Proveržis Lietuvos jūrinėje pramonėje – milijoninės investicijos į robotizaciją

Publikuota Klaipėda.diena.lt 

Nors valstybė deklaruoja orientaciją į inovacijų plėtrą, Lietuvoje investicijos į automatizaciją ir robotizuotus įrengimus stagnuoja ir yra vienos mažiausių ES.

Išjudinant procesus lyderystės imasi verslas: Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomai įmonių grupei  AB Vakarų laivų gamykla priklausanti UAB „Marine Technology“ ruošiasi analogų jūrinėje pramonėje kol kas neturinčios robotizuotos suvirinimo linijos paleidimui. Investicija į technologiją ir infrastruktūrą šiame etape sieks apie 4 mln. Eur, tačiau įmonė čia taško nežada dėti.

Nauja jėga ir kokybė

Įgyvendinant reikšmingą modernizacijos projektą AB Vakarų laivų gamykla grupės įmonė bendradarbiauja su pasauline technologijų lydere ABB, kurios kuriamus robotizacijos sprendimus naudoja „Volvo“, „Lamborgini“, „Ferrari“, “ ir kiti inovacijų flagmanai.

Pasaulinėje rinkoje sparčiai augant energetikos pramonei skirtų plieno ričių paklausai, pasitelkus robotus jų suvirinimas Klaipėdoje taps iki 7 kartų spartesnis. Moderniausios įrangos  dėka, 4 m skersmens produktas bus suvirinamas per 7 valandas. Per metus šioje gamybos linijoje bus suvirinama apie 250-350 ričių, panaudojamų vandenynų dugne tiesiant aukštos įtampos bei antžeminius kabelius, plėtojant jūrinių vėjo jėgainių, dujų ir naftos gamybai reikalingą infrastruktūrą.

„Teikdami visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas, į savo veiklos spektrą sėkmingai įtraukiame ir bendradarbiavimą su jūrinės energetikos ekspertais. Esame pelnę solidžią reputaciją dėl savo patikimumo, greičio ir gebėjimo užsakovams pasiūlyti unikalius sprendimus. Naujos robotizuotos gamybos linijos dėka, įgyvendinami projektai bus pakylėti į naują lygmenį – taip ne vien įgysime svarų pranašumą prieš konkurentus, bet ir globaliu mastu auginsime jūrinės Lietuvos pramonės prestižą ir žinomumą“, – kalbėjo AB Vakarų laivų gamykla generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Priešnuodis rizikoms

Investuodama į robotizaciją AB Vakarų laivų gamykla ir ją valdantis Estijos kapitalo koncernas „BLRT Grupp“ lygiagrečiai siekia spręsti dvi verslui itin aktualias problemas – eliminuojant žmogaus klaidų tikimybę užtikrinti standartizuotą gaminių kokybę ir tikslumą, o taip pat apsidrausti  nuo svyravimų darbo rinkoje, kurie galėtų neigiamai paveikti gamybinius pajėgumus.

„Mūsų užsakovai atstovauja TOP 5-ukui pasaulyje priklausantiems aukštos įtampos kabelių gamintojams – tai liudija ilgametį įdirbį ir jau užtarnautą pasitikėjimą, tačiau suprantame, kad sustoti jokiu būdu negalima. Aktyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų dar labiau sustiprinti pozicijas bei atvertų galimybes spurtuoti naujuose projektuose Pietų ir Šiaurės Amerikoje“, – akcentavo „Marine Technology“ direktorius Arūnas Kačinskis.

Ant 4 m diametro ritės suvynioto 1 km ilgio kabelio piniginė išraiška – apie 1 mln. Eur. „Ir vieno, ir kito produkto gamintojai privalo itin glaudžiai bendradarbiauti tam, kad būtų išvengta bet kokių rizikų ir jūrinės energetikos projektų vystytojus jūros keliu pasiekiantis užsakymas būtų nepriekaištingos kokybės“, – pažymi A. Kačinskis.

Sprendimams generuoti – inžinerinis centras

Galutinę produkciją UAB „Marine Technology“ ekspertai prilygina ledkalnio viršūnei ir akcentuoja, kad sėkmės pagrindas yra ištobulinti procesai ir inovatyvios technologijos. „Siekiant generuoti aukštą pridėtinę vertę, įmonės viduje esame įkūrę savo inžinerinį centrą, kurio dėmesio centre yra tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Be šių dalykų neįmanomas visavertis augimas“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė jau šiandien prisideda prie strateginės reikšmės energetinių projektų įgyvendinimo JAV ir Brazilijoje. „Tinkamu laiku, su reikiama technologine baze bei kompetencijomis – vertindami šių faktorių visumą brėžiame ambicingą ateities viziją, kuri ir toliau augins mūsų komandą ir užsakymų spektrą toli už Lietuvos ribų“, – „Marine Technology“ vadovas neslepia, jog aktyviai žvalgomos padalinių užsienyje atidarymo galimybės.

Technologinis masalas talentams

Nors vis garsiau pasigirsta tarptautinių ekspertų balsai, kad savo procesų nerobotizavusios gamyklos jau 10 metų eigoje žlugs, vis dar gajūs būgštavimai apie darbuotojus neva išstumsiančius robotus ir ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtus socialinius bei ekonominius lūžius.

Šiandien itin trūkstant suvirintojų, robotas, kuris gali atlikti visos specialistų komandos  darbą greičiau, o neretai ir tiksliau, yra didelė pagalba pramonei. Visgi žmonės, kurie valdytų automatizuotus įrengimus, yra labai svarbi dedamoji.  Anot „Marine Technology“ projektų valdymo departamento vadovo dr. Manto Atučio, nėra abejonių, kad darbuotojų poreikis nemažės, tačiau šiandienos gamybininkai transformuosis į procesų operatorius. „Užduotys robotams ir jų programavimas, darbas su jau pagamintais komponentais – visam tam reikės žmonių. Užuot bauginę, pokyčiai gamyboje turėtų signalizuoti apie geras profesinio tobulėjimo perspektyvas, nišas kūrybiškumui skleistis. Šiandien gi pastebime, kad nors suvirintojo darbas yra vertinamas ir gerai apmokamas, jaunimą gan sunku įtikinti rinktis šią profesiją. Tuo tarpu atvėrę duris į robotų pasaulį, matome, kaip talentų akys išsyk užsidega“, – dalijosi įžvalgomis dr. M. Atutis.

Šuolis į aukštesnes kompetencijas

Dalis „Marine Technology“ komandos jau žengia robotizacijos brėžiama persiorientavimo kryptimi ir kelia kvalifikaciją specializuotuose ABB mokymuose, kurie įgalins dirbti su pažangia įranga. Planuojama, kad šis procesas išliks tęstinis.

