Making Industry 4.0 Real konferencijos medžiaga

Penktąjį kartą Lietuvoje spalio 27 d. Žalgirio arenoje Kaune įvyko tarptautinė LINPRA, INFOBALT ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai AHK organizuojama konferencija Making Industry 4.0 Real.

Dėkojame publikai, dalyvavusiai konferencijoje gyvai ir visiems, prisijungusiems stebėti internetu! Taip pat konferencijos partneriams ir rėmėjams. Tiesioginės transliacijos įrašus, visų pranešėjų pristatymus, galite peržiūrėti čia:

Renginio nuotraukų albumas ČIA.

Prezentacijomis sutikusių pasidalinti pranešėjų medžiagą paskelbsime artimiausiu metu šiame puslapyje. Ieškokite po kelių dienų:

  • Malte Lohan, Europos technologijų pramonės asociacijos ORGALIM direktorius | Europos technologijų pramonė: vizija 2030
  • Paul Peeters, Belgijos technologijų pramonės asociacijos AGORIA Vyriausiasis pažangios gamybos srities ekspertas | Kaip gamybos įmonėms transformuotis į ateities gamyklas
  • Gediminas Kostkevičius, Ortho Baltic generalinis direktorius | Gamybos verslo perkėlimas į interneto technologijomis paremtą platformą: kaip tai padarė Ortho Baltic?
  • John Robinson, SAP Strateginio verslo vystymo Gamybos ir Pramonės 4.0 sektoriuose vadovas | Išgyventi (ir klestėti?) naudojant „Industry 4.0“ technologijas tiekimo grandinėje
  • Virginijus Valevičius, Phoenix Contact Pramonės valdymo ir automatizavimo verslo vadovas | Išmanieji sprendimai tvariems pastatams
  • Lukas Baur, TeamViewer IoT padalinio viceprezidentas | Aukštesni standartai naujos kartos industrinės įrangos stebėjime ir valdyme
  • Laurynas Suodaitis, Mikron Kaunas verslo plėtros vadovas | Gamybos automatizavimas ir pramonės skaitmenizavimas: naujos galimybės Lietuvos gamintojams
  • Fredrik Nygren, NetApp Sprendimų inžinerijos vadovas | NetApp dirbtinio intelekto panaudojimo atvejai pramonėje, nuo duomenų šaltinio iki duomenų centro iki debesų kompiuterijos
  • Giedrius Gervelis, TEXDAN LTP projektų vadovas | Senoji ERP vs. naujoji ERP. Kur kuriama vertė?
  • Rasa Mulevičienė, HARJU ELEKTER Verslo plėtros direktorė | HARJU ELEKTER – kodėl mes privalome augti?
  • Jaroslav Suchocki, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Projekto vadovas | VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija: kelias į skaitmenizavimą
  • Andrej Jarmolajev, INRE Plėtros direktorius | Išmanioji gamybos paruošimo ekosistema Pramonei 4.0
  • Mindaugas Jonuškis, NOVAMETA direktorius | Patirtis diegiant Pramonė 4.0 sprendimus

 

Making Industry 4.0 Real konferencijoje apdovanotos išmaniųjų pramonės sprendimų diegimo lyderės

Penktąjį kartą Lietuvoje spalio 27 d. įvyko tarptautinė LINPRA, Infobalt ir AHK organizuojama konferencija „Making Industry 4.0 Real“. Konferencijos kulminacija – „Pramonė 4.0 žvaigždė Lietuvoje“ konkurso finalas, kurio metu pasveikinome įmones finalistes ir apdovanojome laimėtojas – ketvirtosios pramonės kartos technologijas pastaraisiais metais adaptavusias bendroves.

Didžiųjų įmonių kategorijoje „Pramonė 4.0 žvaigžde“ buvo pripažinta telekomunikacijų ir daiktų interneto sprendimų bendrovė „Teltonika“, tarp vidutiniųjų ir mažųjų – informacinių technologijų įmonė „Baltic Amadeus“, o publikos nominacija atiteko trimačio skenavimo ir spausdinimo sprendimus teikiančiai „3D Creative“.

Greta jų į konkurso finalą šiais metais taip pat pateko „Axioma Metering“, „Western Baltic Engineering“ ir „Novameta“.

„Teltonika“: nuo gamybos automatizavimo ir procesų skaitmeninimo iki inovatyvių produktų

Didžiųjų įmonių kategorijoje laimėjusi „Teltonika“ pastaruosius metus intensyviai skaitmenino ir automatizavo savo procesus ir gamybą. Buvo įdiegta automatizuotos paviršinio montažo plokščių profilaktikos priežiūros sistema, dviejų gaminių šeimų automatizuoto surinkimo sistemos su 9 robotais, produktų žymėjime naudota tampografija ir modulių lipdukai pakeisti lazerinio graviravimo technologijomis.

Greta to – įdiegtas automatizuotas savikainų formavimas, skaitmenizuotas kainų kontrolės įrankis, sukurta ir įdiegta atsargų valdymo sistema, leidžianti operatyviau bei tiksliau planuoti bei kontroliuoti atsargų užsakymus ir jų poreikį.

