Vilniuje įvyko ORGALIME Generalinė Asamblėja: Europai būtina ambicinga pramonės strategija

Siekiant sudaryti galimybes Europos technologijų pramonei visapusiškai prisidėti prie Senojo Žemyno ūkio bei visuomenės raidos Europos Sąjungoje ir jos narėse būtina kryptingai skatinti investicijas į pramonės skaitmeninimą ir inovacijų diegimą. Tokia pozicija skambėjo Vilniuje vykstančiame vienos didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės pramonės asociacijos ORGALIME narių suvažiavime. Daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų vienijančios organizacijos delegatai Vilniuje susirinko planuoti organizacijos veiklą bei dalyvauti konferencijoje, kurioje aptarė ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius, pramonėje ir visuomenėje vykstančius pokyčius bei tendencijas.

Visų, konferencijoje dalyvavusių pranešėjų pristatymai:

Konferencijos dalyviai, inžinerijos pramonės asociacijų ir įmonių atstovai dalijosi patirtimi apie diegiamus technologinius sprendimus, keleriopai leidžiančius padidinti pramonės ir gamybos įmonių veiklos efektyvumą. Konferenciją organizavusios Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA duomenimis, šiame sektoriuje veikiančių mūsų šalies bendrovių gamybos apimtys per pastarąjį dešimtmetį paaugo trečdaliu, 34 proc. Tačiau siekiant užtikrinti tolesnę sektoriaus plėtrą ir pasaulinį konkurencingumą, būtinos kryptingos tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus pastangos kuriant investicijoms palankią aplinką srityje, kuriai iki šiol neretai skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Pavyzdžiui, Suomijos mechanikos inžinerijos pramonės įmonėse dirba apie 150 tūkst. specialistų. Kiekvienam iš jų tenka du susijusia ar aptarnaujančia veikla užsiimantys darbuotojai. Pridėję visų jų artimuosius, skaičiuojame, kad 5,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje 1,5 milijono žmonių gerovė priklauso nuo inžinerijos pramonės. Panaši padėtis ir likusioje Europoje, tik skaičius reikėtų padauginti 200 kartų. Taigi inžinerijos pramonė ir gamyba apskritai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visoje Europos Sąjungoje, ir būtina stiprinti šio sektoriaus konkurencingumą. Mes siekiame, kad ES būtų sukurta ambicinga pramonės vystymo strategija, kurios pagrindas būtų skaitmeninėmis technologijomis ir inovacijomis grindžiamos gamybos plėtra“, – kalbėjo Tomas Hedenborg, ORGALIME prezidentas.

Europos Komisija prognozuoja, kad dėl ES gamybos skaitmenizavimo jos metinės pajamos per artimiausius penkerius metus padidės 110 mlrd. eurų. Tačiau tam būtina skatinti investicijas į skaitmeninių sprendimų diegimą įmonėse. Skaičiuojama, kad tik 1 iš 5 ES gamybos įmonių šiuo metu yra itin skaitmenizuotos. Ypač daug iššūkių patiria smulkaus ir vidutinio verslo įmonės: maždaug 9 iš 10 tokių Europos įmonių pripažįsta atsiliekančios veiklos skaitmeninimo požiūriu.

„Inovatyvių technologijų diegimas itin aktualus Lietuvos įmonėms − ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo jėgos našumą gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, jau nekalbant apie tokias šalis kaip Vokietija, Airija, Nyderlandai, Belgija ar Airija. Be to, nepaisant Lietuvos inžinerinėje pramonėje stebimo proveržio, daugelio šio sektoriaus įmonių produkcija vis dar nėra itin aukštos pridėtinės vertės. Siekiame, kad įmonės kuo daugiau investuotų į inovacinius sprendimus, skaitmenizuotą, automatizuotą gamybą. Taip pat keliame sau tikslą iš paslaugų tiekėjų tapti aukštos vertės produktų ir paslaugų tiekėjais, tačiau tam būtina išspręsti nemažai sisteminių iššūkių, tokių kaip kvalifikuotų specialistų rengimas ar glaudesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas“, – pažymėjo Darius Lasionis, LINPRA direktorius.

