Pramonei skaitmeninti – ES konsultacijos ir lėšos

Lietuva kelyje į ketvirtąją pramonės revoliuciją yra gerai atlikusi savo namų darbus, ir tai įvertino Europos Komisija – Lietuva yra atrinkta dalyvauti pramonės transformacijos projekte, pagal kurį Lietuvos ir EK atstovai bendradarbiaus sprendžiant su pramonės skaitmeninimu susijusias problemas. Gavus EK paramą Ūkio ministerija kartu su nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ ekspertais bendradarbiaus su EK atstovais, kurie teiks visapusišką informaciją ir techninę pagalbą rengiant Lietuvos ekonomikos transformacijos strategiją.

Plačiau informuoja „Verslo žinios“.

„Pramonė 4.0“ išmokys darbininkus valdyti robotus

Interviu iš „Verslo žinių“ (parengė Eglė Markevičienė).

Kretingos UAB „Terekas“, kuriančios ir gaminančios inovatyvias PET pūtimo mašinas, „pramonės 4.0“ receptas – automatizuoti gamybą, o darbuotojus – išmokyti programuoti robotus. Juozas Maksvytis, bendrovės vadovas, teigia, kad tai leis padidinti gamybos apimtį išlaikant tą patį darbuotojų skaičių.

Didžiausia šių dienų Lietuvos pramonininkų aktualija – kaip prisiderinti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos ir nepasilikti pasaulinės vertės kūrimo grandinės nuošalėje. Ar „Terekui“ tai rimtas iššūkis? Ir taip, ir ne. Iš dalies mes jau esame šios revoliucijos dalyviai ir pradėjome tai daryti anksčiau, nei apie tai pradėta visuotinai kalbėti.

Siūlome automatizavimo sprendimus – savo sukurtas taros gamybos technologijas. Jau 10 metų gaminame tokią įrangą, kad iš Kretingos, kur veikia „Tereko“ gamykla, galėtume ją valdyti bet kuriame pasaulio taške. Matome viską: kokiu našumu įrenginys dirba, kiek taros pagamina, kokie sutrikimai, galime keisti parametrus. Atnaujinti programą taip pat galime Kretingoje, dėl to nereikia važiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas ar Pietų Afrikos Respubliką.

Prie „pramonės 4.0“ priskirčiau ir mūsų taikomą modelį, kai kliento gamykloje pastatome taros gamybos įrangą, kurios operatorius lieka „Terekas“. Kliento produktai gamybos vietoje išpilstomi į čia pat pagamintus butelius ir taip išvengiama taros transportavimo, pakavimo medžiagų sąnaudų, reikia mažiau žmogaus darbo. Tokį modelį taikome keliose įmonėse Lietuvoje, tokiu pačiu principu dirbame Švedijoje, Danijoje, šiuo metu deramės su potencialiais klientais iš Nyderlandų.

Žinoma, sprendimus reikia nuolat tobulinti. Dabar turime 11 konstruktorių, jų reikės daugiau. Norint parduoti daugiau technologijų, būtinas nuolatinis kūrybinis darbas, nes atsiranda nauji IT ir technologiniai sprendimai, visa tai reikia integruoti į gaminius.

Kaip, jūsų nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija pakeis dabartinę pramonę? Ar išties išnyks rankų darbas, nebeliks dalies dabartinių specialybių?

Šie procesai mažiau pakeis tas šalis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, kur jau šiandien pramonėje masiškai diegiami automatizavimo sprendimai, robotai, IT sistemos. Tai šalys, kurios ne vien naudoja, bet ir kuria savo technologijas.

Beveik neabejoju, kad rankų darbas išnyks.

Iš esmės keičiasi net tik JAV, Europos, bet ir Azijos šalių pramonė. Europos pramonei dabar jau nebėra poreikio veržtis į tas šalis, kur pigi darbo jėga, nes naujos technologijos leidžia gaminti vietoje.

Kaip šios pasaulinės tendencijos paveiks Lietuvos pramonę?

Lietuva domina investuotojus tikrai ne dėl to, kad pas mus daug pigios darbo jėgos. Pagalvokime, kodėl į Kauną ateina tokios kompanijos kaip „Continental“ ar „Hella“, – todėl, kad čia veikia Kauno technologijos universitetas, kuris rengia gerus inžinierius. Jei pajėgsime išugdyti daugiau tokių specialistų, viskas bus gerai. Bet tam būtina tobulinti švietimo sistemą.

Ko privalo imtis „Terekas“, kad išliktų konkurencingas pasaulinėje rinkoje?

Robotizavimo ir skaitmeninimo, kad technologijas sujungtume ir jos viena su kita susikalbėtų. Tik taip galima išgauti didelį efektyvumą. Jei į tai neinvestuosime, sąnaudos įmonę nutemps į dugną.

Turime tokį ateities matymą: iš esmės robotizuojame gamybą ir keliame darbuotojų kompetencijos lygį, kad jie mokėtų programuoti įvairius robotus. Dabar „Tereke“ dirba per 130 žmonių, o mes keliame tikslą gamybos apimtį padidinti du kartus. Jei sugebėsime išugdyti naujų darbuotojų kompetencijų, gamybai augant nebereikės naujų darbuotojų – viską atliks šiuo metu „Tereke“ dirbantys žmonės.

Robotų kainos kasmet mažėja, jų atsiperkamumas šiandien jau gana greitas. Įsigyti robotą prieš penketą metų buvo galima už 300.000 Eur. Šiandien robotas prie CNC centro, kuris gali uždėti ir nuimti detalę, kainuoja apie 19.000 Eur. Be to, robotai neserga, neina atostogų, mielai dirba savaitgaliais ir naktimis.

Kokios investicijos numatytos į įmonės plėtrą?

Dalį šio plano įgyvendinsime su parama pagal ES investicijų priemonę „Regio Invest LT+“, projekto vertė – 4,2 mln. Eur. Planuojame statyti naują pastatą, ten perkelti dalį gamybos – visą metalo apdirbimą, įrangos surinkimą, konstruktorių skyrių, priežiūrą.

Tai leis išplėsti gamybos apimtį ir dirbti našiau. Dabar per metus galime pagaminti 20 mašinų, o tai riboja įmonės galimybes. Aktyviai pradedame veikti JAV, Kanados rinkose, kur daug potencialių klientų. Ir jei vienas kuris klientas norėtų ne vienos mašinos, o kokių penkių, šiuo metu tektų tokio užsakymo atsisakyti.

Jau užsisakėme 3D spausdintuvų, kurie spausdina detales iš nerūdijančiojo, įrankinio plieno, titano, aliuminio. Smulkias, iki 2 cm, detales jau šiandien ne patys gaminame, o perkame atspausdintas – jos daug lengvesnės, tačiau stipresnės. Taip pigiau nei patiems jas gamintis CNC staklėmis.

Pramoniniai spausdintuvai kol kas brangūs, jų kaina siekia apie 700.000 Eur, tačiau į juos būtina investuoti. Žmonių prie 3D spausdinimo beveik nereikia – užtenka tik pakeisti miltelius.

Kiek realu, kad Lietuvoje galėtų išaugti pasaulinio lygio inžinerinės kompanijos, tokios kaip vokiečių ‚Siemens“ ar šveicarų ABB, kurių produkcija ir prekės ženklas žinomas kiekvienoje šalyje? Ar „Terekas“ turi tokių ambicijų?

