LINPRA RENGINIŲ KALENDORIUS 2019–2020

,

Tarptautiniai renginiai

Rugsėjo 24–26 Suomija: Alihankinta paroda
Lapkričio 6–8 d. Vokietija: verslo misija į Šiaurės Vestfalijos regioną „Lithuanian Industry meets North Westfalen“
Lapkričio 12–15 Švedija: Elmia paroda

 

Renginiai Lietuvoje

Rugsėjo 4 d. Verslo pusryčiai Panevėžyje
Rugsėjo 19 d. Verslo pusryčiai Šiauliuose
Spalio 8 d. Verslo pusryčiai Klaipėdoje
Spalio 17 d. Baigiamoji projekto 4 Change konferencija Vilniuje
Spalio pab. LINPRA narių susirinkimas Vilniuje
Lapkričio pab. Verslo pusryčiai Kaune
2020 m. sausis LINPRA Naujametinis renginys
2020 m. balandis Tarptautinė konferencija Making Industry 4.0 Real
2020 m. balandis LINPRA narių visuotinis metinis susirinkimas

 

Intechcentro renginiai

Rugsėjo 18 d. Pirkimų vadovų forumas
Rugsėjo 18 d. Gamybos vadovų forumas
Rugsėjo 20 d. Pardavimų vadovų forumas
Rugsėjo 25 / 26 d. Personalo vadovų forumas
Rugsėjo 27 d. Produktų kūrimo forumas

 

Verslo misija „Lithuanian Industry meets North Westfalen“

LINPRA kartu su Vokietijos Šiaurės Vestfalijos IHK organizuoja verslo misiją į Vokietiją, Šiaurės Vestfalijos regioną „Lithuanian Industry meets North Westfalen“. Misija vyks lapkričio 6–8 d. Misijos metu planuojama aplankyti inžinerinės pramonės įmones, bus rengiami B2B susitikimai.

Misija organizuojama ES „Naujų galimybių“ projekto lėšomis ir dalis dalyvių išlaidų yra kompensuojama.

Dar yra laisvų vietų – į misiją kviečiamos vykti plastiko, metalo, elektrotechnikos ir kitos gamybinės inžinerinės įmonės.

Jei domina galimybės dalyvauti – susisiekite iki rugsėjo 9 d.!

Kontaktai:
Rokas Bekeris
Eksporto vystymo projektų vadovas
Mob. Tel.: +370 682 68404
El. p.: rokas.bekeris@linpra.lt

Plačiau apie regioną, preliminari programa ir siūloma logistika – šiame dokumente. Parsisiųsti.

,

Rugsėjo 4 d. | 8:15–11:00 val. | Panevėžio kolegija, Laisvės a. 23, Panevėžys

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Panevėžio regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki rugsėjo 3 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:15 Registracija, kava

08:30 Mantas Gudas, LINPRA prezidiumo narys, atstovas Panevėžio regione:

  • Intro – kas yra LINPRA
  • Inžinerinė pramonė Panevėžio regione

08:50 LINPRA atstovai Darius Lasionis, Rokas Bekeris:

  • LINPRA veikla, paslaugos ir verslui kuriama vertė
  • LINPRA narių gerieji pavyzdžiai

09:50 Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ analitikas:

  • Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga
  • Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui

10:20 Andrius Jarmolajevas, UAB „IN RE“:

  • PLM: skaitmeninė gaminio struktūra ERP aplinkoje. Kaip nepasimesti tarp duomenų?

10:40 Laikas diskusijai, 11:00 pabaiga

Gamintojų konkurencingumo receptas – pažangios technologijos ir sprendimai

Straipsnis publikuotas 15min.lt

Apie nuolat augantį atotrūkį tarp didėjančių atlyginimų ir darbo našumo verslininkai ir pramonininkai su nerimu kalba ne vienerius metus. Lietuvos banko duomenimis, vien 2012–2016 metais darbo užmokestis mūsų šalyje kilo 19 proc., o našumas – vos 2,9 proc. Bet ne vien šios aplinkybės pramonės įmones skatina investuoti į pažangius, veiklos efektyvumą didinančius sprendimus ir technologijas. 

