LINPRA prezidiumo rinkimai 2022

,

2022 m. gegužės mėnesį baigsis 2020 m. patvirtinto Prezidiumo dviejų metų kadencija. Todėl iki sekančio LINPRA visuotinio narių susirinkimo 2022 m. gegužės 26 d. Prezidiumas renkamas iš naujo.

Paraiškas dalyvauti Prezidiumo rinkimuose pateikė 21 LINPRA narių atstovas.

Kviečiame kiekvieną LINPRA narį (vadovą arba įgaliotą įmonės / įstaigos atstovą) balsuoti už 15 kandidatų iš pilno sąrašo ir siūlyti savo Prezidiumo penkioliktuką. Balsavimas vyksta internetu, pažymint 15 balsų specialioje anketoje.

Pagal surinktų balsų skaičių išreitinguoti kandidatai pateks į naujo Prezidiumo sąrašą, kuris bus tvirtinamas Visuotinio susirinkimo metu narių balsavimu.

Patvirtinus naują prezidiumo sudėtį sekančiai dviejų metų kadencijai, iš karto bus pasiūlyti kandidatai į Prezidento ir 3-jų Viceprezidentų pozicijas, kurie taip pat bus tvirtinami narių balsavimu.

Balsavimo nuoroda siunčiama tiesiogiai visiems LINPRA nariams. 

Linpra_prezidiumo_kandidatai_2022-2024.

Ar sugebėsime „smartfonų“ kartą sudominti inžinerija?

,

Paskelbta DELFI Login

Andrius Vilkauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, LINPRA prezidiumo narys 

Demografiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos aukštosios mokyklos, o jau rytoj pajus ir visa šalies pramonė, yra ilgalaikiai ir lengvai neįveikiami. Vaikų ir jaunuolių skaičiaus mažėjimas šiandien ir bent artimiausius 5-10 metų yra nepaneigiama aksioma, todėl turime tai priimti ir ieškoti sprendimų.

Šalies inžinerinės ir technologijų įmonės, susibūrusios į asociaciją LINPRA, jau kelintus metus iš eilės fiksuoja tik nežymiai augantį STEAM specialybes besirenkančių jaunuolių skaičių. Švietimo sistema, paremta moksleivių profiliavimu, aukštosioms mokykloms brėžia gana aiškią viršutinę ribą, kiek Lietuvoje galima tikėtis šios pakraipos studentų ir studenčių – tai suma abiturientų, pasirinkusių laikyti baigiamąjį fizikos ir/ar chemijos egzaminą. Ir tokių pasirinkimų mažėja net mažėjančiame jaunuolių sraute.

Ko turėtume imtis? Kaip galima būtų iš esmės spartinti dabartinę tendenciją?

Pradėčiau nuo stereotipų laužymo. Pirmasis iš jų – tai visuomenėje gajus mitas, kad inžinerija, technologijos yra „vyriška“ profesija ir joje nėra vietos merginoms. Tą patvirtina ir studijuojančiųjų duomenys, kuriuos skelbia „STEM Women“ – tarp pasirenkančių inžinerinės ir technologijų specialybes tik kas penkta yra mergina.

Tačiau šiandien, kai planšetes vaikai pradeda naudoti anksčiau negu vaikščioti, turime „versti stalą“ ir kelti klausimą – kodėl ir kur jaunuoliams užprogramuojame tokią klaidingą nuostatą? Šiandien inžinerinėse ir technologijų įmonėse sunkų fizinį darbą vis dažniau ir dažniau keičia išmanūs įrengimai, kompiuterizuotos sistemos, įvairiausi daiktų interneto įrenginiai. O valdyti aukštų technologijų įrenginius merginos dažnai turi netgi geresnius įgūdžius dėl įgimto kruopštumo ar didesnio dėmesio smulkmenoms.

