jų pristatymuose:  

Katalogas

Video prisistatymai

  • Airudit: Human Machine collaboration via speech interfaces
  • Alteria: Smart sensors for predictive maintenance
  • Aquila: Virtual sensors and data science for industrial maintenance and quality control
  • Dak-Mekatronik: Pedagogical tools for pilot training
  • Deltia: AI-based assistance system for manual assembly processes
  • DCO2: Software tools to calculate and monitor manufacturing companies’ carbon footprint
  • Goodflow: Tracking and management of industrial returnable packaging
  • Holis Consulting: Software tools to digitalize inspection/maintenance processes of infrastructures
  • Imagin-VR: Immersive, interactive and collaborative Virtual Reality solutions
  • Mecabotix: Mobile Manipulators capable of cooperating with each other carrying heavy and large loads
  • Miura Simulation: New simulation technology to simulate production processes in real-time and on-site
  • OMEGA365: Project Software management
  • Packitoo: E-commerce platform for cardboard box manufacturers
  • R&Dnano: Sol-gel technologies for customized eco-responsible coatings and surface treatments (conduction, insulation, anticorrosion, super-hydrophobic…)
  • SmartConnect: No Code Software for IoT Servers and Gateways to optimize performance
  • USENSIT: Portable and smart optoelectronic sensor for non-contact measurements to empower operators
  • Proditec Codji: Automatic inspection machines with multi-angle camera system & improved laser vision for high-quality inspection of small objects

 

Besidomintiems Gazelle startuoliais ir norintiems susisiekti: 
Projekto vadovė Lietuvoje 
Jūratė Gamulienė, +370 645 60961, jurate.gamuliene@linpra.lt

YouLead baigiamasis renginys

Metus laiko vykdytas projektas YouLead ir jaunųjų lyderių ugdymo programa bus apžvelgta baigiamajame projekto renginyje lapkričio 29 d. 14:00–16:00 val. Renginys vyks nuotoliniu būdu internetu, į jį kviečiami dalyvauti prie programos prisijungę ir veikloje dalyvavę jaunieji lyderiai. Renginys vyks anglų kalba.

Moderatorė – Triin Ploompuu, Community and Events Manager at Mainor Ülemiste AS.

Renginio programa skelbiama anglų kalba:

  • 2.00 – 2.10 PM. YouLEAD: Overview and Insights from Program Developers. Miglė Trinkūnaitė, Project manager at Engineering and Technology Industries Association of Lithuania LINPRA
  • 2.10 – 2.30 PM. Empowering Team Members and Creating a Leader Clone. Hassan Akram, Customer Success Manager at Motive; Area Director 9 Division C Toastmasters
  • 2.30 – 2.40 PM. Discussion
  • 2.40 – 3.10 PM. Are You Sure You Want to be a Manager? Orijana Mašalė, Entrepreneur, Independent board member
  • 3.10 – 3.20 PM. Discussion
  • 3.20 – 3.45 PM. The Best Practices of Teamwork and Learning Paths. Team presentations and feedback from the YouLEAD Participants. Moderator: Taskeen Iqbal, Research assistant at Ruhr-University of Bochum
  • 3.45 – 3.55 PM. YouLEAD Awards of the Most Active Participants
  • 3.55 – 4.00 PM. Closing remarks

LINPRA – Orgalim valdyboje

Lapkričio 16-17 d. Ciuriche, Šveicarijoje, įvyko Europos lygiu technologijų pramonei atstovaujančios tarptautinės organizacijos Orgalim generalinė asamblėja, sukvietusi į aukšto lygio susitikimą savo narius, asociacijų vadovus iš visos Europos, tarp jų – ir LINPRA prezidentą Tomą Prūsą bei direktorių Darių Lasionį.

Generalinė asamblėja apsprendė tolesnes aukščiausių Orgalim valdymo organų kadencijas. Prezidentės pareigas iki 2023 m. pabaigos eis Rada Rodriguez, Signify GmbH generalinė direktorė. Ji toliau atstovaus Orgalim, palaikydama dialogą su Europos sprendimų priėmėjais, pirmininkaus Orgalim prezidentų valdybai, o kartu su Orgalim direktorių valdyba formuos asociacijos strateginę darbotvarkę.

Orgalim valdymo organuose veiklą tęs ir LINPRA – vieninteliai atstovai iš Rytų ir Centrinės Europos. Prezidentų taryboje dalyvauja LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, o Direktorių valdyboje kadenciją tęsia LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Orgalim yra pirmaujanti Europos pramonės asociacija, dalyvaujanti svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų sprendime. 

