LINPRA tarptautiniame „Digital Innovation Network“ DIGINNO projekte

, ,

 

Projekto tikslas – skatinti skaitmeninę ekonomiką ir vieningai vystyti bendrą Baltijos šalių regiono (Baltic States Region BSR) skaitmeninę rinką, pasitelkiant politikos formuotojus, pramonės asociacijas, mokslo institucijas ir verslo atstovus. Tokiu būdu būtų galima greičiau ir efektyviau diegti bei populiarinti skaitmeninių sprendimų svarbą tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.

Projekte dalyvauja 16 partnerių ir 5 asocijuoti partneriai iš 8 šalių: Estijos, Suomijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos ir Danijos.

Europos Komisijos strategijoje Europa 2020 skaitmeninė ekonomika ir Europos bendroji skaitmeninė rinka yra vieni iš pagrindinių ateities inovacijas, konkurencingumą ir augimą lemsiančių elementų. Pastebima, kad IRT yra vienas iš atities variklių augti ir Baltijos šalių regionui. Tyrimai rodo, kad skaitmeninių sprendimų diegimas ir vis aktyvesnis jų naudojimas galėtų padidinti Baltijos regiono BVP beveik 30-čia milijardų. Kol kas Baltijos šalių regioną galima prisikirti prie lyderių skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu visame Europos kontekste. Skaitmeninė infrastruktūra yra puikiai išvystyta didžiuosiuose miestuose ir puikiai naudojama gyventojų. Tai geras atskaitos taškas, užsibrėžus tikslą tapti pirmąja skaitmenine integruota regiono rinka Europoje. Tačiau to paties siekiama ir globaliu mastu.

BSR šalys susiduria su panašiais iššūkiais skaitmeninimo srityje, bet turi nevienodas stiprybes ir trūkumus. Siekiant išspręsti šiuos iššūkius, politikos formuotojai nustatė penkis svarbiausius makroregioninio bendradarbiavimo skaitmeninius prioritetus: skatinti tarpvalstybinę sąveiką, skatinti inovacijas IRT sektoriuje ir remti naujų įmonių steigimąsi, didinti IRT naudojimą verslo sektoriuje, didinti skaitmeninį pasitikėjimą ir elektroninį saugumą, kuriant novatoriškas skaitmenines viešąsias paslaugas.

Plačiau apie projektą: svetainėje, Facebook ir Youtube.

10 renginių ciklas populiarins profesines specialybes

Šią vasarą startuoja 10-ties edukacinių-pramoginių renginių ciklas „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera!“. Renginiai vyks skirtinguose Lietuvos miestuose ir jų metu bus pristatomos profesinio mokymo ateities perspektyvos, karjeros galimybės, verslo įmonėse naudojamos inovatyvios technologijos ir sėkmės pavyzdžiai. Renginiuose su inžinerinės pramonės profesijomis supažindins LINPRA  Infomobilis – laboratorija ant ratų.

Pokalbiuose ir diskusijose patarimais ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos nariai, nacionalinių ir savivaldos institucijų bei verslo įmonių atstovai, darbo rinkos ekspertai, profesinio mokymo įstaigų atstovai, karjeros ir profesinio orientavimo specialistai. Pagrindinės diskusijų temos: darbdavių lūkesčiai darbuotojams, sparčios karjeros galimybės, profesinio mokymo privalumai, inovacijos ir kt.

Kitą antradienį – Alytuje, trečiadienį – Marijampolėje.

PLAČIAU.

Programa Alytuje

Programa Marijampolėje

 

Pramonei „lean“ nebeužteks, reikia technologijų

Straipsnio autorė Eglė Markevičienė, „Verslo žinios

Lietuvos pramonė ligi šiol augo daugiausia dėl žemų technologijų sektorių ir sutartinės gamybos. Europai žengiant ketvirtosios pramonės revoliucijos keliu, Lietuvos įmonės privalo investuoti į gamybos skaitmeninimą, automatizavimą, robotizavimą. Antraip jų produktai eksporto rinkose taps nebereikalingi.

Lietuvos pramonės gamybos mastas vien per pastaruosius 5 metus išaugo trečdaliu, o 62% visų jos užsakymų generuojami eksporto rinkose – tai 2 kartus daugiau nei vidutiniškai ES. 80% lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka ES rinkai. Darbo jėgos trūkumas skatina Lietuvos pramonininkus susitelkti į efektyvumo didinimą – dabar jie pagamina beveik 50% produkcijos daugiau nei prieš ekonominę krizę, bet su 14% mažiau darbuotojų, skaičiuoja Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos inovacijų centro ekspertas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai.

Grėsmingoji pusė

Įspūdingi Lietuvos pramonės augimo ir eksporto skaičiai turi ir mažiau optimistinę pusę, atkreipia dėmesį jis.

„Išaugęs gamybos efektyvumas pasiektas investuojant į procesus – diegiant „lean“ ir kitas sistemas, tačiau beveik neinvestuojant į procesų automatizavimą, robotizavimą, skaitmeninimą“, – tvirtina jis.

Tai, anot p. Izgorodino, rodo lėtas Lietuvos pramonės produktyvumo augimas: per pastaruosius 5 m. jis ūgtelėjo 14%, tačiau iki 2016 m. trypčiojo vietoje, o proveržis užfiksuotas tik 2017 m. Eurostato duomenimis, vienas Lietuvos pramonės darbuotojas 2016 m. kūrė 19.100 Eur pridėtinės vertės, o Vokietijoje – beveik 74.000 Eur, Švedijoje – apie 90.000 Eur. ES pramonės vidurkis – 62.000 Eur, arba daugiau nei 3 kartus daugiau nei Lietuvoje.

Pono Izgorodino vertinimu, didžiausia grėsmė Lietuvos pramonei kyla dėl jos struktūros – net 75% jos gamybos masto, pridėtinės vertės ir apyvartos kuria žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kuriuose dirba 85% Lietuvos pramonės darbuotojų. Be to, pastarąjį dešimtmetį šalies pramonės struktūra iš esmės nepakito – inovatyvių sektorių indėlis į pramonės struktūrą išliko toks pat kaip 2007 m.

Tai, anot eksperto, reiškia, kad žemesnių technologijų sektoriai ir nemaža dalis sutartine gamyba užsiimančių įmonių, dėl augančių atlyginimų netenkančių pigios darbo jėgos konkurencinio pranašumo, netrukus gali atsidurti rizikos zonoje.

Jo įsitikinimu, vienintelė išeitis Lietuvos pramonei – kreipti investicijas ne gamybos pajėgumams didinti, o gamybai skaitmeninti, automatizuoti, robotizuoti.

Anot jo, robotizavimo ir skaitmeninimo tendencija Europoje matoma vis ryškiau, ją rodo čia augantys gamybos mastai mažėjant darbuotojų skaičiui pramonėje. Pvz., Danijoje po krizės pramonės gamyba išaugo 23,4%, o darbuotojų skaičius sumažėjo, panašios tendencijos fiksuojamos Belgijoje, Nyderlanduose, kitose šalyse.

Nespėja robotizuoti

Lietuvos pramonės įmonės šiuos uždavinius, regis, supranta – robotizavimo sprendimų paklausa šiuo metu viršija pasiūlą.

„Šiandien su įmonėmis kalbamės dėl projektų, kurie bus diegiami tik kitais metais. Šiemet teko atsisakyti bent 6 projektų, nes nespėtume įvykdyti darbų užsakovo pageidaujamais terminais“, – pasakoja Vytautas Kazlauskas, robotikos sprendimus diegiančios UAB „Robotex“ direktorius.

„Robotex“ pramoninius robotus yra diegusi įmonėse „Suslavičius-Felix“, „Nordic Sugar“, „Klaipėdos mediena“, „Klaipėdos baldai“, „Šilalės mediena“ ir kt.