Kita erdvė pokyčiams – tai galimybė jaunuoliams pasirinkti realų fizikos, chemijos, gamtos ar kitų STEAM sričių ugdymą. Turime pripažinti, kad viena iš švietimo sistemos profiliavimo pasekmių – tai didelėje dalyje šalies gimnazijų mažiau dėmesio sulaukianti fizikos, chemijos, gamtos mokslų infrastruktūra, mokytojai. Tai dėsninga, nes sukurti ir palaikyti, pavyzdžiui, modernų chemijos kabinetą – labai apčiuopiamų finansinių investicijų reikalaujantis iššūkis. Tuo tarpu daugeliui „minkštųjų“ dalykų pakanka deramai paruošto mokytojo ir kokybiškų vadovėlių.

Europos Sąjungos pinigais finansuojamas 10-ies STEAM centrų tinklo visoje Lietuvoje kūrimas – teisinga teorinė idėja, kurios įgyvendinimas vis dar stringa biurokratinėse kliūtyse. Dabar jau aišku, kad turėsime ieškoti naujų atsakymų, kaip šio tinklo infrastruktūros galimybes suderinti su realiomis Lietuvos regionų problemomis. Gal net drįsčiau kelti klausimą – kaip įrodysime, kad mažo provincijos rajono savivaldybė turėtų skirti pakankamą dėmesį (ir lėšas) savo vaikų STEAM dalykų ugdymui?

Juk turime pripažinti – tiek švietimo sistemoje, tiek savivaldybėje, tiek ir konkrečioje mokykloje vyksta vidinės konkurencijos procesai. Ministerija turi spręsti šimtus klausimų. Savivaldybė turi rinktis tarp „visiems patrauklaus baseino“ ir porai dešimčių moksleivių reikalingos fizikos bandymų įrangos. Ir net kiekvienoje mokykloje dienos pabaigoje administracija turi rinktis, į kurią pusę stoti – dviejų-trijų STEAM ar kelių dešimčių kitų dalykų mokytojų?

O tuo metu mūsų jaunuoliai išties imlūs, aktyviai domisi technologijomis – ir jiems tikrai rūpi ne tik žaidimai ar pramogos. Štai neseniai pasibaigusioje parodoje „Karjera & Studijos 2022“ LINPRA organizavo moksleivių Techninių gebėjimų varžybas. Tiek dalyvių gausa, tiek jų naudojamos priemonės, net aukštosioms mokykloms tinkamas užduočių sudėtingumas nuteikia tikrai optimistiškai.

Šiandien visi prisimename laikus, kai „vadybininkas“ ar „teisininkas“ buvo pati populiariausia mūsų jaunuolių ateities profesija. Kur tai veda, šiandien jau girdime iš pramonės įmonių, mokslo ir tyrimų institutų. Todėl kalbėdami apie Lietuvos kaip aukštųjų technologijų šalies ateitį, privalome grįžti prie nelengvo ir paprastų sprendimų neturinčio klausimo – kaip pasieksime, kad (a) STEAM dalykai neliks dalies išrinktųjų hobiu, o (b) tomis atveriamomis galimybėmis vis dažniau išdrįs naudotis mūsų merginos?

YouLead

Jaunų lyderių mokymo programa YouLead

LINPRA kartu su Estijos inžinerinės pramonės federacija, Tartu universitetu, Tartu mokslo parku, Dublino universiteto kolegija ir Rūro universitetu įgyvendina naują iniciatyvą: tarptautinę lyderystės mokymų programą, skirtą jauniems lyderiams, aukščiausios ir vidurinės grandies vadovams, dirbantiems inžinerijos ir technologijų srityse.

Mokymuose daugiausia dėmesio bus skiriama vadovavimo ir lyderystės įgūdžių ugdymui, vadovavimui komandai, delegavimui, pokyčių valdymui ir inovacijų valdymui. Programa bus specialiai adaptuota atsižvelgiant į inžinerijos ir technologijų pramonės specifiką ir dalyvių poreikius.

Mokymų formatas: online mokymai, suderinti su individualiomis ekspertų konsultacijomis ir besimokančiomis grupėmis. Mokymai vyks tik anglų kalba.

Mokymuose dalyvaus jauni lyderiai iš Estijos, Vokietijos, Airijos ir Lietuvos įmonių.