Besibaigiant LAB4STEM projektui apdovanoti moksleiviai, konkurso laimėtojai

Neseniai vykusi inžinerinių sprendimų ir technologijų paroda BALTTECHNIKA 2022 traukė ne tik pramonės specialistus, bet ir jaunimą – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA stende buvo pasveikinti moksleiviai ir apdovanoti vaikams skirto konkurso „Mano projektas STEM klasėje“ laimėtojai.  

7-8 klasių moksleiviams skirtame LAB4STEM projekto konkurse dalyvavo STEAM dalykais besidomintys vaikai, lankantys STEAM pamokas ar būrelius, turintys technologinių hobių. Jiems skirta kūrybinė užduotis – išradingai pristatyti savo mėgstamiausią STEAM srities veiklą, o gal net sukurtą gaminį.

Kartu su konkurso apdovanojimais įvyko ir besibaigiančio projekto LAB4STEM pristatymas, pasiektų rezultatų apžvalga. LAB4STEM projektą, siekiant populiarinti technologines, inžinerines profesijas ir specialybes, įgyvendino LINPRA kartu su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru (TchIn) bei Latvijos ir Estijos partneriais.

Pagal „Erasmus +“ programą finansuoto, dvejus metus vykusio projekto „Mobilios laboratorijos STEM žinių tobulinimui“ (Lab4STEM) pagrindinis uždavinys buvo sukurti atvirą, interaktyvią, skaitmeninę mokomąją medžiagą mokiniams apie STEM keturiomis kalbomis (ENG, EE, LT, LV). Projekte taip pat buvo sukurtas mokytojo vadovas apie tai, kaip supažindinti mokinius su STEM; pravesti 3 bandomieji renginiai (po vieną kiekvienoje šalyje) su pedagogais apie interaktyvios, skaitmeninės mokomosios medžiagos naudojimą ir tobulinimą; pravesti bandomieji mokinių mokymai (kiekvienoje šalyje apmokyta ne mažiau kaip 100 mokinių), apimantys visus dalyvaujančių šalių regionus. Visose Baltijos šalyse buvo įgyvendinti nacionaliniai mokinių konkursai dėl mokymo medžiagos tobulinimo patiems partneriams pasirenkant konkurso formatą. Galiausiai, projekto kontekste buvo parengtos gairės verslo sektoriaus atstovams dėl STEM žinių tobulinimo keturiomis kalbomis (ENG, EE, LT, LV). Jos suteiks įžvalgų apie būsimus veiksmus, kurių reikia imtis sektoriaus atstovams ir kitoms suinteresuotosioms šalims nacionaliniu, sektoriaus, regioniniu ir vietos lygmeniu bei politikos lygmeniu, taip gerinant verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimo įsipareigojimus.

Projekto baigiamojo renginio metu buvo puiki proga pristatyti pasiektus rezultatus, pasveikinti konkurse dalyvavusius mokinius, apdovanoti laimėtojus ir pabendrauti su STEM srities mokytojais, specialistais bei moksleiviais.

Konkurso laimėtojais tapo:

  • Jonas Neseckas, 5A klasė, Utenos Vyturių progimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Šuniukas“.  Muzikos, IT ir robotikos mokytojas Linas Vaitiekėnas, „Steam Utena“.
  • Karolina Kvietkauskaitė, 7C klasė, Alytaus Likiškėlių progimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Išmanus namas“. STEAM mokytoja Danguolė Brindzienė.
  • Inesa Dvarionaitė, 8A klasė, Mosėdžio gimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Dirvos ph įtaka raudonųjų burokėlių stiebų spalvos intensyvumui“. STEAM mokytoja Vilma Gailienė.

Balttechnika 2022 parodoje apdovanoti STEAM konkurso laimėtojai

Balttechnika 2022 paroda traukė ne tik pramonės specialistus, bet ir moksleivius bei studentus. LINPRA stende apdovanojome vaikams skirto konkurso „Mano projektas STEAM klasėje“ laimėtojus.

