„INDUSTRY 4.0“ mokymai: skelbiamas trečiasis kursas, kartojamas pirmasis

Kovo 28-29 dienomis startuos trečias, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramen vedamas ir „Intechcentro“ organizuojamas „Industry 4.0“ mokymų kursas įmonėms, siekiančioms susipažinti su skaitmeninimo procesais ir sėkmingai įgyvendinti skaitmenines transformacijas įvairiuose verslo segmentuose.

Trečiame kurse bus nagrinėjamos šios „Industry 4.0“ temos: Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas; Pagalbinės sistemos, papildyta realybė ir virtuali realybė; Debesija ir orientacija į paslaugas; Programinės įrangos sistemų aplinka; Permainų vadyba pramonei 4.0; IT saugumas; Tolydžioji ir skaitmeninė inžinerija; Adityvioji gamyba ir 3D spauda; Skaitmeninių procesų diegimo vadyba.

Kviečiame ne tik dalyvauti mokymų kursuose, bet ir atlikti „Industry 4.0“ auditus, kad įsivertintumėte įmonės skaitmeninės transformacijos galimybes ir esamą padėtį įvairiais pjūviais.

 Kaina: už vieną kursą 950 Eur + PVM (LINPRA ir AHK nariams 850 Eur + PVM)
 Registruotis el.paštu: mokymai@intechcentras.lt
 Daugiau informacijos: tel. 8 523 888 947, Course 3 

Įmonių pageidavimu pakartotinai skelbiamas  „INDUSTRY 4.0“ pirmasis mokymų kursas
Kovo 26-27 dienomis įmonių pageidavimu pakartotinai bus organizuojamas ir pirmasis, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramin vedamas „Industry 4.0“ mokymų kursas, kuriame nagrinėjamos šios temos: Pramonės sampratos vystymas; Skaitmeninimo pagrindai; Didieji duomenys; Daiktų ir paslaugų internetas; Pramonės 4.0 matrica; Horizontalioji ir vertikalioji integracija; Tyrimai ir vystymas 4.0; Gamyba 4.0; Logistika 4.0; Verslo modelio inovacija 4.0.

 Kaina: už vieną kursą 950 Eur + PVM (LINPRA ir AHK nariams 850 Eur + PVM)
 Registruotis el.paštu: mokymai@intechcentras.lt
 Daugiau informacijos: tel. 8 523 888 947, Course 1 

Kodėl per žemas universiteto slenkstis vėliau visiems kelia galvos skausmą?

Gintautas Kvietkauskas
LINPRA prezidentas 

Stipri švietimo sistema – ilgalaikio Lietuvos konkurencingumo pamatas. Kaip jis klojamas ir formuojamas šiandien, kai dalis jaunuolių universitetus renkasi atsižvelgdami ne į savo gebėjimus, polinkius ir svajones, o tik pagal minimalią konkursinio balo kartelę?

Kuo žemiau nuleista kartelė norintiesiems įstoti į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas, tuo menkesnį tikslą sau kelia dalis moksleivių. Rezultatas: universitetų auditorijas užpildo ne tik ambicingi, motyvuoti ir gabūs studentai, bet ir būriai gana prastais pažymiais mokyklas baigusių jaunuolių. Vėliau jie tampa aktyviais darbo rinkos dalyviais, nuo kurių pastangų priklauso visos Lietuvos ekonomika.

Žinoma, stojančiųjų skaičius universitetams ir kolegijoms yra labai svarbus. Nuo įstojusių studentų skaičiaus neretai priklauso studijų programų ir dalies personalo ateitis. Tačiau lazda turi du galus. Kai studijų atspirties taškas yra silpnieji, o ne stiprieji studentai, nyksta universitetų dėstytojų ir mokslininkų motyvacija tobulėti, jau nekalbant apie griaunamus pažangių studentų lūkesčius.