Jei jūs:

  • Dirbate inžinerijos ir technologijų pramonės įmonėse;
  • Norite tobulinti vadovavimo kompetencijas ir lyderystės įgūdžius;
  • Ieškote naujų verslo kontaktų ir bendradarbiavimo galimybių;
  • Esate iki 40 m. amžiaus

Maloniai kviečiame prisijungti! Dalyvavimas mokymų programoje nemokamas.

Norintiems prisijungti prie YouLead bendruomenės ir dalyvauti mokymuose: REGISTRACIJA ČIA.

Projekto vadovės kontaktai Lietuvoje: 

Aurelija Raščiuvienė, PMP
LINPRA Projektų vadovė
+370 656 43956
aurelija.rasciuviene@linpra.lt

***

Ši iniciatyva yra finansuojama per EIT Manufacturing programą.

 

EIT Jumpstarter 2022

Turite novatorišką idėją ir norite pradėti savo verslą?

Kūrybinga bendruomenė, pažangi patirtis, unikali programa, ekspertai mokytojai ir mentoriai – tai yra EIT Jumpstarter. Pasitelkdami geriausius savo srities ekspertus, siekiame padėti paversti idėjas verslu.

Padedame inovatoriams ir verslininkams sukurti efektyvų verslo modelį, paremtą inovatyvaus produkto ar paslaugos idėja, ir ją patikrinti. Jei idėja pasiteisina ir yra tvari, paskatiname ir padedame verslą vystyti toliau.

Programą praėję dalyviai įgauna įgūdžių ir žinių, reikalingų įmonei įkurti, o būdami EIT Jumpstarter bendruomenės dalimi, jie gauna ir tolesnę paramą bei specializuotas EIT bendruomenių konsultacijas kitiems veiklos etapams. Komandos turi progą susipažinti su partneriais, rizikos kapitalo įmonėmis, reguliavimo institucijomis ir įmonėmis, kurios gali gaminti jų produktus, pirmuoju pirkėju, randa vietą testavimui. EIT Jumpstarter taip pat leidžia susipažinti su svarbiausiais Europos inovacijų centrais, o tai vertinga norintiems patekti į užsienio rinkas.

Nuo 2017 m. pagal šią programą apmokyta daugybė pradedančiųjų verslų ir startuolių komandų, ir susidomėjimas ET Jumpstarter konkursu auga. Europos asociacijų apdovanojimuose 2019 m. EIT Jumpstarter laimėjo geriausios Asociacijų mokymo iniciatyvos apdovanojimą.

Ar ši programa skirta man?

Jeigu esate mokslinių projektų komandos narys, inovatorius, doktorantas ar magistrantas, turintis produkto ar paslaugos idėją, kuri galėtų rasti sau vietą gamybos sektoriaus, mobilumo, žaliavų, energetikos, sveikatos priežiūros, žemės ūkio ar maisto produktų rinkose, ir norite paskatinimo savo idėją realizuoti, tuomet EIT Jumpstarter programa skirta kaip tik jums!

Ko išmoksite?

Per 8 mėnesius trunkančią programą rasite ir išmėginsite geriausiai jūsų idėjai tinkantį verslo modelį. Kursuose remiamasi Silicio slėnyje taikoma „Lean Start-up“ metodika, adaptuota Europos aplinkai. Sužinosite: kaip patobulinti savo idėją, rinkos segmentavimą, vertės pasiūlymą, finansų valdymą, investavimo pagrindus, teisinius pagrindus.

Programos metu suteikiama parama kelionėms ir apgyvendinimui, o geriausios komandos turės galimybę laimėti 10 000 eurų piniginį prizą.

Kuo ši programa unikali?

EIT Jumpstarter yra konkurencinga programa, daug dėmesio skirianti dalyvių atrankai; dalyvavimas joje atveria duris į Europos rinkas ir ir geriausioms komandoms atveria tinklaveiką su šešių EIT bendruomenių stambiais pramonės žaidėjais, tokiais kaip „Siemens“, „Philips“, „Bosch“, „Roche“, „Pepsico“, „Maspex“ „GE Healthcare“ ir kt.


EIT Jumpstarter 2022 sezono naujienos: 

Paraiškas galima teikti iki 2022 m. balandžio 10 d.

Paraišką užpildyti ČIA.