„Teltonika“ taip pat sukūrė ir išleido naujų, daiktų internetui skirtų TRM modemų liniją. Šios linijos gaminiai užtikrina prieigą prie interneto naudojant trijų tipų telekomunikacijos technologijas, kas leis be papildomų investicijų ir nekeičiant įrangos, persijungti prie naujos kartos mobiliojo ryšio tinklų. Be to, šie „Teltonikos“ gaminiai vartoja mažai elektros energijos ir efektyviai naudoja tinklo resursus.

„Baltic Amadeus“ sprendimai – išmaniai medicininės įrangos gamybai

Vidutinio dydžio ir mažųjų įmonių kategorijoje laurus pelniusi „Baltic Amadeus“ per paskutiniuosius metus sukūrė ir pažangiųjų medicinos technologijų bendrovei „Viltechmeda“, priklausančiai tarptautinei grupei MOOG, įdiegė išmaniosios priežiūros ir gamybos, darbo vietų skaitmeninimo sprendimus.

Sukurta programinė įranga medicinos įrangos surinkimo linijai yra konfigūruojama pagal gamintojo poreikius ir paprastai integruojama su išmaniaisiais įrenginiais – įvairiomis mašinomis, gaminančiomis medicinines technologijas.

Toks sprendimas padeda optimaliai valdyti išteklius, didina gamybos proceso skaidrumą, panaudotų produkto gamyboje detalių atsekamumą, kuris yra labai aktualus, nustačius gaminio trūkumus. Taip pat padeda gamybos linijoje dirbančiam operatoriui – žmogus yra tarsi „laikomas už rankos“ – jam pateikiama sistemos informacija ekrane, nurodoma, ką kada daryti, taip pat, ar gerai atlikta užduotis ir kita su gamyba susijusi informacija.

„3D Creative“ inovacija odontologijai

Publikos nominacija atiteko kitai finalininkei iš mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių kategorijos – „3D Creative“, kuri kartu su Odontologijos klinika ir Vilniaus universiteto mokslininkais sukūrė personalizuoto anizotropinio bioaktyvaus 3D kaulo regeneracijos sprendimą odontologams.

Šis pasaulinėje rinkoje unikalus sprendimas palengvins odontologines procedūras, tokias kaip kaulų augmentacija, atliekama prieš protezų implantaciją. Tai suteiks pacientams visiškai naują kokybės, komforto ir gerovės lygį.

„3D Creative“ taip pat pastaraisiais metais įgyvendino visą 3D profesionalių inžinerijos paslaugų vertės grandinę, įkurdama 3D inžinerijos skaitmenizacijos centrą. Jis gali atlikti visus uždavinius – nuo trimačio skenavimo ir modeliavimo ar atvirkštinės inžinerijos, iki spausdinimo bei gaminių galutinio dažymo.

Dalyvavo 24 bendrovės

„Pramonės skaitmeninimas ir automatizavimas, padedantis didinti efektyvumą ir mažinantis gamybos poveikį aplinkai, pastaruoju metu dėl COVID-19 pandemijos tapo dar aktualesnis, kaip būdas didinti atsparumą, užtikrinti nenutrūkstančią veiklą.

Džiaugiamės, kad Lietuvos įmonės ne tik aktyviai kuria ir diegia šiuolaikinius sprendimus, bet ir dalinasi savo patirtimi su rinka“, – teigia „Pramonė 4.0“ konferencijos organizatoriai Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), informacinių ir ryšių technologijų asociacija „Infobalt“.

„Pramonė 4.0 žvaigždės“ konkurse šiais metais dalyvavo 21 Lietuvos bendrovė, kurios pritaikė išmaniuosius sprendimus ir technologijas gamybos procesuose, jų pagalba pagerinusios gamybos, veiklos procesus, sukūrusios inovatyvius produktus.

Jos buvo vertinamos pagal aštuonis kriterijus, tokius kaip įdiegtais išmaniaisiais sprendimais pasiektą naudą, sukurtus produktus, finansinių ir veiklos rodiklių augimą, gebėjimą pristatyti savo produktus.

 

„Pramonė 4.0“ konferencijoje – sprendimai ir pavyzdžiai pramonės išgyvenimui ir augimui naujoje realybėje

Penktąjį kartą Lietuvoje spalio 27 dieną vyksianti tarptautinė „Pramonė 4.0“ konferencija koronaviruso kontekste tampa dar aktualesnė. Pasaulio vyriausybėms kovojant su pandemija, pramonės įmonės susiduria dar didesniu ir naujo pobūdžio poreikiu didinti atsparumą. Kaip vykdyti gamybą, bet laikantis infekcinių ligų prevencijos, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, jeigu reikšminga dalis darbuotojų turėtų izoliuotis arba ima trūkinėti tiekimo grandinės.

Greta to išlieka visi kiti iššūkiai – poreikis dinamiškai reaguoti į kintančią paklausą ir adaptuoti skirtingiems klientų poreikiams, mažinti CO2 išmetimą savo vertės grandinėje.

