Naujosios technologijos švietime – būtina, bet ar įmanoma?

Publikuota Lrytas.lt

Šiuolaikinių specialistų gebėjimas puikiai išmanyti naujausias technologijas – kelias į šviesesnį ir inovacijomis grįstą rytojų, turintį įtakos spartesnei šalies ekonomikos raidai, technologinei plėtrai ir daugeliui kitų procesų. Tarp mus supančių naujovių randasi ir tokių, kurios nemažai daliai yra puikiai atpažįstamos ar net išmėgintos, tačiau jų veikimo principai, panaudojimo galimybės – aiškios tik mažumai. Virtualios realybė technologija, padedanti mokyti, švietimo įstaigose – puikus to pavyzdys.

Virtuali realybė – vis dar naujovė?

Virtualios realybės įranga būsimuosius specialistus gali nukelti į aplinką, kuri įprastai nėra lengvai pasiekiama studentams ar moksleiviams. Tai – priemonė, leidžianti imituoti realų darbą su įvairiais prietaisais. Aptariamos įrangos panaudojimas švietime gali palengvinti mokančiųjų darbą ir prisidėti prie mokymosi kokybės gerinimo. Visgi, ši technologija mokymosi institucijose dar retas svečias. Pasak ekspertų, tam reikalingi ne tik atitinkami finansiniai kaštai, bet ir atnaujinta metodinė medžiaga, o visų svarbiausia – žinios, kaip mokant kitus realizuoti virtualios realybės technologiją. „Norint mokyti moksleivius, studentus, pirmiausia naujas kompetencijas, supratimą ir pasitikėjimą naujomis technologijomis turi įgyti mokytojai, dėstytojai“, – atsako Jūratė Gamulienė, LINPRA projektų vadovė.

Kauno kolegijos Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros dėstytojų kolektyvas teigia, kad vienas mokymui skirtas robotas paskaitoje gali būti naudojamas tik dviejų studentų. Deja, tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos neturi laboratorijų, turinčių bent po 10 praktikai skirtų robotų. Išbandę virtualios realybės įrangą ir robotų vizualizavimo programas, kurių kai kurios palaiko per 700 robotų, ekspertai mano, kad tai yra lūkesčius pranokstanti alternatyva. Inžinierių rengimui susiduriant su įvairiais iššūkiais, kurių vienas – mažėjantis susidomėjimas šia mokslų sritimi, tai – šviesos spindulys. Kaip ir projektas „VR-PLC: Train the Trainer“, kurio mokymai, šių metų rudenį subūrę Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir įmonių darbuotojus, atskleidė virtualios realybės pritaikymo ir panaudojimo būdus, siekiant apmokyti kitus kolegas bei, žinoma, studentus ir moksleivius.

Svarba suprantama daugeliui, tačiau veikimas – tik mažumai

Aukštųjų mokyklų ir verslo subjektų kuriamos sinergijos svarba, siekiant pritraukti geriausius talentus, kuriant skirtingų sektorių pažangą ar ugdant būsimuosius specialistus, užpildysiančius laisvas darbo vietas – nenuginčijama. Ši yra aktuali ir Pramonei 4.0 – ekonomikos raidos etapui, kuriam būdingas daiktų internetas, robotika, dirbtinis intelektas ir kt. Norint neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos, verslui ir švietimui svarbu ieškoti sinergijos, kaip tai teigia projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ vadovė Lietuvoje J.Gamulienė. Anot jos, švietimo įstaigoms ruošiant jaunuosius specialistus, verslui būtina aktyviai bendradarbiauti, kad mokymo centrai turėtų visą reikiamą informaciją apie realioje darbo aplinkoje vyraujančias tendencijas.

Pramonės 4.0 proveržiui reikalingi jaunieji protai, kurių turimos naujausios žinios, gebėjimas prisitaikyti ir ambicijos leistų įsiūbuoti šalies ekonomiką. Aktyvus domėjimasis technologijų pažanga turėtų būti vis dažniau pastebimas ne tik laisvalaikio veiklose, bet ir profesinėje aplinkoje. Pastariesiems aptariama ekonomikos revoliucija yra unikali galimybė, kuri, anot J.Gamulienės, leidžia įgyti naujausių įgūdžių, kurių neišvengiamai reikės veikiant ateities darbo rinkoje.

Kalbant iš praktinės pusės, pasak Kauno kolegijos Technologijų fakulteto tarptautinės veiklos koordinatorės Viktorijos Gudauskaitės, virtuali realybė – įrankis, leidžiantis su įvairiais procesais, įtaisais ir įranga susipažinti būnant norimoje vietoje patogiu laiku. Tokios technologijos vis dažniau tampa įvairių gyvenimo sričių, įskaitant ir švietimą, palydovėmis. Anot Kauno kolegijos dėstytojų, studentai greitai pamėgsta naujoves. Viena jų yra robotų programavimo aplinka – sukurta simuliacija veikti realioje darbo aplinkoje. Naudojantis kompiuteriu darbas tampa žymiai paprastesnis, o pasitelkus virtualios realybės akinius – ir gerokai praktiškesnis.

Virtuali realybė – naujovė švietime, bet tai turi keistis

Siekiant pramonės proveržio, judant koja kojon su naujausiomis technologijomis, įmones turi pasiekti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ne tik puikiai atliktų pavestas užduotis, bet ir kurtų inovacijoms neabejingą aplinką. Inžinerijos ir kitų sričių specialistų rengimo procesuose technologijos, kaip virtuali realybė, turėtų kuo skubiau atrasti savo vietą, be kurios tikimosi spurto galima būtų sulaukti žymiai vėliau. „Pasitelkę virtualios realybės technologiją mes galime kurti plačias ir lanksčias mokymosi galimybes įvairaus užimtumo studentams“, – inovatyvius sprendimus komentuoja V.Gudauskaitė. Kauno kolegija ir LINPRA, atstovaujanti Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus interesams, yra pagrindiniai tarptautinio projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ partneriai iš Lietuvos. Drauge su dalyviais iš Vokietijos ir Lenkijos yra siekiama apmokyti instruktorius, gebančius naudoti virtualią mokymosi aplinką mokymosi procese.

/by

Robotika Lietuvoje – kada būreliai virs pokyčiais pramonėje?

Publikuota DELFI 

Įvairių žaidybinių robotų konstravimas, jų veikimo programavimas yra viena daugiausia dėmesio sulaukiančių STEM krypties popamokinių veiklų Lietuvoje, tačiau Lietuvos pramonėje robotai diegiami lėtai – Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 procento įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.

Komentuodama padėtį Indrė Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, atkreipia dėmesį į oficialius palyginamuosius „Eurostat“ duomenis, kad Lietuvoje noriau investuojama į nekilnojamąjį turtą, nei į gamybos mašinas, įrengimus. Jeigu pirmu atveju investicijos sudaro apie 8% BVP, tai technologiniam atsinaujinimui buvo skirta tik apie 5% BVP suma.

