Pramonei „lean“ nebeužteks, reikia technologijų

Straipsnio autorė Eglė Markevičienė, „Verslo žinios

Lietuvos pramonė ligi šiol augo daugiausia dėl žemų technologijų sektorių ir sutartinės gamybos. Europai žengiant ketvirtosios pramonės revoliucijos keliu, Lietuvos įmonės privalo investuoti į gamybos skaitmeninimą, automatizavimą, robotizavimą. Antraip jų produktai eksporto rinkose taps nebereikalingi.

Lietuvos pramonės gamybos mastas vien per pastaruosius 5 metus išaugo trečdaliu, o 62% visų jos užsakymų generuojami eksporto rinkose – tai 2 kartus daugiau nei vidutiniškai ES. 80% lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka ES rinkai. Darbo jėgos trūkumas skatina Lietuvos pramonininkus susitelkti į efektyvumo didinimą – dabar jie pagamina beveik 50% produkcijos daugiau nei prieš ekonominę krizę, bet su 14% mažiau darbuotojų, skaičiuoja Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos inovacijų centro ekspertas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai.

Grėsmingoji pusė

Įspūdingi Lietuvos pramonės augimo ir eksporto skaičiai turi ir mažiau optimistinę pusę, atkreipia dėmesį jis.

„Išaugęs gamybos efektyvumas pasiektas investuojant į procesus – diegiant „lean“ ir kitas sistemas, tačiau beveik neinvestuojant į procesų automatizavimą, robotizavimą, skaitmeninimą“, – tvirtina jis.

Tai, anot p. Izgorodino, rodo lėtas Lietuvos pramonės produktyvumo augimas: per pastaruosius 5 m. jis ūgtelėjo 14%, tačiau iki 2016 m. trypčiojo vietoje, o proveržis užfiksuotas tik 2017 m. Eurostato duomenimis, vienas Lietuvos pramonės darbuotojas 2016 m. kūrė 19.100 Eur pridėtinės vertės, o Vokietijoje – beveik 74.000 Eur, Švedijoje – apie 90.000 Eur. ES pramonės vidurkis – 62.000 Eur, arba daugiau nei 3 kartus daugiau nei Lietuvoje.

Pono Izgorodino vertinimu, didžiausia grėsmė Lietuvos pramonei kyla dėl jos struktūros – net 75% jos gamybos masto, pridėtinės vertės ir apyvartos kuria žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kuriuose dirba 85% Lietuvos pramonės darbuotojų. Be to, pastarąjį dešimtmetį šalies pramonės struktūra iš esmės nepakito – inovatyvių sektorių indėlis į pramonės struktūrą išliko toks pat kaip 2007 m.

Tai, anot eksperto, reiškia, kad žemesnių technologijų sektoriai ir nemaža dalis sutartine gamyba užsiimančių įmonių, dėl augančių atlyginimų netenkančių pigios darbo jėgos konkurencinio pranašumo, netrukus gali atsidurti rizikos zonoje.

Jo įsitikinimu, vienintelė išeitis Lietuvos pramonei – kreipti investicijas ne gamybos pajėgumams didinti, o gamybai skaitmeninti, automatizuoti, robotizuoti.

Anot jo, robotizavimo ir skaitmeninimo tendencija Europoje matoma vis ryškiau, ją rodo čia augantys gamybos mastai mažėjant darbuotojų skaičiui pramonėje. Pvz., Danijoje po krizės pramonės gamyba išaugo 23,4%, o darbuotojų skaičius sumažėjo, panašios tendencijos fiksuojamos Belgijoje, Nyderlanduose, kitose šalyse.

Nespėja robotizuoti

Lietuvos pramonės įmonės šiuos uždavinius, regis, supranta – robotizavimo sprendimų paklausa šiuo metu viršija pasiūlą.

„Šiandien su įmonėmis kalbamės dėl projektų, kurie bus diegiami tik kitais metais. Šiemet teko atsisakyti bent 6 projektų, nes nespėtume įvykdyti darbų užsakovo pageidaujamais terminais“, – pasakoja Vytautas Kazlauskas, robotikos sprendimus diegiančios UAB „Robotex“ direktorius.

„Robotex“ pramoninius robotus yra diegusi įmonėse „Suslavičius-Felix“, „Nordic Sugar“, „Klaipėdos mediena“, „Klaipėdos baldai“, „Šilalės mediena“ ir kt.

Kita vertus, Lietuvos pramonės robotizavimo mastas kol kas nedidelis, pripažįsta jis. Labiausiai šia linkme yra pasistūmėjusios standartinius produktus gaminančios didelės gamyklos, dirbančios 24 val. per parą. Jos aiškiai mato, kad diegti robotus apsimoka, nes jie pakeičia nemažą būrį darbuotojų ir taip sumažina sąnaudas. Anot p. Kazlausko, tokiu atveju roboto atsipirkimas galimas per porą metų ir tokie terminai verslininkus paprastai tenkina.

„Tačiau įmonės, kurios dirba 2 ar 3 pamainomis, procesų robotizuoti dar neskuba – atsipirkimas ilgesnis. Nors susidomėjimą jau rodo“, – pastebi p. Kazlauskas.