„Terekas“ pasaulio rinkose dirba su savo prekės ženklu „FlexBlow“, tačiau mums tapti kuo nors panašiu į „Siemens“ vargu ar realu. Tokios kompanijos dirba daugybę metų, turi didelį produktų spektrą. Tikriausiai Lietuvoje neatsiras ir ko nors panašaus į IKEA – tokiai sistemai įsukti reikia daug laiko.

Daug realiau, kad lietuviai galėtų sukurti kokią nors platformą, kuri būtų pasaulyje žinoma ir generuotų dideles pajamas. Juk pasaulyje veikia tokios platformos kaip „Uber“ – galinga pavėžėjimo kompanija be nuosavų automobilių, ar „Airbnb“ – būsto nuomos bendrovė be nuosavo nekilnojamojo turto. Reikia geros idėjos, o lietuviai idėjų turi.

Pasaulyje yra nemažai stambių plastiko taros gamintojų, konkurencija rimta, tačiau palyginti nedidelis „Terekas“ sėkmingai didina savo pardavimus. Kokie jūsų pranašumai?

Mes lankstūs ir užsiimame produktų kūrimu, konstravimu, kad įranga geriausiai atitiktų klientų poreikius. Vienas naujesnių pavyzdžių – vienai Kanados įmonei reikėjo, kad mašina pagamintų standartinį butelį gėrimams, stiklainį ir dar butelį burnos skalavimo skysčiui. Jie buvo nuvažiavę pas didelius gamintojus, šie pasakė, kad gali jiems pastatyti tris skirtingas mašinas, kurios tokius produktus gamins. Tačiau jiems stiklainių reikia mažai, pirkti atskiros mašinos neapsimoka.

Sutarėme taip: jei jie prisidės prie konstravimo, pabandysime sukurti jų poreikius atitinkančią mašiną. Vien konstravimas vyko pusę metų, tačiau mašiną pavyko padaryti – klientas jau nupirko dvi tokias mašinas, šiuo metu kalbame apie trečią.

Kitas mūsų fokusas – universalios mašinos, kurios gali greitai pakeisti taros dizainą. Jos nėra ypač našios, tačiau įdomios gamintojams, kurie produkciją gamina palyginti nedidelėmis partijomis parfumerijos, chemijos pramonei ir pan.

Manau, kad „Tereko“ pranašumas yra ir įrenginių dizainas. Manome, kad mūsų mašinos Europoje yra gražiausios, tą patį sako ir mūsų klientai. Mašinos dizainą sukūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius Saulius Jarašius. Esame dizainą patentavę, kad neatsirastų mėgdžiotojų.

Ar ir ateityje bendrovė orientuosis tik į mažesnius produktų gamintojus?

Šiuo metu daugiau įrenginių parduodame mažesnėms bendrovėms, tačiau jau domimės ir didesniais. Kuriame ir šiemet tikimės paleisti mašiną, kurios greitis – 12.000 taros vienetų per valandą. Kol kas greičiausia mūsų mašina gamina 9.000 vienetų. Su ja būsime įdomūs ir didesniems klientams. Taigi laukia pasistumdymai ir su didžiaisiais taros mašinų gamintojais.

Kokią matote PET, plastikų pakuočių rinkos ateitį?

PET pakuočių paklausa turėtų augti. Iš dalies dėl to, kad žmonių skaičius pasaulyje didėja. Be to, PET pakuotės turėtų išstumti dalį stiklinių, nes jas gaminant ir perdirbant sunaudojama mažiau energijos, jos lengvesnė, todėl į PET pakuotes sufasuotus produktus patogiau ir pigiau transportuoti.

Jau šiandien dviem fabrikams Švedijoje gaminame PET tarą su nailonu viduje – jie ją naudoja dėl logistikos, kai reikia vežti produkciją į tolimas šalis. Jei vežtų alų stiklo pakuotėse, produktas sudarytų tik 60% svorio, o dabar – net 95%. Nailonas užtikrina atsparumą saulės spinduliams, neleidžia patekti deguoniui, alų tokioje pakuotėje galima laikyti 9 mėnesius, kaip ir stiklinėje. Tai stiklą keičiantys sprendimai.

Kokie „Terekui“ buvo praėjusieji metai?

2017 m. pajamos augo apie 30%, iki 14,5 mln. Eur. Iki šiol per metus parduodavome 6 ar 7 mašinas, pernai pagaminome 21 mašiną. Tai „Tereko“ rekordas.

Šių metų biudžete numatėme, kad pagaminsime 24 įrenginius. Užsakymų gali būti daugiau – esame rezervavę vietą keliose didelėse parodose, kur klientai galės pamatyti mūsų įrenginius.

Robotai nenuslopins smulkiojo verslo

© Lietuvos žinios 

Robotų poreikis kasmet vis auga, prognozuojama, kad iki 2019 metų gamybos pramonė įsigis 1,4 mln. industrinių robotų. Verslui nuolat primenama, kad ketvirtoji revoliucija, kurią sukels robotai, artėja, ir šis, norėdamas išlikti konkurencingas, turės spėti paskui robotizacijos tendencijas. Tačiau ar smulkusis ir vidutinis verslas tam pajėgus?

Europos Sąjunga yra viena iš lyderių robotizuojant pramonę – 65 proc. šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra ES. Tokie rodikliai eksportuojančioms, pasaulinėse rinkose dalyvaujančioms Lietuvos įmonėms yra iššūkis – tai reiškia, kad jos turi koja kojon žengti su robotizacijos reiškiniu, kitaip taps nekonkurencingos. Vis dėlto mažiau finansinių išteklių investuoti į technologijas turinčioms mažesnėms įmonėms „pasaulio pabaiga“ neprognozuojama. Ekspertų teigimu, jos tik turės specializuotis ir bendradarbiauti su pajėgesnėmis stambiosiomis įmonėmis.

Verslo sinergija

Giedrius Romeika, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos atstovas, pripažino, kad industrializacijai ir robotizacijai įgyvendinti įmonėms reikės tam tikrų kompetencijų ir investicijų, kurios smulkiajam verslui neįkandamos. Vis dėlto jis sakė tikrai nemanąs, kad robotizacijos procesai smulkesnėms įmonėms bus didžiulis iššūkis dalyvaujant konkurencinėje kovoje.