Konferencijoje dalyvavęs ūkio viceministras Gintaras Vilda teigė, kad penktadalį šalies BVP sukuriančio gamybos sektoriaus raida, skaitmeninimas ir inovacijų skatinimas yra vienas Vyriausybės prioritetų. „Simboliška, kad kaip tik šios konferencijos dieną Seimui buvo pateiktas Ūkio ministerijos parengtas Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas. Juo siekiama šalyje kurti sistemą, leisiančią pasitelkti žinias inovacijomis grįstai ekonomikai kurti. Projektas yra dalis inovacijų reformos, kuria siekiama suaktyvinti šalies inovacijų ekosistemą“, – teigė G. Vilda.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA vienija per 90 narių. Inžinerinės pramonės sektoriaus metinė apyvarta 2017 m. pasiekė 3,8 mlrd. eurų ir lyginant su 2016 m. paaugo 18 proc. Inžinerinės pramonės įmonėse – metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, plastiko, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus bendrovėse, – dirba per 54 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės pagamintos produkcijos yra eksportuojama.

Asociacija ORGALIME, įkurta 1954 m., vienija inžinerinės pramonės organizacijas, kurių atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.

Daugiau renginio nuotraukų – LINPRA Facebook puslapyje.
Renginio fotografas Artūras Žukas 

KVIETIMAS DALYVAUTI RENGINIŲ CIKLE POPULIARINTI PROFESINĮ MOKYMĄ

Tolimesniam Lietuvos ekonomikos augimui ir žmonių gerovei itin svarbios yra darbo rinkoje reikalingos specialybės. Todėl siekiant skatinti jaunimą rinktis profesinį mokymą nuo 2018 m. birželio 26 d. pradedamas profesinio mokymo informacinių kampanijų–akcijų ciklas 10-yje Lietuvos miestų. Renginių metu jaunimui bus patraukliai pristatomas profesinis mokymas, tėvų, mokytojų auditorijai bus rodomi sėkmės pavyzdžiai, kurie bylos apie augantį profesinio mokymo prestižą, bus siekiama sklaidyti vis dar dažnus su profesiniu mokymu susijusius mitus. LINPRA šio projekto partneriai.

Maloniai kviečiame Jūsų organizaciją prisidėti prie šių kampanijų:

  1. Deleguoti Jūsų organizacijos atstovus būti renginio pranešėjais ar diskusijų dalyviais. Renginyje galite papasakoti savo karjeros istoriją, pristatyti savo organizacijos veiklą, pasidalinti įžvalgomis apie profesinį mokymą, jį turinčių žmonių perspektyvas, Lietuvos ir viso pasaulio ekonomikos tendencijas ir pan. Tarp renginio pranešėjų bus Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo nariai, Lietuvos turizmo asociacijų atstovai, darbuotojų atrankos agentūrų vadovai, savivaldybių, profesinių mokymų centrų ir kitų organizacijų atstovai.
  2. Renginio vietoje galite įkurti savo organizacijos stendą, kuriame pristatytumėte savo veiklą, prisistatytumėte kaip potenciali mokymo įstaiga ar darbovietė.
  3. Galite įsteigti įvairios vertės prizų viktorinų ir loterijų dalyviams.
  4. Į renginius galite integruotis kitomis Jūsų organizacijai patraukliomis formomis.

Dalyvavimas projekto renginiuose Jūsų organizacijai yra nemokamas.

Artimiausi renginiai vyks šiuos Lietuvos miestuose:

  • Birželio 26 d. Alytuje (Alytaus Teatro aikštėje arba Alytaus kultūros rūmuose)
  • Birželio 27 d. Marijampolėje (J. Basanavičiaus aikštėje)
  • Birželio 28 d. Jurbarke (prie Jurbarko Kultūros centro)
  • Birželio 29 d. Telšiuose (Turgaus aikštėje).

Vienas renginys truks mažiausiai 6 valandas, tikimasi, kad renginiuose apsilankys 2500 – 5000 dalyvių. 

Informacija apie renginių ciklą bus skelbiama nacionaliniuose ir regioniniuose žiniasklaidos kanaluose, taip pat socialinių tinklų paskyrose, partnerių komunikacijos kanaluose.

Kviečiame iki birželio 21 d. registruotis dalyvauti renginiuose el. paštu orijana@omconsulting.lt, telefonu 8 682 53590. Šiais kontaktais taip pat gausite atsakymus į visus klausimus ir reikiamą papildomą informaciją apie projektą.

Projekto iniciatoriai yra Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras prie LR Švietimo ir mokslo ministerijos, projektą įgyvendina UAB „Konsultacijos verslui“ ir strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“.

 

Stambių kompanijų vizitai į Lietuvą 

Gegužės mėn. LINPRA ir Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC) organizavo keleto stambių pasaulinio lygio kompanijų vizitus Į Lietuvą. Čia lankėsi tokios kompanijos kaip FORTACO group OY, DANA incorporated, MAGNA International Europe. Lietuvoje svečiavęsi užsienio kompanijų atstovai aplankė 7 įmones, jiems ir mūsų šalies įmonių atstovams buvo surengti 45 B2B susitikimai.

