Perdirbimo iššūkis plastiko pramonei: be klasterių nė iš vietos

Norėdama įgyvendinti europinius reikalavimus ir daugiau produktų gaminti iš perdirbtos žaliavos, Lietuvos plastiko pramonė turės kooperuotis ir diegti modernias perdirbimo technologijas, užtikrinančias pakankamus kokybiškos antrinės žaliavos srautus.

Baigiantis 2017 m. Europos Komisija (EK) paskelbė ES plastiko strategiją – joje Bendrijos šalims keliamas tikslas iki 2030 m. perdirbti daugiau nei 50 % susidariusių plastiko atliekų ir užtikrinti, kad visos jo pakuotės būtų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos, o ši veikla būtų pelninga.

EK skaičiuoja: tik 5% plastikinės pakuotės vertės lieka ES ekonomikoje, likusi gaminio vertė prarandama po trumpo pirmojo panaudojimo, o dėl to ES šalys kasmet praranda nuo 70 iki 105 mlrd. Eur. Du trečdaliai plastiko atliekų arba sudeginami (39%), arba nukeliauja į sąvartynus (31%).

Kitos iniciatyvos autorė – ES plastiko pramonės asociacija (EuPC), kuri pernai priėmė memorandumą dėl plastikų taršos mažinimo.

Paprašė įsipareigoti

„EuPC ir EK pasirašė susitarimą, kad nuo 2025 m. plastiko pakuočių sudėtyje būtų ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Turime prie šios iniciatyvos prisijungti valstybiniu lygiu ir jau šiandien planuoti, kaip paskatinti antrinių plastikų naudojimą“, – kalba Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas, Šiaulių šviestuvų UAB „Artilux NMF“ ir plastikinių komponentų UAB „Frilux NMF“ vadovas.

EK ir plastiko pramonės atstovai numato sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, rūšiuojamos, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Taip pat žadama skatinti plastiko pramonės inovacijas.

Be to, EK jau pakvietė ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyvius, suinteresuotas įmones, pramonės asociacijas iki birželio 30 d. teikti savanoriškus įsipareigojimus prisidėti prie bendro tikslo – iki 2025 m. naujuose gaminiuose naudoti 10 mln. t perdirbto plastiko.

Žaliavos stoka

Pono Damanskio teigimu, didžiausios plastiko pramonės įmonės Lietuvoje jau eina šia kryptimi – nemaža jų dalis turi savo atliekų rūšiavimo ir liejimo cechus. Visuotinis perėjimas prie antrinio plastiko naudojimo, anot jo, yra įmanomas, jei Europoje ir Lietuvoje atsiras pokyčius skatinančių programų, o vartotojai teiks pirmenybę gaminiams, kuriuose yra antrinio plastiko.

„Lietuvos plastiko pramonė žengia koja kojon su europinėmis tendencijomis ir iš dalies jau yra perėjusi prie plastiko perdirbimo, antrinio plastiko naudojimo. Mūsų tikslas – savo gaminiuose padidinti antrinio plastiko dalį. Tam reikia, kad rinkoje netrūktų geros kokybės antrinių žaliavų“, – aiškina p. Damanskis.

Klientams kol kas nereikia

Anot Raimundo Gražio, technologinių detalių produktų iš plastiko gamybos UAB „Hoda“ vadovo, įmonė kol kas antrinės žaliavos beveik nenaudoja – klientai tokių produktų nepageidauja.

„Antrinę žaliavą būtų galima naudoti nebent gaminant detales, kurių nematyti ir kurios neatlieka atsakingos funkcijos. Tačiau visos matomos ir svarbios detalės gaminamos iš pirminio plastiko“, – tvirtina „Hodos“ vadovas.

Jo teigimu, įmonė yra bandžiusi naudoti perdirbtą antrinę plastiko žaliavą, kuri rinkoje yra 20–30% pigesnė už pirminę, tačiau tai gamyboje kol kas nepasiteisina – neužtikrinama kokybė.

„Nėra garantijų, kad iš antrinės žaliavos gausime tokį gaminį, kurio reikalauja klientas: vienoje partijoje pasitaiko skirtingo takumo plastiko, ataušusios detalės būna skirtingo dydžio, ilgio, neišlaikomi jų parametrai. Niekas negali žinoti, kokios medžiagos kruopelė gali atsidurti antrinėje žaliavoje, o ta kruopelė gali sugadinti visą gaminį“, – aiškina p. Gražys.

Jo teigimu, kol kas perdirbti plastikai tinkamesni plėvelėms, PET tarai gaminti, bet ne plastikinėms techninėms detalėms, kurios turi būti patikimos ir stiprios.

Perdirbamos ne visos

Anot Gintaro Gavelio, polietileno plėvelių gamybos UAB „Somlita“ vadovo, įmonė naudoja nemažai perdirbto plastiko ir pati užsiima jo perdirbimu. Jo nuomone, būtų galima padidinti antrinio plastiko naudojimo apimtį, tačiau kad visos plastiko pakuotės taptų perdirbamos, jo manymu, yra mažai realu.

„Barjerinės plėvelės, kurios nepraleidžia deguonies ir pailgina maisto produktų galiojimo laiką, beveik neperdirbamos. Kai tokios plėvelės patenka į bendrą plastiko atliekų srautą, jis užteršiamas, o išrūšiuoti sudėtinga“, – aiškina p. Gavelis.

Kita vertus, iki 2030 m. dar gana daug laiko, tad ir sprendimai gali būti rasti, svarsto jis.