Perkelkime šią situaciją į verslą. Įsivaizduokime, kad į įmonę kasdien susirenka būrys darbuotojų, savo pareigas ir funkcijas vertinančių labai skirtingai. Dalis jų neturi nei reikiamų įgūdžių, nei ambicijų, todėl ir užduotis atlieka atmestinai arba visai neatlieka. Prastai atliekamas darbas smukdo visos įmonės rezultatus, neleidžia pasiekti tikslų ir patiems geriausiems darbuotojams, nes dauguma procesų šiuolaikiniame versle priklauso nuo komandinio darbo.

Todėl pažangi verslo organizacija visada stengiasi atskirti motyvuotus darbuotojus nuo nemotyvuotų. Panašią poziciją galima įžvelgti Švietimo ir mokslo ministerijos ketinime pakelti minimalią konkursinio balo kartelę iki 4 balų. Ketinimas yra sveikintinas, nors, detaliau pasigilinus, net ir 4 yra gana kompromisinis variantas. Mat, pavyzdžiui, inžinerinės pramonės atstovai puikiai žino, kad dinamiškoje verslo aplinkoje geriausiai sekasi aukštų tikslų siekiančioms ir itin kokybiškus produktus kuriančioms įmonėms. Per žemai nuleista kartelė verslui reiškia pralaimėtą konkurencinę kovą.

Inžinerinę pramonę vienijančios asociacijos „Linpra“ nariai atkreipia dėmesį, kad jaunimo potencialas Lietuvoje turi būti atskleistas ir realizuojamas efektyviau. Būtent todėl „Linpra“ atstovai palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimą padidinti minimalų priėmimo į universitetus konkursinį balą. Juk aukščiau pakelta kartelė skatintų jaunosios kartos ambicijas, didintų aukštųjų mokyklų konkurencingumą ir turėtų stiprų teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje. Didelę dalį Lietuvos BVP ir tūkstančius darbo vietų sukuriančios įmonės labai laukia ryžtingo ministerijos žingsnio, nes nuo to priklauso gebėjimas kurti aukštą pridėtinę vertę ateityje.

Iki šiol net ir į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas įstoti galėjo abiturientai su vos 2,8 balo – tikrai ne patys gabiausi. Dabartinė, žemai nuleista kartelė tik sustiprina veltėdišką požiūrį: „Vis tiek kur nors įstosiu; kas nors tikrai priims“. Vieta aukštojoje mokykloje yra suprantama kaip pastangų nereikalaujantis rezultatas. Ar šis suvokimas pasikeičia studijų suole? Vargu bau. Kad ir kaip liūdnai atrodytų, žvelgiant toliau net universiteto diplomas tampa tarsi apdovanojimu vien už „studento egzistenciją“.

O tada ateina darbdavių eilė. „Linpra“ nariai galėtų išvardinti aibę situacijų, kai universitetus baigę studentai nepatenkina įmonių vadovų ir kolegų lūkesčių, nes tiesiog neturi reikiamo žinių bagažo ir kompetencijų, nėra pajėgūs disponuoti naujausiomis mokslinėmis žiniomis, kurti pridėtinę vertę. Paaiškėja, kad vien gudrumo ir apsukrumo nepakanka. Inžinerinės pramonės įmonių patirtis rodo, kad verslo lūkesčiai priimant aukštojo mokslo diplomą turinčius studentus yra didesni. Ištekliai, kuriuos tenka skirti naujų darbuotojų mokymams – riboti. Tad tarp mokslo ir verslo pasaulio susikaupia įtampa, stabdanti tiek inžinerinės pramonės, tiek kitų verslo sektorių pažangą. Nors aukštąsias mokyklas kasmet baigia tūkstančiai jaunuolių, inžinerinės pramonės įmonės susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Žema studijų kokybė, kurią netiesiogiai nulemia į studijas priimami tam nepasiruošę jaunuoliai, kelia problemas ir jiems patiems. Iš universiteto išleistas absolventas, gavęs aukštojo mokslo diplomą, bet neįgijęs adekvačių aukštos kvalifikacijos darbui reikalingų žinių, sunkiai gali įsidarbinti pagal specialybę. Jam lieka du scenarijai: arba dirbti darbininko pozicijoje, kuriai pakanka žemos kvalifikacijos, arba emigruoti.

