Verslas kuria verslui: pirmasis „Hack4ReStart“ hakatonas kviečia spręsti gamybos pramonės iššūkius

Spalio 20-21 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks unikalaus formato renginys „Hack4ReStart“ – hakatonas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), siekiančioms spręsti gamybos pramonėje kylančius iššūkius. Pirmąjį tokio tipo renginį, kuomet sprendimų tematiniams iššūkiams ieško ne iš pavienių asmenų sudarytos komandos, o startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės, organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, Kauno technologijos universiteto (KTU) startuolių inkubatorius „Startup Space“ bei tarptautiniai partneriai.

REGISTRACIJA 

Hakatonas „Hack4ReStart“ siekia skatinti bendradarbiavimą tarp tradicinius metodus taikančių ir technologiškai pažangius sprendimus integruojančių, mažų ir vidutinių įmonių. Tikimasi, jog hakatonas suteiks stipresnį impulsą inovacijų integracijai gamybos pramonėje, o jo metu bus ieškomi ir randami novatoriški sprendimai konkretiems iššūkiams spręsti.

Unikalaus formato renginys: sprendimus verslui kurs verslas

„Daugeliui pažįstamo hakatono (kūrybinių dirbtuvių) formatas šiame renginyje skirsis nuo įprastinio: čia dalyviais taps ne ką tik suburtos komandos iš pavienių asmenų, kurie yra tam tikros srities ekspertai, o iškeltus iššūkius imsis spręsti technologiškai pažangios mažos ir vidutinės įmonės. Iššūkiai šiame renginyje taipogi bus labai praktiški – juos pateiks tradicinio tipo gamybinės įmonės, norinčios surasti inovatyvius sprendimus ir modernizuoti įmonės gamybinius procesus“, – apie renginio „Hack4ReStart“ išskirtinumą kalbėjo renginio organizatoriai.

Bendradarbiavimas hakatono rėmuose veikia dviem būdais: pirmiausiai, tradicinės gamybos įmonės pateikia iššūkius, su kuriais susiduria savo veiklos kasdienybėje, o tuo tarpu technologinius sprendimus vystančios mažos ir vidutinės įmonės bei startuoliai – teikia galimus sprendimo būdus šioms įmonėms. Toks bendradarbiavimas vėlesniais etapais gali išaugti į komerciškai palankų modelį abiem pusėms.

Dvi dienas truksiančio hakatono metu, ieškodami technologinių sprendimų, dalyviai taip pat konsultuosis su ekspertais. O prieš hakatoną tiek pateikusieji iššūkius, tiek norintys juos spręsti turės galimybę pabendrauti iš anksto ir geriau išsiaiškinti lūkesčius, siekiant kuo kokybiškesnio rezultato.

Geopolitiniai ir energetikos iššūkiai – akstinas pramonei ieškoti ilgalaikių sprendimų

„Pagrindinis „Hack4ReStart“ tikslas – skatinti inovacijas ir tradicinių bei technologiškai pažangių MVĮ bendradarbiavimą. Dalyvaudamos hakatone, Europos gamybos MVĮ galės susipažinti su pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, robotika, skaitmeniniai dvyniai, didieji duomenys ir pan. Šios gamybos sektoriuje diegiamos technologijos padeda didinti našumą, sumažinti sąnaudas, kurti naujus skaitmeninius verslo modelius ir net palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Toks bendradarbiavimas bei iš jo gimę rezultatai, šiandien aktualūs kaip niekad: susiduriant su geopolitinės, ekonominės ir energetinės krizės padariniais labai svarbu į juos reaguoti dinamiškai ir tuo pačiu ieškoti naujų, novatoriškų, ilgalaikėje perspektyvoje efektyvumą didinančių sprendimų“, – apie šiandienos pramonėje esančius iššūkius kalbėjo vienas pagrindinių renginio organizatorių, „RestartSMEs“ projekto vadovas Vidmantas Vaitulevičius.

Jau dabar įmonės yra kviečiamos registruotis ir ieškoti sinergijos: iki spalio pradžios tradicinės pramonės įmonės kviečiamos pateikti iššūkius, su kuriais jos susiduria savo darbo, gamybos rutinoje skaitmenizacijos, robotikos, sistemų sąveikos ir kitose srityse, registracijos formoje juos aprašant detaliau. Technologiniai startuoliai bei mažos ir vidutinės įmonės registracijos formoje gali pasirinkti, kurios iššūkių sritys juos domina. Su užsiregistravusiais dalyviais bus susiekta nurodytais kontaktais.

Planuojama, kad hakatonas vyks hibridiniu būdu: fizine forma Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO bei virtualiai, tad dalyvavimas galimas iš bet kokios Europos šalies. Hakatonas vyks gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos BALTTECHNIKA 2022 metu.

Gazelle Accelerator: 6th open call for start-ups & SME’s is now open!

📢 6th open call for start-ups & SME’s is now open! 📢

If you are a start-up or an SME and you have a product / service within the field of Industry 4.0/5.0, this open call is for you. To participate, you have to fill in Gazelle Accelerator Application Form until 31th September HERE.

Gazelle Accelerator aims at supporting existing companies, SMEs, Start-ups and Scale-ups, by accelerating their international business and innovation capacities.

The project is specialized in manufacturing and Industry 4.0/5.0. The programme is co-funded by the EIT Manufacturing and coordinate with international partners.

