„Formula Air“ pristato rinkai oro filtrus, padedančius sustabdyti Covid-19 koronaviruso plitimą

  • E-PURE ASPRA oro filtrai pašalina > 99 % virusų ir bakterijų
  • Ekonomiška, veiksminga ir efektyvi patentuota ASPRA oro valymo technologija

„Formula Air“ džiaugiasi galėdama pranešti, jog šį mėnesį pasaulį pasieks du novatoriški virusų šalinimo filtrai – E-PURE ASPRA P10000 ir E-PURE ASPRA M2500. Dar vieną, E-PURE ASPRA L5000, bus galima įsigyti nuo rugsėjo mėn. Kiekviename iš filtrų yra įdiegta ekologiška ASPRA technologija, kuri naudoja elektrostatinį lauką ir mechaninį filtravimą bei buvo sėkmingai išbandyta prieš mikrobus. Ši pažangi technologija pašalina daugiau nei 99 % virusų, bakterijų, smulkių dulkių, grybelių, pelėsių, kvapų ir dujų iš aplinkos oro.

E-PURE ASPRA filtrai yra savaiminio įdiegimo („plug and play“), juos lengva prižiūrėti, jie tinkami pramoninėms bei komercinėms patalpoms. Efektyviai šalindami dideles dulkių koncentracijas, šie filtrai puikiai tinka naudoti suvirinimo darbo zonose, logistikos-distribucijos sandėliuose, gyvulininkystės ūkiuose, žemės ūkio tarpinėse erdvėse, plieno, popieriaus ar maisto perdirbimo patalpose. Mobilusis filtrų asortimentas yra lankstus, mobilus ir keičiamas, taip pat tinka biurams, ligoninėms, sporto centrams, parodoms, dienos priežiūros įstaigoms ar mažesnėms patalpoms.

„Formula Air“ generalinis direktorius Jeroen Zweegers: „Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, oro kokybė yra vienintelis didžiausias pavojus aplinkai pasaulyje. Mes didžiuojamės tuo, kad šiuo svarbiu metu prisidedame prie kovos su greitai plintančiais virusais, tokiais kaip COVID-19, ir kitais mikrobais, taip pat padedame pašalinti kitas kenksmingas medžiagas, tokias kaip pramoninės dulkės, iš oro, kuriuo kvėpuojame. E-PURE ASPRA filtrų asortimentas gali būti tiesiogiai naudingas tiek pramoniniam, tiek privačiam sektoriui“.

„Formula Air“ kviečia susisiekti dėl įrenginio apžiūros detalesnės techninės informacijos.

„Formula Air“ padeda sukurti tvarią darbo ir gyvenamąją aplinką, siūlydama lengvai prieinamus pramoninių dulkių ištraukimo sprendimus. Įmonė tiekia visus dulkių ištraukimo, filtravimo ir vėdinimo komponentus.

 

Automobilių pramonės tiekėjai Lietuvoje 2020-uosius „nurašo“

Rimos Rutkauskaitės ir Gintarės Rovaitės straipsnis „Verslo žiniose

  • Automobilių sektoriaus įmonių apyvartos per tris mėnesius krito 4-5 kartus.
  • Komponentų ir detalių tiekėjai atsigavimą prognozuoja 2021 m. pabaigoje.
  • Kokios viltys sudėtos į elektromobilių pramonę.

Nukritus pardavimams, pasaulinė automobilių pramonė kelias dešimtis Lietuvos tiekėjų, gaminančių detales ar komponentus, įstūmė į nuostolius. Gamybininkai pradeda orientuotis į būsimų metų poreikius, o ekspertai ragina šiemet naujų užsienio investicijų nelaukti.

Ispanijos automobilių detalių gamintojos „Cie Automotive“ valdomos Marijampolės alkūninių velenų ir kitų detalių gamintojos „Cie LT Forge“ gamybos pajėgumo panaudojimas šiuo metu siekia tik apie pusę, koks būdavo anksčiau.

„Pagal klientų užsakymus mūsų prognozės – iki rugsėjo–spalio turėtų atsitiesti iki 65 %, galbūt iki 70 % praėjusių metų lygio. Maždaug 20 % darbuotojų prastovose. Kadangi vasarą gamyba tradiciškai dviem savaitėms stabdoma – pildome sandėlius“, – aiškina Darius Masionis, „Cie LT Forge“ generalinis direktorius.

Anot jo, įmonė yra globalios automobilių pramonės dalis ir ją veikia toks pačios tendencijos, kaip ir visą pramonę, – tradicinių automobilių gamyba mažėja, o elektra varomų automobilių gamybos augimas kol kas nekompensuoja to mažėjimo.

„Kitų metų planų dar nesame pasitvirtinę – veikiausiai neplanuosime, kad gamyba kitąmet atsigaus. Kiek stebime, ateinantys metais bus bandymas pasivyti tai, kas buvo 2019 m. Ar tai bus 10 ar 20 % mažiau negu pernai – dar negaliu pasakyti. Bet akivaizdu, kad kiekiai bus mažesni“, – svarsto vadovas.

Per 2019 m. „CIE LT Forge“ apyvarta buvo išaugusi 28 %, iki 44,8 mln. Eur, grynasis pelnas – 39 %, iki 6,8 mln. Eur.

„Lietuvoje prieš 3–4 mėnesius automobilių pramonė ir tos įmonės, kurios gamina automobilių dalis ar komponentus, patyrė didžiausią COVID-19 poveikį. Didžioji dalis bendrovių buvo priverstos skelbti dalines arba visiškas prastovas. Drastiškai krito įmonių apyvartos, kai kurių net 4–5 kartus, per laikotarpį nuo kovo iki gegužės“, – nurodo LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Automobilių elektronikos ir komponentų gamintoja „Hella“, valdanti gamyklą Kauno LEZ, smarkų paklausos sumažėjimą pajuto dar vasario pabaigoje.

„Reaguodama į tai, šalia jau veikiančios kaštų taupymo programos kompanija ėmėsi veiksmų dėl darbo užmokesčio ir kitų materialinių išlaidų sumažinimo“, – gegužę teigė Rolfas Breidenbachas, „Hellos“, tuomet svarsčiusios galimybę dirbti sutrumpintu grafiku, generalinis direktorius.

