Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc.
Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio, tai tikrai puikus pasiekimas, nes bendrai Europos Sąjungoje (ES) inžinerijos pramonės produkcijos gamybos apimtys 2024 m. keliais procentais traukėsi.
„Gana niūrios nuotaikos dėl stagnuojančios pramonės dominuoja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pramonės gamybos apimtys 2024-aisiais traukėsi ne tik didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje, bet ir kitose ES šalyse: Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje ir t. t. Tuo tarpu Lietuva demonstruoja priešingas tendencijas – augo ne tik inžinerijos ir technologijų pramonė, bet ir visa šalies pramonė“, – džiaugiasi D. Lasionis, pabrėždamas, kad, nors 2024-aisiais pasitaikė ir prastesnių momentų, jie nepakeitė bendros augimo tendencijos.
Inžinerinės pramonės geriausieji
Pasak LINPRA vadovo, apžvelgiant atskirus inžinerinės ir technologijų pramonės sektorius, 2024 m. maloniai nustebino Lietuvos variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba.
Nepaisant vienos pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – Vokietijos – automobilių pramonės nuosmukio, šios srities augimas Lietuvoje 2024-aisiais, palyginti su 2023 m., turėtų siekti maždaug penktadalį, arba 20 proc. Vien per 10 pirmųjų 2024 m. mėnesių šio sektoriaus įmonės Lietuvoje pagamino produkcijos už 793 mln. eurų – daugiau nei per visus 2023-uosius, kai bendra produkcijos suma siekė 756 mln. eurų.
„Tai rodo, kad mūsų inžinerinės (angl. automotive) pramonės įmonės yra konkurencingos tiek kainos, tiek kokybės aspektais, tiek jų santykiu, taip pat geba greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, operatyviai reaguoti į rinkos bangavimus ir yra pakankamai atsparios neigiamoms pasaulio ekonomikos tendencijoms“, – įsitikinęs D. Lasionis.
Išskirdamas dar ir plastiko, gumos bei metalo gaminių ir konstrukcijų gamybą, kuri po nežymaus kritimo 2023-aisiais, turėtų augti maždaug 7-8 proc., LINPRA vadovas pripažįsta, kad nedidelis kritimas 2024 m. planuojamas mašinų ir įrangos gamybos bei elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose – jie turėtų trauktis atitinkamai 5 ir 3 proc. Nors 2024 m. laukiama gana ženklaus, iki 20 proc. elektros įrangos gamybos sektoriaus susitraukimo, tai nutiks po 30 proc. siekusio šio sektoriaus augimo 2023-aisiais.
Ką žada Naujieji metai?
Žvelgdamas į 2025 m., D. Lasionis sako, kad iššūkių tikrai netrūks. Pasak jo, bene labiausiai neramina tai, kad pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, t. y., Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse ženklaus atsigavimo ar netgi atsargaus optimizmo naujaisiais metais kol kas nežadama. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos įmonėms, norint ir siekiant augti bei didinti gamybos apimtis, reikės stiprinti naujų užsakovų ir klientų paiešką tiek esamose, tiek naujose rinkose bei siūlyti papildomas naudas ir vertes.
„Visų pirma tai – produktų ir paslaugų kokybė, konkurencinga kaina, greitas reagavimas į klientų poreikius bei paklausimus, inovatyvių technologinių sprendimų ir naujų produktų kūrimas bei diegimas, taip pat investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją“, – vardija LINPRA direktorius.
Pasak jo, mes jau senokai nebesame mažų kainų ir pigių kaštų šalis, tad Lietuvai tenka konkuruoti ne tik su Kinijos ir kitų Azijos šalių, bet ir su Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos bei kitų rytų Europos šalių gamintojais.
„Iš kitos pusės – kol vieni kalba apie krizę, kiti mato naujas galimybes. Tad kol Europos pramonė stagnuoja, Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė aktyviai naudojasi naujai atsirandančiomis galimybėmis ir jau susikurtu konkurenciniu pranašumu“, – pastebi LINPRA vadovas.
2025-ųjų prioritetai
D. Lasionio nuomone, svarbiausi 2025-ųjų prioritetai bus investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją; darbuotojų įgūdžių ugdymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas; investicijos į inovatyvių sprendimų bei produktų kūrimą ir diegimą; konkurencingos verslo aplinkos kūrimas ir puoselėjimas, ypatingą dėmesį skiriant būtent didelę pridėtinę vertę kuriančiai inžinerinei ir technologijų pramonei.
Atkreipdamas dėmesį, kad prie šių prioritetų įgyvendinimo turėtų aktyviai prisidėti ne tik pačios inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, bet ir ką tik naujai išrinktos valdžios atstovai, D. Lasionis į ateitį žvelgia optimistiškai.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos inžinerija generuoja apie 5-6 proc. viso šalies BVP, arba nuo penktadalio iki ketvirtadalio visos Lietuvos pramonės produkcijos, neabejoju, kad šiai sričiai deramą dėmesį ir aukštą vietą prioritetų sąraše skirs dauguma politikų bei įstatymų priėmėjų, nepriklausomai nuo savo partijos atstovaujamos politinės krypties“, – įsitikinęs LINPRA vadovas.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/12/Darius_Lasionis_LINPRA-8.jpg12001920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2025-01-06 11:09:182025-01-06 11:11:07Priešingai europinėms tendencijoms, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonei 2024-ieji buvo geri metai
Atėnuose vykusiame koordinaciniame susitikime „BuildSkills Academy“ projektas pažymėjo dar vieną svarbų etapą. Atėnų ekonomikos ir verslo universitete surengtame dviejų dienų renginyje dalyvavo partneriai iš Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Vokietijos, Kipro, Lietuvos, Bosnijos ir Hercegovinos.
Susitikimo metu buvo aptartas tolesnis projekto įgyvendinimas ir planuojama ateinančio laikotarpio veikla. Projektu „BuildSkills Academy“ siekiama strategiškai plėtoti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą statybų ekosistemoje, skatinti profesinio mokymo meistriškumą, naujų įgūdžių ir kompetencijų ugdymą, orientuojantis į skaitmeninę ir tvariąją / žaliąją transformaciją, įveiklinant profesinio mokymo teikėjų tinklą visoje Europoje.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/12/BuildSkills_Athens_web.jpg10901637Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-06-11 13:04:592024-12-12 13:05:22Atėnuose įvyko „BuildSkills Academy“ projekto partnerių koordinacinis susitikimas
Galimybė pažinti ir taikyti greitai besikeičiančias ir tobulėjančias technologijas pamažu tampa būtinybe kiekvienam. Šį principą siekiama integruoti ir į švietimo sistemą, tačiau norint mokinius supažindinti su naujausiomis technologijomis, mokytojams ir patiems tenka pagilinti žinias. Siekiant mažinti šį atotrūkį, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos projektas pakvietė pradinių klasių mokytojus susipažinti su 3D spausdinimu iš arti. Pasak specialistų, daugeliui mokytojų tai galėjo būti pirmasis ir labai svarbus žingsnis bei pavyzdys, kaip skaitmeninės transformacijos procesai gali būti integruojami į švietimo sistemą.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio teigimu, 3D spausdinimo įgūdžiai gali praturtinti mokytojų profesines kompetencijas. „Įgiję šių įgūdžių, mokytojai gali lengviau integruoti pažangias technologijas į mokymosi procesą, suteikdami vaikams galimybę praktiškai susipažinti su inžinerijos pagrindais bei spręsti užduotis kūrybiškai. Tai stiprina vaikų gebėjimą mąstyti erdviškai, lavina kūrybiškumą ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius, o taip pat prisideda prie pažangaus inžinerijos ir STEAM srities (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) įvaizdžio formavimo“, – pasakoja LINPRA atstovas.
Svarbiausia – pradėti
Vilniuje, SMK aukštojoje mokykloje vykusiuose „EIT Manufacturing“ programos finansuojamuose 3D spausdinimo mokymuose dalyvavo 45 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų. Juos vedęs projekto „3D klasė” autorius Linas Kesiūnas po mokymų džiaugėsi, kad mokytojams sėkmingai pavyko įsisavinti medžiagą, kurią jie vėliau galės praktiškai naudoti pamokų metu.
Jis taip pat akcentavimo mokymų svarbą pridurdamas, kad mokantis šios temos savarankiškai gali kilti nemažai iššūkių. „Mano nuomone, pagrindinis kylantis iššūkis mokytojams yra angliškos informacijos perteklius ir lietuviškos trūkumas. Taip pat trūksta aiškių gairių apie 3D technologijų pažinimo procesą, o ieškant informacijos susiduriama su visai nauja, sudėtinga terminologija. Mokymus nusprendžiau vesti kartu su savo žmona – ji yra pedagogė ir padėjo perteikti technologines žinias paprastai, per mokytojo prizmę. Kadangi visą gamybos procesą pateikėme per žemesniųjų klasių mokytojams aktualius pratimus, medžiagos įsisavinimas nebuvo sudėtingas, ir mokytojai galės taikyti naujas žinias klasėje“, – pasakoja L. Kesiūnas.
3D spausdinimo mokymuose dalyvavę mokytojai pradėjo nuo bazinės užduoties: mokėsi gaminti paruoštą mokomąją priemonę, teisingai parengti jos 3D modelį ir jį atspausdinti. Vėliau sekė šiek tiek sudėtingesnės užduotys, pavyzdžiui, 3D Kalėdinių žaisliukų modelių kūrimas. Lektoriaus teigimu, vien su projektavimo programomis dirbti neužtenka – prasmingiausia įsigyti spausdintuvą, nes tai geriausiai padeda suvokti šią modernią technologiją.