„Peržiūrėję savo gaminamų detalių asortimentą supratome, kad yra nemažai tokių gaminių, kurių kaina per pastaruosius 10–15 metų ne tik nepakilo, bet net ir sumažėjo. Taip nutiko visų pirma dėl augančios konkurencijos. Juk šiais laikais gamintojai dažnai konkuruoja ne šalyje, regione, bet visame pasaulyje. Taigi, kad nebūtume nuostolingi ir uždirbtume pelną, privalėjome investuoti į darbo našumą didinančius sprendimus“, − pasakoja Raimundas Gražys, plastiko detales gaminančios bendrovės „Hoda“ vadovas.

Rankų darbo vis mažiau

Molėtų rajone įsikūrusi „Hoda“ yra viena didžiausių plastikinių produktų gamintojų Baltijos šalyse. Įmonė lieja detales automobilių, baldų pramonės įmonėms, buitinės technikos gamintojams.

Siekdama dirbti našiau, bendrovė praėjusių metų gruodį baigė įgyvendinti projektą, kurio metu išplėtė savo gamybines patalpas, įsigijo 17 naujų plastiko liejimo mašinų ir 27 gamybinius robotus.

Pastaruosius R. Gražys vadina papildomomis, automatinėmis darbo rankomis. Robotai gamykloje aptarnauja liejimo mašinas, pakuoja pagamintas detales.

„Nedrįsčiau teigti, kad mūsų gamykla jau visiškai įžengė į vadinamąjį Pramonės 4.0 raidos etapą, kur gamyboje taikomi didieji duomenys, dirbtinis intelektas, robotika. Gamyba dar nėra visiškai automatizuota. Pavyzdžiui, nors pakavimo aparatas šveicariškas, klaidų ir jis padaro, todėl pakuotes papildomai akylai patikrina žmonės. Bet rankų darbo „Hodoje“ lieka vis mažiau“,  – pažymi įmonės vadovas.

Gamyklos investicijos į patalpų plėtrą ir įrenginių modernizavimą siekė 3,8 mln. eurų. Milijoną eurų sudaranti projekto dalis buvo finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Anot R. Gražio, atnaujinimo nauda akivaizdi: „Hodos“ darbo našumas šoktelėjo trečdaliu. Pašnekovas teigia, kad užtikrinus visišką gamybos apkrovą, investicija galėtų atsipirkti per penkerius metus.

„Vis dėlto, mes skaičiuojame, kad investicijos visiškai sugrįš per dešimt metų. Toks terminas visiškai normalus, įsigytos mašinos patikimos, Europos gamintojų, jos tikrai tarnaus ilgai“, – tvirtina gamyklos direktorius.

Našumas padvigubėjo

Kiek kitokį vertinimą pateikia dar vienos inžinerinės pramonės įmonės, itin tikslios mechanikos metalines detales gaminančio „Sargaso“ vadovė Inga Šileikytė. Daugiausiai lazerių ir optikos pramonei skirtas detales gaminančioje įmonėje baigiamas įgyvendinti gamybos skaitmenizavimo projektas, kuriuo gamyklos staklėse įrengti išmanieji davikliai, leidžiantys realiu laiku atlikti įvairius matavimus.

Įmonės investicijos į šias lietuvių bendrovės „Prodivi“ technologijas siekia apie 150 tūkst. eurų.

„Mūsų skaičiavimu, investicija jau atsipirko. Gerokai ūgtelėjo įmonės apyvarta, su tais pačiais pajėgumais padarome žymiai daugiau. Įdiegus skaitmeninius sprendimus, bendrovės našumas padvigubėjo – per tą patį laiko vienetą pagaminamos produkcijos kiekis išaugo, padidėjo naudingo darbo laikas“, – komentuoja I. Šileikytė.

Bendrovės „Sargasas“ daugiausiai gamina detales Lietuvos lazerių ir optikos bendrovėms, apie penktadalį produkcijos eksportuoja. Gamybos užsakymų kiekiai nėra dideli, preciziškų detalių gamyba dažniausiai esanti vienetinė, todėl poreikio robotizuoti gamybą nebuvę.