Dideliu laimėjimu galima laikyti organizuotą susitikimą su MAGNA. Šios kompanijos atstovai atvyko į Lietuvą LINPRA ir BACC klasterio kvietimu susitikimams su trijų Baltijos šalių metalo, plastiko, elektronikos, automotive įmonėmis. Susitikime iš viso dalyvavo 32 savo potencialu juos sudominusios įmonės: LINPRA nariai Hoda, Stigma, Panevėžio Aurida, Frilux, Baltec CNC Technologies, Umega ir kitos.

Po susitikimo MAGNA atstovai patvirtino, kad 50 % sutiktų įmonių jiems pasirodė kaip potencialūs galimi partneriai, tiekėjai, gamintojai.

Orgalime Generalinė Asamblėja Lietuvoje – kviečiame į konferenciją

Birželio 12–13 d. Vilniuje vyks tarptautinė generalinė Europos Inžinerinės pramonės asociacijos ORGALIME narių asamblėja. Šiais metais kaskart vis kitoje šalyje vykstantį suvažiavimą organizuoja LINPRA, kuri taip pat yra šios Europos asociacijos narė. Asamblėjos metu vyks uždari delegatų posėdžiai, asociacijos veiklos aptarimo sesijos ir atviroji dalis – konferencija – kurioje kviečiama dalyvauti Asamblėją priimančios šalies pramonės bendruomenė.

Kviečiame pramonės įmonių, verslo atstovus, valdžios ir švietimo organizacijų atstovus, sprendimų priėmėjus. Konferencijos tema – „Pokyčiai pramonėje: kaip atliepti besikeičiančius visuomenės poreikius“.

Konferencija nemokama. Būtina REGISTRACIJA 

 

PROGRAMA
Konferencijos kalba – anglų

13:00 Registracija

13:30 Konferencijos atidarymas  

  • Peter Bongaerts, Orgalime pirmininkas
  • Darius Lasionis, LINPRA direktorius

Sesija I. Pokyčiai pramonėje: kaip skaitmeninimas keičia pramonę  

Pranešimai:

13:50 Gintaras Vilda, LR Ūkio viceministras
14:10 Tomas Hedenborg, Orgalime prezidentas ir Group Fastems generalinis direktorius
14:25 Gintautas Maksvytis, UAB Terekas vykdantysis direktorius

14:45 Panelinė diskusija. Kuriuose pramonės sektoriuose matoma didžiausia lyderystė ir progresas, kokie juos lydintys iššūkiai? Kokia valdžios pagalba reikalinga verslui? 

Moderatorius Paulius Vertelka, Infobalt. Dalyvauja:

  • Gintaras Vilda, LR Ūkio viceministras
  • Tomas Hedenborg, Orgalime prezidentas ir Group Fastems generalinis direktorius
  • Gintautas Maksvytis, UAB Terekas vykdantysis direktorius
  • Laurynas Suodaitis, Investuok Lietuvoje

15:30 Kavos pertrauka

Sesija II. Ar besikeičianti inžinerinė pramonė tenkina besikeičiančios visuomenės poreikius?

Pranešimai:

15:45  Atvejo analizė energetikos / žiedinės ekonomikos srityje: Vidmantas Janulevičius, Global BOD Group valdybos pirmininkas
16:05  Atvejo analizė sveikatos priežiūros srityje: Prof. Arminas Ragauskas, UAB Vittamed direktorius
16:25 Atvejo analizė logistikos srityje: Jan Van Der Velden, Vanderlande Industries vyresnysis sistemų vadovas

16:40 Panelinė diskusija. Besikeičianti pramonė turi neišvengiamą įtaką ir visuomenės gyvenimo ritmui, raidai. Ar visuomenės pokyčius skatina pramonės progresas, ar atvirkščiai – pramonė skuba prisitaikyti ir atliepti augančius visuomenės poreikius?

Moderatorius Paulius Vertelka, Infobalt. Dalyvauja:

  • Jan Van Der Velden, Vanderlande Industries
  • Vidmantas Janulevičius, Global BOD Group valdybos pirmininkas
  • Arminas Ragauskas, UAB Vittamed direktorius
  • Kęstutis Jasiūnas, UAB Ekspla generalinis direktorius
  • Andrius Vilkauskas, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas

17:20 Konferencijos uždarymas

  • Malte Lohan, Orgalime generalinis direktorius

Dovana Lietuvos mokykloms – 3500 programinės įrangos SOLIDWORKS licencijų paketų

LINPRA, Švietimo ir mokslo ministerija bei LINPRA narė įmonė „IN RE“, įgaliotas „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, pasirašė trišalį memorandumą, pagal kurį Lietuvos mokykloms dovanojama 3500 licencijų paketų „SOLIDWORKS Student Design Kit“.

Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga, skirta mokslo ir mokymo tikslams, yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga galės pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.

Licencijas Švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei gegužės 17 d. perdavė Lietuvoje viešintis korporacijos generalinis direktorius Gian Paolo Bassi, dalyvaujant įmonės „IN RE“ direktoriui Vladimirui Popovui, LINPRA viceprezidentui Gintautui Kvietkauskui ir LINPRA prezidiumo nariui, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanui Andriui Vilkauskui.

„Kiekvienam šalies mokiniui turime užtikrinti kokybišką švietimą. Tokios iniciatyvos parodo, kad verslas gali labai konkrečiai ir prasmingai prisidėti prie ugdymo gerinimo ir tikimės, kad panašių iniciatyvų bus vis daugiau. Mokiniams labai naudinga turėti galimybę dirbti su programomis, kurios naudojamos realiame praktiniame gyvenime. Ir dar svarbiau, kad tokią galimybę turėtų visi Lietuvos mokiniai, nesvarbu kokioje mokykloje jie mokosi“, – sako švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

LINPRA viceprezidento Gintauto Kvietkausko teigimu, LINPRA ir Švietimo ir mokslo ministerija jau ilgą laiką bendradarbiauja bei vysto bendras iniciatyvas.

„Nuolat siekiame tobulinti ugdymo procesą ir kurti paskatas inžinerinės krypties specialistų gausėjimui. Toks projektas – vienas iš geriausių verslo ir valdžios bendradarbiavimo pavyzdžių, kuris bus apčiuopiamas mūsų mokyklose. Dėkojame korporacijai už dosnumą ir ministerijai už tolesnį perduotų licencijų įveiklinimą“, – sako G. Kvietkauskas.

Pasak A. Vilkausko, šios licencijos – itin svarbus žingsnis lavinant inžinerinį mąstymą, o tuo pačiu ir supažindinant su inžinerijos pasauliu jau mokyklose, leidžiant mokiniui priimti sprendimą dėl jo būsimų studijų profilio jau pajautus inžinerijos skonį.

„KTU šiuo keliu Lietuvoje žengė pirmasis jau daugiau kaip prieš 10 metų – tuomet universitetui lengvatinėmis sąlygomis buvo skirta per 500 tokių licencijų. Tai leido patobulinti inžinerijos specialistų rengimo procesą bei parengti specialistus pramonei, pasiruošusius dirbti greitai kintančios aplinkos sąlygomis. Džiugu, kad šiuo modeliu pasekė ir kiti universitetai taip, o dabar tai vyks ir mokyklose“, – pabrėžia dekanas.

 

 

Įvyko konferencija „Adding value with Industry 4.0“

LINPRA, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) bei nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija INFOBALT gegužės 17 d. Litexpo parodų centre trečią kartą organizavo tarptautinę konferenciją pramonės skaitmeninimo tema: „Adding value with Industry 4.0“.

Konferencijos metu ekspertai dalijosi žiniomis apie naujausias gamybos technologijų tendencijas ir įmonių patirtį, vyko diskusijos bei seminarai atskiromis temomis.

Vienas iš pagrindinės sesijos pranešėjų, Dassault Systemes SolidWorks Corp. generalinis direktorius Gian Paolo Bassi teigė, jog šiuo metu išgyvename pramoninį renesansą, turėdami galimybę gauti vis daugiau žinių per integraciją ir automatizaciją. Turime nebijoti rizikuoti ir stengtis automatizuoti. Automatizavimas yra galimybė, ne grėsmė. Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, jog inovacijos pramonėje randasi nebijant rizikuoti ir gebant išeiti iš komforto zonos. 

Nuotraukų albumas – LINPRA FB puslapyje. Fotografas Artūras Žukas.

Pranešimai:

 

Ketvirtoji pramonės revoliucija – nykstanti riba tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių

Šį ketvirtadienį, gegužės 17 d., įvyks trečioji ketvirtajai pramonės revoliucijai skirta tarptautinė konferencija „Pramonė 4.0. Pridėtinės vertės kūrimas“. LINPRA, „Infobalt“ ir Vokietijos-Baltijos šalių prekybos rūmų organizuojamame renginyje patirtimi dalinsis užsienio specialistai ir Lietuvos įmonių, jau pradėjusių permainas, atstovai: kaip neišvengiamiems pokyčiams turėtų pasiruošti tiek įmonių darbuotojai, tiek ir jų vadovai, nuo ko pradėti ir kokių konkrečių žingsnių imtis, kad ketvirtoji pramonės revoliucija neliktų vien tik popieriuje. Vienas iš pranešėjų – DS SOLIDWORKS Generalinis direktorius GIAN PAOLO BASSI dar iki konferencijos pasidalijo savo įžvalgomis apie nykstančias ribas tarp realaus ir skaitmeninio pasaulių, globalias tendencijas, pokyčius darbo rinkoje, švietimo sistemoje, verslo organizavime bei inovacijų svarbą. Kviečiame skaityti visą interviu (anglų kalba) ir išgirsti daugiau konferencijoje.