7-8 klasių moksleiviams skirtame projekto LAB4STEM konkurse dalyvavo STEAM dalykais besidomintys vaikai, lankantys STEAM pamokas ar būrelius, turintys technologinių hobių. Jiems skirta kūrybinė užduotis – išradingai pristatyti savo mėgstamiausią STEAM srities veiklą, o gal net sukurtą gaminį. Sveikiname visus dalyvavusius mokinius, ateities inžinierius, ir jų STEAM mokytojus! Konkurso laimėtojais tapo:

  • Jonas Neseckas , 5A klasė, Utenos Vyturių progimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Šuniukas“.  Muzikos, IT ir robotikos mokytojas Linas Vaitiekėnas, „Steam Utena“.
  • Karolina Kvietkauskaitė, C klasė, Alytaus Likiškėlių progimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Išmanus namas“. STEAM mokytoja Danguolė Brindzienė.
  • Inesa Dvarionaitė, 8A klasė, Mosėdžio gimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Dirvos ph įtaka raudonųjų burokėlių stiebų spalvos intensyvumui“. STEAM mokytoja Vilma Gailienė.

#AteitiesInžinieriai

Konkursas organizuojamas su Lietuvos, Latvijos ir  Estijos partneriais vykdant „Erasmus +“ projektą „Mobilios laboratorijos STEM žinių tobulinimui (LAB4STEM)“. Projektas skirtas sukurti interaktyvią, skaitmeninę mokymų medžiagą 7-8 klasių mokiniams, kuri padės vaikams geriau suprasti tiksliuosius mokslus, ypač inžineriją, technologija  s ir matematiką (STEM). 

Paskelbti modernios pramonės įmonių konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ laureatai

Publikuota 15min. 

Šiandien vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“ paskelbti modernios pramonės įmonių konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai.  Tai vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje, kuriuo siekiama įvertinti pramonės skaitmeninimo ir transformacijos lyderius.

Šiemet konkurse laimėtojai buvo renkami naujose kategorijose. Nominacijoje „Gamyba 4.0“ buvo vertinami pačių gamybos įmonių vidiniai procesai ir jų transformacija. Kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“ buvo vertinamos bendrovės, kuriančios išmanius sprendimus gamybos įmonėms.

Nominacijos „Gamyba 4.0“ nugalėtoja tapo Kauno rajone įsikūrusi bendrovė „Axioma Metering“, vienintelė Baltijos šalyse gaminanti išmaniuosius vandens ir šilumos apskaitos prietaisus. Jos investicijos į skaitmenines technologijas atsipirko gerokai išaugusiais pardavimais ir eksporto verte.

„Per trejus metus į skaitmenines technologijas, tokias kaip elektronikos surinkimo, testavimo ir kitus robotizuotus sprendimus investavome 10 mln. eurų. Bendrovės gamyba yra didele dalimi automatizuota. Tai lėmė, kad per trejus metus įmonės pardavimai padidėjo 150 %, o eksportas 145 %. Sukuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui per tris metus padidėjo 23 tūkst. eurų“ – pasakoja Marius Balčiūnas, UAB „Axioma Metering“ gamybos departamento direktorius.

Bendrovės atstovas teigia, jog norint būti konkurencingiems pasauliniu mastu, į naujoves, automatizaciją ir efektyvumą svarbu investuoti ne kaip į atskirus vienetus, o kaip į bendrai veikiančią sistemą. Tokios investicijos galiausiai ne tik atsiperka, bet ir didina įmonės atsparumą bei tvarumą.

„Pradėję lieti įvairias detales supratome, kad brokuotas ar kitaip po naudojimo likusias medžiagas galime grąžinti atgal į procesą. Pusgaminius mes sumalame ir iš jų vėl gaminame produktą. Šį sprendimą, taip pat padėjo įgyvendinti investicijos į technologinę transformaciją. Atsinaujinimo naudą jaučiame ir dabartinėje rinkos situacijoje, kai apstu iššūkių ir reikia nuolat keisti savo planus. Automatizuoti sprendimai ir aukštas techninis resursų kiekis padeda lengviau suvaldyti skirtingus „pikinius momentus“, dinamiškiau naudoti resursus“ – pasakoja Marius Balčiūnas.

Jo teigimu, bendrovė siekia, kad tvarumas taptų įmonės „DNR“ – tam įpareigoja tiesioginė įmonės veikla. „Mūsų gaminami ultragarso technologija paremti produktai keičia milijonų vartotojų įpročius visame pasaulyje ir padeda klientams iki 20 procentų sumažinti sunaudojamo vandens kiekį. Tokiu būdu taupomi resursai, tausojami ir ateities kartoms saugojami gruntiniai vandenys” – sako įmonės atstovas.