Vis dėlto, tokio didelio tikslumo reikalaujančioje gamyboje itin svarbu nuolat gauti tikslius duomenis.

„Iki tol net negalėjome tiksliai įvertinti mūsų gaminių savikainos, nes nežinojome, kiek trunka vienas ar kitas gamybos ciklas. Supratome, jog būtina realiu laiku gauti visą informaciją, kas kiekvieną akimirką vyksta su mūsų įrenginiais. Įdiegę išmaniuosius daviklius, galime stebėti gamybos procesą, operatyviai reaguoti iškilus trikdžiams, stebėti našumo ir efektyvumo rodiklius, įvertinti apkrovimą, pajėgumus, tolygiai paskirstyti darbus ir planuoti užsakymus“, – pasakoja pašnekovė.

Pasitelks dirbtinį intelektą

„Sargasas“ priskiriamas prie aukščiausio lygio tokia veikla užsiimančių įmonių Europoje ir yra viena iš pažangiausių. Tačiau įmonė neketina sustoti ieškodama būdų taikyti skaitmeninius sprendimus veiklai efektyvinti. Tolesni įmonės planai – tobulinti gamybos procesus diegiant dirbtinį intelektą.

„Šiuo metu gamykloje įdiegti skaitmeniniai sprendimai pateikia galybę duomenų, kuriuos galime stebėti realiu laiku. Bet kitas žingsnis – programos, kurios duomenis ne tik stebėtų, bet ir teiktų pasiūlymus, kaip efektyviausiai turimus pajėgumus išnaudoti, planuoti įrenginių ir žmonių darbą. Remdamasis informacija, kurią žmogui sunku aprėpti dėl jos apimties, dirbtinis intelektas galės padėti organizuoti įmonės veiklą“, − teigia I. Šileikytė.

Toliau didinti našumą taikydama pažangias technologijas ketina ir „Hoda“. Į gamyklą jau pristatyti saulės moduliai, ir, vadovo teigimu, per artimiausius 2–3 mėnesius įmonėje bus įrengta saulės jėgainė. Kitas plėtros etapas – modernus žaliavų sandėlis su centrine žaliavų tiekimo sistema.

Pasak R. Gražio, tokia sistema leistų plastiko liejimo mašinas žaliavomis aprūpinti tiesiai iš sandėlio, užuot laikius jas šalia mašinų gamybinėse patalpose. Tai leisią dar efektyviau išnaudoti užimamą erdvę, paspartinti gamybos procesą, mažinti rankų darbo.

Vis dėlto, paveržti jį iš žmonių mašinos neturėtų. Išmaniąsias technologijas sparčiai diegiančio „Sargaso“ komanda per pastaruosius metus netgi gerokai ūgtelėjo – nuo 54 iki 78 darbuotojų.

Pasak įmonės vadovės, daugėja tiek užsakymų, tiek ir naujų įrengimų, todėl darbuotojų skaičius nemažėja. Atvirkščiai, įmonė susiduria su darbuotojų trūkumu – labiausiai trūksta operatorių. Tuo tikslu bendradarbiauja su Jeruzalės darbo rinkos ir mokymo centru, kuris ruošia reikiamos kvalifikacijos darbuotojus.

„Hoda“ vadovo teigimu, didelio iššūkio dėl specialistų trūkumo šiuo metu įmonė nepatiria. Bendrovė telkia Molėtų rajono, aplinkinių miestelių gyventojus, o aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai inžinieriai važinėja iš Vilniaus.

Vis dėlto, įmonės vadovas pripažįsta, kad bendrai plastiko pramonėje Lietuvoje labai nukenčia dėl spragų švietimo sistemoje. Plastiko gamybos įmonių yra daug, tačiau plastiko liejimo operatorių neruošia nei viena švietimo įstaiga, nes tokios mokymo programos apskritai nėra.

„Robotizuojant gamybą žemos kvalifikacijos darbuotojų, suprantama, reikia mažiau. Bet specialistams, kurie sugebėtų mašinas prižiūrėti ir aptarnauti, poreikis išlieka ir jis tik augs“, – teigia R. Gražys.