The key dates of the 6th Gazelle Accelerator programme:

📢 Open call for Start-ups and SME’s applications: until 30 September.

🧠 Community booster camp: from the 10th of October to the 11th of November which will include:
– Mentorship & Workshops: from the 11th of October to the 21st of October.
– Coaching sessions: from the 24th of October to the 10th of November

🤝 Meetings: from the 14th of November to the 2nd of December
1️⃣ B2B : with industrial companies
2️⃣ B2F : with investors
3️⃣ Collaborative : with other start-ups from Gazelle

📅 Follow-up program: from the 5th of December to the 3rd of March.
#innovation #manufacturing #business #opportunity #project

Inžinerinės pramonės skaitmeninė revoliucija – neišvengiama būtinybė

Publikuota DELFI

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis 

Energetikos krizė pramonės įmonėms ypač opi – Europos Sąjungoje šis sektorius sunaudoja daugiau nei ketvirtadalį visos elektros energijos. Įtempta geopolitinė situacija reikšmingai augino ir žaliavų kainas. Visgi brangstančių išteklių kontekste svarbu kalbėti ne tik apie operatyvias taupymo priemones, bet ir apie ilgalaikius efektyvumą didinančius pokyčius. Šį kartą – apie pokyčius inžinerinės pramonės įmonėse.

Kodėl būtent inžinerinės pramonės? Dažnai akcentuojama, kad ES turėtų išlikti technologijų, inovacijų ir pramonės garvežiu, jog būtų nepriklausoma ir atspari sukrėtimams – tokiems, kokius patiriame pastaraisiais metais. Inžinerinės pramonės svarbą akcentuoja ir Lietuva: Nacionaliniame pažangos plane yra išskiriamos trys šaliai strategiškai svarbios sritys – tai gyvybės mokslai, informacinės technologijos ir inžinerinė pramonė.

Pastaroji išsiskiria savo ekonominiais rodikliais. Inžinerinės pramonės sektoriaus eksportas sudaro penktadalį šalies eksporto – 4,1 mlrd. eurų, sektorius sukuria beveik 6 proc. Lietuvos BVP arba 5,4 mlrd. eurų (2021 metų duomenimis). Jame veikia 1800 įmonių su daugiau kaip 53 tūkstančiais darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis (bruto), remiantis Sodros duomenimis, šalies vidurkį viršija 14 proc. (2022 m. birželio mėn. duomenimis, 1810 eurų palyginus su 1583 eurų).

Tačiau ypač šiuo metu sektorius susiduria su iššūkiais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali reikšmingai mažinti Lietuvos inžinerinės pramonės konkurencingumą pasaulyje.

Pirmoji problema – tai darbuotojų trūkumas, aktualus visiems sektoriams be išimties. Visgi šiuo atveju kalbame ne tik apie fizinį darbuotojų trūkumą, bet ir apie specifinių įgūdžių bei kompetencijų, kurie būtini inžinerinei pramonei, stoką. Artimiausios ateities perspektyvos šiuo klausimu taip pat nenuteikia optimistiškai: daugelį metų stebimas stojančiųjų į inžinerines ir IT specialybes skaičiaus mažėjimas, kuris šiek tiek stabilizavosi tik pastaraisiais metais. Tai reiškia, kad kasmet į darbo rinką ateina vis mažiau jaunų specialistų.

Antroji problema – infliacija, ypač žaliavų ir energinių išteklių brangimas. Taigi, viena vertus, įmonės privalo peržiūrėti savo kaštų struktūrą ir kelti atlyginimus specialistams, kurių trūksta; kita vertus, negali pernelyg didinti atlyginimų, nes energinių išteklių ir žaliavų kaina jau pakankamai stipriai augina prekės savikainą bei mažina galimybes konkuruoti, o darbo našumo augimas atsilieka nuo atlyginimų augimo.

Kokių sprendimų gali imtis įmonės? Jų yra keletas. Vienas – samdyti darbuotojus iš kaimyninių šalių, kuriose atlyginimų vidurkis žemesnis. Deja, dėl nelanksčių ir griežtų darbuotojų – ypač žemesnės kvalifikacijos – atsivežimo iš Trečiųjų šalių sąlygų ši galimybė ribota. Lieka kitas kelias – ieškoti būdų, kaip su turimais resursais išgauti didesnį našumą ir padidinti savo pridėtinę vertę. Efektyviausias ir ilgalaikiškiausias būdas – tai procesų automatizacija, skaitmenizacija ir (ar) robotizacija, kitaip tariant – žmogaus darbo perdavimas technologijoms ten, kur galima tai padaryti.

Kad skaitmenizacija pasiteisina, galima matyti iš inžinerinės ir technologijų pramonės statistinių rodiklių. Per pastaruosius 15 metų sektoriaus apyvarta išaugo daugiau nei du kartus, o darbuotojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo vos keliais procentais. Net ir atsižvelgus į infliaciją, našumo ir sukuriamos pridėtinės vertės augimas akivaizdus.

Pramonės 4.0 keliu žengianti įmonė savo verslo ir gamybos dedamąsias – nuo tiekimo, kokybės užtikrinimo, pardavimų ir finansų valdymo iki gamybos mašinų ar robotų – yra sujungusi į vieną sistemą ir gali juos valdyti kelių mygtukų paspaudimu. Nebereikia nei šimtų Excel lentelių, nei mygtukus prie mašinų spaudinėjančių žmonių, nei sudėtingų kokybės kontrolės mechanizmų.