Tą atspindi ir robotizacijos statistika. Ji skiriama į dvi grupes. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais pramoninius ir paslaugų robotus naudojo 3,8% įmonių, o 2,7% naudojosi robotinio procesų automatizavimo nauda. Tiesa, pastarasis pagal ES statistikos rinkimo metodiką nėra įtraukiamas į robotizacijos rodiklį. Palyginimui, ES šalių vidurkis sudaro 7% pramoninius robotus naudojančių įmonių.

Lietuvoje kol kas trūksta kelių masiniam pritaikymui

Pasaulinė robotų asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje 10-15 pramoninių robotų tenka 10 tūkst. pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis – 119 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis pripažįsta, kad robotizacijos ir automatizacijos lygis Lietuvoje stipriai atsilieka nuo tokių pasaulinių lyderių kaip Vokietija, Pietų Korėja ar Taivanas. Pirma, tai lėmė mūsų inžinerinės pramonės įmonių specifika, kai mūsų pramonė daugiausia buvo ir yra orientuota ne į masinę produktų gamybą, o į mažų ir vidutinių partijų komponentų ar vienetinės užsakomosios produkcijos gamybą, kuriai reikia daugiau rankų darbo. Tai buvo mūsų stiprybė ir išskirtinumas, kai Vakarų šalių gamintojai „perleisdavo“ gaminti mažų partijų produktus pigios darbo jėgos šalims, tokioms kaip Lietuva, o patys pasilikdavo gaminti masinius produktus. Nes robotas, tarkim, Vokietijoje kainuoja tiek pat ar net ir pigiau, o atsiperkamumas dėl darbo jėgos kaštų Vakaruose yra žymiai greitesnis.  Tačiau vis labiau brangstant darbo jėgai šis mūsų privalumas tampa nekonkurencingas. Kito kelio nėra. Tik diegiant inžinerinius, skaitmeninimo sprendimus, valdant gamybą ir procesus, robotizuojant ar automatizuojant gamybą (suprantama, kur įmanoma) galima pakelti našumą ir efektyvumą .

Pasak Manto Lekniaus, bendrovės „VMG Technics“ direktoriaus, robotizacija ir robotų diegimas, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos „Pramonė 4.0“, judėjimo elementai. Kita vertus, Lietuvoje pramonės robotizacijos tempas galėtų būti daug greitesnis, jei ne nepagrįstos baimės, kilusios iš įsitikinimo, jog investicijos į technologijas neatsipirks arba pritrūks kompetencijų šias technologijas valdyti

Automatizacija – kelias į efektyvesnę ir pigesnę gamybą. O norint konkuruoti globalioje rinkoje būtina efektyvinti procesus ir technologijas. Pavyzdžiui, „VMG Technics“ vystomos ir kuriamos technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugos. Vertinant iš sektoriaus perspektyvos, akivaizdu, kad vystant aukštos pridėtinės vertės paslaugas, produktus bei inovacijas ir juos realizuojant rinkoje, užtikrinamas šių investicijų atsiperkamumas. Šį atsiperkamumą kompleksiškai papildo ir kitos automatizacijos naudos: užtikrinamas didesnis produktyvumas, robotai mažiau klysta, atlieka operacijas pavojingose darbo aplinkose ir kita. Todėl automatizacijos investicijų grąža didėja ir vis didės.

Mantas Leknius sako, kad orientuodamiesi į robotizacijos sprendimų kūrimą baldų, maisto, medienos apdirbimo ir kituose sektoriuose pastebi, kad potencialo automatizacijos sprendimų pritaikymui Lietuvos pramonės sektoriuje – apstu.  Sudėtingiausia dalis yra įtikinti, kad įmonėms to reikia, nors Lietuvoje jau kyla daug iššūkių dėl darbo jėgos trūkumo. Pastaruoju metu bendrovė vysto strateginio valstybės projekto statusą turintį pramonės inovacijų parko projektą „VMG Technics R&D Park“, kur bus sutelktas aukštos kvalifikacijos inžinerinis potencialas, vienysiantis kelis šimtus aukštos kvalifikacijos ir kompetencijų darbuotojų.  Turint tokią kompetencijų bazę ir moderniausią pramoninę infrastruktūrą,  bus užtikrintas vienos didžiausių Lietuvoje technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugų tiekėjų statusas.

2022 metų pasaulinėje ataskaitoje pastebėta Lenkija

Tarptautinė robotikos federacija, išleidusi 2022 metų Pasaulinę robotikos ataskaitą, pažymi, kad 2021 metais prasidėjo ryškus robotų panaudojimo augimas. Per vienerius metus pasaulyje įdiegta daugiau nei pusė milijono (517 tūkst.) pramoninių robotų. Europoje pramoninių robotų skaičius ūgtelėjo beveik ketvirčiu (24%) ir pasiekė 84 302 regione veikiančius pramoninius robotus. Pagrindinė paklausos dalis ir toliau siejama su automobilių pramone, nors augo ir tradicinė pramonė, kurioje įdiegtų mechanizmų skaičius padidėjo 51%. Vokietija, kuri yra tarp penkių didžiausių pramoninių robotų rinkų pasaulyje, turėjo 28% iš visų Europoje veikiančių robotų. Antra Italija su 17% ir trečia Prancūzija su 7%.

Tarp Lietuvos kaimynių išsiskiria Lenkija, kuri nuosekliai auga jau kone dešimtmetį. Skaičiuojama, kad per 2022 metus Lenkijoje įdiegta daugiau nei 3,1 tūkst. pramoninių robotų – tai tik neženkliai nusileido 2021 metais pasiektam rekordui, kai pramonėje pradėjo veikti 3,5 tūkst. robotų. Pagrindiniai robotus pasitelkiantys pramonės sektoriai – metalo apdirbimo ir įrengimų pramonė, taip pat automobilių gamybos grandinėje dirbančios įmonės.

Kokios perspektyvos ir galimybės Lietuvai?

Pasak Dariaus Lasionio, siekiant spartinti pramonės sektoriaus technologinį atsinaujinimą, robotizaciją ir automatizaciją, reikalingos kryptingos ir nuoseklios valdžios institucijų paskatos ir investicinės paramos priemonės pramonės įmonėms. Šiai dienai tokių investicinių, paramos priemonių ir projektų labai pasigendama ir tai nėra geras dalykas, lyginant, kaip kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių verslo įmonės investuoja į technologinį atsinaujinimą. „Roges ruošk vasarą“ – sako patarlė. Ir kai visa Europa kalba apie recesiją arba laikiną stagnaciją, pats laikas investuoti į technologijas.

Labai svarbu ir tai, jog be darbuotojų, turinčių reikalingas kompetencijas ir įgūdžius dirbti su naujomis technologijomis, jokia Pramonės 4.0 revoliucija, robotizacija ar skaitmenizacija neįmanoma. Tam reikalinga ir švietimo sistemos orientacija į technologijas ir inžineriją, kurių ugdymas turėtų prasidėti jau mokyklose nuo pradinių klasių.