Marius Balčiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinėje rinkoje veikiančios bendrovės negali delsti priimdamos sprendimus dėl atsinaujinimo: „Įmonės, dirbančios globalioje rinkoje, supranta, kad kol jos svarsto apie vieną ar kitą skaitmenizavimo, automatizavimo sprendimą, jų konkurentas, esantis kažkurioje kitoje pasaulio vietoje, jį jau įsidiegė. Negalime sau leisti stovėti vietoje, kitu atveju, „rytoj“ gali būti per vėlu. Nebūtina nerti į avantiūras, bet svarbu suprasti, kad sprendimo greitis yra labai svarbus“.

Konkurso kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“ laimėtoja paskelbta Kretingos įmonė „Terekas“ (veikianti prekės ženklu „Flexblow“). Bendrovė gamina lanksčiausią pasaulyje PET taros pūtimo įrangą, kuri 3 kartus sumažina taros gamybai reikiamų įrenginių skaičių, apie 40 % sumažina įrangai reikiamą plotą, leidžia produkciją pagaminti 30 kartų greičiau bei atveria galimybes išplėsti gaminamos produkcijos asortimentą.

„Tai yra mini autonominė PET butelių gamykla, kuri gali gaminti iki 55 mm kakliuko diametro bei iki 5 l talpos PET pakuotes. Įrenginys užima 50 % mažiau vietos nei įprastos tarai gaminti skirtos mašinos, o jį perderinti kitam gaminiui užtrunka tik pusvalandį. Be to, įrenginys leidžia sumažinti operatorių, kurių šiuo metu taip trūksta rinkoje, poreikį“ – pasakoja Gintautas Maksvytis, „FlexBlow“ verslo plėtros direktorius.

Bendrovės inovacija nustebino ne tik lietuvius, bet ir pasaulio kompanijas. „Esame pirmieji, sujungę taros gamybos, kokybės kontrolės bei paletavimo procesus į vieną. Išankstinio pristatymo metu daugeliui pakuočių gamintojų mūsų sprendimas atrodė per geras, kad būtų tiesa – jie delsė pateikti užsakymus ir prašė pademonstruoti, kai turėsime pagamintą įrenginį. Jį nuotolinės konferencijos metu pristatėme beveik 200 potencialių klientų iš viso pasaulio, nuo Australijos iki JAV“ – atskleidžia įmonės atstovas.

Jis pažymi, kad sukurtas sprendimas gali padėti ir įmonėms, veikiančioms įtemptos geopolitinės situacijos sąlygomis, sutrūkinėjus įprastoms tiekimo grandinėms. „Pavyzdžiui, nemažai JAV įmonių savo pakuotes pirkdavo iš Kinijos. Augant įtampai tarp šalių, didžioji dalis JAV klientų ieško alternatyvių sprendimų. Autonominė PET taros gamykla suteikia galimybę net neturintiems gamybos patirties klientams tai daryti be klaidų“ – sako Gintautas Maksvytis.

Be to, bendrovė ir pati taiko automatizavimo bei skaitmenizavimo sprendimus, siekdama didinti savo veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, metalo detalėms gaminti įmonėje pasitelkiami robotai, o skaitmeninės komercinės platformos leidžia pateikti pasiūlymus klientams per 5 minutes. Įmonės atstovas įsitikinęs, kad inovacijos yra pagrindinė priemonė, leidžianti laimėti konkurencinėje kovoje.

„Šiemet komisija rinkdama laimėtojus buvo kaip niekad vieninga. „Axioma Metering“ demonstruoja puikius veiklos rezultatus, o „FlexBlow“ sukurtas sprendimas išties unikalus ir inovatyvus. Abi šios įmonės – puikūs pavyzdžiai, kaip skaitmenizacija padeda didinti kuriamą pridėtinę vertę bei veiklos atsparumą ir tvarumą“ – sako Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atstovė Vilma Areškienė, atsakinga už konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ organizavimą.

Kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) apdovanojimus „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA bei asociacija INFOBALT. Partneriai – kartu su partneriais Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei technologijų centras „Intechcentras“.

Kas naujo SOLIDWORKS 2023?

LINPRAnariai IN RE UAB, jau 25-erius metus dirbantys ir diegiantys skaitmeninio projektavimo sistemas Lietuvos įmonėse, kviečia į savo tradicines rudens konferencijas “Kas naujo SOLIDWORKS 2023?”.

Artėjančių seminarų dalyviai turės galimybę susipažinti su naujausiais SOLIDWORKS2023 šeimos programinės įrangos atnaujinimais ir išgirsti rekomendacijas iš aukštos kvalifikacijos specialistų apie tai, kaip naudojant Solidworks sutaupyti laiko, atlikti projektavimo, gamybos ir / ar dizaino darbus daug greičiau

nei numatyta.