Galima daryti prielaidą, kad žemas minimalus konkursinis priėmimo į universitetus balas dalį mokyklas baigusių jaunuolių paskatina likti Lietuvoje ir sustabdo nuo emigracijos. Tačiau džiaugtis tuo būtų trumparegiška. Vėliau už valstybės lėšas išsilavinimą įgijęs žmogus skaudžiai nusivilia, kai pamato, kad konkuruoti darbo rinkoje ir užkopti į svajonių poziciją pas geidžiamą darbdavį reikės kur kas daugiau pastangų, įgūdžių ir žinių, negu galėjo įsivaizduoti. Ir šis nusivylimas dažnai veda ta pačia emigracijos kryptimi.

Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimas pakelti minimalią konkursinio balo kartelę jaunus žmones paskatintų kur kas aktyviau ieškoti savo kelio, įdėti daugiau pastangų siekiant aukštesnio tikslo, burtų ambicingus ir motyvuotus studentus, kurių prioritetų sąraše studijos, mokslas ir karjera užima aukščiausias pozicijas. Natūralu, kad tai sustiprintų ir tarptautinį Lietuvos universitetų konkurencingumą. Be abejo, keliant kartelę, reiktų pakoreguoti ir dabartinę krepšelių sistemą, kad aukštosios mokyklos finansavimas ne taip stipriai priklausytų nuo studentų skaičiaus.

Į universitetus turėtų būti priimti tik patys gabiausi abiturientai, taip būtų pakelti studijų kokybės standartai. Juk priėmus mažiau studentų, mažėtų ir universitetų infrastruktūros apimtys, o tai leistų daugiau investicijų nukreipti į dėstytojų kvalifikacijos kėlimą, mokslinę veiklą. Savo ruožtu žemesnius vidurinio išsilavinimo pasiekimus turintys jaunuoliai rinktųsi profesines mokyklas ar kolegijas ir su adekvačiais lūkesčiais galėtų sėkmingai įsilieti į šalies darbo rinką.

Pažangią ekonomiką ir tūkstančius darbo vietų kuriančioms Lietuvos įmonėms rūpi būsimoji darbuotojų karta. Todėl „Linpra“ nariai tvirtai palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą pakelti stojamąjį balą iki 4, kad jaunimas rinktųsi mokslo įstaigą pagal savo gebėjimus, o aukšta studijų kokybė tiek universitetuose, tiek profesinėse mokyklose ar kolegijose darbo rinkai paruoštų pritaikomas žinias ir konkurencingus gebėjimus turinčius žmones.

LINPRA metai 2017

Kasmetinėje LINPRA organizuojamoje inžinerinės pramonės bendruomenei skirtoje šventėje 2018 m. sausio 11 d. „Linkmenų fabrike“ sudalyvavo apie 100 žmonių: verslo, valdžios, švietimo, verslui padedančių organizacijų atstovai, kolegos ir bičiuliai. Prieš šventę vykusiame Prezidiumo posėdyje buvo patvirtinta dviejų naujų įmonių narystė asociacijoje, šventei prasidėjus, susirinkusius sveikino LINPRA Prezidentas Gintautas Kvietkauskas, „Linkmenų fabriką“ pristatė jo direktorius Adas Meškėnas, LINPRA metus apžvelgė tuomet dar LINPRA direktorius, o nuo šios savaitės jau LR Ūkio viceministras Gintaras Vilda, fotografavo ir apie fotografijos galią pasakojo Evaldas Lasys. Buvo įteiktos padėkos ir LINPRA Garbės ženklai už nuopelnus inžinerinei pramonei ir aktyvias iniciatyvas. Nemažai diskusijų sukėlė visų lauktas pranešimas „What‘s next after LEAN?“ – Mindaugas Voldemaras ir Gediminas Balodas privertė pasukti galvą, ar tai, ką iki šiol darėme tobulindami savo kompanijas, yra geriausia, ką galima padaryti. Buvo puikus, turiningas praėjusių inžinerinės pramonės metų apžvalgos vakaras – dėkojame visiems dalyvavusiems!