Robotizuota suvirinimo linija vertingą technologinių treniruočių aikštelę suteiks ir jauniems mokslininkams. Podoktarantūros stažuotojams Klaipėdoje bus sudarytos sąlygos šią įrangą pasitelkti savo moksliniams darbams ir inovacijų kūrimui. Tikimasi, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas suteiks postūmį tiek Robotikos centrą bei aukštos kvalifikacijos automatizavimo ir robotizavimo specialistus siekiančiam auginti Klaipėdos universitetui, tiek pramonei, kuri gaus  naujų įžvalgų ir praktinių gairių procesų tobulinimui.

Ambicingas ateities scenarijus

Anot pašnekovo, rudenį viename „Marine Technology“ cechų pradėsianti veikti robotizuota linija savo veikimo galimybėmis ir amplitude pranoks panašius įrenginius naudojamus, pavyzdžiui, baldų pramonėje: „Specialiai mūsų poreikiams adaptuotų įrengimų gamyba pačiai robotizacijos milžinei ABB tapo postūmiu dar labiau patobulinti savo ir taip aukšto kalibro technologinius sprendimus. Iki šiol ABB nebuvo gaminę suvirinimo robotų, pritaikytų  dirbti su mūsų produktų masteliais “.

Arūno Kačinskio nuomone, kitas žingsnis plėtojant industrinių ričių gamybos robotizaciją greičiausiai būtų nukreiptas į šių konstrukcijų dažymo procesą. Tokiu būdu būtų taupomas laikas, itin efektyviai panaudojamos medžiagos bei energijos resursai.

 

PAPILDOMA INFORMACIJA:

  • Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su BVP yra vienas mažiausių ES ir nesiekia 8 proc.
  • Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 proc. įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.

 

LINPRA KOMENTARAS:

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis pastebi, kad Lietuva investuoja į pramoninius robotus, nors ir nepakankamai sparčiai – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, o 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.

„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“.

Pasak D. Lasionio, verslas jau supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą, tačiau kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos finansinių paskatos instrumentų labai trūksta.

„Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – reziumuoja D. Lasionis.

Žaliasis kursas: Orgalim pozicija ir rekomendacijos dėl ES 2040 klimato srities tikslų

Europos technologijų pramonei atstovaujanti asociacija Orgalim, kurios nariai yra ir LINPRA, palaiko Europos Komisijos iniciatyvą parengti tarpinius 2040 m. klimato srities tikslus, siekiant užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą.

Kad žaliasis kursas būtų įgyvendintas sėkmingas, būtini aiškūs ir realistiški tikslai, kurie leistų Europos visuomenei ir pramonei tinkamai pasiruošti.

Visi 2040 m. klimato tikslai turi būti ir ambicingi, ir tuo pačiu pragmatiški. Ambicingi, nes greitai ir sėkmingai pasiektas neutralus poveikis klimatui užtikrins ES ekonomikos ateitį ir leis jai pirmauti ekonominio vystymosi srityje. Pragmatiškas, nes Europos pramonei turi būti suteikta galimybė lanksčiai siekti šio tikslo nesumažinant jos konkurencingumo pasaulyje.

Orgalim apibrėžė Europos pramonės poziciją šiuo klausimu, kurią komunikuos aktualiose klimato politikos diskusijose. Orgalim rekomendacijos ES klimato kaitos teisėkūros tolesniam įgyvendinimui:

  • Laikytis ambicingų tikslų. Klimato srityje reikalingos didelės ambicijos, adekvačios išsikeltam tikslui 2050 m. pasiekti neutralumo klimato atžvilgiu.
  • Laikytis technologinio neutralumo. Ieškant klimatui palankių sprendimų, ES neturėtų laikytis kraštutinumų: arba aktyviai teikiant pirmenybę tam tikroms technologijų rūšims, arba veiksmingai ribojant perspektyvių inovacijų krypčių mokslinius tyrimus.
  • Skirti dėmesį infrastruktūrai ir technologijoms: Komisija turi priimti politinę strategiją, kuri užtikrintų dideles investicijas į skaitmeninimą, elektros tinklus, energetikos sistemų integraciją ir efektyvumo infrastruktūrą, daugiausia dėmesio skiriant efektyvaus išteklių naudojimo sprendimams, kad būtų galima „pasiekti daugiau mažesnėmis sąnaudomis“.
  • Mobilizuoti investicijas: 2023 m. investicijos į pramonės sektorių sumažėjo. Anglies dioksido išmetimo mažinimas nebus sėkmingas, jei pramonės ekologinei transformacijai nebus sutelktos visos įmanomos finansinės priemonės. Pavyzdžiui, turime įtraukti visą vertės grandinę į valstybės finansuojamų inovacijų programų taikymo sritį.
  • Įgalinti pramonę ir panaudoti bendrąją rinką klimato neutralumui užtikrinti: Europos įmonės ir toliau susiduria su sudėtingomis ir net neįgyvendinamomis taisyklėmis, kurios stabdo inovacijas ir investicijas, taip pat su didelėmis kliūtimis prekiaujant visoje ES rinkoje. Europos Komisija turėtų supaprastinti reguliavimą, t. y. rinkos ir (arba) kainomis grindžiamomis priemonėmis ir naujos teisėkūros sistemos principais, kad būtų pasiektas 2040 m. klimato kaitos tikslas.

Išsamesnė informacija – Orgalim svetainėje:

Green Transition: Orgalim position and recommendations on the Communication on the 2040 Climate Target for the European Union

Darbuotojų trūkumą pasaulis sprendžia skaitmenizuodamas ir automatizuodamas procesus, Lietuva atsilieka

Publikuota DELFI 

Senstant visuomenėms kartu mažėja ir darbingo amžiaus žmonių, tad įvairūs gamybos ir pramonės sektoriai ieško, kuo galėtų juos pakeisti. Moksliniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose gyventojų skaičius mažėja arba auga lėčiau, sparčiau diegiami automatizuoti ir robotizuoti sprendimai. Ekspertų teigimu, Lietuva šioje srityje vis dar atsilieka.

Vienos (Austrija) universiteto mokslininkai, palyginę dešimties metų laikotarpio gyventojų skaičiaus ir automatizacijos duomenis 60-tyje šalių pastebėjo, kad 1 proc. sumažėjęs gyventojų skaičius lemia maždaug 2 proc. didesnį automatizacijos procesų augimą. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio, skaitmenizacijos bei robotizacijos procesų spartėjimui įtaką išties daro ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir visuomenės senėjimas.