 

DS SOLIDWORKS Generalinis direktorius
GIAN PAOLO BASSI
www.solidworks.com

4th Industrial Revolution ­ blurring the lines between the digital and the real 

In the past, there were three industrial revolutions – Steam, Science and Digital Technology – and right now a revolution is happening again, for the fourth time. There is no shortage of enthusiasm and non-stop talk about the 4th Industrial Revolution; or as our interviewee Gian Paolo Bassi, CEO of Dassault Systemes’ SOLIDWORKS, would rather call it – the Industrial Renaissance. Why is it a Renaissance rather than a Revolution? Because during a revolution something is always lost, while a Renaissance is an era of innovation, where humans are at the centre of the action. Some fear does exist that automation and the developing technologies could take over people’s jobs and stability; however, G. P. Bassi believes to the contrary that automation has the potential to simplify or eliminate a number of tasks rather than entire jobs, so that technology will help people to do their jobs by making them easier. These technological changes are inevitable, and as we are living in very competitive world, every business must continuously work to create innovations in their business processes and to accommodate the changes.

There are significant changes occurring in terms of technology, manufacturing, design and in almost every other area related to digitalisation and 4th Industrial Revolution. Could you name some of the most significant changes that we will be seeing soon?

I think there are four significant changes that will occur in relation to the 4th Industrial Revolution. The first one is ‘The Age of Experience’. Designing and manufacturing will start to focus more on the products and services that deliver a superior experience, rather than a set of functionalities, and this includes connecting all products with real time data collection and feedback to constantly monitor the customer experience and expectations, and to adapt in real time to the changing requirements.

The second change is ‘mass customisation’. Higher flexibility in the production processes will lead to what I call mass customisation, which is a movement away from the mass production that we see today. People want to own unique things, and we can already see today the proliferation of online, on-demand product configurations. For instance, you can order cars with an increasingly large and customisable array of features and finishes. This will evolve into the real time manufacturing of all types of goods. We are already seeing a huge impact in health care, where custom implants are being designed and manufactured for each patient based on MRI 3D data, with documented better clinical outcomes.

Third, we will begin to see circular economies. Manufacturing will be more decentralised, and this means that circular economies will be possible. Circular economies are those that produce locally the goods and products that are consumed locally, and this is already in the radar of developing countries like Rwanda and Bhutan.

And finally, there will be the invention and use of new materials. New manufacturing technologies, like the several varieties of 3D printing, will make it possible to create innovations in the material sciences, and this has the potential to extend to new synthetic bio-materials.

In every Industrial Revolution throughout history, there always has been some level of uncertainty about people’s jobs; however, there has always been work that needs to be done by a person. What about now – what do these changes hold for the future of the labour market and for people’s experiences in it? Are the technologies a threat; or is it the contrary?

New technologies and automation have been affecting people and societies since the dawn of civilisation. I think that the very definition of civilisation is the progressive march towards the means and methods that will improve life for everybody. We could say that the overall the march of progress has brought more good than harm. However, today less people live in poverty, health calamities like widespread epidemics are pretty much a thing of the past, and food production techniques have the potential to reduce hunger on a wide scale.

In more practical terms, ‘yes’ some jobs will disappear, or will become less necessary; for instance, bank clerks are largely being displaced by ATM machines. On the other hand, there is a greater need for competent financial advisors. New opportunities will also emerge. A few years back, jobs like social media communication experts or big data analysts were unheard of.

There was a very interesting McKinsey research report published on the impact of automation on jobs in North America (it is widely documented online), which pointed out that automation has the potential to simplify or eliminate a number of tasks rather than entire jobs, and this potential is very much spread across all income level and job roles, from food processing employees to CEOs (I can certainly relate to these findings!). In the same report, it was found that only 4% of tasks truly rely on the most human and non-automatable assets: emotional intelligence, creativity and imagination. Today, we are still facing enormous problems: congested cities, a housing crisis, exploding costs of healthcare and education. Too many people are still lacking basic needs like food, shelter and safety, while we also have a looming energy crisis and constant pressure to secure scarce resources, as well as the problem of climate change. We certainly need to have more people dedicated to working on solving these problems, and to do that we need to democratise two things: knowledge and tools. People with the knowledge and the tools to realise their dreams will surprise us with the innovations they can come up with, which will make everybody’s lives better.

