Automobilių pramonės tiekėja „Magna“ Lietuvoje meta tinklą

Straipsnio autorė Rima Rutkauskaitė, šaltinis „Verslo žinios“ 

Viena didžiausių JAV ir Europoje automobilių dalių ir komponentų gamintojų bei tiekėjų „Magna“ Lietuvoje pradeda atsirinkti galimus partnerius. Potencialių tiekėjų automobilių pramonei sąraše – dešimtys įmonių.

„Magnos“ klientai JAV yra tokios automobilių gamintojos kaip „Chrysler“, „General Motors“ ar „Tesla Motors“, Europoje ji dalis tiekia „Ford“, BMW, „Volkswagen“ ir kitiems didžiausiems gamintojams. Šios pasaulinės milžinės metinė apyvarta siekia 38,9 mlrd. USD.

„Europoje lengvųjų automobilių ir sunkvežimių pardavimas auga. Vakarų Europoje pradeda stigti pajėgumo ir žvilgsniai krypsta į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją. Tačiau ir šių šalių pramonės atstovai prakalbo nebeturintys pakankamai resursų – trūksta darbuotojų, darbo jėga brangsta, didelė darbuotojų kaita. Užsakymai pradeda vėluoti, ir gamintojai nebeslepia nerimo. Todėl Baltijos šalys atsidūrė tiekėjų akiratyje ir pastaruosius porą metų vyksta intensyvūs susitikimai“, – pasakoja Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 įmonių, gaminančių detales ar komponentus lengvajam ar sunkiajam transportui bei žemės ūkio technikai. Maždaug pusė jų – pajėgios tapti „Magna“ partnerėmis.

Praėjusią savaitę „Magna International Europe“ komanda surengė susitikimus su 32 Baltijos šalių gamintojais, iš kurių 22 buvo iš Lietuvos, ir po susitikimų įvertino: 50% gamybininkų jiems pasirodė galintys būti potencialiais tiekėjais. Beje, „Magnos“ atstovų teigimu, tai geras santykis, nes paprastai po renginių skaičiuojama, kad potencialiais partneriais galėtų tapti tik 25% įmonių.

Po susitikimo atrinktos įmonės sulauks informacijos apie produktų poreikį ir gamybos terminus, vėliau aptars galimą kainą.

„Įveikus pirmąjį etapą ir įmonei pasirodžius konkurencingai, „Magnos“ atstovai atliks auditą, po kurio bendrovė taps oficialia tiekėja. Taip atsiranda galimybė gauti užsakymą ir tikėtis didelių ilgalaikių sutarčių“, – procedūras aiškina p. Lasionis.

Vyksta derybos

Sėkmės istorijų jau yra. Pernai rudenį „Volkswagen“ pirkimų padalinio darbuotojai apsilankė Panevėžio kabelių pynių UAB „AQ Wiring Systems“ ir pareiškė esantys pasirengę išsyk pateikti užsakymus įmonei, vis dėlto pirma teks atlikti oficialias procedūras. Kad įmonė galėtų dirbti su „Volkswagen“, tenka papildomai įgyvendinti kai kuriuos IT sprendimus. Planuojama, kad „AQ Wiring Systems“ kitąmet baigs įgyvendinti šiuos reikalavimus ir taps oficialia tiekėja.

Antroji įmonė, kuri šiuo metu rengiasi bendradarbiauti su „Volkswagen“, yra Kauno plastikinių gaminių UAB „KB Components“. Ji gamina detales „Volvo“ sunkvežimių varikliams. Elvis Pronckus, „KB Components“ direktorius, nekomentuoja vykstančių derybų ir kaip ateityje tai galėtų paveikti bendrovės gaunamas pajamas ar pelną. Remiantis metiniu pranešimu, per 2017 m. švediško kapitalo įmonės pardavimo pajamos padidėjo 14% – nuo 13,9 iki 15,9 mln. Eur. Pajamos augo ir dėl to, kad buvo uždarytas vienas iš grupei priklausančių fabrikų Švedijoje, o gamyba perkelta į Kauną.