„Šiame kontekste gyventojus suvokiame kaip darbo išteklius. Jiems mažėjant, darbas vis tiek turi būti padarytas, todėl ieškoma būdų, kaip tą pasiekti. Galima vienus darbuotojus pakeisti kitais, tačiau senstant visuomenėms apskritai trūksta galinčių aptarnauti gamybinius ar technologinius procesus, be to, šiuolaikinis žmogus nebenori dirbti fizinio, monotoninio darbo. Skaitmenizacija leidžia funkcijas automatizuoti, ir mažėjant darbuotojų skaičiui neprarasti gamybos apimčių bei efektyvumo. Deja, nors Lietuvoje neigiami demografiniai pokyčiai vyksta sparčiau nei kitose Vakarų valstybėse, robotizacija „įsivažiuoja“ lėčiau, nes trūksta valstybės dėmesio ir kryptingų investicijų“, – komentuoja dr. B. Gruževskis.

Kas pakeis „išeinančius“ iš darbo rinkos?

Lietuvoje vykstantys demografiniai procesai, tokie kaip emigracija ir visuomenės senėjimas, taip pat jau daro didelę įtaką skaitmenizacijai ir automatizacijai. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad prieš 5-6 metus šalies įmonės daugiau kalbėjo apie pigesnę darbo jėgą, iš kur ją „gauti“ ar „atsivežti“. Dabar vis daugiau savininkų ir vadovų suvokia, kad pigesnės darbo jėgos „gauti“, ypač dėl esamos geopolitinės situacijos, yra sudėtinga, todėl reikia investuoti į skaitmeninimą ir naujas technologijas, galvoti, kaip didinti efektyvumą ir našumą su esamais rinkoje žmogiškaisiais resursais, o tam reikalingi nauji darbuotojų įgūdžiai ir kompetencijos. Vis dažniau keliama problema, jog žmonių, turinčių reikalingų kompetencijų, trūksta.

„Mūsų asociacijos vienijamos įmonės, turinčios nemažai patirties ir įžvalgų apie procesų automatizavimo naudą, dažnai akcentuoja, kad skaitmenizavimas ir automatizavimas įgalina spręsti technologinių ir gamybinių darbuotojų trūkumo problemą, didina našumą. Darbo rinkoje atsiranda aukštesnės kvalifikacijos automatikos ar mechatronikos darbuotojų ir inžinierių paklausa – jie kuria, diegia ir prižiūri robotizuotas ar automatizuotas sistemas. Be to, remiantis mūsų patirtimi ir sukauptais duomenimis, darbuotojai, kurie anksčiau dirbo žemos kvalifikacijos darbą, noriai priima galimybes persikvalifikuoti ir įsisavinti inovacijas – mokytis valdyti robotizuotus įrenginius ir patys identifikuoti bei siūlyti technologinius pokyčius“, – sako jis.

Pasak dr. B. Gruževskio, į Lietuvą robotizacija ateina labai lėtai, ir tai nėra gerai, nes šalyje demografinė situacija prastėja greičiau nei kitose Europos ar Vakarų šalyse.

„Sparčiau mažėja bendras gyventojų skaičius ir sparčiau senėja visuomenė. Gausiausia gyventojų grupė šiandien yra 61-66 metų amžiaus žmonių, kitos amžiaus grupės yra mažiau gausios, ypač 18-23 metų jaunimo. Realybėje būtent ši grupė turi pakeisti „išeinančius“ iš darbo rinkos, tačiau jų neužteks, todėl apie tai reikėjo galvoti jau anksčiau, aktyvinant skaitmenizaciją. Tai nevyksta, nes nėra pakankamai investicijų valstybės lygiu“, – tikina jis.

Pašnekovas aiškina, kad ilgą laiką Lietuvoje visa šalies ekonomika buvo orientuojama į, kalbant paprastai, mažesnius mokesčius, kas XXI amžiaus Europos valstybei yra nesuvokiama. Vietoje to, kad valstybė galvotų apie aukšto našumo veiklas ir jų skatinimą, investicijas buvo stengiamasi pritraukti per pigią darbo jėgą.

„Tai suvarė mus į „duobę“, iš kurios sunku greitai pakilti. Lietuvoje yra labai efektyvių verslų, galinčių mokėti aukštus atlyginimus, organizuoti aukštos vertės technologinius procesus – į tokius turi būti nukreipta valstybės pagalba, padedant atrasti tinkamas galimybes ir partnerius poreikiams realizuoti. Valstybė yra žengusi keletą žingsnių, skatinančių robotizaciją: buvo sudarytos sąlygos lengviau investuoti į naują įrangą, informacines technologijas, tokių investicijų neapmokestinant pelno mokesčiu. Tik tokio pobūdžio sprendimų turėtų būti žymiai daugiau“, – sako jis.

Pasisako už kryptingą pagalbą

LINPRA vadovas pastebi, jog valstybės, susiduriančios su didesniais demografiniais iššūkiais, aktyviau investuoja į technologijų atnaujinimą, robotizavimą ir automatizavimą, kad išlaikytų ir plėtotų gamybos efektyvumą bei rinkos konkurencingumą.

„Lietuva šiuo aspektu galėtų veikti aktyviau, strategiškai nustatydama prioritetus, darydama pokyčius ir stiprindama gamtos mokslų (STEM) dėstymą bendrojo ugdymo mokyklose, įrengdama technologijų klases, skatindama mokytojų mokymą, specialistų perkvalifikavimą įmonėse, teikdama kryptingas investicijas. Trūksta ekspertų – mokytojų, dėstytojų – kurie rengtų specialistus dirbti su naujausiomis technologijomis. Robotizacijos technologijų diegimas reikalauja nemažų investicijų, o valstybės institucijos stokoja politinės valios išgryninti ir finansuoti labai aiškias pramonės kryptis, kurias skaitmenizavus, robotizavus ar automatizavus, jos kurtų šaliai aukštas pridėtines vertes“, – kalba D. Lasionis.

Savo ruožtu dr. B. Gruževskis sako, kad valstybės ar Europos Sąjungos parama bei finansinės paskatos verslui nuolat turėtų būti siejamos su našumu, tad didžioji dalis tektų įmonėms, maksimaliai naudojančioms skaitmeninius sprendimus, automatizacijos technologijas ir taip kuriančioms aukštos pridėtinės vertės darbo vietas su konkurencingais atlyginimais.

„Reikia didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą, kurį didele dalimi lemia aukšti atlyginimai. Didinant darbo rinkos patrauklumą, kartu didintume ir darbo vietos produktyvumą, gamybos našumą, eksportą bei mokesčius į valstybės biudžetą“, – teigia jis.

Taip pat reikalingas dėmesys švietimui, ruošiant jaunimą darbui su naujomis technologijomis, nuo pradinių mokyklos klasių ir per neformalias veiklas padedant atrasti ir ugdyti inžinerinius gebėjimus bei kūrybiškumą, ir tai daryti bendradarbiaujant su darbdaviais.

