Neseniai vykusiame Orgalim Prezidentų tarybos susitikime, kuriame dalyvavo ir LINPRA Prezidentas Tomas Jaskelevičius, buvo pristatyta ir diskutuota dar mažai pažįstama, bet netrukus ypač aktuali tapsianti sąvoka ir jos reikšmė verslui – Taksonomija. Europos Komisija praėjusių metų liepą patvirtino ir šiemet jau pradėjo taikyti priemonių rinkinį, vadinamą ES Taksonomija, kurio tikslas – nukreipti lėšas į tvarias veiklas, padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į ekologiškus ir tvarius projektus.
Tai reiškia, kad verslas bus klasifikuojamas pagal kriterijus, nurodančius, kaip bendrovės geba įgyvendinti ES žaliuosius tikslus. Idėja tokia, kad ES tvarios veiklos klasifikavimo sistema, t. y. ES Taksonomija, padėtų investuotojams, verslui ir valdžios atstovams-sprendimų priėmėjams identifikuoti ekonomines veiklas, kurios yra iš tiesų tvarios (o ne apsimestinės) aplinkosaugos aspektu, didinti tokių veiklų žinomumą, o kapitalo srautai būtų nukreipiami tik į tvarias investicijas, tvarias veiklas bei projektus.
Visa tai daroma siekiant Europos žaliojo kurso ir kitų ES įsipareigojimų pasaulio mastu vykdyti klimato politikos veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą – neutralizuoti ES poveikį klimatui iki 2050.
Pagal Taksonomijos reglamentą ne finansų įmonės turės naudoti tris pagrindinius KPI: apyvartos, kapitalo išlaidų (CapEx) ir veiklos išlaidų (OpEx), susijusius su aplinką tausojančia veikla. Iki 2021 m. birželio 1 d. EK turi priimti deleguotąjį aktą apie tai, kaip įmonės turės pateikti finansinę ir nefinansinę informaciją – kaip turės būti atskleidžiamas jos turinys, kokia bus taikoma rengimo metodika ir kaip ji turės būti pateikiama. Šios finansinės ir nefinansinės informacijos bus reikalaujama iš didelių įmonių jau šiais metais.
Orgalim ES Taksonomijos klausimu Europos komisijoje atstovauja inžinerijos / technologijų pramonės interesams ir siekia užtikrinti, kad šių pramonės šakų ekonominė veikla būtų laikoma tvaria, o pereinamuoju laikotarpiu ir toliau galėtų pritraukti investicijas palankiomis sąlygomis.
Išaugus COVID-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvos plastikų sektorius rodo pavyzdį, kad šalies pramonė atlaiko pandemijos iššūkius – valdome COVID-19 rizikas, tačiau pandemijos sukelta logistikos krizė ženkliai didina žaliavų ir produkcijos kainas. Šiuo metu itin trūksta konteinerių, kuriuos laivai galėtų plukdyti į Europą, o tuo pat metu didelė žaliavų dalis buvo skirta COVID-19 valdymo priemonių gamybai. Visa tai kartais padidino žaliavos kainas, bet net ir šiame kainų lygyje tiekimas lieka sudėtingas – trūksta konteinerių, žaliavų tiekėjai vis dažniau remiasi force majeure išlygomis“, – sakė Rimantas Damanskis, LINPRA prezidiumo narys, atstovas žiedinės ekonomikos srityje ir plastikų-gumos gaminių gamybos sektoriui.
Europos plastikų perdirbimo pramonės asociacija EuPC, kurios nare yra ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, neseniai kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen dėl galimybės skirti tikslinę finansinę paramą iš Europos Atsigavimo fondo, kuri leistų užtikrinti esminių produktų gamybą ir apsaugotų darbo vietas.
Siūlomos trumpo laikotarpio priemonės apimtų polimerams ir/ar jų priedams taikomų ES importo mokesčių sumažinimą toms įmonėms, kurios priverstos stabdyti gamybą dėl žaliavos trūkumo. Ilgalaikiai sprendimai būtų mažinti ES priklausomybę nuo žaliavinių medžiagų importo ir galimybė peržiūrėti šiuo metu Europoje galiojančias force majeure išlygų taisykles.