„Žvelgiant akademiniu aspektu, ketvirtoji industrinė revoliucija nekelia pavojaus smulkiajam verslui – ji kaip tik išryškina stambaus ir smulkiojo verslo privalumus bei skirtumus. Būtent šios revoliucijos kontekste jie papildo vienas kitą, o ne konkuruoja tarpusavyje. Robotizacija ir industrializacija yra tai, kas skatina optimizuoti masinių produktų gamybą. Tuo tarpu paslaugų sektoriuje, išskirtinių produktų gamyboje šitai nėra taip aktualu. Greičiausiai robotai šiose srityse artimiausiu metu nebus pritaikomi, – svarstė pašnekovas. – Poreikis individualiems, išskirtiniams produktams nedings. Tai matyti ir tradiciniame versle: mažos krautuvėlės, prekiaujančios išskirtiniu alumi, mėsos produktais ir pan., randa savo nišą – neužsidaro nei turgeliai, nei tos mažos krautuvėlės. Priešingai – jos stiprėja, nepaisydamos didžiųjų prekybos tinklų noro prekiauti sveiku maistu, kurti ekologiškus prekės ženklus. Jie neįveikia smulkiųjų gamintojų, nes tiesiog natūralu, kad kiekvienas turi savo vietą po saule.“

Robotizacija, kaip toliau dėstė G. Romeika, išgrynins organizacijų ar įmonių specializaciją, veiklos pobūdį, leis tiksliau pasirinkti rinkos segmentą. Taip smulkusis ir stambusis verslas esą papildys vienas kitą. „Galima grįžti ir į senuosius – japoniškos vadybos – pavyzdžius: dar 1980 metais ten susiformavo tam tikra tradicija, kai stambiose korporacijose atidirbę ir į pensiją išėję specialistai kuria savo smulkias įmones, kurios bendradarbiauja arba aptarnauja stambųjį verslą. Manau, panašiai galėtų nutikti ir Lietuvoje. Tie laikai, kai viena kompanija nori sužlugdyti visas kitas, užkariauti pasaulį ir būti viena vienintelė, negrįžtamai praėjo. Bendradarbiavimas, bendrų naudų paieška, specializacija – tai ateityje lems sėkmę kuriantiems verslą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pranašumas, o ne būtinybė

Aukštųjų technologijų bendrovės ELINTA generalinio direktoriaus Vytauto Jokužio įsitikinimu, didelės įmonės, užsiimančios masine gamyba, neišvengiamai turės robotizuoti dalį darbų – ypač pasikartojančius. Tokį poreikį diktuoja ir pasaulinės rinkos, o nuo jų esą nevalia atsilikti.

„Kito kelio nėra. Jeigu to nedarysime, produktų gamybą paprasčiausiai bus pigiau plėtoti Vokietijoje, o ne Lietuvoje“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, 2017 metais Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 2 pramoniniai robotai, o, pavyzdžiui, Suomijoje jau suskaičiuojama apie 60.

Vis dėlto V. Jokužis taip pat laikėsi pozicijos, kad mažoms įmonėms, kurių apyvarta ir gamybos apimtys mažos ir kurios veikia nišinėse rinkose, robotizacija nėra itin aktuali – nebent šios įmonės planuotų augti.

Tiesa, mažose įmonėse, anot jo, galėtų būti taikomi vadinamieji asistuojantys robotai – robotai, kurie dirba kartu su žmogumi ir padeda jam atlikti tam tikrus darbus. Tuo labiau kad robotai ne tik mažina sąnaudas, bet ir gerina produktų kokybę. „Robotas veiksmą visada atlieka tiksliai, naudodamas vienodą jėgą ir pan., o jei turi kompiuterinę regos sistemą, taip pat gali patikrinti, ar produktas kokybiškas. Pavyzdžiui, jei įmonė gamina surenkamus baldus ir pasamdo žmogų tikrinti, ar visos kiaurymės išgręžtos, jis vis tiek gali pavargti ir praleisti padarytą klaidą. O robotas ras visus defektus ir nepraleis brokuotų gaminių į pardavimą“, – pabrėžė jis.

Bendrovės vadovas prognozavo, kad pingančios technologijos anksčiau ar vėliau bus įkandamos ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms, esą jau dabar robotai tampa ne tik tobulesni, bet ir pigesni.

Planuoja investuoti

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) l. e. p. direktoriaus Darius Lasionio teigimu, nėra statistikos, kiek konkrečiai įmonės Lietuvoje yra investavusios į robotizaciją ir automatizaciją, tačiau įmonių apklausos esą rodo, kad tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais jos į skaitmenizaciją, automatizaciją, modernių linijų įsigijimą arba esamų technologijų atnaujinimą investavo ir artimiausiu metu ketina tai daryti.

„Tiek mažos, tiek vidutinės, tiek didelės įmonės susiduria su vienodais iššūkiais konkuruodamos globalioje rinkoje. Norėdamos būti konkurencingos jos turi būti produktyvios ir konkuruoti tiek kaina, tiek kokybe. Todėl nėra taip, kad mažoms įmonėms būtų sunkiau, o didelėms – lengviau“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis sutiko, kad iš esmės didelės įmonės technologiniam pasirengimui turi daugiau finansinių išteklių ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau ES struktūrinių fondų priemonės dažnai orientuotos į mažas ir vidutines įmones – jos turi mažesnę dalį investicijų padengti savo lėšomis.

„Jeigu tam tikrose priemonėse didelės įmonės gali pretenduoti į 50 proc. finansavimą, tai vidutinės įmonės gali tikėtis 60–70 proc. paramos. Yra tokių priemonių, į kurias didelės įmonės net negali pretenduoti. Tokia priemonė, pavyzdžiui, yra „Regio Invest LT+“, skatinanti investuoti į naujų gamybos technologijų linijų įsigijimą ir įsidiegimą ir skirta būtent mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – pasakojo asociacijos vadovas.

Anksčiau „Lietuvos žinios“ rašė, kad nors 2014–2020 metų ES finansiniu laikotarpiu parama modernizacijai orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą, būtent šioms, labiausiai finansinių išteklių stokojančioms įmonėms prie ES lėšų prieiti sunkiausia. Mat įrangą įmonės turi įsigyti skolintomis lėšomis – tik vėliau ES parama kompensuoja patirtas išlaidas, o bankai šiomis įmonėmis nepasitiki ir jų nefinansuoja. Tai pažymėjo konsultacijų įmonės „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ vykdomoji direktorė Goda Auškalnytė-Lungienė. Taigi, esą jau įprasta, kad parama naudojasi įmonės, kurios bet kuriuo atveju investuotų – jos ir gautų finansavimą iš bankų, ir investuotų savo lėšomis.

D. Lasionis sutiko, jog iš įmonių teko girdėti tokių atsiliepimų, tačiau bendraudamas su inžinerinėmis pramonės įmonėmis esą taip pat girdi, kad ir nedidelės įmonės, kurių apyvarta siekia milijoną eurų ir mažiau, neturi problemų gauti paskolą banke. „Jeigu įmonė turi turto, jei jos veikla yra pelninga, tai gauti paskolą įsigyjant tam tikrus įrenginius arba diegiant procesus nėra problema. Iškyla klausimas, kiek įmonė yra pajėgi, ar jos finansiniai rodikliai yra teigiami“, – sakė jis.

Asociacijos vadovo manymu, investuoti į technologijas įmonės privalės dėl šiuo metu lietuviškoms įmonėms būtino našumo didinimo. „Dabar didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria visos lietuviškos kompanijos, yra užtikrinti konkurencingumą sparčiai augant atlyginimams. Jie auga gerokai greičiau nei mūsų šalies bendrasis vidaus produktas, vadinasi, įmonės turi ieškoti resursų, kaip kelti atlyginimus, tačiau pasiūlyti konkurencingas prekių ir paslaugų kainas. Atsakymas vienas: reikia didinti efektyvumą, darbo našumą, o padėti tai daryti gali būtent technologiniai ir tam tikri vadybos sprendimai“, – svarstė D. Lasionis.