Actually, I often see many examples of amazing innovations among our customers. For example, Blokable is a manufacturer of modular and highly energy-efficient houses that could likely help alleviate the housing crisis that we are seeing in so many communities. Freight Farms is also worth a mention. They have invented automatic hydroponic mini-farms that can be housed in a discarded freight container. The yield of each mini-farm is equivalent to two acres or more, making it possible to grow food very close to the consumption site and in unfavourable environments. And last but not least is Boom. This is a small team that is reinventing supersonic commercial aviation, to make travel much more convenient and to shorten the distances between people. Today, design and simulation tools for complex aircrafts are very much accessible to everyone.

To be able to move forward in the development of technology, education is a key element. What is the role of higher education institutions in fostering all the abilities and knowledge needed in students and our future professionals? What should the higher education institutions be doing?

Yes, education is a key element, and all societies must expand what we call the STEM (Science, Technology, Engineering, Mathematics) subjects at all levels. Today, this is not confined to higher education, as there are amazing initiatives underway even at the high school level like the FIRST Robotics competitions, where students can design and build very capable robots to perform highly complex tasks. I think that education in STEM is also the responsibility of commercial enterprises. For instance, Dassault Systemes SOLIDWORKS has always been involved in education initiatives. In addition to providing our tools to schools from any background at very affordable rates, we are working with teachers to build the right curriculums for a variety of courses. We train the educators and maintain a certification programme to test and keep everybody’s skills up-to-date in the fields of design to manufacturing, and we also have a very large library of online training courses, part of which are available to everybody.

Even though there will be always some cautious and prudent CEOs and leaders, do you think that digitalisation and the growth of technology are unavoidable, and that every industry will eventually accommodate these changes? Why is this so?

Even cautious and prudent CEOs must continuously develop innovations in their business processes, as today we are living in a very competitive world. We live in an era of constantly increasing expectations, global competition and ruthless online scrutiny of products and services. Digitalisation can make the companies more agile and shorten the distance to their customers. Not long ago the mantra was the ‘time to market’, but now the catchphrase is increasingly becoming the ‘right to market’ – which means a company really needs to understand what its customers need and want and deliver this very quickly. Digitalisation and connectivity will be a tremendous help in this direction.

What do businesses and entrepreneurs need to do, and what do they need to change in order to achieve all the goals and technologies we are talking about when we discuss the 4th Industrial Revolution?

I think we need to constantly educate ourselves, to create a “Chief Innovations Officer” role (seriously!) and to tolerate failure, meaning they need to experiment often, as this will cause them to fail fast and learn faster. The agility of organisations and their tolerance to failure is the key to success. I read somewhere that some Google products did not last for more than a day on the marketplace.

Are there any risks involved in the 4th Industrial Revolution?

By their nature, revolutions are not gentle, and somebody is always left behind. Something precious may be lost, and this is why we prefer to talk of an Industrial Renaissance. The Renaissance was an era of incredible innovations, both in art and technology; but the true novelty of this time period was that humans were at the centre of the action. This is clearly reflected by the paintings of the era and by the emergence of a new class of merchants and artisans. Let’s not forget that the printing press was invented in the fifteenth century, and it is likely the most important innovation of the millennium because it made knowledge so much more accessible.

I think that the risks involved in automation and new technologies can be mitigated by a parallel increased access to knowledge and tools, and in this way we can really transform a revolution for a few into a Renaissance for everybody.

You have been working in the 3D, CAD and PLM industries for over 25 years, and now you are a CEO at Dassault Systemes SolidWorks. How has this industry changed over time? I know it’s not an old industry, but maybe even the industries which began along with the 4th Industrial Revolution are having to adapt and change over time?

The innovations that have taken place in our industry, just like the invention of the printing press, are among the engines of the digital transformation that is at the core of Industry 4.0. We benefit from and rely upon the dramatic shifts taking place in information technology: the ubiquitous computing industry, the mobile–cloud convergence, and the growing availability of large bandwidths. The result is that our industry is progressing from one that is composed of isolated solutions to a truly integrated multi-disciplinary approach, where for instance mechanical, electrical and electronic designs are converging on the same platform. We are making sophisticated multi-scale simulations available to every designer, and by doing so we are blurring the boundaries between the digital and the real, and between bits and atoms to the point that we will be able to easily go from bits to atoms (and vice versa) at the click of a button, as was famously said by Prof. Neil Gershenfeld, Director of the Centre for Bits and Atoms at the Massachusetts Institute of Technology, with whom we are collaborating. We are also supporting a new trend in our society where there is a lot of interest in personal fabrications. The FabLab movement, which is also a creation of the Centre for Bits and Atoms of MIT, is an example of this trend where design and manufacturing tools really need to be adapted and simplified for mass adoption.