Bendrovės 9 finansinių metų mėnesių, pasibaigusių kovą, pajamos siekė 4,8 mlrd. Eur ir buvo 4 % mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o 347.000 Eur pelnas – 15 % mažesnis.

Kaip sekasi šiandien, „Hella“ nekomentuoja – tai daryti ruošiasi rugsėjį, kai bus skelbiami bendrovės metiniai finansiniai rezultatai. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, įmonėje vis dar yra galiojančių prastovų.

Visgi birželį ir liepą didelė dalis bendrovių, jo žiniomis, dalijasi džiugesne informacija. Nemažai jų patvirtino, kad liepos užsakymų skaičius ir apyvarta prilygsta praeitų metų tam pačiam laikotarpiui, grįžtama į įprastas vėžes.

Pandemija nukirto 1,1 mlrd. USD

Tai, kaip skaudžiai pandemija kirto automobilių detalių tiekėjams, rodo bendrovės „Magna“, vienos didžiausių pasaulyje komponentų automobilių pramonei tiekėjos, paskelbti pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai.

Nors kovo pabaigoje, kai fiksuoti laikotarpio pardavimai, koronavirusas Europoje dar nebuvo parodęs visos savo griaunamosios jėgos, bendrovės apyvarta, siekusi 8,66 mlrd. USD, buvo 18 % mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Detalių automobilių pramonei tiekėjos EBITA buvo 403 mln. USD – 44 % mažesnė nei 2019 m. pirmąjį ketvirtį.

„Pardavimai smuko dėl klientų gamyklų stabdymo, susijusio su pandemija, kuris Kinijoje prasidėjo sausio pabaigoje, o kovo viduryje pasiekė ir Europą bei Šiaurės Ameriką“, – rašoma „Magnos“ pranešime.

Tiesa, kol įprasto darbo nesujaukė koronavirusas, įmonės finansiniai rezultatai visuose segmentuose buvo tokie, kaip planuota, arba net geresni. Vis dėlto pandemija pakoregavo ir finansus, ir planus. Savo pranešime „Magna“ skaičiuoja, kad koronavirusas nuo bendrovės pardavimų per pirmąjį metų ketvirtį jau nurėžė apie 1,1 mlrd. USD.

Kovo pabaigoje, kai skelbė savo finansinius rezultatus, įmonė teigė negalinti pasakyti, kaip jiems artimiausiu laikotarpiu atsilieps pandemijos įtaka.

Kaip jau rašyta, susidūręs su paklausos automobilių pramonėje smukimu, kurį dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, šveicarų automatizavimo sprendimų kompanijos „Mikron Group“ padalinys „Mikron Automation“ liepos pradžioje paskelbė parduodantis prieš pusantrų metų įsteigtą UAB „Mikron Kaunas“.

Investicijų nesitiki

„Šie metai investicijų prasme bus skurdūs. Įsibėgėjant pandemijos bangoms, potencialūs investuotojai bijo keliauti – juos pristabdo ne tik netikrumas dėl ekonomikos ateities, bet ir galimybė lankytis užsienio šalyse“, – kalba Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“ vadovas, LINPRA prezidiumo narys.

Kuria elektrinius autobusus

„Mūsų partneriai Lietuvoje, subrangovai, verčiasi sunkiai. Jaučiame, kad jie labai jautrūs mokėjimams, prašo, kad atidėjimai būtų kuo trumpesni, kad sumokėtume iškart, kai tik detalės bus patiektos. Matyti, kad finansinė jų padėtis nestabili“, – konstatuoja Edvardas Radzevičius, mažų ir vidutinio dydžio autobusų bei specialiųjų transporto priemonių gamybos UAB „Altas komercinis transportas“, veikiančios su prekės ženklu „Altas Auto“, generalinis direktorius, LINPRA prezidiumo narys.

Didžiausia problema sektoriuje, anot jo, – dėl koronaviruso pandemijos apribotas žmonių judėjimas.

„Žmonės nejuda, kaip anksčiau. Turizmo verslas sustingęs, lėktuvai neskraido, autobusai nevažinėja. Autobusų segmente rinka sugriuvusi, nes žmonės, jeigu ir keliauja, renkasi individualų kelionės būdą“, – padėtį sektoriuje apibūdina E. Radzevičius.

Visos prognozės, anot jo, dabar abejotinos, niekas nežino – bus daugiau pandemijos bangų ar jau nebe. Darbuotojų, kurių skaičius balandį siekė iki 250, įmonėje sumažėjo iki 180. Skaičiuojama, kad pardavimo pajamos 2020 m. gali sumažėti iki 21 mln. Eur (2019 m. buvo 26,8 mln. Eur), o grynasis pelnas – iki 10.000–50.000 Eur (2019 m. – 0,4 mln. Eur). Tačiau nors ir mažesniu pajėgumu, įmonė dirba. Pernai laimėtas konkursas dėl 40 mokyklinių autobusų Lietuvoje ir dėl maždaug 40 greitosios pagalbos automobilių Latvijoje. „Dalyvavome gana daug konkursų, dirbome daugelyje šalių, bet dėl nestabilios padėties šių šalių vyriausybės neskuba priimti sprendimų. Ir nors esame laimėję konkursų, parašus ant reikiamų dokumentų delsiama sudėlioti. Kylant abejonių dėl finansavimo vyriausybės atsargios. Nors turėjome gaminti šiemet, viskas gali vėluoti. Turime gamybos pajėgumų ir, jeigu atsiras užsakymų, juos įgyvendinsime, bet labiau žiūrime į kitus metus“, – neslepia bendrovės „Altas komercinis transportas“ vadovas.

„Altas Auto“ kartu su „Elinta Motors“ bando įžengti į elektrinių autobusų rinką. Įmonės investicijos, preliminariais duomenimis, sudarys maždaug 0,3 mln. Eur. „Elinta Motors“, gaminanti sistemas elektromobiliams, šiuo metu ieško naujų darbuotojų – pandemija, kaip yra sakęs Vytautas Jokužis, įmonių grupės „Elinta“ vadovas ir akcininkas, privertė Vakarų kompanijas, net labai stambias, skubiai permąstyti strategiją ir ieškoti naujų tiekėjų.

