Gintaras Rimša išrinktas sektorinio profesinio komiteto pirmininku

#LINPRAekspertai

Siekiant įmonių poreikį atliepiančio profesinio mokymo, glaudesnės švietimo ir verslo partnerystės, patvirtinti naujos sudėties sektoriniai profesiniai komitetai. Tai patariamoji institucija, kurioje vyksta svarbūs ir reikalingi pokyčiai formuojant ir koordinuojant profesinį rengimą.

LINPRA prezidiumo narys UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininkas Gintaras Rimša buvo išrinktas vieno iš sektorinių profesinių komitetų pirmininku. G. Rimša atstovaus  Pagrindinių metalų ir metalo gaminių, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, elektros įrangos, variklinių ir kitų transporto priemonių, mašinų ir įrangos gamybos ir remonto sektoriniame profesiniame komitete.

Sektorinis profesinis komitetas koordinuoja kvalifikacijų klausimus skirtinguose ūkio sektoriuose pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas. Pagrindinis komitetų uždavinys – profesinių standartų aprobavimas, programų rengimas, sprendimų priėmimas dėl sektoriui reikalingų kompetencijų ugdymo ir kt.

LINPRA atstovų dalyvavimas šiuose komitetuose yra svarbus indėlis norint gerinti specialistų rengimo kokybę ir kartu su švietimo įstaigomis siekiant bendro tikslo – parengti ir turėti gerus darbuotojus.

 

Projektas atvedė praktikantus

#LINPRAnariai
#LINPRAprojektai
#LINPRAekspertai

LINPRA koordinuojami projektai įtraukia ne tik tiesioginius projektų dalyvius, bet atveria ir kitas galimybes – pavyzdžiui, padeda rasti iniciatyvių studentų ir pasiūlyti jiems praktikos vietas įmonėse, kur jie labai reikalingi. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje projekto ATVERK2* pristatymo metu dalyvavo #LINPRAnariai „Altas komercinis transportas“. Jie ne tik atvėrė duris verslumo projekto dalyviams, su kuriais dalinsis savo patirtimi ir padės kurti verslo planus. Tuo pačiu įmonės atstovai užmezgė ryšius su aktyviausiais kolegijos studentais ir pakvietė juos atlikti praktiką.

Pasak Ingos Radzevičienės, ALTAS personalo projektų vadovės, jau nusistovėjusi praktika – kiekvienais metais į savo kolektyvą integruoti po kelis studijuojančius žmones. Tokių mainų nauda yra didelė tiek įmonei, tiek patiems studentams – realioje įmonėje studentai pamato, kaip stipriai koreliuoja jų studijuojami dalykai su praktine veikla. „Nesiekiame tokiu būdu užsiauginti naują darbuotojų kartą. Svarbiausias mūsų keliamas tikslas – tai dalintis gerąja praktika ir parodyti studentams įvairias galimybes tiek renkantis vėlesnes studijas, tiek ieškant nuolatinės darbo vietos ateityje. Atlikdami praktiką mūsų įmonėje, studentai gali pamatyti visus gamybos procesus ir realiai išbandyti save įvairiose pozicijose. Turime planų greta profesinės praktikos integruoti ir vadybinę įmonės valdymo pusę, kad praktikai pasibaigus, studentai išsineštų kiek galima platesnį organizacijos valdymo profilį“.

Gero starto ir veiklaus sezono studentams bei įmonei!

* Apie projektą (nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0029):

„Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų socialinio verslumo ir kūrybiškumo ugdymas gerinant jų kompetencijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams (ATVERK-2)“ – tai universitetų ir kolegijų studentams skirtas projektas, kuriame jaunimas apmokomas verslumo pagrindų ir kviečiamas generuoti bei vystyti savo gamybinio verslo idėjas. Dirbdami komandose, imituojančiose įmonių veiklą, geriausias idėjas studentai įgyvendina įmonėse įkurtuose Verslumo ir techninės kūrybos centruose, padedami įmonių mentorių, jie praktiškai kuria verslo planus. Projektas skirtas tam, kad studentai, baigdami universitetą, kartu su technologinėmis ir kitomis profesinėmis žiniomis įgautų ir tvirtus verslumo ir kūrybiškumo pagrindus, ypač pritaikytus „Pramonė 4.0“ kelyje.