What is Dassault Systemes trying to create and achieve? It’s obvious that the corporation is trying to help businesses create new things in order to accelerate innovation, but how is this achieved?

Our stated mission is to ‘Inspire Innovation’. You are right: today, our customers don’t ask for more productivity as they did in the past, but instead ask for more innovations. What we are doing in order to help them be more innovative can be summarised in two words: integration and automation. Integration means simplifying and closing the knowledge gap, by bringing multiple designs in the manufacturing disciplines together in the simplest possible way; for instance, by combining mechanical and electrical designs, as mentioned previously. Automation is about massively leveraging the use of simulations to help engineers make the right decisions, and it is also about using the power of Machine Learning to reduce the need for repetitive tasks. Let me give you an example: designers often need to document their design decisions in drawings, and they need to write down the dimensions and tolerances neatly on a sheet of paper. We now believe that it is possible to automatically analyse the patterns that many designers follow in creating this kind of documentation and to automate most of these processes.

Interestingly, one of our customers said that our platform (it is called the ‘3DEXPERIENCE platform’) could deliver to every engineer the brain power of hundreds of scientists, and this is actually what we are trying to achieve through integration and automation.

Do you believe that adaptation of innovations could be the key for businesses to successfully take advantage of and use the new technologies?

Innovations don’t happen in a vacuum, so ‘yes’ continuous adaptations are actually necessary for the innovations to become breakthroughs. The businesses need to develop a culture of continuous innovation. There is much talk about ‘design thinking’, but design as a discipline is about exploring and experimenting to make the impossible possible, and failure is an inevitable part of this process. I love a quote from Thomas Edison: when he was asked why he failed thousands times before successfully inventing the light bulb, he answered that he didn’t actually fail, he just successfully found one thousand solutions that didn’t work!

 

Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro planai

Balandžio 26 d. įvyko LINPRA koordinuojamo Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro (DIH) susirinkimas, į kurį buvo kviečiamos įmonės, teikiančios skaitmenines ar kitas inovatyvias paslaugas gamybai bei norinčios prisijungti prie skaitmeninių inovacijų centro partnerių.

Šio centro tikslas – sutelkti LINPRA narius ir kitus Lietuvos ekosistemos dalyvius ir skaitmeninėmis technologijomis padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą. Centras skirtas vieno langelio principu užtikrinti gamybos įmonėms reikiamų skaitmeninių ir inovatyvių paslaugų tinklaveiką.

Susitikimo metu buvo pristatyta Advanced Manufacturing Digital Innovation HUB inciatyva, PWC projektas „Smart Factories in new EU Member States“, tai pat buvo tariamasi apie tokio centro poreikį ir galimas jo veiklas, pristatyti Nacionaliniai ir Europiniai fondai DIH‘o veikloms finansuoti, buvo aptartas preliminarus DIH‘o biudžetas.

Susitikime dalyvavo VšĮ „Intechcentras“, UAB „BaltLed“, UAB „InRe“, UAB „Baltec CNC Technologies“ (nuotoliniu būdu), UAB „Elegantiškos technologijos“, UAB „SKF“, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“.

Planuojamas sekantis strateginis susitikimas, kurio metu bus toliau aptariamos investicijos į HUB’o plėtrą, apsibrėžiamos veiklos kryptys ir siekiami rezultatai, verslo modelis, naudos įmonėms.

Vokietijos ir Baltijos šalių atstovų apvalaus stalo diskusija „Hannover Messe 2018“ parodoje

Balandžio 23–27 d. Hanoveryje, Vokietijoje vykstančioje tarptautinėje pramonės automatizacijos ir inovatyvių technologijų parodoje „Hannover Messe 2018“ dalyvavo delegacija iš Lietuvos. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai organizavo apvalaus stalo diskusiją tema „ Industrie 4.0“, kurioje LR Ūkio viceministras Gintaras Vilda pristatė Lietuvos „Pramonės 4.0“ platformą. Diskusijoje taip pat dalyvavo Baltijos šalių ekspertų komanda: LINPRA direktorius Darius Lasionis, Latvijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Raimonds Aleksejenko, Latvijos mašinų pramonės ir metalo apdirbimo asociacijos MASOC stebėtojų tarybos pirmininkas Vilnis Rantiņš, Estijos Ūkio ministerijos ekonominio vystymo departamento direktorius Kaupo Reede ir kiti. Apvalaus stalo diskusiją papildė Vokietijos atstovai: Federalinės Ūkio ministerijos skaitmeninimo ir Industry 4.0 departamento vadovas Ernst Stöckl-Pukall, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už tarptautinius ryšius Dr. Volker Treier ir kiti aukšto rango Vokietijos „Industrie 4.0“ platformos dalyviai.