Lietuvoje plastikų ir gumos pramonėje dirbančiose įmonėse dirba apie 9,5 tūkst. darbuotojų, per metus jos pagamina produkcijos už 1,14 mlrd. eurų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metais guminių ir plastikinių gaminių eksportas siekė 808 mln. eurų ir buvo 2,9 proc. didesnis nei 2019 metais.
Lietuvos inžinerinės pramonės eksportas per pandeminius 2020 metus paaugo 1,4 proc. ir siekė 3,40 mlrd. eurų. Tarp aštuonių inžinerinės pramonės sektorių sparčiausiai užsienio valstybėse augo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių eksporto pajamos. Jos ūgtelėjo nuo 418 mln. eurų 2019 metais iki 511 mln. praėjusiais metais, ir tai sudarė daugiau nei 22,4 proc. augimą.
Po sėkmingos praėjusių metų pradžios kovo mėnesį prasidėjęs pirmasis karantinas iš esmės visą pramonę buvo pasiuntęs į nokdauną, tačiau per keletą mėnesių inžinerinės pramonės įmonės sugebėjo persigrupuoti, prisitaikyti prie naujos realybės ir fiksuoti gerus pardavimų rezultatus antrąjį metų pusmetį. Vertinant suminius metų rezultatus galima pasidžiaugti, jog pandemija tik sumažino augimo tempus. Lanksčiai dirbančios lietuviškos inžinerinės pramonės įmonės sugebėjo greitai pakeisti darbo organizavimo principus, sprendžia sutrikusių tiekimo grandinių iššūkius, ir tai leidžia pasinaudoti netikėtai pandemijos metu atsivėrusiomis naujomis eksporto galimybėmis, išnaudoti ilgalaikį įdirbį skaitmeninimo, veiklos efektyvinimo srityse.
Sparčiausiai tarp Lietuvos inžinerinės pramonės sektorių per 2020 metus augo „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių“ eksporto pajamos, kurios pasiekė 511 mln. eurų (22,4 proc. augimas). Kur praėjusiais metais geriausius rezultatus rodžiusio elektronikos sektoriaus sėkmės pagrindas? Kaip sako vienam iš sektoriaus lyderiui „Kitron“ vadovaujantis Mindaugas Šeštokas, tai savalaikė reakcija ir lankstus prisitaikymas prie pasaulinių pokyčių. Ir pirmiausia tai – technologijų kaitos sparta bei mastas. Visuose pramonės sektoriuose stebimi tie patys pokyčiai – tai įrangos modernizavimas, vis didesnio masto automatizavimas ir „žmogiškojo“ faktoriaus mažėjimas. O Lietuva visa tai gali pasiūlyti. Kitas sėkmės dėmuo – tai gamybos regionalizacija, kuriai Lietuvos geografinė ir žmogiškųjų išteklių padėtis yra ideali.
Apie 5 proc. augimą fiksavo „Pagrindinių metalų gamybos“, „Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos“ ir „Kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos“ sektoriai. Stipriausiai pandemijos smūgius pajuto variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonės, kurių eksportas susitraukė beveik penktadaliu nuo 437 iki 360 mln. eurų.
Pandemija niekur nedingo, ji veiks visą Lietuvos ekonomiką ir inžinerinę pramonę dar ilgus metus, tačiau ką pirmieji 2021-ųjų metų mėnesiai žada Lietuvos inžinerinei pramonei? Intensyvėjanti skiepijimo kampanija, panašu, tampa ir atsigaunančios pasaulinės paklausos pagrindu. Preliminariai skaičiuojama, kad per šių metų sausio-vasario mėnesius gamybos apimtys padidėjo 5,5 proc. Tai lemia palanki situacija Vakarų Europos ir Šiaurės šalių rinkose, kur fiksuojamas didžiausias gamybos aktyvumas per pastaruosius keletą metų, o Lietuva tampa konkurencinga alternatyva performuojant tiekimo grandines.