* Apie „Altas komercinis transportas“

UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojų. 2002 m. įsteigtos bendrovės atstovybės veikia 17-oje valstybių, o „ALTAS komercinis transportas“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. „ALTAS komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio masto partneriais, įskaitant automobilių markių „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir „Iveco“ gamintojus. Bendrovės sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 220 skirtingos specializacijos profesionalų.

 

Projekto 4Change rezultatai pristatyti ekspertų seminare

, ,

Kaip pažymi Europos Komisija, pastaruoju metu gamybos įmonėse vis labiau didėja pažangiosios gamybos technologijų (AMT) taikymas, todėl šie pokyčiai turi tiesioginį poveikį naujiems įgūdžių poreikiams.

Siekdama išspręsti iššūkius, susijusius su atitinkamų įgūdžių trūkumu pramonėje, Europos Komisijos Vykdomoji agentūra smulkiajam ir vidutiniam verslui (EASME) bei Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas (DG GROW) neseniai paskelbė naują iniciatyvą „Pagrindinių didelio poveikio technologijų (KET) ir pažangių gamybos technologijų (AMT) mokymo programų gairių“ (sutarties Nr. EASME / COSME / 2017/004) kūrimui. Šia iniciatyva siekiama didinti esamų mokymo programų kokybę ir aktualumą bei skatinti geresnį pramonės, švietimo ir mokymo organizacijų bendradarbiavimą, kad šių gamybos technologijų taikymas švietime ir mokyme būtų suderinti su XXI amžiaus poreikiais.

Rugsėjo 18 d. Briuselyje vykusiame ekspertų seminare susirinko pagrindiniai specialistai, tyrėjai ir politikos formuotojai, kurie aktyviai dalyvauja pažangių gamybos technologijų švietimo ir mokymo srityje Europos šalyse, ypatingą dėmesį skiriant mokymui darbo vietoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos projektų vadovė Agnė Kudarauskienė pristatė, kaip asociacijos kartu su partneriais įgyvendinamas Europos Komisijos finansuojamas projektas „Industry 4.0 Challenge: Empowering Metalworkers for Smart Factories of the Future (4CHANGE)“ padeda tobulinti profesinio mokymo turinį ir kuria inovatyvias mokymosi strategijas, pritaikomas ir mokymui darbo vietoje, ir profesinėse mokyklose, siekiant ugdyti tinkamas specialistų kompetencijas, reikalingas pažangių gamybos technologijų srityje. Ekspertams ir politikos formuotojams buvo pristatytas naujai sukurtas ugdymo turinys metalo apdirbimo specialistams ir inovatyvios priemonės šiam turiniui perteikti – E-mokymosi platforma, CNC simuliacijos pavyzdžiai. Prezentaciją galite rasti čia.

Seminaro rezultatai bus panaudoti Europos Komisijos Vykdomajai agentūrai smulkiajam ir vidutiniam verslui (EASME) bei Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generaliniam direktoratui (DG GROW) rengiant mokymo gaires įmonėms ir švietimo teikėjams, kurie aktyviai dalyvauja pažangių gamybos technologijų švietimo srityje.

Matematizuotos profesijos – ateities progreso variklis

 

  • Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia pasaulį, reikalaudama „kietuosius“ gebėjimus išsiugdžiusių specialistų
  • Pagal daugumą prognozių, maždaug 8 iš 10 perspektyviausių specialybių yra susijusios su STEM sektoriais (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics)
  • Taikomoji matematika ypač reikalinga šiuolaikinėms inžinerijos, verslo, ekonomikos ir kitų sričių problemoms spręsti
  • Šiuolaikiniai inžinieriai privalo būti tarpdiscipliniški ir įvaldę „minkštąsias“ kompetencijas

Straipsnio šaltinis „KTU“ 

Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos per artimiausius 15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai. Vykstant technologijų virsmui keičiasi ir specialistams keliami reikalavimai –turintys tarpdisciplininių įgūdžių, gerų analitinių gebėjimų, išlavintą loginį mąstymą, gebėjimą nuolat mokytis ir greitai adaptuotis prie besikeičiančio pasaulio, išliks paklausiausiųjų sąraše bei turės pranašumą profesiniame kelyje.