„Dar viena labai svarbi kryptis – skatinant skaitmenizaciją ir automatizaciją lygiagrečiai turi būti didinamas ir darbuotojų suinteresuotumas, jų pasitenkinimas darbu. Negalima pamiršti, kad kokie bebūtų technologiniai sprendimai, juos prižiūri ir problemas sprendžia žmonės, todėl labai svarbūs tinkami socialiniai santykiai. Reikia sprendimų, kurie harmoningai jungtų ekonominę technologinių pokyčių naudą su socialiniais žmonių interesais“, – reziumuoja dr. B. Gruževskis.

Rinkis inžineriją!

#RinkisInžineriją

 

Alytaus kolegija

 

Alytaus profesinio rengimo centras (APRC)

 

Jonavos politechnikos mokykla 

 

Kauno kolegija 

 

Kauno technikos kolegija 

 

Kauno technologijos universitetas (KTU)

 

Kauno technologijų mokymo centras

 

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras

 

Klaipėdos universitetas

 

Klaipėdos valstybinė kolegija

 

Mažeikių politechnikos mokykla

 

Panevėžio kolegija

 

Panevėžio mokymo centras

 

Šiaulių technologijų mokymo centras

 

Šiaulių valstybinė kolegija

 

Vilnius Tech

 

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

 

Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras TechIn

 

Vilniaus universitetas

 

Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras

Konkurentai ar kolegos? Populiariausi mitai, trukdantys robotams įsilieti į darbo rinką

Publikuota Lrytas.lt

Kuomet darbovietėje atsiranda naujų technologijų, neretai kyla klaidingų įsitikinimų ar mitų, gąsdinančių darbuotojus. Viena tokių technologijų yra pramoniniai robotai darbuotojai baiminasi ne tik dėl jų valdymo niuansų, bet ir kad šie užims jų darbo vietą. Ekspertai ramina: technologijos diegiamos  tam, kad paspartintų įmonės procesus ir palengvintų pačių darbuotojų darbą.

Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2022 metais viso pasaulio gamyklose buvo įrengta kiek daugiau nei 553 tūkst. pramoninių robotų. Išankstiniai 2023-iųjų duomenys rodo, kad šiemet buvo įdiegta dar apie 593 tūkst. robotų, o jei dabartinės tendencijos nesikeis, 2024-aisiais viso pasaulio gamyklose atsiras dar 622 tūkst. jų.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad robotų skaičius nenumaldomai augs ir tolimoje ateityje, nes procesų robotizavimas itin palengvina ir paspartina įmonės darbą.

„Kadangi žinia apie robotizacijos privalumus ir naudas sklinda vis garsiau, atsiranda ne tik daugiau įmonių, kurios pastebi jų efektyvumą, bet ir tam tikrų mitų, gąsdinančių darbuotojus. Pavyzdžiui, išgirdę, kad darbo vietoje atsiras robotas, darbuotojai kartais baiminasi, kad nemokės jo valdyti, reikės specialaus išsilavinimo ar kokių nors programavimo žinių, tačiau tai nėra tiesa. Žinoma, gali prireikti tam tikrų įgūdžių, kurie leistų geriau perprasti arba darbuotis su robotizuota technika, bet tam tikrai nereikia ilgų mokymosi metų ar specialaus išsilavinimo. Dauguma šiuo metu kuriamų robotų yra patogūs naudoti ir nereikalaujantys specifinių žinių“, – teigia vadovas.

Kaip to pavyzdį pašnekovas įvardina CNC pjovimo stakles, kurių pagalba pagal kompiuterinėje programoje nustatytą kontūrą išpjaunama ypač tiksli detalė iš plastiko, metalo, medžio, keramikos ir kitų medžiagų. Kai prieš 15 metų jos atsirado darbo rinkoje, pasigirdo abejonės, ar jos sugebės atlikti tokį precizišką darbą, kokį iki tol rankiniu būdu darydavo patys darbuotojai, tačiau šiandien daugeliui būtų sunku įsivaizduoti savo darbo dieną be šių staklių.

„Be to, kartais manoma, kad robotai atims žmonių darbo vietas, tačiau dažnu atveju tie žmonės, kurie bijo netekti savo darbo, ilgainiui visgi pripranta ir darbuojasi kartu su robotais. Tam tikrais atvejais, kai robotams patikima, pavyzdžiui, dažų purkštukų priežiūra, ne tik pagreitinami darbo procesai, bet ir saugoma žmogaus sveikata – nebereikia turėti artimo kontakto su kenksmingomis medžiagomis. Robotizacija taip pat supaprastina naujų darbuotojų apmokymo procesą, nes visa reikalinga informacija pavaizduojama ekranuose, todėl naujam darbuotojui, kuris atėjęs į nepažįstamą vietą ir taip turi daug ko išmokti, nereikia papildomai atsiminti, ką daryti toliau ir kokia turėtų būti veiksmų seka“, – dalinasi D. Lasionis.

Pašnekovas teigia, kad darbdavius gąsdina kiek kiti aspektai – pramoninių robotų atsiperkamumas, įdarbinimas ir maksimalus jų potencialo išnaudojimas.

„Technologijos ilgainiui atsipirks, bet svarbu suprasti ir tai, jog įsidiegus tokio tipo inovacijas didėja ir pačios įmonės konkurencingumas. Tuo tarpu darbuotojai turėtų suprasti, jog naujovės kuriamos ne tam, kad jų profesija taptų sunkesnė, priešingai – taip norima palengvinti jų fizinį darbą, tuo pačiu paspartinant ir pačios įmonės procesus“, – sako jis.

Gali dirbti 24 val. per parą

Apšvietimo technologijas vystančios įmonės „BaltLED“ Gamybos ir aptarnavimo skyriaus vadovė Žydrūnė Šilingė teigia, kad įmonėje jau kurį laiką yra keletas robotizuotų procesų, o darbuotojų reakcija į pasikeitimus darbovietėje buvo teigiama.

„Diegėme naują nišą, kuri mūsų darbe dar nebuvo vykdoma – pradėjome pjaustyti ir gaminti kartonines dėžes, į kurias supakuojame užsakymus. Daugeliui darbuotojų tai kaip tik sukėlė teigiamas emocijas, jiems buvo smalsu pamatyti, kaip visa tai atrodys, kaip veiks pats robotas ir ar šis sprendimas palengvins mūsų kasdienius procesus“, – prisimena ji.

Pašnekovė priduria, kad robotizavimas išties palengvino ir pagreitino įmonės procesus, o labiausiai išsiskiria robotų greitis ir produktyvumas – esant poreikiui, jie gali dirbti 24 val. per parą, sumažėja gamybos kaštai, išvengiama žmogiškųjų klaidų.