Žada padėti smulkiesiems

Ūkio ministerijos vertinimu, Lietuvos pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos BVP ir yra laikytinas vienu iš pagrindinių valstybės ekonomikos variklių. Didžiąją dalį šio sektoriaus įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės, kurių skaitmenizavimas sudarytų papildomas galimybes pramonės plėtrai, o tai duotų papildomą postūmį investicijų ir visos ekonomikos augimui. Todėl Ūkio ministerija esą imasi priemonių didinti šių įmonių skaitmenizaciją ir jų konkurencingumą.

Pavyzdžiui, Lietuvoje įsteigta Nacionalinė pramonės skaitmeninimo platforma „Pramonė 4.0“, kurios veikla yra nukreipta „didinti pramonės sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę, skatinti skaitmeninių procesų diegimą pramonėje, užtikrinti Lietuvos pramonės konkurencingumą tarptautiniu mastu ir prisidėti prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo“.

Ūkio ministerija taip pat teigė siekianti skatinti skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą Lietuvoje. Tokie centrai būtų svarbūs siekiant suburti suinteresuotąsias šalis vienoje vietoje ir prisidėti prie mažų bei vidutinių įmonių pasirengimo skaitmeninių permainų keliamiems iššūkiams. Skaitmeninių inovacijų centruose įmonės galės gauti naujausią informaciją, ekspertų pagalbą ir galimybę naudotis technologijomis skaitmeninių inovacijų bandymams ir eksperimentams su įmonės produktais atlikti.

Ūkio ministerija smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir įmonių investicijoms į pažangias technologijas skatinti taip pat planuoja įgyvendinti priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“. Pagal šią 2014–2020 metų periodo ES investicijų priemonę finansavimas bus teikiamas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonėms įmonėms technologiniam auditui atlikti bei gamybos įrangai su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegti. Priemonei numatyta 38,86 mln. eurų lėšų. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas Ūkio ministerija planuoja skelbti 2018 metų pirmą ketvirtį.

Perdirbimo iššūkis plastiko pramonei: be klasterių nė iš vietos

Norėdama įgyvendinti europinius reikalavimus ir daugiau produktų gaminti iš perdirbtos žaliavos, Lietuvos plastiko pramonė turės kooperuotis ir diegti modernias perdirbimo technologijas, užtikrinančias pakankamus kokybiškos antrinės žaliavos srautus.

Baigiantis 2017 m. Europos Komisija (EK) paskelbė ES plastiko strategiją – joje Bendrijos šalims keliamas tikslas iki 2030 m. perdirbti daugiau nei 50 % susidariusių plastiko atliekų ir užtikrinti, kad visos jo pakuotės būtų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos, o ši veikla būtų pelninga.

EK skaičiuoja: tik 5% plastikinės pakuotės vertės lieka ES ekonomikoje, likusi gaminio vertė prarandama po trumpo pirmojo panaudojimo, o dėl to ES šalys kasmet praranda nuo 70 iki 105 mlrd. Eur. Du trečdaliai plastiko atliekų arba sudeginami (39%), arba nukeliauja į sąvartynus (31%).

Kitos iniciatyvos autorė – ES plastiko pramonės asociacija (EuPC), kuri pernai priėmė memorandumą dėl plastikų taršos mažinimo.

Paprašė įsipareigoti

„EuPC ir EK pasirašė susitarimą, kad nuo 2025 m. plastiko pakuočių sudėtyje būtų ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Turime prie šios iniciatyvos prisijungti valstybiniu lygiu ir jau šiandien planuoti, kaip paskatinti antrinių plastikų naudojimą“, – kalba Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas, Šiaulių šviestuvų UAB „Artilux NMF“ ir plastikinių komponentų UAB „Frilux NMF“ vadovas.

EK ir plastiko pramonės atstovai numato sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, rūšiuojamos, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Taip pat žadama skatinti plastiko pramonės inovacijas.

Be to, EK jau pakvietė ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyvius, suinteresuotas įmones, pramonės asociacijas iki birželio 30 d. teikti savanoriškus įsipareigojimus prisidėti prie bendro tikslo – iki 2025 m. naujuose gaminiuose naudoti 10 mln. t perdirbto plastiko.

Žaliavos stoka

Pono Damanskio teigimu, didžiausios plastiko pramonės įmonės Lietuvoje jau eina šia kryptimi – nemaža jų dalis turi savo atliekų rūšiavimo ir liejimo cechus. Visuotinis perėjimas prie antrinio plastiko naudojimo, anot jo, yra įmanomas, jei Europoje ir Lietuvoje atsiras pokyčius skatinančių programų, o vartotojai teiks pirmenybę gaminiams, kuriuose yra antrinio plastiko.

„Lietuvos plastiko pramonė žengia koja kojon su europinėmis tendencijomis ir iš dalies jau yra perėjusi prie plastiko perdirbimo, antrinio plastiko naudojimo. Mūsų tikslas – savo gaminiuose padidinti antrinio plastiko dalį. Tam reikia, kad rinkoje netrūktų geros kokybės antrinių žaliavų“, – aiškina p. Damanskis.

Klientams kol kas nereikia

Anot Raimundo Gražio, technologinių detalių produktų iš plastiko gamybos UAB „Hoda“ vadovo, įmonė kol kas antrinės žaliavos beveik nenaudoja – klientai tokių produktų nepageidauja.

„Antrinę žaliavą būtų galima naudoti nebent gaminant detales, kurių nematyti ir kurios neatlieka atsakingos funkcijos. Tačiau visos matomos ir svarbios detalės gaminamos iš pirminio plastiko“, – tvirtina „Hodos“ vadovas.

Jo teigimu, įmonė yra bandžiusi naudoti perdirbtą antrinę plastiko žaliavą, kuri rinkoje yra 20–30% pigesnė už pirminę, tačiau tai gamyboje kol kas nepasiteisina – neužtikrinama kokybė.

„Nėra garantijų, kad iš antrinės žaliavos gausime tokį gaminį, kurio reikalauja klientas: vienoje partijoje pasitaiko skirtingo takumo plastiko, ataušusios detalės būna skirtingo dydžio, ilgio, neišlaikomi jų parametrai. Niekas negali žinoti, kokios medžiagos kruopelė gali atsidurti antrinėje žaliavoje, o ta kruopelė gali sugadinti visą gaminį“, – aiškina p. Gražys.

Jo teigimu, kol kas perdirbti plastikai tinkamesni plėvelėms, PET tarai gaminti, bet ne plastikinėms techninėms detalėms, kurios turi būti patikimos ir stiprios.

Perdirbamos ne visos

Anot Gintaro Gavelio, polietileno plėvelių gamybos UAB „Somlita“ vadovo, įmonė naudoja nemažai perdirbto plastiko ir pati užsiima jo perdirbimu. Jo nuomone, būtų galima padidinti antrinio plastiko naudojimo apimtį, tačiau kad visos plastiko pakuotės taptų perdirbamos, jo manymu, yra mažai realu.

„Barjerinės plėvelės, kurios nepraleidžia deguonies ir pailgina maisto produktų galiojimo laiką, beveik neperdirbamos. Kai tokios plėvelės patenka į bendrą plastiko atliekų srautą, jis užteršiamas, o išrūšiuoti sudėtinga“, – aiškina p. Gavelis.

Kita vertus, iki 2030 m. dar gana daug laiko, tad ir sprendimai gali būti rasti, svarsto jis.