Planuojama, kad kitų metų pradžioje iš „Altas Auto“ gamyklos Vilniaus rajone išriedės pirmieji elektriniai autobusai, sukurti naudojant MAN ir „Mercedes-Benz“ bazę.

„Turizmas stagnuoja, o viešasis transportas dar juda – stengiamės investuoti į segmentą, kuriame daugiau gyvybės. Be to, žalioji kryptis Europoje leidžia tikėtis, kad parama bus nukreipta į ekologiškas transporto priemones, o vežėjai bus labiau suinteresuoti pirkti tokias transporto priemones, kurioms įsigyti galima gauti papildomą finansavimą“, – nurodo E. Radzevičius.

„Altas Auto“ maži autobusai nekonkuruos su miestų keleiviams vežti skirtais „Dancer“, kuriuos gamina Klaipėdos UAB „Vėjo projektai“. Jie bus skirti mažesniems miesteliams, kur didelių autobusų pirkti neapsimoka, arba žmonėms iš priemiesčių atvežti iki pagrindinių viešojo transporto linijų.

Toli iki tvarumo

Praėjus pirmajam metų ketvirčiui, kai Kinijos fabrikai ėmė grįžti prie darbo, o Europoje dar nebuvo aišku, į kokią krizę sektorių įstums pandemija, ne vienas gamintojas tikėjosi, kad jei ne antrasis pusmetis, tai bent antrasis metų ketvirtis leis lengviau atsipūsti. Dabar, virusui kirtus ne tik gamintojams, bet ir visai ekonomikai, aiškėja, kad sudėtingomis sąlygomis dirbti reikės dar ilgai. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, birželį ES buvo registruoti 949.722 nauji automobiliai – 22 % mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o per pirmąjį pusmetį naujų automobilių registruota 38 % mažiau. Nors kritimas ne toks didelis kaip gegužę, kai registruota 52 % mažiau automobilių, statistika rodo, kad gyventojai pinigines atveria atsargiau, ir tikėtis staigaus sektoriaus atsigavimo jau nereikėtų.

Pardavimų nebus, teks investuoti

2020–2024 m. periodo apžvalgoje Europos automobilių gamintojų asociacija prognozuoja, kad nors pandemija kiek apribojo gamintojų ambicijas autonominių automobilių srityje, analizuojamu periodu sektoriaus dėmesys neabejotinai bus nukreiptas į elektrifikaciją ir automobilių su hibridiniais ar vandenilio varikliais komercializaciją. Gaminti taršius automobilius greitai tiesiog bus per brangu.

Vis dėlto, Automobilių gamintojų asociacija teigia, kad gamintojams investicijos į elektrifikaciją liks sudėtingas iššūkis tol, kol neatsigaus bendri automobilių pardavimai.

S. de Vries atkreipia dėmesį, kad ir parama, kurią automobilių pramonės sektoriui dalija valstybės, ne visuomet yra naudinga tiekėjams. Pavyzdžiui, Vokietijos paramos paketas buvo kritikuotas ne vieno gamintojo dėl to, kad, skiriant lėšas sektoriaus elektrifikacijai ir inovacijoms, mažai paskatų buvo suteikta benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimams, iš kurių kol kas didžiąją dalį apyvartos generuoja ne tik automobilių gamintojai, bet ir jų komponentų tiekėjai.

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė pasiruošusi priimti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivus

#LINPRAnariai

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė verčia naują istorijos puslapį – baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivus. Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. Pirmąjį laivą remontui jis priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

LINPRA viceprezidentas, VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.

„Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.

„Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien AB „Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A.Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.

„Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A.Šileika.

„Novametos“ posūkis – pramoninių virtuvių gamintoja ėmėsi sveikatos sprendimų

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

  • #LINPRAnariai
  • Kokie pokyčiai vyko pagrindinėse „Novametos“ rinkose.
  • Kiek laiko užtruko naujų produktų kūrimas ir ką teko keisti.
  • Ar bus kompensuoti praradimai.
  • Ką signalizuoja pirkėjai šiuo metu.

Krizės poveikį dėl COVID-19 pandemijos siekianti sumažinti LINPRA narė „Novameta“ per rekordiškai trumpą laiką persitvarkė gaminti naujus produktus ligoninėms. Tokia produkcija, kaip prognozuojama, šiemet sudarys iki 30% apyvartos

„Matydami valdžios rekomendacijas, jausdami, ko trūksta mums ir mūsų klientams, nusprendėme praplėsti savo turimą asortimentą ir rinkai pasiūlyti bekontakčių produktų, tokių kaip mobilios rankų plovimo stotelės, stovai su dalytuvais ir panašūs, kurie leidžia užtikrinti švarą ir mažinti viruso plitimo galimybes. Kuriant ir pristatant šiuos gaminius, svarbiausia buvo greitis ir komandinis susitelkimas. Mūsų nauji produktai galvose gimė per kelias dienas, o per vieną naktį nugulė reklaminėje medžiagoje. Iš ryto pardavimų skyrius juos jau siūlė klientams visame pasaulyje. Šiandien šie sprendimai generuoja nemažą dalį mūsų pajamų“, – atskleidžia Mindaugas Jonuškis, pramoninių virtuvių iš nerūdijančiojo plieno  gamybos UAB „Novameta“ direktorius ir akcininkas.

Anot jo, kartu šoktelėjo ir medicininių, reanimacinių lovų poreikis, kurių gamyboje specializuojasi antrinė įmonė „Taneta“, todėl nuspręsta dalį pajėgumų perkelti į reanimacinių lovų gamybą. Tiesa, teko atlikti nemažus technologinius pakeitimus gamykloje, perkalibruoti turimą įrangą, apmokyti darbuotojus, nes produktai visiškai skirtingi.

„Kad galėtume sėkmingai veikti ir užtikrinti savo darbuotojų saugumą, turėjome užimti prieš tai kitiems išnuomotą dalį patalpų. Visi sprendimai turėjo būti įgyvendinti labai greitai, nes produktas buvo itin reikalingas ir reikalingas skubiai“, – aiškina vadovas.

Beje, dalį pagamintų lovų bendrovė nutarė padovanoti Lietuvos ligoninėms.