Be to, skaitmenizacija sukuria papildomų naudų. Įmonių veikla tampa efektyvesnė ir patikimesnė (pvz., automatizuotai stebima įrenginių būklė, skaitmenizavimas suteikia galimybę analizuoti ir geriau valdyti procesus bei užtikrinti kokybę), taip pat „žalesnė“ ir tvaresnė (ekonomiškiau naudojamos žaliavos, energijos ištekliai ir pan.).

Ne mažiau svarbūs ir socialiniai aspektai. Skaitmenizacija mažina fizinio krūvio mastą bei kitus mažai malonius darbo aspektus, tad darbuotojams sukuriama palankesnė aplinka dirbti. To pavyzdžiu galėtų būti ledus gaminančioje įmonėje sukurta robotizuota linija šaldiklyje. Taip pat darbuotojai mielai užleistų robotams darbo vietas, kuriose tenka kęsti triukšmą, dulkes ar didelę drėgmę.

Nors įmonės pačios vis labiau suvokia skaitmenizacijos naudą, viešoje erdvėje pastebiu ir nemažai abejonių, o dalis jų susiję su mitais. Pavyzdžiui, baiminamasi, kad skaitmenizacija mažina darbuotojų inžinerinės pramonės įmonėse skaičių.

Galėčiau drąsiai teigti, kad taip nėra. Atlikus LINPRA rengiamo konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė“ laureatų veiklos rodiklių analizę paaiškėjo, kad aštuoniose iš devynių įmonių darbuotojų skaičius net augo. Be to, šiuo atveju pastebimas ir neišvengiamas pozityvus „šalutinis poveikis“ – labiau skaitmenizuotos įmonės yra efektyvesnės, kuria didesnę pridėtinę vertę, todėl gali mokėti didesnius atlyginimus.

Realybė ta, kad į skaitmenizavimą nelinkęs investuoti verslas anksčiau ar vėliau pajunta, kad su efektyvesniais rinkos dalyviais konkuruoti tiek dėl darbuotojų, tiek dėl užsakymų tampa pernelyg sudėtinga. Tad ko reikia, kad skaitmenizacijos ir robotizacijos procesai Lietuvoje pagreitėtų?

Pirmiausia – verslo vadovų lyderystės. Įmonės turėtų suprasti, kad ilgalaikėje perspektyvoje remtis tik pigia darbo jėga nėra tvaru, todėl būtina investuoti į kompetencijas, įrangą ir technologijas. Kitas svarbus aspektas – švietimo sistema, kuri skatintų rinktis inžinerines studijas bei suteiktų galimybę persikvalifikuoti. Trečias, bet ne mažiau svarbus dalykas – efektyvi ir nukreipta į rezultatą ES struktūrinių fondų parama, kuri sumažina investicijų riziką ir paskatina įmones drąsiau priimti sprendimus dėl investicijų reikalaujančio atsinaujinimo. Galiausiai – svarbu kuo daugiau kalbėtis apie pramonės modernizavimą, dalintis patirtimi ir kitomis priemonėmis skatinti įmonių atsinaujinimą.

Mes, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA), skiriame daug dėmesio verslo bendruomenės edukacijai, rengiame patirties mainų forumus, konsultuojame, taip pat dalyvaujame įvairiose valstybės institucijų darbo grupėse ir teikiame pasiūlymus. Viena iš mūsų tradicinių iniciatyvų – konkursas „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“, kuris suteikia galimybę įmonėms atskleisti savo veiklos inovatyvumą ir pažangą, dalintis patirtimi bei gerosiomis praktikomis, tuo skatinant skaitmenizacijos ir robotizacijos procesus Lietuvoje.

Toks konkursas organizuojamas ir šiemet. Jo nugalėtojai bus apdovanoti 2022 m. spalio 19 dieną Vilniuje, jau septintus metus mūsų kartu su partneriais „Infobalt“ bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) rengiamoje nemokamoje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“, kurios pagrindinė tema šiemet – „Kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?“

Kviečiu susitikti konferencijoje ir pratęsti šį pokalbį gyvai. O iki jos dar liko keli mėnesiai, per kuriuos raginu įsivertinti, kiek jūsų įmonė jau pažengusi skaitmenizacijos ir robotizacijos keliu bei galimybę diegti Pramonė 4.0 siūlomas inovacijas. Jos ne tik gali padidinti jūsų veiklos efektyvumą, bet ir padėti mažinti neigiamus išaugusių išteklių kainų padarinius veiklos pelningumui.

Pagrindinis Lietuvos ateities klausimas?

Publikuota 15min. 

Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas

Jeigu reikėtų pasirinkti vieną, ir tik vieną, problemą, kuri lems Lietuvos ateitį, tai būtų gana paprastai skambantis klausimas – kaip grąžinti šlovę inžinieriaus profesijai?

Paprastai skambantis iššūkis savyje talpina esminius visuomenės sąrangos, laikmečio prioritetų, net demografijos ir kultūrinės aplinkos klausimus. Kaip ir kur visuomenė paskirsto savo pastangas? Kokioje vietoje pasaulio bendrijoje Lietuva mato save? Ar mūsų lūkesčiais ir vizijos dera su realiais gimstamumo ir infrastruktūros skaičiais? Ar mes esame pasiruošę aukoti ar bent iš dalies atsisakyti kitų ne mažiau svarbių tikslų?