Kita vertus, Lietuvos pramonės robotizavimo mastas kol kas nedidelis, pripažįsta jis. Labiausiai šia linkme yra pasistūmėjusios standartinius produktus gaminančios didelės gamyklos, dirbančios 24 val. per parą. Jos aiškiai mato, kad diegti robotus apsimoka, nes jie pakeičia nemažą būrį darbuotojų ir taip sumažina sąnaudas. Anot p. Kazlausko, tokiu atveju roboto atsipirkimas galimas per porą metų ir tokie terminai verslininkus paprastai tenkina.

„Tačiau įmonės, kurios dirba 2 ar 3 pamainomis, procesų robotizuoti dar neskuba – atsipirkimas ilgesnis. Nors susidomėjimą jau rodo“, – pastebi p. Kazlauskas.

Pasak „Robotex“ vadovo, dažniausiai Lietuvoje robotizuojama funkcija yra produktų sudėjimas ant padėklų – tai monotoniškas, imlus darbui procesas, kai paprastai reikia nemažai fizinės jėgos.

Skaitmeninis išsigelbėjimas

Šiaulių dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ gamybą skaitmeninti ėmėsi siekdama išbristi iš sunkios finansinės padėties – įmonei grėsė bankrotas.

„Neturėjome kito pasirinkimo, tik keistis – greitai ir nedarydami klaidų“, – sako Žilvinas Dubosas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius.

Naujų akcininkų valdoma bendrovė ryžosi esminėms permainoms. Atsisakė pigių dviračių gamybos, perėjo į vidutinio ir aukštesnio lygio segmentą, didžiausią dėmesį skyrė elektrinių dviračių gamybai. Kiti svarbūs žingsniai – pradėjo diegti taupiąją gamybą („lean“), o didelė dalį gamybos ir valdymo procesų skaitmenino.

„Pradėjus diegti „lean“, paaiškėjo, kad tam reikia nemažai žmogiškųjų resursų. Kad to išvengtume, pradėjome skaitmeninti gamybą ir procesus. Sujungėme žmones ir įrangą į vieną organizmą ir tai dabar leidžia realiu laiku turėti objektyvią, be pagražinimų, informaciją, suteikia galimybę realiu laiku reaguoti į iššūkius, problemas, šalinti nesklandumus“, – pasakoja p. Dubosas.

Šiuo metu gamykloje jau skaitmeninta apie 70% darbo vietų iš 500. Artimiausiu laiku numatoma skaitmeninti iki 90% darbo vietų, o gamybą planuoti pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Per praėjusius metus (bendrovės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais – prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.) „Baltik vairo“ pardavimo pajamos paaugo 20%, iki 36,7 mln. Eur. Keturių naujų finansinių metų mėnesių pajamos pašoko daugiau kaip 60%.

Robotai pinga

„Kad „Terekas“ išliktų konkurencingas pasaulio rinkoje, imamės robotizuoti ir skaitmeninti, kad technologijas sujungtume ir jos viena su kita susikalbėtų. Tik taip galima išgauti didelį efektyvumą. Jei į tai neinvestuosime, sąnaudos nutemps į dugną“, – kalba Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“, kuriančios ir gaminančios inovatyvias PET pūtimo mašinas, vadovas.

Anot jo, šiuo metu „Tereke“ dirba per 130 žmonių ir tikimasi, kad pavyks gamybos mastą padidinti 2 kartus, nedidinant darbuotojų skaičiaus. Dalį šio plano planuojama įgyvendinti su ES parama pagal priemonę „Regio Invest LT+“, projekto vertė – 4,2 mln. Eur

„Robotų kainos kasmet mažėja, jų atsiperkamumas šiandien jau gana greitas. Įsigyti robotą prieš penkerius metus buvo galima už 300.000 Eur. Šiandien robotas prie CNC centro, kuris gali uždėti ir nuimti detalę, kainuoja apie 19.000 Eur. Be to, robotai neserga, neatostogauja, dirba savaitgaliais ir naktimis“, – skaičiuoja p. Maksvytis.

Netrūksta ir kitų pavyzdžių. 7 baldų fabrikus valdantis koncernas SBA į gamybos plėtrą ir automatizavimą šiemet numato investuoti 27,5 mln. Eur. Vien pernai „Klaipėdos balduose“ įrengti 6 industriniai robotai, visiškai automatizuota 12 darbo vietų, šiais metais fabrike planuojama diegti dar 7 robotus. Švedijos kapitalo UAB „ROL Lithuania“ (anksčiau „Rol / Statga“) neseniai investavo beveik 12 mln. Eur į naują gamyklą su robotizuota stalų gamybos įranga, kur žmonių darbo nebereikės, – visą gamybos procesą atliks žmonių programuotos ir prižiūrimos mašinos.

„Siemens“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad investuoti į naujas technologijas ir taip padidinti produktyvumą per artimiausius 2 metus ketina 60% Lietuvos įmonių.

Pirmiausia auditas

Audriaus Jasėno, išmaniosios gamybos kompetencijų ugdymo VšĮ „Intechcentras“ vadovo, Lietuvos pramonės įmonės skirtingai juda ketvirtosios pramonės kryptimi: yra nemažai brandžių įmonių, kurios pasidariusios skaitmeninimo auditus, pasirengusios pokyčių planus, įdarbinusios ketvirtosios pramonės specialistus, investavusios į technologijas.

„Bet daug įmonių arba neinvestuoja, arba yra suklaidintos ir mano, kad skaitmeninimas yra tik naujų technologijų integravimas į gamybos procesus, – kad nusipirkusios modernias stakles ar robotą jos iškart taps konkurencingos. Taip nebus – reikia audito, kurioje vietoje yra įmonė pagal skaitmeninę brandą, strategijos, darbuotojų ugdymo ir švietimo, kad jie nesipriešintų pokyčiams“, – atkreipia dėmesį p. Jasėnas.

Automobilių pramonės tiekėja „Magna“ Lietuvoje meta tinklą

Straipsnio autorė Rima Rutkauskaitė, šaltinis „Verslo žinios“ 

Viena didžiausių JAV ir Europoje automobilių dalių ir komponentų gamintojų bei tiekėjų „Magna“ Lietuvoje pradeda atsirinkti galimus partnerius. Potencialių tiekėjų automobilių pramonei sąraše – dešimtys įmonių.

„Magnos“ klientai JAV yra tokios automobilių gamintojos kaip „Chrysler“, „General Motors“ ar „Tesla Motors“, Europoje ji dalis tiekia „Ford“, BMW, „Volkswagen“ ir kitiems didžiausiems gamintojams. Šios pasaulinės milžinės metinė apyvarta siekia 38,9 mlrd. USD.

„Europoje lengvųjų automobilių ir sunkvežimių pardavimas auga. Vakarų Europoje pradeda stigti pajėgumo ir žvilgsniai krypsta į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją. Tačiau ir šių šalių pramonės atstovai prakalbo nebeturintys pakankamai resursų – trūksta darbuotojų, darbo jėga brangsta, didelė darbuotojų kaita. Užsakymai pradeda vėluoti, ir gamintojai nebeslepia nerimo. Todėl Baltijos šalys atsidūrė tiekėjų akiratyje ir pastaruosius porą metų vyksta intensyvūs susitikimai“, – pasakoja Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 įmonių, gaminančių detales ar komponentus lengvajam ar sunkiajam transportui bei žemės ūkio technikai. Maždaug pusė jų – pajėgios tapti „Magna“ partnerėmis.