Anot p. Gavelio, Lietuvoje jau ir šiandien perdirbama nemažai plastiko pakuočių atliekų – prie to prisideda vis griežtėjantys ES perdirbimo reikalavimai, Lietuvoje jau veikianti panaudotų pakuočių surinkimo sistema, prisidėjo ir depozito sistemos įvedimas, kai PET buteliai švariai surenkami ir pakliūna į perdirbimą.

Pačios renka, pačios perdirba

Ponas Damanskis pabrėžia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos ir Lietuvos plastiko pramonė, – perdirbti tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą, stinga kokybiškos plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje. Kitas neišspręstas klausimas – kaip panaudoti techninį plastiką ir kompozitus, naudojamus elektros pramonėje, statyboje ir pan.

„Lietuvoje perdirbėjams trūksta gerai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą, o prekybininkai kol kas neteikia pirmenybės gaminiams, kurių sudėtyje yra perdirbto plastiko“, – problemas vardija p. Damanskis.

Jo teigimu, negalėdamos įsigyti pakankamai kokybiško antrinio plastiko, didesnės Europos bendrovės jau šiandien organizuoja nuosavą žiedinę ekonomiką, kai pačios antrines žaliavas surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Pagrindinės Europos automobilių, statybos, pakuočių pramonės atstovai jau dabar yra išsikėlę aiškius tikslus ir imasi konkrečių žingsnių, kaip pereiti prie žiedinės ekonomikos. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė yra nusistačiusi tikslą panaudoti perdirbtą plastiką kai kurioms automobilių detalėms – kartu palengvinamas ir pats automobilis, mažinamos degalų sąnaudos.

Išeitis – klasteriai

Kitos Europos plastiko pramonės įmonės renkasi jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur vienos bendrovės antrinį plastiką renka, antros perdirba, trečios naudoja gamyboje. Lietuvoje panašią viziją turi nuo 2014 m. veikiantis plastiko klasteris, į kurį susijungė gamybos ir mokslo įmonės.

„Tenka konstatuoti, kad pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas Lietuvos plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Vienas pavyzdžių – nė vienoje profesinio mokymo įstaigoje nerengiami plastiko liejimo mašinų operatoriai, nors apie tai su mokyklomis kalbame daugiau nei 10 metų“, – pavyzdį pateikia p. Damanskis.

Jo teigimu, laisva šios pramonės niša Lietuvoje galėtų būti liejimo formų plastiko mašinoms gamyba: jas gaminančios kelios įmonės neįstengia patenkinti viso pramonės poreikio, dėl to formas tenka pirkti užsienyje ir tam kasmet išleisti per 20 mln. Eur.

Straipsnis „Verslo žiniose“, autorė Eglė Markevičienė.
Nuotrauka Sigito Stašaičio. 

Kovo 1 d. vyks JAV-Lietuvos gynybos forumas

VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su Amerikos ir Lietuvos verslo taryba kviečia į bendrą JAV-Lietuvos gynybos forumą.

Jo metu bus pristatyta naujai įsteigta Gynybos resursų agentūra ir viešųjų pirkimų reforma, taip pat aptarti artimiausi Krašto apsaugos ministerijos įsigijimai, bus pristatyta Lietuvos gynybos sektoriaus situacija bei potencialas.

Išgirsime svečių iš JAV prisistatymus, vykdomus projektus, jų galimybes. Į forumą atvyksta tokios JAV gynybos milžinės kaip:

Lockheed Martin Corporation
Orbital ATK, Inc
Oshkosh Defense, LLC
Parsons Corporation
Textron Systems Corporation
Po svečių prisistatymo bus organizuojami verslas – verslui (B2B) susitikimai.

Renginys vyks anglų kalba
Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas. Maloniai prašome užsiregistruoti.

PROGRAMA 

Renginio data: 2018 m. kovo 1 d. (ketvirtadienis) nuo 8:30 val. iki 15:30 val.

Renginio vieta: Radisson Blu Hotel Lietuva, Konstitucijos pr. 20, Vilnius (Lambda salė)

Registracija iki vasario mėn. 23 d. imtinai

Kontaktinis asmuo pasiteiravimui: Simonas Aleksandravičius, tel.: +370 687 93848, el. paštas: s.aleksandravicius@verslilietuva.lt

Budapešte įvyko antrasis aukšto lygio susitikimas skaitmeninimo klausimais

„Raktas, kuris leistų įjungti „aukštesnę pavarą“ Europos ekonomikoje, glūdi spartesnėje skaitmeninėje transformacijoje ir konkurencingumo didinime“, – 2018 m. sausio 25-26 dienomis Budapešte vykusiame antrajame Regioniniame skaitmeniniame aukšto lygio susitikime (angl. 2nd Regional Digital Summit) pabrėžė Vengrijos ekonomikos ministras Mihály Varga. Šio renginio metu išskirtinis dėmesys buvo skiriamas pramonės skaitmeninimui, taip pat tokioms temoms kaip pažangios transporto priemonės ir išmanūs miestai.