Konferencijoje, kuri šiais metais vyks „Žalgirio“ arenoje Kaune ir bus tiesiogiai transliuojama internetu, ekspertai ir praktikai iš Lietuvos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Nyderlandų, Švedijos dalinsis įžvalgomis, patarimais bei patirtimi pereinant prie ketvirtosios pramonės kartos technologijų. Bus aptariami ir Europos Sąjungos naujieji strateginiai tikslai, kur susiduriama su iššūkiais jų siekiant ir kaip neprisidaryti naujų kliūčių.

Tuo pačiu bus įteiktos ir „Pramonė 4.0 žvaigždės“ pažangiausioms 2020 metų įmonėms, adaptuojančioms skaitmenizacijos, automatizavimo sprendimus, sukūrusioms inovatyvius produktus.

Europos ateitį formuos ir verslo pozicija

„Politiniai spredimai, kurie daromi ir bus padaryti Europos Sąjungos lygiu per kitus 12 mėnesių, formuos mūsų žemyną artimiausius dešimtmečius. „Žaliasis susitarimas“, stipresnė ir skaitmeniniam amžiui adaptuota vieninga rinka, taip pat ypatingai didelis dėmesys mūsų konkurencingumui ir atsparumui turi būti pagrindiniais Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimo ramsčiais“, – teigia „Pramonė 4.0“ konferencijoje kalbėsiantis Malte Lohanas, „Orgalim“ generalinis direktorius. „Orgalim“ atstovauja Europos technologijų pramonės sektoriams, apimantiems iš viso 770 tūkstančių įmonių.

„Todėl šiuo metu yra kaip niekada svarbu Europos technologijų pramonei suformuoti ir išsakyti savo poziciją“, – sako M. Lohanas. Savo pranešime jis ketina daugiausia dėmesio skirti ES lygmeniu vykstantiems politiniams procesams ir daromiems sprendimams, kurie turės įtakos tiek pramonės įmonėms, tiek tam, kaip ateityje gyvens ES piliečiai.

Anot jo, „Orgalim“ palaiko ES tikslus mažinant poveikį klimatui – iki 2050 metų tapti klimatui poveikio nedarančia ekonomika. Kad ES pasiektų savo tikslus, būtinas reguliacinis stabilumas, atvira vieninga rinka, technologinis neutralumas, pažangi švietimo sistema ir reikšmingos investicijos į technologijas, tyrimus.

Skaitmeninė „Ortho Baltic“ istorija

Vienas pavyzdžių, kaip skaitmeninės technologijos, duomenys padeda atverti naujas pramonės nišas, optimaliai išnaudoti resursus, didinti konkurencingumą ir kurti naujus produktus – Lietuvos medicininių priemonių gamintoja „Ortho Baltic“.

Įsikūrusi 2001 metais, kai Europoje vyravo rankinis pacientui pritaikytų vienetinių medicinos produktų projektavimas ir gamyba, įmonė nuo pat pradžių savo verslą grindė skaitmenizacija ir pažangiomis automatizacijos technologijomis.

„Tikslas buvo sukurti įmonę, apginkluotą naujomis technologijomis, kuri galėtų internetu priimti užsakymus iš viso pasaulio ir pagaminti užsakytus produktus naudodama šiuolaikines technologijas, – pasakoja „Ortho Baltic“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Gediminas Kostkevičius, kuris konferencijoje papasakos, kaip įmonei sekėsi perkelti gamybos verslą į interneto technologijomis pagrįstą platformą.

Pradėjusi nuo internetu užsakomų individualių ortopedinių produktų, bendrovė dabar yra beveik visiškai skaitmenizavusi produktų tiekimo grandines, kas leidžia pasiekti itin aukštą – 95 procentų gamybos resursų išnaudojimo lygį, sutrumpinti gamybos terminus ir įgyvendinti „just-in-time“ gamybos procesą.

Šiandien „Ortho Baltic“ naujų produktų ir technologijų kūrimą grindžia duomenimis, gautais iš nuasmenintų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, trimačių skenavimo vaizdų ir kitų klinikinių tyrimų, taip pat iš produktuose įdiegtų daviklių, kurie padeda gydytojams stebėti įvairių implantų veikimą. Viena naujausių įmonės eksperimentinės veiklos krypčių – automatizuoti rizikos grupių pacientų nuotolinės stebėsenos sprendimai, veikiantys dirbtinio intelekto pagrindu.

„Mūsų verslo modelis yra unikalus ir remiasi gamybos ir duomenų inžinerijos simbioze. Mes specializuojamės personalizuotų medicinos priemonių, skirtų retiems ir sunkiems klinikiniams atvejams, projektavime ir gamyboje“, – sako G. Kostkevičius.

Naujųjų technologijų raktas į tvarumą

Konferencijoje pranešimą skaitysiantis UAB PHOENIX CONTACT Pramonės valdymo ir automatikos skyriaus vadovas Dr. Virginijus Valevičius, pasiremdamas PHOENIX CONTACT biurų ir gamybinių pastatų Bad Pyrmonto mieste Vokietijoje pavyzdžiu, pristatys kitą tendenciją – tvarumo užtikrinimą per skaitmenines ir pažangiąsias energijos bei pastatų valdymo technologijas.