„Diegiant tokias automatines sistemas, visuomet skaičiuojame atsiperkamumą. Šiuo atveju jį pastebėjome iškart – mūsų užsakymai įprastai supakuojami į nestandartinio dydžio dėžes, o tai reiškia, kad iki procesų robotizavimo iš tiekėjų, kurie vykdo tik tam tikro dydžio užsakymus, turėjome užsakinėti ženkliai daugiau žaliavų, negu mums iš tikrųjų reikėdavo. Šiuo metu jau užsakinėjame tik didelius standartinius kartono lakštus, nes reikiamą pakuočių kiekį galime išsipjauti ir pasigaminti patys. Be to, mūsų sandėlis tapo erdvesnis, nebereikėjo jo „užkišti“ perteklinėmis atsargomis, o tuo pačiu paspartinome ir medžiagų pakavimo procesus“, – dalinasi Ž. Šilingė.

Skaičiuojama, kad pasaulyje daugiausiai robotizuotų sprendimų šiuo metu aptinkama elektronikos (39 proc.), automobilių (34 proc.), metalo apdirbimo (16,5 proc.), plastiko ir chemijos (6,5 proc.) ir maisto (4 proc.) pramonės srityse. D. Lasionio teigimu, Lietuva taip pat sparčiai investuoja į pramoninius robotus – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, tačiau 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.

„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“, – reziumuoja jis.

Gamybos sektoriuje dirbančios moterys neigia mitą apie „vyrišką“ darbą: geras specialistas neturi lyties

Publikuota TV3.lt 

Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės. Vienos baldų pramonės įmonės kokybės padaliniui vadovaujanti Milda Usavičiūtė įsitikinusi, kad šiuolaikinės moters karjeros pasirinkimas turėtų priklausyti ne nuo aplinkinių nuomonės, o tik nuo jos pačios norų ir pastangų. 

„Anksčiau yra tekę susidurti su aplinkinių priešiškumu dėl neva labai vyriškos specialybės pasirinkimo, tad galiu pasakyti, jog šiandien tokio skirstymo į vyriškus ir moteriškus darbus bei užsiėmimus yra mažiau. Manau, kad toks pokytis įvyko ne tik dėl lyčių lygybės akcentavimo viešojoje erdvėje ir darbo rinkoje, bet ir pačių moterų drąsos išeiti iš šešėlio. Moterys vis dažniau ne tik renkasi darbą gamyboje, bet ir siekia čia užimti vadovaujančias pareigas. Manau, kad geras specialistas ar lyderis neturi lyties, viskas priklauso nuo noro ir pastangų“, – sako M. Usavičiūtė.

Reikia ir technologinių, ir lyderystės žinių

Technologijomis pašnekovė sako susidomėjusi besimokydama mokykloje ir jau tada žinojo, kad dirbs, kaip pati sako, rimtą darbą. Kryptingai to siekusi studijų metais, ir karjerą ji pasirinko su technologijomis susijusioje srityje, o štai į gamybos sektorių pakliuvo neplanuotai.

„Turėjau puikius vadovus, kurie sudomino šia sritimi ir parodė plačias galimybes, tad jau šeštus metus dirbu kokybės srityje gamybos įmonėse, dabar vadovauju kokybės skyriui baldų furnitūros gamybos įmonėje“, – pasakoja M. Usavičiūtė.

Jos teigimu, dirbant vadovaujamą darbą tokioje stereotipiškai vyriška laikomoje srityje kaip gamyba būtina nuolat domėtis ne tik su darbo specifika susijusiomis naujovėmis, bet ir ugdyti lyderystės įgūdžius.

„Kadangi esu pakankamai „šviežia“ vadovė, nuolat ieškau informacijos, padedančios suprasti, kuo gyvena šiuolaikinis pramonės pasaulis, kaip ugdyti „minkštąsias“ savybes, nes šalia technologinių įgūdžių būtinos ir lyderystės žinios. Dėl to kaip ugdytinė (angl. mentee) pasirinkau dalyvauti tarptautiniame projekte „STRADA – moterys gamyboje“, nes jis siūlė visas aktualias temas – nuo lyderystės ir vadovavimo įgūdžių stiprinimo iki dirbtinio intelekto naudojimo gamyboje. Nauda buvo didelė, nes dirbau su man paskirta mentore, užimančia vadovaujančias pareigas gamybos įmonėse, o jos palaikymas ir patarimai leido nustatyti stipriąsias puses, dirbti su trūkumais ir sudaryti aiškų karjeros planą“, – sako pašnekovė.

„Recyclass“ auditorė, plastiko perdirbimo procesų ir jų gaminių sertifikavimo bei konsultavimo paslaugų įmonės „Ecogrant“ vadovė Živilė Ramoškienė, sukaupusi ilgametę vadovavimo patirtį gamybinėje įmonėje „Gerovė“, šiame projekte dalyvavo kaip mentorė, nes, kaip sako, nedažnai tenka susidurti su moterimis, dirbančiomis gamyboje.

„Vyrai, deja, dominuoja, tik klausimas, kodėl? Gal kartais moterys išsigąsta eiti į tokią pakankamai technišką sritį kaip gamyba, joms reikia paskatinimo iš šalies. Dėl to ir norėjosi prisijungti prie projekto ir paskatinti moteris nebijoti. Optimistiškai nuteikė tai, kad yra nemažai jaunų moterų, kurias domina gamyba, jos nori siekti lyderystės – projekte dalyvavo 42 ugdytinės iš Lietuvos. Tokio aktyvumo norisi dar daugiau, todėl turime visi suremti pečius, ypač moterys, ir kviesti merginas į šią sritį“, – teigia Ž. Ramoškienė.

Lietuvoje moterų lyderystės gamybos pramonėje projektą STRADA įgyvendinančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad vyrų dominavimas gamyboje atspindi visuomenėje susiklosčiusias normas, kurios dažnai neturi jokio pagrindo, tad reikia įvairių sričių atstovų susitelkimo ir įsitraukimo, kad situacija keistųsi.

„Šiandien gamyba jau nebėra tokia, kokia buvo prieš kelias dešimtis metų, čia beveik nebeliko sunkaus fizinio darbo, jį keičia skaitmenizuoti, automatizuoti ir robotizuoti sprendimai, tad nėra jokių priežasčių, kodėl moterys negalėtų būti inžinierėmis, dirbti gamyboje. Tai stereotipas, kurį siekiame keisti dalydamiesi patirtimi, kalbėdami apie inžinerines profesijas ir vienodas karjeros galimybes visiems“, – teigia jis.