Daugiau nuotraukų: renginio albume LINPRA Facebook paskyroje.

LINPRA metų apžvalga: LINPRA_metai_2017_pranesimas

 „What‘s next after LEAN?“ pranešimo video.

„What‘s next after LEAN?“ pranešimas ir šaltiniai:

Šventės akimirkos video reportaže:

 

LINPRA prezidentas G. Kvietkauskas – Aukštojo mokslo tarybos narys

Švietimo ir mokslo ministrės įsakymu patvirtinta nauja Aukštojo mokslo tarybos sudėtis. Sveikinimai LINPRA prezidentui Gintautui Kvietkauskui, kuris buvo atrinktas iš kandidatų ir paskirtas tarybos nariu ketveriems metams.

Ši taryba – tai ekspertinė, patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais. Ji vertina ir atrenka kandidatus į švietimo ir mokslo ministro skiriamus universitetų ir kolegijų tarybų narius. Aukštojo mokslo tarybos nariai savo funkcijas atlieka visuomeniniais pagrindais.

 

Gamyba – Europos ekonomikos stuburas 

Lapkričio 17 d. Lisabonoje vyko High Level Group susitikimas, kuriame buvo pristatytos ateities įžvalgos:  „MANUFUTURE-EU Vision for 2030“.

Pristatytame strateginiame dokumente atskleidžiamos megatendencijos ir jas lemiantys veiksniai globaliame kontekste, o gamyba pripažįstama Europos ekonomikos stuburu.

  • Europos gamybą sudaro 2,1 mln bendrovių, beveik 30 mln. žmonių, ir ji generuoja 1710 milijardų Eur.
  • Europos Sąjunga – didžiausia gaminamos produkcijos eksportuotoja ir lyderė globalioje aukštos kokybės produktų rinkoje.
  • Didžiausią eksporto rinkos dalį sudaro mašinų, transporto įrangos ir chemijos produktų gamyba.
  • Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ženklų gamybos šuolį demonstruoja ir Kinija, būtent dėl to rengiama konkurencingumo stiprinimo siekianti strategija.
Susipažinkite su Manufuture Vision 2030 dokumentu: Manufuture_Vision_2030

—————————————-

HLG susitikime taip pat pristatyta Horizon2020 programos statistika, nauji Factories of the Future kvietimai 2018–2019 metams. Per 2014–2016 m. H2020 programoje FoF srityje buvo įgyvendinti 94 projektai už 428 mln. Eur sumą, nuo 2017 m. – 18 projektų už 90 mln. Eur. Lietuva, deja, per 2014–2017 m. laikotarpį nepateikė nei vieno projekto. Būtent todėl įpusėjus „Horizon 2020“ programai, įvertinat vidurio laikotarpio rezultatus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujųjų ES šalių dalyvavimas Private Public Partnerships platformoje yra nepakankamas. Mažai dėmesio skiria šalių vyriausybės, o dalyvaujančiųjų kritinė masė yra per menka, tokiu būdu informacija nepasiekia MVĮ. Šis aspektas – viena iš šešių  Europos Komisijos rekomendacijų:

  • Stiprinti dalyvavimo procesus
  • Skaidrinti procesus
  • Didinti ES priemonių ir PPP integraciją
  • Pertvarkyti pagrindinius veiklos rodiklius
  • Stiprinti nacionalines / regionines iniciatyvas
  • Siekti visuomeninio, pramoninio ir mokslinio progreso PPP srityje
Susipažinkite su Europos Komisijos dokumentu: EK_Horizon_FoF
——————————————
Įdomios įžvalgos pateikiamos ir žemės ūkio inžinerijos bei technologijų srityje, kur taip pat ryškios tvarumo, daiktų interneto, automatizavimo tendencijos:  Agriculture_AP9_AET-Pickel-Fehrmann 16112017 V1

Pažangios gamybos technologijų centras pristatytas tarptautiniame projekte Briuselyje

Lapkričio 28 d. Briuselyje vyko Europos Komisijos Sumaniosios specializacijos platformos ir DG Connect organizuotas ekspertų workshopas skaitmeninių inovacijos centrų ir sumaniosios specializacijos tema: „Workshop on Digital innovation Hubs (DIH) and Smart Specialisation (S3)“.