„Novametos“ metiniame pranešime rašoma, kad dėl pandemijos įmonės apyvarta gali sumažėti  iki dešimtadalio, nuosmukį mažins ligoninėms skirta įranga, kuri sudarys apie 20–30% apyvartos.

Išvengė smūgio 

„Novametos“ specializacija – nerūdijančiojo plieno įrangos profesionalams skirtoms virtuvėms gamyba. Nuoseklus užsakymų augimas ir matomas gamybinis potencialas paskatino investuoti į naują gamyklą, į kurią persikelta pernai, ir atsinaujinti technologiškai.

Anot direktoriaus, krizė buvo labai netikėta – pirmasis metų ketvirtis buvo vienas sėkmingiausių per bendrovės veiklos metus, o ir Europa nelėtino apsukų netgi tada, kai viruso pavojaus signalai iš Kinijos jau buvo girdėti.

„Virusas pirmiausia sustabdė būtent tą sektorių, kuriame specializuojamės. Staigiai pradėjo užsidaryti restoranai, viešbučiai. Mūsų užsakymai ir įgyvendinami projektai visame pasaulyje buvo atšaukiami arba nukeliami. Tačiau dirbame daugiau nei 20-yje rinkų ir, matydami skirtingas situacijas bei poreikius, galėjome savo veiklą ir pajamas diversifikuoti, kad išvengtume vieno didelio smūgio“, – prisimena vadovas.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Lenkijoje per krizės piką vos 1% viešojo maitinimo ir viešbučių (HORECA) sektoriaus įmonių dirbo taip pat, kaip prieš pandemiją. Apie 67% veiklą sustabdė, 32% gerokai ją sumažino.

Švedija nusprendė neskelbti visuotinio karantino, tad, nors mažesne apimtimi, „Novameta“ šioje šalyje tęsė projektus.

Jungtinė Karalystė, panašiai kaip ir Švedija, – kai visi stabdė profesionalių virtuvių projektus, „Novametos“ partneriai Jungtinėje Karalystėje savo apsukų nelėtino ir buvo vieni pagrindinių pirkėjų. Tačiau vėliau viskas sustojo.

„Užsakymų skaičius pradėjo augti, tik sušvelninus karantino sąlygas. Pavyzdžiui, kai tik Danijoje buvo atšauktas karantinas, jau kitą dieną iš klientų išgirdome apie higieninių gaminių, kurie užtikrintų sugrįžtančių į darželius, mokyklas ir universitetus vaikų ir jaunuolių saugumą, poreikį. Kiekviena rinka skirtingu metu turėjo skirtingų iššūkių ir skirtingų sprendimų, kuriais juos bandė įveikti, o mes tiesiog turėjome prisitaikyti“, – pasakoja M. Jonuškis.

Nors šiandien klausimų yra daugiau nei atsakymų, pasak verslininko, dauguma Europos įmonių krizę mato kaip laikiną stabtelėjimą. Netgi tie, kurių apsukos smarkiai mažėjo, tikisi, kad nuostoliai nebus labai dideli ir jie galės ilgainiui grįžti į sau įprastą režimą.

„Žinoma, optimizmo teikia tai, kad suvaržymus sumažinusios rinkos pradeda pamažu didinti užsakymus. Taip pat viešasis, valstybinis sektoriai tęsia tuos projektus, kuriuos buvo įsipareigojęs vykdyti dar iki karantino“, – teigia vadovas.

Per 2019 m. Kauno įmonės pardavimo pajamos išaugo 5%, iki 13,4 mln. Eur, grynasis pelnas dėl persikraustymo kaštų ir didėjant darbuotojų skaičiui sumažėjo 36%, iki 1,09 mln. Eur.

„Arginta Engineering“ atsisako valstybės pagalbos, turi planą B

Straipsnis „Verslo žiniose“

Nors koronaviruso sukeltą pandemiją  gali išgyventi ne visos „Arginta Group“ įmonės, „Arginta Engineering“ paprašė VMI išbraukti ją iš nukentėjusių dėl COVID – 19 sąrašo ir prognozuoja šiuos metus baigti augimu.

„Verslo žinių“ šaltiniai teigia, kad  ne visos „Arginta Group“  įmonės be valstybės pagalbos išgyvens krizę. Tačiau nestandartinių įrenginių projektavimo ir gamybos UAB „Arginta Engineering“ paramos atsisako ir pirmąjį pusmetį, o gal ir visus šiuos metus tikisi baigti didesne apyvarta nei pernai.

LINPRA prezidentas, Tomas Jaskelevičius, „Arginta Engineering“ direktorius bei akcininkas, sako gerai išmokęs praeitos krizės pamoką – diversifikuoti veiklą pagal pramonės šakas ir pasaulinę geografiją.

„Savo verslą pradėjau po „Ekrano“ bankroto, įkūręs „Progresyvius verslo sprendimus“. „Ekrano“ bankrotas parodė, kad negali kurti verslo, siedamas jį su viena veikla, vienu produktu. „Ekranas“ bankrutavo, nes atsirado kitas, geresnis produktas. Turi būti pasirengęs dirbti kitaip. Taip gal mažiau uždirbi – bet gyveni stabiliau“, – pabrėžia verslininkas.

Anot jo, valstybės pagalba daugeliui smulkių jaunų įmonių, kurios nėra sukaupę finansinių resursų nuosmukiui išgyventi, yra būtina. Tačiau kuomet dejuoja stambios verslo grupės, kad nepajėgia mokėti atlyginimų, o akcininkai prieš tai išsimokėjo milijoninius dividendus ir sąskaitose turi milijonines sumas – juokinga. Jos gali skolintis ir turi galvoti, kaip diversifikuoti veiklą.

„Arginta Engineering“ prieš pora savaičių pradėjo dirbti ilgiau – 7 dienas per savaitę. Dalis operacijų vyksta ištisą parą, išnaudojami leistini viršvalandžiai. Įgyvendinami anksčiau gauti užsakymai iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos.

Anot T. Jaskelevičiaus, teiginiai, kad visi verslai šiose šalyse yra sustabdę veiklą – mitas. Visos didžiosios pramoninės įmonės, kurios įgyvendina stambius infrastruktūros projektus dirba.