Būdas likti konkurencingiems pasaulyje

Tokių šalies inžinerinės pramonės įmonių kaip „Sargasas“ ar „Hoda“ veiklos apimtys sparčiai auga. Šias bendroves vienijančios Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis skaičiuoja, kad sektoriuje veikiančių įmonių gamyba per pastarąjį dešimtmetį išaugo – 64 proc., o inžinerinė pramonė per metus sukuria apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto ir ji vis auga.

Tačiau asociacijos direktorius pabrėžia: siekiant užtikrinti tolesnę sektoriaus plėtrą ir pasaulinį konkurencingumą, būtinos kryptingos privataus ir viešojo sektoriaus pastangos kuriant investicijoms palankią aplinką inžinerinės pramonės srityje, kuriai iki šiol neretai skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Lietuvos verslui taip pat svarbu sparčiai įsisavinti pažangius sprendimus bei technologijas. Tik tada jis sugebės išlikti konkurencingas globalioje aplinkoje – būtent tai yra esminis pramonės revoliuciją pirmyn vedantis veiksnys. Jau dabar skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Jos formuos ir ateities rinkas bei verslo modelius“, − komentuoja D. Lasionis.

Su tokiu požiūri sutinka ir verslininkai. Pasak I. Šileikytės, veiklos efektyvumo didinimas – vienintelis būdas verslui likti konkurencingam.

„Galimybės ypatingai atpiginti savo produkciją yra labai ribotos. Savo detalių kaip nors gražiau nei konkurentai taip pat neiškalsime. Taigi efektyvumas yra vienintelė sritis, kur galime kaip nors išsiskirti, įgyti pranašumą. Todėl noriu tikėtis, kad kuo daugiau šalies įmonių diegs pažangius sprendimus, technologijas, vykdys skaitmenizavimą“, − teigia „Sargaso“ vadovė.

Pelningumas Baltijos šalyse: kai kuriuose sektoriuose skiriasi kartais

Jovitos Budreikienės ir Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Lietuvoje apdirbamosios gamybos įmonių pelningumas yra aukštesnis negu Latvijoje ar Estijoje. Tačiau kai kuriuose sektoriuose jis skiriasi netgi ne procentais – kartais.

Vienas tokių sektorių – gėrimų gamyba. 2019 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sektoriaus pelningumas buvo 1,1%, o Estijoje – 13%. Nemaži pelningumo skirtumai yra gumos ir plastiko gaminių sektoriuje, ypač tarp Latvijos (3,1%) ir Lietuvos (7,7%).

Alfredas Zigmantas, plastiko, gumos ir metalo gaminių UAB „Stigma“ generalinis direktorius, sako, kad apie 6% svyruojantis pelningumas yra normalus.

„Partneriai vakariečiai svarsto taip: 10% marža – uždirbi per daug. 3% – per mažai, tuomet rizikuoji bankrutuoti. Ypač tai akcentuoja švedai. Jų nuomone, 5–7% yra aukso vidurys“, – aiškina A. Zigmantas.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Pažangios gamybos SIC pasirašė partnerystės sutartį

Pažangios gamybos Skaitmeninių inovacijų centras (angl. Advanced Manufacturing digital Innovation HUB) ir Vilniaus miesto savivaldybė liepos 23 d. pasirašė Jungtinės veiklos, partnerystės sutartį, kurios pagrindu apjungia savo žinias ir veiklas bendram tikslui – vystyti Skaitmeninių inovacijų centrą (SIC, angl. DIH).

Vilniaus miesto Meras Remigijus Šimašius vertina šią verslo ir mokslo bendruomenės iniciatyvą ir pritaria centro veiklų bei infrastruktūrinei plėtrai Vilniuje, taip pat mato centro partnerių atliekamų projektų ir darbų prasmę.