Praėjusią savaitę „Magna International Europe“ komanda surengė susitikimus su 32 Baltijos šalių gamintojais, iš kurių 22 buvo iš Lietuvos, ir po susitikimų įvertino: 50% gamybininkų jiems pasirodė galintys būti potencialiais tiekėjais. Beje, „Magnos“ atstovų teigimu, tai geras santykis, nes paprastai po renginių skaičiuojama, kad potencialiais partneriais galėtų tapti tik 25% įmonių.

Po susitikimo atrinktos įmonės sulauks informacijos apie produktų poreikį ir gamybos terminus, vėliau aptars galimą kainą.

„Įveikus pirmąjį etapą ir įmonei pasirodžius konkurencingai, „Magnos“ atstovai atliks auditą, po kurio bendrovė taps oficialia tiekėja. Taip atsiranda galimybė gauti užsakymą ir tikėtis didelių ilgalaikių sutarčių“, – procedūras aiškina p. Lasionis.

Vyksta derybos

Sėkmės istorijų jau yra. Pernai rudenį „Volkswagen“ pirkimų padalinio darbuotojai apsilankė Panevėžio kabelių pynių UAB „AQ Wiring Systems“ ir pareiškė esantys pasirengę išsyk pateikti užsakymus įmonei, vis dėlto pirma teks atlikti oficialias procedūras. Kad įmonė galėtų dirbti su „Volkswagen“, tenka papildomai įgyvendinti kai kuriuos IT sprendimus. Planuojama, kad „AQ Wiring Systems“ kitąmet baigs įgyvendinti šiuos reikalavimus ir taps oficialia tiekėja.

Antroji įmonė, kuri šiuo metu rengiasi bendradarbiauti su „Volkswagen“, yra Kauno plastikinių gaminių UAB „KB Components“. Ji gamina detales „Volvo“ sunkvežimių varikliams. Elvis Pronckus, „KB Components“ direktorius, nekomentuoja vykstančių derybų ir kaip ateityje tai galėtų paveikti bendrovės gaunamas pajamas ar pelną. Remiantis metiniu pranešimu, per 2017 m. švediško kapitalo įmonės pardavimo pajamos padidėjo 14% – nuo 13,9 iki 15,9 mln. Eur. Pajamos augo ir dėl to, kad buvo uždarytas vienas iš grupei priklausančių fabrikų Švedijoje, o gamyba perkelta į Kauną.

Pagal suplanuotus gamybos užsakymus 2018 m. numatoma 16 mln. Eur pardavimo pajamų.

„Volkswagen“ reikalauja, kad visi procesai būtų skaitmeninti ir būtų galima stebėti, kaip vyksta gamyba, pristatomos žaliavos, koks yra broko procentas, kaip laikomasi grafiko, kaip vyksta logistikos procesas ir pan., todėl gamybininkai priversti investuoti į IT sprendimus.

Žvalgų daugėja

Gegužę Lietuvoje tiekėjų dairėsi kita milžinė – JAV inžinerinių sprendimų transportui lyderė „Dana Incorporated“. Metinė jos apyvarta 2017 m. siekė 7,2 mln. USD. Lietuvoje taip pat lankėsi komponentus ir detales automobilių pramonei gaminanti Suomijos „Fortaco Group OY“.

„Vertės grandinėje tiekėjas tapo kur kas svarbesnis negu anksčiau“, – pernai „Financial Times“ citavo Arndtą Ellinghorstą, „Evercore ISI“ analitiką.

Anot jo, investuotojai ėmė optimistiškai vertinti dalių tiekėjus prieš dvejus ar trejus metus, kai jų pajamos ėmė augti. Taip atsitiko stiprėjant nuogąstavimui, kad automobilių gamintojai nebeturės galimybės parduoti automobilių atskiriems pirkėjams, nes paplitus programėlėms, kuriomis bus galima išsikviesti savivaldžius automobilius, vartotojai netrukus gali atsisakyti nuosavų automobilių. Naujosios pirkėjos bus paslaugų įmonės, kurios įsigis dideles automobilių partijas mažomis kainomis ir taip atims iš gamintojų jų prekių ženklų vertę.

Dalių gamintojai yra saugūs: jie neturi prekių ženklų, tad jų padėtis iš esmės nesikeis. O automobilių gamintojams reklamai tenka išleisti kur kas daugiau negu bet kuriam kitam sektoriui.

Šiandien detalės sudaro daugiau kaip 70% automobilio, palyginti su 40–50% paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų dalis išaugo, kai automobiliai tapo technologiškai sudėtingesni ir kai kurioms detalėms gaminti prireikė specifinės patirties bei žinių.

Modelis keičiasi

„Trys didžiosios tendencijos – elektromobilių, dalijimosi automobiliais paslaugų ir autonominių transporto priemonių paplitimas – automobilių gamintojų verslo modelį pakeis kur kas labiau negu dalių tiekėjų“, – teigia Wolfgangas Schaeferis, didžiausios Europoje biržoje kotiruojamos atsarginių dalių tiekėjos „Continental“ vyriausiasis finansininkas.

Nors automobiliais bus dalijamasi arba jie bus autonominiai, jiems vis tiek reikės stabdžių, langų, durų ir padangų, o kur dar daugybė naujųjų puslaidininkių, elektroninių prietaisų ir saugumo sistemų, sudarančių 30.000 dalių, iš kurių susideda įprastas automobilis.

„Financial Times“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilių dalių tiekėjai patiria stiprią tarpusavio konkurenciją, o sektoriuje yra kilusi iki šiol negirdėta įmonių susijungimo ir įsigijimo banga. Lietuvos kol kas ši tendencija nepasiekė.

„Europoje didelės įmonės stambėja per įsigijimus arba per natūralų augimą. Mažoms įmonėms sunku konkuruoti, nes negali pasiūlyti kompleksinių sprendimų, neturi pajėgumų, žinių, kompetencijų ir, aišku, pakankamai resursų. Todėl jos turi ieškoti būdų kooperuotis su kitomis panašiomis įmonėmis“, – aiškina p. Lasionis.

Pramonei skaitmeninti – ES konsultacijos ir lėšos

Lietuva kelyje į ketvirtąją pramonės revoliuciją yra gerai atlikusi savo namų darbus, ir tai įvertino Europos Komisija – Lietuva yra atrinkta dalyvauti pramonės transformacijos projekte, pagal kurį Lietuvos ir EK atstovai bendradarbiaus sprendžiant su pramonės skaitmeninimu susijusias problemas. Gavus EK paramą Ūkio ministerija kartu su nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ ekspertais bendradarbiaus su EK atstovais, kurie teiks visapusišką informaciją ir techninę pagalbą rengiant Lietuvos ekonomikos transformacijos strategiją.

Plačiau informuoja „Verslo žinios“.

„Pramonė 4.0“ išmokys darbininkus valdyti robotus

Interviu iš „Verslo žinių“ (parengė Eglė Markevičienė).

Kretingos UAB „Terekas“, kuriančios ir gaminančios inovatyvias PET pūtimo mašinas, „pramonės 4.0“ receptas – automatizuoti gamybą, o darbuotojus – išmokyti programuoti robotus. Juozas Maksvytis, bendrovės vadovas, teigia, kad tai leis padidinti gamybos apimtį išlaikant tą patį darbuotojų skaičių.

Didžiausia šių dienų Lietuvos pramonininkų aktualija – kaip prisiderinti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos ir nepasilikti pasaulinės vertės kūrimo grandinės nuošalėje. Ar „Terekui“ tai rimtas iššūkis? Ir taip, ir ne. Iš dalies mes jau esame šios revoliucijos dalyviai ir pradėjome tai daryti anksčiau, nei apie tai pradėta visuotinai kalbėti.