PHOENIX CONTACT įmonės elektronikos gamybos ir administracijos centras Bad Pyrmonte yra vienas labiausiai skaitmenizuotų pastatų Europoje. Keturi gamybos, administracijos pastatai, yra sujungti į vieną kompleksą, kurį prižiūri išmanioji pastatų valdymo sistema.

Viena vertus, ji padeda valdyti aprūpinimą energija, sujungdama dvi kogeneracines jėgaines, visas komplekso šildymo ir vėsinimo bei energijos kaupimo sistemas į vieną visumą, taip subalansuodama apkrovas ir pasiekdama aukštą komplekso energetinį efektyvumą.

„Tuo pačiu ji integruoja ir leidžia kontroliuoti visas kitas, pastatui eksploatuoti ir aptarnauti, reikalingas sistemas. Pavyzdžiui, pastatų ir įrangos techninei priežiūrai naudojami išplėstinės realybės sprendimai padeda pastatų priežiūros specialistams užtikrinti savalaikį įrenginių aptarnavimą ir konfigūravimą, bei trikdžių ar gedimų šalinimą“, – aiškina V. Valevičius.

PHOENIX CONTACT patirtis rodo, kad skaitmenines technologijas galima sėkmingai ir efektyviai naudoti ne tik realizuojant naujus projektus, bet ir esamų pastatų sistemas pritaikant išmaniesiems sprendimams, – teigia UAB PHOENIX CONTACT Pramonės valdymo ir automatikos skyriaus vadovas. – Turint omenyje naujausias tendencijas kuriant jutiklius, spartų daiktų interneto ir 5G technologijų vystymąsi, tikėtina, kad tai dar labiau spartins skaitmeninių sprendimų poreikį ir didins naudą pastatų valdytojams“.

Skirtingais greičiais judanti pramonės revoliucija

Vokietijos IT kompanijos SAP strateginio verslo plėtros gamybos ir ketvirtosios kartos pramonės sektoriuje vadovas Johnas Robinsonas, „Pramonė 4.0“ konferencijoje Kaune planuoja aptarti pasikeitusią realybę ir išmoktas pamokas, poreikį iš esmės keisti santykius tarp gamintojų, jų tiekimo ekosistemos ir vartotojų ekosistemos. O taip pat – kodėl transformacija į ketvirtosios kartos pramonę vis dar vietomis sunkiai įsibėgėja ir kokie žingsniai reikalingi, kad šie pokyčiai vyktų.

J. Robinsonas pabrėžia, kad kalbant apie ketvirtosios kartos pramonę svarbu nesusikoncentruoti tik į gamybą, o žvelgti į visą vertės grandinę: nuo užsakymų, projektavimo iki gamybos, logistikos ir vartojimo.

„Kiekvienoje proceso srityje gali būti naudojamos naujausios technologijos tokios, kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, 3D spausdinimas, papildyta ir virtuali realybė, blokų grandinė ir mobiliosios technologijos, – sako SAP astovas J. Robinsonas. – Tinkamiausios technologijos pasirinkimas priklauso nuo kliento brandos kiekvienoje proceso srityje, o dažnu atveju prireikia patobulinti „senąsias“ technologijas, kol klientai tampa pasirengę ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimams“.

Anot jo, keletas tyrimų parodė, kad ketvirtosios kartos pramonės technologijos, kurios yra „ant bangos“, yra specifinės kiekviename pramonės sektoriuje.

Pavyzdžiui, išplėstąją realybę labai lengva pritaikyti ten, kur vykdomi sudėtingi gamybos procesai, kaip  laivų statyba. Kitas pavyzdys – stambių objektų, kaip vėjo jėgainių, transformatorinių ar gamybos įrenginių valdymas, kuomet kuriamas  skaitmeninis įrenginio dvynys – fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus.

„Tačiau tai nėra taip lengvai pritaikoma įprastoje plataus vartojimo prekių pakavimo linijoje, kur naudojama daug originalios įrangos gamintojų įrangos, o jos tiekėjas nenori dalytis savo įrangos surenkamais ar generuojamais duomenimis. Dėl to pirma keliama užduotis yra turėti galimybę maksimaliai rinkti duomenis visame gamybos cikle, toliau užduotis yra šiuos duomenis apdoroti ir galiausiai teikti įžvalgas sprendimų priėmėjams“, – dėsto J. Robinsonas.

Mažieji gali padėti rinkai, bet reikės naujų įgūdžių

Belgijos technologijų įmonių asociacijos „Agoria“ pažangiosios gamybos vyresnysis ekspertas Paulas Peetersas, konferencijoje kalbėsiantis apie gamybos įmonių transformaciją į ateities gamyklas.

„70 proc. Europos mažų ir vidutinių gamintojų teigia atidedantys investicijas, nes neranda žmonių su tinkamais įgūdžiais, – sako P. Peetersas. – Tik 17 proc. ES pramonės sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) yra sėkmingai integravę skaitmenines technologijas į savo verslą, kai didžiųjų kompanijų tarpe tokių yra 54 proc.“

Kvalifikacijos kėlimas yra būtinas ne tik gamyklų darbuotojams, bet ir MVĮ vadovams. „Mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis – vien per artimiausius 5 metus 120 mln. europiečių turės tobulinti savo įgūdžius arba apskritai persikvalifikuoti“.