Svarbios datos:

  • Galutinis verslo idėjų pateikimo terminas: 2022 m. balandžio 10 d. 23:59 val.
  • Idėjų atranka ir kvietimas į mokymo stovyklas: 2022 m. gegužės 4 d.
  • Stažuotės vyks internetu 2022 m. gegužės-birželio mėn.
  • Bendrieji mokymai: 2022 m. liepos-rugsėjo mėn.
  • Didysis finalas: 2022 m. lapkričio mėn.

Sekite naujienas:

Kontaktai:

Aurelija Raščiuvienė, PMP
Projektų vadovė
+ 370 656 43956
aurelija.rasciuviene@linpra.lt

SmartGrowth

LINPRA kartu su kitais 6 partneriais iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. įgyvendina Erasmus+ programos „Bendradarbiavimo partnerystės“ profesinio mokymo projektą „Baltijos šalių profesinio mokymo konkursas pažangiam augimui / Baltic VET competition for smart growth“ (SmartGrowth), projekto Nr. 2021-1-LV01-KA220-VET-000025155.

Pagrindiniai projekto tikslai:

  • Organizuoti nacionalinius konkursus ir Baltijos šalių profesinio mokymo konkursą mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės šakų mokiniams, įtraukiant sektoriaus verslo atstovus Baltijos šalyse;
  • Padidinti profesinio mokymo patrauklumą demonstruojant mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės šakų profesinio mokymo mokinių įgūdžius, žinias ir pasiekimus.

Pagrindinės projekto veiklos ir rezultatai:

  • Parengta šalių analizė apie gerąją sektorinių profesinio mokymo konkursų praktiką;
  • Praktinių ir teorinių užduočių parengimas ne mažiau kaip 3 kvalifikacijų metalo apdirbimo srityje anglų ir nacionalinėmis kalbomis;
  • Konkursų organizavimo nuostatų ir vertinimo metodikos parengimas anglų ir nacionalinėmis kalbomis;
  • Praktinio mokymo kurso apie inžinerines technologijas su realiais pavyzdžiais ir jų vertinimo metodikos parengimas anglų ir nacionalinėmis kalbomis;
  • Nacionalinio konkurso organizavimas kiekvienoje šalyje ir Baltijos šalių konkurso organizavimas Latvijoje;
  • Viešinimas, partnerių susitikimai, vaizdo įrašai ir kt.

Partneriai:

  • Latvijos mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės asociacija (MASOC)
  • EML, Estijos inžinerinės pramonės federacija (Estija);
  • LINPRA, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (Lietuva);
  • Latvijos „Tehnobuss“ (Latvija);
  • Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (Lietuva);
  • Merkuur OÜ (Estija)
  • ZRKAC, Žiemgalos regiono žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų ugdymo centras (Latvija).

Papildoma informacija ir projekto kontaktai:

Inžinierinės pramonės eksporto rekordus temdo karo šešėliai

,

Paskelbta DELFI

Darius Lasionis, LINPRA direktorius

Statistika nemeluoja – 2021-ieji buvo puikūs Lietuvos inžinerijos pramonei. Bendra Lietuvos kilmės prekių eksporto suma pasiekė 4,15 mlrd. eurų, kas yra net 21,0 % daugiau negu per 2020 metus. Tokie rezultatai vienareikšmiškai yra teigiami, tačiau, jeigu tikimasi tokį pat augimo tempą išlaikyti ir 2022 metais, inžinerijos lyderiams kartu su kuruojančiomis valstybės institucijomis teks spręsti labai nemenkus verslo aplinkos iššūkius. Iš kurių didžiausias yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukurta geopolitinė situacija, dėl kurios sutrikęs žaliavų tiekimas, trūkinėja tiekimo grandinės, sparčiai didėja kainos.

Bet pirma reikia pradėti nuo čempionų. Sumine išraiška sparčiausiai ūgtelėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, kur Lietuvos įmonės pagamino ir pardavė už 691,5 mln. eurų – tai net 180,1 mln. eurų daugiau negu 2020 metais. Arba 35,2 proc. eksporto lygio augimas.