Šios iniciatyvos tikslas – ištirti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) ir sumaniosios specializacijos (S3) sinergiją, pristatyti gerąsias DIH bei S3 sąveikos praktikas, iššūkius ir vystymąsi. Į Europoje besikuriančių DIH tinklo katalogą yra įtraukta ir Lietuva. Čia esantis LINPRA koordinuojamas „Pažangios gamybos technologijų centras“ (Advanced Manufacturing DIH) http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/digital-innovation-hubs-tool dalyvauja Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijoje. Jį pristatyti į workshopą buvo pakviestas ir LINPRA direktorius Gintaras Vilda. Iš viso workshope dalyvavo ribotas skaičius dalyvių: skaitmeninių inovacijų centrų ir sumaniosios specializacijos organizacijų atstovai, Europos Komisijos atstovai iš DG Connect, DG Regio ir DG JRC.

Skaitmeninių inovacijų centrai yra ypač svarbios organizacijos, teikiančios skaitmeninimo paslaugas regionuose, tuo pačiu jos skatina veiklą sumaniosios specializacijos prioritetinėse srityse. Startavusio projekto metu bus siekiama sutelkti DIH bendruomenę, turinčią sąsajų su S3, ir inicijuoti tarpusavio bendradarbiavimą.

Trys pagrindinės įvykusio workshopo temos:

  • DIH vaidmuo S3 kontekste; kokią funkciją atlieka DIH inovacijų ekosistemoje; kaip DIH prisideda prie formavimo ir S3 politikos įgyvendinimo regionuose.
  • Kokie yra DIH finansavimo šaltiniai ir kaip sukuriamos finansavimo sinergijos tarp regioninių bei nacionalinių, ESIF ir Horizon 2020 fondų.
  • Ar DIH yra suinteresuoti bendradarbiauti tarpusavyje? Kokiose srityse? Ar jau yra egzistuojančių bendradarbiavimo pavyzdžių?

Skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimo sritys:

  • Visos Europos DIH tinklo vystymas
  • Dalijimasis patirtimi
  • Jungtiniai projektai (H2020, Cosme, Erasmus, Interreg programose): robotikos, vizualizacijos, pramonės automatizavimo, pramonės transformacijos srityse
  • Paslaugų vystymas
  • Tinklaveika
  • Klasterių bendradarbiavimas
  • Darbuotojų perkėlimas
  • Skaitmeninės brandos lyginimas
  • Demonstraciniai tinklai
  • Jungtinių investicijų schemos

Kitas susitikimas planuojamas 2018 m. pavasarį, kurio metu bus pristatyti pirmojo workshopo rezultatai ir tęsiamas bendradarbiavimas.

LINPRA paskelbta nacionaliniu laimėtoju Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimuose

Praėjusią savaitę Taline iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) buvo paskelbta nacionaliniu laimėtoju Europos komisijos inicijuojamuose Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimuose. Šiam konkursui asociacija pateikė savo vykdomas švietimo pagerinimo iniciatyvas ir buvo apdovanota nominacijoje „Investicijos į įgūdžius“. Šio kasmet vykstančio Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų konkurso nugalėtojai buvo renkami iš 32 Europos valstybių pasiūlytų nacionalinių atrankų laimėtojų pagal nominacijas: „Verslumo dvasios skatinimas“, „Investicijos į įgūdžius“, „Verslo aplinkos gerinimas“, „Verslo tarptautinės plėtros skatinimas“, „Atsakingas verslas“.