Pažangios gamybos Skaitmeninių inovacijų centro koordinatoriaus, LINPRA įsteigto kompetencijų centro „Intechcentras“ vadovas Audrius Jasėnas pabrėžia šios partnerystės sutarties svarbą: „Apie 50 proc. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos narių šiuo metu sudaro Vilniaus miesto ir rajono įmonės, todėl Vilniaus miesto savivaldybės palaikymas didinant pramonės įmonių skaitmeninę bei technologinę brandą ir jų tarptautinį konkurencingumą yra ypač svarbus.“

Pažangios gamybos SIC šiuo metu partneriauja su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno technologijos universitetu ir įvairiomis inovacines paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Pažangios gamybos SIC – tai paramos priemonė, skirta įmonių konkurencingumui didinti, kai verslo ar gamybos procesai, produktai ir paslaugos tobulinamos skaitmeninėmis technologijomis. 2012 m. įsteigtas Pažangios gamybos SIC yra vienas iš 7 Lietuvoje veikiančių skaitmeninių inovacijų centrų. Šis SIC su plačiu partnerių tinklu teikia skaitmeninimo auditų, technologijų konsultavimo, specialistų ruošimo, paslaugų teikėjų tinklaveikos, patirčių mainų paslaugas.

Daugiau informacijos apie Pažangios gamybos SIC – „Intechcentro“ puslapyje.

„Artilux NMF“ – geriausias „ABB Smart Power“ tiekėjas!

LINPRA narė šiauliečių įmonė „Artilux NMF“ pasaulinės elektrotechnikos gamintojos „ABB“ elektrifikacijos padalinio „ABB Smart Power“ vertinime sulaukė geriausio istorijoje įvertinimo „ABB Smart Power Vaasa“ kategorijoje, o pasiektas rezultatas yra tarp geriausių visame pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją.

Iš 100 „Artilux NFM“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė juose yra vos 0,016 procentų. Tai pasiekta diegiant modernius „ABB“  kokybės užtikrinimo įrankius, kurie papildė LEAN, TOC ir kitus įmonėje naudojamus metodus.

„Artilux NMF“ su „ABB“ bendradarbiauja nuo 2013 metų. Šiauliečių įmonė „ABB“ gamina įrengimų valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes.

Šis įvertinimas „Artilux NMF“ leidžia tikėtis plėsti savo bendradarbiavimą su dabartiniais ir kitais „ABB“ padaliniais.

 

Visas straipsnis „Verslo žiniose“:

Šiaulių elektros prietaisų UAB „Artilux NMF“ sulaukė aukščiausio elektrotechnikos milžinės ABB įvertinimo: kategorijoje „ABB Smart Power Vaasa“ pasiektas rezultatas yra tarp geriausių pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją. Kad pasiektų tokio pripažinimo, teko net perstatyti gamybos linijas.

„ABB turi tiekėjų kokybės vertinimo programą „Quality Wins“, kurią perėmė iš „Porsche Consulting“. Dvejus metus diegėme kokybės valdymo sistemą – tai buvo nemažas iššūkis“, – neslepia Rimantas Damanskis, „Artilux NMF“ vadovas.

Gamykloje buvo atlikta daug pokyčių – pakeistas gamybos linijų išdėstymas, integruotas kokybės tikrinimas ir pan. Galimi neatitikimai pradėti matuoti keliuose gamybos etapuose. „Tam nereikėjo daugiau žmonių ar didelių investicijų, tiesiog resursus ėmėme panaudoti daug protingiau“, – aiškina verslininkas.

„ABB Smart Power“ vertinime nustatyta, kad iš 100 „Artilux NMF“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė sudarė vos 0,016%. Kritinių neatitikčių nenustatyta nė vienos. Tai rodo didelį kompanijos patikimumą – kad „Artilux NMF“ tiekiami gaminiai yra be defektų ir laiku pristatomi. Tarp vertintų tiekėjų buvo įmonės Lenkijoje, Estijoje, Italijoje, kitose šalyse.

„Quality Wins“ programa apima gaminių, logistikos, produktų vystymo ir klientų aptarnavimo elementus. Kokybės audito metu buvo vertinama, kaip laikomos medžiagos ABB produktų gamybai, ar naudojami tinkami instrumentai ir įrenginiai, kaip atrodo darbo vietos, ar laikomasi saugumo ir kitų reikalavimų, kaip organizuojama gaminių logistika, kaip vykdomas monitoringas ir kontrolė, analizuoti kiti veiksniai.

„Tai labai gera ir gamybos procesų tobulinimo, ir valdymo programa, nežinau, ar dar kas nors Lietuvoje ją yra įdiegęs“, – sako verslininkas.