/by

2023 pirmo pusmečio inžinerijos sektoriaus apžvalga

Lietuvos inžinerinė pramonė 1-ąjį 2023 metų pusmetį išlaikė pramonės lokomotyvo vaidmenį lyginant jos produkcijos dinamiką su bendrais apdirbamosios pramonės rezultatais (be Orlen įtakos). Savo augimu (+8,3 proc. to meto kainomis / +5,9 proc. palyginamosiomis kainomis) inžinerinė pramonė kompensavo tų pramonės šakų praradimus, kurios labiau priklauso nuo namų ūkių vartojimo ir elgsenos (pvz., baldai, mediena, tekstilė ir t.t.).

Išorinis kontekstas:

Lietuvos pramonės įmonės yra integravęsi į ES tiekimo grandines ir jautriai reaguoja ir kertinių rinkų Vakaruose tendencijas. Kol kas ES ekonominėse perspektyvose optimizmo nedaug. Nemenkos skolos ir itin išaugusios palūkanų normos vėsina rinkas ir mažina augimo galimybes. Įmonės susiduria su kritusia paklausa prekėms, sandėliuose susikaupę aukštų sąnaudų laikotarpiu pagaminta produkcija. O praūžusi infliacija paspartino darbo kaštų augimą ir tolesnio didėjimo lūkesčius.

Nors šie metai pramonės sektoriaus įmonėms yra sudėtingi, vis dėlto, reikia nepamiršti, kad iki 2023 m. gamintojai mėgavosi itin sėkminga rekordinių rezultatų atkarpa. Eksportuojančiai pramonei pavyko pasinaudoti dėl pandemijos atsivėrusiomis nišomis, sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, perimti dalį Tolimiesiems Rytams skirtų užsakymų. Vėliau, kertinėms eksporto rinkoms įveikus pandemiją, sekė staigus gamybos ir vartojimo atsigavimas, sulaistytas beprecedenčiais vyriausybių skatinimo planais. Tai suteikė papildomos energijos Lietuvos gamybos ir eksporto plėtrai.

Gamybos ir eksporto vystymasis išliko santykinai atsparus net ir pernai, nepaisant karo Ukrainoje, energetikos šoko, užsivėrusių patogių pigios žaliavos kanalų iš agresorių ir kitų sunkiai prognozuojamų iššūkių.

Tad nenuostabu, kad dabar aukštos palyginamosios bazės efektas veikia neigiamai – kardinaliai pasikeitus išorinėms aplinkybėms, neprarasti augimo pagreičio ir pranokti tokius puikius pastarųjų metų rezultatus sunku. Jautriausiai iš inžinerinės pramonės šakų į pasikeitusias aplinkybes reaguoja gumos ir plastikų bei metalų pramonės šakos. Tuo tarpu, likusios inžinerinės pramonės šakos šiemet išvengė metinio produkcijos apimčių nuosmukio ir išlieka vienu atsparesnių pramonės sektoriaus slankstelių.

Geri ankstesni metai leido gamintojams pasitikti šių metų išbandymus su solidžiomis finansinėmis atsargomis. O tai kol kas suteikia erdvės manevrui šioje iššūkių tiesiojoje ir padeda išsaugoti darbo vietas.

Vis dėlto, antra metų pusė nebus lengvesnė. Nors palūkanų normų didinimo ciklas ir baigėsi, vis dėlto, šiandienos finansų rinkų lūkesčiais, jos aukštumoje išliks bent iki kitų metų antrojo pusmečio. Tai neleis įsibėgėti vidaus paklausos atsigavimui. Įtampą didina ir geopolitiniai veiksniai bei energetikos nešėjų rinkos neapibrėžtumas.

/by

Inžinerinė pramonė demonstruoja atsparumą

VZ.lt 

2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos inžinerinės pramonės produktų eksportas, palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, didėjo 5,6%.

„Šio sektoriaus gaminami aukštųjų ir vidutinių-aukštųjų technologijų produktai yra mažai jautrūs paklausos svyravimams. O ir karo Europoje kontekste jų poreikis karo pramonėje, dažnai finansuojamoje viešojo sektoriaus, yra didelis“, –  komentuoja Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Agentūros analitikų vertinimu, vertinant bendrą eksportą, labai tikėtina, kad, atsižvelgiant į Europos ir viso pasaulio ekonominės raidos scenarijus 2023 m., mažėjančio prekių eksporto tendencijos išsilaikys iki šių metų pabaigos.

Smunkant užsakymams gamintojai gaudo naujas tendencijas, grąžos tikimasi kitąmet

Užsakymų sulėtėjimą pajutę elektronikos gamybininkai šiemet kiek žymesnio augimo neplanuoja ir pardavimų didinimo projektus kreipia į ateinančius metus. Viskas vyktų sparčiau, jeigu pagalių į ratus nekaišiotų bankai.

„Mes turime platų produktų portfelį ir nesame susikoncentravę nei vien į elektronikos prekes, nei vien į profesionalų techniką ar gyventojams skirtus gaminius. Tai gelbėja ir leidžia gana stabiliai dirbti. Žinoma, jaučiame ekonomikos ciklus, bet nėra taip, kad gaminame, gaminame ir vieną dieną viskas sustoja“, – aiškina Darius Gudačiauskas, AB „Vilma“ generalinis direktorius.

Jis neslepia, kad „Vilma“ šiuo metu kuria naujus produktus ir ruošiasi didesniems pardavimams. Šis ciklas ilgas, kai kurių produktų pardavimas nuo jų sukūrimo gali užtrukti ir metus. Todėl dabartinio gaminių projektavimo rezultatai gali pasirodyti tik ateinančių metų pabaigoje.

Kadangi „Vilma“ dalyvauja stambių koncernų konkursuose, todėl kol jie nelaimėti ir sutartys nepasirašytos, D. Gudačiauskas galimų užsakovų pavadinimų neatskleidžia. Tiktai užsimena, kad kuriamos ir naujos elektros instaliacijos, ir buitinės bei profesionalams skirtos valymo mašinos.

Vieni pagrindinių bendrovės užsakovų ankstesniais metais buvo „Alfred Karcher“ (Vokietija) ir „Dynniq Nederland“ (Nyderlandai). Gaminiai – šlavimo, langų valymo mašinos, laistymo įranga, spalvotųjų metalų liejiniai, šviesoforai.

„Mes labai jaučiame, kad gamintojai, kurie teikė užsakymus gaminti produkciją Azijos šalims, grįžta į Europą. Dideli koncernai stengiasi Europai skirtus produktus gaminti vietoje. Siekiame pataikyti į šią tendenciją, kurdami produktus ir siūlydami juos tiek seniems, tiek potencialiems klientams. Tai pagrindinis mūsų fokusas šiuo metu“, – neslepia D. Gudačiauskas.

Kalbėdamas apie šių metų finansinius rezultatus, vadovas prognozuoja, kad jie gali būti panašūs į pernykščius, nes investicijos yra nukreiptos į ateitį.