LINPRA švietimo pagerinimo strategija, kuri ir buvo įvertinta nacionaliniu lygmeniu, yra nukreipta į inžinerinės pramonės būsimų ir esamų specialistų profesinį rengimą, jų profesinių ir verslumo kompetencijų ugdymo kokybę. Siekdami įveikti vieną iš pagrindinių iššūkių Lietuvoje – ryškų nesuderinamumą tarp verslo įmonių poreikių ir profesinio rengimo įstaigų suteikiamų įgūdžių, LINPRA pasitelkė kelis prioritetinius švietimo iniciatyvų kelius – populiarinti inžinerines profesijas, atstovauti LINPRA narių interesams rengiant profesinius standartus, mokymo programas ir mokymo medžiagą, ir įgyvendinti studentus, dėstytojus, įmonių darbuotojus ir profesijos mokytojus įtraukiančius projektus.

Šios veiklos leido pasiekti apčiuopiamų rezultatų skatinant mokinių, studentų, jų dėstytojų verslumą, motyvaciją inžinerinių specialybių pasirinkimui ir profesinių kompetencijų įgijimui.

Ne duomenys yra dabartinės ir ateities darbo aplinkos „kuras“, o TALENTAI, kurių kryptingas ir aukšto lygio ugdymas yra vienas iš Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prioritetų!

Inžinerinės pramonės konkurse pergalę lėmė kūrybiškas požiūris

„Inžinerija mus skraidina į ateitį. Prisisekime saugos diržus ir skriskime į inžinerijos pasaulį, kur svarbus ir prasmingas kiekvienas orlaivio varžtas“, – sakoma Vilniaus Radvilų gimnazijos moksleivio Karolio Rėksnio, „reFLY“, sukurtame vaizdo klipe. Trečiadienį, lapkričio 22 d., vykusio konkurso „ARTech 2K17“ baigiamojo renginio ir nugalėtojų apdovanojimų metu šis vaizdo klipas paskelbtas geriausiu savoje kategorijoje.

Prieš du mėnesius šalies moksleiviai pakviesti susiburti į komandas, apsilankyti inžinerinės pramonės įmonėse ir prabilti apie inžineriją vaizdų kalba – vaizdo klipais, fotografijomis ar meninėmis iliustracijomis. Konkursu siekta atkreipti moksleivių dėmesį į inžinerinę pramonę ir jos įmonių sukuriamus rezultatus, skatinti suvokimą, kad su inžinerija susiduriama kasdien: viskas, nuo dantų šepetėlio iki išmaniųjų telefonų, nuo kompiuterių iki aukščiausių pastatų, greičiausių mašinų ir įspūdingiausių robotų, yra inžinerijos rezultatai.

Konkursas sulaukė didelio dėmesio – jame dalyvavo 30 moksleivių komandų, kurias priėmė 27 inžinerinės pramonės įmonės, o iš viso gauta net 213 konkursinių darbų. Juos vertino specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarė inžinerinės pramonės, verslo, mokslo, reklamos ir žiniasklaidos atstovai.

Vaizdo klipų kategorijoje antroji vieta atiteko Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleivių „UNTech“ komandai, o trečioji –  „KLSRM inžinieriams“ iš Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos.

Fotografijų kategorijoje geriausiai įvertinta moksleivių komanda „Unikalūs“ iš Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos. Antroji vieta šioje kategorijoje atiteko „MK2“ komandai iš Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro, o trečioji – Karoliui Rėksniui „reFLY“ iš Vilniaus Radvilų gimnazijos. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleivių komanda „Greitis“ pelnė pirmąją vietą meninės iliustracijos kategorijoje. Antrosios vietos laimėtojais čia tapo jau minėta komanda „Unikalūs“ iš Kauno, o trečiosios – jaunuoliai kodiniu pavadinimu ERA iš Šiaulių profesinio rengimo centro.

„Šiuo metu su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria daugiau nei du trečdaliai šalies pramonės įmonių. Toks konkursas – puikus būdas jaunuoliams, profesinio mokymo įstaigoms ir įmonėms kalbėtis tarpusavyje. Sveikinu visus šiais metais taip gausiai dalyvavusius konkurse ir, žinoma, nugalėtojus. Dalyvių entuziazmas ir darbai tikrai taps įkvėpimu kitiems, patiems jaunuoliams šis konkursas turėtų padėti pasirinkti perspektyvią profesiją, o inžinerinei pramonei – įgyti taip reikalingų kvalifikuotų darbuotojų.“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.