Tikėtina sulaukti daugiau užsakymų

Šiauliečių įmonė ABB užsakymu gamina įrenginių valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes. Šio bendradarbiavimo apimtis nėra viešinama, tačiau per pastaruosius šešerius metus „Artilux NMF“ pateikiamų gaminių apyvarta kasmet auga keliais šimtais procentų.

ABB vertinime „Artilux NMF“ surinko 90 vertinimo kokybės taškų. Tai leidžia tikėtis, kad gali būti plečiamas bendradarbiavimas tiek su ABB padaliniais, tiek su kitais gamintojais. R. Damanskis užsimena, kad šiuo metu deramasi su vienu žinomą prekės ženklą turinčiu gamintoju, kuris norėtų fabriką iš Didžiosios Britanijos perkelti į Lietuvą.

Šiaulių „NMF Holding“ ir švedų „Artilux Aktiebolag“ valdoma elektros prietaisų gamybos bendrovė „Artilux NMF“ gamina išmaniuosius prietaisus, elektros kirtiklius, buities prietaisus, LED šviestuvus, elektronikos komponentus, metalo gaminius nuo lakštinio metalo apdirbimo iki stambiagabaričių gaminių. Klientai yra tokios pasaulinės bendrovės kaip „Bosch“, „Osram“, ABB, „General electric“ ir kitos. Įmonė daug dėmesio skiria tyrimų ir produktų vystymo kryptims.

„Artilux NMF“ šiuo metu turi 4 antrines įmones – UAB „Frilux“, UAB „NMF Decor“, UAB „Artilux“ ir UAB „Artilux Group“.

Itin sparčiai pastaraisiais metais augusi Šiaulių bendrovė „Artilux NMF“ pernai fiksavo 2%, iki 38,8 mln. Eur, mažesnę apyvartą ir 5 kartus, iki 0,37 mln. Eur, sumažėjusį pelną. Bet, pasak R. Damanskio, tai natūralu, nes į antrinę įmonę buvo atskirta dekoro elementų UAB „NMF Decor“.

„Namų dekoro kaip paveikslai, veidrodžiai ar laikrodžiai gamybos „NMF Decor“ pajamos labai greitai augo – per kelerius metus nuo 1 iki 8 mln. Eur“, – atkreipia dėmesį vadovas.

Konsoliduotosios pajamos, jo teigimu, per 2018 m. išaugo keliais milijonais eurų, iki 57 mln. Eur.

 

Su inžinerija supažindins atnaujinti Infomobiliai – mobilios STEAM laboratorijos

,

Siekiant paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės pakraipos profesinį mokymąsi, aukštąsias studijas ir karjerą, nuo 2016 metų pradžios Lietuvos moksleiviams ir visiems, besidomintiems inžinerija, duris atveria mobili STEAM laboratorija – Infomobilis. Sparčiai progresuojant ir vystantis pramonei, STEAM laboratorijos įranga taip pat nuolat atnaujinama, kad supažindintų su moderniausiomis ir aktualiomis inžinerinėmis technologijomis. Nuo kitų mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklas ir miestų aikštes aplankys jau naujos kartos Infomobiliai, kurių atnaujinimą finansavo Vokietijos Federacinė Respublika pagal projektą „Sutik inžinerinę pramonę“.

Atnaujintų Infomobilių – STEAM laboratorijų – pristatymo renginys ir pirmosios pažintinės ekskursijos įvyks birželio 14 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje. STEAM sritį ir Infomobilio projektą pristatys Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro vadovas Mindaugas Černius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, atnaujinimą finansavusios Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorės pavaduotojas Michael Morgenstern, LR Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, taip pat pasveikins Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Renginys atviras mokyklų bendruomenėms ir plačiajai visuomenei, besidominčiai inžinerine sritimi.

Infomobilyje, kurio ilgis siekia 17,5 m, atnaujinta ir sumontuota moderni technika: kompiuterių ir programinė įranga, 3D spausdintuvai, daiktų interneto sistema, automatizuota išmaniosios gamybos linija (robotai ir konvejeris), lazerinio pjovimo staklės, mobili elektros laboratorija, lazerinis lauko projektorius, suvirinimo simuliatorius, virtualios realybes akiniai, tekinimo ir frezavimo staklės, įvairūs mokomieji stendai, kitos edukacinės priemonės.