Pagal suplanuotus gamybos užsakymus 2018 m. numatoma 16 mln. Eur pardavimo pajamų.

„Volkswagen“ reikalauja, kad visi procesai būtų skaitmeninti ir būtų galima stebėti, kaip vyksta gamyba, pristatomos žaliavos, koks yra broko procentas, kaip laikomasi grafiko, kaip vyksta logistikos procesas ir pan., todėl gamybininkai priversti investuoti į IT sprendimus.

Žvalgų daugėja

Gegužę Lietuvoje tiekėjų dairėsi kita milžinė – JAV inžinerinių sprendimų transportui lyderė „Dana Incorporated“. Metinė jos apyvarta 2017 m. siekė 7,2 mln. USD. Lietuvoje taip pat lankėsi komponentus ir detales automobilių pramonei gaminanti Suomijos „Fortaco Group OY“.

„Vertės grandinėje tiekėjas tapo kur kas svarbesnis negu anksčiau“, – pernai „Financial Times“ citavo Arndtą Ellinghorstą, „Evercore ISI“ analitiką.

Anot jo, investuotojai ėmė optimistiškai vertinti dalių tiekėjus prieš dvejus ar trejus metus, kai jų pajamos ėmė augti. Taip atsitiko stiprėjant nuogąstavimui, kad automobilių gamintojai nebeturės galimybės parduoti automobilių atskiriems pirkėjams, nes paplitus programėlėms, kuriomis bus galima išsikviesti savivaldžius automobilius, vartotojai netrukus gali atsisakyti nuosavų automobilių. Naujosios pirkėjos bus paslaugų įmonės, kurios įsigis dideles automobilių partijas mažomis kainomis ir taip atims iš gamintojų jų prekių ženklų vertę.

Dalių gamintojai yra saugūs: jie neturi prekių ženklų, tad jų padėtis iš esmės nesikeis. O automobilių gamintojams reklamai tenka išleisti kur kas daugiau negu bet kuriam kitam sektoriui.

Šiandien detalės sudaro daugiau kaip 70% automobilio, palyginti su 40–50% paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų dalis išaugo, kai automobiliai tapo technologiškai sudėtingesni ir kai kurioms detalėms gaminti prireikė specifinės patirties bei žinių.

Modelis keičiasi

„Trys didžiosios tendencijos – elektromobilių, dalijimosi automobiliais paslaugų ir autonominių transporto priemonių paplitimas – automobilių gamintojų verslo modelį pakeis kur kas labiau negu dalių tiekėjų“, – teigia Wolfgangas Schaeferis, didžiausios Europoje biržoje kotiruojamos atsarginių dalių tiekėjos „Continental“ vyriausiasis finansininkas.

Nors automobiliais bus dalijamasi arba jie bus autonominiai, jiems vis tiek reikės stabdžių, langų, durų ir padangų, o kur dar daugybė naujųjų puslaidininkių, elektroninių prietaisų ir saugumo sistemų, sudarančių 30.000 dalių, iš kurių susideda įprastas automobilis.

„Financial Times“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilių dalių tiekėjai patiria stiprią tarpusavio konkurenciją, o sektoriuje yra kilusi iki šiol negirdėta įmonių susijungimo ir įsigijimo banga. Lietuvos kol kas ši tendencija nepasiekė.

„Europoje didelės įmonės stambėja per įsigijimus arba per natūralų augimą. Mažoms įmonėms sunku konkuruoti, nes negali pasiūlyti kompleksinių sprendimų, neturi pajėgumų, žinių, kompetencijų ir, aišku, pakankamai resursų. Todėl jos turi ieškoti būdų kooperuotis su kitomis panašiomis įmonėmis“, – aiškina p. Lasionis.