Rekomenduoja pradėti nuo mokyklos

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti LAMABPO duomenys rodo, kad inžineriją, gamybą ir statybą renkasi studijuoti kelis kartus daugiau vyrų nei moterų. 2022 m. aukštosiose mokyklose šių sričių profesijas rinkosi apie 12 proc. vyrų ir apie 3 proc. moterų, profesinio mokymo įstaigose daugiau kaip 80 proc. stojančiųjų buvo vyrai.

Pasak Ž. Ramoškienės, specialybių skirstymas pagal stereotipą „vyriška-moteriška“ nėra geras, todėl reikėtų kompleksinių sprendimų, kaip tai keisti. Pašnekovė mano, kad pradėti reikėtų dar nuo mokyklos, kur visiems mokiniams turėtų būti pateikiama vienoda objektyvi informacija apie galimų profesijų pasirinkimus.

„Paimkime pavyzdį – tam tikros profesijos atstovo nuotrauka vadovėlyje, ir jei tai profesija iš gamybos srities, galima būtų rodyti, kad robotus gamyklose valdo ne tik vyrai, bet ir moterys. Kitas žingsnis būtų padėti jaunimui išsigryninti, kur yra jų stipriosios savybės ir kaip šias savybes galima realizuoti pasirenkant profesiją. Kartais, kai visuomenėje formuojamas tam tikras įvaizdis apie profesijas, jauna mergina gali bijoti būti pati sau atvira ir pasirinkti dirbti toje srityje, kuri jai patinka, bet visuotinai vadinama „vyriška“, ypač jei draugės keliauja į „moteriškas“ sritis. Per pavyzdžius, sėkmės istorijas taip pat galima pakeisti kartais gal nelabai teisingą tam tikros profesinės srities įvaizdį“, – įsitikinusi ji.

Lyderystės ugdymo programa „STRADA – moterys gamyboje“, finansuojama Europos Sąjungos projekto EIT Manufacturing lėšomis, yra skirta inžinerijos magistrantėms ir doktorantėms bei gamyboje dirbančioms moterims, siekiančioms įsitvirtinti ir plėtoti karjerą šiame sektoriuje. Programa šiemet pirmą kartą buvo įgyvendinta septyniose Europos šalyse: Lietuvoje, Ispanijoje, Italijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Airijoje. Joje šiemet iš viso dalyvavo 148 ugdytinės ir 104 mentoriai.

Sveikiname 3D spausdinimo konkursą laimėjusias komandas!

,

Baigėsi LINPRA ir partnerių organizuotas 3D spausdinimo iššūkis-konkursas tvarumo tema, skirtas pradinių klasių mokytojų ir jų 8-12 m. amžiaus mokinių komandoms.

Konkursas kvietė pasitelkus 3D spausdinimo technologiją sukurti nenaudojamam daiktui naują paskirtį ar pratęsti nebefunkcionuojančio daikto gyvavimo laikotarpį – taip skatinant tvarumo idėjas ir ugdant technologinius įgūdžius.

Konkurse dalyvavo 12 komandų iš įvairių Lietuvos regionų, kurios pristatė kūrybiškus sprendimus ir su 3D technologija pačių pagamintus darbus. Juos įvertinusi, konkurso komisija išrinko keturias daugiausiai balsų gavusias komandas. Sveikiname ir dėkojame visiems dalyviams už kūrybiškumą, iniciatyvą, įsitraukimą bei šaunias idėjas. O laimėtojams įteikiame simbolines dovanėles, kurias įsteigė LINPRA nariai, UAB Eltechnika.

Laimėtojai:

  • Geriausio dizaino daikto gyvenimo pratęsimo kategorijoje: komanda „3D‘antrokai“, gaminusi šokdynės rankeną, VGTU Inžinerijos licėjus.
  • Geriausio dizaino daikto antro gyvenimo kategorijoje: komanda „Galingasis šešetas“, gaminusi Kalėdinį vandens fontaną, Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla.
  • Geriausios mokymosi kelionės daikto gyvenimo pratęsimo kategorijoje: komanda „3 D Restauratoriai“, gaminusi LEGO Education WeDo 2.0 detalę, Vilniaus „Vyturio” pradinė mokykla.
  • Geriausios mokymosi kelionės daikto antro gyvenimo kategorijoje: komanda „Jaunųjų STEAMerių klubas“, gaminusi 2 STEAM Kalėdų eglutes, Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras.

Šis konkursas yra dalis projekto, kurį finansuoja Europos inovacijų ir technologijų institutas „EIT Manufacturing“: „Kuriant sveiką ateitį: 3D spausdinimas pradinių klasių mokytojams ir jų mokiniams“ (Manufacturing a Healthy Future. 3D Printing for Primary School Teachers and Their Pupils). Plačiau apie projektą ČIA.

#LINPRAprojektai #EITMteachers 

„3D‘antrokai“, VGTU Inžinerijos licėjus

 

„3 D Restauratoriai“, Vilniaus „Vyturio” pradinė mokykla

 

„3 D Restauratoriai“, Vilniaus „Vyturio” pradinė mokykla

 

„Jaunųjų STEAMerių klubas“, Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras

 

Making Industry 4.0 2024: kviečiame tapti rėmėjais / pranešėjais

Kartu su partneriais Vokietijos-Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) bei DigiTech asociacija INFOBALT organizuojame devintą kasmetinę tarptautinę konferenciją Making Industry 4.0 Real. Renginys vyks 2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos BALTTECHNIKA 2024 metu.

IŠSISAUGOKITE DATĄ KALENDORIUJE!

Registracija prasidės ir pirmieji konferencijos pranešėjų vardai bus skelbiami kiek vėliau naujų metų pradžioje. Informaciją sekite LINPRA kanaluose ir konferencijos svetainėje adresu www.industry40.lt.

TAPKITE KONFERENCIJOS PRANEŠĖJAIS / RĖMĖJAIS!

Į programą kviečiame gamybos įmonių atstovus ir pažangių technologinių sprendimų tiekėjus, norinčius pristatyti auditorijai savo patirtį skaitmeninimo ir inovacijų srityje. Tuo pačiu siūlome tapti konferencijos rėmėjais. Besidominčius rėmimo ir pranešimo pristatymo galimybėmis – kviečiame susisiekti arba trumpai prisistatyti ČIA.

Detalesnė informacija apie rėmimo / pranešimo sąlygas ČIA

Kontaktiniai asmenys: 


Devintojoje konferencijoje siekiame pristatyti ne tik lokalius pramonės transformacijos iššūkius, bet atkreipsime dėmesį ir į globalias ekonomikos ir gamybos raidos tendencijas bei vienus iš svarbiausių Europos politinės darbotvarkės prioritetų: Tvarumas ir aplinkosauga, gamybos sektoriaus skatinimas mažinti ekologinį poveikį, taikyti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Ypač kviečiame pranešėjus, kurie šiandienos geopolitiniame kontekste galėtų pasidalinti įžvalgomis ir pristatyti inovacijas gynybos technologijų srityje, pristatyti pavyzdžius ir patirtis tokiose srityse kaip gamybos efektyvumas ir konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, tiekimo grandinių valdymas, saugumas, duomenų apsauga ir kt.