„Projektavimas yra labai laikui imlus procesas, todėl mokymų metu akcentavome du scenarijus: galimybę atsisiųsti jau sukurtą modelį (internete yra didelės modelių bibliotekos) ir alternatyvą – projektuoti patiems. Mūsų patirtimi, mokytojams vis dėlto aktualiausia pradėti nuo atsisiųstų modelių. Tai reiškia, kad naudingiausia iš pradžių įsigyti 3D spausdintuvą, pradėti jį naudoti ir tik tuomet žengti žingsnius link sudėtingesnio etapo – projektavimo“, – sako L. Kesiūnas.
Lektorius pridūrė, kad 3D spausdintuvo mokymai yra pirmas žingsnis skaitmeninės ateities link. Pasak specialisto, bėgant laikui šio spausdintuvo naudojimas ugdymo aplinkoje taps natūraliu procesu. „Manau, kad ateityje mokytojai naudosis 3D spausdintuvu lygiai taip pat, kaip dabar naudojasi paprastais spausdintuvais spaudai ant popieriaus. Svarbiausia – pradėti jau dabar“, – tvirtina lektorius.
Sunki pradžia – lengvesnė ateitis
3D spausdinimo mokymuose dalyvavusios mokytojos džiaugėsi įgytomis naujomis žiniomis ir tvirtino, kad jaučiasi įgalintos dalintis jomis su savo mokiniais. Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja Nideta Kaluževičienė teigė, kad mokykloje yra keli spausdintuvai, kuriais galima naudotis, tačiau pirmiausia reikia gerai išmokti naudotis šia technologija – tada jau bus galima ir mokinius prie to pratinti. Kuo anksčiau pradėsime taikyti šiuos įgūdžius praktikoje, tuo lengvesnė bus mokinių ateitis“, – teigė N. Kaluževičienė.
Pirmą kartą mokymuose dalyvavusi Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Kavaliūnė taip pat patvirtino, kad nors mokykloje 3D spausdintuvas yra prieinamas, dėl žinių trūkumo jis nebuvo naudojamas. „Dabar, gavusi praktinių žinių per mokymus, turiu planų įtraukti šią technologiją į pamokas ir panaudoti ją mokinių projektams bei kūrybinėms užduotims įgyvendinti. Be to, galime bendradarbiauti su STEAM centru, kad vaikai galėtų pažinti dar daugiau įrangos ir technologijų“, – naujomis perspektyvomis džiaugėsi E. Kavaliūnė.
Abi mokytojos pritaria, kad STEAM įgūdžių vaikai turi būti mokomi nuo pat pirmųjų dienų mokyklos suole. Pavyzdžiui, 3D modeliavimas lavina erdvinį suvokimą, leidžia vaikams geriau suprasti figūras ir formas. Tolesnis naujų technologijų integravimas leis dar labiau pagilinti ne tik žinias, bet ir kūrybinį mąstymą, taip paruošiant jaunąją kartą ateities iššūkiams bei perspektyvoms.
Galimybių yra, tačiau trūksta įrangos
Nors skaitmeninių technologijų integracijos į švietimo sistemą svarba atrodo akivaizdi, ne visos Lietuvos mokyklos šiuo metu turi prieigą prie reikiamos įrangos. Šiuo atveju mokytojai susiduria su iššūkiais – motyvacijos yra, o įrankių praktiniam įgytų žinių pritaikymui trūksta.
D. Lasionio teigimu, šią problemą būtina spręsti. „Kalbant apie 3D spausdinimą, Lietuvoje situacija vis dar įvairi – ne visos mokyklos turi galimybę naudotis šia įranga, todėl net ir turintiems reikiamų įgūdžių mokytojams sudėtinga praktiškai juos taikyti klasėje. Pažangių mokymo priemonių trūkumas, ypač pradiniame ugdyme, riboja galimybes mokiniams giliau pažinti technologijas“, – sako specialistas.
Jis ragina mokytojus nepraleisti galimybės sudalyvauti LINPRA organizuojamose 3D spausdinimo varžytuvėse, kurių metu trijų prizinių vietų laimėtojams bus įteikta po naują 3D spausdintuvą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/12/3D_1.jpg14401920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-12-11 13:08:192024-12-11 13:11:53Kad 3D spausdintuvai mokyklose nedulkėtų – naujų technologijų mokosi ir mokytojai
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra LINEŠA kartu su partneriais Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, Vytauto Didžiojo universitetu, Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno moksleivių techninės kūrybos centru, Visuomenės iniciatyvų paramos fondu, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijų mokslų centru, Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Šiaulių miesto Simono Daukanto inžinerijos gimnazija, Viešąja įstaiga „Nacionalinė moksleivių akademija“, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija, Lietuvos lazerių asociacija, Panevėžio gamtos mokykla, Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Alumnio draugija, Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarnyba, Viešąja įstaiga „Intechcentras“, Šiaulių švietimo kompetencijų centru, Asociacija Baltijos automobilių detalių klasteris BACC, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, VšĮ „Edukaciniai renginiai“ nuo 2024 m. lapkričio mėn. įgyvendina projektą „STEAM ugdymo ekosistemos plėtojimas“.
Projekto tikslas: suteikti galimybes STEAM ekosistemos dalyviams plėtoti reikalingas kompetencijas, sudaryti palankias sąlygas tinklaveikai ir prielaidas STEAM ugdymo metodinio turinio turtinimui ir sklaidai.
Projekto uždaviniai: Stiprinti STEAM ekosistemos tinklaveiką; Rengti STEAM ugdymui reikalingą metodiką; Stiprinti STEAM ekosistemos dalyvių kompetencijas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024 lapkričio 12 – 2026 balandžio 30.
Projekto vertė: 1 076 050 Eur, iš kurių 1 000 000,00 Eur ES lėšos. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis.
Šio projekto rėmuose LINPRA kartu su savo pagrindiniais socialiniais partneriais ir nariais – Intechcentras ir BACC – įgyvendins iš viso 5 iniciatyvas.
Toliau tęsime kasmetinį LINPRA konkursą moksleiviams – organizuosime Nacionalinį jaunųjų inžinierių čempionatą STEAM TEAM 2025.
Organizuosime inovatyviausių STEAM mokytojų apdovanojimus.
Koordinuosime mobilios STEAM laboratorijos – Infomobilio – edukacinius vizitus į Lietuvos mokyklas.
Koordinuosime technologijų mokymo projekto „Tai veikia!“ („This Works!“), skirto pirmokams visame pasaulyje, adaptavimą ir pilotavimą Lietuvos mokyklose.
Lietuvių kalba išleisime moksleiviams ir pedagogams skirtą knygą „Making, tinkering and Engineering in the Classroom“.
Įgyvendinamos iniciatyvos prisidės prie Lietuvos švietimo kokybės gerinimo, didins jaunimo susidomėjimą techninėmis specialybėmis bei spręs talentų trūkumo problemą darbo rinkoje. Be to, šis projektas stiprins bendradarbiavimą tarp švietimo, verslo ir pramonės sektorių, padėdamas formuoti inovatyvią, technologijomis paremtą ateities visuomenę.
Džiaugiamės galėdami būti šio reikšmingo projekto dalimi ir kurti pagrindą stipriai ir efektyviai STEAM ugdymo ekosistemai Lietuvoje!
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/12/Steam_projektai_EU.png12001200Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-12-05 14:52:272024-12-05 14:53:32Europos sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „STEAM UGDYMO EKOSISTEMOS PLĖTOJIMAS“
ABB inicijuoto „Energy Efficiency Movement” gretas papildė Lietuvos plastikų klasteris, kurį koordinuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA. 2015 m. veiklą pradėjęs klasteris vienija 14 plastiko pramonės įmonių ir organizacijų iš Lietuvos. Lietuvos plastikų klasteris skatina aukštos pridėtinės vertės ir konkurencingų technologinių produktų kūrimą bei inovacijas plastiko pramonėje. Šis prisijungimas stiprina klasterio įsipareigojimą siekti tvarių sprendimų bei skatinti bendradarbiavimą tarp organizacijų.
LINPRA asociacijos direktosius Darius Lasionis, akcentuodamas Plastikų klasterio įmonių požiūrį į tvarumo principus, teigia: „Mūsų įmonės gamybos procese liekančias nepanaudotas žaliavas ar broką sumala, perdirba ir panaudoja iš naujo. Taikant antrinį perdirbimą, atliekų nelieka.“
„Taip pat įmonės investuoja į saulės elektrines, naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, sudaro sutartis su tiekėjais, kad galėtų pirkti elektrą iš vėjo jėgainių. Jos orientuotos į tvarumą, investuoja į energetinių gamybos procesų auditus ir į naujų, našių, energetiškai efektyvių įrenginių įsigijimą“ – pažymi Darius.
ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovo Justino Pesliako teigimu, energetinis efektyvumas yra vienas svarbiausių elementų užtikrinant tiek tvarumą, tiek konkurencingumą šiuolaikinėje pramonėje.
„Džiaugiamės, kad Lietuvos plastikų klasteris prisijungė prie „Energy Efficiency Movement“, ir tikime, kad kartu galime įgyvendinti reikšmingus pokyčius, kurie ne tik mažins išteklių sąnaudas, bet ir padės kurti aplinką tausojančius sprendimus ir įkvėps kitas pramonės įmones veikti tvariau“, – teigia Justinas.