Visgi, pramonės įmonių prognozuojamas atsigavimas ir gamybos augimas 2021 metais yra pakankamai trapus dėl pandemijos sukeltų pasekmių. Išaugę logistikos/transportavimo kaštai (pavyzdžiui, konteinerio nuoma dėl jų trūkumo pabrango 2-3 kartus), brangstančios žaliavos (metalas, plastikas), atskiri komponentai, tiekimo sutrikimai ir vėlavimas – visa tai gali ženkliai pakoreguoti optimistines prognozes. Tikimės, kad šie nesklandumai bus laikini, ilgai netruks ir jau trečią metų ketvirtį situacija normalizuosis.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2015/05/059-3.jpg12802048linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2021-04-08 10:28:252021-04-22 10:28:37D. Lasionis: ką rodo ir pandemijos metu augęs inžinerijos eksportas?
Praėjusio šimtmečio pokštas apie pakeliui link jūros pravažiuojamą miestą buvo taikytas Kaunui. Atrodytų, dar sudėtingesnė dalia skirta Šiauliams, kurių net pravažiuoti (o kartu ir pastebėti) nebereikia. Visgi, Žemaitijos vidury įsikūrę Šiauliai išlieka rimtu pramonės centru.
Galima skaičiuoti vien pastaraisiais metais čia besikuriančias naujas įmones. Daugelis jų gali pasigirti aukščiausios kokybės produktais, naudojamomis naujausiomis gamybos technologijomis, aukšta darbuotojų kvalifikacija. Šiaulių pramonės virsmą gerai iliustruoja oro uostas – buvęs pusiau slaptas sovietinės kariuomenės objektas šiandien yra tapęs ne tik moderniausiu NATO centru, bet ir sėkmingai plėtoja komercinę veiklą.
Kokias pamokas verta išmokti ir kitiems šalies regionams?
Pandemijos metai privertė sunerimti daugelį regiono verslo įmonių ir inžinerinė pramonė buvo viena iš tokių. Dabar jau su šypsniu galima prisiminti pirmojo karantino istorijas, kai iš pradžių teko teoriškai mokytis, kas tas koronavirusas, o paskui jau susidurti asmeniškai akis į akį. Tačiau sprendimus visada galima rasti, o inžinerinėje pramonėje jie visada spartesni, nes čia viskas, kiek įmanoma, skaitmenizuota ir automatizuota. Pavyzdžiui, šiuo metu „Baltik vairas“ dirba penkios gamybos linijos, buvo imtasi visų prevencinių priemonių, bet tik nuolatinis darbuotojų testavimas padėjo suvaldyti viruso protrūkį. Neabejotinai tai yra raktas, užtikrinantis darbuotojų saugumą ir įmonės stabilumą.
Praėję metai Lietuvos inžinerinei pramonei buvo iš esmės sėkmingi – eksportas, nepaisant pirmojo karantino pauzės, augo 1,4% ir pasiekė 3,40 mlrd. eurų. Šiauliuose įsikūrusioms įmonėms rezultatai skirtingi. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos statistikos departamento kaupiamus šalies duomenis metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrengimus) eksportas augo netgi sparčiau – ūgtelėjo 5,6 proc. Tačiau mašinų ir įrangos, variklių, priekabų ir puspriekabių eksportas menko dešimtadaliu. Pridėję plastiko gaminius, kurių eksportas augo 2,9 proc., gausime pagrindines inžinerinės pramonės kryptis Šiaulių mieste.
Žadamos naujos investicijos nėra atsitiktinumas – štai neseniai Šiaulių pramoniniame parke pasirašyta investicijų sutartis su viena inžinerinės pramonės įmone dėl plėtros, taip pat sudarytos dar kelios sutartys dėl naujų investicijų. Jau anksčiau skelbta, kad plėtrą planuoja ir Šiauliuose veikiančios plastiko, metalo apdirbimo įmonės.