Skaitmeninės technologijos jau dabar keičia mūsų darbo, mokymosi metodus, taip pat performuoja mūsų švietimo sistemą, daro įtaką verslo sprendimams. Susitikimo metu eurokomisarė Mariya Gabriel pabrėžė kelis esminius iššūkius, kurie kyla Europos pramonei vykstančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste. Kaip vienas iš pagrindinių tokių iššūkių yra tinkamos teisinės sistemos užtikrinimas. Siekiant įveikti šį iššūkį ir stiprinti bendrąją rinką, 2015 m. gegužės 6 d. Europos Komisija paskelbė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir pasiūlė 35 iniciatyvas, apimančias tiek teisėkūros, tiek ne teisėkūros priemones, kurios yra nukreiptos į tokias sritis kaip, pirmiausia, geresnės prieigos vartotojams ir verslui prie skaitmeninių prekių ir paslaugų Europoje užtikrinimas, taip pat tinkamų ir vienodų sąlygų pažangiems skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms sukūrimas ir, galiausiai, maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimas. Nepaisant to, kad Europos Komisija yra pradėjusi daugybę iniciatyvų, tačiau didžioji jų dalis vis dar yra neįgyvendintos. Tokia situacija stabdo bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą, kurioje nebeliktų dėl reguliavimo atsiradusių kliūčių tarpvalstybinei prekybai, būtų sudaromos palankios sąlygos konkurencijos augimui ir vieningos bendrosios rinkos užtikrinimui. Todėl susitikimo metu buvo pabrėžta, kad siekiant stiprinti bendrąją rinką ir išlikti konkurencingais tarptautiniu mastu, būtina apjungti Europos Sąjungos institucijų ir visų ES valstybių narių pastangas ir greičiau įgyvendinti pradėtas iniciatyvas.

Tai pat susitikimo metu buvo pabrėžta sutelktų investicijų svarba. Europai reikalingas bendras strateginis požiūris į investicijas, kurios būtų nukreiptos į skaitmeninimą, o ypač į tas sritis, kurios yra laikomos esminėmis siekiant Europai judėti pirmyn. Siekiant skaitmeninės transformacijos, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ryšiui ir skaitmeniniai infrastruktūrai. Nors Europos Sąjunga siekia, kad iki 2020 metų kiekvienoje valstybėje narėje būtų bent po vieną miestą, kuris gautų naudos iš 5G technologijos, tačiau šiuo metu vis dar mažiau nei 76 proc. Europos namų ūkių turi prieigą prie didesnės kaip 30 Mbps ryšio spartos. Todėl siekiant kurti ir išlaikyti savo konkurencingumą turime skirti daugiau dėmesio tinkamo junglumo užtikrinimui.

Siekiant Europos konkurencingumo, taip pat svarbu, kad  pramonė būtų atvira ir turėtų prieigą prie naujausių technologijų, tokių kaip robotika, kibernetinės fizinės sistemos, daiktų internetas, 5G, kibernetinė sauga ir itin našus skaičiavimai. Atsižvelgiant į tai, paskelbta Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyva siekiama užtikrinti, kad bet kuris pramonės sektorius Europoje galėtų gauti visokeriopą naudą iš skaitmeninių technologijų siekiant gerinti savo produkciją, tobulinti procesus ir pritaikyti verslo modelius skaitmeninio amžiaus poreikiams. Šiam tikslui pasiekti pabrėžiama, pirmiausia, nacionalinių pramonės skaitmeninimo strategijų ir platformų suderinimo, antra, skaitmeninių inovacijų centrų tinklo vystymo svarba.

Konferencijos metu taip pat buvo pabrėžiama investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) svarba Europos konkurencingumui. Šiuo metu Europos Sąjunga į informacinių ir ryšių technologijų MTEP investuoja tik pusę tiek, kiek šiai veiklai išleidžia Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. Todėl raginama didinti investicijas šios veiklos atžvilgiu ir stengtis pasivyti minėtas valstybes. Taip pat pabrėžta inovacijų svarba skaitmeninės transformacijos įgyvendinimo atžvilgiu. Kaip buvo teigiama susitikimo metu, Europos ateitis yra grindžiama pasitikėjimu. Tam kad tokia padėtis išliktų ir ateityje, svarbu užtikrinti, kad inovacijos būtų ne tik suprantamos, bet ir saugios.

Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija kelia daugybę naujų klausimų, tarp kurių svarbus vaidmuo tenka žmonių įgūdžiams. Atlikti tyrimai rodo, kad iš visų 500 mln. ES piliečių net 56 proc. asmenų vis dar neturi bent jau bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tuo tarpu jau nuo 2020 metų tokie įgūdžiai ir žinios bus reikalingos apie 90 proc. darbo vietų. Tokia situacija neigiamai veikia visos Europos Sąjungos konkurencingumą, todėl reikalingas spartus progresas ir investicijų nukreipimas šio klausimo sprendimo atžvilgiu.

Antroji Budapešte vykusio aukšto lygio susitikimo dalis buvo skirta panelinei diskusijai, kurioje, be kitų klausimų, buvo pristatoma Vengrijos nacionalinė pramonės platforma IPAR 4.0. Taip pat pristatytos pagrindinės šios platformos kryptys ir tematinės darbo grupės, kurios apima tokių klausimų sprendimą kaip strateginis planavimas, įdarbinimas, švietimas ir kvalifikacijos kėlimas, gamyba ir logistika, IRT technologijos, Industry 4.0 kibernetinė pilotinė sistema, inovacijos ir verslo modeliai bei teisinė aplinka.

Panelinės diskusijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama tokiems klausimams, kaip pagrindiniai iššūkiai ir galimybės, kylančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, o ypač Centrinės ir Rytų Europos dalyje. Taip pat sritys, į kurias pramonės įmonės turėtų labiausiai atkreipti dėmesį. Šioje diskusijoje dalyvavo Serbijos telekomunikacijų ir turizmo ministerijos ministro patarėja, Google kompanijos atstovė, Kroatijos ministro pirmininko patarėja, Vokietijos telekomunikacijų bendrovės atstovas ir Vengrijos ekonomikos ministerijos kancleris. Diskusijos metu buvo išryškinti tokie šiuo metu Europoje kylantys iššūkiai kaip pramonės konkurencingumo išlaikymas ir socialiniai iššūkiai.