Energetinis efektyvumas šiandien yra ne tik konkurencingumo, bet ir ilgalaikės verslo strategijos pagrindas. Plastikų klasterio įmonės, taikydamos pažangias technologijas ir inovatyvius sprendimus, yra pasiryžusios mažinti energijos išlaidų dalį bendrose gamybos sąnaudose. Antrinis perdirbimas, leidžiantis pašalinti atliekas ir maksimaliai išnaudoti žaliavas, ženkliai prisideda prie kaštų optimizavimo ir efektyvesnio išteklių naudojimo. Tokia praktika ne tik palaiko tvarumo tikslus, bet ir mažina poveikį aplinkai, kas yra itin aktualu šiuolaikinėje verslo aplinkoje.
Be to, investicijos į saulės elektrines ir atsinaujinančius energijos šaltinius suteikia galimybę sumažinti energijos sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje, kas padeda įmonėms pasiekti kaštų efektyvumo.
Energetinių gamybos procesų auditai, kuriais siekiama identifikuoti ir įvertinti energijos vartojimą bei nuostolius, yra esminė dalis, leidžianti optimizuoti operacijas. Šių auditų metu nustatyti patobulinimai gali žymiai sumažinti energijos suvartojimą ir padidinti gamybos efektyvumą. Taip pat investuodamos į naujų, energetiškai efektyvių įrenginių įsigijimą, įmonės ne tik didina savo gamybos pajėgumus, bet ir ženkliai prisideda prie tvarios plėtros, mažindamos energijos suvartojimą ir CO₂ emisijas.
Lietuvos plastikų klasterio tikslas – skatinti inovacijas, konkurencingumą ir tvarias praktikas pramonėje, diegiant išteklius tausojančią gamybą ir kuriant pažangius plastiko produktus.
Klasteris taip pat skatina žinių mainus bei partnerystes tarp verslo, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų institucijų, siekdamas stiprinti Lietuvos plastiko sektoriaus pozicijas tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Plastikų klasterio narius vienija ir bendros pagrindinės rinkos: Švedija, Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Olandija, Belgija, Austrija.
Prie klasterio prisijungusios įmonės veikia įvairiose pramonės šakose ir gali pasiūlyti platų plastiko gaminių asortimentą – nuo PET injekcijos liejimo iki plastiko pūtimo bei įvairių dizaino ir prototipavimo paslaugų. Be to, klasteryje aktyviai dalyvauja švietimo ir mokslinių tyrimų institucijos, prisidedančios prie mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (R&D), siekiant diegti pažangiausias ir aplinką tausojančias technologijas.
Prisijungimas prie „Energy Efficiency Movement” Lietuvos plastikų klasteriui yra reikšmingas žingsnis, patvirtinantis jo įsipareigojimą skatinti tvarią technologinę pažangą ir sąmoningą išteklių naudojimą. Energetinis efektyvumas ir išteklių taupymas tampa vis svarbesni kiekvienai pramonės šakai, o tokios asociacijos ir bendruomenės kaip Lietuvos plastikų klasteris gali veiksmingai remti savo narius šiame kelyje, skatindami inovacijas ir pažangius sprendimus. Tai yra ne tik būdas sumažinti energijos sąnaudas ar CO₂ emisijas, bet ir reikšminga investicija į ateitį, kuri padės stiprinti Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei atsparumą.
Lietuvos plastikų klasterio dalyvavimas judėjime rodo aiškią nuostatą – siekti tvarumo per technologinį tobulėjimą, sudarant galimybes inžinerinei pramonei prisidėti prie visuotinių aplinkosaugos tikslų.
BuildSkills Academy projektas, finansuojamas pagal „Erasmus+“ programą, siekia skatinti statybų sektoriaus profesinio mokymo meistriškumą, naujų įgūdžių ir kompetencijų ugdymą, ir tokiu būdu vystyti Europos statybų sektorių, orientuojantis į skaitmeninę ir tvariąją (žaliąją) transformaciją.
Kviečiame jus dalyvauti apskrito stalo diskusijoje kartu su profesinio mokymo ir statybų sektoriaus atstovais, specialistais, kurios metu siektume įvertinti projekto kontekste parengtą „BuildEnrichedSkills“ metodiką ir jos strateginį tinkamumą mūsų šalyje.
Apskrito stalo diskusijos tikslas – įvertinti šios metodologijos aktualumą ir atitiktį Europos profesinio mokymo (VET) sistemos poreikiams bei jos pritaikomumą esamam rinkos poreikiui statybų sektoriuje.
Jūsų įžvalgos bus labai vertingos, siekiant patobulinti metodologiją ir aktualizuoti profesinio mokymo svarbą skatinant dvigubą (žaliąją ir skaitmeninę) transformaciją statybų sektoriuje.
Pagrindinės diskusijos temos:
BuildEnrichedSkills metodologijos suderinamumas su nacionaline VET politika
Rinkos poreikių, susijusių su žaliąja ir skaitmenine transformacija statybų sektoriuje, tenkinimas
Bendradarbiavimo galimybės tarp VET teikėjų ir pramonės įmonių
Jūsų dalyvavimas bus labai svarbus šios iniciatyvos sėkmei. Tikimės Jūsų indėlio, formuojant profesinio mokymo ateitį Europoje.
BuildSkills Academy projekto pagrindiniai tikslai – išskirti esminius įgūdžius, reikalingus skaitmeninei ir žaliajai transformacijai, integruoti juos į esamas profesinio mokymo programas ir sukurti aktualias naujas. Taip pat projektu siekiama užpildyti sertifikavimo spragas tarp ES valstybių narių.
Pagrindinės veiklos sritys apima „BuildEnrichedSkills“ metodikos sukūrimą, sertifikavimo sistemos sukūrimą ir profesinio meistriškumo priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui, profesinio mokymo programų pilotinius bandymus.
Projekte svarbus vaidmuo tenka profesinį mokymą teikiančioms organizacijoms, kurių pagrindinė užduotis bus atnaujinti mokymo programas ir į jas įtraukti atsirandančius naujus reikalingus įgūdžius tvarumo ir skaitmeninimo srityje.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija įgyvendina projektą „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant verslo misijose“. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-11-04 „Įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą skatinančias priemones“ veiklos „Lietuvos įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, įgyvendinant tarptautinių partnerysčių plėtros iniciatyvas“ (toliau – Projektas).
Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės įmonių eksporto konkurencingumą, skatinti naujų verslo partnerių ir rinkų paiešką bei didinti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksporto apimtis. Dalyvavimas verslo misijose Nyderlanduose ir Suomijoje padės atskleisti Lietuvos įmonių pranašumus tarptautinėse rinkose, skatins inovacijų pritaikymą ir prisidės prie šalies ekonomikos augimo bei tarptautinio pripažinimo.
Numatomos veiklos – išvykstamųjų verslo misijų į Suomiją (2025 m. kovas) ir Nyderlandus (2025 m. gegužė) organizavimas.
Dalyvavimą parodose bendrai finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.
Projekto vykdytojas: LINPRA
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/10/2025_Misiju_projektas.png12001200Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-10-15 15:09:052024-10-15 15:09:05Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant verslo misijose 2025
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija įgyvendina projektą „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant tarptautinėse parodose“. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-11-04 „Įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą skatinančias priemones“ veiklos „Lietuvos įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, įgyvendinant tarptautinių partnerysčių plėtros iniciatyvas“ programą (toliau – Projektas).
Projekto tikslas – prisidėti prie Lietuvos eksporto konkurencingumo stiprinimo, didinant aukštųjų ir aukštesniųjų technologijų produktų bei daug žinių reikalaujančių paslaugų dalį lietuviškos kilmės eksporte. Dalyvaujant tarptautinėse parodose, siekiama stiprinti Lietuvos įmonių matomumą užsienio rinkose, plėsti eksporto apimtis ir prisidėti prie šalies ekonomikos augimo bei tarptautinio pripažinimo.
Numatomos veiklos – Grupinio dalyvavimo tarptautinėse parodose organizavimas į Hannover Messe, Vokietija, 2025 m. balandis, ir Alihankinta Subcontracting, Suomija, 2025 m. spalis.
Dalyvavimą parodose bendrai finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.
Projekto vykdytojas: LINPRA
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/10/2025_Parodu_projektas.png12001200Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-10-15 15:07:182024-10-15 15:07:18Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant tarptautinėse parodose 2025
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija įgyvendina projektą „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant tarptautinėse parodose“. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-11-04 „Įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą skatinančias priemones“ veiklos „Lietuvos įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, įgyvendinant tarptautinių partnerysčių plėtros iniciatyvas“ programą (toliau – Projektas).
Projekto tikslas – skatinti Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto plėtrą, dalyvaujant tarptautinėse parodose Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Siekiama didinti lietuviškos produkcijos konkurencingumą ir žinomumą užsienio rinkose, stiprinti tarptautinius verslo ryšius bei prisidėti prie Lietuvos inžinerinio sektoriaus augimo ir inovacijų skatinimo.
Numatomos veiklos – Grupinio dalyvavimo tarptautinėse parodose organizavimas į Alihankinta Subcontracting, Suomija, 2024 m. spalis, Elmia Subcontractor, Švedija, 2024 m. lapkritis, ir International Suppliers Fair, Vokietija, 2024 m. lapkritis.
Dalyvavimą parodose bendrai finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.