Nors galutinių duomenų įmonės dar nėra paskelbusios, tačiau jau dabar aišku, kad viena iš labiausiai augusių įmonių – „Teltonikos“ įmonių grupė. Tai pirmoji Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus, kurios apyvarta viršijo 200 mln. eurų. Kryptinga plėtra įvairiose elektronikos srityse leido lietuviškai įmonei tapti regiono lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tvirtas plėtros pagrindas leidžia tikėtis, kad įmonės planai Lietuvoje sukurti puslaidininkių lustų ekosistemą (technologijų kūrimas, projektavimas ir gamyba) bus įgyvendinti.

Kitos reikšmingai ūgtelėjusios sritys – tai guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kur parduota už 140,2 mln. eurų daugiau (viso už 962,9 mln. eurų ir 17,0 proc. augimas), ir elektros įrangos gamyba, kur parduota už 112,0 mln. eurų daugiau (viso už 505,5 mln. eurų ir 28,4 proc. augimas).

Plastikų sektoriaus įmonių rezultatus galima priskirti sparčiai augusioms žaliavų kainoms (ir kartu produkcijai), tačiau tokie rezultatai nebūtų pasiekti ir be sėkmingų įmonių veiklos, kai sugebėta prisitaikyti prie trūkinėjusių tiekimo grandinių, pasinaudota sumaištimi tarptautinėse rinkose. Paranki Lietuvos geografinė padėtis leido įmonėms užimti iki šiol rečiau naudotas rinkos nišas.

Vertinant santykinę augimo spartą, išsiskiria ne variklinių transporto priemonių ir įrangos gamyba, kur Lietuvoje veikiančios įmonės eksportavo kone puse daugiau – augimas sudarė 42,5 proc. ir viršijo 200,1 mln. eurų.

Bendras Lietuvos inžinerijos pramonės įmonių eksporto augimas – 721,5 mln. eurų. Tokį rezultatą pavyko pasiekti tiek dėl pirmaisiais pandemijos metais nestojusių ekonominių veiklų, tiek ir sėkmingai Lietuvos įmonėms prisitaikius prie naujos ekonomikos realybės, kur lankstumas, investicijos į procesų efektyvinimą ir technologijų inovacijos leido perimti reikšmingą naujų užsakymų dalį.

Deja, bet Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vasarį pradėtas karas temdo šių metų perspektyvas. Karinis konfliktas kuria daug neapibrėžtumų – ardo tiekimo grandines (o naujoms užmegzti reikia laiko), dėl principinės vertybinės takoskyros (ar greta vykstančių karinių operacijų) iš potencialių tiekėjų sąrašo iškrito dešimtys inžinerinei pramonei svarbių žaliavų ir pirminių gaminių tiekėjų, keičiasi rizikos vertinimo reikalavimai, daugėja neapibrėžtumo ilgalaikių sutarčių atvejais, dalies kategorijų produktų užsakovai laikinai mažina, stabdo arba neterminuotai nukelia užsakymų vykdymą.

Pandemijos metu tiek paleistos centrinių bankų virtualios „pinigų spaustuvės“, tiek ir kitos ekonomikos priežastys jau pastebimai veikia infliacijos lygį. Todėl eksportas nominalia išraiška ir toliau, tikėtina, augs. Visgi, lieka neaišku, ar išaugusios infliacijos kontekste pramonei pavyks išlaikyti realaus eksporto augimo tempą.

Tad įspūdingi praėjusių metų eksporto rezultatai – geras ilgalaikio įdirbio ženklas. Norėdama tokį lygį išlaikyti ir toliau, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė jau šiandien ieško atsakymų į naujus iššūkius. Kai kuriems jų įveikti, panašu, reikės ir reikšmingo valstybės institucijų indėlio.

Intrapreneurship Challenge

,

Dalyvaukite „Intrapreneurship Challenge“ ir pateikite paraišką, kad jūsų įmonė taptų draugiškesnė aplinkai arba spręstų kitus socialinius iššūkius!