„Kelis metus vyko derybos dėl kai kurių projektų, buvo spaudžiama nuleisti kainą. Bet Kinijoje gamybai stojus vasarį pasirašėme kontraktą. Buvo sunku įeiti į Italijos rinką dėl brangių logistikos kaštų, bet krizei prasidėjus ir kai kuriems tiekėjams sustabdžius gamybą – mes perėmėme tiekimą“, – aiškina vadovas.

Šiai dienai, pasak jo, yra užsakymų iki rugsėjo pabaigos. Yra projektų, kuriuos galima perkelti iš kitų metų – tuomet gamyba bus užkrauta iki gruodžio mėnesio. Tikimasi, kad užsienio valstybės, skatindamos ekonomiką, nuo metų vidurio nukreips lėšas į stambius infrastruktūros objektus. Taip būtų gauta naujų užsakymų.

„Mes nė vienam žmogui neforminome prastovos, nemažinome atlyginimų. Mes raštu atsisakėme VMI būti įtraukti į nukentėjusių dėl COVID-19 sąrašą. Tai būtų nukirtę mūsų kredito reitingą. Mokame mokesčius ir jokia valstybės parama neplanuojame naudotis“, – tikina T. Jaskelevičius.

Kadangi, didinant pardavimus, apyvartinių lėšų įmonei reikės daugiau, šiomis dienomis buvo pasirašyta sutartis su banku dėl padidinto finansavimo. Tai aktualu dar ir todėl, kad daugelis tiekėjų reikalauja išankstinio apmokėjimo, yra atsiradę daug netikrumo.

„Creditinfo“ bendrovėms, įtrauktoms į nukentėjusioms nuo COVID -19 sąrašą, sumažino kredito reitingus, „Sodra“ neberodo įsiskolinimų.

Planas B

„Arginta Engeneering“ turi ir planą B, jeigu dėl susirgimų COVID-19 fabriką tektų uždaryti. Su Darbo taryba suderinta, kad visi darbuotojai būtų išleisti apmokamų atostogų. Tokią priemonę galima būtų taikyti 5 savaites, ilgesniam laikui kiltų finansinių problemų ir, matyt, tuomet tektų forminti prastovas.

Peržiūrėta žaliavų tiekimo grandinė – kiekvienai jų yra po 2 arba 3 tiekėjus iš Šiaurės arba Centrinės Europos, kad  vienoms šalims užsidarius būtų galima pirkti iš kitų.

Dėl karantino daliai darbuotojų iš Baltarusijos grįžus į namus, likusiems leista dirbti viršvalandžius. Viena, taip išnaudojami turimi gamybos pajėgumai,  o antra, sustabdžius gamybą žmonės turėtų daugiau pinigų.

„Turime sudarę planą, kaip atsekti, jei atsirastų infekuotas darbuotojas. Kadangi bendravimas yra  apribotas, apytiksliai 1 asmuo kontaktuoja mažiau nei su dešimčia žmonių, tokiu atveju izoliuotume tik 10 darbuotojų iš 200“, – sako direktorius.

Dirbantiesiems, atvykstantiems į įmonę iš Nemenčinės, leista grįžti į fabriką tik gavus neigiamus koronaviruso testo atsakymus.

„Visi vadovai krizės laikotarpiu dirba 7 dienas per savaitę – taip galime reaguoti operatyviai ir reikiamus  sprendimus priimti tą pačią dieną“, – atkreipia dėmesį verslininkas.

Duomenų ir procesų skaitmeninimo sprendimas verslui – 3DEXPERIENCE platforma debesijoje

Visas straipsnis – „IN RE“ puslapyje. 

Nepaisant neabejotinos pažangos, kurios pastaraisiais metais pasiekė Lietuvos inžinerinė pramonė, koronoviruso sukelta sumaištis parodė, kad duomenų ir procesų skaitmeninimo srityje nueitas kelias yra nepakankamas. Nenuostabu, kadangi skaitmeninė ekonomika Lietuvoje 2019-ųjų pabaigoje sudarė 7,6 proc. visos ekonomikos ir gana ženkliai atsiliko nuo ES vidurkio (10,3 proc.).

COVID-19 ir jo iššauktas karantino režimas sujaukė nuoseklią, tačiau aiškiai per lėtą skaitmeninimo pažangą, daugelį privertęs dirbti nuotoliniu būdu. Turbūt kiekviena pramonės įmonė turi savo istoriją, kiek tokiomis sąlygomsi nukentėjo bendravimas ir darbo procesai.

Tačiau verslo valdymas gali būti kitoks, ir jokie panašūs karantinai neatneš žalos, jei visada – biure, komandiruotėje ar iš namų – bus dirbama naudojant debesijos paslaugas.

Holistinis požiūris realiu laiku

“Kuo toliau, tuo daugiau su savo klientais kalbėsime apie 3DEXPERIENCE platformą, kuri stipriai palengvina darbą su žmonėmis tiek įmonėje, tiek ir už jos ribų, įskaitant partnerius, tiekėjus ir gamintojus“, –  sako bendrovės „IN RE“ plėtros direktorius Andrejus Jarmolajevas.

Per keturis savo veiklos dešimtmečius Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“ yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje. Koncernas ilgai plėtojo ir dabar užbaigė inžinerinei pramonei skirtą platformą 3DEXPERIENCE, kurioje dirbama per debesiją.

Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“ jau daug metų yra „Dassault Systemes” partneris Lietuvoje ir nuo šiol atstovauja ir “3DEXPERIENCE On Cloud” sprendimams.

“Mes patys nemažai mokėmės, toliau sekame visus pasikeitimus ir konkrečiam vartotojui siūlome optimalius sprendimus, kuriuos atveria 3DEXPERIENCE platforma”, – sako A. Jarmolajevas.  „IN RE“ yra „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje.

Iki šiol “IN RE” atstovavo „Dassault Systemes” plėtojamai SOLIDWORKS trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų valdymo programinę įrangai. Šiuos programinius paketus pasaulyje naudoja daugiau kaip 6 milijonai projektuotojų ir gamybininkų. Pasak A. Jarmolajevo, SOLIDWORKS kaip buvo, taip ir lieka itin sparčiai tobulinama trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų valdymo programinė įranga.