Konferencijos metu taip pat vyko skaitmeninių technologijų paroda. Savo skaitmenines technologijas pristatė tokios pasaulinės įmonės kaip Bosh, Siemens, Ericksson, Delta Robotics ir kt.

„ALTAS komercinis transportas“ baigia įgyvendinti išskirtinį projektą: policija turės komisariatus ant ratų

Bendrovė „Altas komercinis transportas”, LINPRA narė, turi daugiau nei 15 metų patirties gaminant mažuosius autobusus, greitosios medicinos pagalbos automobilius bei konvojavimui skirtas transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms, o šiuo metu įgyvendina neeilinį Lietuvos policijos užsakymą – čia kovo mėnesį bus baigti gaminti mobiliais policijos biurais vadinami 114 automobilių, kurie kasdienį policijos darbą leis pakylėti į naują kokybės lygį.

„Eksportuojame apie 85 proc. produkcijos, tad esame įgyvendinę nemažai įvairių užsakymų gaminant specialiosios paskirties transportą užsienyje, tarp jų – gynybos ir saugumo poreikiams. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, keleivinio transporto, esame vieni lyderių Skandinavijos šalyse. Mūsų įmonėje yra lankęsi stambių gynybos srityje dirbančių užsienio korporacijų atstovai, kurie teigiamai įvertino turimus pajėgumus, kompetencijas ir mato didelį potencialą įgyvendinti bendrus projektus. Didieji užsienio šalių partneriai ypač vertina gamybos procesų skaidrumą ir inžinerinę kompetenciją. Mūsų įmonėje tam skiriamas didelis dėmesys: investuojame į programinę įrangą, nuolat tobuliname esamus procesus.  Todėl mums labai džiugu, kad galėsime reikšmingai prisidėti prie Lietuvoje įgyvendinamų projektų“, – sako bendrovės „Altas komercinis transportas” generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.

Modernią gamyklą Avižienių seniūnijoje netoli Vilniaus turinti bendrovė laimėjo Lietuvos policijos departamento paskelbtą konkursą, kurio vertė – 4,9 mln. Eur.

Naujieji policijos automobiliai bus aprūpinti pagrindinėmis kasdieniam policijos darbui būtinomis priemonėmis: juose bus sukurtos darbo vietos 3-4 policijos pareigūnams, kurie nevažiuodami į komisariatą galės iš karto surašyti protokolą ar atlikti kitus būtinus veiksmus.

Automobiliuose bus įrengtos ir mini areštinės, kuriose bus galima laikinai laikyti iki dviejų pažeidėjų, taip pat įrengtos specialios nišos ginklams, neperšaunamoms liemenėms ar vadinamiesiems „ežiams” (priverstinio automobilių stabdymo priemonėms) laikyti. Visuose automobiliuose bus elektros lizdai, kondicionieriai, specialus apšvietimas, vaizdo kameros viduje ir išorėje.

Iš žaliavinio automobilio pagamina ką tik reikia: nuo greitosios pagalbos automobilių iki konvojavimo transporto

„Altas komercinis transportas” yra antrojo etapo specializuotų automobilių gamintojas, kaip žaliavą gamybai naudojantis „Volkswagen”, „Mercedes-Benz”, „Iveco”, „MAN” ir kitų automobilių bazes.

„Bazinis automobilis mums yra kaip žaliava. Specialiai mūsų poreikiams pirmojo etapo gamintojai pateikia tik iš dalies sukomplektuotus bazinius automobilius, kurie neturi nieko, išskyrus metalinį furgoną. Dažnu atveju nebūna nei langų, nei durų. Metaliniai kėbulai pergaminami pagal konkretų užsakovų poreikį ir neretai išpjaustymai būna tokie drastiški, kad norint išlaikyti bazinio automobilio garantijas, yra privaloma gauti specialius bazinio automobilio gamintojo sutikimus. Dažnai automobilio konstrukcija taip stipriai pakeičiama, kad mums tenka prisiimti didžiąją dalį atsakomybės už galutinį produktą”, – pasakojo bendrovės vadovas E. Radzevičius.

Jis pridūrė, kad vidaus įrangos sumontavimas jau yra paprastesnė gamybos etapo dalis, nors į vieną mažąjį autobusą vidutiniškai sumontuojama apie 500 unikalių detalių.

Pasak E. Radzevičiaus, dėl didelės užsakymų specifikos bei įvairovės bazinių automobilių gamintojai paprastai neturi tokių technologinių ir gamybinių pajėgumų, kad galėtų taip greitai ir kokybiškai pagaminti specialiosios paskirties automobilius, kurių funkcija gali būti pati įvairiausia: nuo autobuso keleivių pervežimui ar greitosios medicinos pagalbos automobilių iki specialiosioms operacijoms skirtų transporto priemonių gynybos ir saugumo sektoriui.

Gamyba vyksta specialioje linijoje: kasdien pagaminama po tris automobilius

„114 automobilių policijai mes pagaminsime mažiau nei per dešimt savaičių – suderinus gamybos procesą pro gamyklos vartus per dieną išvažiuos po tris automobilius. Tai yra labai geras rezultatas. Per tokį trumpą laiką pagaminti tokį didelį kiekį specializuotų automobilių mums leidžia išskirtinė praktinė patirtis, gerai išplėtoti gamybos pajėgumai bei gamyboje naudojamos inovacijos”, – teigė bendrovės „Altas komercinis transportas” generalinis direktorius E. Radzevičius.