Barjeras – persidraudimo politika

Sigitas Gailiūnas, elektronikos bei elektros laidų ir kabelių AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, padėtį matuoja pagal statybų ir automobilių pramonei skirtą produkciją. Jo teigimu, Europoje tam tikras sąstingis jaučiamas dėl Skandinavijoje ir Vokietijoje sulėtėjusių statybų. Tačiau transporto sektorius iki šiol veikia stabiliai: nors didelio augimo nėra, kritimo irgi.

„Lietkabelis“ apie 40% produkcijos realizuoja automobilių gamintojams, maždaug 60% parduoda statybininkams.

„Sulėtėjimas juntamas, tačiau skaičiai nėra tragiški. Tai nėra 2008–2009 m. krizė. Be to, gana stabili padėtis Didžiojoje Britanijoje. Ir, žinoma, gynybos pramonės sektorius sparčiai juda pirmyn. Yra NATO projektai, kuriuose dalyvaujame netiesiogiai, per užsakovus. Galvojame, kaip tiesiogiai įsiterpti į šią struktūrą ir gaminti NATO poreikiams. Tam yra įvairūs reikalavimai, kuriuos įgyvendiname“, – pasakoja verslininkas.

Planuojama, kad šių metų bendrovės „Lietkabelis“ finansiniai rezultatai turėtų būti panašūs į pernykščius.

S.Gailiūno nuomone, gamintojų rezultatai galėtų būti geresni, jeigu ne valstybės politika dėl dvigubos paskirties prekių ir bankų spaudžiami stabdžiai, dirbant su trečiosiomis šalimis.

„Pardavimus galėtume padidinti, dirbami su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip, tarkim, Serbija ar Sakartvelas. Tačiau su pinigų pervedimais iš šių šalių būna sudėtinga. Lietuvos banko reikalavimai įstumia komercinius bankus į kampą. Ilgi patikrinimai, trunkantys po pusę mėnesio, kiekvienas patikrinimas įmonei nemažai kainuoja, įšaldomos apyvartinės lėšos, kai jų labai reikia“, – apmaudo neslepia pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad tai jokiu būdu nesusiję su sankcijomis – pirkėjai aiškūs, nekeliantys įtarimų. Bet Vyriausybės ir Lietuvos banko persidraudimo politika dirbtinai stabdo gamybą ir eksportą.

Apie tai, kas galėtų pasotinti apyvartinių lėšų alkį, stabtelėjimą eksporto rinkose pajutusiai pramonei, ne kartą atkreipė dėmesį Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Anot jo, pinigų kaina pakilusi ir esminis dalykas, ko reikia pramonei šiuo metu, – tai apyvartinių lėšų. Jis primena dvi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) priemones, kurios kuo greičiau turėtų pradėti veikti. Tai suplanuoti 600–700 mln. Eur privačių įmonių energetikos projektams ir 900 mln. Eur paskolų investiciniams projektams su valstybės garantija. Manoma, kad tai leistų išvengti didesnio pramonės susitraukimo.

/by

LINPRA dalyvauja švietimo srities projekte „BuildSkills Academy“

2023 m. birželio 26-28 d. Sofijoje (Bulgarija) vyko projekto „Academy for Transitional Skills in the Built Environment” (BuildSkills Academy) įvadinis susitikimas. LINPRA yra viena iš projekto partnerių. Birželio 1 d. prasidėjęs projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos pagal „Erasmus+“ programą, ir jo bendras biudžetas – 3 938 490 eurų. Tris dienas trukusį įvadinį renginį organizavo pagrindiniai projekto ir konsorciumo partneriai – Cleantech Bulgaria Ltd. – Sofijoje įsikūrusi inovacijų paramos tinklo organizacija, aktyviai dirbanti inovacijų skatinimo ir įgūdžių ugdymo srityje. LINPRA projekte bus atsakinga ir atliks komunikacijos srities veiklas.

Konsorciumas vienija 17 partnerių iš 10 Europos šalių, kurie dirbs kartu, siekdami sukurti Europos šalims skirtą sertifikavimo ir žinių bei įgūdžių tobulinimo sistemą, pagal kurią būtų pereinama prie dvigubos pertvarkos – skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos (angl. Twin Trasition) – projekto rėmuose daugiausia dėmesio skiriant statybų sektoriui. Svarbus vaidmuo projekte tenka profesinį mokymą teikiančioms organizacijoms, kurių pagrindinė užduotis bus atnaujinti mokymo programas ir į jas įtraukti atsirandančius naujus reikalingus įgūdžius tvarumo ir skaitmeninimo srityje. Įgyvendinant projektą bus parengta „BuildEnrichedSkills“ metodika, skirta skatinti mokymų, susijusių su realiais darbo rinkos poreikiais, siūlymą, taikant „mokymosi visą gyvenimą“ metodą, įskaitant perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Taip pat bus parengta procedūra, skirta remti profesinio mokymo centrus, kad būtų skatinamas spartus darbo jėgos prisitaikymas prie dvigubos pertvarkos. Kitas svarbus tikslas – sukurti sertifikavimo sistemą, skirtą įgūdžiams ir kompetencijoms, atitinkančioms dvigubos pertvarkos poreikius, kuri taptų pasaulinio lygmens pavyzdžiu tobulinant ir sertifikuojant profesinio rengimo ir mokymo paslaugas.

Projekto metu bus įgyvendinta 12 bandomųjų mokymų 6 šalyse, kuriuose dalyvaus 300 mokinių ir kurie pasieks 100 profesinio mokymo teikėjų, 1 000 įmonių ir 20 Europos lygmens organizacijų statybos įgūdžių srityje, taip bus pasiekta bent 100 profesinio mokymo ir pramonės bendradarbiavimo rezultatų.

/by

„BuildSkills Academy“

Birželio 1 d. prasidėjęs projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos pagal „Erasmus+“ programą, ir jo bendras biudžetas – 3 938 490 eurų. Pagrindiniai projekto ir konsorciumo partneriai – Cleantech Bulgaria Ltd. – Sofijoje įsikūrusi inovacijų paramos tinklo organizacija, aktyviai dirbanti inovacijų skatinimo ir įgūdžių ugdymo srityje.

LINPRA projekte bus atsakinga ir atliks komunikacijos srities veiklas.