Vokietijos „Industrie 4.0“ platformoje ūkio ministerija, asociacijos ir įmonės dirba įvairiais lygmenimis tam, kad būtų užtikrinta skaitmeninė ateitis. Platformos iniciatyvinė grupė dirba penkiomis pagrindinėmis kryptimis: Būtinieji Industrie 4,0 standartai ir normatyvai, Tyrimai ir inovacijos, Saugumas sistemų tinkle, Teisinis pagrindas, Veikla, švietimas ir mokymas. Baltijos šalių ir Vokietijos atstovų apvalaus stalo diskusijoje kiekvienos šalies delegacija siekė atskleisti ir pristatyti, ką pramonės skaitmeninimo srityje iki šiol pavyko nuveikti ir kaip paskatinti tarptautinį glaudesnį bendradarbiavimą. Vokietijos „Industrie 4.0“ platforma, AHK vertinimu, rodo vis didesnį susidomėjimą Baltijos šalimis, tačiau dar labai trūksta detalesnės informacijos, o šis susitikimas sudarė galimybes aiškintis unikalius Estijos, Latvijos ir Lietuvos pranašumus tiek atskirai, tiek kaip bendram regionui. Diskusija skatino dalintis idėjomis ir bendromis jėgomis siekti proveržio pramonės skaitmeninimo srityje.

 

 

Priėmimo į mokymo įstaigas planai rodo palankias tendencijas inžinerinei pramonei

Švietimo ir mokslo ministerijai ėmusis ryžtingų sistemos pertvarkų jau matyti apčiuopiami rezultatai – šiandien socialiniams partneriams ir verslui pristatyti 2018 m. priėmimo į profesines ir aukštąsias mokyklas planai yra derinami prie verslo ir darbo rinkos poreikių. Tai ypač svarbu didžiausią darbuotojų poreikį jaučiančiai Lietuvos inžinerinei pramonei, kuri sukuria ir didelę dalį Lietuvos BVP, ir tūkstančius darbo vietų.

Kompleksiški LR Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai – bendras priėmimas per LAMA BPO sistemą, užtikrinantis skaidrumą, ir specialistų poreikio planavimas atsižvelgiant į prognozes bei regionų prioritetines plėtros sritis – leidžia darbdaviams pasidžiaugti pristatytais priėmimo į profesines mokyklas planais. Vienareikšmiškai akivaizdu, kad didžiausią poreikį jaučia gamybos ir perdirbimo, inžinerinės pramonės, verslo ir administravimo, statybos, socialinės gerovės sektoriai. Iki šiol šių sektorių darbuotojų paklausos užtikrinti nebuvo įmanoma, nes jie paprasčiausiai nebuvo ruošiami arba jų buvo paruošiama nepakankamai. Tuo tarpu grožio industrijai paruošiamų specialistų skaičius buvo perteklinis. Kad įvestų balansą, Švietimo ir mokslo ministerija 2017 m. priėmimą į profesines mokyklas pirmą kartą suorganizavo centralizuotai, per LAMA BPO sistemą, tokiu būdu tai bus daroma ir 2018 m.

2017 m. į inžinerijos krypties programas profesinėse mokyklose įstojo virš 4000 žmonių, panašų skaičių planuojama priimti 2018 m. rugsėjį. O 2020 m. prognozė rodo beveik 6500 specialistų poreikį. Inžinerinę pramonę vienijančios asociacijos „Linpra“ viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas atkreipia dėmesį: „Ligšiolinė pagal pageidavimų koncerto principą veikusi priėmimo sistema į profesines mokyklas buvo ydinga, nepagrįsta jokia logika ir realybe. Todėl kaip inžinerinės pramonės atstovas džiaugiuosi išaugusiu dėmesiu šiam svarbiam sektoriui ir ŠMM vykdomomis permainomis. Taip pat džiugina ir tai, kad bus atsiliepta ir į regionų poreikius, vadovaujantis oficialiomis specialistų poreikio prognozėmis“.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytus planus, rengiant specialistus vis labiau bus atsižvelgiama ir derinami investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų siūlymai ir ateities darbo prognozės. O iki 2020 m. pagal šiuos siūlymus bus nuosekliai keičiamos taisyklės bei tvarkos, švietimo įstaigų programos pritaikomos pagal realų rinkos poreikį.