Įgyvendinant policijos užsakymą iš pradžių buvo pagamintas prototipas, o vėliau jo pagrindu ir kiti automobiliai. Gamyba vyksta specialiai šiam projektui parengtoje linijoje, į kurią kas tris valandas vienas automobilis įvažiuoja ir vienas iš jos išvažiuoja.

Apie UAB „Altas komercinis transportas“

UAB „Altas komercinis transportas“ yra tarptautinis mažųjų autobusų, greitosios medicinos pagalbos ir specialiosios paskirties transporto gamintojas. Bendrovės atstovybės veikia 16–oje valstybių, o kompanijos gaminiai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. Šalia Vilniaus įsikūrusioje ir daugiau nei 8000 kv. m užimančioje modernioje gamybinėje bazėje kas keturias valandas pro vartus išrieda po naują autobusą. Per metus pagaminama daugiau nei 500 įvairios paskirties transporto priemonių.  „Altas komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio lygio  partneriais, įskaitant automobilių gamintojus „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir „Iveco“. Bendrovė yra sertifikuota pagal tarptautinius ISO 9001 kokybės valdymo ir ISO 14001 aplinkosaugos standartus, o jos sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 200 skirtingos specializacijos profesionalų.

Naujiena VERSLO ŽINIOSE.
Nuotrauka Juditos Grigelytės. 

Lietuvos gimnazistų išradimai išmaniems namams

Vasario 7 d. gabiausi mokiniai iš visos Lietuvos rinkosi Vilniaus licėjuje, kur dalyvavo pirmajame techninės kūrybos hakatone gimnazijoms „TechHero 2018“. Renginio iššūkis – per 1 dieną sukurti veikiančius prototipus išmaniems namams. Renginio metu jiems talkino patyrę inžinieriai iš VGTU „LinkMenų fabriko“ ir VGTU dėstytojai. Komandas vertino inžinerijos atstovai iš mokslo ir verslo sektoriaus. Vertingais prizais apdovanotos net 8 komandos.

Vilniaus licėjaus mokinių organizuojamame ir VGTU „LinkMenų fabriko“ bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA globojamame hakatone susirungė 14 komandų iš visos Lietuvos. Dalyviai turėjo per vieną dieną sukurti išmanų įrenginį namams, naudodami įvairius elektronikos elementus, fanerą ir kitas medžiagas. Nors prototipavimui komandos turėjo tik 4 valandas, sukurti produktai stebino išbaigtumu ir dizainu.

Geriausiu prototipu išrinktas Kauno jėzuitų gimnazijos sukurtas prietaisas, skirtas neįgaliesiems ir padedantis vienus trūkstamus jutimus pakeisti kitais, pavyzdžiui, aklumą kompensuojant garsu. Komanda laimėjo kompanijų „Proftools“ ir „3D Creative“ įsteigtą prizą – 3D spausdintuvą mokyklai ir bilietus į socialinio verslo hakatoną „ChangeMakers’ON“.

Net dvi komandos – Vilniaus licėjaus ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos – apdovanotos VGTU „LinkMenų fabriko“ naryste 3 mėnesiams, kur toliau vystys išmanaus šaldytuvo idėją. Abiem komandoms pristačius skirtingus prototipus išmaniems šaldytuvams, komisija pasiūlė suvienyti jėgas ir projektą vystyti kartu.

„Micro:bit“ rinkinys, kurį įsteigė iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“, atiteko Vilniaus Valdorfo mokyklos komandai, sukūrusiai namų sistemą, padedančią susitelkti į mokymąsi, ribojant interneto prieigą bei kitus trikdžius.

Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazistus, pasiūliusius automatinę namų rūšiavimo sistemą, Europos socialinio verslumo ir inovatyvių studijų institutas pakvietė į socialinio verslo hakatoną „ChangeMakersON“.

Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokiniai, nustebinę komisiją originalumu, laimėjo rėmėjo „Trafi“ įsteigtą prizą – pakvietimus visai komandai į LOGIN konferenciją. Jų idėja – specialus seifas, automobilio rakteliams ir teisėms laikyti, kurį galima atidaryti tik esant blaiviam.

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai, pasiūlę išmanaus kambario koncepciją, buvo pakviesti apsilankyti virtualios realybės pramogų centre „VR kambarys“.

Progimnazijos „Magis“ mokiniai apdovanoti Robotikos akademijos kursais už automatinio maisto dozatoriaus naminiams gyvūnams prototipą. Taip pat tai buvo ir pati jauniausia dalyvavusi komanda, sudaryta iš 6-ų ir 7-ų klasių mokinių.

„TechHero2018“ idėjos autorius ir vienas iš pagrindinių organizatorių Elvis Lepardinas paklaustas, kaip kilo renginio idėja, pasakojo, kad pernai jo komanda dalyvavo ir taip pat laimėjo vieną pagrindinių prizų „MakerFest“ hakatone VGTU „LinkMenų fabrike“: „Tuomet gimė noras sukurti kažką panašaus, tik šįkart išskirtinai orientuotą į mokinius. Organizatoriams atrodo svarbu populiarinti praktinį mokymąsi tarp Lietuvos mokinių, kurie mokyklose apie STEM  mokosi dažniausiai tik teorijos, tačiau neapčiuopia praktiškai. Patys būdami mokiniai suprantame, koks svarbus yra praktinis mokymasis ir tikime, kad tikrasis STEM žinių potencialas gali būti išnaudotas tik tada, kai mokiniai turi tvirtas tiek praktines, tiek teorines žinias“, – pasakojo Vilniaus licėjaus abiturientas Elvis Lepardinas.