Siūlome automatizavimo sprendimus – savo sukurtas taros gamybos technologijas. Jau 10 metų gaminame tokią įrangą, kad iš Kretingos, kur veikia „Tereko“ gamykla, galėtume ją valdyti bet kuriame pasaulio taške. Matome viską: kokiu našumu įrenginys dirba, kiek taros pagamina, kokie sutrikimai, galime keisti parametrus. Atnaujinti programą taip pat galime Kretingoje, dėl to nereikia važiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas ar Pietų Afrikos Respubliką.

Prie „pramonės 4.0“ priskirčiau ir mūsų taikomą modelį, kai kliento gamykloje pastatome taros gamybos įrangą, kurios operatorius lieka „Terekas“. Kliento produktai gamybos vietoje išpilstomi į čia pat pagamintus butelius ir taip išvengiama taros transportavimo, pakavimo medžiagų sąnaudų, reikia mažiau žmogaus darbo. Tokį modelį taikome keliose įmonėse Lietuvoje, tokiu pačiu principu dirbame Švedijoje, Danijoje, šiuo metu deramės su potencialiais klientais iš Nyderlandų.

Žinoma, sprendimus reikia nuolat tobulinti. Dabar turime 11 konstruktorių, jų reikės daugiau. Norint parduoti daugiau technologijų, būtinas nuolatinis kūrybinis darbas, nes atsiranda nauji IT ir technologiniai sprendimai, visa tai reikia integruoti į gaminius.

Kaip, jūsų nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija pakeis dabartinę pramonę? Ar išties išnyks rankų darbas, nebeliks dalies dabartinių specialybių?

Šie procesai mažiau pakeis tas šalis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, kur jau šiandien pramonėje masiškai diegiami automatizavimo sprendimai, robotai, IT sistemos. Tai šalys, kurios ne vien naudoja, bet ir kuria savo technologijas.

Beveik neabejoju, kad rankų darbas išnyks.

Iš esmės keičiasi net tik JAV, Europos, bet ir Azijos šalių pramonė. Europos pramonei dabar jau nebėra poreikio veržtis į tas šalis, kur pigi darbo jėga, nes naujos technologijos leidžia gaminti vietoje.

Kaip šios pasaulinės tendencijos paveiks Lietuvos pramonę?

Lietuva domina investuotojus tikrai ne dėl to, kad pas mus daug pigios darbo jėgos. Pagalvokime, kodėl į Kauną ateina tokios kompanijos kaip „Continental“ ar „Hella“, – todėl, kad čia veikia Kauno technologijos universitetas, kuris rengia gerus inžinierius. Jei pajėgsime išugdyti daugiau tokių specialistų, viskas bus gerai. Bet tam būtina tobulinti švietimo sistemą.

Ko privalo imtis „Terekas“, kad išliktų konkurencingas pasaulinėje rinkoje?

Robotizavimo ir skaitmeninimo, kad technologijas sujungtume ir jos viena su kita susikalbėtų. Tik taip galima išgauti didelį efektyvumą. Jei į tai neinvestuosime, sąnaudos įmonę nutemps į dugną.

Turime tokį ateities matymą: iš esmės robotizuojame gamybą ir keliame darbuotojų kompetencijos lygį, kad jie mokėtų programuoti įvairius robotus. Dabar „Tereke“ dirba per 130 žmonių, o mes keliame tikslą gamybos apimtį padidinti du kartus. Jei sugebėsime išugdyti naujų darbuotojų kompetencijų, gamybai augant nebereikės naujų darbuotojų – viską atliks šiuo metu „Tereke“ dirbantys žmonės.

Robotų kainos kasmet mažėja, jų atsiperkamumas šiandien jau gana greitas. Įsigyti robotą prieš penketą metų buvo galima už 300.000 Eur. Šiandien robotas prie CNC centro, kuris gali uždėti ir nuimti detalę, kainuoja apie 19.000 Eur. Be to, robotai neserga, neina atostogų, mielai dirba savaitgaliais ir naktimis.

Kokios investicijos numatytos į įmonės plėtrą?

Dalį šio plano įgyvendinsime su parama pagal ES investicijų priemonę „Regio Invest LT+“, projekto vertė – 4,2 mln. Eur. Planuojame statyti naują pastatą, ten perkelti dalį gamybos – visą metalo apdirbimą, įrangos surinkimą, konstruktorių skyrių, priežiūrą.

Tai leis išplėsti gamybos apimtį ir dirbti našiau. Dabar per metus galime pagaminti 20 mašinų, o tai riboja įmonės galimybes. Aktyviai pradedame veikti JAV, Kanados rinkose, kur daug potencialių klientų. Ir jei vienas kuris klientas norėtų ne vienos mašinos, o kokių penkių, šiuo metu tektų tokio užsakymo atsisakyti.

Jau užsisakėme 3D spausdintuvų, kurie spausdina detales iš nerūdijančiojo, įrankinio plieno, titano, aliuminio. Smulkias, iki 2 cm, detales jau šiandien ne patys gaminame, o perkame atspausdintas – jos daug lengvesnės, tačiau stipresnės. Taip pigiau nei patiems jas gamintis CNC staklėmis.

Pramoniniai spausdintuvai kol kas brangūs, jų kaina siekia apie 700.000 Eur, tačiau į juos būtina investuoti. Žmonių prie 3D spausdinimo beveik nereikia – užtenka tik pakeisti miltelius.

Kiek realu, kad Lietuvoje galėtų išaugti pasaulinio lygio inžinerinės kompanijos, tokios kaip vokiečių ‚Siemens“ ar šveicarų ABB, kurių produkcija ir prekės ženklas žinomas kiekvienoje šalyje? Ar „Terekas“ turi tokių ambicijų?

„Terekas“ pasaulio rinkose dirba su savo prekės ženklu „FlexBlow“, tačiau mums tapti kuo nors panašiu į „Siemens“ vargu ar realu. Tokios kompanijos dirba daugybę metų, turi didelį produktų spektrą. Tikriausiai Lietuvoje neatsiras ir ko nors panašaus į IKEA – tokiai sistemai įsukti reikia daug laiko.

Daug realiau, kad lietuviai galėtų sukurti kokią nors platformą, kuri būtų pasaulyje žinoma ir generuotų dideles pajamas. Juk pasaulyje veikia tokios platformos kaip „Uber“ – galinga pavėžėjimo kompanija be nuosavų automobilių, ar „Airbnb“ – būsto nuomos bendrovė be nuosavo nekilnojamojo turto. Reikia geros idėjos, o lietuviai idėjų turi.

Pasaulyje yra nemažai stambių plastiko taros gamintojų, konkurencija rimta, tačiau palyginti nedidelis „Terekas“ sėkmingai didina savo pardavimus. Kokie jūsų pranašumai?

Mes lankstūs ir užsiimame produktų kūrimu, konstravimu, kad įranga geriausiai atitiktų klientų poreikius. Vienas naujesnių pavyzdžių – vienai Kanados įmonei reikėjo, kad mašina pagamintų standartinį butelį gėrimams, stiklainį ir dar butelį burnos skalavimo skysčiui. Jie buvo nuvažiavę pas didelius gamintojus, šie pasakė, kad gali jiems pastatyti tris skirtingas mašinas, kurios tokius produktus gamins. Tačiau jiems stiklainių reikia mažai, pirkti atskiros mašinos neapsimoka.

Sutarėme taip: jei jie prisidės prie konstravimo, pabandysime sukurti jų poreikius atitinkančią mašiną. Vien konstravimas vyko pusę metų, tačiau mašiną pavyko padaryti – klientas jau nupirko dvi tokias mašinas, šiuo metu kalbame apie trečią.

Kitas mūsų fokusas – universalios mašinos, kurios gali greitai pakeisti taros dizainą. Jos nėra ypač našios, tačiau įdomios gamintojams, kurie produkciją gamina palyginti nedidelėmis partijomis parfumerijos, chemijos pramonei ir pan.