Specialiuoju komisijos prizu už estetiką apdovanota Ieva Grikinytė iš Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro, o „Facebook“ simpatijų rinkimus laimėjo vaizdo klipą sukūrusi ir daugiausiai „like“ surinkusi komanda „Skrajūnai“ iš Kauno technikos profesinio mokymo centro, kuriai atiteko konkurso globėjos Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtas prizas.

Pirmųjų konkurso vietų laimėtojai apdovanoti kelione į Koperniko mokslo centrą Varšuvoje, antrųjų – momentiniais fotoaparatais „Polaroid“, trečiųjų – išmaniosiomis apyrankėmis. Dalies prizų steigėja – inžinerinės pramonės įmonė UAB „Panevėžio Aurida“. Konkurso organizatorius – strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“, konkurso partneris – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA. Konkurso informaciniu partneriu buvo iniciatyva jaunimui būsiu_.

Visus laimėjusius darbus galima rasti ČIA.

   

EK pristatė 15 šalių skaitmeninimo iniciatyvų analizę

Europos pramonės skaitmeninimo strategija siekia stiprinti ES konkurencingumą skaitmeninių technologijų pagrindu ir užtikrinti, kad bet kurio sektoriaus, bet kurios šalies, bet kuri įmonė, didelė ar maža, galėtų pasinaudoti ir progresuotų skaitmeninių inovacijų dėka. Tam reikalinga ne tik dinamiška skaitmeninio sektoriaus aplinka Europoje, bet ir visapusė skaitmeninių inovacijų integracija visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat suvienytas potencialas ir bendra Europos strategija. Siekdama šio tikslo, Europos Komisija dar 2016 m. balandžio mėn. paskelbė „Digitizing European Industry“ iniciatyvą (DEI).

Jos pagrindu buvo sukurta Europos pramonės skaitmeninimo platforma, kurią sudaro nacionalinės ES šalių iniciatyvos. Tai reikšmingas žingsnis kuriant ateities Europos ekonomikos ir visuomenės gerovę. Tačiau tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik ES pramonės ir politikos lyderių dokumentuose, įmonėms reikia persitvarkyti ir pačioms – joms padėti ir šią misiją gali atlikti šalyse diegiami skaitmeninių technologijų centrai (DIH), kalbantys mažų ir vidutinių įmonių kalba, suprantantys jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius.

Praėjus 18 mėnesių nuo „Digitizing European Industry“ iniciatyvos (DEI) paskelbimo, jau galima apžvelgti, kas pasiekta ją įgyvendinant. DEI iniciatyva yra vienas iš pagrindinių elementų ir neatsiejama Europos Komisijos strategijos dalis, kuriant Europos bendrąją skaitmeninę rinką (Digital Single Market). Apibendrinusi 15 šalių skaitmenines iniciatyvas ir pasiektus rezultatus, Europos komisija šiandien jau turi parengtą DEI ataskaitą, kuri yra prieinama visiems. Ši analizė nėra baigtinė, ir ją bus siekiama nuolat atnaujinti. 15 šalių, tarp jų ir Lietuvos, skaitmeninimo iniciatyvų apžvalgas galima rasti ČIA.

Siekiant apibendrinti praėjusio etapo rezultatus ir aptarti tolesnius žingsnius Europos pramonės skaitmeninimo kelyje, lapkričio 21 d. Briuselyje rengiamas tarptautinis aukšto lygio grupės susitikimas. Susitikime dalyvauja nacionalinių iniciatyvų ir darbo grupių paskirtieji atstovai, Europos pramonės asociacijų ir socialinių partnerių aukščiausio lygio vadovai, tarp jų ir atstovai iš Lietuvos: LINPRA direktorius Gintaras Vilda, LINPRA vice-prezidentas Gintaras Rimša, Ūkio ministerijos pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ekonomikos atašė Donata Gustaitė, LPK vyriausias atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis.