Anot p. Gavelio, Lietuvoje jau ir šiandien perdirbama nemažai plastiko pakuočių atliekų – prie to prisideda vis griežtėjantys ES perdirbimo reikalavimai, Lietuvoje jau veikianti panaudotų pakuočių surinkimo sistema, prisidėjo ir depozito sistemos įvedimas, kai PET buteliai švariai surenkami ir pakliūna į perdirbimą.

Pačios renka, pačios perdirba

Ponas Damanskis pabrėžia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos ir Lietuvos plastiko pramonė, – perdirbti tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą, stinga kokybiškos plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje. Kitas neišspręstas klausimas – kaip panaudoti techninį plastiką ir kompozitus, naudojamus elektros pramonėje, statyboje ir pan.

„Lietuvoje perdirbėjams trūksta gerai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą, o prekybininkai kol kas neteikia pirmenybės gaminiams, kurių sudėtyje yra perdirbto plastiko“, – problemas vardija p. Damanskis.

Jo teigimu, negalėdamos įsigyti pakankamai kokybiško antrinio plastiko, didesnės Europos bendrovės jau šiandien organizuoja nuosavą žiedinę ekonomiką, kai pačios antrines žaliavas surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Pagrindinės Europos automobilių, statybos, pakuočių pramonės atstovai jau dabar yra išsikėlę aiškius tikslus ir imasi konkrečių žingsnių, kaip pereiti prie žiedinės ekonomikos. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė yra nusistačiusi tikslą panaudoti perdirbtą plastiką kai kurioms automobilių detalėms – kartu palengvinamas ir pats automobilis, mažinamos degalų sąnaudos.

Išeitis – klasteriai

Kitos Europos plastiko pramonės įmonės renkasi jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur vienos bendrovės antrinį plastiką renka, antros perdirba, trečios naudoja gamyboje. Lietuvoje panašią viziją turi nuo 2014 m. veikiantis plastiko klasteris, į kurį susijungė gamybos ir mokslo įmonės.

„Tenka konstatuoti, kad pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas Lietuvos plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Vienas pavyzdžių – nė vienoje profesinio mokymo įstaigoje nerengiami plastiko liejimo mašinų operatoriai, nors apie tai su mokyklomis kalbame daugiau nei 10 metų“, – pavyzdį pateikia p. Damanskis.

Jo teigimu, laisva šios pramonės niša Lietuvoje galėtų būti liejimo formų plastiko mašinoms gamyba: jas gaminančios kelios įmonės neįstengia patenkinti viso pramonės poreikio, dėl to formas tenka pirkti užsienyje ir tam kasmet išleisti per 20 mln. Eur.

Straipsnis „Verslo žiniose“, autorė Eglė Markevičienė.
Nuotrauka Sigito Stašaičio. 

Kovo 1 d. vyks JAV-Lietuvos gynybos forumas

VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su Amerikos ir Lietuvos verslo taryba kviečia į bendrą JAV-Lietuvos gynybos forumą.

Jo metu bus pristatyta naujai įsteigta Gynybos resursų agentūra ir viešųjų pirkimų reforma, taip pat aptarti artimiausi Krašto apsaugos ministerijos įsigijimai, bus pristatyta Lietuvos gynybos sektoriaus situacija bei potencialas.

Išgirsime svečių iš JAV prisistatymus, vykdomus projektus, jų galimybes. Į forumą atvyksta tokios JAV gynybos milžinės kaip:

Lockheed Martin Corporation
Orbital ATK, Inc
Oshkosh Defense, LLC
Parsons Corporation
Textron Systems Corporation
Po svečių prisistatymo bus organizuojami verslas – verslui (B2B) susitikimai.

Renginys vyks anglų kalba
Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas. Maloniai prašome užsiregistruoti.

PROGRAMA 

Renginio data: 2018 m. kovo 1 d. (ketvirtadienis) nuo 8:30 val. iki 15:30 val.

Renginio vieta: Radisson Blu Hotel Lietuva, Konstitucijos pr. 20, Vilnius (Lambda salė)

Registracija iki vasario mėn. 23 d. imtinai

Kontaktinis asmuo pasiteiravimui: Simonas Aleksandravičius, tel.: +370 687 93848, el. paštas: s.aleksandravicius@verslilietuva.lt

Budapešte įvyko antrasis aukšto lygio susitikimas skaitmeninimo klausimais

„Raktas, kuris leistų įjungti „aukštesnę pavarą“ Europos ekonomikoje, glūdi spartesnėje skaitmeninėje transformacijoje ir konkurencingumo didinime“, – 2018 m. sausio 25-26 dienomis Budapešte vykusiame antrajame Regioniniame skaitmeniniame aukšto lygio susitikime (angl. 2nd Regional Digital Summit) pabrėžė Vengrijos ekonomikos ministras Mihály Varga. Šio renginio metu išskirtinis dėmesys buvo skiriamas pramonės skaitmeninimui, taip pat tokioms temoms kaip pažangios transporto priemonės ir išmanūs miestai.

Skaitmeninės technologijos jau dabar keičia mūsų darbo, mokymosi metodus, taip pat performuoja mūsų švietimo sistemą, daro įtaką verslo sprendimams. Susitikimo metu eurokomisarė Mariya Gabriel pabrėžė kelis esminius iššūkius, kurie kyla Europos pramonei vykstančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste. Kaip vienas iš pagrindinių tokių iššūkių yra tinkamos teisinės sistemos užtikrinimas. Siekiant įveikti šį iššūkį ir stiprinti bendrąją rinką, 2015 m. gegužės 6 d. Europos Komisija paskelbė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir pasiūlė 35 iniciatyvas, apimančias tiek teisėkūros, tiek ne teisėkūros priemones, kurios yra nukreiptos į tokias sritis kaip, pirmiausia, geresnės prieigos vartotojams ir verslui prie skaitmeninių prekių ir paslaugų Europoje užtikrinimas, taip pat tinkamų ir vienodų sąlygų pažangiems skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms sukūrimas ir, galiausiai, maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimas. Nepaisant to, kad Europos Komisija yra pradėjusi daugybę iniciatyvų, tačiau didžioji jų dalis vis dar yra neįgyvendintos. Tokia situacija stabdo bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą, kurioje nebeliktų dėl reguliavimo atsiradusių kliūčių tarpvalstybinei prekybai, būtų sudaromos palankios sąlygos konkurencijos augimui ir vieningos bendrosios rinkos užtikrinimui. Todėl susitikimo metu buvo pabrėžta, kad siekiant stiprinti bendrąją rinką ir išlikti konkurencingais tarptautiniu mastu, būtina apjungti Europos Sąjungos institucijų ir visų ES valstybių narių pastangas ir greičiau įgyvendinti pradėtas iniciatyvas.

Tai pat susitikimo metu buvo pabrėžta sutelktų investicijų svarba. Europai reikalingas bendras strateginis požiūris į investicijas, kurios būtų nukreiptos į skaitmeninimą, o ypač į tas sritis, kurios yra laikomos esminėmis siekiant Europai judėti pirmyn. Siekiant skaitmeninės transformacijos, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ryšiui ir skaitmeniniai infrastruktūrai. Nors Europos Sąjunga siekia, kad iki 2020 metų kiekvienoje valstybėje narėje būtų bent po vieną miestą, kuris gautų naudos iš 5G technologijos, tačiau šiuo metu vis dar mažiau nei 76 proc. Europos namų ūkių turi prieigą prie didesnės kaip 30 Mbps ryšio spartos. Todėl siekiant kurti ir išlaikyti savo konkurencingumą turime skirti daugiau dėmesio tinkamo junglumo užtikrinimui.