Manau, kad „Tereko“ pranašumas yra ir įrenginių dizainas. Manome, kad mūsų mašinos Europoje yra gražiausios, tą patį sako ir mūsų klientai. Mašinos dizainą sukūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius Saulius Jarašius. Esame dizainą patentavę, kad neatsirastų mėgdžiotojų.

Ar ir ateityje bendrovė orientuosis tik į mažesnius produktų gamintojus?

Šiuo metu daugiau įrenginių parduodame mažesnėms bendrovėms, tačiau jau domimės ir didesniais. Kuriame ir šiemet tikimės paleisti mašiną, kurios greitis – 12.000 taros vienetų per valandą. Kol kas greičiausia mūsų mašina gamina 9.000 vienetų. Su ja būsime įdomūs ir didesniems klientams. Taigi laukia pasistumdymai ir su didžiaisiais taros mašinų gamintojais.

Kokią matote PET, plastikų pakuočių rinkos ateitį?

PET pakuočių paklausa turėtų augti. Iš dalies dėl to, kad žmonių skaičius pasaulyje didėja. Be to, PET pakuotės turėtų išstumti dalį stiklinių, nes jas gaminant ir perdirbant sunaudojama mažiau energijos, jos lengvesnė, todėl į PET pakuotes sufasuotus produktus patogiau ir pigiau transportuoti.

Jau šiandien dviem fabrikams Švedijoje gaminame PET tarą su nailonu viduje – jie ją naudoja dėl logistikos, kai reikia vežti produkciją į tolimas šalis. Jei vežtų alų stiklo pakuotėse, produktas sudarytų tik 60% svorio, o dabar – net 95%. Nailonas užtikrina atsparumą saulės spinduliams, neleidžia patekti deguoniui, alų tokioje pakuotėje galima laikyti 9 mėnesius, kaip ir stiklinėje. Tai stiklą keičiantys sprendimai.

Kokie „Terekui“ buvo praėjusieji metai?

2017 m. pajamos augo apie 30%, iki 14,5 mln. Eur. Iki šiol per metus parduodavome 6 ar 7 mašinas, pernai pagaminome 21 mašiną. Tai „Tereko“ rekordas.

Šių metų biudžete numatėme, kad pagaminsime 24 įrenginius. Užsakymų gali būti daugiau – esame rezervavę vietą keliose didelėse parodose, kur klientai galės pamatyti mūsų įrenginius.

Robotai nenuslopins smulkiojo verslo

© Lietuvos žinios 

Robotų poreikis kasmet vis auga, prognozuojama, kad iki 2019 metų gamybos pramonė įsigis 1,4 mln. industrinių robotų. Verslui nuolat primenama, kad ketvirtoji revoliucija, kurią sukels robotai, artėja, ir šis, norėdamas išlikti konkurencingas, turės spėti paskui robotizacijos tendencijas. Tačiau ar smulkusis ir vidutinis verslas tam pajėgus?

Europos Sąjunga yra viena iš lyderių robotizuojant pramonę – 65 proc. šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra ES. Tokie rodikliai eksportuojančioms, pasaulinėse rinkose dalyvaujančioms Lietuvos įmonėms yra iššūkis – tai reiškia, kad jos turi koja kojon žengti su robotizacijos reiškiniu, kitaip taps nekonkurencingos. Vis dėlto mažiau finansinių išteklių investuoti į technologijas turinčioms mažesnėms įmonėms „pasaulio pabaiga“ neprognozuojama. Ekspertų teigimu, jos tik turės specializuotis ir bendradarbiauti su pajėgesnėmis stambiosiomis įmonėmis.

Verslo sinergija

Giedrius Romeika, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos atstovas, pripažino, kad industrializacijai ir robotizacijai įgyvendinti įmonėms reikės tam tikrų kompetencijų ir investicijų, kurios smulkiajam verslui neįkandamos. Vis dėlto jis sakė tikrai nemanąs, kad robotizacijos procesai smulkesnėms įmonėms bus didžiulis iššūkis dalyvaujant konkurencinėje kovoje.

„Žvelgiant akademiniu aspektu, ketvirtoji industrinė revoliucija nekelia pavojaus smulkiajam verslui – ji kaip tik išryškina stambaus ir smulkiojo verslo privalumus bei skirtumus. Būtent šios revoliucijos kontekste jie papildo vienas kitą, o ne konkuruoja tarpusavyje. Robotizacija ir industrializacija yra tai, kas skatina optimizuoti masinių produktų gamybą. Tuo tarpu paslaugų sektoriuje, išskirtinių produktų gamyboje šitai nėra taip aktualu. Greičiausiai robotai šiose srityse artimiausiu metu nebus pritaikomi, – svarstė pašnekovas. – Poreikis individualiems, išskirtiniams produktams nedings. Tai matyti ir tradiciniame versle: mažos krautuvėlės, prekiaujančios išskirtiniu alumi, mėsos produktais ir pan., randa savo nišą – neužsidaro nei turgeliai, nei tos mažos krautuvėlės. Priešingai – jos stiprėja, nepaisydamos didžiųjų prekybos tinklų noro prekiauti sveiku maistu, kurti ekologiškus prekės ženklus. Jie neįveikia smulkiųjų gamintojų, nes tiesiog natūralu, kad kiekvienas turi savo vietą po saule.“

Robotizacija, kaip toliau dėstė G. Romeika, išgrynins organizacijų ar įmonių specializaciją, veiklos pobūdį, leis tiksliau pasirinkti rinkos segmentą. Taip smulkusis ir stambusis verslas esą papildys vienas kitą. „Galima grįžti ir į senuosius – japoniškos vadybos – pavyzdžius: dar 1980 metais ten susiformavo tam tikra tradicija, kai stambiose korporacijose atidirbę ir į pensiją išėję specialistai kuria savo smulkias įmones, kurios bendradarbiauja arba aptarnauja stambųjį verslą. Manau, panašiai galėtų nutikti ir Lietuvoje. Tie laikai, kai viena kompanija nori sužlugdyti visas kitas, užkariauti pasaulį ir būti viena vienintelė, negrįžtamai praėjo. Bendradarbiavimas, bendrų naudų paieška, specializacija – tai ateityje lems sėkmę kuriantiems verslą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pranašumas, o ne būtinybė

Aukštųjų technologijų bendrovės ELINTA generalinio direktoriaus Vytauto Jokužio įsitikinimu, didelės įmonės, užsiimančios masine gamyba, neišvengiamai turės robotizuoti dalį darbų – ypač pasikartojančius. Tokį poreikį diktuoja ir pasaulinės rinkos, o nuo jų esą nevalia atsilikti.

„Kito kelio nėra. Jeigu to nedarysime, produktų gamybą paprasčiausiai bus pigiau plėtoti Vokietijoje, o ne Lietuvoje“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, 2017 metais Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 2 pramoniniai robotai, o, pavyzdžiui, Suomijoje jau suskaičiuojama apie 60.

Vis dėlto V. Jokužis taip pat laikėsi pozicijos, kad mažoms įmonėms, kurių apyvarta ir gamybos apimtys mažos ir kurios veikia nišinėse rinkose, robotizacija nėra itin aktuali – nebent šios įmonės planuotų augti.

Tiesa, mažose įmonėse, anot jo, galėtų būti taikomi vadinamieji asistuojantys robotai – robotai, kurie dirba kartu su žmogumi ir padeda jam atlikti tam tikrus darbus. Tuo labiau kad robotai ne tik mažina sąnaudas, bet ir gerina produktų kokybę. „Robotas veiksmą visada atlieka tiksliai, naudodamas vienodą jėgą ir pan., o jei turi kompiuterinę regos sistemą, taip pat gali patikrinti, ar produktas kokybiškas. Pavyzdžiui, jei įmonė gamina surenkamus baldus ir pasamdo žmogų tikrinti, ar visos kiaurymės išgręžtos, jis vis tiek gali pavargti ir praleisti padarytą klaidą. O robotas ras visus defektus ir nepraleis brokuotų gaminių į pardavimą“, – pabrėžė jis.