Panelinė diskusija kvies pažvelgti į pačias pažangiausias ateities technologijas ir pasvarstyti – gal Lietuva jau pasirengusi ir Pramonė 5.0 erai? Šiomis įžvalgomis pasidalinti konferencijos pagrindinėje dalyje ir diskusijoje bus kviečiami Europos komisijos, pasaulinio lygio technologinių korporacijų atstovai ir Lietuvos pramonės bei viešojo sektoriaus lyderiai.

Pramonės robotizacija Lietuvoje vyksta, bet nepakankamai sparčiai: trūksta kompleksinio požiūrio

Publikuota ve.lt 

Pastaruoju metu didžiosios pasaulio ir Europos industrinės valstybės vis aktyviau imasi pramonės robotizacijos ir automatizacijos, skirdamos tam daug dėmesio ir resursų. Lietuva šiame kontekste yra maža šalis, tačiau robotizacijos klausimai lygiai tokie pat aktualūs, kadangi jie stipriai susiję su šalies ir jos pramonės konkurencingumu. Ekspertai teigia, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Rytų Europos šalių, kol kas gerokai per mažai investuodama į šią sritį valstybės lygiu.

„Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir nesiekia 8 proc. Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – komentuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis.  

Finansavimo priemonės stipriai vėluoja

Lietuvoje vieni pirmųjų robotizuoti ir automatizuoti savo veiklą pradėjo sektoriai, vykdantys masinę gamybą – baldų, maisto pramonės.  Pastaruoju metu prie procesų robotizacijos pereina ir elektronikos produktų gamintojai, auga susidomėjimas ir poreikis iš mažų ir vidutinių įmonių, dirbančių metalo apdirbimo, mašinų įrengimų, plastiko ir kituose sektoriuose. Pasak pašnekovo, įmonės supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą ir pačios į tai investuoja nuolat, tačiau pasigendama kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) finansinių paskatos instrumentų.

„Tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms robotizuotis, šiandien parama ir finansavimas nėra prieinamas, nes tokių priemonių paprasčiausiai nėra. 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo galimybė pasinaudoti fondų investicijų programos priemonėmis „Regio invest LT“, „Pramonės skaitmeninimas LT“, „Intelektas LT“ ir kitomis, orientuotomis į veiklos procesų skaitmeninimą, pramonės modernizavimą, inovatyvių produktų diegimą ir kūrimą. Tačiau šis finansavimo laikotarpis jau pasibaigęs, o naujajame, prasidėjusiame 2021 m., nėra nė vienos priemonės, kuri skatintų įmonių transformaciją automatizacijos, robotizacijos ar inovacijų kūrimo link“, – sako LINPRA vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu kalbama apie 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuvos“ planą, tik ši suma bus skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms.

„Verslui nelabai aišku, kam tokia priemonė reikalinga, jei rinkos sąlygomis paskolą galima gauti ir banke. Tokia priemonė greičiausiai bus neefektyvi ir neturės reikiamo poveikio. Nesinori kritikuoti, tačiau, viena vertus, kalbama apie žaliųjų, inovatyvių, skaitmeninių technologijų bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos ir eksporto  būtinybę, kita vertus – visur vėluojama ir nekuriamos jokios realios priemonės, leidžiančios investuoti čia ir dabar. Valdžia skelbia gražias deklaracijas, o skaitmeninimą, automatizaciją, robotizaciją kažkaip įgyvendinti paliekama verslui. Trūksta platesnio, kompleksinio požiūrio“, – kalba D. Lasionis.

Investuoti ne tik į įrangą, bet ir į žmones

Paklaustas, kokias priemones, skatinančias spartesnį pramonės skaitmeninimą ir robotizaciją, siūlytų pačios šioje srityje veikiančios įmonės, D. Lasionis pirmiausia akcentuoja tikslingumą ir kompleksiškumą.

„Vienas dalykas yra finansiniai instrumentai, kurie palengvintų verslo procesų robotizaciją ir automatizaciją, technologinės įrangos įsigijimą. Tačiau kita labai svarbi dedamoji yra žmonės, valdantys tuos automatizuotus įrenginius, turintys reikiamų kompetencijų. Tad lygiagrečiai turėtų būti dirbama ir su „sunkiąja“ dalimi, ir su specialistų pasiūlos užtikrinimu“, – teigia jis.

Kaip efektyviausią finansinį instrumentą, kaip teisingai įdarbinti žadamą 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, pašnekovas įvardija dalines finansines valstybės subsidijas už įsipareigojimus. Jas skiriant, verslas įsipareigotų ne vien įsigyti naują, pvz. energetiškai efektyvią įrangą, skaitmenizuotis ir panašiai, bet ir tuo pačiu padidinti gamybos našumą, eksporto rodiklius, darbo užmokestį darbuotojams. Tokia priemonė būtų veiksminga, nes teiktų naudą ir visam pramonės sektoriui, ir jo darbuotojams, ir Lietuvos ekonomikai, visai regioninei ekosistemai.

„Finansiniai įrankiai galėtų būti skirti ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Įdiegus automatizuotus ir robotizuotus sprendimus, įmonės turi apmokyti savo darbuotojus. Efektyvus būdas tai padaryti būtų įgūdžių tobulinimas darbo vietoje. Pavyzdžiui, darbdavys susiranda vietinius ar užsienio konsultantus, kurie darbuotojus apmoko dirbti su įranga jų darbo vietoje, tad tokios žinios būtų ne teorinės, bet ir praktinės. Dalį investicijų į darbuotojų tobulėjimą skirtų pats darbdavys, dalį gautų iš specialių investicinių priemonių. Taip darbuotojas per trumpą laiką įgytų aukštesnę kompetenciją dirbti su naujausiais robotizuotais sprendimais“, – sako jis.

D. Lasionis pabrėžia, kad pačios įmonės skaitmenizavimo, robotizavimo ir automatizavimo klausimą laiko prioritetiniu ir ne tik investuoja į technologijas, bet ir ieško sprendimų, kaip visą procesą dar labiau „išjudinti“ šalies mastu. Tuo tikslu veikia LINPRA suburtas Robotikos ir pramonės automatizacijos paslaugas bei sprendimus teikiančių įmonių forumas, į kurį įsitraukė apie 80 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių robotikos sprendimus siūlančių įmonių.