Inžinerijos, technologijų ir kitos pramonės šakos gali iki detalių gilintis į verslo aplinkos subtilybes, pirmauti ar net būti inovacijų lyderėmis, siūlyti konkurencingiausius sprendimus, tačiau visa tai neturės lemiančios reikšmės, jeigu trūks žmonių, kurie (a) norės; (b) sugebės dalyvauti šiuose procesuose ir kurs vertę visuomenei.

Deja, bet statistika yra pribloškianti – per pastarąjį dešimtmetį stojančiųjų į inžinerinės krypties specialybes sumažėjo tris (!) kartus. Ne tris ir ne trisdešimt procentų, o tris kartus. Jokia technologinė revoliucija, jokie robotizacijos ir skaitmeninimo tempai nesugebės padengti šio žmogiškųjų išteklių trūkumo.

Galime guostis, kad ne visi vaikai užaugę taps inžinieriais, ne visiems reikalingos matematikos, fizikos ar biologijos žinios, tačiau nepavyks apgauti nei dabar dirbančių įmonių, nei apie įsikūrimą Lietuvoje galvojančių investuotojų, jeigu visiems bus akivaizdu, jog inžinerija nedomina jaunuolių, jeigu domėjimasis šių specialybių karjeros galimybėmis išliks tokiame lygyje.

O nesiplėtojant aukštųjų technologijų pramonei Lietuva negali tikėtis proveržio gyvenimo kokybės srityje. Be aukštų technologijų ir jas naudojančių piliečių galimybė pasiekti geriausiai gyvenančių valstybių sąrašus – tik nepamatuota svaja.

Paradoksas, tačiau tuo pat metu Lietuva jau šiandien turi puikią ir augimui pakankamą technologinę bazę. Daugelis pramonės sektorių dabar naudoja moderniausias technologijas, gali pasigirti lyderyste regiono ar net visos Europos mastu. Mes gerokai lenkiame „senosios“ Europos pramonės kai kurių sektorių įmones, kurios į technologijas investavo prieš vieną ar pora dešimtmečių ir vis dar dirba, siekdamos investicijų į technologijas, robotiką, stakles, įrankius atsipirkimo.

Visgi, ši infrastruktūros pranašumo dedamoji – itin laikina. Taip, tiekimo grandinių problemos pastaruosius metus leidžia išlaikyti šį konkurencinį pranašumą, tačiau visiems suprantama, jog tai laikina ir palengva tai išnyks.

Kiek ilgesnio laikotarpio pranašumas – tai lietuviams vis dar būdingas požymis, jog esame alkani darbui ir uždarbiui. Lietuviai santykinai vis dar yra darbštūs ir nori konkuruoti, nori laimėti, nori perimti konkurentų užsakymus, nori augti ir plėstis. Ir tai jau gana aiškiai kontrastuoja su „senąja“ Europa, kur tikimasi, kad robotai, skaitmenizacija ar „išmanios“ staklės sugebės pakeisti darbuotojų tingulį.

Tačiau esminis Lietuvos ateities klausimas yra kitas – ar sugebėsime pakeisti mūsų švietimo sistemą, kad jaunimas grįžtų prie inžinerijos ir technologijų? Gamyklose priimdami pradinukus matome jų aistrą gaminti ir kurti, bet vėliau visa tai dingsta. Kur ir kodėl pradinėse ir vidurinėse mokyklose, gimnazijose vaikai praranda pažinimo ir kūrybos džiaugsmą? Kodėl programuotojas yra siekiamybė, o inžinierius – vos ne gyvenimo „nevykėlis“?

Lietuva privalo grįžti prie ištakų – vaikų norą meistrauti (tiek baldus, tiek lėktuvų modelius, tiek programuojamus robotus, tiek ir naujo modelio drabužius) palaikyti ir ugdyti. Privalome švietimo sistemą pakeisti į sugebančią „parduoti“ svajonę tuo gyventi visą gyvenimą.

Kad tai veikia, mes – suaugusieji – puikiai matome iš šiandienos statybininkų, kurių karjera yra gyvas pavyzdys, kad realus visuomenės įvertinimas rinkoje gali kartais skirtis nuo to, kuo abiturientai įtiki baigdami mokyklas ir gimnazijas. Per mažai ir per retai kalbame apie Panevėžyje, Mažeikiuose, Molėtuose ar Kretingoje kuriamus mažus inžinerijos stebuklus. Per retai rodome šviesias fabrikų sales, su ligoninių operacinėmis palygintinas darbo sąlygas gamybos linijose, puikias laisvalaikio ir poilsio erdves, įspūdingas tarptautinio augimo galimybes.

Sugrąžinta pagarba „inžinieriaus“ profesijai yra ne tik savanaudiškas inžinerijos ir technologijų pramonės tikslas. Tai ir visos visuomenės, kuri nori būti orientuota į ateitį ir augimą, problemų sprendinys. Neatsitiktinai jau šiandien šioje pramonės šakoje dirbantys yra tarp aukščiausius atlyginimus užsidirbančių specialistų.