Bendrovės vadovas prognozavo, kad pingančios technologijos anksčiau ar vėliau bus įkandamos ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms, esą jau dabar robotai tampa ne tik tobulesni, bet ir pigesni.

Planuoja investuoti

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) l. e. p. direktoriaus Darius Lasionio teigimu, nėra statistikos, kiek konkrečiai įmonės Lietuvoje yra investavusios į robotizaciją ir automatizaciją, tačiau įmonių apklausos esą rodo, kad tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais jos į skaitmenizaciją, automatizaciją, modernių linijų įsigijimą arba esamų technologijų atnaujinimą investavo ir artimiausiu metu ketina tai daryti.

„Tiek mažos, tiek vidutinės, tiek didelės įmonės susiduria su vienodais iššūkiais konkuruodamos globalioje rinkoje. Norėdamos būti konkurencingos jos turi būti produktyvios ir konkuruoti tiek kaina, tiek kokybe. Todėl nėra taip, kad mažoms įmonėms būtų sunkiau, o didelėms – lengviau“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis sutiko, kad iš esmės didelės įmonės technologiniam pasirengimui turi daugiau finansinių išteklių ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau ES struktūrinių fondų priemonės dažnai orientuotos į mažas ir vidutines įmones – jos turi mažesnę dalį investicijų padengti savo lėšomis.

„Jeigu tam tikrose priemonėse didelės įmonės gali pretenduoti į 50 proc. finansavimą, tai vidutinės įmonės gali tikėtis 60–70 proc. paramos. Yra tokių priemonių, į kurias didelės įmonės net negali pretenduoti. Tokia priemonė, pavyzdžiui, yra „Regio Invest LT+“, skatinanti investuoti į naujų gamybos technologijų linijų įsigijimą ir įsidiegimą ir skirta būtent mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – pasakojo asociacijos vadovas.

Anksčiau „Lietuvos žinios“ rašė, kad nors 2014–2020 metų ES finansiniu laikotarpiu parama modernizacijai orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą, būtent šioms, labiausiai finansinių išteklių stokojančioms įmonėms prie ES lėšų prieiti sunkiausia. Mat įrangą įmonės turi įsigyti skolintomis lėšomis – tik vėliau ES parama kompensuoja patirtas išlaidas, o bankai šiomis įmonėmis nepasitiki ir jų nefinansuoja. Tai pažymėjo konsultacijų įmonės „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ vykdomoji direktorė Goda Auškalnytė-Lungienė. Taigi, esą jau įprasta, kad parama naudojasi įmonės, kurios bet kuriuo atveju investuotų – jos ir gautų finansavimą iš bankų, ir investuotų savo lėšomis.

D. Lasionis sutiko, jog iš įmonių teko girdėti tokių atsiliepimų, tačiau bendraudamas su inžinerinėmis pramonės įmonėmis esą taip pat girdi, kad ir nedidelės įmonės, kurių apyvarta siekia milijoną eurų ir mažiau, neturi problemų gauti paskolą banke. „Jeigu įmonė turi turto, jei jos veikla yra pelninga, tai gauti paskolą įsigyjant tam tikrus įrenginius arba diegiant procesus nėra problema. Iškyla klausimas, kiek įmonė yra pajėgi, ar jos finansiniai rodikliai yra teigiami“, – sakė jis.

Asociacijos vadovo manymu, investuoti į technologijas įmonės privalės dėl šiuo metu lietuviškoms įmonėms būtino našumo didinimo. „Dabar didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria visos lietuviškos kompanijos, yra užtikrinti konkurencingumą sparčiai augant atlyginimams. Jie auga gerokai greičiau nei mūsų šalies bendrasis vidaus produktas, vadinasi, įmonės turi ieškoti resursų, kaip kelti atlyginimus, tačiau pasiūlyti konkurencingas prekių ir paslaugų kainas. Atsakymas vienas: reikia didinti efektyvumą, darbo našumą, o padėti tai daryti gali būtent technologiniai ir tam tikri vadybos sprendimai“, – svarstė D. Lasionis.

Žada padėti smulkiesiems

Ūkio ministerijos vertinimu, Lietuvos pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos BVP ir yra laikytinas vienu iš pagrindinių valstybės ekonomikos variklių. Didžiąją dalį šio sektoriaus įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės, kurių skaitmenizavimas sudarytų papildomas galimybes pramonės plėtrai, o tai duotų papildomą postūmį investicijų ir visos ekonomikos augimui. Todėl Ūkio ministerija esą imasi priemonių didinti šių įmonių skaitmenizaciją ir jų konkurencingumą.

Pavyzdžiui, Lietuvoje įsteigta Nacionalinė pramonės skaitmeninimo platforma „Pramonė 4.0“, kurios veikla yra nukreipta „didinti pramonės sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę, skatinti skaitmeninių procesų diegimą pramonėje, užtikrinti Lietuvos pramonės konkurencingumą tarptautiniu mastu ir prisidėti prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo“.

Ūkio ministerija taip pat teigė siekianti skatinti skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą Lietuvoje. Tokie centrai būtų svarbūs siekiant suburti suinteresuotąsias šalis vienoje vietoje ir prisidėti prie mažų bei vidutinių įmonių pasirengimo skaitmeninių permainų keliamiems iššūkiams. Skaitmeninių inovacijų centruose įmonės galės gauti naujausią informaciją, ekspertų pagalbą ir galimybę naudotis technologijomis skaitmeninių inovacijų bandymams ir eksperimentams su įmonės produktais atlikti.

Ūkio ministerija smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir įmonių investicijoms į pažangias technologijas skatinti taip pat planuoja įgyvendinti priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“. Pagal šią 2014–2020 metų periodo ES investicijų priemonę finansavimas bus teikiamas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonėms įmonėms technologiniam auditui atlikti bei gamybos įrangai su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegti. Priemonei numatyta 38,86 mln. eurų lėšų. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas Ūkio ministerija planuoja skelbti 2018 metų pirmą ketvirtį.

Perdirbimo iššūkis plastiko pramonei: be klasterių nė iš vietos

Norėdama įgyvendinti europinius reikalavimus ir daugiau produktų gaminti iš perdirbtos žaliavos, Lietuvos plastiko pramonė turės kooperuotis ir diegti modernias perdirbimo technologijas, užtikrinančias pakankamus kokybiškos antrinės žaliavos srautus.

Baigiantis 2017 m. Europos Komisija (EK) paskelbė ES plastiko strategiją – joje Bendrijos šalims keliamas tikslas iki 2030 m. perdirbti daugiau nei 50 % susidariusių plastiko atliekų ir užtikrinti, kad visos jo pakuotės būtų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos, o ši veikla būtų pelninga.

EK skaičiuoja: tik 5% plastikinės pakuotės vertės lieka ES ekonomikoje, likusi gaminio vertė prarandama po trumpo pirmojo panaudojimo, o dėl to ES šalys kasmet praranda nuo 70 iki 105 mlrd. Eur. Du trečdaliai plastiko atliekų arba sudeginami (39%), arba nukeliauja į sąvartynus (31%).

Kitos iniciatyvos autorė – ES plastiko pramonės asociacija (EuPC), kuri pernai priėmė memorandumą dėl plastikų taršos mažinimo.