„Robotikos forumas nekuria pramonės robotizavimo strategijos, už tai atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau, matydami realią situaciją, šio forumo nariai planuoja veiksmus, kurie padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Aktualiausi šiai dienai uždaviniai yra sukurti kompetencijų ir paslaugų žemėlapį, maksimaliai skleisti informaciją apie robotizavimo naudą ne tik verslui, bet ir ekonomikai, atstovauti visai sektoriaus pozicijai susitikimuose su valdžios institucijomis“, – vardija LINPRA vadovas.

Naujosios technologijos švietime – būtina, bet ar įmanoma?

Publikuota Lrytas.lt

Šiuolaikinių specialistų gebėjimas puikiai išmanyti naujausias technologijas – kelias į šviesesnį ir inovacijomis grįstą rytojų, turintį įtakos spartesnei šalies ekonomikos raidai, technologinei plėtrai ir daugeliui kitų procesų. Tarp mus supančių naujovių randasi ir tokių, kurios nemažai daliai yra puikiai atpažįstamos ar net išmėgintos, tačiau jų veikimo principai, panaudojimo galimybės – aiškios tik mažumai. Virtualios realybė technologija, padedanti mokyti, švietimo įstaigose – puikus to pavyzdys.

Virtuali realybė – vis dar naujovė?

Virtualios realybės įranga būsimuosius specialistus gali nukelti į aplinką, kuri įprastai nėra lengvai pasiekiama studentams ar moksleiviams. Tai – priemonė, leidžianti imituoti realų darbą su įvairiais prietaisais. Aptariamos įrangos panaudojimas švietime gali palengvinti mokančiųjų darbą ir prisidėti prie mokymosi kokybės gerinimo. Visgi, ši technologija mokymosi institucijose dar retas svečias. Pasak ekspertų, tam reikalingi ne tik atitinkami finansiniai kaštai, bet ir atnaujinta metodinė medžiaga, o visų svarbiausia – žinios, kaip mokant kitus realizuoti virtualios realybės technologiją. „Norint mokyti moksleivius, studentus, pirmiausia naujas kompetencijas, supratimą ir pasitikėjimą naujomis technologijomis turi įgyti mokytojai, dėstytojai“, – atsako Jūratė Gamulienė, LINPRA projektų vadovė.

Kauno kolegijos Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros dėstytojų kolektyvas teigia, kad vienas mokymui skirtas robotas paskaitoje gali būti naudojamas tik dviejų studentų. Deja, tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos neturi laboratorijų, turinčių bent po 10 praktikai skirtų robotų. Išbandę virtualios realybės įrangą ir robotų vizualizavimo programas, kurių kai kurios palaiko per 700 robotų, ekspertai mano, kad tai yra lūkesčius pranokstanti alternatyva. Inžinierių rengimui susiduriant su įvairiais iššūkiais, kurių vienas – mažėjantis susidomėjimas šia mokslų sritimi, tai – šviesos spindulys. Kaip ir projektas „VR-PLC: Train the Trainer“, kurio mokymai, šių metų rudenį subūrę Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir įmonių darbuotojus, atskleidė virtualios realybės pritaikymo ir panaudojimo būdus, siekiant apmokyti kitus kolegas bei, žinoma, studentus ir moksleivius.

Svarba suprantama daugeliui, tačiau veikimas – tik mažumai

Aukštųjų mokyklų ir verslo subjektų kuriamos sinergijos svarba, siekiant pritraukti geriausius talentus, kuriant skirtingų sektorių pažangą ar ugdant būsimuosius specialistus, užpildysiančius laisvas darbo vietas – nenuginčijama. Ši yra aktuali ir Pramonei 4.0 – ekonomikos raidos etapui, kuriam būdingas daiktų internetas, robotika, dirbtinis intelektas ir kt. Norint neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos, verslui ir švietimui svarbu ieškoti sinergijos, kaip tai teigia projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ vadovė Lietuvoje J.Gamulienė. Anot jos, švietimo įstaigoms ruošiant jaunuosius specialistus, verslui būtina aktyviai bendradarbiauti, kad mokymo centrai turėtų visą reikiamą informaciją apie realioje darbo aplinkoje vyraujančias tendencijas.

Pramonės 4.0 proveržiui reikalingi jaunieji protai, kurių turimos naujausios žinios, gebėjimas prisitaikyti ir ambicijos leistų įsiūbuoti šalies ekonomiką. Aktyvus domėjimasis technologijų pažanga turėtų būti vis dažniau pastebimas ne tik laisvalaikio veiklose, bet ir profesinėje aplinkoje. Pastariesiems aptariama ekonomikos revoliucija yra unikali galimybė, kuri, anot J.Gamulienės, leidžia įgyti naujausių įgūdžių, kurių neišvengiamai reikės veikiant ateities darbo rinkoje.

Kalbant iš praktinės pusės, pasak Kauno kolegijos Technologijų fakulteto tarptautinės veiklos koordinatorės Viktorijos Gudauskaitės, virtuali realybė – įrankis, leidžiantis su įvairiais procesais, įtaisais ir įranga susipažinti būnant norimoje vietoje patogiu laiku. Tokios technologijos vis dažniau tampa įvairių gyvenimo sričių, įskaitant ir švietimą, palydovėmis. Anot Kauno kolegijos dėstytojų, studentai greitai pamėgsta naujoves. Viena jų yra robotų programavimo aplinka – sukurta simuliacija veikti realioje darbo aplinkoje. Naudojantis kompiuteriu darbas tampa žymiai paprastesnis, o pasitelkus virtualios realybės akinius – ir gerokai praktiškesnis.

Virtuali realybė – naujovė švietime, bet tai turi keistis

Siekiant pramonės proveržio, judant koja kojon su naujausiomis technologijomis, įmones turi pasiekti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ne tik puikiai atliktų pavestas užduotis, bet ir kurtų inovacijoms neabejingą aplinką. Inžinerijos ir kitų sričių specialistų rengimo procesuose technologijos, kaip virtuali realybė, turėtų kuo skubiau atrasti savo vietą, be kurios tikimosi spurto galima būtų sulaukti žymiai vėliau. „Pasitelkę virtualios realybės technologiją mes galime kurti plačias ir lanksčias mokymosi galimybes įvairaus užimtumo studentams“, – inovatyvius sprendimus komentuoja V.Gudauskaitė. Kauno kolegija ir LINPRA, atstovaujanti Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus interesams, yra pagrindiniai tarptautinio projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ partneriai iš Lietuvos. Drauge su dalyviais iš Vokietijos ir Lenkijos yra siekiama apmokyti instruktorius, gebančius naudoti virtualią mokymosi aplinką mokymosi procese.