„3DEXPERIENCE on Cloud“ visoms organizacijoms pateikia holistinį savo verslo ekosistemos vaizdą realiu laiku, kai žmonės, idėjos, duomenys ir sprendimai bet kuriuo metu prieinami vienoje interaktyvioje bendradarbiavimo aplinkoje

Paprasta naudoti sąsaja padeda visiems, dalyvaujantiems inovacijų projektuose, įsivaizduoti, projektuoti, modeliuoti ir gauti grįžtamąjį klientų ryšį. Naudojant „3DEXPERIENCE on Cloud“ galima išvengti įprastinės IT sistemos suvaržymų ir žymiai padidinti duomenų apimtį ir greitį.

3DEXPERIENCE platformoje bendradarbiaudamos realiuoju laiku, įmonės gali projektuoti, imituoti (simuliuoti), optimizuoti gaminius ar procesus dar prieš juos pagamindamos ar sukurdamos.

Naudodamiesi galimybe debesijoje susieti skaitmeninį ir realųjį pasaulius, 3DEXPERIENCE platformos naudotojai gali įvairiose pramonės šakose pagerinti efektyvumą ir produktyvumą, tuo pačiu sumažindami išlaidas.

Visaaprėpianti platforma

Platformoje pateikiami programinės įrangos sprendimai kiekvienam įmonės padaliniui ir procesui – nuo projektavimo ir gamybos iki marketingo ir pardavimų, visur kuriant vertę ir unikalią vartotojų patirtį. Per vieningą ir lengvai naudojamą sąsają 3DEXPERIENCE platforma suteikia pramonei skirtus sprendimus 3D projektavimui, analizei, modeliavimui vieningoje, bendradarbiaujančioje ir interaktyvioje aplinkoje.

Kaip ir socialiniuose tinkluose, platformoje galima skelbti pranešimus, aptarti projektus, skirti užduotis, sekti visą kūrybos ir gamybos procesą. Individualūs nustatymai suteikia galimybę rodyti tik tą informaciją, kurios reikia darbui atlikti.

3DEXPERIENCE platformoje „Dassault Systèmes“ siūlo pirmaujančius sprendimus visose esminėse pramonės srityse: dizainas ir inžinerija (CAD), gamybos planavimas ir gamyba (CAM), inžinerinė analizė (CAE), produkto gyvavimo ciklo valdymas (PLM), etc.

3DEXPERIENCE platforma lengvai integruojama su SOLIDWORKS, CATIA, ENOVIA, SIMULIA, DELMIA ir visais kitais „Dassault Systèmes“ sprendimais.

„Vakarų laivų gamykla“ gavo ir eksploatacijai ruošia antrą laivų remontui skirtą doką

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupę pirmadienio rytą pasiekė antras „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas dokas, kuris praėjusių metų pabaigoje įsigytas iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės.

Į Klaipėdą atgabento milžino, kurio ilgis siekia 200 metrų, o plotis 36 metrus, pirmiausia laukia remonto darbai, kuriuos atliks įmonės „Vakarų laivų remontas“ (VLR) specialistai. Naująjį pirkinį eksploatacijai planuojama paruošti per tris mėnesius.

„Turime visus reikiamus specialistus ir pajėgumus, kad iki liepos mėnesio dokas PD 170 būtų paruoštas darbui ir galėtų priimti laivus. Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrintas sėkmingas laivų remonto veiklos tęstinumas“, – pabrėžė VLR direktorius Andrius Valantiejus.

Užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektą, VLG įmonių grupei atsivers naujos veiklos galimybės – galės priimti „Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus. Tokį dokavimo pajėgumų išvystymo planą bendrovė puoselėjo jau ketvirtį amžiaus ir jis pagaliau bus realizuotas.

Įrengus reikiamą uosto infrastruktūrą, VLG įmonių grupės teritorijoje dirbs trys plaukiojantys dokai, du iš jų bus skirti „Panamax“ tipo laivų remontui. Pirmąjį tokį – didžiausią Baltijos šalyse plaukiojantį doką, kuris yra 235 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, bendrovė įsigijo prieš ketverius metus. Pastarasis jau modernizuotas ir paruoštas darbui, tačiau laikomas Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, kol bus paruošta nuolatinė jo darbo vieta. Šalia jo bus pastatytas kiek mažesnis „Panamax“ laivų remontui skirtas dokas PD 170, pirmadienį pasiekęs Klaipėdą. Toliau dirbs ir šiuo metu laivus remontui priimantis 219 dokas.

„Esame eksportuojanti įmonių grupė, priklausoma nuo globalios ekonomikos, todėl visame pasaulyje susiklosčiusi situacija nėra visiškai palanki ir mūsų veiklai. Šiuo metu laivų remonto sričiai taip pat tenka susidurti su iššūkiais, tačiau visomis įmanomomis priemonės saugodami savo darbuotojus ir užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą, sukursime stiprų laivų remonto centrą ir pajėgumus, pritrauksiančius daugiau verslo, atveriančio galimybes sukurti ne tik kelis šimtus naujų darbo vietų, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

LINPRA – EIT Manufacturing konsorciumo narė

Nuo 2018 m. LINPRA oficialiai priklauso tarptautinei žinių ir inovacijų bendrijai (KIC – Knowledge and Innovation Community) EIT Manufacturing. 17 Europos šalių ir 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Šiuo metu LINPRA yra partnerė 4-iuose EIT Manufacturing projektuose, į kuriuos kviečia įsitraukti ir savo narius.

Plačiau apie Europos Inovacijų ir Technologijų Institutą (EIT), instituto telkiamas Žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) bei EIT Manufacturing konsorciumą: 

Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC – Knowledge and Innovation Community) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.

EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus, diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą. EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos. Plačiau apie EIT.

Žinių ir inovacijų bendrijos (KICai) kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.

Šiandien EIT yra subūrusi 8 žinių ir inovacijų bendrijas (KICus):

EIT Manufacturing bendrija yra 50-ies partnerių (17-os Europos šalių) konsorciumas. Šioje žinių ir inovacijų bendrijos ekosistemoje Lietuvai ir Baltijos šalims, šio regiono verslo interesams atstovauja LINPRA. Konsorciumas per 7 metus įgyvendina ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti. Plačiau apie EIT Manufacturing.