Konsorciumas vienija 17 partnerių iš 10 Europos šalių, kurie dirbs kartu, siekdami sukurti Europos šalims skirtą sertifikavimo ir žinių bei įgūdžių tobulinimo sistemą, pagal kurią būtų pereinama prie dvigubos pertvarkos – skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos (angl. Twin Trasition) – projekto rėmuose daugiausia dėmesio skiriant statybų sektoriui. Svarbus vaidmuo projekte tenka profesinį mokymą teikiančioms organizacijoms, kurių pagrindinė užduotis bus atnaujinti mokymo programas ir į jas įtraukti atsirandančius naujus reikalingus įgūdžius tvarumo ir skaitmeninimo srityje. Įgyvendinant projektą bus parengta „BuildEnrichedSkills“ metodika, skirta skatinti mokymų, susijusių su realiais darbo rinkos poreikiais, siūlymą, taikant „mokymosi visą gyvenimą“ metodą, įskaitant perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Taip pat bus parengta procedūra, skirta remti profesinio mokymo centrus, kad būtų skatinamas spartus darbo jėgos prisitaikymas prie dvigubos pertvarkos. Kitas svarbus tikslas – sukurti sertifikavimo sistemą, skirtą įgūdžiams ir kompetencijoms, atitinkančioms dvigubos pertvarkos poreikius, kuri taptų pasaulinio lygmens pavyzdžiu tobulinant ir sertifikuojant profesinio rengimo ir mokymo paslaugas.

Projekto metu bus įgyvendinta 12 bandomųjų mokymų 6 šalyse, kuriuose dalyvaus 300 mokinių ir kurie pasieks 100 profesinio mokymo teikėjų, 1 000 įmonių ir 20 Europos lygmens organizacijų statybos įgūdžių srityje, taip bus pasiekta bent 100 profesinio mokymo ir pramonės bendradarbiavimo rezultatų.

/by

Laivus projektuojanti inžinierė: profesijos pasirinkimą lemia ne lytis, o gebėjimai

Publikuota Lrytas.lt 

Nors XXI amžius dažnai vadinamas lygių galimybių amžiumi, tačiau vyrų ir moterų galimybėms vienodėjant, požiūris į profesijas kaip vyriškas arba moteriškas beveik nesikeičia. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, 2022 m. aukštosiose ir profesinėse mokyklose studijuoti inžineriją, gamybą, miškininkystę, architektūrą, informacijos bei ryšio technologijas vyrai rinkosi kelis kartus dažniau nei moterys, o sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, paslaugų asmenims, švietimo ir menų srityse situacija buvo priešinga.

Pasak psichologės Loretos Vaičaitytės, kad profesijos tebeskirstomos į vyriškas ir moteriškas, labiausiai lemia vaikų auklėjimas ir tai, kokius elgesio modelius jie mato šeimoje, žiniasklaidoje, mokykloje. Paaugliai ir jaunimas jautriai reaguoja į klasiokų, draugų pastabas, tėvų ir mokytojų nuomonę, kuri kartais būna labai konservatyvi.

„Pavyzdžiui, tėtis grįžta iš darbo ir piktinasi, kad jo kolegės nieko nesupranta, geriau eitų dirbti moteriškų darbų. Kai tai vyksta nuolat, vaikas padaro išvadą, kad darbai iš tiesų yra vyriški ir moteriški. Jei talentas ar noras labai stiprus ir vaikas pasitiki savimi, jis tiesiog daro, siekia tikslų ir nesvarbu, ką pasakys aplinkiniai. Bet retas turi tokių vidinių resursų. Pažįstu berniukų, kurie gėdijasi ar net meta muzikos mokyklą, nes tai „nekieta“, „nevyriška“, kaip ir mergaičių, norinčių lankyti futbolą ar robotiką, bet nelankančių, nes kaip gi tai atrodys?“, – sako „visipsichologai.lt“ psichologė L. Vaičaitytė.

Vienintelė mergina kurse

Laivų inžiniere projektuotoja Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje dirbanti Laurita Rašinskė sako, kad mokyklos laikais neplanavo rinktis tokios specialybės, nes apie ją tiesiog nebuvo informacijos. Kadangi patiko informatika, matematika, mergina įstojo į informatikos inžineriją Klaipėdos universitete, bet pastudijavusi pusmetį suprato, kad ši sritis ne jai, ir pasirinko laivų inžineriją. Minčių, jog pasirinkta profesija yra vyriška, buvo kilę, ypač studijuojant.

„Pradėjusi studijuoti laivų inžineriją, buvau tarp kursiokų vienintelė mergina, tad natūraliai kildavo minčių, kad pakliuvau į vyrišką profesiją. Bet to nesureikšminau, tiesiog studijavau toliau, nes man patiko. O jau įsidarbinus pojūčio, kad ši profesija vyriška, iš viso neliko, nes kolektyve dirba apie 40 proc. moterų. Tiesa, daugelis jau vyresnio amžiaus – matyt, anksčiau ši sritis moterims atrodė patrauklesnė“, – svarsto pašnekovė.

LAMABPO duomenys rodo, kad 2022 m. inžineriją, gamybą ir statybą aukštosiose mokyklose rinkosi studijuoti apie 12 proc. vyrų ir apie 3 proc. moterų, profesinio mokymo įstaigose virš 80 proc. stojančiųjų į inžinerijos bei inžinerines profesijas yra vyrai. Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio, inžinerija išties dažnai laikoma labiau vyriška sritimi, nors realybėje inžinieriais sėkmingai dirba abiejų lyčių atstovai.

„Jei kalbėtume apie profesijas, kurios reikalauja itin sunkaus fizinio darbo, tuomet jas tikrai galime vadinti vyriškomis, nes vyrai natūraliai yra fiziškai stipresni. Bet ir čia matome pokyčių, nes sunkius darbus pakeičia automatizuoti, robotizuoti sprendimai, todėl vis mažiau lieka fizinio kontaktinio darbo. Tačiau inžinerija yra ne iš tokių sričių, šis darbas susijęs su protine veikla, tad lytis tikrai neturi jokios įtakos nei studijų, nei karjeros sėkmei. Matome, kad situacija pamažu keičiasi, merginos atranda tiksliuosius mokslus, tad yra vilčių, jog inžinerijai pavyks atsikratyti „vyriškos“ srities šleifo“, – sako LINPRA vadovas.

Psichologės L. Vaičaitytės teigimu, nors lygių galimybių srityje pasiekta daug, tačiau nederėtų pamiršti, kad dar visai neseniai moterų ir vyrų teisės ir pareigos buvo labai skirtingos: moterys neturėjo teisės balsuoti, studijuoti universitete, dirbti kvalifikuotą darbą, paveldėti turto. Iš vyro buvo tikimasi, kad jis dirbs, uždirbs arba perims tėvų ar uošvių verslą, o moteris turėjo būti gera žmona, auginti vaikus ir rūpintis namais. Šie stereotipai liko žmonių pasąmonėje ir „išlenda“ įvairiose situacijose, pavyzdžiui, renkantis profesiją.

„Atlikti tyrimai rodo, kad stereotipai, arba kitaip „proto vabalai“, formuojami nuo ankstyvos vaikystės. Mergaitės nesąmoningai ruošiamos būti rūpestingomis, geromis, turi būti ramesnės, nesavanaudės, atkreipti dėmesį į kitų jausmus, išklausyti, kai tuo tarpu berniukams yra suteikiama daugiau laisvės, daugiau leidžiama eksperimentuoti, jie mažiau kontroliuojami. Tėvai paprastai nepastebi juos veikiančių stereotipų, o kol to neįsisąmoniname, negalime pakeisti. Tik pradėdami klausti savęs, ar vienodai elgiamės tiek su sūnum, tiek su dukra, ar nesam vienam atlaidesni, o kitam griežtesni, galime pradėti stabdyti save ir keisti elgesį, o tuo pačiu – ir elgesio modelį vaikui“, – sako ji.