Siekiant Europos konkurencingumo, taip pat svarbu, kad  pramonė būtų atvira ir turėtų prieigą prie naujausių technologijų, tokių kaip robotika, kibernetinės fizinės sistemos, daiktų internetas, 5G, kibernetinė sauga ir itin našus skaičiavimai. Atsižvelgiant į tai, paskelbta Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyva siekiama užtikrinti, kad bet kuris pramonės sektorius Europoje galėtų gauti visokeriopą naudą iš skaitmeninių technologijų siekiant gerinti savo produkciją, tobulinti procesus ir pritaikyti verslo modelius skaitmeninio amžiaus poreikiams. Šiam tikslui pasiekti pabrėžiama, pirmiausia, nacionalinių pramonės skaitmeninimo strategijų ir platformų suderinimo, antra, skaitmeninių inovacijų centrų tinklo vystymo svarba.

Konferencijos metu taip pat buvo pabrėžiama investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) svarba Europos konkurencingumui. Šiuo metu Europos Sąjunga į informacinių ir ryšių technologijų MTEP investuoja tik pusę tiek, kiek šiai veiklai išleidžia Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. Todėl raginama didinti investicijas šios veiklos atžvilgiu ir stengtis pasivyti minėtas valstybes. Taip pat pabrėžta inovacijų svarba skaitmeninės transformacijos įgyvendinimo atžvilgiu. Kaip buvo teigiama susitikimo metu, Europos ateitis yra grindžiama pasitikėjimu. Tam kad tokia padėtis išliktų ir ateityje, svarbu užtikrinti, kad inovacijos būtų ne tik suprantamos, bet ir saugios.

Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija kelia daugybę naujų klausimų, tarp kurių svarbus vaidmuo tenka žmonių įgūdžiams. Atlikti tyrimai rodo, kad iš visų 500 mln. ES piliečių net 56 proc. asmenų vis dar neturi bent jau bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tuo tarpu jau nuo 2020 metų tokie įgūdžiai ir žinios bus reikalingos apie 90 proc. darbo vietų. Tokia situacija neigiamai veikia visos Europos Sąjungos konkurencingumą, todėl reikalingas spartus progresas ir investicijų nukreipimas šio klausimo sprendimo atžvilgiu.

Antroji Budapešte vykusio aukšto lygio susitikimo dalis buvo skirta panelinei diskusijai, kurioje, be kitų klausimų, buvo pristatoma Vengrijos nacionalinė pramonės platforma IPAR 4.0. Taip pat pristatytos pagrindinės šios platformos kryptys ir tematinės darbo grupės, kurios apima tokių klausimų sprendimą kaip strateginis planavimas, įdarbinimas, švietimas ir kvalifikacijos kėlimas, gamyba ir logistika, IRT technologijos, Industry 4.0 kibernetinė pilotinė sistema, inovacijos ir verslo modeliai bei teisinė aplinka.

Panelinės diskusijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama tokiems klausimams, kaip pagrindiniai iššūkiai ir galimybės, kylančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, o ypač Centrinės ir Rytų Europos dalyje. Taip pat sritys, į kurias pramonės įmonės turėtų labiausiai atkreipti dėmesį. Šioje diskusijoje dalyvavo Serbijos telekomunikacijų ir turizmo ministerijos ministro patarėja, Google kompanijos atstovė, Kroatijos ministro pirmininko patarėja, Vokietijos telekomunikacijų bendrovės atstovas ir Vengrijos ekonomikos ministerijos kancleris. Diskusijos metu buvo išryškinti tokie šiuo metu Europoje kylantys iššūkiai kaip pramonės konkurencingumo išlaikymas ir socialiniai iššūkiai.

Konferencijos metu taip pat vyko skaitmeninių technologijų paroda. Savo skaitmenines technologijas pristatė tokios pasaulinės įmonės kaip Bosh, Siemens, Ericksson, Delta Robotics ir kt.

„ALTAS komercinis transportas“ baigia įgyvendinti išskirtinį projektą: policija turės komisariatus ant ratų

Bendrovė „Altas komercinis transportas”, LINPRA narė, turi daugiau nei 15 metų patirties gaminant mažuosius autobusus, greitosios medicinos pagalbos automobilius bei konvojavimui skirtas transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms, o šiuo metu įgyvendina neeilinį Lietuvos policijos užsakymą – čia kovo mėnesį bus baigti gaminti mobiliais policijos biurais vadinami 114 automobilių, kurie kasdienį policijos darbą leis pakylėti į naują kokybės lygį.

„Eksportuojame apie 85 proc. produkcijos, tad esame įgyvendinę nemažai įvairių užsakymų gaminant specialiosios paskirties transportą užsienyje, tarp jų – gynybos ir saugumo poreikiams. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, keleivinio transporto, esame vieni lyderių Skandinavijos šalyse. Mūsų įmonėje yra lankęsi stambių gynybos srityje dirbančių užsienio korporacijų atstovai, kurie teigiamai įvertino turimus pajėgumus, kompetencijas ir mato didelį potencialą įgyvendinti bendrus projektus. Didieji užsienio šalių partneriai ypač vertina gamybos procesų skaidrumą ir inžinerinę kompetenciją. Mūsų įmonėje tam skiriamas didelis dėmesys: investuojame į programinę įrangą, nuolat tobuliname esamus procesus.  Todėl mums labai džiugu, kad galėsime reikšmingai prisidėti prie Lietuvoje įgyvendinamų projektų“, – sako bendrovės „Altas komercinis transportas” generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.

Modernią gamyklą Avižienių seniūnijoje netoli Vilniaus turinti bendrovė laimėjo Lietuvos policijos departamento paskelbtą konkursą, kurio vertė – 4,9 mln. Eur.

Naujieji policijos automobiliai bus aprūpinti pagrindinėmis kasdieniam policijos darbui būtinomis priemonėmis: juose bus sukurtos darbo vietos 3-4 policijos pareigūnams, kurie nevažiuodami į komisariatą galės iš karto surašyti protokolą ar atlikti kitus būtinus veiksmus.

Automobiliuose bus įrengtos ir mini areštinės, kuriose bus galima laikinai laikyti iki dviejų pažeidėjų, taip pat įrengtos specialios nišos ginklams, neperšaunamoms liemenėms ar vadinamiesiems „ežiams” (priverstinio automobilių stabdymo priemonėms) laikyti. Visuose automobiliuose bus elektros lizdai, kondicionieriai, specialus apšvietimas, vaizdo kameros viduje ir išorėje.

Iš žaliavinio automobilio pagamina ką tik reikia: nuo greitosios pagalbos automobilių iki konvojavimo transporto

„Altas komercinis transportas” yra antrojo etapo specializuotų automobilių gamintojas, kaip žaliavą gamybai naudojantis „Volkswagen”, „Mercedes-Benz”, „Iveco”, „MAN” ir kitų automobilių bazes.