„Gausėjančios gretos jaunų, technologiškai išprususių MVĮ  gali padėti didesnėms pramonės įmonėms adaptuoti savo verslo modelius ir išplėtoti naujus, pritaikytus skaitmeniniam amžiui“, – aiškina „Agoria“ ekspertas P. Peetersas.

Todėl MVĮ inovacijos turi būti skatinamos ir remiamos, nes jos atneš naujas idėjas į rinką. Pasak jo, skaitmeniniai inovacijų centrai, kurie taps vieno langelio principu veikiančiomis technologijų ekspertizės ir testavimo platformomis, yra geras pavyzdys, nuo kurio reikia pradėti.

 

2-as „Gazelle Accelerator“ kvietimas

EIT Manufacturing projektas „Gazelle Accelerator“ skelbia 2 kvietimą ir „gazelių“ atranką!
Startuoliai ir mažos / vidutinės įmonės gali teikti paraiškas dalyvauti projekte, kurio tikslas – suteikti jauniems verslams ekspertinę verslo vystymo pagalbą, padėti atrasti užsienio investuotojus ir finansavimą inovatyvioms idėjoms įgyvendinti. Tokiu būdu siekiama skatinti inovacijų kūrimą visoje Europoje. Dalyvauti atrankoje gali MVĮ ir startuoliai, kuriantys pramonines technologijas dirbtinio intelekto, daiktų interneto, virtualios realybės ir robotikos srityse.
Daugiau informacijos, paraiškos forma ir dalyvavimo sąlygos ČIA.

Technorama 2020: apdovanoti inovatyviausi technologiniai sprendimai ir idėjos

Rugsėjo pabaigoje atidaryta pirmoji virtuali inovacijų paroda-konkursas „Technorama 2020“, ne tik stebina pačios parodų erdvės novatoriškumu ir interaktyvumu, tačiau ir darbų gausa: čia pristatoma beveik penkiasdešimt inovatyvių technologinių sprendimų iš įvairių mokslo sričių. Virtuali paroda ir šiuo metu pasiekiama adresu technorama.ktu.edu 

Dėl pandemijos iš pavasario į rudenį perkelta, ir 19-ąjį kartą surengta paroda duris inovacijų entuziastams atvėrė jau rugsėjo 25-ąją, tačiau patiems dalyviams svarbiausi momentai vyko praėjusią savaitę, kuomet iš investuotojų, visuomenininkų, verslininkų ir mokslo atstovų sudaryta komisija vertino ir rinko inovatyviausias, technologiškai sudėtingiausias ir didžiausią komercinį potencialą turinčias idėjas. Geriausiai įvertintos 9 komandos pasidalijo net 6800 eurų vertės piniginį prizą, įsteigtus grupės rėmėjų ir partnerių.

Pagrindinį prizą, kaip ir kasmet, įsteigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Rektorius (vertė 1500 eurų). Gausios komisijos balsai lėmė, kad šis prizas atiteko chemijos technologijų srityje pristatytam sprendimui, pavadinimu „2PACz“. KTU mokslininkų tandemo – Artiomo Magomedovo ir Ernesto Kasparavičiaus sukurta unikali medžiaga, kurią naudojant gamyboje, sukuriami padidinto efektyvumo saulės elementai. „Kuriamas produktas itin aktualus ir reikalingas šių dienų pasauliui: jis skatina rinktis atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją bei sukti link žaliosios ekonomikos kurso. Be to, apie didelį idėjos komercinį potencialą byloja ir jau sėkmingai žengti žingsniai link technologijos komercializavimo. Aktualus ir technologiškai unikalus darbas tikrai yra vertas pagrindinio prizo įvertinimo“,- jaunųjų mokslininkų pasiekimą komentavo KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius, vertinimo komisijos pirmininkas Leonas Balaševičius.

Plačiau apie kitus sprendimus ir apdovanojimus: KTU Startup Space.

 

Technologijų lyderiai suvienijo jėgas skaitmenizacijos proveržiui

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą, padėsiantį verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių.

Apie tai – taip pat ir „Verslo žiniose

Neišvengiama būtinybė

„Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus. Tai viena iš priežasčių, lemiančių, kad pas mus vidutinis darbo našumas dvigubai mažesnis nei lyderiaujančiose skaitmenizavimo srityse ES šalyse. Pagal žmonių pasirengimą naudoti technologijas smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio, užimdami 18 vietą ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse DESI. Jei nebus imtasi priemonių keisti situacijos, atotrūkis toliau sparčiai didės dėl nepakankamo pažangių technologijų naudojimo”, – teigė asociacijos INFOBALT skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė. 

Viešajame sektoriuje taip pat pastebimas nepakankamas technologijų išnaudojimas ir tą ypatingai išryškino COVID-19 krizė, parodžiusi sveikatos, švietimo, teismų ir kitų viešojo valdymo sričių spragas, susijusias su nuotolinių paslaugų teikimu, duomenų raštingumu priimant sprendimus. Menkas žmonių technologinis pasirengimas ir skaitmeniniai įgūdžiai kelia socialines grėsmes, nes automatizuojantis apie 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali išnykti.