Renginio dalyviai ir organizatoriai patvirtino rašytojos Betės Mendi Koni mintį, kad nėra nieko neįmanomo, yra tik mūsų požiūris į tai, kas neįmanoma.

„Mes įsitikinę, kad ateitis priklauso kūrybiškam, versliam, technologiškai nusimanančiam jaunimui, turinčiam platų tarpdisciplininį mąstymą. Smagu, kad tokių iniciatyvų kaip „TechHero“ daugėja, o Lietuvos verslas vis dažniau prisideda prie jų skatinimo. Techninė kūryba tampa „madinga“, džiaugiamės, galėdami prie to prisidėti ir kartu kurti išmanią Lietuvą“, – konkursą apibendrino VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas.

Techninės kūrybos varžybose TechHero – 14 komandų iš Lietuvos gimnazijų

Vasario 7 d. Vilniaus licėjuje 14 išradingų moksleivių komandų iš Lietuvos gimnazijų atskleis savo talentą techninės kūrybos varžybose TechHero. Dalyviams reikės praktiškai pritaikyti tiksliųjų bei gamtos mokslų žinias ir išspręsti techninę užduotį – iš duotų priemonių sukurti savo sprendimo prototipą.

Moksleivių laukiančios dovanos – 3D spausdintuvas laimėjusios komandos mokyklai, narystės VGTU „LinkMenų fabrike“, Micro:Bit rinkiniai, pramogos VR kambaryje ir kiti prizai.

Praktinio mokymo entuziastai „maker‘iai“ pastebi, kad techninės kūrybos veikla Lietuvoje populiarėja, o technologijomis besidomintis kūrybingas, gudrus jaunimas vis labiau įsitraukia į techninės kūrybos veiklą. Džiugu, kad minėdami Lietuvos šimtmetį matome augančius talentus – būsimuosius Lietuvos ateities išradėjus, inžinierius, verslininkus ir kitus profesionalus!

Konkursas vyks 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus licėjuje (Širvintų g. 82).

Konkurso nuostatai 

Varžybas organizuoja: Vilniaus licėjus
Varžybų partneriai: Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir VGTU „LinkMenų fabrikas“
Dėkojame rėmėjams: „3D Creative“ ir „Proftools“
Apie konkursą soc. tinkle Facebookhttps://www.facebook.com/TechHeroLietuva/

 

Vienos svarbiausių metalo parodų Vokietijoje balandžio mėnesį: WIRE 2018 ir TUBE 2018

2018 balandžio 16–20 d. Diuseldorfo parodų centre ir vėl duris atveria pasaulinės parodos – tarptautinė specializuota vielos ir kabelių paroda WIRE ir tarptautinė specializuota vamzdžių paroda TUBE – kurių tikslas – pristatyti pažangias vielos, kabelių ir vamzdžių pramonės sektorių technologijas, naujas mašinas ir paslaugas.

WIRE 2018 ir TUBE 2018

Per penkias parodos dienas 16 parodos salių, kurių bendras parodai skirtas plotas 110 000 kvadratinių metrų, susitiks pagrindiniai daugiau nei 2 600 pramonės šakų dalyviai. Tikimasi ir maždaug 70 000 lankytojų iš užsienio. Taip įspūdingai specializuotos Diuseldorfo parodos patvirtina, kad jos užima 1 vietą tarp pasaulinių savo sektorių parodų.

Paroda WIRE vyks 9–16 salėse ir dalyje laikinai įrengtos 18 salės: bus pristatomos laidų gamybos ir apdirbimo mašinos ir įrenginiai, gamybos technologijoms skirti įrankiai ir pagalbinės medžiagos bei žaliavos, specialūs laidai ir kabeliai.

Be to, bus pateiktos matavimo, valdymo ir reguliavimo technologijų bei kontrolės įrangos ir specialių sričių naujovės.  Dar stipriau nei anksčiau pagrindinis dėmesys bus sutelktas į šviesolaidžius. Tokiu būdu Diuseldorfo paroda reaguoja į didėjantį šviesolaidžių naudojimą energetikos pramonėje, statybos ir komunikacijų srityse.

Laidų, kabelių ir šviesolaidžių mašinų sektoriai prisistatys 9–13 ir 16 salėse, o tvirtinimo technika (angl. Fastener Technology) prisijungs 15 salėje. Tinklų virinimo mašinas (angl. Mesh Welding) ir spyruoklių gamybos įrangą (angl. Spring Making) rasite 13 salėje.

Tradiciškai daug dalyvių WIRE parodoje atstovauja Italijai, Belgijai, Prancūzijai, Ispanijai, Austriją, Nyderlandams, Šveicarijai, Turkijai, Didžiajai Britanijai, Švedijai ir Vokietijai.  Iš užjūrio laukiama JAV, Pietų Korėjos, Taivano, Indijos ir Kinijos įmonių.

TUBE 2018 prisistatys 3–7.0 salėse ir 16, 17 salėse bei dalyje laikinai įrengtos 18 salės. Gausią pasiūlą sudarys vamzdžių gamybos, vamzdžių apdirbimo ir vamzdžių perdirbimo mašinos ir įrenginiai bei žaliavos, vamzdžiai ir priedai, panaudotos mašinos, technologiniai įrankiai, pagalbinės priemonės, matavimo, valdymo, reguliavimo ir kontrolės įrenginiai.

Pasiūlą papildys vamzdynai ir OCTG technologijos sritis, profiliai ir mašinos bei plastikiniai vamzdžiai. Ir toliau didelė paklausa iš Kinijos užtikrina, kad vėl bus įrengtas Kinijos paviljonas. Su šūkiu „Meet Chinas Expertise“  16 salėje prisistatys Kinijos vielos, kabelių ir vamzdžių pramonės sritys.