Visas šias galimybes turime atverti ir papasakoti vaikams jau nuo pradinių klasių. Todėl vienas svarbiausių pastarųjų metų inžinerijos ir technologijos pramonės tikslų – aktyvus įsitraukimas į švietimo sistemos kaitą, papildant ir įtraukiant naujas, geriausiomis užsienio šalių praktikomis  paremtas praktinio ugdymo idėjas.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonių eksporto skatinimas

  • Projektas „Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonių eksporto skatinimas“
  • Projekto Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-06-0018
  • Finansuojama iš Europos Regioninės plėtros fondo

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA yra viena didžiausių asociacijų Lietuvoje, šiuo metu vienijanti 130 narių, iš kurių 90 įmonių yra pramonės įmonės. Asociacija atstovauja ne tik savo narių interesams, bet ir visam Lietuvos inžinerijos pramonės sektoriui. Vienas iš prioritetinių asociacijos tikslų yra skatinti Lietuvos įmonių eksportą. Dalyvaudamos tarptautinėse parodose, verslo misijose įmonės pristato savo produkciją, susiranda partnerių ir užsakovų. Tokiu būdu padidėja įmonių eksporto apimtys. Projekto metu planuojama dalyvauti 10 tarptautinių renginių: 5 išvykstamosiose verslo misijose, 4 tarptautinėse parodose, taip pat bus organizuojama 1 atvykstamoji verslo misija.

  • Projekto pradžia: 2022 m. liepos 8 d.
  • Projekto pabaiga: 2023 m. rugpjūčio 31 d.

Projektas apima šias verslo misijas ir tarptautines parodas:

  • „Alihankinta“ (Tampere, Suomija), 2022.09. 27-29;
  • „Elmia Subcontractor“ (Jönköping, Švedija), 2022.11.15-17;
  • „Hannover Messe“ (Hanoveris, Vokietija), 2023.04.17-21;
  • „Midest Lyon Global Industries 2023“ (Prancūzija), 2023 m.;
  • Verslo misija į Ispaniją, 2022.11;
  • Atvykstamoji verslo misija Vilniuje, 2022.10.19-21
  • Verslo misija į Vokietiją, 2022.10.19-26;
  • Verslo misija į Švediją, 2022.11;
  • Verslo misija į Norvegiją, 2023 m;
  • Verslo misija į Vokietiją, 2023 m.

Projektas finansuojamas iš Europos Regioninės plėtros fondo.

Bendra projekto finansuojama ir dalyvių veikloms skirta suma: 407 899,10 Eur.

Atsinaujinęs konkursas „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“

Lietuvoje jau ketvirtą kartą rengiami modernios pramonės įmonių apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ – vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje, kuriuo siekiama įvertinti pramonės skaitmeninimo ir transformacijos lyderius.

Šiemet konkursas dalyvius pasitinka atnaujintomis nominacijomis: „Gamyba 4.0“ ir  „Produktas / paslauga 4.0“. Paraiškas visos Lietuvoje registruotos ir joje veiklą vykdančios įmonės gali teikti iki liepos 31 dienos. Dalyvavimas konkurse nemokamas, o nugalėtojai bus paskelbti spalio 19 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“.

„Projektu siekiame įvertinti verslininkus už jų pasiekimus gamybos ir pramonės skaitmeninimo srityje. Atnaujintos nominacijos suteikia galimybę įmonėms atskleisti savo veiklos inovatyvumą ir pažangą, dalintis patirtimi ir gerosiomis praktikomis, tuo skatinant gamybos efektyvumo lygio augimą Lietuvoje. Produktų bei sprendimų kūrėjams šis konkursas atveria galimybes pristatyti realią skaitmeninimo naudą konkrečiose veiklos srityse – tokiu būdu siekiame skatinti inovacijų sklaidą“ – sako Kęstutis Kasakaitis, konkurso komisijos narys ir „SAP Lietuva“ pardavimo vadovas.

Varžytis nominacijoje „Gamyba 4.0“ kviečiamos įmonės, kurios jau yra pritaikiusios ar įsidiegusios išmanius sprendimus ir technologijas bei tokiu būdu pagerinusios gamybos ar veiklos procesus. Šioje kategorijoje vertinami pačios gamybinės įmonės vidiniai procesai ir jų transformacija.

Nominacija „Produktas / paslauga 4.0“ skirta bendrovėms, sukūrusioms išmanaus sprendimo ar technologijos produktą ar paslaugą, kuris jau yra pritaikytas pramonės įmonėse, ir kurį naudodami klientai pagerino gamybos ar veiklos procesus, reikšmingus rodiklius. Šioje kategorijoje vertinama produkto ir / ar paslaugos įtaka ir sukurta vertė kliento – gamybinės įmonės skaitmeninei transformacijai.

Konkursui pateiktas bendrovių paraiškas vertins komisijos nariai: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK), Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, asociacijos INFOBALT ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Technologijų centro „Intechcentras“ atstovai atliks konkurse dalyvaujančių įmonių pirminį vertinimą.

„Konkurse dalyvavome nuo 2019 metų, visus kartus patekdavome į finalinį etapą ir pritrūkdavo tik mažo žingsnelio norint nugalėti: jį pavyko žengti praėjusiais metais, kai konkursui pristatėme sprendimą, leidusį pradėti automatizuotai gaminti nestandartines unikalias detales bei vienetinius produktus. Taip sumažinome gamybos kaštus, ji tapo greitesnė, efektyvesnė ir modernesnė“ – sako 2021 metais didelių įmonių kategorijoje apdovanojimą „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ laimėjusios UAB „Novameta“ direktorius Mindaugas Jonuškis.

Pasak jo, šis įvertinimas svarbus tiek siekiant rezultatų ir tobulinant procesus, tiek ir žmonių motyvacijai – daugelis nori dirbti modernioje, šiuolaikiškoje ir gal net šiek tiek ateities gamykloje. „Pelnytą apdovanojimą laikome įsipareigojimu nesustoti ir toliau ieškoti naujų galimybių bei sprendimų ir būti pavyzdžiu visai bendruomenei“ – pasakoja bendrovės vadovas.