Pasak R. Šatrovaitės-Bulbovienės, tendencijos Lietuvoje atspindi visos Europos Sąjungos skaitmeninės ekonomikos spragas – tik kas penkta ES įmonė yra skaitmenizuota, o elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas vidutiniškai siekia 50 proc. „Ir tai kelia esminę grėsmę ES pasauliniam konkurencingumui, lyginant su JAV ir Kinijos sparčia technologijų plėtra“, – pastebi ji.

Dėl to visose ES šalyse nuspręsta steigti  Europos skaitmeninių inovacijų centrus (ESIC) ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą keičiantis technologinėmis žiniomis ir kompetencijomis tarp šalių. Jų tikslas – padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

Jėgas vienija šalies lyderiai

Lietuvos pozicijas technologijų srityje pasiryžo stiprinti 16 organizacijų, susivienijusių į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC. Dauguma jų sudarė bendradarbiavimo sutartį.

Kaip sakė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas, konsorciumo nariai turi patirties skaitmenizavimo projektuose, dirbtinio intelekto technologijų plėtojimo srityje. „Skaitmenizacija savo apimtimi yra horizontali veikla, šiuo metu įtraukianti vis daugiau mūsų veiklos ir gyvenimo sričių. Džiugu, kad konsorciumo partneriai specializuojasi kibernetinės saugos,  daiktų interneto, debesų kompiuterijos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos įrenginių valdymo valdiklių ir vykdiklių technologijose, kurios bus taikomos ne tik pramonėje, bet ir švietime bei mūsų kasdienio gyvenimo sprendimuose“, – teigė jis.

Dėl suvienytų pajėgumų, sukurtų sinergijų, paslaugų ir kompetencijų Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC paslaugų spektras nuolat plėsis ir padengs visas skaitmenines technologijas, inovacijų paramos ir inovacijų konsultavimo paslaugas.

Nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms

Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC kelia tikslą reikšmingai prisidėti įgyvendinant „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019– 2030 m.“ tikslus sukurti naudą Lietuvos inovacijų ekosistemai, įmonėms bei viešojo sektoriaus subjektams.

Kaip pastebi vieno iš konsorciumo partnerių LINPRA direktorius Darius Lasionis, didžioji dalis Lietuvos pramonės įmonių yra mažos ir vidutinės. Jos susiduria su lėšų, specialistų bei kompetencijų trūkumu, todėl joms Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus ypač naudinga. „Atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės sukuria 20 proc. BVP, akivaizdžią naudą pajaus visa šalis“, – neabejoja D. Lasionis. 

Jis akcentavo, kad bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertinti jų našumą ir tik tada investuoti. 

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų.

Paslaugos teikiamos per „vieną langelį“

Verslui Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus patraukli tuo, kad įmonės gaus paslaugas maksimaliai paprastu būdu – „vieno langelio“ principu. Bendrovėms užteks pateikti paklausimus, o konsorciumas paskirstys juos savo nariams pagal kompetenciją.

Ketinama formuoti projektų komandas iš keleto skirtingų organizacijų ekspertų. Toks paslaugų teikimo principas galės maksimaliai atitikti galutinių vartotojų poreikius, bus kuriamos sinergijos tarp paslaugų teikėjų, o skaitmeninimo paslaugos teikiamos efektyviau ir operatyviau.

Konsorciumo mokslo ir studijų sparną sudaro Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Asociacijos ir verslo įmonės: asociacija INFOBALT, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Technologijų centras „Intechcentras“, UAB „Uosto verslo centras“, Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „Columbus Lietuva“, UAB „NRD CS“, UAB „Blue Bridge Code“. 

WEB seminaras: eksportas į Šiaurės šalis

,

LINPRA kviečia eksportuojančias įmones į internetinį seminarą – susitikimą su komercijos atašė Šiaurės šalyse apžvelgti šių metų trijų ketvirčių šalių ekonomiką ir pakalbėti apie eksporto perspektyvas Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms šiose šalyse.

Spalio 20 d. 10:00–11:30 val.

  • Norvegija: Darius Budrys
  • Švedija: Aleksandras Laurinavičius
  • Suomija: Audrius Masiulionis

Komercijos atašė Šiaurės šalyse papasakos, kokia ekonominė situacija šiuo metu vyrauja ten, kaip pandemija paveikė pramonę. Ką svarbu žinoti eksportuojančioms įmonėms: verslo apribojimai, galimybės vykdyti veiklą, judėjimo laisvė, verslo kelionių sąlygos, tiekimo grandinių problemos, galimybės ir iššūkiai su šiomis šalimis dirbančioms Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms.

SUSIRINKIMO „Online“ prisijungimas:

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Šiaurės šalis 2020 10 20 d. 10 val.