Vamzdžių priedai įsikurs 17 salėje, prekybą vamzdžiais ir vamzdžių gamybą rasite 3 ir 4 salėse, vamzdžių formavimo įranga prisijungs 5 salėje.  Mašinos ir įranga bei vamzdžių apdorojimo mašinos pristatomos 6 ir 7a salėse. Profiliai ir plastikiniai vamzdžiai įsikūrę 3–7.0 salėse bei 16 ir 17 salėse.

Ir TUBE parodoje daugiausiai dalyvių bus iš Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Turkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Vokietijos. Iš užjūrio atvykę dalyviai daugiausiai atstovaus Indijai, JAV, Kinijai ir Pietų Korėjai.

Naujausią informaciją apie abi parodas rasite internete: www.wire.de ir www.Tube.de.

Papildoma informacija:
Plieno vamzdžių rinka 2016
Kabelių sektorius

Atstovas spaudai 2018:
Petra Hartmann-Bresgen M.A.
Ulrike Osahon
+49 (0)211/4560-541/-9922
+49 (0)211/4560-87 541
HartmannP@messe-duesseldorf.de

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę papildė nauja įmonė

Praeitų metų pabaigoje AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę papildė nauja įmonė – „Vakarų technologiniai sprendimai“, kuri vykdys nerūdijančio plieno ir aliuminio konstrukcijų gamybos projektus. „Išanalizavus situaciją palengva atsigaunančioje naftos ir dujų gavybos pramonėje, SGD bei atsinaujinančios energetikos sektoriuose, įžvelgėme perspektyvą šiai specifinei rinkai pasiūlyti savo paslaugas. Naujai įkurta įmonė plėtos nerūdijančio plieno ir aliuminio konstrukcijų gamybą, kurs naujas darbo vietas bei pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir Klaipėdos uostui“, – apie įmonės pozicijas ir ateities planus pasakojo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

2018 m. tendencijos: apie pramonės ateitį su santūriu optimizmu

Straipsnio autorius – Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“

2017-ieji buvo pirmieji metai, kai gamybininkai garsiai ištarė: nebepagaminame tiek, kiek galėtume parduoti. Ir nebegalime plėstis tiek, kiek norėtume, nes nebebūtų, ko įdarbinti. Vis dėlto pastarąjį pusmetį rinką drebino žinios apie planuojamas gana solidžias užsienio ir vietos investicijas į pramonę.

Didžiausią šalies darbdavę – Lietuvos pramonę – neramina tik įtampa darbo rinkoje.

Mūsų šalyje daugiausia gyventojų dirba pramonėje: šiame sektoriuje pernai įdarbinta daugiausia žmonių. Statistikų skaičiavimu, 2016 m. pramonėje dirbo 238 700 žmonių, arba 17,5 proc. visų užimtų šalies gyventojų. Prekyboje darbuojasi šiek tiek mažiau – 233 500, arba 17,2 proc. visų užimtųjų.

2016 m. pramonėje buvo sukurta 9000 naujų darbo vietų. 2016 m. daugiausia – 3100 (18,8 proc. visų laisvų darbo vietų) – taip pat buvo užfiksuota šioje srityje. Pastarasis skaičius rodo, kad darbo jėgos stygius nėra tuščios kalbos.

Stabdys – švietimo problemos

Nors metai neseniai baigės, kai kuriuos apibendrinimus jau galima daryti – daugeliui sektorių tai buvo itin sėkmingi metai, bendrovės augino pardavimus, eksportą ir pelną.

Statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šalies pramonės produkcija išaugo 6,1 proc., o apdirbamoji gamyba – 6,5 procento. Prognozuojama, kad analogiškos tendencijos tęsis ir 2018 m.

„Tam įtakos turėjo atsigaunanti Europos pramonė, teikianti vilčių inžinerinės pramonės įmonėms ir ateinantiems metams, žinoma. Pagrindinis iššūkis lieka darbuotojų stoka. Būtent todėl pastaruosius kelerius metus mūsų asociacija aktyviai veikia, siekdama atkreipti valstybės dėmesį į būtinybę pertvarkyti švietimo sistemą“, – pabrėžia Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas.

Inžinerinė pramonė generuoja daugiau kaip ketvirtadalį šalies BVP ir smarkiai prisideda prie jo augimo. Beje, šie rezultatai pasiekti beveik nedidinant darbuotojų skaičiaus, o tai įmanoma tik investuojant į aukštąsias technologijas, diegiant inovacijas ir keliant darbuotojų bei inžinierių kvalifikaciją.

Vienas sparčiausiai augančių apdirbamosios pramonės sektorių yra metalo apdirbimo. Pirmąjį pusmetį šio sektoriaus įmonių nominaliosios pajamos išaugo 42 proc., realios gamybos apimtis daugiau negu 1,5 karto.

„Tradiciniu vadinamas metalo sektorius sparčiai modernizuojamas, tobulinami gamybos procesai, investuojama į naujausius įrenginius ir technologijas, todėl ir jaučiamas toks proveržis. Šie ir kiti metai – sektoriaus augimo pikas, o kaip bus vėliau, šiuo metu sunku prognozuoti, nes išlaikyti tokį intensyvų augimą bus nelengva“, – svarsto Tomas Jaskelevičius, UAB ,,Arginta Engineering“ direktorius.