Projekto vykdytojas: LINPRA
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. gruodžio 1 d.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/10/2024_Parodu_projektas.png12001200Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-09-06 15:00:512024-10-15 15:02:25Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant tarptautinėse parodose 2024
Šį rudenį inžinerines studijas Lietuvoje pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų – virš 2 tūkst. universitetuose ir kolegijose bei 4,5 tūkst. profesinėse mokymo įstaigose. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2023-aisiais, bet ar to užtenka? Verslo atstovai sako, kad inžinierinių kompetencijų turinčių specialistų trūkumas jaučiamas dar labai stipriai.
Aukštasis mokslas – ne dėl savęs, o dėl „prestižo“?
Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Tomas Prūsas pripažįsta, kad tendencija gera, bet čia pat priduria, jog prieš tai inžineriją besirenkančių jaunuolių skaičius nuosekliai mažėjo bent 15 metų. Negana to, nedžiugina ir Lietuvos demografinė situacija: apskritai gimsta mažiau vaikų, tad studentų skaičiaus augimas yra tik procentinis, bet ne absoliutus.
Oficialiais duomenimis, šiemet stojusiųjų į aukštąsias mokyklas buvo beveik 19 tūkstančių, kai 2023-aisiais – 20,5 tūkst. – tai yra beveik aštuoniais procentais mažiau. Tiesa, universitetai stojančiųjų lygį praktiškai išlaikė (11 489 studentai šiemet, 11 185 – pernai). Didžiausias sumažėjimas stebėtas kolegijose: jei 2023 m. studijas jose rinkosi beveik 9,5 tūkst. jaunuolių, tai šiemet tokių buvo tik 7 466).
LINPRA direktorius Darius Lasionis svarsto, kad pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis galėtų būti šiemet įvestas reikalavimas, kad kolegijų studentai turi būti išsilaikę tris brandos egzaminus – lietuvių ir užsienio (anglų) kalbos bei matematikos.
„Daliai abiturientų, nelaikiusių ar neišlaikiusių matematikos (ar kito) egzamino, teko atsisakyti planų studijuoti kolegijose. Vis tik pastebėčiau, kad iš įstojusiųjų į kolegijas, inžinerinių profesijų studijas pasirinkusių studentų skaičius augo: jei 2023 m. iš visų kolegijų pirmakursių inžinerijos mokslų grupę rinkosi 13,7 proc. jaunuolių, tai šiemet tokių buvo jau beveik 17 proc.“, – pabrėžia D. Lasionis.
T. Prūsas, kalbėdamas apie tai, pagal kokius kriterijus abiturientai renkasi, kur studijuos (jei apskritai studijuos) toliau, sako, kad šiuose kriterijuose galima įžiūrėti ir tam tikrą „prestižo“ atspalvį – bent jau kaip jį supranta lietuviai: neva, kad mokslai universitete yra kažkuo vertingesni už studijas kolegijose, jau nekalbant apie profesines mokyklas.
„Manau, kad mes, lietuviai pernelyg aktyviai stumiame savo vaikus į aukštąjį išsilavinimą. Realybėje matome, kad yra tikrai daug žmonių, kurie po studijų universitete ar kolegijoje pagal profesiją nedirba ir neplanuoja dirbti. Esu įsitikinęs, kad, turėdami tokią demografinę situaciją, šį požiūrį privalome išgyvendinti ir savo vaikus skatinti įgyti kompetencijų, kurios jiems gyvenime bus iš tikrųjų naudingos: pasakoti apie įvairiausias karjeros galimybes, galimybes mokytis visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir augintis kompetencijas. Reikia padėti jiems suprasti, kad vertingas kiekvienas gyvenimo kelio pasirinkimas, nes kiekviename yra savų privalumų“, – dėsto T. Prūsas.
Pavyzdžiui, kalbėdamas apie profesines mokyklas, T. Prūsas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje mokslą jose renkasi tik 27 proc. jaunuolių, kai Europos vidurkis – beveik 50 proc.
„Dažnai galima išgirsti, kad – štai, neįstojau į aukštąją, teks stoti į profesinę mokyklą. Apie šį pasirinkimą kalbama pašaipiai, kaip apie antrarūšį. O yra visiškai priešingai: profesinėje mokykloje galima kur kas greičiau išmokti naudingos profesijos ir pradėti pilnavertišką savarankišką gyvenimą“, – sako jis.
Panašu, kad požiūris į profesines mokyklas pamažu gerėja. Tarkim, besirenkančiųjų profesines studijas skaičius, lyginant su pernai metais, šiemet paaugo keliais šimtais: pernai į jas įstojo 19 749 jaunuoliai, šiemet – 20 305 (augimas – beveik 3 proc.). Negana to, šiemet profesinių mokyklų pirmakursiai daugiausiai rinkosi būtent inžineriją: tokių buvo daugiau nei penktadalis (4,5 tūkst.).
Egzaminų rezultatai gerėja, mokytojų trūkumas auga
Pastaraisiais metais stebimas ir didesnis tiksliųjų mokslų baigiamųjų egzaminų populiarumas. Pavyzdžiui, lyginant su 2023-aisiais, valstybinį fizikos brandos egzaminą laikė 240 daugiau abiturientų (iš viso 2032), informacinių technologijų brandos egzaminą – šimtu daugiau nei pernai (2163 jaunuoliai).
Dar įspūdingesni matematikos ir chemijos egzaminų skaičiai: valstybinį matematikos brandos egzaminą šiemet laikė 15540 kandidatų (1200 daugiau nei pernai), o valstybinio chemijos brandos egzamino populiarumas auga jau keletą metų iš eilės: šiemet jį laikė 1373 kandidatai, 2023 m. – 1046, o užpernai – 915 abiturientų.
Nors ši tendencija taip pat optimistinė, LINPRA prezidentas ir LPK viceprezidentas entuziazmu netrykšta. Pasak T. Prūso, jau labai greitai galime turėti kur kas didesnę problemą.
„Jau dabar Lietuvos mokyklose – ypač periferijoje – trūksta kelių šimtų tiksliųjų mokslų mokytojų. Sparta, su kuria mokytojai išeina į pensiją, yra kur kas didesnė nei naujų specialistų įsiliejimas į švietimo sistemą. Negana to, dėl nepalankių darbo sąlygų ir neadekvataus atlyginimo, mokytojai palieka mokyklas ir nesulaukę pensijos, mieliau rinkdamiesi kitą karjeros kryptį“, – konstatuoja T. Prūsas.
Jis pateikia fizikų pavyzdį: kasmet mokslus baigia keliasdešimt šios srities specialistų. Negana to, kad, norint tapti mokytoju, reikia papildomo pedagoginio kredito, sąlygos mokyklose yra nekonkurencingos toms, kurias gali pasiūlyti privatus verslas. Pasak T. Prūso, tokioje realybėje turbūt neturėtų kilti klausimų, ką linkę rinktis tiksliųjų mokslų studijas baigę žmonės.
„Taip pat nėra ir aiškumo, kaip tiksliųjų mokslų mokytojai bus ruošiami artimiausioje ir tolimesnėje ateityje. Apskritai, visa mūsų švietimo sistema, mano nuomone, nenumaldomai artėja prie krizės, kuri pareikalaus ne kosmetinės, bet iš tiesų realios, netgi drastiškos reformos“, – mano T. Prūsas.
Inžinierių paklausa tik augs
Švietimo sistema – ne vienintelė sritis, kuriai artimesnėje ar tolimesnėje ateityje gali grėsti krizė. Atsižvelgiant į prastėjančią demografinę situaciją (ypač Europoje), diskusijas dėl pensinio amžiaus didinimo ir senėjančią visuomenę, akivaizdu, kad reikės ieškoti sprendimų. Vienas tokių sprendimų, pasak LINPRA direktoriaus, galėtų būti skaitmeninimas, automatizacija ir robotizacija.
„Nors dabar apie robotizaciją girdime pačių įvairiausių nuomonių ir argumentų, aš manau, kad gamybinių procesų automatizavimas gali būti tikras išsigelbėjimas ir gal netgi vienintelis realus sprendimas, kovojant su sparčiai senėjančios visuomenės keliamais iššūkiais. Pasitelkę skaitmeninimą ir robotizaciją, mes turime neeilinę galimybę gerinti efektyvumą ir našumą. T. y., toks pat žmonių kiekis su dirbtinio intelekto, automatų ir robotų pagalba gali pagaminti žymiai daugiau produkcijos ir sukurti kur kas daugiau pridėtinės vertės bei uždirbti daugiau. Tačiau kad šis scenarijus taptų realybe, reikia stipriai didinti inžinerines kompetencijas turinčių žmonių skaičių – kad nepritrūktume specialistų, galinčių suprasti, valdyti ir aptarnauti visas tas sistemas, kurių pagalba ketiname remtis“, – pabrėžia D. Lasionis.
Jam antrina ir T. Prūsas, pasak kurio, ateityje labiausiai reikės būtent pačių įvairiausių inžinerinių pakraipų specialistų – pradedant elektros, energetikos ar žemės ūkio inžinerijos, baigiant mechanikos ar bioinžinerijos.
„Būtent dėl šios priežasties dabar nelabai svarbu, kiek ir kaip sparčiai augs inžinerijos studentų skaičius – nes jų visada trūks, o konkurencija dėl jų tik didės. Tai savo ruožtu reiškia, kad būtent inžinerijos mokslų specialistai ateities pasaulyje galės jaustis saugiausiai tiek dėl savo darbo vietos, tiek dėl gyvenimo kokybės“, – užbaigia T. Prūsas.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/10/Robotics_image.jpg12001200Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-09-25 16:43:072024-10-04 13:59:35Nors besirenkančių inžinerijos studijas pamažu daugėja, inžinierių vis dar trūks
Priešingai europinėms tendencijoms, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonei 2024-ieji buvo geri metai
Naujienos 2025Publikuota DELFI
Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc.
Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio, tai tikrai puikus pasiekimas, nes bendrai Europos Sąjungoje (ES) inžinerijos pramonės produkcijos gamybos apimtys 2024 m. keliais procentais traukėsi.
„Gana niūrios nuotaikos dėl stagnuojančios pramonės dominuoja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pramonės gamybos apimtys 2024-aisiais traukėsi ne tik didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje, bet ir kitose ES šalyse: Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje ir t. t. Tuo tarpu Lietuva demonstruoja priešingas tendencijas – augo ne tik inžinerijos ir technologijų pramonė, bet ir visa šalies pramonė“, – džiaugiasi D. Lasionis, pabrėždamas, kad, nors 2024-aisiais pasitaikė ir prastesnių momentų, jie nepakeitė bendros augimo tendencijos.
Inžinerinės pramonės geriausieji
Pasak LINPRA vadovo, apžvelgiant atskirus inžinerinės ir technologijų pramonės sektorius, 2024 m. maloniai nustebino Lietuvos variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba.
Nepaisant vienos pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – Vokietijos – automobilių pramonės nuosmukio, šios srities augimas Lietuvoje 2024-aisiais, palyginti su 2023 m., turėtų siekti maždaug penktadalį, arba 20 proc. Vien per 10 pirmųjų 2024 m. mėnesių šio sektoriaus įmonės Lietuvoje pagamino produkcijos už 793 mln. eurų – daugiau nei per visus 2023-uosius, kai bendra produkcijos suma siekė 756 mln. eurų.
„Tai rodo, kad mūsų inžinerinės (angl. automotive) pramonės įmonės yra konkurencingos tiek kainos, tiek kokybės aspektais, tiek jų santykiu, taip pat geba greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, operatyviai reaguoti į rinkos bangavimus ir yra pakankamai atsparios neigiamoms pasaulio ekonomikos tendencijoms“, – įsitikinęs D. Lasionis.
Išskirdamas dar ir plastiko, gumos bei metalo gaminių ir konstrukcijų gamybą, kuri po nežymaus kritimo 2023-aisiais, turėtų augti maždaug 7-8 proc., LINPRA vadovas pripažįsta, kad nedidelis kritimas 2024 m. planuojamas mašinų ir įrangos gamybos bei elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose – jie turėtų trauktis atitinkamai 5 ir 3 proc. Nors 2024 m. laukiama gana ženklaus, iki 20 proc. elektros įrangos gamybos sektoriaus susitraukimo, tai nutiks po 30 proc. siekusio šio sektoriaus augimo 2023-aisiais.
Ką žada Naujieji metai?
Žvelgdamas į 2025 m., D. Lasionis sako, kad iššūkių tikrai netrūks. Pasak jo, bene labiausiai neramina tai, kad pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, t. y., Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse ženklaus atsigavimo ar netgi atsargaus optimizmo naujaisiais metais kol kas nežadama. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos įmonėms, norint ir siekiant augti bei didinti gamybos apimtis, reikės stiprinti naujų užsakovų ir klientų paiešką tiek esamose, tiek naujose rinkose bei siūlyti papildomas naudas ir vertes.
„Visų pirma tai – produktų ir paslaugų kokybė, konkurencinga kaina, greitas reagavimas į klientų poreikius bei paklausimus, inovatyvių technologinių sprendimų ir naujų produktų kūrimas bei diegimas, taip pat investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją“, – vardija LINPRA direktorius.
Pasak jo, mes jau senokai nebesame mažų kainų ir pigių kaštų šalis, tad Lietuvai tenka konkuruoti ne tik su Kinijos ir kitų Azijos šalių, bet ir su Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos bei kitų rytų Europos šalių gamintojais.
„Iš kitos pusės – kol vieni kalba apie krizę, kiti mato naujas galimybes. Tad kol Europos pramonė stagnuoja, Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė aktyviai naudojasi naujai atsirandančiomis galimybėmis ir jau susikurtu konkurenciniu pranašumu“, – pastebi LINPRA vadovas.
2025-ųjų prioritetai
D. Lasionio nuomone, svarbiausi 2025-ųjų prioritetai bus investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją; darbuotojų įgūdžių ugdymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas; investicijos į inovatyvių sprendimų bei produktų kūrimą ir diegimą; konkurencingos verslo aplinkos kūrimas ir puoselėjimas, ypatingą dėmesį skiriant būtent didelę pridėtinę vertę kuriančiai inžinerinei ir technologijų pramonei.
Atkreipdamas dėmesį, kad prie šių prioritetų įgyvendinimo turėtų aktyviai prisidėti ne tik pačios inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, bet ir ką tik naujai išrinktos valdžios atstovai, D. Lasionis į ateitį žvelgia optimistiškai.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos inžinerija generuoja apie 5-6 proc. viso šalies BVP, arba nuo penktadalio iki ketvirtadalio visos Lietuvos pramonės produkcijos, neabejoju, kad šiai sričiai deramą dėmesį ir aukštą vietą prioritetų sąraše skirs dauguma politikų bei įstatymų priėmėjų, nepriklausomai nuo savo partijos atstovaujamos politinės krypties“, – įsitikinęs LINPRA vadovas.
Atėnuose įvyko „BuildSkills Academy“ projekto partnerių koordinacinis susitikimas
Projektų naujienos2024 m. birželio 6-7 d. Atėnai, Graikija
Atėnuose vykusiame koordinaciniame susitikime „BuildSkills Academy“ projektas pažymėjo dar vieną svarbų etapą. Atėnų ekonomikos ir verslo universitete surengtame dviejų dienų renginyje dalyvavo partneriai iš Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Vokietijos, Kipro, Lietuvos, Bosnijos ir Hercegovinos.
Susitikimo metu buvo aptartas tolesnis projekto įgyvendinimas ir planuojama ateinančio laikotarpio veikla. Projektu „BuildSkills Academy“ siekiama strategiškai plėtoti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą statybų ekosistemoje, skatinti profesinio mokymo meistriškumą, naujų įgūdžių ir kompetencijų ugdymą, orientuojantis į skaitmeninę ir tvariąją / žaliąją transformaciją, įveiklinant profesinio mokymo teikėjų tinklą visoje Europoje.
Kad 3D spausdintuvai mokyklose nedulkėtų – naujų technologijų mokosi ir mokytojai
Naujienos 2024Publikuota Elektronika.lt
Galimybė pažinti ir taikyti greitai besikeičiančias ir tobulėjančias technologijas pamažu tampa būtinybe kiekvienam. Šį principą siekiama integruoti ir į švietimo sistemą, tačiau norint mokinius supažindinti su naujausiomis technologijomis, mokytojams ir patiems tenka pagilinti žinias. Siekiant mažinti šį atotrūkį, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos projektas pakvietė pradinių klasių mokytojus susipažinti su 3D spausdinimu iš arti. Pasak specialistų, daugeliui mokytojų tai galėjo būti pirmasis ir labai svarbus žingsnis bei pavyzdys, kaip skaitmeninės transformacijos procesai gali būti integruojami į švietimo sistemą.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio teigimu, 3D spausdinimo įgūdžiai gali praturtinti mokytojų profesines kompetencijas. „Įgiję šių įgūdžių, mokytojai gali lengviau integruoti pažangias technologijas į mokymosi procesą, suteikdami vaikams galimybę praktiškai susipažinti su inžinerijos pagrindais bei spręsti užduotis kūrybiškai. Tai stiprina vaikų gebėjimą mąstyti erdviškai, lavina kūrybiškumą ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius, o taip pat prisideda prie pažangaus inžinerijos ir STEAM srities (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) įvaizdžio formavimo“, – pasakoja LINPRA atstovas.
Svarbiausia – pradėti
Vilniuje, SMK aukštojoje mokykloje vykusiuose „EIT Manufacturing“ programos finansuojamuose 3D spausdinimo mokymuose dalyvavo 45 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų. Juos vedęs projekto „3D klasė” autorius Linas Kesiūnas po mokymų džiaugėsi, kad mokytojams sėkmingai pavyko įsisavinti medžiagą, kurią jie vėliau galės praktiškai naudoti pamokų metu.
Jis taip pat akcentavimo mokymų svarbą pridurdamas, kad mokantis šios temos savarankiškai gali kilti nemažai iššūkių. „Mano nuomone, pagrindinis kylantis iššūkis mokytojams yra angliškos informacijos perteklius ir lietuviškos trūkumas. Taip pat trūksta aiškių gairių apie 3D technologijų pažinimo procesą, o ieškant informacijos susiduriama su visai nauja, sudėtinga terminologija. Mokymus nusprendžiau vesti kartu su savo žmona – ji yra pedagogė ir padėjo perteikti technologines žinias paprastai, per mokytojo prizmę. Kadangi visą gamybos procesą pateikėme per žemesniųjų klasių mokytojams aktualius pratimus, medžiagos įsisavinimas nebuvo sudėtingas, ir mokytojai galės taikyti naujas žinias klasėje“, – pasakoja L. Kesiūnas.
3D spausdinimo mokymuose dalyvavę mokytojai pradėjo nuo bazinės užduoties: mokėsi gaminti paruoštą mokomąją priemonę, teisingai parengti jos 3D modelį ir jį atspausdinti. Vėliau sekė šiek tiek sudėtingesnės užduotys, pavyzdžiui, 3D Kalėdinių žaisliukų modelių kūrimas. Lektoriaus teigimu, vien su projektavimo programomis dirbti neužtenka – prasmingiausia įsigyti spausdintuvą, nes tai geriausiai padeda suvokti šią modernią technologiją.