Tiekimo grandinių perkėlimas įstrigo

Gamybos procesų skaitmenizacija – vienas pagrindinių kriterijų tiekimo grandines besiruošiantiems diversifikuoti Vakarų Europos gamintojams renkantis partnerius. Kol pandemija riboja keliones ir sprendimus, verta atlikti namų darbus ir pasiruošti. Apie pramonės skaitmenizaciją, automatizavimą bus kalbama spalio 27 d. jau penktojoje Pramonė 4.0 konferencijoje.

Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Kol COVID-19 pandemija ribos keliones ir partneriai negalės atlikti auditų bei patikrinti Lietuvos įmonių patikimumo, masinio tiekimo grandinių perkėlimo nėra ko tikėtis. Bet ruoštis tam būtina.

Gamybininkai svarsto, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios į Lietuvos bendroves, trumpinant tiekimo grandines, galėjo būti perkelta užsakymų už kelias dešimtis milijonų. Bet tai eksportuojančiai pramonei tik lašas jūroje.

„Proveržis neįvyko, ir tam yra objektyvių priežasčių“, – sako Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys – kelionių ir susitikimų ribojimas. Be gyvo susitikimo, be auditavimo nuotoliniu būdu įtraukti į tiekimo grandinę naują tiekėją beveik neįmanoma. Dažniausiai užsakymus perkelia turimi partneriai, šie užsakymai nėra įspūdingi, o konkretūs atvejai konfidencialumo sumetimais neatskleidžiami.

„Susidomėjimas yra, tai faktas, tačiau keliavimo draudimai šiuo metu stabdo įmones. Jeigu šiandien nėra įmanoma patikimai pakeisti tiekėjo, tie, kas pavasarį turėjo problemų dėl gamybos Azijoje, aklai neperkels užsakymų į Lietuvos bendrovę, rizikuodami užbėgti nuo vilko ant meškos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Raimundas Gražys, plastikinių produktų UAB „Hoda“ vadovas, neslepia – įmonę audituoti norėtų ir vokiečiai, ir prancūzai, bet dėl ribojamų kelionių negali to padaryti.

„Be to, sunku būtų pasakyti, ar tai būtų tiekimo perkėlimas iš Azijos, ar šiaip naujų tiekėjų paieška“, – svarsto R. Gražys.

Tačiau jis patvirtina – jeigu pavyktų susitarti, tai būtų visai nauji užsakovai.

Gamyba turi išmokti „kalbėti“ 

T. Jaskelevičius prognozuoja, kad sprendimai dėl naujų tiekėjų bus priimti pasibaigus kelionių ribojimui, ir būtina tam ruoštis. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, visi procesai suskaitmeninti, bendrovė apsirūpinusi užsakymais iki metų pabaigos, o 2020 m. įmonei, planuojama, bus truputį geresni negu pernai.

„Siekiamybė – kad gamybos linijos realiuoju laiku „šnekėtųsi“ su tiekėjų sistemomis, „matytų“ jų atsargas ir galimybes jas patiekti. O kitoje pusėje į sistemas patektų duomenys apie atsargas parduotuvėse, sandėliuose, besikeičiančius klientų lūkesčius ir nuotaikas, išorės veiksnius, tokius kaip orų prognozės, infekcinių ligų protrūkiai, geopolitinės įtampos ir kiti duomenys, padedantys iš anksto nuspėti galimus tiekimo ar paklausos trikdžius ir tam pasiruošti“, – aiškina Dovydas Zinkevičius, „Infobalt“ asociacijos „Pramonės 4.0“ grupės vadovas ir verslo valdymo sprendimų UAB „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir aktyvesnis keitimasis duomenimis leidžia gamybos planavimo sistemai įvertinti tiekimo pajėgumus, atsargas ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmaujančiųjų spurtas

Remiantis „McKinsey“ duomenimis, 39% pramonės lyderių pasaulyje jau įdiegė vadinamuosius kontrolės centrus, kad galėtų centralizuotai stebėti visą tiekimo procesą. Maždaug ketvirtis įmonių diegia automatizacijos sprendimus, kad mažintų darbuotojų trūkumo, kilusio dėl koronaviruso, neigiamą poveikį veiklai.

Pasaulinė tyrimų ir konsultavimo kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2023 m. pusė pirmaujančių pasaulyje korporacijų bus investavusios į vienokį ar kitokį logistikos ir tiekimo stebėjimo realiuoju laiku sprendimą. Taip pat prognozuojamas ir dviženklis robotizuotų pristatymo vartotojams sistemų augimas.

Pasak Audronės Gurinskienės, Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovės, Vokietijos įmonės yra linkusios integruoti daugiau vietos tiekėjų į tiekimo grandinę arba sugrąžinti užsakymus atgal į Vokietiją ar Europos Sąjungą. Spartėjantis automatizavimas ir robotizavimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas, gamyba tampa konkurencinga.

„Vokietijos kompanijos iš potencialių partnerių tikisi didelio skaidrumo, skaitmenizuotų ir automatizuotų procesų, sandėlių ir tiekimo grandinių valdymo, užtikrintos prieigos prie šių resursų informacinių sistemų. Jų lūkestis – sudėlioti lanksčias tiekimo grandines, kurios galėtų dinamiškai ir greitai, per kelias valandas, reaguoti į pokyčius“, – atkreipia dėmesį A. Gurinskienė.