Paprašė įsipareigoti

„EuPC ir EK pasirašė susitarimą, kad nuo 2025 m. plastiko pakuočių sudėtyje būtų ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Turime prie šios iniciatyvos prisijungti valstybiniu lygiu ir jau šiandien planuoti, kaip paskatinti antrinių plastikų naudojimą“, – kalba Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas, Šiaulių šviestuvų UAB „Artilux NMF“ ir plastikinių komponentų UAB „Frilux NMF“ vadovas.

EK ir plastiko pramonės atstovai numato sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, rūšiuojamos, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Taip pat žadama skatinti plastiko pramonės inovacijas.

Be to, EK jau pakvietė ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyvius, suinteresuotas įmones, pramonės asociacijas iki birželio 30 d. teikti savanoriškus įsipareigojimus prisidėti prie bendro tikslo – iki 2025 m. naujuose gaminiuose naudoti 10 mln. t perdirbto plastiko.

Žaliavos stoka

Pono Damanskio teigimu, didžiausios plastiko pramonės įmonės Lietuvoje jau eina šia kryptimi – nemaža jų dalis turi savo atliekų rūšiavimo ir liejimo cechus. Visuotinis perėjimas prie antrinio plastiko naudojimo, anot jo, yra įmanomas, jei Europoje ir Lietuvoje atsiras pokyčius skatinančių programų, o vartotojai teiks pirmenybę gaminiams, kuriuose yra antrinio plastiko.

„Lietuvos plastiko pramonė žengia koja kojon su europinėmis tendencijomis ir iš dalies jau yra perėjusi prie plastiko perdirbimo, antrinio plastiko naudojimo. Mūsų tikslas – savo gaminiuose padidinti antrinio plastiko dalį. Tam reikia, kad rinkoje netrūktų geros kokybės antrinių žaliavų“, – aiškina p. Damanskis.

Klientams kol kas nereikia

Anot Raimundo Gražio, technologinių detalių produktų iš plastiko gamybos UAB „Hoda“ vadovo, įmonė kol kas antrinės žaliavos beveik nenaudoja – klientai tokių produktų nepageidauja.

„Antrinę žaliavą būtų galima naudoti nebent gaminant detales, kurių nematyti ir kurios neatlieka atsakingos funkcijos. Tačiau visos matomos ir svarbios detalės gaminamos iš pirminio plastiko“, – tvirtina „Hodos“ vadovas.

Jo teigimu, įmonė yra bandžiusi naudoti perdirbtą antrinę plastiko žaliavą, kuri rinkoje yra 20–30% pigesnė už pirminę, tačiau tai gamyboje kol kas nepasiteisina – neužtikrinama kokybė.

„Nėra garantijų, kad iš antrinės žaliavos gausime tokį gaminį, kurio reikalauja klientas: vienoje partijoje pasitaiko skirtingo takumo plastiko, ataušusios detalės būna skirtingo dydžio, ilgio, neišlaikomi jų parametrai. Niekas negali žinoti, kokios medžiagos kruopelė gali atsidurti antrinėje žaliavoje, o ta kruopelė gali sugadinti visą gaminį“, – aiškina p. Gražys.

Jo teigimu, kol kas perdirbti plastikai tinkamesni plėvelėms, PET tarai gaminti, bet ne plastikinėms techninėms detalėms, kurios turi būti patikimos ir stiprios.

Perdirbamos ne visos

Anot Gintaro Gavelio, polietileno plėvelių gamybos UAB „Somlita“ vadovo, įmonė naudoja nemažai perdirbto plastiko ir pati užsiima jo perdirbimu. Jo nuomone, būtų galima padidinti antrinio plastiko naudojimo apimtį, tačiau kad visos plastiko pakuotės taptų perdirbamos, jo manymu, yra mažai realu.

„Barjerinės plėvelės, kurios nepraleidžia deguonies ir pailgina maisto produktų galiojimo laiką, beveik neperdirbamos. Kai tokios plėvelės patenka į bendrą plastiko atliekų srautą, jis užteršiamas, o išrūšiuoti sudėtinga“, – aiškina p. Gavelis.

Kita vertus, iki 2030 m. dar gana daug laiko, tad ir sprendimai gali būti rasti, svarsto jis.

Anot p. Gavelio, Lietuvoje jau ir šiandien perdirbama nemažai plastiko pakuočių atliekų – prie to prisideda vis griežtėjantys ES perdirbimo reikalavimai, Lietuvoje jau veikianti panaudotų pakuočių surinkimo sistema, prisidėjo ir depozito sistemos įvedimas, kai PET buteliai švariai surenkami ir pakliūna į perdirbimą.

Pačios renka, pačios perdirba

Ponas Damanskis pabrėžia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos ir Lietuvos plastiko pramonė, – perdirbti tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą, stinga kokybiškos plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje. Kitas neišspręstas klausimas – kaip panaudoti techninį plastiką ir kompozitus, naudojamus elektros pramonėje, statyboje ir pan.

„Lietuvoje perdirbėjams trūksta gerai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą, o prekybininkai kol kas neteikia pirmenybės gaminiams, kurių sudėtyje yra perdirbto plastiko“, – problemas vardija p. Damanskis.

Jo teigimu, negalėdamos įsigyti pakankamai kokybiško antrinio plastiko, didesnės Europos bendrovės jau šiandien organizuoja nuosavą žiedinę ekonomiką, kai pačios antrines žaliavas surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Pagrindinės Europos automobilių, statybos, pakuočių pramonės atstovai jau dabar yra išsikėlę aiškius tikslus ir imasi konkrečių žingsnių, kaip pereiti prie žiedinės ekonomikos. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė yra nusistačiusi tikslą panaudoti perdirbtą plastiką kai kurioms automobilių detalėms – kartu palengvinamas ir pats automobilis, mažinamos degalų sąnaudos.

Išeitis – klasteriai

Kitos Europos plastiko pramonės įmonės renkasi jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur vienos bendrovės antrinį plastiką renka, antros perdirba, trečios naudoja gamyboje. Lietuvoje panašią viziją turi nuo 2014 m. veikiantis plastiko klasteris, į kurį susijungė gamybos ir mokslo įmonės.

„Tenka konstatuoti, kad pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas Lietuvos plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Vienas pavyzdžių – nė vienoje profesinio mokymo įstaigoje nerengiami plastiko liejimo mašinų operatoriai, nors apie tai su mokyklomis kalbame daugiau nei 10 metų“, – pavyzdį pateikia p. Damanskis.

Jo teigimu, laisva šios pramonės niša Lietuvoje galėtų būti liejimo formų plastiko mašinoms gamyba: jas gaminančios kelios įmonės neįstengia patenkinti viso pramonės poreikio, dėl to formas tenka pirkti užsienyje ir tam kasmet išleisti per 20 mln. Eur.

Straipsnis „Verslo žiniose“, autorė Eglė Markevičienė.
Nuotrauka Sigito Stašaičio. 

Kovo 1 d. vyks JAV-Lietuvos gynybos forumas

VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su Amerikos ir Lietuvos verslo taryba kviečia į bendrą JAV-Lietuvos gynybos forumą.

Jo metu bus pristatyta naujai įsteigta Gynybos resursų agentūra ir viešųjų pirkimų reforma, taip pat aptarti artimiausi Krašto apsaugos ministerijos įsigijimai, bus pristatyta Lietuvos gynybos sektoriaus situacija bei potencialas.

Išgirsime svečių iš JAV prisistatymus, vykdomus projektus, jų galimybes. Į forumą atvyksta tokios JAV gynybos milžinės kaip:

Lockheed Martin Corporation
Orbital ATK, Inc
Oshkosh Defense, LLC
Parsons Corporation
Textron Systems Corporation
Po svečių prisistatymo bus organizuojami verslas – verslui (B2B) susitikimai.

Renginys vyks anglų kalba
Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas. Maloniai prašome užsiregistruoti.