„Projektavimas yra labai laikui imlus procesas, todėl mokymų metu akcentavome du scenarijus: galimybę atsisiųsti jau sukurtą modelį (internete yra didelės modelių bibliotekos) ir alternatyvą – projektuoti patiems. Mūsų patirtimi, mokytojams vis dėlto aktualiausia pradėti nuo atsisiųstų modelių. Tai reiškia, kad naudingiausia iš pradžių įsigyti 3D spausdintuvą, pradėti jį naudoti ir tik tuomet žengti žingsnius link sudėtingesnio etapo – projektavimo“, – sako L. Kesiūnas.
Lektorius pridūrė, kad 3D spausdintuvo mokymai yra pirmas žingsnis skaitmeninės ateities link. Pasak specialisto, bėgant laikui šio spausdintuvo naudojimas ugdymo aplinkoje taps natūraliu procesu. „Manau, kad ateityje mokytojai naudosis 3D spausdintuvu lygiai taip pat, kaip dabar naudojasi paprastais spausdintuvais spaudai ant popieriaus. Svarbiausia – pradėti jau dabar“, – tvirtina lektorius.
Sunki pradžia – lengvesnė ateitis
3D spausdinimo mokymuose dalyvavusios mokytojos džiaugėsi įgytomis naujomis žiniomis ir tvirtino, kad jaučiasi įgalintos dalintis jomis su savo mokiniais. Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja Nideta Kaluževičienė teigė, kad mokykloje yra keli spausdintuvai, kuriais galima naudotis, tačiau pirmiausia reikia gerai išmokti naudotis šia technologija – tada jau bus galima ir mokinius prie to pratinti. Kuo anksčiau pradėsime taikyti šiuos įgūdžius praktikoje, tuo lengvesnė bus mokinių ateitis“, – teigė N. Kaluževičienė.
Pirmą kartą mokymuose dalyvavusi Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Kavaliūnė taip pat patvirtino, kad nors mokykloje 3D spausdintuvas yra prieinamas, dėl žinių trūkumo jis nebuvo naudojamas. „Dabar, gavusi praktinių žinių per mokymus, turiu planų įtraukti šią technologiją į pamokas ir panaudoti ją mokinių projektams bei kūrybinėms užduotims įgyvendinti. Be to, galime bendradarbiauti su STEAM centru, kad vaikai galėtų pažinti dar daugiau įrangos ir technologijų“, – naujomis perspektyvomis džiaugėsi E. Kavaliūnė.
Abi mokytojos pritaria, kad STEAM įgūdžių vaikai turi būti mokomi nuo pat pirmųjų dienų mokyklos suole. Pavyzdžiui, 3D modeliavimas lavina erdvinį suvokimą, leidžia vaikams geriau suprasti figūras ir formas. Tolesnis naujų technologijų integravimas leis dar labiau pagilinti ne tik žinias, bet ir kūrybinį mąstymą, taip paruošiant jaunąją kartą ateities iššūkiams bei perspektyvoms.
Galimybių yra, tačiau trūksta įrangos
Nors skaitmeninių technologijų integracijos į švietimo sistemą svarba atrodo akivaizdi, ne visos Lietuvos mokyklos šiuo metu turi prieigą prie reikiamos įrangos. Šiuo atveju mokytojai susiduria su iššūkiais – motyvacijos yra, o įrankių praktiniam įgytų žinių pritaikymui trūksta.
D. Lasionio teigimu, šią problemą būtina spręsti. „Kalbant apie 3D spausdinimą, Lietuvoje situacija vis dar įvairi – ne visos mokyklos turi galimybę naudotis šia įranga, todėl net ir turintiems reikiamų įgūdžių mokytojams sudėtinga praktiškai juos taikyti klasėje. Pažangių mokymo priemonių trūkumas, ypač pradiniame ugdyme, riboja galimybes mokiniams giliau pažinti technologijas“, – sako specialistas.
Jis ragina mokytojus nepraleisti galimybės sudalyvauti LINPRA organizuojamose 3D spausdinimo varžytuvėse, kurių metu trijų prizinių vietų laimėtojams bus įteikta po naują 3D spausdintuvą.
Europos sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „STEAM UGDYMO EKOSISTEMOS PLĖTOJIMAS“
LINPRA vykdomi projektaiProjekto Nr. 10-066-P-0001
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra LINEŠA kartu su partneriais Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, Vytauto Didžiojo universitetu, Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno moksleivių techninės kūrybos centru, Visuomenės iniciatyvų paramos fondu, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijų mokslų centru, Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Šiaulių miesto Simono Daukanto inžinerijos gimnazija, Viešąja įstaiga „Nacionalinė moksleivių akademija“, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija, Lietuvos lazerių asociacija, Panevėžio gamtos mokykla, Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Alumnio draugija, Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarnyba, Viešąja įstaiga „Intechcentras“, Šiaulių švietimo kompetencijų centru, Asociacija Baltijos automobilių detalių klasteris BACC, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, VšĮ „Edukaciniai renginiai“ nuo 2024 m. lapkričio mėn. įgyvendina projektą „STEAM ugdymo ekosistemos plėtojimas“.
Projekto tikslas: suteikti galimybes STEAM ekosistemos dalyviams plėtoti reikalingas kompetencijas, sudaryti palankias sąlygas tinklaveikai ir prielaidas STEAM ugdymo metodinio turinio turtinimui ir sklaidai.
Projekto uždaviniai: Stiprinti STEAM ekosistemos tinklaveiką; Rengti STEAM ugdymui reikalingą metodiką; Stiprinti STEAM ekosistemos dalyvių kompetencijas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024 lapkričio 12 – 2026 balandžio 30.
Projekto vertė: 1 076 050 Eur, iš kurių 1 000 000,00 Eur ES lėšos. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis.
Šio projekto rėmuose LINPRA kartu su savo pagrindiniais socialiniais partneriais ir nariais – Intechcentras ir BACC – įgyvendins iš viso 5 iniciatyvas.
Įgyvendinamos iniciatyvos prisidės prie Lietuvos švietimo kokybės gerinimo, didins jaunimo susidomėjimą techninėmis specialybėmis bei spręs talentų trūkumo problemą darbo rinkoje. Be to, šis projektas stiprins bendradarbiavimą tarp švietimo, verslo ir pramonės sektorių, padėdamas formuoti inovatyvią, technologijomis paremtą ateities visuomenę.
Džiaugiamės galėdami būti šio reikšmingo projekto dalimi ir kurti pagrindą stipriai ir efektyviai STEAM ugdymo ekosistemai Lietuvoje!
Prie ABB inicijuoto „Energy Efficiency Movement” prisijungė LINPRA koordinuojamas Lietuvos plastikų klasteris
Naujienos 2024ABB inicijuoto „Energy Efficiency Movement” gretas papildė Lietuvos plastikų klasteris, kurį koordinuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA. 2015 m. veiklą pradėjęs klasteris vienija 14 plastiko pramonės įmonių ir organizacijų iš Lietuvos. Lietuvos plastikų klasteris skatina aukštos pridėtinės vertės ir konkurencingų technologinių produktų kūrimą bei inovacijas plastiko pramonėje. Šis prisijungimas stiprina klasterio įsipareigojimą siekti tvarių sprendimų bei skatinti bendradarbiavimą tarp organizacijų.
LINPRA asociacijos direktosius Darius Lasionis, akcentuodamas Plastikų klasterio įmonių požiūrį į tvarumo principus, teigia: „Mūsų įmonės gamybos procese liekančias nepanaudotas žaliavas ar broką sumala, perdirba ir panaudoja iš naujo. Taikant antrinį perdirbimą, atliekų nelieka.“
„Taip pat įmonės investuoja į saulės elektrines, naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, sudaro sutartis su tiekėjais, kad galėtų pirkti elektrą iš vėjo jėgainių. Jos orientuotos į tvarumą, investuoja į energetinių gamybos procesų auditus ir į naujų, našių, energetiškai efektyvių įrenginių įsigijimą“ – pažymi Darius.
ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovo Justino Pesliako teigimu, energetinis efektyvumas yra vienas svarbiausių elementų užtikrinant tiek tvarumą, tiek konkurencingumą šiuolaikinėje pramonėje.
„Džiaugiamės, kad Lietuvos plastikų klasteris prisijungė prie „Energy Efficiency Movement“, ir tikime, kad kartu galime įgyvendinti reikšmingus pokyčius, kurie ne tik mažins išteklių sąnaudas, bet ir padės kurti aplinką tausojančius sprendimus ir įkvėps kitas pramonės įmones veikti tvariau“, – teigia Justinas.
Energetinis efektyvumas šiandien yra ne tik konkurencingumo, bet ir ilgalaikės verslo strategijos pagrindas. Plastikų klasterio įmonės, taikydamos pažangias technologijas ir inovatyvius sprendimus, yra pasiryžusios mažinti energijos išlaidų dalį bendrose gamybos sąnaudose. Antrinis perdirbimas, leidžiantis pašalinti atliekas ir maksimaliai išnaudoti žaliavas, ženkliai prisideda prie kaštų optimizavimo ir efektyvesnio išteklių naudojimo. Tokia praktika ne tik palaiko tvarumo tikslus, bet ir mažina poveikį aplinkai, kas yra itin aktualu šiuolaikinėje verslo aplinkoje.