Nuosekli pramonės įmonių plėtra būtų neįmanoma be deramo savivaldybės įsitraukimo. Dar 2019 metais parengta Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija daug dėmesio skiria išmaniajai pramonei, robotizacijai, aukščiausiems gamybos standartams. Kodėl tai naudinga miestui? Lyginant darbuotojų darbo užmokestį, tai inžinerinės pramonės įmonėse jis tikrai didesnis, nei vidutinis. O kur dar įmonių mokami mokesčiai, išlaidos infrastruktūros plėtrai, parama įvairioms bendruomenių iniciatyvoms.
Jeigu šių metų pradžioje išnuomotas paskutinis sklypas Šiaulių pramoniniame parke, tai laisvų sklypų lengvatinėmis sąlygomis dar yra laisvojoje ekonominėje zonoje. Oro uosto teritorijoje kaip tik kuriamas ekonominės veiklos centras, jo galimybes jau nagrinėja keli potencialūs investuotojai.
Tačiau sklypai ir infrastruktūra – tik pirmasis lygties kintamasis. Ne ką mažiau svarbus yra žmogiškųjų išteklių klausimas. Ir jeigu sovietinis palikimas Šiauliams iki šiol leidžia siūlyti aukščiausios kompetencijos darbuotojus, tai inžinerinių jaunimo žinių ugdymas yra naujas šių dienų iššūkis. Skaičiuojama, jog trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų sąraše inžinierinės profesijos sudaro daugiau kaip 40 proc. Kaip padengti šį trūkumą? Juk dėl darbuotojų tenka konkuruoti ne tik Šiauliuose, gal net dažniau – su Kauno, Klaipėdos ir net Vilniaus įmonėmis.
Inžinerinė pramonė aktyviai dalyvauja prisidėdama prie vieno iš tokių sprendimų. Tai šalia buvusio Šiaulių universiteto, o dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos besikuriantis STEAM projektų centras. Moksleiviams ir ne tik jiems skirtas tiksliųjų mokslų centras leis ieškoti naujų būtų sudominti Šiaulių regiono moksleivius inžinerijos galimybėmis, susipažinti ir įtraukti į iš esmės neribotų galimybių inžinerijos pramonę.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2021/04/Z.Dubosas.jpg10801620linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2021-04-22 10:22:282021-04-22 10:23:07Žilvinas Dubosas: Kas skatintų augti regionų inžinerinę pramonę? Šiaulių pamokos
Siekiant skatinti įmonių skaitmeninę transformaciją, pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamais pranašumais, kurti technologijas ir tobulinti savo įgūdžius bei kompetencijas (ypač šiuo kritiniu laikotarpiu), EIT Manufacturing vykdo „RIS Industry 4.0 Hubs“ projektą ir skelbia tarptautinį atvirą kvietimą gamybos MVĮ ir startuoliams.
Priimamos paraiškos iš gamybos MVĮ ir startuolių, kurie norėtų gauti skaitmeninimo paslaugų iš Industry 4.0 infrastruktūroje dalyvaujančių organizacijų tokiose srityse kaip demonstravimas, testavimas, konsultavimas ar mokymai.
Gamybos MVĮ (originalios įrangos gamintojai, gamybos įrangos tiekėjai), pradedančiosios įmonės arba ankstyvojo etapo įmonės, gaminančios produktus ar komponentus, yra pagrindinės naudos gavėjos ir gali dalyvauti pateikdamos vieną paraišką gauti skaitmeninės transformacijos paslaugas.
Paslaugų, programinės įrangos ar technologijų tiekėjai, taip pat gamybos srities konsultacinės bendrovės, galinčios pasiūlyti skaitmeninės transformacijos paslaugas, gali teikti iki trijų paraiškų.
Moksliniai / nepramoniniai juridiniai asmenys (t. y., mokslinių tyrimų centrai, universitetai, kompetencijų centrai), turintys atitinkamos skaitmeninės transformacijos patirties, gali teikti iki trijų paraiškų.