Susitikimo tikslas – aptarti su pramonės skaitmeninimo platforma ir skaitmeninių inovacijų centrų diegimu susijusius nuveiktus darbus ir iniciatyvas nacionaliniame lygmenyje. Susitikimo fokusas nukreiptas į keletą sričių, kuriose siekiama apčiuopiamo rezultato:

  • Pažanga kuriant skaitmeninių inovacijų centrus visoje ES, jų funkcijos reikšmė ir verslo gebėjimas įsisavinti skaitmeninimui skirtas investicijas.
  • Investicijų ir bendradarbiavimo reikšmė skaitmeninių technologijų diegimui ir platformų kūrimui.
  • Dabartinių darbo grupių patirtis sutelkiant suinteresuotąsias šalis visose vertės kūrimo randinėse ir konkrečiuose sektoriuose.
  • Lūkesčiai kitam aukšto lygio vadovų susitikimui bei į jį kviečiamų darbo grupių atstovų atsakomybių planavimas.

Tai – strateginės reikšmės tarptautinio lygio susitikimas, kuris lems tolesnes iniciatyvas ir veiksmus politiniame šalies lygmenyje, nubrėš gaires ir iškels tikslus ateities progresui.

„Factory Floor Net“ patirties mainų forumai – spalio mėnesį apie pardavimus, personalą ir gamybą

Spalio mėnesį įvyko trys „Intechcentro“ organizuojami „Factory Floor Net“ patirties mainų forumai, skirti gamybos įmonių skirtingų padalinių vadovams. Šį kartą buvo dalijamasi patirtimi pardavimų, personalo ir gamybos srityje.

Pardavimų vadovų forumas

Spalio 12 d. įmonėje „Karbonas“ vykusio Pardavimų vadovų forumo tema – „Pardavimai 4.0. Kaip gamybinėje įmonėje organizuoti Ketvirtosios pramonės revoliucijos pardavimų skyrių?“ Pranešimą skaitė pardavimų guru Algirdas Karalius. Susitikimo metu įvyko trumpas „Karbono“ pardavimų procesų pristatymas, ekskursija įmonėje, buvo aptariama didelių pardavimų strategija ir taktika, konvejerinių pardavimų organizavimas gamybinėje įmonėje bei diskusija.

Personalo vadovų forumas

AB „Plasta“ spalio 18 d. į savo įmonę priėmė Personalo vadovus kalbėti tema „Skirtingų kartų komanda: kaip organizuoti efektyvų darbą?“ Renginį moderavo konsultacijų bendrovės EKT mokymų ekspertė Jūratė Griciūtė. Po ekskursijos įmonėje buvo pristatytas AB „Plasta“ personalo valdymo modelis, pranešimus skaitė: verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos OVC vyriausia konsultantė Viktorija Matusevičiūtė – „X ir Y kartų skirtumai: mitai ir realybė“; pardavimų guru Algirdas Karalius – „Darbuotojų kaita, adaptavimas ir mokymai drakono metodu“. Po pranešimų vyko aktyvios diskusijos ir užduočių aptarimas vadovaujantis grupės efektyvumo modeliu.

Gamybos vadovų forumas

Spalio 19 d. įmonėje „Novameta“ į forumą rinkosi gamybos vadovai. Susitikimo tema – „Kodėl Lietuvos gamybos įmonėms dažnai sunkiai sekasi pasiekti Vakarų Europos įmonių našumą?“ Apie tai pranešimą skaitė Gediminas Balota („Focusate“). Kiti pranešėjai: Elena Jasiūnienė ir Liudas Mažeika (KTU), kalbėję tema – „Technologijos kokybės kontrolei ir stebėsenai“. Kaip įprasta „Intechcentro“ forumų metu, dalyviai turėjo galimybę pasižvalgyti po priėmusią įmonę, taip pat diskusijos forma vyko įmonių dalijimasis patirtimi.

 

Lapkričio mėnesį planuojami susitikimai pirkimų ir produktų kūrimo tema. Daugiau informacijos ČIA arba telefonu 8 698 53989 ir el. paštu daiva.darcianovaite@intechcentras.lt.