Įmonių paraiškos konkurse „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ vertinamos dviem etapais. „Pirminį vertinimą, pasitelkę tarptautines adaptuotas „Inovacinio audito“ ir „Industry 4.0 audito” metodikas bei įrankius atliekame mes: analizuojame bendrovių pateiktus skaitmeninimo / automatizavimo sprendimus, finansinius rodiklius. Atrinktas įmones-finalininkes kiekvienoje kategorijoje antrojo vertinimo etapo metu lanko komisija“ – pasakoja „Intechcentras“ vadovas Audrius Jasėnas.

Konkurse dalyvausiančioms įmonėms jis pataria akcentuoti, kaip sukurtas ar įdiegtas sprendimas pagerino gamybos, veiklos procesus bei kitus rodiklius, kokią naudą tai davė bendrovės veiklai, kokią vertę pajuto klientai. Jis pabrėžia, kad šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama ir įmonės tvarumui: kaip technologijos padeda bendrovei kurti tvarius produktus ar paslaugas, kaip pati įmonė suvokia savo tvarumą.

Konkurso  „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai bus apdovanoti jau septintus metus rengiamoje tarptautinėje konferencijoje pramonės skaitmeninimo tema. Šių metų konferencijos „Making Industry 4.0 real“ pagrindinė tema – kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?. Renginys vyks 2022 m. spalio 19 dieną Vilniuje, LITEXPO parodų centre, parodos BALTTECHNIKA metu.

Apdovanojimus „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ ir tarptautinę konferenciją „Making Industry 4.0 real“ rengia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, asociacija INFOBALT, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) kartu su partneriais Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei technologijų centru „Intechcentras“.

Plačiau apie konkursą ir konferenciją ČIA.

Lietuvoje populiarinamas STEAM mokymas

Siekiant prisidėti prie inžinerinių profesijų populiarinimo bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje, 2022 m. gegužės mėnesį Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras kartu su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija organizavo pilotinius mokymus mokytojams, vedantiems STEAM užsiėmimus: „3D modeliavimas“ ir „3D spausdinimas“.

Pilotiniai mokymai vyko įgyvendinant projektą „Mobilios laboratorijos STEM žinių tobulinimui“ („Mobile laboratories for improvement of STEM knowledge“), Nr. 2020-1-LV01-KA201-077502.

Mokymuose dalyvavo 36 bendrojo ugdymo mokytojai iš Panevėžio ir Šiaulių apskričių, mokantys informatikos, fizikos, technologijų, gamtos mokslų, braižybos, dailės, matematikos, fotografijos dalykus, 7-10 ir pradinių klasių mokinius, vedantys užklasinius robotikos užsiėmimus.

Pilotiniai mokymai vyko Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (Šiaulių STEAM centras)  bei Panevėžio regioninio STEAM atviros prieigos centre. Dalyviai buvo mokomi atlikti 3D modeliavimą naudojant  „Onshape“ modeliavimo programą, 3D spausdinimo pilotinio mokymo metu dalyviai mokėsi atspausdinti trimatę nuotrauką.

Rengiantis pilotiniam mokymui, buvo sukurtos 3D modeliavimo ir 3D spausdinimo pavyzdinės pamokos, kurių trukmė 45 min. Jos apėmė trumpą teorinę įžangą, praktinę užduotį ir trumpą aptarimą.  Pavyzdinės pamokos yra papildomas intelektinis produktas, kuris projekte nebuvo numatytas, tačiau buvo inicijuotas Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos. Buvo siekiama užtikrinti, kad sudalyvavę pilotiniame mokyme, bendrojo ugdymo mokytojai turėtų visiškai parengtą pamoką, kuria sekdami pažingsniui, sugebėtų pravesti STEAM mokymą savo mokiniams. Pilotinio mokymo pradžioje dalyvių kompiuteriuose buvo instaliuotos reikalingos nemokamos kompiuterinės programos, vedant pavyzdinę pamoką buvo detaliai pademonstruota praktinė užduotis, pateikta papildoma mokinių mokymui skirta medžiaga. Pilotiniu mokymu siekta įgalinti mokytojus vesti analogiškas pamokas STEAM laboratorijose ar joms lygiavertėse patalpose.

Pildydami vertinimo anketas, dalyviai pateiktą medžiagą, jos dėstomą metodiką, temų aktualumą įvertino labai gerai ir gerai. Praktinės užduotys dalyviams buvo aktualios. Pilotinio mokymo dalyviams buvo įteikti  pilotinio mokymo organizatorių Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro bei Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos vadovų pasirašyti pažymėjimai.

LINPRA PREZIDENTU IŠRINKTAS TOMAS PRŪSAS

,

Publikuota VŽ.

LINPRA 2022 m. visuotinis narių susirinkimas Prezidentu išrinko Tomą Prūsą. Naujajam vadovui teks atstovauti sparčiai augančiai ir į eksportą orientuotai pramonės šakai sudėtingų tarptautinių iššūkių laikotarpiu.

Pasak naujai išrinkto LINPRA prezidento ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos įmonės „Harju Elekter“ direktoriaus Tomo Prūso, organizacija išlaikys veiklos tęstinumą, 2022-2023 metais skirdama daugiau dėmesio dviem šiuo metu aktualiausioms kryptims. Pirmiausia, tai sudėtingos geopolitinės situacijos iššūkiai inžinerinės ir technologijų pramonės įmonėms – įvairūs barjerai eksportui, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška. Kita prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą.