Stiprinti pasitikėjimą savimi

Paklausta, kaip atrodo laivų inžinierės projektuotojos darbas, L. Rašinskė pasakoja, kad dažniausiai dirba prie žvejybinių laivų iš Danijos arba Lenkijos. Gaunami preliminarūs viso laivo brėžiniai, pagal kuriuos 3D erdvėje yra modeliuojama atitinkama laivo korpuso dalis. Vėliau suderintas modelis perkeliamas į itin detalius brėžinius, kurie kartu su išsamiomis detalių pjovimo instrukcijomis keliauja laivų statybos specialistams. Visas procesas užtrunka apie porą mėnesių.

„Šis darbas nėra monotoniškas, nes nors laivai atrodo panašūs, jie išties skiriasi, todėl skirtingos ir jų dalys. Kartais tenka ieškoti sprendimų, kaip geriau atlikti gautą užduotį, todėl prireikia ir platesnio požiūrio, ir kūrybiškumo. Man patinka ir pats procesas, kai iš pradžių matai tik tuščią kompiuterio langą, o vėliau jame pamažu sukuri konkretų, apčiuopiamą dalyką. Kartais būna galimybė gyvai pamatyti laivo statybos procesą, tuomet pamatau ir savo kurtas dalis realybėje – apima pasididžiavimas savo darbu. Šioje srityje jaučiuosi atradusi save“, – sako ji.

Pasak L. Rašinskės, inžinerinių sričių studijos daugeliui atveria plačias galimybes, nes yra didelis specialistų poreikis, lengva susirasti darbą, daryti karjerą. Todėl jei tik yra noro ir gebėjimų, patinka tikslieji mokslai, ji pataria visiškai nekreipti dėmesio, ar esi mergina, ar vaikinas, nes inžinerinės specialybės vienodai tinka visiems. Be to, merginos turi ir privalumų – jos gali būti kruopštesnės ir atidesnės, o inžinerijoje šios savybės yra svarbios ir reikalingos.

Psichologė sako, kad rinkdamasis būsimą profesiją jaunas žmogus galėtų labiau atsilaikyti prieš visuomenės spaudimą ir stereotipus stiprindamas pasitikėjimą savimi ir atrasdamas savo talentus.

„Padėtų talentų atradimų, pasitikėjimo savimi stovyklos, patyriminiai kursai. Palaikymas, manau, galėtų ateiti ir per žiniasklaidą, pasakojant apie moteris, dirbančias robotikoje, informacinėse technologijose, inžinerijoje, ir vyrus, dirbančius mokytojais, socialiniais darbuotojais, aktoriais, šokėjais“, – įsitikinusi L. Vaičaitytė.

/by

Už nuopelnus šalies pramonei apdovanoti Lietuvos inžinieriai

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA trisdešimtmečiui skirto renginio metu už nuopelnus šalies inžinerijos pramonei apdovanoti Virgilijus Pamakštis („Axioma Metering“ technologijų skyriaus vadovas), Romaldas Antanavičius („Ekspla“ vyr. inžinierius konstruktorius) ir Giedrius Vaičiukynas („Novameta“ produkto vadovas). Specialus apdovanojimas skirtas ir bendrovei „Precizika Metrology“, kuri yra vienintelė asociacijos LINPRA narė nuo pat jos įsiteigimo 1993 metais.

Tą pačią dieną be LINPRA šventinio vakaro vyko ir konferencija „Making Industry 4.0 Real, organizuota kartu su digitech asociacija „Infobalt“ bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK. Rekordinius pardavimus 2022 metais skaičiavusios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, IT ir kitų gamybos sektorių, valdžios ir švietimo įstaigų atstovai konferencijos diskusijoje ieškojo sprendimų, kaip į vieną sparčiausiai šalyje augančių pramonės šakų pritraukti kuo daugiau šalies jaunimo.

„Trūkinėja tiekimo grandinės, tvyro neapibrėžtumas dėl žaliavų kainų, kas savaitę keičiasi užsakovų nuotaikos. Visa tai lengviau įveikė tos įmonės, kurios jau kone dešimtmetį dėmesį skiria gamybos ir pardavimų procesų skaitmeninimui, naujausių technologijų diegimui. Būtent tai leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir nepakliūti į uždarą stojančios gamybos, pilnų sandėlių ir išnykusių užsakymų ratą. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės gyvena jau naujoje realybėje ir yra tapusios patikimais partneriais užsakovams“, – sakė Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos gamyklos „Harju elekter“ direktorius.

Lanksčiai pasikeitęs ir prie krizės diktuojamų sąlygų prisitaikęs šalies inžinerijos veidas 2022 metais fiksavo rekordinę 6,8 mlrd. eurų apyvartą. Tuo pat metu sparčiai augantis sektorius vis dažniau susiduria su ribotos darbo jėgos pasiūla. Tą liudija ir specializuotų aukštųjų mokyklų programų studentų skaičius – šiandien jau akivaizdu, kad po kelerių metų darbo rinkoje naujų kvalifikuotų specialistų trūkumas bus kritinis. Kartu trūks ir aukštųjų technologijų uždavinius suprantančių vidutinio bei pagalbinio lygio techninių specialistų.

Tuo tarpu informacijos ir ryšių  (IRT) sektorius per 2022 metus Lietuvoje augo 13 proc., o šioje srityje dirba maždaug 50 tūkst. šalies gyventojų. Sparčiam IT sektoriaus augimui Lietuvoje įtakos turėjo skirtingi veiksniai, svarbiausi jų – IT paslaugų centrų atsiradimas, užsienio patirtis, kartų kaita ir esamo potencialo išnaudojimas. Tačiau teigti,  kad Lietuva yra sukūrusi idealią infrastruktūrą inovacijoms, kol kas dar per drąsu. To priežastis – įvairios ryšių infrastruktūros problemos: reguliavimas, administracinė našta, biurokratiniai barjerai.

„Šiandien skaitmeninių technologijų specialistų rinka išgyvena vadinamąjį „talentų karą“ – skirtingos verslo šakos nuolat kovoja dėl geriausių savo srities profesionalų, kurių kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Tačiau Lietuvos universitetuose absolventų skaičius nedidėja tiek, kiek kasmet auga verslas. Rinkos sektorius ypatingas tuo, kad vystosi labai greitai ir yra labai specializuotas. Jame ypač svarbu deramai investuoti į mokymus, stiprinti IT specialistų parengimą, sudaryti palankesnes sąlygas atvykti IT specialistams iš užsienio šalių“, – teigė „Infobalt“ direktorius Virgilijus Dirma.