Be to, investicijos į saulės elektrines ir atsinaujinančius energijos šaltinius suteikia galimybę sumažinti energijos sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje, kas padeda įmonėms pasiekti kaštų efektyvumo.
Energetinių gamybos procesų auditai, kuriais siekiama identifikuoti ir įvertinti energijos vartojimą bei nuostolius, yra esminė dalis, leidžianti optimizuoti operacijas. Šių auditų metu nustatyti patobulinimai gali žymiai sumažinti energijos suvartojimą ir padidinti gamybos efektyvumą. Taip pat investuodamos į naujų, energetiškai efektyvių įrenginių įsigijimą, įmonės ne tik didina savo gamybos pajėgumus, bet ir ženkliai prisideda prie tvarios plėtros, mažindamos energijos suvartojimą ir CO₂ emisijas.
Lietuvos plastikų klasterio tikslas – skatinti inovacijas, konkurencingumą ir tvarias praktikas pramonėje, diegiant išteklius tausojančią gamybą ir kuriant pažangius plastiko produktus.
Klasteris taip pat skatina žinių mainus bei partnerystes tarp verslo, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų institucijų, siekdamas stiprinti Lietuvos plastiko sektoriaus pozicijas tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Plastikų klasterio narius vienija ir bendros pagrindinės rinkos: Švedija, Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Olandija, Belgija, Austrija.
Prie klasterio prisijungusios įmonės veikia įvairiose pramonės šakose ir gali pasiūlyti platų plastiko gaminių asortimentą – nuo PET injekcijos liejimo iki plastiko pūtimo bei įvairių dizaino ir prototipavimo paslaugų. Be to, klasteryje aktyviai dalyvauja švietimo ir mokslinių tyrimų institucijos, prisidedančios prie mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (R&D), siekiant diegti pažangiausias ir aplinką tausojančias technologijas.
Prisijungimas prie „Energy Efficiency Movement” Lietuvos plastikų klasteriui yra reikšmingas žingsnis, patvirtinantis jo įsipareigojimą skatinti tvarią technologinę pažangą ir sąmoningą išteklių naudojimą. Energetinis efektyvumas ir išteklių taupymas tampa vis svarbesni kiekvienai pramonės šakai, o tokios asociacijos ir bendruomenės kaip Lietuvos plastikų klasteris gali veiksmingai remti savo narius šiame kelyje, skatindami inovacijas ir pažangius sprendimus. Tai yra ne tik būdas sumažinti energijos sąnaudas ar CO₂ emisijas, bet ir reikšminga investicija į ateitį, kuri padės stiprinti Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei atsparumą.
Lietuvos plastikų klasterio dalyvavimas judėjime rodo aiškią nuostatą – siekti tvarumo per technologinį tobulėjimą, sudarant galimybes inžinerinei pramonei prisidėti prie visuotinių aplinkosaugos tikslų.
BuildSkills Academy | BuildEnrichedSkills metodikos pristatymas
Projektų naujienosBuildSkills Academy projektas, finansuojamas pagal „Erasmus+“ programą, siekia skatinti statybų sektoriaus profesinio mokymo meistriškumą, naujų įgūdžių ir kompetencijų ugdymą, ir tokiu būdu vystyti Europos statybų sektorių, orientuojantis į skaitmeninę ir tvariąją (žaliąją) transformaciją.
Kviečiame jus dalyvauti apskrito stalo diskusijoje kartu su profesinio mokymo ir statybų sektoriaus atstovais, specialistais, kurios metu siektume įvertinti projekto kontekste parengtą „BuildEnrichedSkills“ metodiką ir jos strateginį tinkamumą mūsų šalyje.
Apskrito stalo diskusijos tikslas – įvertinti šios metodologijos aktualumą ir atitiktį Europos profesinio mokymo (VET) sistemos poreikiams bei jos pritaikomumą esamam rinkos poreikiui statybų sektoriuje.
Jūsų įžvalgos bus labai vertingos, siekiant patobulinti metodologiją ir aktualizuoti profesinio mokymo svarbą skatinant dvigubą (žaliąją ir skaitmeninę) transformaciją statybų sektoriuje.
Pagrindinės diskusijos temos:
Jūsų dalyvavimas bus labai svarbus šios iniciatyvos sėkmei. Tikimės Jūsų indėlio, formuojant profesinio mokymo ateitį Europoje.
Kviečiame registruotis ir prisijungti!
REGISTRACIJA ČIA.
Prisijungimo nuoroda:
Join the meeting now
***
Plačiau apie projektą:
BuildSkills Academy projekto pagrindiniai tikslai – išskirti esminius įgūdžius, reikalingus skaitmeninei ir žaliajai transformacijai, integruoti juos į esamas profesinio mokymo programas ir sukurti aktualias naujas. Taip pat projektu siekiama užpildyti sertifikavimo spragas tarp ES valstybių narių.
Pagrindinės veiklos sritys apima „BuildEnrichedSkills“ metodikos sukūrimą, sertifikavimo sistemos sukūrimą ir profesinio meistriškumo priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui, profesinio mokymo programų pilotinius bandymus.
Projekte svarbus vaidmuo tenka profesinį mokymą teikiančioms organizacijoms, kurių pagrindinė užduotis bus atnaujinti mokymo programas ir į jas įtraukti atsirandančius naujus reikalingus įgūdžius tvarumo ir skaitmeninimo srityje.
Sekite naujienas projekto sklaidos kanaluose:
Kontaktai pasiteirauti:
LINPRA vyr. projektų vadovė
Lina Giedraitė
+370 680 32177
lina.giedraite@linpra.lt
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant verslo misijose 2025
LINPRA vykdomi projektaiLietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija įgyvendina projektą „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant verslo misijose“. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-11-04 „Įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą skatinančias priemones“ veiklos „Lietuvos įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, įgyvendinant tarptautinių partnerysčių plėtros iniciatyvas“ (toliau – Projektas).
Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės įmonių eksporto konkurencingumą, skatinti naujų verslo partnerių ir rinkų paiešką bei didinti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksporto apimtis. Dalyvavimas verslo misijose Nyderlanduose ir Suomijoje padės atskleisti Lietuvos įmonių pranašumus tarptautinėse rinkose, skatins inovacijų pritaikymą ir prisidės prie šalies ekonomikos augimo bei tarptautinio pripažinimo.
Numatomos veiklos – išvykstamųjų verslo misijų į Suomiją (2025 m. kovas) ir Nyderlandus (2025 m. gegužė) organizavimas.
Dalyvavimą parodose bendrai finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.
Projekto vykdytojas: LINPRA
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d.
Projekto kodas: 11-04-16.2.1.K-008
Bendra projekto vertė: 25 953,00 Eur
Skiriamos finansavimo lėšos: 19 465,00 Eur
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant tarptautinėse parodose 2025
LINPRA vykdomi projektaiLietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija įgyvendina projektą „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant tarptautinėse parodose“. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-11-04 „Įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą skatinančias priemones“ veiklos „Lietuvos įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, įgyvendinant tarptautinių partnerysčių plėtros iniciatyvas“ programą (toliau – Projektas).
Projekto tikslas – prisidėti prie Lietuvos eksporto konkurencingumo stiprinimo, didinant aukštųjų ir aukštesniųjų technologijų produktų bei daug žinių reikalaujančių paslaugų dalį lietuviškos kilmės eksporte. Dalyvaujant tarptautinėse parodose, siekiama stiprinti Lietuvos įmonių matomumą užsienio rinkose, plėsti eksporto apimtis ir prisidėti prie šalies ekonomikos augimo bei tarptautinio pripažinimo.
Numatomos veiklos – Grupinio dalyvavimo tarptautinėse parodose organizavimas į Hannover Messe, Vokietija, 2025 m. balandis, ir Alihankinta Subcontracting, Suomija, 2025 m. spalis.
Dalyvavimą parodose bendrai finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.
Projekto vykdytojas: LINPRA
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d.
Projekto kodas: 11-04-16.2.1.K-009
Bendra projekto vertė: 119 669,00 Eur
Skiriamos finansavimo lėšos: 80 000,00 Eur
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant tarptautinėse parodose 2024
LINPRA vykdomi projektaiLietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija įgyvendina projektą „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, dalyvaujant tarptautinėse parodose“. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-11-04 „Įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą skatinančias priemones“ veiklos „Lietuvos įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas, įgyvendinant tarptautinių partnerysčių plėtros iniciatyvas“ programą (toliau – Projektas).
Projekto tikslas – skatinti Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių eksporto plėtrą, dalyvaujant tarptautinėse parodose Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Siekiama didinti lietuviškos produkcijos konkurencingumą ir žinomumą užsienio rinkose, stiprinti tarptautinius verslo ryšius bei prisidėti prie Lietuvos inžinerinio sektoriaus augimo ir inovacijų skatinimo.
Numatomos veiklos – Grupinio dalyvavimo tarptautinėse parodose organizavimas į Alihankinta Subcontracting, Suomija, 2024 m. spalis, Elmia Subcontractor, Švedija, 2024 m. lapkritis, ir International Suppliers Fair, Vokietija, 2024 m. lapkritis.
Dalyvavimą parodose bendrai finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.
Projekto vykdytojas: LINPRA
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. gruodžio 1 d.