Intrapreneurship Challenge – tai konkursas, kuriuo siekiama pritraukti, atrinkti ir paremti gamybines įmones, kurios, padedamos technologinius sprendimus siūlančių paslaugų teikėjų, parengtų ir įgyvendintų novatoriškus projektus, kuriais būtų siekiama sukurti saugesnę, ergonomiškesnę ir draugiškesnę darbo aplinką gamyboje arba būtų sprendžiami kiti socialiniai (ir galbūt aplinkosaugos) aspektai. Šiame konkurse svarbus vaidmuo teks gamybos įmonių darbuotojams, kurie identifikuos technologinius iššūkius, su kuriais susiduriama gamybos procesuose, ir vadovaus projektų įgyvendinimui. Gamybinėms įmonėms bus teikiama iki 50.000 Eur finansinė parama, taip pat konsultacijos, susijusios su projektų įgyvendinimu.

Plačiau apie kvietimą ČIA.

Pagrindinė informacija ir datos:

  • Paraiškas gali teikti gamybinės įmonės, kartu su atrinktais technologinių sprendimų paslaugų teikėjais.
  • Gamybos procesų technologiniai iššūkiai įmonėje turi būti identifikuoti įmonės darbuotojo/-ų ir būti susiję su darbo ergonomika, ekologiškumu, žiedine ekonomika, gamybos efektyvumu.
  • Įgyvendinus projektą gamybos įmonei ir jos darbuotojams turi būti sukurta nauda ekonominiu, socialiniu ar aplinkosauginiu požiūriu.
  • Paraiškų teikimo terminas: 2022 m. gegužės 17 d. 23:59 EET.
  • Projektų įgyvendinimo terminas: 2022 m. birželio 1 d. – gruodžio 31 d.

Kontaktai konsultacijoms:

Aurelija Raščiuvienė, PMP
Projektų vadovė
+ 370 656 43956
aurelija.rasciuviene@linpra.lt

 

Kauno technologijos universitete veikia popieriaus produktų išplaušinimo tyrimų laboratorija

Didėjanti aplinkos tarša plastiku ir mikroplastiku, augantis aplinkai draugiškų medžiagų poreikis, nuo 2021 m. liepos 3 d. įsigaliojusi Direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo skatina plastikui alternatyvių medžiagų gamybą.

Rinkoje matome tendenciją pakeisti plastiko produktus popieriumi ar popieriaus kompozitais. Gamintojai, siekdami popieriui bei kartonui suteikti reikalingas mechanines ir barjerines savybes, gamybos proceso metu naudoja įvairius mineralinius užpildus, sintetinius priedus, dengia pakuotes įvairiomis dangomis – visa tai daro neigiamą įtaką popieriaus perdirbamumo savybėms, o draugiškesne aplinkai laikoma „popierinė“ plastiko alternatyva neretai tampa neperdirbama, nors ženklinama perdirbimo ženklu.

Reaguodamas į rinkoje susiklosčiusią situaciją KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras (PITC) įkūrė Popieriaus produktų išplaušinimo tyrimų laboratoriją, kurioje atliekami popieriaus bei kartono (tiek homogeninių, tiek kombinuotų medžiagų) pakuočių ir kitų gaminių išplaušinimo (perdirbamumo) galimybių tyrimai.

Tyrimai aktualūs gamintojams ir importuotojams, dirbantiems su lanksčiosiomis bei kietosiomis maisto / ne maisto produktų grupių pakuotėmis, kitais popieriaus ir kartono (įskaitant kompozitus) gaminiais, kuriuos siekiama atsakingai ženklinti perdirbamumo ženklu.

Laboratoriniai tyrimai atliekami vadovaujantis tarptautinio standarto „FBA popieriaus išplaušinimo ir perdirbimo standarto I dalimi – Išplaušinimas“ reikalavimais (ang. Voluntary Standard For Repulping and Recycling Corrugated Fiberboard Treated to Improve Its Performance in the Presence of Water and Water Vapor. Part 1 – Repulpability. Fibre Box Association).

Tyrimams naudojamas laboratorinės įrangos kompleksas, atitinkantis ISO 5263 / TAPPI T 205; TAPPI T 275 SP-98 standartus.