Lietuvos pramonės įmonių skaitmenizavimas, „Infobalt“ asociacijos „Pramonė 4.0“ grupės vadovo vertinimu, prilygsta ES vidurkiui, o įmonės aktyviai siekia išbandyti įvairias technologijas.

„Šalyje ir iki pandemijos turėjome gerą pasirengimą, tinkamą nusiteikimą – buvo siekiama kurti savo procesus, pasitikrinti ir išbandyti skirtingas technologijas. O karantinas dar suteikė labai stiprų impulsą adaptuoti skaitmenizacijos sprendimus pramonėje. Svarbu išlaikyti ir didinti šį tempą“, – pabrėžia D. Zinkevičius.

Įvyko EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvės

#EIT #EITmanufacturing #regionalinnovationscheme #RIS

Šią savaitę įvyko LINPRA ir KTU organizuotos EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvės, siekiant paskatinti Lietuvos įmones, švietimo įstaigas, startuolius inicijuoti ir vystyti pramonei aktualius projektus, ieškoti partnerių ir užmegzti ryšius EIT Manufacturing bendruomenėje. Trijose skirtingų sričių sesijose buvo pristatytos organizacijų idėjos, aptartos tolesnės perspektyvos ir galimybės.

Daugiausiai dėmesio sulaukė INNOVATION srities dirbtuvės, kuriose sudalyvavo 8 įmonės su savo inovatyviomis technologijų idėjomis.

EDUCATION sesijoje buvo detaliau pristatytos švietimo srities EIT Manufacturing programos ir remiamos veiklos. Kartu su Robotikos mokykla atstovu Paulius Briedis buvo aptartos galimų projektų idėjos: 1) ugdyti gamybos įmonių operatorius – perkvalifikuoti, mokyti darbo vietoje – naudojant realius ir virtualios realybės maketus; 2) ugdyti kūrybiškumą darbo vietoje organizuojant hakatonus įmonėse ir tarp profesinių mokyklų, taip pat tarp moksleivių. Idėjos bus vystomos, siekiant jas paversti realiais projektais.

BUSINESS CREATION sesijoje LINPRA, Startup Lithuania ir Katalista Ventures atstovai aptarė projektų, kurie būtų maksimaliai naudingi Lietuvos startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, temas. Įvardintas vienas iš pagrindinių projektų tikslų – skatinti mažas ir vidutines gamybines įmones nebijoti diegti naujoves ir bendradarbiauti su startuoliais, kuriančiais inovatyvias technologijas gamybos ir kitų procesų optimizavimui.

Visų trijų sesijų video įrašus galima rasti LINPRA FB. O besidominčius EIT Manufacturing veikla kviečiame susisiekti!

Lietuvos skaitmeninių technologijų lyderiai sutelkė jėgas bendram tikslui

Technologijų lyderiai vienija jėgas! Valstybių pažangą ir gerovę vis labiau lemia skaitmenizacija versle ir viešajame sektoriuje. Lietuva kol kas atsilieka nuo pažangiausių skaitmenizacijoje ES šalių pagal robotizacijos, duomenų bazių, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo diegimo apimtis. Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus.  Tai viena iš priežasčių lemiančių, kad Lietuvoje darbo našumas daugiau kaip dvigubai mažesnis nei ES šalyse, lyderiaujančiose skaitmeninimo srityje. Atotrūkis toliau sparčiai didėja būtent dėl nepakankamo technologijų naudojimo.

Šią situaciją pasiryžo pakeisti 16 susivienijusių Lietuvos organizacijų: šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai. Visi jie turi patirties skaitmenizavimo projektuose ir įsteigė Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono Europinį skaitmeninių inovacijų centrą (ESIC).

Tokie centrai kuriami visoje Europoje bei jungiami į bendrą tinklą, siekiant stiprinti šalių ir bendrai visos Europos konkurencingumą. ESIC sieks padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

ESIC veiks vieno langelio principu ir teiks inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugas įmonėms ir viešosioms institucijoms.

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų. Prieš investuodamos bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertins jų našumą.

ESIC sudaro 16 organizacijų, veikiančių visoje Lietuvoje ir reprezentuojančių skirtingas kompetencijų bei patirties sritis. 

Mokslo ir studijų institucijos: 

  • Kauno Technologijos Universitetas
  • ISM vadybos ir ekonomikos universitetas
  • Mykolo Romerio universitetas
  • Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE
  • Klaipėdos universitetas
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Asociacijos ir verslo įmonės: 

  • Asociacija INFOBALT
  • Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA
  • Technologijų centras „Intechcentras“
  • UAB „Uosto verslo centras“
  • Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“
  • Vilniaus pramonės ir verslo asociacija
  • UAB „Pažangios inovacijos“
  • UAB „Columbus Lietuva“
  • UAB „NRD CS“
  • UAB „Blue Bridge Code“

Šią savaitę suburto konsorciumo 12 partnerių MITAI (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai) pateikė paraišką, siekiant gauti ES finansavimą ESIC veiklai. ESIC koordinatorius ir veiklų administratorius – Kauno Technologijos universitetas.