PROGRAMA 

Renginio data: 2018 m. kovo 1 d. (ketvirtadienis) nuo 8:30 val. iki 15:30 val.

Renginio vieta: Radisson Blu Hotel Lietuva, Konstitucijos pr. 20, Vilnius (Lambda salė)

Registracija iki vasario mėn. 23 d. imtinai

Kontaktinis asmuo pasiteiravimui: Simonas Aleksandravičius, tel.: +370 687 93848, el. paštas: s.aleksandravicius@verslilietuva.lt

Budapešte įvyko antrasis aukšto lygio susitikimas skaitmeninimo klausimais

„Raktas, kuris leistų įjungti „aukštesnę pavarą“ Europos ekonomikoje, glūdi spartesnėje skaitmeninėje transformacijoje ir konkurencingumo didinime“, – 2018 m. sausio 25-26 dienomis Budapešte vykusiame antrajame Regioniniame skaitmeniniame aukšto lygio susitikime (angl. 2nd Regional Digital Summit) pabrėžė Vengrijos ekonomikos ministras Mihály Varga. Šio renginio metu išskirtinis dėmesys buvo skiriamas pramonės skaitmeninimui, taip pat tokioms temoms kaip pažangios transporto priemonės ir išmanūs miestai.

Skaitmeninės technologijos jau dabar keičia mūsų darbo, mokymosi metodus, taip pat performuoja mūsų švietimo sistemą, daro įtaką verslo sprendimams. Susitikimo metu eurokomisarė Mariya Gabriel pabrėžė kelis esminius iššūkius, kurie kyla Europos pramonei vykstančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste. Kaip vienas iš pagrindinių tokių iššūkių yra tinkamos teisinės sistemos užtikrinimas. Siekiant įveikti šį iššūkį ir stiprinti bendrąją rinką, 2015 m. gegužės 6 d. Europos Komisija paskelbė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir pasiūlė 35 iniciatyvas, apimančias tiek teisėkūros, tiek ne teisėkūros priemones, kurios yra nukreiptos į tokias sritis kaip, pirmiausia, geresnės prieigos vartotojams ir verslui prie skaitmeninių prekių ir paslaugų Europoje užtikrinimas, taip pat tinkamų ir vienodų sąlygų pažangiems skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms sukūrimas ir, galiausiai, maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimas. Nepaisant to, kad Europos Komisija yra pradėjusi daugybę iniciatyvų, tačiau didžioji jų dalis vis dar yra neįgyvendintos. Tokia situacija stabdo bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą, kurioje nebeliktų dėl reguliavimo atsiradusių kliūčių tarpvalstybinei prekybai, būtų sudaromos palankios sąlygos konkurencijos augimui ir vieningos bendrosios rinkos užtikrinimui. Todėl susitikimo metu buvo pabrėžta, kad siekiant stiprinti bendrąją rinką ir išlikti konkurencingais tarptautiniu mastu, būtina apjungti Europos Sąjungos institucijų ir visų ES valstybių narių pastangas ir greičiau įgyvendinti pradėtas iniciatyvas.

Tai pat susitikimo metu buvo pabrėžta sutelktų investicijų svarba. Europai reikalingas bendras strateginis požiūris į investicijas, kurios būtų nukreiptos į skaitmeninimą, o ypač į tas sritis, kurios yra laikomos esminėmis siekiant Europai judėti pirmyn. Siekiant skaitmeninės transformacijos, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ryšiui ir skaitmeniniai infrastruktūrai. Nors Europos Sąjunga siekia, kad iki 2020 metų kiekvienoje valstybėje narėje būtų bent po vieną miestą, kuris gautų naudos iš 5G technologijos, tačiau šiuo metu vis dar mažiau nei 76 proc. Europos namų ūkių turi prieigą prie didesnės kaip 30 Mbps ryšio spartos. Todėl siekiant kurti ir išlaikyti savo konkurencingumą turime skirti daugiau dėmesio tinkamo junglumo užtikrinimui.

Siekiant Europos konkurencingumo, taip pat svarbu, kad  pramonė būtų atvira ir turėtų prieigą prie naujausių technologijų, tokių kaip robotika, kibernetinės fizinės sistemos, daiktų internetas, 5G, kibernetinė sauga ir itin našus skaičiavimai. Atsižvelgiant į tai, paskelbta Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyva siekiama užtikrinti, kad bet kuris pramonės sektorius Europoje galėtų gauti visokeriopą naudą iš skaitmeninių technologijų siekiant gerinti savo produkciją, tobulinti procesus ir pritaikyti verslo modelius skaitmeninio amžiaus poreikiams. Šiam tikslui pasiekti pabrėžiama, pirmiausia, nacionalinių pramonės skaitmeninimo strategijų ir platformų suderinimo, antra, skaitmeninių inovacijų centrų tinklo vystymo svarba.

Konferencijos metu taip pat buvo pabrėžiama investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) svarba Europos konkurencingumui. Šiuo metu Europos Sąjunga į informacinių ir ryšių technologijų MTEP investuoja tik pusę tiek, kiek šiai veiklai išleidžia Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. Todėl raginama didinti investicijas šios veiklos atžvilgiu ir stengtis pasivyti minėtas valstybes. Taip pat pabrėžta inovacijų svarba skaitmeninės transformacijos įgyvendinimo atžvilgiu. Kaip buvo teigiama susitikimo metu, Europos ateitis yra grindžiama pasitikėjimu. Tam kad tokia padėtis išliktų ir ateityje, svarbu užtikrinti, kad inovacijos būtų ne tik suprantamos, bet ir saugios.

Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija kelia daugybę naujų klausimų, tarp kurių svarbus vaidmuo tenka žmonių įgūdžiams. Atlikti tyrimai rodo, kad iš visų 500 mln. ES piliečių net 56 proc. asmenų vis dar neturi bent jau bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tuo tarpu jau nuo 2020 metų tokie įgūdžiai ir žinios bus reikalingos apie 90 proc. darbo vietų. Tokia situacija neigiamai veikia visos Europos Sąjungos konkurencingumą, todėl reikalingas spartus progresas ir investicijų nukreipimas šio klausimo sprendimo atžvilgiu.

Antroji Budapešte vykusio aukšto lygio susitikimo dalis buvo skirta panelinei diskusijai, kurioje, be kitų klausimų, buvo pristatoma Vengrijos nacionalinė pramonės platforma IPAR 4.0. Taip pat pristatytos pagrindinės šios platformos kryptys ir tematinės darbo grupės, kurios apima tokių klausimų sprendimą kaip strateginis planavimas, įdarbinimas, švietimas ir kvalifikacijos kėlimas, gamyba ir logistika, IRT technologijos, Industry 4.0 kibernetinė pilotinė sistema, inovacijos ir verslo modeliai bei teisinė aplinka.

Panelinės diskusijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama tokiems klausimams, kaip pagrindiniai iššūkiai ir galimybės, kylančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, o ypač Centrinės ir Rytų Europos dalyje. Taip pat sritys, į kurias pramonės įmonės turėtų labiausiai atkreipti dėmesį. Šioje diskusijoje dalyvavo Serbijos telekomunikacijų ir turizmo ministerijos ministro patarėja, Google kompanijos atstovė, Kroatijos ministro pirmininko patarėja, Vokietijos telekomunikacijų bendrovės atstovas ir Vengrijos ekonomikos ministerijos kancleris. Diskusijos metu buvo išryškinti tokie šiuo metu Europoje kylantys iššūkiai kaip pramonės konkurencingumo išlaikymas ir socialiniai iššūkiai.

Konferencijos metu taip pat vyko skaitmeninių technologijų paroda. Savo skaitmenines technologijas pristatė tokios pasaulinės įmonės kaip Bosh, Siemens, Ericksson, Delta Robotics ir kt.