Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (II)

#LINPRAekspertai

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius 

(Pirma straipsnio dalis ČIA)

Ko laukti antrame 2019 m. pusmetyje? 

Į Lietuvos eksporto ir pramonės rodiklius antrąjį šių metų pusmetį reiktų žiūrėti su atsargiu optimizmu – vargu, ar Lietuvos eksportuotojai sugebės pakartoti įspūdingą pirmojo pusmečio augimo rezultatą, tačiau realu tikėtis tolesnio eksporto augimo. Pirma – šių metų pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto augimą į viršų stipriai kėlė Brexit veiksnys; lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtinę Karalystę apimtys pirmą pusmetį išaugo net 16 proc., o JK rinka buvo antroje vietoje pagal nominalų Lietuvos eksporto augimą. Tačiau esminės įtakos šiam augimui turėjo eksportas „avansu“ – paprastai kalbant, Lietuvos eksportuotojai aktyviai pildė sandėlius Jungtinėje Karalystėje ir tokiu būdu ruošėsi galimam kietojo Brexit scenarijui. Yra didelė tikimybė, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas nebepakartos įspūdingo šuolio į JK rinką dėl kelių priežasčių. Pirma – Lietuvos eksportuotojai antrąjį pusmetį taip aktyviai nebepildys atsargų JK rinkoje – atsargas reikia kažkur laikyti ir mokėti už sandėlius. Antra – antrąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinėje Karalystėje bus kur kas mažiau palanki Lietuvos eksportui nei šių metų pradžioje. Visai neseniai svaras nukrito į dvejų metų žemumas, mažmeninės prekybos augimo tempas pradėjo pastebimai lėtėti, o UK pramonės gamyba balandį ir gegužę mažėjo. Šie veiksniai gali riboti Lietuvos eksportą į Jungtinę Karalystę, nors pirmąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinė Karalystėje dar buvo gera.

Kalbant apie Lietuvos eksporto perspektyvas, didžiausias klaustukas yra eksportas į Vokietiją. Jį tuo pat metu veiks ir teigiami, ir neigiami veiksniai. Teigiamas veiksnys – dėl rekordiškai žemo nedarbo (vos 3,1 proc.) Vokietijos vidaus rinka šiemet išliks itin stipri ir tai yra teigiamas signalas Lietuvos eksportui į Vokietiją. Pavyzdžiui, birželį mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje padidėjo beveik 4 proc. – sparčiausiai per šiuos metus. Neigiamas veiksnys – dėl nusilpusios pasaulio ekonomikos Vokietijos pramonė niekaip neišbrenda iš nuosmukio zonos, o birželio mėnesio Vokietijos pramonės nuosmukis buvo didžiausias per šiuos metus. Iš Lietuvos gamintojų kol kas gauname signalus, kad dabartinių Vokietijos pramonės apsukų pilnai pakanka, kad Lietuvos gamintojai didintų savo kontraktinės gamybos apimtis. Iš kitos pusės, objektyviai žiūrint, kuo ilgesnis bus Vokietijos pramonės nuosmukio periodas, tuo didesnė rizika kyla ir Lietuvos eksportui į Vokietijos rinką. Kol kas situacija nėra kritinė, tačiau jaučiama, kad ji užsitęsė. Inžinerinė pramonė eina paskui pasaulio ekonomiką, o jos būklė yra trapi.