Jau 2014 m. STEM (STEM – mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika, angl. Science, Technology, Engineering, Mathematicsšvietimo koalicijos vykdomasis direktorius Jamesas Brownas teigė, jog su STEM sektoriais susijusios profesijos – tai ateities profesijos. Remiantis Pasaulio Ekonomikos forumo darbų ataskaita, STEM sektoriuose bus sukurta daugiausia naujų darbo vietų.

Plačiau: KTU“  

Nauji nariai LINPRA asociacijoje

Inžinerinės pramonės sektoriuje veikiančias įmones, šiam sektoriui specialistus ruošiančias ir bendradarbiaujančias švietimo bei mokslo įstaigas vienijanti asociacija LINPRA nuolat auga. Paskutinio prezidiumo posėdžio metu naujomis asociacijos narėmis buvo patvirtintos 3 įmonės: UAB „Constro“, UAB „Iremas“ ir UAB „Coverline Baltic“.

Plungėje 2008-aisiais įkurta ir įvairiose Europos šalyse projektus įgyvendinanti UAB „Constro“ specializuojasi plieno konstrukcijų apdirbimo, suvirinimo ir montavimo srityje. Įmonėje įdiegta integruota vadybos sistema, apimanti kokybės, aplinkos apsaugos, profesinės saugos ir sveikatos vadybos sistemas. UAB „Constro“ įmonėse Lietuvoje ir užsienyje dirba apie 200 savo srities specialistų.

UAB „Iremas“ – viena stambiausių metalo apdirbimo, gamybos, mechaninių bei elektrotechninių įrenginių montavimo, remonto, projektavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 700 darbuotojų. 2009 metais įmonė įdiegė integruotą kokybės, aplinkos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą.

UAB „Coverline Baltic“ siūlo individualias automatizavimo sistemas, atitinkančias visus šiuolaikinius europinius standartus. Įmonės specializacija – gamybinių procesų automatizavimas panaudojant jau turimus agregatus, arba projektuojant ir gaminant naujus. „Coverline Baltic“ įrengtų sistemų taikymo sritys: nuo maisto iki metalo apdirbimo pramonės.

Klaipėdoje rugpjūčio 17 d. vykusio LINPRA prezidiumo posėdžio metu taip pat buvo aptartas Lietuvos lazerių sektorius ir jo vaidmuo inžinerinės pramonės ekosistemoje, pristatyti sektoriaus progresyvūs rodikliai, reikšmė Lietuvos ekonomikai ir pasaulinėje aukštųjų technologijų ir lazerių rinkoje. Lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje. PLAČIAU.

Ką pamirštame kalbėdami apie ateities produktų gamybą Pramonės 4.0 kontekste?

 

  • Inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kompetencijos – ateities gamybos pagrindas.
  • Gamybos inžinerija taps sudėtingų procesų inžinerija, kurioje neišsiversime be didžiųjų duomenų analitikos.
  • Todėl šiandien kaip niekad svarbu specialistus ruošiančių įstaigų ir pramonės sektoriaus bendradarbiavimas, investicijos ne tik į naujas technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones.

Straipsnio šaltinis „15min

Robotika, pramonės skaitmenizavimas, ketvirtoji pramonės revoliucija – diskusijų temos, apie kurias vis dažniau girdime pasisakymų medijoje. Iš tiesų, Pramonė 4.0 neišvengiamai paliečia įvairias gyvenimo sritis – išmanūs prietaisai padeda buityje, kuriamos vis pažangesnės dirbtinio intelekto programos, įmonėse atliekami procesai vis sparčiau automatizuojami, siekiant produktyvumo užduočių atlikimui naudojami įvairūs robotai.

Tai keičia ir produktų kūrimo bei gamybos ciklą. Kai šiuo metu kalbame apie gamybos procesus ir su jais susijusias technologijas, medžiagų apdirbimą, gamybos įrangą ir įrankius, turime apie tai galvoti gamybos inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kontekste. Būtent šių kompetencijų tandemas ir kurs ateities gamybos procesą, kuriame specifiniai robotizavimo sprendimai leis rutininius, kūrybinių sprendimų nereikalaujančius darbus mechanizuoti ir automatizuoti.