LINPRA duomenimis, vien šiuo metu viešai deklaruoti Lietuvos inžinerijos pramonės lyderių planai apima daugiau nei 6 tūkst. naujų darbo vietų visoje Lietuvoje.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė pastebi, kad „Pramonė 4.0“ keičia ne tik gamybos procesus, darbo organizavimą, visą vertės grandinę, tačiau veikia ir švietimo sistemą, kuri privalo keistis. Jaunų žmonių ugdymo tikslas – įgalinti juos veikti savarankiškai, spręsti problemas itin į technologijas orientuotame, itin sudėtingame ir itin efektyviame darbo pasaulyje. Profesinis mokymas turi būti orientuojamas į procesus ir praktiką, o tokį požiūrį gali užtikrinti tik glaudus įmonių ir profesinio mokymo centrų bendradarbiavimas, leidžiantis daugiau jaunų žmonių pritraukti į inžineriją. Teorija išlieka tramplynu, leidžiančiu žinias taikyti realybėje, labiau motyvuoja mokytis, pritraukia daugiau jaunuolių.

Asociacijos „Infobalt“ direktorius Virginijus Dirma atkreipė dėmesį, kad sparti inovacijų revoliucija pateikė kitą švietimo modelį ateičiai ir šiandien kalbame apie „Švietimą 4.0“, kuris reikalauja naujo požiūrio į žmogiškųjų išteklių ugdymą, leidžiančio konkuruoti skaitmeniniame amžiuje. Todėl „Švietimas 4.0“ turi suderinti savo tikslus su „Pramonės 4.0“ tikslais, kad švietimo įstaigos ir įmonės galėtų bendradarbiauti, būtų kuriama mokinių ateitis.

Anot Tomo Prūso, globalūs sukrėtimai visiems inžinieriams garantavo bemieges naktis, tačiau tuo pat metu leido visam pasauliui parodyti, kad esame kūrybiškų ir darbo nesibaidančių profesionalų šalis. Vilniuje vykusioje konferencijoje šie savo profesijos lyderiai pristatė ir diskutavo, kaip šiandienos sėkmę galima būtų paversti ilgalaike Lietuvos vizitine kortele ir pasiekti, kad šūkis „Lietuva 2030 – inžinerijos šalis“ taptų realybe.

/by

Sėkmę jaunųjų inžinierių čempionate moksleiviams atnešė limonadas ir originaliai papasakotos istorijos

Publikuota 15min 

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad limonado gaminimas ir istorijų pasakojimas neturi nieko bendro su tiksliaisiais mokslais, mechanika bei inžinerija. Vis tik šiemet pirmą kartą Lietuvoje surengto STEAM TEAM nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato dalyviai įrodė, kad yra kitaip. Pasitelkę fantaziją ir tūkstančius skirtingų detalių, moksleiviai konstravo Goldbergo mašinas, galinčias ir gaminti limonadą, ir pasakoti istorijas. Originaliausi įrenginiai pergalę bei piniginius prizus atnešė gimnazistų komandai iš Vilniaus licėjaus ir moksleiviams iš Panevėžio robotikos centro.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA rengiamame čempionate dalyvavusios komandos turėjo sukonstruoti Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį mechaninį įrenginį, kai vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.

„Goldbergo mašinos konstravimas leidžia moksleiviams patiems kurti, pasitelkiant mokslo žinias ir fantaziją, bei iš karto išbandyti, kaip jų kūrinys veikia, taip pat supažindina su įvairiais inžinerijos principais. Tai, kaip įvairiai komandos atliko užduotis, kokių skirtingų mechanizmų sukūrė, kokius originalius tikslus sau išsikėlė, parodo, kad moksleiviai turi viską, ko reikia šiuolaikiniame pasaulyje – kūrybiškumą, analitinį mąstymą, žinias ir begalinę motyvaciją“, – sako LINPRA vadovas Darius Lasionis.

Čempionato finale Vilniuje dalyvavo 10 komandų – po penkias 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų kategorijose, laimėjusias pirmas vietas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje vykusiuose pusfinaliuose. Iš viso čempionate dalyvavo 46 komandos iš skirtingų šalies miestų ir miestelių.

Komandų užduotis buvo per kiek daugiau nei dvi valandas sukonstruoti veikiančias Goldbergo mašinas ir jas pristatyti komisijai, kuri išrinko po vieną nugalėtoją iš moksleivių ir gimnazistų kategorijų.

Moksleivių kategorijoje 1-ą vietą užėmė Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komanda „Zitrone“, o gimnazistų kategorijoje – Vilniaus licėjaus komanda „Mox fabrum“. Pirmų vietų nugalėtojai buvo apdovanoti 1000 eurų piniginiais prizais ir taurėmis. Taurės atiteko ir 2-3 vietų nugalėtojams, visi dalyviai gavo ir „STEAM TEAM“ kuprines.

Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komandos „Zitrone“ nariai Ignas ir Modestas sutaria, kad jiems padėjo laimėti išskirtinė idėja Goldbergo mašinos pagalba sukurti produktą – limonadą.

„Daug kas konstravo mašinas panašiu principu, kai paspaudžiamas mygtukas, pastumiama detalė. O mes norėjome sukurti konkretų produktą. Mūsų projektas buvo padarytas iš daugybės dalių, naudojant įvairiausias technologijas: ir medieną, ir 3D spausdinimą, ir paprasčiausiai kartoną, visaip derinant juos tarpusavyje“, – vienas per kitą pasakoja panevėžiečiai ir priduria, kad už laimėtą piniginį prizą planuoja įsigyti įvairių detalių naujiems projektams, taip pat galvoja apie droną.

Gimnazistų kategorijoje laimėjusią Vilniaus licėjaus komandą „Mox fabrum“ sudarė penki nariai Kristupas, Rūta, Domas, Rusnė ir Dovydas, o jų sukonstruota Goldbergo mašina veikdama pasakojo istoriją. Tam prireikė labai daug skirtingų medžiagų, detalių ir mechanizmų. Gimnazistai naudojo kartoną, medieną, viską nudažė, reikėjo ir daug varžtų, taip pat kelių mikrovaldiklių ARDUINO, mikrokompiuterių RASPBERRY PI, lempučių.

Komandos narių teigimu, norėjosi ne vien sukurti Goldbergo mašiną su riedančiu rutuliuku, bet kažką kitokio, kad visas įrenginio veikimo procesas tarsi pasakotų istoriją. Tam pasitarnavo ir tokie įkomponuoti elementai, kaip siūlų ar degtukų deginimas, suteikę kūriniui originalumo, o jo kūrėjams padovanoję pergalę.

Čempionato finalininkų darbus vertino komisija, kurios nariai buvo LINPRA direktorius D. Lasionis, UAB „Ekspla“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas, VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys ir VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. Renginį vedė TV laidų vedėjas Robertas Petrauskas.