EIT Manufacturing tikslai 

EIT Manufacturing soc. tinkluose:

Konsorciumo veikla yra finansuojama iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020. Visos ekosistemos narės turi galimybę dalyvauti įvairiuose verslo ir inovacijų akceleravimo projektuose, bendradarbiaujant su EIT Manufacturing konsorciumo partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Tai – vertinga galimybė Lietuvos įmonėms bei švietimo ir mokslo įstaigoms įsitraukti į stiprias tarptautines vertės kūrimo grandines, realizuoti idėjas, didinti savo žinomumą, atskleisti potencialą ir stiprinti savo bei šalies konkurencingumą.

 

Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria 15,35 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, jog Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria dar 15,35 mln. eurų. Pramonės įmonės pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti  įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis.

Finansavimas bus skiriamas technologiniam auditui atlikti, kad būtų įvertintos gamybos procesų skaitmeninimo galimybės bei perspektyvos, ir tiems projektams, kuriais diegiama bent viena skaitmeninė technologija arba su ja susijęs sprendimas, pavyzdžiui, robotikos technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai, daiktų interneto sistemų diegimas ir pan. Įgyvendinant projektą diegiamos įrangos modelis rinkai turi būti pateiktas ne anksčiau kaip prieš trejus metus nuo kvietimo paskelbimo metų, t. y. ne anksčiau nei 2017 metais.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma labai mažoms ir mažoms pramonės įmonėms – 1 mln. eurų, mažiausia – 20 tūkst. eurų, vidutinėms įmonėms didžiausia galima skirti lėšų suma – 2,9 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Didžiausia galima projektui skirti lėšų suma technologiniam auditui atlikti – 20 tūkst. eurų.

Pretenduoti į finansavimą gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, kurios veikia ne trumpiau nei 1 metus ir kurių vidutinės metinės pajamos už pačios įmonės pagamintą produkciją per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau nei 3 pastaruosius finansinius metus) ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.

Paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2020 m. birželio 22 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt, www.lvpa.lt.

Iš viso pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas  LT“ 2014–2020 m. numatoma paskirstyti  71 mln. eurų ES investicijų, iki šiol pramonės įmonėms jau yra paskirstyta beveik 56 mln. eurų investicijų.

 


Vadybos, gamybos ir technologinių procesų auditus atlieka LINPRA įsteigtas Tehnologijų centras „Intechcentras“. Norint gauti paramą įmonės skaitmeninimui, auditą atlikti yra būtina.

Audito tikslai:

  • Įvertinti pasirinktos srities pramonės įmonės procesų esamą skaitmeninį lygį ir suteikti rekomendacijas skaitmeninės brandos lygiui pagerinti (nemokamai, naudojant tik de minimis pagalbą)

Audito formatas:

  • Vienos dienos eksperto vizitas jūsų įmonėje
    vertinant pasirinktą sritį.
  • Po vizito pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma audituotos srities būklė bei rekomendacijos ateičiai.

Platesnę informaciją suteikti ir pakonsultuoti gali „Intechcentras“:

Marius Kvedaravičius, Inovacijų ekspertas, + 370 670 22857, marius.kvedaravicius@intechcentras.lt.

Epidemija Kinijoje: padėtis susireguliuos per pusmetį

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“. 

  • Šių metų rezultatus virusas nusmukdys, kitąmet leis užsidirbti.
  • Tarptautinės korporacijos keičia pirkimų politiką.
  • Kinija bando atkurti pramonės pajėgumą, bet ne viskas pavyksta.
  • Padėtis, prognozuojama, susireguliuos per pusmetį.

Kinų tiekėjams Lietuvos įmones maitinant pažadais, tenka dalį gamybos stabdyti, ieškoti alternatyvų vietoje ir tikėtis, kad koronaviruso epidemija artimiausiais mėnesiais bus sutramdyta. Neabejojama, kad šių metų finansinius rezultatus virusas koreguos, bet kitąmet sudarys sąlygas uždirbti daugiau.

ENTECH GROUP:

„Kadangi gaminame liejimo formas elektronikos prietaisų korpusams, gamybinę įrangą ir įvairias detales užsakome Kinijoje. Sustabdžius Kinijoje gamyklas, neturėdami kitos išeities, esame priversti stabdyti gamybą ir mes. O paskui mus ir mūsų partneriai. Pavyzdžiui, šveicarams mes gaminame korpusines detales. Bet jiems stringa mokėjimai, kadangi stringa pardavimai – jie iš Kinijos perka elektroniką, iš mūsų korpusus. Susidaro ištisos tiekimo grandinės, kurios dabar neveikia“, – atkreipia dėmesį Liutauras Byčius, gaminių projektavimu ir prototipų kūrimu bei masine gamyba užsiimančios UAB „Entech Group“ savininkas ir vadovas.

Kinijoje „Entech Group“ turi 10 partnerių, leidimą atnaujinti gamybą gavo 3 įmonės, jos dirba gal tik 10% pajėgumo, kadangi ribojamas žmonių judėjimas. Išvykti iš miesto neleidžiama, o neveikiant viešajam transportui į darbą gali atvykti tik turintieji nuosavas mašinas. Tokių kinų nedaug. Tad, netgi gavę leidimus veikti, įmonės nepajėgia visa apimtimi atnaujinti gamybos.

„Nors partneriai vis žada, kad jau netrukus pradės dirbti, praktiškai jie nedirba. Net jei  ir visos gamyklos kovą pradėtų veikti, yra susidarę nežmoniškos užsakymų eilės. Juk visa, kas susiję su elektronika, yra susiję ir su Kinija, o kol gamyba grįš į vėžes, praeis mažiausiai pusmetis. Ir metiniams įmonių rezultatams įtakos tai turės“, – prognozuoja L. Byčius.

Nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūrę smulkios ir finansiškai silpnesnės bendrovės, „Entech Group“ partnerės Lietuvoje. Anot verslininko, sustabdę gamybą jos 2 ar 3 mėnesius be pajamų neišgyvens.