Visi šie procesai egzistavo dar iki dabartinio supratimo apie Pramonę 4.0, tačiau pramonės skaitmeninimas tik padidino šių trijų inžinerinių kompetencijų integralumą. Šios kompetencijos tampa gamybos proceso pamatine ląstele, jos turi sąveikauti tarpusavyje iš anksto numatydamos būsimus duomenų mainus ir jų poveikį.

Pramonė 4.0 taip pat keičia ir klasikines inžinerijos sritis, pavyzdžiui, projektuojant ateities gaminius reikės galvoti apie produktų konstrukcinius sprendimus, kurie leistų gaminį surinkti robotizuotu būdu.

Apskritai gamybos inžineriją suvoksime žymiai plačiau nei buvome įpratę iki šiol: tai bus procesų inžinerija, kurioje duomenų srauto valdymas ir jų parametrų kitimas bus labai svarbus planuojant ir valdant visą gamybos procesą. Tuo tarpu ICT (informacinės ir komunikacinės technologijos) ir didžiųjų duomenų analitika, taps kompetencija, be kurios ateities inžinieriai negalės efektyviai veikti kaip savo srities profesionalai.

Vis dėlto vykstančio skaitmeninimo virsmo nereikėtų suprasti vien kaip robotizavimo. Gamybininkams tai derėtų suvokti kaip galimybę dar kartą pergalvoti, kokius duomenis proceso prasme jie nori matyti, valdyti, kokie duomenys jiems yra svarbūs gamybinio proceso prasme, o kurie duomenys reikalingi pačiam kuriamam gaminiui, siekiant jį padaryti dar funkcionalesnį ir draugišką vartotojui.

Natūralu, jog įmonių reakcija į vykstančius skaitmeninimo pokyčius yra įvairi, tačiau būtinybę į juos reaguoti suvokia visi. Ne paslaptis, jog jaučiamas specialistų, gebančių dirbti komandoje prie didelių projektų ir procesų, turinčių išlavintą tarpdisciplininį požiūrį, trūkumas.

Ką galime padaryti, norėdami tinkamai reaguoti į neišvengiamus ateities pokyčius pramonėje, darbo rinkoje? Prognozuoti ilgalaikėje perspektyvoje yra sudėtinga, kiek lengviau – galvoti apie tendencijas, o šios yra aiškios – tai gamybos procesų skaitmeninimas ir robotizavimas, taigi įmonės pirmiausia turėtų galvoti apie tai, kaip prisitraukti ir, tuo pačiu, ugdyti atitinkamas darbuotojų kompetencijas. Kaip prisitraukti ir išlaikyti darbuotojus, gebančius prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, atvirus naujovėms ir nuolatiniam mokymuisi.

Specialistus ruošiantiems universitetams ir pramonės sektoriui tai puikus būdas ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, sąlyčio taškų. Pagrindinis iššūkis aukštosioms mokykloms – suprasti ir priimti pramonės poreikius, o vienintelis būdas tai padaryti – pastovus darbas ir kartu su pramone vykdomi tyrimai.

Nuo seno bazinis inžinierių lygis Lietuvoje yra geras – tai rodo puiki alumnų integracija tarptautinėse kompanijose, o tarpdiscipliniškumas suteikia universitetams ir tarptautinio konkurencingumo.

Sąlyginai nedideli lietuviški universitetai turi dideles lankstumo ir integralumo galimybes lyginant su senosios Europos universitetais.

Ateinančius iššūkius pasitikime drąsiai ir atsakingai, investuokime ne tik į naujausias technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai būtume pasiruošę tinkamai.

Lazeriai – reikšminga inžinerinės pramonės ekosistemos dalis

Pažangą lazerių mokslo ir gamybos srityje demonstruojanti Lietuva visame pasaulyje yra pripažįstama viena iš šalių lyderių mokslinių lazerinių technologijų rinkoje ir užima tvirtas pozicijas tarp pramoninių valstybių. Kęstutis Jasiūnas, aukštųjų technologijų įmonės „Ekspla“ vadovas ir LINPRA viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad lazerių pramonė sudaro svarbią dalį Lietuvos inžinerinės pramonės ekosistemoje ir prisideda prie sektoriaus ir visos šalies bendro progreso ir konkurencingumo stiprinimo.

Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 900 žmonių, ir kas metus darbuotojų skaičius auga apie 10 proc . Kas penkerius metus dvigubėja pardavimų apimtys – 2017 m. jos pasiekė 115,7 mln. Eur, o daugiau nei pusė pajamų yra gaunama iš pramonės klientų. Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje – į užsienio šalis jos eksportuoja daugiau nei 90 proc. pagamintų produktų ir kai kuriose nišose neturi net ir globalių konkurentų. Lietuvos lazeriai eksportuojami į daugiau nei 70 valstybių: Į Europos Sąjungos šalis – 45 proc. (į Vokietiją – 14 proc., Prancūziją – 5 proc.); į JAV – 26 proc.; Kiniją – 10 proc.; Japoniją – 6 proc.; P. Korėją – 4 proc. ir kitur.

Kurdami gaminius, esančius ant technologinių pasiekimų ribos, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus. Tai viena iš Inžinierinės pramonės sričių, kur verslo investicijos į mokslinius tyrimus siekia iki 10 proc. nuo pardavimo apimčių.

Pasak K. Jasiūno, svarbu ne tik ekonominis, bet ir socialinis efektas. Lietuvoje naujas, pasaulyje taikomas konkurencingas technologijas ir produktus kuriančios lazerininkų įmonės patenka į didžiausius vidutinius atlyginimus mokančiųjų dvidešimtukus ar penkiasdešimtukus. Lazerių įmonių specialistai neieško geriau apmokamo nekvalifikuoto darbo užsienio šalyse, o išvykę tobulintis į pažangių šalių pažangias įmones, grįžta į Lietuvą pritaikyti įgytos naujos patirties.

Nors absoliutus lazerių ir fotonikos sektoriaus pardavimų ir sumokamų mokesčių dydis, palyginti su kitų sektorių pardavimais, nėra didelis, tačiau vienas darbuotojas Lietuvos lazerių skirtingose įmonėse per metus sukuria nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Palyginimui: pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. pagal EVRK C26 kodą „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“ (Statistikos departamento duomenys) veikloje yra 54,4  tūkst. EUR, kai bendrai visoje inžinerinėje pramonėje pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. buvo ~33 tūkst. EUR. Ir nors lazeriai kaip produktas bendroje Lietuvos eksporto pardavimų rinkoje sudaro nedidelę dalį, tačiau garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau negu biotechnologijos ar krepšinis. Lietuvos vadovai pristatydami Lietuvą savo kalbose neretai su pasididžiavimu mini Lietuvos Lazerių pramonę ir jos pasiekimus, parodydami Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį.

Be lazerinių technologijų negali apsieiti ir visos inžinerinės pramonės ekosistema. Lazerių sektorius yra svarbus užsakovas subrangovams – tikslioms metalo apdirbimo, elektronikos įmonėms. Progresas lazerių srityje nesustos, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje nuolat stiprėja, tad lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras siūlo įmonėms apmokyti savo darbuotojus

Pasinaudokite galimybe motyvuoti darbuotoją ir išsiugdyti sau specialistą 

Nuo rugsėjo 3 d. LINPRA nariai Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras pradeda mokymus pagal  modulines profesinio mokymo programas:

  • SUVIRINTOJO;
  • SANTECHNIKO;
  • METALO APDIRBIMO STAKLININKO.

VJDRMC KVIEČIA APMOKYTI DARBUOTOJUS, NES:

  • Mokymai derinami su darbu (vykdomi pameistrystės mokymo forma arba vakarinėje grupėje);
  • Mokymai naudingi siekiant pakelti darbuotojų kvalifikaciją ar juos perkvalifikuoti, praplėsti teorines žinias praktiniais įgūdžiais;
  • Po mokymų išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis profesinio mokymo diplomas;
  • Galimybė įskaityti turimas kompetencijas;
  • Mokymai finansuojami valstybės lėšomis – NEMOKAMI.

INFORMACIJA APIE MOKYMUS:

  • Mokymų trukmė – iki 2 metų;
  • Minimalus išsilavinimas – baigta vidurinio ugdymo programa;
  • Mokymų vieta – VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Jeruzalės g. 53, Vilnius.

REGISTRACIJA Į MOKYMUS:

  • Elektroniniu būdu lamabpo.lt
  • Registracija galima iki rugpjūčio 28 d.