Pasak „Robotex“ vadovo, dažniausiai Lietuvoje robotizuojama funkcija yra produktų sudėjimas ant padėklų – tai monotoniškas, imlus darbui procesas, kai paprastai reikia nemažai fizinės jėgos.

Skaitmeninis išsigelbėjimas

Šiaulių dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ gamybą skaitmeninti ėmėsi siekdama išbristi iš sunkios finansinės padėties – įmonei grėsė bankrotas.

„Neturėjome kito pasirinkimo, tik keistis – greitai ir nedarydami klaidų“, – sako Žilvinas Dubosas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius.

Naujų akcininkų valdoma bendrovė ryžosi esminėms permainoms. Atsisakė pigių dviračių gamybos, perėjo į vidutinio ir aukštesnio lygio segmentą, didžiausią dėmesį skyrė elektrinių dviračių gamybai. Kiti svarbūs žingsniai – pradėjo diegti taupiąją gamybą („lean“), o didelė dalį gamybos ir valdymo procesų skaitmenino.

„Pradėjus diegti „lean“, paaiškėjo, kad tam reikia nemažai žmogiškųjų resursų. Kad to išvengtume, pradėjome skaitmeninti gamybą ir procesus. Sujungėme žmones ir įrangą į vieną organizmą ir tai dabar leidžia realiu laiku turėti objektyvią, be pagražinimų, informaciją, suteikia galimybę realiu laiku reaguoti į iššūkius, problemas, šalinti nesklandumus“, – pasakoja p. Dubosas.

Šiuo metu gamykloje jau skaitmeninta apie 70% darbo vietų iš 500. Artimiausiu laiku numatoma skaitmeninti iki 90% darbo vietų, o gamybą planuoti pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Per praėjusius metus (bendrovės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais – prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.) „Baltik vairo“ pardavimo pajamos paaugo 20%, iki 36,7 mln. Eur. Keturių naujų finansinių metų mėnesių pajamos pašoko daugiau kaip 60%.

Robotai pinga

„Kad „Terekas“ išliktų konkurencingas pasaulio rinkoje, imamės robotizuoti ir skaitmeninti, kad technologijas sujungtume ir jos viena su kita susikalbėtų. Tik taip galima išgauti didelį efektyvumą. Jei į tai neinvestuosime, sąnaudos nutemps į dugną“, – kalba Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“, kuriančios ir gaminančios inovatyvias PET pūtimo mašinas, vadovas.

Anot jo, šiuo metu „Tereke“ dirba per 130 žmonių ir tikimasi, kad pavyks gamybos mastą padidinti 2 kartus, nedidinant darbuotojų skaičiaus. Dalį šio plano planuojama įgyvendinti su ES parama pagal priemonę „Regio Invest LT+“, projekto vertė – 4,2 mln. Eur

„Robotų kainos kasmet mažėja, jų atsiperkamumas šiandien jau gana greitas. Įsigyti robotą prieš penkerius metus buvo galima už 300.000 Eur. Šiandien robotas prie CNC centro, kuris gali uždėti ir nuimti detalę, kainuoja apie 19.000 Eur. Be to, robotai neserga, neatostogauja, dirba savaitgaliais ir naktimis“, – skaičiuoja p. Maksvytis.

Netrūksta ir kitų pavyzdžių. 7 baldų fabrikus valdantis koncernas SBA į gamybos plėtrą ir automatizavimą šiemet numato investuoti 27,5 mln. Eur. Vien pernai „Klaipėdos balduose“ įrengti 6 industriniai robotai, visiškai automatizuota 12 darbo vietų, šiais metais fabrike planuojama diegti dar 7 robotus. Švedijos kapitalo UAB „ROL Lithuania“ (anksčiau „Rol / Statga“) neseniai investavo beveik 12 mln. Eur į naują gamyklą su robotizuota stalų gamybos įranga, kur žmonių darbo nebereikės, – visą gamybos procesą atliks žmonių programuotos ir prižiūrimos mašinos.

„Siemens“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad investuoti į naujas technologijas ir taip padidinti produktyvumą per artimiausius 2 metus ketina 60% Lietuvos įmonių.

Pirmiausia auditas

Audriaus Jasėno, išmaniosios gamybos kompetencijų ugdymo VšĮ „Intechcentras“ vadovo, Lietuvos pramonės įmonės skirtingai juda ketvirtosios pramonės kryptimi: yra nemažai brandžių įmonių, kurios pasidariusios skaitmeninimo auditus, pasirengusios pokyčių planus, įdarbinusios ketvirtosios pramonės specialistus, investavusios į technologijas.

„Bet daug įmonių arba neinvestuoja, arba yra suklaidintos ir mano, kad skaitmeninimas yra tik naujų technologijų integravimas į gamybos procesus, – kad nusipirkusios modernias stakles ar robotą jos iškart taps konkurencingos. Taip nebus – reikia audito, kurioje vietoje yra įmonė pagal skaitmeninę brandą, strategijos, darbuotojų ugdymo ir švietimo, kad jie nesipriešintų pokyčiams“, – atkreipia dėmesį p. Jasėnas.