Skaitmeninių inovacijų centrai (DIH) taip pat gali teikti iki trijų paraiškų.
Taip pat galite dalyvauti šio projekto Industry 4.0 seminaruose ir neteikdami projekto dalyvio paraiškos. Besidomintys seminarais kviečiami užsiregistruoti ČIA.
Paraiškas gali teikti
Gamybos MVĮ, pradedančios įmonės (startuoliai), ankstyvosios stadijos įmonės – bent vienas konsorciumo narys turi būti gamybos srities MVĮ, kuri kreipiasi dėl skaitmeninės transformacijos paslaugos.
Ką suteiks projektas
18 atrinktų paraiškas pateikusių įmonių gaus 5 600 Eur mini dotaciją.
12 iš šių dotacijų bus skirtos finansuoti individualias ekspertų konsultacijas (pvz., Skaitmeninimo eksperto)
6 iš šių dotacijų bus skirtos sukurti skaitmeninimo planą (t. y., tam tikros skaitmeninės technologijos įgyvendinimo planą – roadmap).
Terminas
2021 m. balandžio 30 d. 30 d. 18:00 val. EET
Finansuojamų projektų pradžia numatoma 2021 m. liepą.
„Gazelle Accelerator“ programa siekiama remti veikiančias technologines įmones, MVĮ, startuolius ir augantį jauną verslą, padedant joms vystyti inovacijas ir atsidurti tarptautiniame akiratyje. Programa startavo 2020 metais, jos metu buvo paskelbti du kvietimai teikti paraiškas, sudalyvavo 46 įmonės.
2021 metais skelbiami nauji kvietimai, paraiškos priimamos iki gegužės 5 d.! Dalyvauti gali Europos technologinės įmonės, veikiančios šiose srityse:
✔️ Analytics and A.I
✔️ Internet of things platforms
✔️ Simulation and Augmented/Virtual reality
✔️ Collaborative and mobile industrial robotics
✔️ Agile manufacturing applications
Tikimasi į programą priimti 50 įmonių, kurioms bus suteiktas paramos paketas:
Business development support
Verslo plėtros parama: patekimas į rinką (A2M) ir prieiga prie finansų (A2F) verslo mokymai ir konsultavimas su ekspertais, patekimas į rinką per B2B renginius su Europos įmonėmis, galimybė gauti finansavimą per B2F renginius su Europos investuotojais.
Innovation support
Parama inovacijoms: parama ieškant konsorciumo partnerių, kurie galėtų aplikuoti į EIT Manufacturing kvietimus ir teikti inovacijų projektų paraiškas; naujos bendradarbiavimo galimybės su kitomis Europos pradedančiomis įmonėmis ir programoje dalyvaujančiomis MVĮ.
Internationalisation support
Tarptautiškumo skatinimas: pagalba verslo auginimui, t.y., suteikiama prieiga prie sprendimų priėmimo padalinių, įskaitant užsienio rinkas ir klientus, nepriklausomai nuo geografinių ribų, glaudžiai bendradarbiaujant su EIT Manufacturing verslo kūrimo komandomis.
Tailored business creation services by winning pitch competition
Individualios verslo kūrimo paslaugos komisijos išrinktoms ir konkursą laimėjusioms trims įmonėms, Jos gaus specialių verslo vystymo paslaugų.
Platesnė informacija apie konkursą, jo sąlygas ir paraiškos forma ČIA.
EIT Manufacturing organizuoja jau antrą verslo kūrimo konkursą „BoostUp! RIS 2021”, skirtą startuoliams, mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurios turi inovatyvių idėjų, technologinių sprendimų gamybos srityje.
Startuolių komandos ar įmonių atstovai yra kviečiami teikti paraiškas su savo technologinių idėjų pristatymu iki balandžio 26 d. vienoje iš kategorijų:
CREATE– komandoms, vystančioms inovatyvų projektą ir norintiems sukurti verslą, kuris spręstų kritines gamybos problemas.