KONSULTACIJA TEIKIAMA:

Adresu Jeruzalės g. 53, Vilnius
El. paštu: priemimas@mokymas.eu
Tel. 8 (5) 269 7369
Mob.+370 698 56 093

 

Rezultatą pasieksime tik investuodami į skaitmeninimą ir už paramą reikalaudami grąžos

Lietuvos verslo paramos agentūra LVPA ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA įmonėje „Arginta Engineering“ surengė susitikimą-seminarą priemonei „Pramonės skaitmeninimas LT“ pristatyti. Susitikime dalyvavo LVPA kolektyvas, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės, Ūkio ministerijos, Kauno technologijos universiteto atstovai. Toks susitikimas sudarė galimybę paramą organizuojančiai agentūrai pristatyti įmonėms priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ ir išgirsti rūpimus klausimus, iššūkius, realius poreikius, susipažinti su Lietuvos inžinerinės pramonės bendra situacija ir įžvalgomis, ko reikia, kad pramonė sparčiai augtų, išlaikytų ir stiprintų savo konkurencingumą.

Susitikime dalyvavęs LINPRA prezidentas, „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius apibendrino: „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės yra pajėgios gaminti gerokai daugiau negu varžtą, detalę, elementą. Jos gali ir privalo gaminti aukštos pridėtinės vertės gaminius. Puikus pavyzdys – „Arginta Engineering“, kurioje vienam darbuotojui tenka apie 40 tūkst. Eur sukuriamos pridėtinės vertės per metus. Kitais metais šis rodiklis sieks 43 tūkst. Eur. Tai yra labai daug Lietuvos kontekste, bet dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio – 60 tūkst. eurų pridėtinės vertės per metus vienam darbuotojui. Toks „Arginta Engineering“ našumo augimas įmanomas dėl skaitmenizuotų gamybos procesų, dėl iki minimumo sumažintos bet kokios klaidos tikimybės. Ir tai leidžia gaminti ypač sudėtingus vienetinius, sertifikuotus gaminius, teikti aukšto lygio paslaugą užsakovams iš viso pasaulio. Tą patį galima pasiekti ir kitose inžinerinės pramonės įmonėse, investuojant į jų gamybos skaitmeninimą. Svarbiausia teisingai investuoti, kelti tikslą ir fokusuotis į tai, kad parama duotų grąžą, o ne į tai, kad būtų tinkamai užpildyti paramos prašymo dokumentai. Investavus 1 milijoną, grąža per 5-7 metus galėtų siekti visus 10 milijonų. Tik priverčiant įmones išeiti iš komforto zonos, investuojant į įmonių progresą, jų skaitmeninimą ir reikalaujant investicijų grąžos, galime tikėtis uždirbti bent 40 % daugiau, kelti atlyginimus darbuotojams ir bent 30 % padidinti Lietuvos biudžetą“.

LVPA direktorius Aurimas Pautienius pabrėžė, kad Europos Sąjungos investicijomis galima pasiekti gerų rezultatų, ir to bus siekiama, skatinant įmones labiau dalintis patirtimi, artimiau bendradarbiauti ir būti atviriems. Tuo tikslu planuojama ir toliau rengti tokio pobūdžio LVPA ir įmonių susitikimus.

Stambių kompanijų vizitai į Lietuvą 

Gegužės mėn. LINPRA ir Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC) organizavo keleto stambių pasaulinio lygio kompanijų vizitus Į Lietuvą. Čia lankėsi tokios kompanijos kaip FORTACO group OY, DANA incorporated, MAGNA International Europe. Lietuvoje svečiavęsi užsienio kompanijų atstovai aplankė 7 įmones, jiems ir mūsų šalies įmonių atstovams buvo surengti 45 B2B susitikimai.

Dideliu laimėjimu galima laikyti organizuotą susitikimą su MAGNA. Šios kompanijos atstovai atvyko į Lietuvą LINPRA ir BACC klasterio kvietimu susitikimams su trijų Baltijos šalių metalo, plastiko, elektronikos, automotive įmonėmis. Susitikime iš viso dalyvavo 32 savo potencialu juos sudominusios įmonės: LINPRA nariai Hoda, Stigma, Panevėžio Aurida, Frilux, Baltec CNC Technologies, Umega ir kitos.

Po susitikimo MAGNA atstovai patvirtino, kad 50 % sutiktų įmonių jiems pasirodė kaip potencialūs galimi partneriai, tiekėjai, gamintojai.