„Pandemijos metai daugeliui LINPRA narių buvo ir didžiulio sukrėtimo, ir netikėtai sėkmingų verslo rezultatų laikotarpis. Tačiau visa tai jau praeityje, turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, tarp kurių ypatingo dėmesio reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius“, – sakė Panevėžyje veikiančiai įmonei vadovaujantis naujasis LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Sveikindamas susirinkusius LINPRA narius, dvi kadencijas LINPRA Prezidento pareigas ėjęs „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius pažymėjo, kad LINPRA yra tapusi solidžiu reikšmingos Lietuvos verslo dalies balsu, todėl naujajai vadovų komandai tenka atsakomybė tęsti pradėtus projektus, o tuo pat metu – kūrybiškai ieškoti naujų erdvių ir sprendimų asociacijos narių uždaviniams.

LINPRA praėjusiais metais aktyviai dirbo su skirtingų Lietuvos regionų įmonėmis, įtraukė jas į diskusijų ciklą, kartu su asociacija „Infobalt“, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK organizavo specializuotą Pramonė 4.0 klausimams skirtą konferenciją. Narių dėmesio susilaukė ir kokybiniai veiklos pokyčiai, kai pirmą kartą nariai patvirtino asociacijos Etikos kodeksą, ėmėsi aktyviau bendradarbiauti su valstybės institucijomis.

Pasak LINPRA administracijos direktoriaus Dariaus Lasionio, po pandeminių metų šoko daugelis Lietuvos įmonių suprato, kad sisteminius pramonės pokyčius įmanoma pasiekti tik veikiant kartu. Todėl praktiškai išnyko skirtumai tarp Vilniaus ir regionų įmonių, mažėja takoskyrų tarp skirtingų pramonės sektorių atstovų. Visa tai leidžia išsigryninti bendrus asociacijos narių tikslus ir akivaizdžiai padeda sutelkti pajėgas bendrų interesų atstovavimui bei siekti kurti pridėtinę vertę nariams.

Suvažiavimo metu asociacijos nariai LINPRA viceprezidentais patvirtino Arnoldą Šileiką (Vakarų laivų gamykla), Andrių Vilkauską (KTU) ir Kęstuti Jasiūną (Ekspla). Prezidiumo nariais taip pat išrinkti Tomas Jaskelevičius (Arginta Engineering), Vytautas Jokužis (Elinta), Ernestas Zdaniauskis (Teltonika), Rimantas Damanskis (Pack Klaipėda), Justinas Gargasas (Vilnius Tech), Mantas Gudas (Metalistas), Edvardas Radzevičius (Altas Auto), Mindaugas Jonuškis (Novameta), Giedrius Valuckas (PBS), Gintautas Kvietkauskas (Arginta Group) ir Juozas Maksvytis (Terekas).

Šiuo metu LINPRA asociacijoje yra 128 nariai: Lietuvos gamybos ir paslaugų įmonės iš elektros įrangos, elektronikos, metalo apdirbimo, mašinų ir įrengimų, plastikų, technologijų, variklinių transporto priemonių, verslo konsultavimo sektorių, švietimo ir mokslo įstaigos, turinčios inžinerines ir technologijų mokymo programas. LINPRA vienijamų verslo įmonių – narių bendra apyvarta apytiksliai sudaro 36 % viso sektoriaus, darbuotojų skaičius – apie 33 %.  Bendra Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės apyvarta 2021 metais sudarė apie 5,4 mlrd. eurų ir, palyginus su 2020 metų analogišku rezultatu, buvo net 20 proc. didesnė, eksportas taip pat ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 4,15 mlrd. Eurų, bendras sektoriaus darbuotojų skaičius pernai beveik pasiekė 54 tūkstančius.

LINPRA prezidiumo rinkimai 2022

,

2022 m. gegužės mėnesį baigsis 2020 m. patvirtinto Prezidiumo dviejų metų kadencija. Todėl iki sekančio LINPRA visuotinio narių susirinkimo 2022 m. gegužės 26 d. Prezidiumas renkamas iš naujo.

Paraiškas dalyvauti Prezidiumo rinkimuose pateikė 21 LINPRA narių atstovas.

Kviečiame kiekvieną LINPRA narį (vadovą arba įgaliotą įmonės / įstaigos atstovą) balsuoti už 15 kandidatų iš pilno sąrašo ir siūlyti savo Prezidiumo penkioliktuką. Balsavimas vyksta internetu, pažymint 15 balsų specialioje anketoje.

Pagal surinktų balsų skaičių išreitinguoti kandidatai pateks į naujo Prezidiumo sąrašą, kuris bus tvirtinamas Visuotinio susirinkimo metu narių balsavimu.

Patvirtinus naują prezidiumo sudėtį sekančiai dviejų metų kadencijai, iš karto bus pasiūlyti kandidatai į Prezidento ir 3-jų Viceprezidentų pozicijas, kurie taip pat bus tvirtinami narių balsavimu.

Balsavimo nuoroda siunčiama tiesiogiai visiems LINPRA nariams. 

Linpra_prezidiumo_kandidatai_2022-2024.

Ar sugebėsime „smartfonų“ kartą sudominti inžinerija?