Išsami informacija:

KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras (PITC)
El. p. pitc@ktu.lt
Tel. +370 685 17113

LINPRA dalyvauja HORIZON projekte ReStartSMEs

ReStartSMEs – tai ES Komisijos finansuojama iniciatyva, kuria siekiama padėti gamybos MVĮ atsigauti po KOVID-19 krizės, pereinant prie 5.0 pramonės – tvaresnio ir atsparesnio požiūrio į automatizavimą.

Projekto tikslas – skatinti nuo pandemijos nukentėjusias MVĮ automobilių, mašinų ir įrangos, maisto ir tekstilės sektoriuose, padėti nukentėjusioms MVĮ diegti naujoves savo procesuose, produktuose ir verslo modeliuose diegiant naujas technologijas ir pereinant prie pramonės 5.0.

Ką projektas siūlo gamybos MVĮ?

Projektas „ReStartSMEs“ suteikia galimybę 500 gamybos MVĮ nemokamai įvertinti savo technologijų diegimo brandą. Vertinimo procesą, kurį sudaro internetinis testas ir profesionalus auditas, bus galima rasti „ReStartSMEs“ interneto svetainėje.

2022 m. pradžioje konsorciumo partneriai surengs keletą vietinių seminarų, kurių tikslas – nustatyti pagrindinius poreikius ir iššūkius, su kuriais susiduria gamybos MVĮ Europoje. Tai padės apibrėžti strateginių aljansų veiklos kryptį ir misiją.

Kitame programos etape bus surengti penki tarptautiniai hakatonai. Tam tikros gamybos MVĮ taip pat turi galimybę gauti profesionalią pagalbą rengiant technologijų diegimo planą – strateginio planavimo priemonę, kuri padės suderinti trumpalaikius ir ilgalaikius MVĮ tikslus su konkrečiais technologiniais sprendimais. Be to, MVĮ gali gauti nemokamus mokymus apie Pramonę 5.0 ir verslo paramą, kad bendradarbiaudamos su technologijų teikėjais galėtų išnagrinėti finansavimo komercines galimybes.

Plačiau

ReStartSMEs

ReStartSMEs – tai ES Komisijos finansuojama iniciatyva, kuria siekiama padėti gamybos MVĮ atsigauti po KOVID-19 krizės, pereinant prie 5.0 pramonės – tvaresnio ir atsparesnio požiūrio į automatizavimą.

Projekto tikslas – skatinti nuo pandemijos nukentėjusias MVĮ automobilių, mašinų ir įrangos, maisto ir tekstilės sektoriuose, padėti nukentėjusioms MVĮ diegti naujoves savo procesuose, produktuose ir verslo modeliuose diegiant naujas technologijas ir pereinant prie pramonės 5.0.

Tam, kad įvairios ES pramonės šakos taptų atsparesnės ir tvaresnės, reikia didelės veiklos apimties. Siekiant šio tikslo, „ReStartSMEs“ sukurs 15 strateginių aljansų, vienijančių gamybos MVĮ ir technologijų teikėjus, kad būtų skatinama keistis 5.0 pramonės idėjomis ir technologijomis bei jas įsisavinti.

Sudarius strateginius aljansus tarp MVĮ ir technologijų teikėjų, paramos gavėjai galės naudotis naujomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, robotika, kibernetinis saugumas ir daiktų internetas, taip pat gauti pagalbą diegiant procesų, produktų ir verslo modelių inovacijas.

Projektą „ReStartSMEs“ finansuoja Europos Komisija, jį įgyvendina konsorciumas, sudarytas iš penkių Europos klasterių ir asociacijų („bwcon“, „Torino Wireless“, „Mobinov“, „Clustero“, LINPRA), dviejų technologijų tiekėjų („Eurecat“ ir „Imec“) ir Europos technologijų novatorių bendruomenės („FundingBox Accelerator“).

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, dotacijos sutarties Nr. 101037910.

Prisijunkite prie sparčiausiai augančios gamybos MVĮ internetinės bendruomenės Europoje!

PAGRINDINIAI PARTNERIAI:

  • BWCON
  • EURECAT
  • CLUSTERO
  • IMEC
  • FUNDINGBOX
  • LINPRA
  • MOBINOV

Plačiau.