ACCELERATE– startuoliams ar besivystančioms nedidelėms įmonėms, kurie jau pakankamai pasiruošę ieškoti naujų klientų, plėsti savo veiklą geografiškai arba pasiekt naujus rinkos segmentus.
TRANSFORM– mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios su savo technologiniais sprendimais ir idėjomis jau yra pasirengusios stiprinti konkurencingumą ir žengti į kitą tolesnį vystymo lygį.
Konkurso dalyviai turės galimybę pristatyti savo veiklą ir vystomas technologijas plačiai EIT Manufacturing bendruomenei, pasirodyti tarptautiniu mastu, laimėti konsultacinę verslo vystymo paramą ir piniginius prizus:
Pirma vieta 10 000 Eur,
Antra vieta 7 000 Eur,
Trečia vieta 5 000 Eur.
Iš visų paraiškų speciali komisija atrinks finalistus ir pakvies juos pristatyti savo sprendimus konkurso baigiamajame renginyje gegužės 11 ir 12 d., kuris bus didžiausio Europos startuolių festivalio ViennaUP ’21 dalis. Į šį renginį jau galima registruotis ČIA.
Svarbiausia konkurso informacija ir reikalingos nuorodos ČIA.
Technologiniai pokyčiai daro pramonę vis pažangesne, o tuo pačiu ima reikalauti ir daugiau kompetencijų iš joje dirbančių žmonių. Ar jie turi reikiamus skaitmeninius ir technologinius įgūdžius? Deja, kol kas atsakymas į šį klausimą dažniausiai yra neigiamas. Visoje Europos plastiko perdirbimo pramonėje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Būtent šiai problemai spręsti yra vykdomas projektas UPSKILL. Šį projektą įgyvendinantys partneriai rengia specialią mokymo programą, mokytojo knygą ir mokinio vadovėlį darbuotojų kvalifikacijai kelti.
Unikalios mokymo programos ir medžiagos (mokytojo knygos bei mokinio vadovėlio) pristatymas vyks projekto baigiamojoje konferencijoje balandžio 15 d. Konferencijos programa ir registracija ČIA.
Skaitmeninimas, robotizavimas, automatizavimas – ne visi plastiko srities specialistai yra susidūrę su šiomis technologijomis. Tačiau įvairios įrangos, gamybos procesų ir bendrai organizacijų skaitmeninimas, dar vadinamas Išmaniąja gamyba arba Pramonė 4.0, tampa vis reikšmingesnis. Išmanioje, skaitmeninėje gamykloje gamybos įrenginiai yra susieti ir tarpusavyje gali „komunikuoti“. Tokiu būdu visuomet yra prieinama informacija, kas iš tikrųjų vyksta gamyboje čia ir dabar. O turint šiuos duomenis, procesus galima optimizuoti. Tai sukuria galimybę trumpinti užsakymo laiką ir didinti gamybos efektyvumą.
Vis daugiau pramonės įmonių Europoje žengia šiuo keliu. „Skaitmeninimas ir robotizacija vystosi žaibo greičiu taip pat ir plastikų sektoriuje“, – teigia Europos plastikų pramonės asociacijos EuPC vadovas Alexandre Dangis. Jis taip pat pabrėžia Pramonė 4.0 naudą. Mažėja sąnaudos, greitėja gamybos procesai, kas ypač aktualu gaminant smulkias plastikines detales ar gaminius. Ateities gamykloje visi gamybos proceso elementai bus optimizuoti pasitelkus skaitmenizaciją ir robotizaciją.
Pasak A. Dangis, vertinant globaliame kontekste, plastikų gamybos pramonei šiose srityse sekasi gana neblogai. Nesame prastesni ir lygiuojamės į kitus pasaulio regionus – Aziją ir Ameriką. Tačiau negalime atsilikti ir turime nuolat stiprinti savo pozicijas, kad išliktume konkurencingi. Daugelis Europos gamyklų yra senesnės už gamyklas Azijoje. Tad įdiegti naujus gamybos metodus jose prireiks daugiau laiko. Visgi kai kuriose mažesnėse gamybos įmonėse Covid-19 sukelti iiššūkiai šį procesą netgi pagreitino. Kad išgyventų, įmonės yra priverstos prisitaikyti.