Laboratorijoje lankytojai turi galimybę stebėti programavimu valdomą mechanizuotą detalių surinkimo procesą, suvenyrinio kubo gamybą, iš arti pažinti gamtamokslinius dalykus ir matematikos bei technologijų meno (dizaino) pasaulius. Mokiniai čia gali atrasti inžinerinės pramonės specialybes, specialistų darbo procesus, profesinio ugdymo centrų moksleiviai – atlikti profesinę praktiką.

STEAM laboratorijų projekto tikslas – patraukliai pristatyti inžineriją kaip modernią elektronikos, mechanikos, informatikos, matematikos ir kitus mokslus jungiančią profesiją. Inžinerinėje pramonėje labai laukiami jauni, smalsūs ir imlūs šios srities specialistai. Interaktyvus Infomobilis – puiki galimybė ne tik pamatyti ir išbandyti naujausias technologijas ir įrenginius, tačiau ir sužinoti apie inžinerinės pramonės krypčių profesinį mokymąsi, studijas ir jas pasirinkus atrandamas perspektyvas.

STEAM laboratorijos – Infomobilio projektą įgyvendina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru ir Praktinio mokymo akademija. Projekto metu kuriamas ir taikomas bendradarbiavimo tarp Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, savivaldybių, švietimo įstaigų modelis, jaunimui pateikiama informacija apie elektronikos bei metalo apdirbimo pramonės specialybes, profesinį mokymą, studijas bei karjeros galimybes.

Plačiau: www.infomobilis.lt.

Infomobilio atnaujinimą finansavo:

 

Birželio 19 d. | 9:30–12:30 val. | Mažeikių verslininkų asociacija, Ventos g. 8A, Mažeikiai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Mažeikių regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvius pardavimus, pelningumą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki birželio 18 d. 12 val.).

PROGRAMA:

09:30 Registracija, kava.

10:00 Darius Lasionis (LINPRA direktorius) ir Rokas Bekeris (LINPRA eksporto vystymo projektų vadovas):

  • LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė
  • Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje

11:00 Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas:

  • Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga
  • Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui

12:00 Andrius Jarmolajevas (UAB „IN RE“):

  • PLM: gaminio struktūra, brėžiniai ir specifikacijos ERP aplinkoje. Kaip nepasimesti tarp duomenų?

12:30 Pabaiga

LINPRA ir Women Go Tech rengia seminarą WGT programos dalyvėms

Į pabaigą artėja trečiasis Women Go Tech moterų mentorystės programos sezonas. Palaikydami šią reikalingą iniciatyvą, mentoriais tapo ne vienas LINPRA bendruomenės narys ir savo patarimais padėjo programos dalyvėms susipažinti su inžinerinės pramonės sektoriumi, išsigryninti savo karjeros tikslus ir atrasti būdus, kaip įsitvirtinti būtent šiame sektoriuje.

Dėkojame WGT 2019 mentoriais tapusiems LINPRA nariams:

  • Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas
  • Giedrius Valuckas, Progresyvūs verslo sprendimai
  • Mindaugas Jonuškis, Novameta
  • Vytautas Jokužis, Elinta

Besibaigiant programai, LINPRA kartu su Women Go Tech komanda birželio 5 d. pakvietė inžinerija besidominčias dalyves į seminarą, kuriame bus pristatyta lazerių pramonė ir viena iš jos lyderių UAB „Ekspla“, visas inžinerinės pramonės sektorius ir tikri karjeros pavyzdžiai. Savo patirtimi su merginomis pasidalins UAB „Arginta Engineering“ projektų vadovės.

Šių metų WGT programa baigsis birželio 20 d. Įvyks III-iojo sezono uždarymo konferencija Vilniuje „weGOtech“.

Vienas iš sėkmės atvejų – LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus ugdytinės Eglės istorija apie realius karjeros pokyčius ir kelią į inžinerinę pramonę. Plačiau – DELFI straipsnyje.