Projekto kodas: 11-04-16.1.1.K-004
Bendra projekto vertė: 136 480,16 Eur
Skiriamos finansavimo lėšos: 100 000,00 Eur
Nors besirenkančių inžinerijos studijas pamažu daugėja, inžinierių vis dar trūks
Naujienos 2024Publikuota 15min.lt
Publikuota versloidejos.lt
Šį rudenį inžinerines studijas Lietuvoje pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų – virš 2 tūkst. universitetuose ir kolegijose bei 4,5 tūkst. profesinėse mokymo įstaigose. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2023-aisiais, bet ar to užtenka? Verslo atstovai sako, kad inžinierinių kompetencijų turinčių specialistų trūkumas jaučiamas dar labai stipriai.
Aukštasis mokslas – ne dėl savęs, o dėl „prestižo“?
Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Tomas Prūsas pripažįsta, kad tendencija gera, bet čia pat priduria, jog prieš tai inžineriją besirenkančių jaunuolių skaičius nuosekliai mažėjo bent 15 metų. Negana to, nedžiugina ir Lietuvos demografinė situacija: apskritai gimsta mažiau vaikų, tad studentų skaičiaus augimas yra tik procentinis, bet ne absoliutus.
Oficialiais duomenimis, šiemet stojusiųjų į aukštąsias mokyklas buvo beveik 19 tūkstančių, kai 2023-aisiais – 20,5 tūkst. – tai yra beveik aštuoniais procentais mažiau. Tiesa, universitetai stojančiųjų lygį praktiškai išlaikė (11 489 studentai šiemet, 11 185 – pernai). Didžiausias sumažėjimas stebėtas kolegijose: jei 2023 m. studijas jose rinkosi beveik 9,5 tūkst. jaunuolių, tai šiemet tokių buvo tik 7 466).
LINPRA direktorius Darius Lasionis svarsto, kad pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis galėtų būti šiemet įvestas reikalavimas, kad kolegijų studentai turi būti išsilaikę tris brandos egzaminus – lietuvių ir užsienio (anglų) kalbos bei matematikos.
„Daliai abiturientų, nelaikiusių ar neišlaikiusių matematikos (ar kito) egzamino, teko atsisakyti planų studijuoti kolegijose. Vis tik pastebėčiau, kad iš įstojusiųjų į kolegijas, inžinerinių profesijų studijas pasirinkusių studentų skaičius augo: jei 2023 m. iš visų kolegijų pirmakursių inžinerijos mokslų grupę rinkosi 13,7 proc. jaunuolių, tai šiemet tokių buvo jau beveik 17 proc.“, – pabrėžia D. Lasionis.
T. Prūsas, kalbėdamas apie tai, pagal kokius kriterijus abiturientai renkasi, kur studijuos (jei apskritai studijuos) toliau, sako, kad šiuose kriterijuose galima įžiūrėti ir tam tikrą „prestižo“ atspalvį – bent jau kaip jį supranta lietuviai: neva, kad mokslai universitete yra kažkuo vertingesni už studijas kolegijose, jau nekalbant apie profesines mokyklas.
„Manau, kad mes, lietuviai pernelyg aktyviai stumiame savo vaikus į aukštąjį išsilavinimą. Realybėje matome, kad yra tikrai daug žmonių, kurie po studijų universitete ar kolegijoje pagal profesiją nedirba ir neplanuoja dirbti. Esu įsitikinęs, kad, turėdami tokią demografinę situaciją, šį požiūrį privalome išgyvendinti ir savo vaikus skatinti įgyti kompetencijų, kurios jiems gyvenime bus iš tikrųjų naudingos: pasakoti apie įvairiausias karjeros galimybes, galimybes mokytis visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir augintis kompetencijas. Reikia padėti jiems suprasti, kad vertingas kiekvienas gyvenimo kelio pasirinkimas, nes kiekviename yra savų privalumų“, – dėsto T. Prūsas.
Pavyzdžiui, kalbėdamas apie profesines mokyklas, T. Prūsas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje mokslą jose renkasi tik 27 proc. jaunuolių, kai Europos vidurkis – beveik 50 proc.
„Dažnai galima išgirsti, kad – štai, neįstojau į aukštąją, teks stoti į profesinę mokyklą. Apie šį pasirinkimą kalbama pašaipiai, kaip apie antrarūšį. O yra visiškai priešingai: profesinėje mokykloje galima kur kas greičiau išmokti naudingos profesijos ir pradėti pilnavertišką savarankišką gyvenimą“, – sako jis.
Panašu, kad požiūris į profesines mokyklas pamažu gerėja. Tarkim, besirenkančiųjų profesines studijas skaičius, lyginant su pernai metais, šiemet paaugo keliais šimtais: pernai į jas įstojo 19 749 jaunuoliai, šiemet – 20 305 (augimas – beveik 3 proc.). Negana to, šiemet profesinių mokyklų pirmakursiai daugiausiai rinkosi būtent inžineriją: tokių buvo daugiau nei penktadalis (4,5 tūkst.).
Egzaminų rezultatai gerėja, mokytojų trūkumas auga
Pastaraisiais metais stebimas ir didesnis tiksliųjų mokslų baigiamųjų egzaminų populiarumas. Pavyzdžiui, lyginant su 2023-aisiais, valstybinį fizikos brandos egzaminą laikė 240 daugiau abiturientų (iš viso 2032), informacinių technologijų brandos egzaminą – šimtu daugiau nei pernai (2163 jaunuoliai).
Dar įspūdingesni matematikos ir chemijos egzaminų skaičiai: valstybinį matematikos brandos egzaminą šiemet laikė 15540 kandidatų (1200 daugiau nei pernai), o valstybinio chemijos brandos egzamino populiarumas auga jau keletą metų iš eilės: šiemet jį laikė 1373 kandidatai, 2023 m. – 1046, o užpernai – 915 abiturientų.
Nors ši tendencija taip pat optimistinė, LINPRA prezidentas ir LPK viceprezidentas entuziazmu netrykšta. Pasak T. Prūso, jau labai greitai galime turėti kur kas didesnę problemą.
„Jau dabar Lietuvos mokyklose – ypač periferijoje – trūksta kelių šimtų tiksliųjų mokslų mokytojų. Sparta, su kuria mokytojai išeina į pensiją, yra kur kas didesnė nei naujų specialistų įsiliejimas į švietimo sistemą. Negana to, dėl nepalankių darbo sąlygų ir neadekvataus atlyginimo, mokytojai palieka mokyklas ir nesulaukę pensijos, mieliau rinkdamiesi kitą karjeros kryptį“, – konstatuoja T. Prūsas.
Jis pateikia fizikų pavyzdį: kasmet mokslus baigia keliasdešimt šios srities specialistų. Negana to, kad, norint tapti mokytoju, reikia papildomo pedagoginio kredito, sąlygos mokyklose yra nekonkurencingos toms, kurias gali pasiūlyti privatus verslas. Pasak T. Prūso, tokioje realybėje turbūt neturėtų kilti klausimų, ką linkę rinktis tiksliųjų mokslų studijas baigę žmonės.
„Taip pat nėra ir aiškumo, kaip tiksliųjų mokslų mokytojai bus ruošiami artimiausioje ir tolimesnėje ateityje. Apskritai, visa mūsų švietimo sistema, mano nuomone, nenumaldomai artėja prie krizės, kuri pareikalaus ne kosmetinės, bet iš tiesų realios, netgi drastiškos reformos“, – mano T. Prūsas.
Inžinierių paklausa tik augs
Švietimo sistema – ne vienintelė sritis, kuriai artimesnėje ar tolimesnėje ateityje gali grėsti krizė. Atsižvelgiant į prastėjančią demografinę situaciją (ypač Europoje), diskusijas dėl pensinio amžiaus didinimo ir senėjančią visuomenę, akivaizdu, kad reikės ieškoti sprendimų. Vienas tokių sprendimų, pasak LINPRA direktoriaus, galėtų būti skaitmeninimas, automatizacija ir robotizacija.
„Nors dabar apie robotizaciją girdime pačių įvairiausių nuomonių ir argumentų, aš manau, kad gamybinių procesų automatizavimas gali būti tikras išsigelbėjimas ir gal netgi vienintelis realus sprendimas, kovojant su sparčiai senėjančios visuomenės keliamais iššūkiais. Pasitelkę skaitmeninimą ir robotizaciją, mes turime neeilinę galimybę gerinti efektyvumą ir našumą. T. y., toks pat žmonių kiekis su dirbtinio intelekto, automatų ir robotų pagalba gali pagaminti žymiai daugiau produkcijos ir sukurti kur kas daugiau pridėtinės vertės bei uždirbti daugiau. Tačiau kad šis scenarijus taptų realybe, reikia stipriai didinti inžinerines kompetencijas turinčių žmonių skaičių – kad nepritrūktume specialistų, galinčių suprasti, valdyti ir aptarnauti visas tas sistemas, kurių pagalba ketiname remtis“, – pabrėžia D. Lasionis.
Jam antrina ir T. Prūsas, pasak kurio, ateityje labiausiai reikės būtent pačių įvairiausių inžinerinių pakraipų specialistų – pradedant elektros, energetikos ar žemės ūkio inžinerijos, baigiant mechanikos ar bioinžinerijos.
„Būtent dėl šios priežasties dabar nelabai svarbu, kiek ir kaip sparčiai augs inžinerijos studentų skaičius – nes jų visada trūks, o konkurencija dėl jų tik didės. Tai savo ruožtu reiškia, kad būtent inžinerijos mokslų specialistai ateities pasaulyje galės jaustis saugiausiai tiek dėl savo darbo vietos, tiek dėl gyvenimo kokybės“, – užbaigia T. Prūsas.