„Bazinis automobilis mums yra kaip žaliava. Specialiai mūsų poreikiams pirmojo etapo gamintojai pateikia tik iš dalies sukomplektuotus bazinius automobilius, kurie neturi nieko, išskyrus metalinį furgoną. Dažnu atveju nebūna nei langų, nei durų. Metaliniai kėbulai pergaminami pagal konkretų užsakovų poreikį ir neretai išpjaustymai būna tokie drastiški, kad norint išlaikyti bazinio automobilio garantijas, yra privaloma gauti specialius bazinio automobilio gamintojo sutikimus. Dažnai automobilio konstrukcija taip stipriai pakeičiama, kad mums tenka prisiimti didžiąją dalį atsakomybės už galutinį produktą”, – pasakojo bendrovės vadovas E. Radzevičius.

Jis pridūrė, kad vidaus įrangos sumontavimas jau yra paprastesnė gamybos etapo dalis, nors į vieną mažąjį autobusą vidutiniškai sumontuojama apie 500 unikalių detalių.

Pasak E. Radzevičiaus, dėl didelės užsakymų specifikos bei įvairovės bazinių automobilių gamintojai paprastai neturi tokių technologinių ir gamybinių pajėgumų, kad galėtų taip greitai ir kokybiškai pagaminti specialiosios paskirties automobilius, kurių funkcija gali būti pati įvairiausia: nuo autobuso keleivių pervežimui ar greitosios medicinos pagalbos automobilių iki specialiosioms operacijoms skirtų transporto priemonių gynybos ir saugumo sektoriui.

Gamyba vyksta specialioje linijoje: kasdien pagaminama po tris automobilius

„114 automobilių policijai mes pagaminsime mažiau nei per dešimt savaičių – suderinus gamybos procesą pro gamyklos vartus per dieną išvažiuos po tris automobilius. Tai yra labai geras rezultatas. Per tokį trumpą laiką pagaminti tokį didelį kiekį specializuotų automobilių mums leidžia išskirtinė praktinė patirtis, gerai išplėtoti gamybos pajėgumai bei gamyboje naudojamos inovacijos”, – teigė bendrovės „Altas komercinis transportas” generalinis direktorius E. Radzevičius.

Įgyvendinant policijos užsakymą iš pradžių buvo pagamintas prototipas, o vėliau jo pagrindu ir kiti automobiliai. Gamyba vyksta specialiai šiam projektui parengtoje linijoje, į kurią kas tris valandas vienas automobilis įvažiuoja ir vienas iš jos išvažiuoja.

Apie UAB „Altas komercinis transportas“

UAB „Altas komercinis transportas“ yra tarptautinis mažųjų autobusų, greitosios medicinos pagalbos ir specialiosios paskirties transporto gamintojas. Bendrovės atstovybės veikia 16–oje valstybių, o kompanijos gaminiai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. Šalia Vilniaus įsikūrusioje ir daugiau nei 8000 kv. m užimančioje modernioje gamybinėje bazėje kas keturias valandas pro vartus išrieda po naują autobusą. Per metus pagaminama daugiau nei 500 įvairios paskirties transporto priemonių.  „Altas komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio lygio  partneriais, įskaitant automobilių gamintojus „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir „Iveco“. Bendrovė yra sertifikuota pagal tarptautinius ISO 9001 kokybės valdymo ir ISO 14001 aplinkosaugos standartus, o jos sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 200 skirtingos specializacijos profesionalų.

Naujiena VERSLO ŽINIOSE.
Nuotrauka Juditos Grigelytės. 

Lietuvos gimnazistų išradimai išmaniems namams

Vasario 7 d. gabiausi mokiniai iš visos Lietuvos rinkosi Vilniaus licėjuje, kur dalyvavo pirmajame techninės kūrybos hakatone gimnazijoms „TechHero 2018“. Renginio iššūkis – per 1 dieną sukurti veikiančius prototipus išmaniems namams. Renginio metu jiems talkino patyrę inžinieriai iš VGTU „LinkMenų fabriko“ ir VGTU dėstytojai. Komandas vertino inžinerijos atstovai iš mokslo ir verslo sektoriaus. Vertingais prizais apdovanotos net 8 komandos.

Vilniaus licėjaus mokinių organizuojamame ir VGTU „LinkMenų fabriko“ bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA globojamame hakatone susirungė 14 komandų iš visos Lietuvos. Dalyviai turėjo per vieną dieną sukurti išmanų įrenginį namams, naudodami įvairius elektronikos elementus, fanerą ir kitas medžiagas. Nors prototipavimui komandos turėjo tik 4 valandas, sukurti produktai stebino išbaigtumu ir dizainu.

Geriausiu prototipu išrinktas Kauno jėzuitų gimnazijos sukurtas prietaisas, skirtas neįgaliesiems ir padedantis vienus trūkstamus jutimus pakeisti kitais, pavyzdžiui, aklumą kompensuojant garsu. Komanda laimėjo kompanijų „Proftools“ ir „3D Creative“ įsteigtą prizą – 3D spausdintuvą mokyklai ir bilietus į socialinio verslo hakatoną „ChangeMakers’ON“.

Net dvi komandos – Vilniaus licėjaus ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos – apdovanotos VGTU „LinkMenų fabriko“ naryste 3 mėnesiams, kur toliau vystys išmanaus šaldytuvo idėją. Abiem komandoms pristačius skirtingus prototipus išmaniems šaldytuvams, komisija pasiūlė suvienyti jėgas ir projektą vystyti kartu.

„Micro:bit“ rinkinys, kurį įsteigė iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“, atiteko Vilniaus Valdorfo mokyklos komandai, sukūrusiai namų sistemą, padedančią susitelkti į mokymąsi, ribojant interneto prieigą bei kitus trikdžius.

Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazistus, pasiūliusius automatinę namų rūšiavimo sistemą, Europos socialinio verslumo ir inovatyvių studijų institutas pakvietė į socialinio verslo hakatoną „ChangeMakersON“.

Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokiniai, nustebinę komisiją originalumu, laimėjo rėmėjo „Trafi“ įsteigtą prizą – pakvietimus visai komandai į LOGIN konferenciją. Jų idėja – specialus seifas, automobilio rakteliams ir teisėms laikyti, kurį galima atidaryti tik esant blaiviam.

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai, pasiūlę išmanaus kambario koncepciją, buvo pakviesti apsilankyti virtualios realybės pramogų centre „VR kambarys“.

Progimnazijos „Magis“ mokiniai apdovanoti Robotikos akademijos kursais už automatinio maisto dozatoriaus naminiams gyvūnams prototipą. Taip pat tai buvo ir pati jauniausia dalyvavusi komanda, sudaryta iš 6-ų ir 7-ų klasių mokinių.

„TechHero2018“ idėjos autorius ir vienas iš pagrindinių organizatorių Elvis Lepardinas paklaustas, kaip kilo renginio idėja, pasakojo, kad pernai jo komanda dalyvavo ir taip pat laimėjo vieną pagrindinių prizų „MakerFest“ hakatone VGTU „LinkMenų fabrike“: „Tuomet gimė noras sukurti kažką panašaus, tik šįkart išskirtinai orientuotą į mokinius. Organizatoriams atrodo svarbu populiarinti praktinį mokymąsi tarp Lietuvos mokinių, kurie mokyklose apie STEM  mokosi dažniausiai tik teorijos, tačiau neapčiuopia praktiškai. Patys būdami mokiniai suprantame, koks svarbus yra praktinis mokymasis ir tikime, kad tikrasis STEM žinių potencialas gali būti išnaudotas tik tada, kai mokiniai turi tvirtas tiek praktines, tiek teorines žinias“, – pasakojo Vilniaus licėjaus abiturientas Elvis Lepardinas.