„Matau, kad kai kurie klientai neturi pinigų atsiskaityti už projektus, nes irgi negali nieko nei pagaminti, nei parduoti. Kai kurie jau ant bankroto ribos vien dėl to“, – neslepia L.Byčius.

Sustabdžiusi gamybą „Entech Group“ šiuo metu užsiima tik projektavimo darbais.

ALTEGRA:

Aukštųjų technologijų UAB „Altegra“, sustojus komponentų tiekimui iš Kinijos, kad netektų stabdyti gamybos, detales perka iš vietos tiekėjų. Tiesa, penkis kartus brangiau.

„Tiesiogiai su Kinijos gamintojais nedirbame – perkame per tarpininkus. O šie pastaruoju metu maitina pažadais. Anksčiau nieko panašaus nebūdavo, spėju, tai susiję su koronavirusu. Nesame dideli gamintojai, tačiau šių metų finansiniams rezultatams tokie trukdžiai gali atsiliepti“, – svarsto  Nerijus Baltrimavičius, „Altegros“ vadovas.

KARBONAS:

Kauno lakštinių medžiagų pjovimo paslaugų UAB „Karbonas“ tiesioginių problemų dėl koronaviruso dar neturi. Tačiau tai nereiškia, kad jo poveikio nepajus.

„Vienas mūsų užsakovas, kol baigsis epidemija, atidėjo gana didelio projekto Kinijoje, kuriame kaip gamintojai dalyvautume ir mes, vykdymą. Ir jeigu virusas nebus suvaldytas per keletą ateinančių mėnesių, galim jo poveikį pajusti ir mes“, – dalijasi  Gintautas Jatulis, „Karbono“ vykdomasis direktorius.

RYTŲ TECHNOLOGINIAI SPRENDIMAI:

Partnerius Uhane turinti UAB „Rytų technologiniai sprendimai“ negali pristatyti jiems bandinių testams.

„Mieste visiškai neveikia siuntų pristatymo tarnybos – nei DHL, nei UPS, nei kitos. Negalime pristatyti savo siuntų nuo sausio 22 dienos“, – apgailestauja  Algirdas Rukšėnas, įmonės vadovas.

 

Uhane – karantinas iki gegužės

ELGAMA-ELEKTRONIKA:

Problemų gali kilti ir kiniško kapitalo įmonei. Du trečdaliai elektros energijos skaitiklių projektavimo ir gamybos UAB  „Elgama-Elektronika“ akcijų priklauso Kinijos „Jiangsu Linyang Energy“. Iš 3.000 darbuotojų pagrindinėje Kinijos įmonėje į darbą  yra grįžę 800, čia veikia griežta patikra, stiprus reguliavimas ir dirbama ne visu pajėgumu.

„Kol kas didžiausias pasaulio tiekimo katilas bando atkurti pajėgumą, bet ne viskas pavyksta“, – daro išvadą Tadas Ruželė, „Elgama-Elektronika“ generalinis direktorius.

Didžioji dalis komponentų į Vilniaus bendrovę atkeliauja iš Kinijos. Šiuo metu turima atsargų 6 mėnesiams ir tikimasi, kad drastiškų priemonių neprireiks.

„Jeigu per tą laiką tiekimas nebus atnaujintas, bus labai liūdna. Žinoma, ieškosime komponentų tiekėjų kitose šalyse. Bet pasiūla ir paklausa mėgsta balansą, o tai reiškia, kad būtume priversti mokėti brangiau, sumažėtų konkurencingumas“, – aiškina T. Ruželė.

Jo žiniomis, Kinijos Uhano provincijoje paskelbtas karantinas galios iki balandžio pabaigos. Kaip tai paveiks kitų Kinijos regionų gamintojus – neaišku.

 

Geroji pusė

ELINTA:

Vytautas Jokužis, „Elintos“ generalinis direktorius, bando įžvelgti ir gerąją padėties pusę – po šios epidemijos gamintojai sparčiau kelsis iš Kinijos ir gamybinis potencialas pradės greičiau augti rytų Europoje bei Amerikoje. Tačiau kol kas dauguma elektronikos komponentų gaminama Azijos šalyse, o ten esančios įmonės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susiję. Tad, jeigu nepaprastoji padėtis užsitęs ir baigsis komponentų atsargos, daugybei įmonių gresia sustoti.

„Pereiti prie kito gamintojo komponentų užtruks bent pusę metų, jeigu iš viso tai bus įmanoma padaryti. Jeigu per pusmetį koronaviruso epidemija nebus suvaldyta, mūsų lauks didžiuliai iššūkiai susirasti naujų tiekėjų“, – neslepia „Elintos“ vadovas.

ARGINTA ENGINEERING:

Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas, savo vadovaujamos „Arginta Engineering“ įmonės pavyzdžiu gali patvirtinti – tarptautinės korporacijos, netgi Kinijai dirbant visu pajėgumu, dalį užsakymų perkels į Europą.

„Arginta Engineering“ tokių užsakymų jau sulaukė, projektai pradėti derinti.

Pasak jo, net jeigu gaminys kainuoja 30 ar 40% brangiau, korporacijos sieks apsidrausti, dalį, pavyzdžiui, penktadalį užsakymų perkeldamos į Europą.

„Didieji koncernai į savo pirkimų politiką įsirašė punktą, kad nebegali turėti tiekėjų tik Kinijoje. Tam, kad neįstrigtų stambūs infrastruktūriniai projektai – geležinkelių, kalnakasybos, energetikos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Šiemet, ypač elektronikos gamintojų, finansiniai rezultatai, jo nuomone, nukentės – kai kurios įmonės patiria prastovas ir nėra žinoma, kiek komplektuojančių detalių stygius gali užsitęsti. O ir tiesiogiai tiekėjų Kinijoje neturinčios bendrovės gali nukentėti, jeigu jų partneris iš Europos pirko komplektuojančiąsias detales Kinijoje. Juolab kad komplektuojančių detalių kainos gali augti.

Tačiau atsiras didesnių perspektyvų 2021–2022 metams.

„Manau, kad kitąmet ir dar kitais metais, turime galimybę augti. Buvo suduotas smūgis, finansinis smūgis globalizacijai. Tai gali tapti mūsų laimėjimu“, – viliasi LINPRA prezidentas.