Seminaruose taip pat bus pristatyta:

☑️ Sparčiai auganti nauja inžinerinė debesijos platforma – 3DEXPERIENCE

☑️ Išmani CAM sistema darbui su CNC staklėmis CAMWorks & SOLIDWORKSCAM

☑️ Baldų gamybos ir medžio apdirbimo sprendimas SWOOD CAD/CAM.

Registracija į seminarus didžiausiuose Lietuvos miestuose (Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje, Kaune, Marijampolėje) jau prasidėjo, dalyvavimas yra NEMOKAMAS bei atviras visiems!

REGISTRACIJA ČIA.

 

CircVET: Žiedinės ekonomikos praktinio mokymo medžiaga plastiko gamybos įmonėms

LINPRA su 12 partnerių iš Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Vokietijos įgyvendina Erasmus+ programos „Inovacijų aljansų“ projektą „Žiedinės ekonomikos praktinio mokymo medžiaga plastiko gamybos įmonėms / Circular Economy Practical Training Materials for Plastic Manufacturing Industries“ (CircVET).

Nors plastikas yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, simbolizuojanti žmonijos ir technologijų pažangą, jis sudaro 80% jūrose susikaupusių šiukšlių ir per metus sugeneruoja 26 mln. tonų atliekų. Siekdama sumažinti plastiko atliekų, taršos ir CO2 emisijos kiekius, Europos komisija savo veiksmų plane viena pagrindinių dalių numato perėjimą prie žiedinės ekonomikos plastiko sektoriuje.

Plastiko gamybos įmonės, norėdamos pereiti prie žiedinės ekonomikos, susiduria su įvairiais iššūkiais ir mokymų, kurie akcentuotų specifinius, plastiko sektoriui pritaikytus žiedinės ekonomikos aspektus, trūkumu.  CircVET projektu siekiama sukurti kuo platesnį, nemokamą, įmonių poreikius ir problemas atliepiantį žiedinės ekonomikos plastiko sektoriuje mokymų ciklą Europos mastu.

CircVET projekto bendrieji tikslai:

  • apibrėžti žinių ir įgūdžių rinkinį, reikalingą skirtingoms šiuo metu įmonėse dirbančioms ar profesijos besimokančioms tikslinėms grupėms;
  • tobulinti įgūdžius siekiant paremti ekologiškumo plėtrą plastiko gamybos sektoriaus mažose ir vidutinėse įmonėse;
  • siekiant perimti žiedinės ekonomikos principus ir užtikrinti pasaulinį tvarumą, parengti vartotojų ir tikslinių grupių poreikiais grįstą MOOC/NOOC (atvirų internetinių mokymosi kursų) rinkinį;
  • kurti tvirtus ryšius tarp akademinės bendruomenės, profesinio mokymo centrų ir įmonių.

CircVET projekto veiklos ir rezultatai:

  • pagal įmonių poreikius parengta mokymo medžiaga, apimanti visą plastiko vertės grandinę 6 ES kalbomis;
  • mokymai pritaikyti pirminiame profesiniame mokyme ir tęstiniame profesiniame mokyme;
  • 9 akredituoti MOOC/NOOC moduliai;
  • sukurta mokymosi ir bendravimo platforma;
  • kursai išbandyti ir patvirtinti beveik 80-yje įmonių ir su beveik 200 pirminio ir tęstinio profesinio mokymo studentų.

Projekto koordinatorius: AIJU Technological Institute for Children‘s Products and Leisure (Ispanija).

CircVET projekto partneriai:

  • LINPRA Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (Lietuva)
  • CENTIMFE Technological Center for the Mouldmaking, Special Tooling and Plastic Industries (Portugalija)
  • Kunststoff-Institut Lüdenscheid (Vokietija)
  • POLYMERIS Competitiveness Cluster for Rubbers, Plastics and Composites (Prancūzija)
  • PROPLAST Plastics Innovation Pole (Italija)
  • University of Las Palmas de Gran Canaria (Ispanija)
  • Infinitivity Design Labs (Prancūzija)
  • Alytaus profesinio rengimo centras (Lietuva)
  • Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras (Lietuva)
  • University of Trento (Italija)
  • The Trentino Innovation Hub Foundation (HIT) (Italija)

Projekto pradžia: 2022 m. rugsėjo 1 d., trukmė – 36 mėn.

Projekto vadovė Lietuvoje:

Miglė Trinkūnaitė
LINPRA projektų vadovė
+370 605 52 563
migle.trinkunaite@linpra.lt