Renginio dalyviai ir organizatoriai patvirtino rašytojos Betės Mendi Koni mintį, kad nėra nieko neįmanomo, yra tik mūsų požiūris į tai, kas neįmanoma.

„Mes įsitikinę, kad ateitis priklauso kūrybiškam, versliam, technologiškai nusimanančiam jaunimui, turinčiam platų tarpdisciplininį mąstymą. Smagu, kad tokių iniciatyvų kaip „TechHero“ daugėja, o Lietuvos verslas vis dažniau prisideda prie jų skatinimo. Techninė kūryba tampa „madinga“, džiaugiamės, galėdami prie to prisidėti ir kartu kurti išmanią Lietuvą“, – konkursą apibendrino VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas.

Techninės kūrybos varžybose TechHero – 14 komandų iš Lietuvos gimnazijų

Vasario 7 d. Vilniaus licėjuje 14 išradingų moksleivių komandų iš Lietuvos gimnazijų atskleis savo talentą techninės kūrybos varžybose TechHero. Dalyviams reikės praktiškai pritaikyti tiksliųjų bei gamtos mokslų žinias ir išspręsti techninę užduotį – iš duotų priemonių sukurti savo sprendimo prototipą.

Moksleivių laukiančios dovanos – 3D spausdintuvas laimėjusios komandos mokyklai, narystės VGTU „LinkMenų fabrike“, Micro:Bit rinkiniai, pramogos VR kambaryje ir kiti prizai.

Praktinio mokymo entuziastai „maker‘iai“ pastebi, kad techninės kūrybos veikla Lietuvoje populiarėja, o technologijomis besidomintis kūrybingas, gudrus jaunimas vis labiau įsitraukia į techninės kūrybos veiklą. Džiugu, kad minėdami Lietuvos šimtmetį matome augančius talentus – būsimuosius Lietuvos ateities išradėjus, inžinierius, verslininkus ir kitus profesionalus!

Konkursas vyks 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus licėjuje (Širvintų g. 82).

Konkurso nuostatai 

Varžybas organizuoja: Vilniaus licėjus
Varžybų partneriai: Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir VGTU „LinkMenų fabrikas“
Dėkojame rėmėjams: „3D Creative“ ir „Proftools“
Apie konkursą soc. tinkle Facebookhttps://www.facebook.com/TechHeroLietuva/

 

Vienos svarbiausių metalo parodų Vokietijoje balandžio mėnesį: WIRE 2018 ir TUBE 2018

2018 balandžio 16–20 d. Diuseldorfo parodų centre ir vėl duris atveria pasaulinės parodos – tarptautinė specializuota vielos ir kabelių paroda WIRE ir tarptautinė specializuota vamzdžių paroda TUBE – kurių tikslas – pristatyti pažangias vielos, kabelių ir vamzdžių pramonės sektorių technologijas, naujas mašinas ir paslaugas.

WIRE 2018 ir TUBE 2018

Per penkias parodos dienas 16 parodos salių, kurių bendras parodai skirtas plotas 110 000 kvadratinių metrų, susitiks pagrindiniai daugiau nei 2 600 pramonės šakų dalyviai. Tikimasi ir maždaug 70 000 lankytojų iš užsienio. Taip įspūdingai specializuotos Diuseldorfo parodos patvirtina, kad jos užima 1 vietą tarp pasaulinių savo sektorių parodų.

Paroda WIRE vyks 9–16 salėse ir dalyje laikinai įrengtos 18 salės: bus pristatomos laidų gamybos ir apdirbimo mašinos ir įrenginiai, gamybos technologijoms skirti įrankiai ir pagalbinės medžiagos bei žaliavos, specialūs laidai ir kabeliai.

Be to, bus pateiktos matavimo, valdymo ir reguliavimo technologijų bei kontrolės įrangos ir specialių sričių naujovės.  Dar stipriau nei anksčiau pagrindinis dėmesys bus sutelktas į šviesolaidžius. Tokiu būdu Diuseldorfo paroda reaguoja į didėjantį šviesolaidžių naudojimą energetikos pramonėje, statybos ir komunikacijų srityse.

Laidų, kabelių ir šviesolaidžių mašinų sektoriai prisistatys 9–13 ir 16 salėse, o tvirtinimo technika (angl. Fastener Technology) prisijungs 15 salėje. Tinklų virinimo mašinas (angl. Mesh Welding) ir spyruoklių gamybos įrangą (angl. Spring Making) rasite 13 salėje.

Tradiciškai daug dalyvių WIRE parodoje atstovauja Italijai, Belgijai, Prancūzijai, Ispanijai, Austriją, Nyderlandams, Šveicarijai, Turkijai, Didžiajai Britanijai, Švedijai ir Vokietijai.  Iš užjūrio laukiama JAV, Pietų Korėjos, Taivano, Indijos ir Kinijos įmonių.

TUBE 2018 prisistatys 3–7.0 salėse ir 16, 17 salėse bei dalyje laikinai įrengtos 18 salės. Gausią pasiūlą sudarys vamzdžių gamybos, vamzdžių apdirbimo ir vamzdžių perdirbimo mašinos ir įrenginiai bei žaliavos, vamzdžiai ir priedai, panaudotos mašinos, technologiniai įrankiai, pagalbinės priemonės, matavimo, valdymo, reguliavimo ir kontrolės įrenginiai.

Pasiūlą papildys vamzdynai ir OCTG technologijos sritis, profiliai ir mašinos bei plastikiniai vamzdžiai. Ir toliau didelė paklausa iš Kinijos užtikrina, kad vėl bus įrengtas Kinijos paviljonas. Su šūkiu „Meet Chinas Expertise“  16 salėje prisistatys Kinijos vielos, kabelių ir vamzdžių pramonės sritys.

Vamzdžių priedai įsikurs 17 salėje, prekybą vamzdžiais ir vamzdžių gamybą rasite 3 ir 4 salėse, vamzdžių formavimo įranga prisijungs 5 salėje.  Mašinos ir įranga bei vamzdžių apdorojimo mašinos pristatomos 6 ir 7a salėse. Profiliai ir plastikiniai vamzdžiai įsikūrę 3–7.0 salėse bei 16 ir 17 salėse.

Ir TUBE parodoje daugiausiai dalyvių bus iš Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Turkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Vokietijos. Iš užjūrio atvykę dalyviai daugiausiai atstovaus Indijai, JAV, Kinijai ir Pietų Korėjai.

Naujausią informaciją apie abi parodas rasite internete: www.wire.de ir www.Tube.de.

Papildoma informacija:
Plieno vamzdžių rinka 2016
Kabelių sektorius

Atstovas spaudai 2018:
Petra Hartmann-Bresgen M.A.
Ulrike Osahon
+49 (0)211/4560-541/-9922
+49 (0)211/4560-87 541
HartmannP@messe-duesseldorf.de