Įvairios problemos
Keistis turi ir gamybos darbuotojai. Pavyzdžiui, įrengimų operatoriai turi gebėti per skaitmeninę programėlę valdyti su ja susietus gamybos įrenginius, kurie taip pat turi sąsajas visoje bendroje gamybos valdymo sistemoje. Vis aktualesni tampa vadinamieji „žalieji“ gebėjimai ir žinios, ypač tose įmonėse, kurios vadovaujasi tvarios gamybos principais ir siekia taupyti energiją. Deja, profesinio mokymo programos, šiuo metu prieinamos Europoje, kol kas yra nepakankamos ir neatnaujintos taip, kad suteiktų reikiamas skaitmenines bei technines žinias ir įgūdžius. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA apžvelgė situaciją šioje srityje ir atkreipė dėmesį, kad žinių bei įgūdžių trūkumas jaučiamas visoje Europos gamybos pramonėje. O įmonės dėl to susiduria su įvairiais iššūkiais: reikiamų darbuotojų trūkumas, klaidos gamybos procese, žaliavų švaistymas, ilgas gaminių pristatymo laikas.
„Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jaučiamas visoje inžinerinėje pramonėje, taip pat ir plastikų sektoriuje“, – sako LINPRA projektų vadovė Gražina Žardalevičienė. Būna atvejų, kuomet įmonėje dirbantys mašinų operatoriai neturi gebėjimų dirbti su plastikų liejimo mašinomis, o šios srities mokymų taip pat nėra. O kartais įmonėse apskritai trūksta bet kokių darbuotojų, ir darbo vietos yra neužimtos. Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir aktualių kompetencijų poreikis. Darbuotojas turi būti lankstus, turėti daugiau įvairių gebėjimų ir supratimą, kaip prisitaikyti bei dirbti su automatine, skaitmenine gamybos įranga. Todėl be pagrindinių funkcijų, tokių kaip įprastų įrenginių valdymas, darbuotojas dabar jau turi sugebėti atlikti veiksmus, kurių pagrindas yra IT technologijos, skaitmeninės ir žiedinės gamybos principai.
Mokymo programa
Siekiant sustiprinti pramonę ir išspręsti darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problemą, LINPRA kartu su EuPC inicijavo UPSKILL projektą, kurio esmė – suteikti įgūdžius skaitmeninei plastikų pramonės įmonių ateičiai. Vykdant projektą, kuriama mokymo programa, pagrįsta dabartiniais darbo rinkos poreikiais: žiniomis ir įgūdžiais skaitmeninimo, robotikos, gamybos technologijų, „lean“ ir žiedinės gamybos srityse. Mokymo programa tinkama įvairiose situacijose ir besimokančiųjų amžiui: studentams ir mokytojams, norintiems persikvalifikuoti, darbuotojams, kurie galbūt dalyvauja pameistrystės programoje ir kitais atvejais. Programa tinkama apmokyti ir naujus įmonių darbuotojus, ir jau dirbančius. Šios programos suteikiamos žinios pravers tiek jau seniau dirbantiems, tiek ir ką tik į plastikų srities darbo rinką žengiantiems naujiems darbuotojams.
„Mokymų organizavimui įmonės viduje reikia gana nemažai resursų. Samdyti išorės mokytojus taip pat yra brangu. UPSKILL projekte sukurta mokymo medžiaga bus naudinga abiem atvejais: tiek ir norint įmonėje periodiškai kelti esamų darbuotojų kvalifikaciją, tiek ir ugdant naujus specialistus mokymo įstaigose, pagal atnaujintą metodiką, naudojant šiuolaikines mokymo priemones ir metodus“, – komentuoja G. Žardalevičienė.