/by

T. Prūsas: Trisdešimt nepriklausomos inžinerinės pramonės metų

Publikuota 15min.lt 

Net didelei daliai šių dienų Lietuvos verslo lyderių 1993-ieji jau uždengti prisiminimų rūku. Tai buvo permainų ir virsmų epocha, kai sovietinė pramonė virto, dalis buvo privatizuojama ir stengėsi keistis, dar kiti verslai startavo nuo nulio. Tačiau būtent tada, 1993-iųjų sausio 12 dieną, 8  organizacijos (tarp kurių valstybės ir verslo įmonės, universitetas) pasirašė steigimo sutartį, o tų pačių metų gegužės 13 dieną įregistravo Elektrotechnikos pramonės asociaciją, kuri ne kartą transformavosi iki šiandienės modernios LINPRA organizacijos, šį mėnesį mininčios trisdešimtmetį. Dabar Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė gali ne tik svajoti apie realiai pasiekiamą tikslą, kad 2030-aisiais metais Lietuva būtų inžinerijos šalimi. O tai buvo neįsivaizduojama atkūrus nepriklausomybę, kai kone kas penktas (17,8 proc.) gyventojas dirbo žemės ūkyje.

Kaip viskas keitėsi? Šiandien jau retas vilnietis galėtų pasakyti, kuo užsiėmė „Vilniaus Vingis“, legendose apipinta „Sigma“, tik pavadinimuose išlikusi „Vilniaus grąžtų gamykla“, kitus šalies regionus garsinusios Panevėžio „Ekranas“,  Šiaulių „Nuklonas“, Utenos laboratorinių elektros krosnių gamykla ir kitos.

Tie trys LINPRA istorijos dešimtmečiai gerai iliustruoja ir virsmus, kuriuos išgyveno šalies inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės. Pirmasis dešimtmetis iki pat Rusijos krizės 1998 metais pasižymėjo iš esmės sovietinio palikimo perdalijimu ir bandymu modernizuoti naujai realybei. Krizė iš dalies padėjo – nukirto dar likusias bambagysles su likusia post-sovietine pramone, teko neišvengiamai persiorientuoti į artėjančios narystės Europos Sąjungoje ritmą. Kartu šis laikotarpis iki 2004-ųjų tapo ir reikšmingų užsienio investicijų metais, kai privatizuotos sovietinės įmonės perėmė Vakarų technologijas, jų deleguoti vadybininkai privertė persikvalifikuoti ir su nauja kokybe dirbti dar sovietine patirtimi kvėpuojančius inžinierius.

ES narystė inžineriją ir technologijų pramonę privertė keistis iš esmės. Diegdama šiuolaikinius vadybos sprendimus, perimtus iš Skandinavijos, Vakarų Europos šalių, didindama našumą ir efektyvumą, koja kojon žengdama su technologijų kaita, skaitmeninimo, pramonės automatizavimo sprendimais Lietuva pradėjo niekuo nebenusileisti aukštąsias technologijas naudojančioms pasaulinėms lyderėms. O struktūrinė ES parama padėjo keisti visus pramonės sektorius. Ne tiek ES lėšos, kiek žinios, technologijos ir know-how  leido kokybiškai naują lygį pasiekti daugeliui įmonių. Tam padėjo ir naujos valstybės paskatos (finansiniai mechanizmai) investuoti. Atsivėrė galimybės, kurios jau niekuo nebebuvo susijusios su sovietiniu palikimu.

2007-2008 metų finansų krizė Lietuvos inžinieriams pasijautė savotiškai – pasaulyje pradėta ieškoti alternatyvių tvarų augimą galinčių užtikrinti partnerių, ir dirbti nebijantys lietuviai čia tapo rimtai svarstoma galimybe. Būtent krizės pamokos paskatino į Lietuvą pažvelgti tarptautiniams gigantams, kurie palengva pradėjo tikrinti mūsų personalo ir infrastruktūros potencialą. Šiuos procesus tik iš dalies pakeitė pastarųjų metų pandemija. Gal net priešingai, ankstesni svarstymai gyvai leido patikrinti ir įrodyti, kad Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė yra patikimas pasaulinių tiekimo grandinių partneris. Tuo pat metu dėl geografinės padėties ir geopolitinės situacijos gerokai patrauklesnis globalios rinkos lyderiams.

Būtent pandemijos metais pradėjo ryškėti naujas ne tik inžinerijos pramonės iššūkis – tai kvalifikuotos darbo jėgos išteklių ribotumas. Čia mintyse ne tik aukščiausios kvalifikacijos inžinieriai, ne ką mažiau svarbūs yra suvokimą ir patyrimą turintys meistrai, sugebantys valdyti aukštųjų technologijų įrangą, būti ta esmine dalimi tarp projektų ir idėjų brėžiniuose bei realių pjaustančių, lituojančių ar spaudžiančių įrengimų.

Rekordiniais 2022 metais Lietuvos inžinerinė pramonė pasiekė net 6,8 mlrd. eurų apyvartą (be PVM ir akcizų). Skaičiuojama, kad šalies eksporte inžinerijos ir technologijų dalis siekia apie penktadalį visų pardavimų. Galima prisiminti, kad po paskutinės 2007-ųjų krizės šio sektoriaus metinės pajamos tesiekė 2,55 mlrd. eurų.

Kur toliau ves Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės kelias?

Į atvirą klausimą atsakyti sudėtinga, nes antrus metus vykstantis karas Ukrainoje tėra tik akivaizdus ne ką mažiau intensyvių kovų pasaulinėje gamybos pramonės rinkoje pavyzdys. Joje nešaudo patrankos ir nežūsta kariai, tačiau verslai kovoja žūtbūtines išlikimo kovas. Lietuva gali džiaugtis savo šiandien turimais technologiniais pranašumais, Vakarų partnerių pasitikėjimu, leidžiančiu pirmiems pasinaudoti inovacijų vaisiais. Tačiau jau minėtas darbo jėgos trūkumas, vėl kylantys laisvos prekybos barjerai, žaliavų ir išteklių tiekimo sutrikimai prie visa to prideda ir nemažą klaustuką.

Pastaraisiais metais LINPRA daug dėmesio ir skiria dviem aktualiausioms kryptims. Pirma, prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą, taip užtikrinant inžinerinės pramonės ateitį. Antra, tai eksporto skatinimas ir eksporto barjerų naikinimas, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška.

Turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, iš kurių sąrašo karo metais tikrai nedingo ir ypatingo dėmesio vis dar reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius, ieškant naujų būdų motyvuoti ir rinktis inžinerijos įmonių siūlomą karjerą.

Per trisdešimt pokyčių metų LINPRA adaptavosi ir sustiprėjo, todėl toliau išliks bendrus Lietuvos inžinerinės pramonės interesus ginančiu stabilumo simboliu. Gegužės 25 dieną LINPRA kartu su partneriais organizuojamoje konferencijoje „Industry 4.0“ apie šių dienų pasirinkimus diskutuos visi šiandienos pramonės lyderiai. Esu tikras, kad visi kartu rasime tiesų kelią į užtikrintą inžinerinės pramonės ir Lietuvos ateitį.

/by