Plastiko pramonė – ant bangos

Atsigaunanti Europos pramonė teikia daugiau galimybių ir Lietuvos plastiko įmonėms – šį sektorių augina populiarėjantis plastiko pakuočių naudojimas įvairiose gamybos šakose. Tai demonstruoja skaičiai: pirmąjį pusmetį sektoriaus augimas siekė 15 proc., o, didėjant sektoriaus įmonių pelnui, kapitalo grąža 2016 m. siekė 18 procentų. Panašaus augimo tikimasi ir antrojoje 2017 m. pusėje.

Plastiko pramonės įmonės yra vienos pelningiausių apdirbamojoje pramonėje. Maždaug du trečdaliai plastiko produktų eksportuojama, o pagrindinės rinkos – Vokietija, Lenkija, Švedija. Beje, pastaruoju metu eksportas auga į Indiją, Honkongą, Naująją Zelandiją.

„Nors sektoriaus augimo tendencijos džiugina, o Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį potencialą, yra tam tikrų trukdžių, ribojančių pramonės plėtrą“, – įspėja Rimantas Damanskis, Šiaulių šviestuvų UAB „Artilux NMF“ ir plastikinių komponentų UAB „Frilux NMF“ vadovas.

Didelių pasaulio bendrovių keliamus reikalavimus, anot jo, trukdo patenkinti kol kas ribotas įmonių techninis lygis, taip pat procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas.

„Jau daugiau nei dešimt metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nė vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra rengiami plastiko liejimo mašinų operatoriai“, – atkreipia dėmesį R. Damanskis.

Apdirbamojoje pramonėje šiemet į priekį šovė elektros įrangos bei optinių ir elektroninių produktų gamybos įmonės – jos beveik trečdaliu išaugino pardavimus pirmąjį šių metų pusmetį. Ir, nors praėjusiais metais šio sektoriaus įmonių pelnas traukėsi, abu sektoriai šiemet pasižymi ryškia augimo tendencija.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims, yra išsakęs prognozę, kad 2017 m. metais aukštųjų technologijų dalis visoje gamyboje turėtų sudaryti 7,4 procento. Tai leis Lietuvai pagal šį rodiklį atitrūkti nuo ES autsaiderių ir labiau priartėti prie ES vidurkio.

Su nerimo ženklu

Vis dėlto kai kurios analitikų prognozės turi nerimo atspalvį. Pavyzdžiui, gamintojai įspėjami dėl sparčiai augančio eksporto į Švediją ir Norvegiją, kuriose nekilnojamojo turto rinka yra netoli perkaitimo ribos, o namų ūkių įsiskolinimo lygis labai išaugęs. Ir jeigu Skandinavijoje susiformavęs nekilnojamojo turto burbulas sprogs, dauguma eksportuotojų gali nukentėti.

Kita grėsmė kyla gaminantiems pagal užsakymus – Vakarų įmonėms sparčiai robotizuojant gamybą, o Lietuvos įmonėms modernizuojantis vis dar per vangiai, tokie užsakymai gali nutrūkti.

Be to, į pelno eilutę kėsinasi spaudimas kelti atlyginimus. Pavyzdžiui, nagrinėjant pirmojo 2017 m. metų pusmečio bendrą apdirbamosios pramonės pelno ir nuostolio ataskaitą, į akis krinta smarkiai išaugusios veiklos sąnaudos – 28 procentai. Smulkiau jas išskleidus matyti, kad bendrosios ir administravimo sąnaudos šoktelėjo 41 proc. ir gerokai apkarpė apdirbamosios pramonės ūkinės veiklos pelną, palyginti su 2016 metais. Kadangi viena reikšmingesnių bendrųjų ir administravimo sąnaudų kategorijų yra valdymo ir aptarnavimo personalo darbuotojų atlyginimai, matyti, kaip reikšmingai šias eilutes išpūtė algų augimas.

Dar vienas svarbus veiksnys, didinantis pramonės įmonių sąnaudas, – žaliavų kainos. 2016 m. pradžioje fiksuotas energijos išteklių kainų dugnas ir daugelio žaliavų kainos buvo nusiritusios į keleto metų rekordines žemumas, o šiemet daugelis jų brango. Vis dėlto dauguma gamintojų, siekiančių palaikyti savo produkcijos konkurencingumą, neskuba iškart kelti produkcijos kainų arba kelia jas nuosaikiau savo pelno sąskaita.

Tad, nors šiandien pramonės padėtis gera, vertindami jos perspektyvas kai kurie analitikai demonstruoja gana santūrų optimizmą.

Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą

2017-ųjų metų pabaiga reikšminga profesinio mokymo pertvarkai – Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas.

Kodėl tai svarbu mums, inžinerinės pramonės atstovams?

– Verslo atstovams bus lengviau įsitraukti į profesinio mokymo įstaigų valdymą – visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, o už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys ne tik mokyklos atstovai, bet ir socialiniai partneriai;

– Moksleiviai atsakingiau ir motyvuočiau rinksis profesiją – profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Taip pat naujasis įstatymas aiškiai apibrėžia, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas.

– Profesinis mokymas atlieps šiandieninius verslo poreikius – profesinių mokyklų tinklas bus vystomas atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimas – į ekonomikos prognozes.

– Augs profesinio mokymo prestižas – bus užtikrinama mokymo kokybė, kas 5 metus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai.

– Atnaujintu profesinio mokymo įstatymu numatoma įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Tokiu būdu profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžius įgis realioje darbo vietoje, galės dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.

Tikimės, kad šie pakeitimai padės įgyvendinti vieną iš prioritetinių Europos komisijos ir Europos šalių darbdavių siekį – padaryti profesinį mokymą pirmuoju pasirinkimu tarp jaunų žmonių!

Nuotraukos šaltinis ir daugiau informacijos Prezidentės puslapyje.