,

Paskelbta DELFI Login

Andrius Vilkauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, LINPRA prezidiumo narys 

Demografiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos aukštosios mokyklos, o jau rytoj pajus ir visa šalies pramonė, yra ilgalaikiai ir lengvai neįveikiami. Vaikų ir jaunuolių skaičiaus mažėjimas šiandien ir bent artimiausius 5-10 metų yra nepaneigiama aksioma, todėl turime tai priimti ir ieškoti sprendimų.

Šalies inžinerinės ir technologijų įmonės, susibūrusios į asociaciją LINPRA, jau kelintus metus iš eilės fiksuoja tik nežymiai augantį STEAM specialybes besirenkančių jaunuolių skaičių. Švietimo sistema, paremta moksleivių profiliavimu, aukštosioms mokykloms brėžia gana aiškią viršutinę ribą, kiek Lietuvoje galima tikėtis šios pakraipos studentų ir studenčių – tai suma abiturientų, pasirinkusių laikyti baigiamąjį fizikos ir/ar chemijos egzaminą. Ir tokių pasirinkimų mažėja net mažėjančiame jaunuolių sraute.

Ko turėtume imtis? Kaip galima būtų iš esmės spartinti dabartinę tendenciją?

Pradėčiau nuo stereotipų laužymo. Pirmasis iš jų – tai visuomenėje gajus mitas, kad inžinerija, technologijos yra „vyriška“ profesija ir joje nėra vietos merginoms. Tą patvirtina ir studijuojančiųjų duomenys, kuriuos skelbia „STEM Women“ – tarp pasirenkančių inžinerinės ir technologijų specialybes tik kas penkta yra mergina.

Tačiau šiandien, kai planšetes vaikai pradeda naudoti anksčiau negu vaikščioti, turime „versti stalą“ ir kelti klausimą – kodėl ir kur jaunuoliams užprogramuojame tokią klaidingą nuostatą? Šiandien inžinerinėse ir technologijų įmonėse sunkų fizinį darbą vis dažniau ir dažniau keičia išmanūs įrengimai, kompiuterizuotos sistemos, įvairiausi daiktų interneto įrenginiai. O valdyti aukštų technologijų įrenginius merginos dažnai turi netgi geresnius įgūdžius dėl įgimto kruopštumo ar didesnio dėmesio smulkmenoms.

Kita erdvė pokyčiams – tai galimybė jaunuoliams pasirinkti realų fizikos, chemijos, gamtos ar kitų STEAM sričių ugdymą. Turime pripažinti, kad viena iš švietimo sistemos profiliavimo pasekmių – tai didelėje dalyje šalies gimnazijų mažiau dėmesio sulaukianti fizikos, chemijos, gamtos mokslų infrastruktūra, mokytojai. Tai dėsninga, nes sukurti ir palaikyti, pavyzdžiui, modernų chemijos kabinetą – labai apčiuopiamų finansinių investicijų reikalaujantis iššūkis. Tuo tarpu daugeliui „minkštųjų“ dalykų pakanka deramai paruošto mokytojo ir kokybiškų vadovėlių.

Europos Sąjungos pinigais finansuojamas 10-ies STEAM centrų tinklo visoje Lietuvoje kūrimas – teisinga teorinė idėja, kurios įgyvendinimas vis dar stringa biurokratinėse kliūtyse. Dabar jau aišku, kad turėsime ieškoti naujų atsakymų, kaip šio tinklo infrastruktūros galimybes suderinti su realiomis Lietuvos regionų problemomis. Gal net drįsčiau kelti klausimą – kaip įrodysime, kad mažo provincijos rajono savivaldybė turėtų skirti pakankamą dėmesį (ir lėšas) savo vaikų STEAM dalykų ugdymui?

Juk turime pripažinti – tiek švietimo sistemoje, tiek savivaldybėje, tiek ir konkrečioje mokykloje vyksta vidinės konkurencijos procesai. Ministerija turi spręsti šimtus klausimų. Savivaldybė turi rinktis tarp „visiems patrauklaus baseino“ ir porai dešimčių moksleivių reikalingos fizikos bandymų įrangos. Ir net kiekvienoje mokykloje dienos pabaigoje administracija turi rinktis, į kurią pusę stoti – dviejų-trijų STEAM ar kelių dešimčių kitų dalykų mokytojų?

O tuo metu mūsų jaunuoliai išties imlūs, aktyviai domisi technologijomis – ir jiems tikrai rūpi ne tik žaidimai ar pramogos. Štai neseniai pasibaigusioje parodoje „Karjera & Studijos 2022“ LINPRA organizavo moksleivių Techninių gebėjimų varžybas. Tiek dalyvių gausa, tiek jų naudojamos priemonės, net aukštosioms mokykloms tinkamas užduočių sudėtingumas nuteikia tikrai optimistiškai.

Šiandien visi prisimename laikus, kai „vadybininkas“ ar „teisininkas“ buvo pati populiariausia mūsų jaunuolių ateities profesija. Kur tai veda, šiandien jau girdime iš pramonės įmonių, mokslo ir tyrimų institutų. Todėl kalbėdami apie Lietuvos kaip aukštųjų technologijų šalies ateitį, privalome grįžti prie nelengvo ir paprastų sprendimų neturinčio klausimo – kaip pasieksime, kad (a) STEAM dalykai neliks dalies išrinktųjų hobiu, o (b) tomis atveriamomis galimybėmis vis dažniau išdrįs naudotis mūsų merginos?