A. Dangis projekto įgyvendinimo eigą vertina teigiamai: „Plastikų pramonės sėkmei reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, o geras mokymas yra to pagrindas. UPSKILL projektas yra puikus pavyzdys, kaip pramonės verslas (įmonės) gali bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir pasiekti abiem pusėms naudingų rezultatų“.
Pasak G. Žardalevičienės, svarbu pasiekti vienodą išsilavinimo lygį Europoje: „Šiuo metu kai kurių Europos šalių švietimo sistema savo lygiu ir kokybe atsilieka nuo kitų geriau išsivysčiusių Europos šalių. Tarptautiniai projektai, tokie kaip UPSKILL, skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi, o tai leidžia nuosekliai pagerinti bendrą Europos švietimo sistemą. Didžiosios gamybos įmonės iš Vakarų, Centrinė ir Šiaurės Europa užsako plastikinių komponentų gamybas iš tiekėjų visame pasaulyje. Taigi kuo pažangesni bus Europos tiekėjai, tuo daugiau pridėtinės vertės jie sukurs visai Europai. Stipri Europos pramonė išliks konkurencinga globaliame pramonės kontekste“.
Nemokamai prieinama nuo gegužės mėnesio
Mokymo medžiagą kuria tarptautinė ekspertų komanda iš Suomijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Šią komandą sudaro švietimo įstaigų, verslo bendruomenės ir EuPC atstovai. Mokymo medžiaga (mokytojo ir mokinio knyga) anglų kalba bus galima nemokamai naudotis nuo 2021 m. gegužės mėn. O vėliau ši medžiaga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Medžiaga yra sistemiškai parengta, kad mokiniai ir mokytojai galėtų susidaryti mokymo(si) programą pagal savo poreikius. Vadovėlio medžiagą ir žinias gali pritaikyti tiek gamybos personalo darbuotojai, tiek darbuotojų komandų / pamainų vadovai ir administracijoje dirbantys vadovai. Pasak projekte dalyvaujančių partnerių, medžiagą galima pritaikyti įvairių suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, profesinių mokyklų ir pramonės asociacijų, poreikiams. Medžiagą ateityje bus galima papildyti ir tobulinti.
Baigiamojo konferencija ir mokymo medžiagos pristatymas
Oficiali virtuali projekto baigiamoji konferencija vyks balandžio 15 d., kur bus pristatyti projekto rezultatai, sukurta mokymo programa ir medžiaga (mokytojo knyga ir mokinio vadovėlis), jos svarba ir nauda sektoriui. Konferencijoje pristatomi rezultatai aktualūs plastikų sektoriaus verslo atstovams ir švietimo bendruomenei. Registracija ir daugiau informacijos ČIA.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2021/03/Upskill_conference_banner.jpg6031108linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2021-03-24 11:15:542021-03-25 05:09:44Plastikų sektorius: skaitmeninė revoliucija neįvyks be tam pasiruošusių žmonių
2021 metais LINPRA dalyvauja dar viename EIT Manufacturing projekte DeCoTe, kurio sritis – žmogaus ir roboto bendradarbiavimas.
Neseniai prasidėjo robotikos srities projekto „DeCoTe“ veiklos. „DeCoTe“ projekto tikslas yra skatinti bendradarbiaujančių robotų pripažinimą, šios technologijos populiarinimą ir jos panaudojimą pramonėje ir viešojoje erdvėje.
Projektas aktualus žmonėms, kurie domisi robotika kaip hobiu, taip pat specialistams, ieškantiems praktinės patirties ir žinių robotų / kobotų srityje. Projektas parengs 1 dienos trukmės seminarą – dirbtuves, kuriose dalyviams bus perteikiamos žinios dvejopu formatu: derinant interaktyvų mokymąsi internetu ir praktinių užduočių atlikimą.
Programos dalyviai bus supažindinami su šia aktualia robotų / kobotų technologija, jos pagrindais ir saugumo aspektais, bus skatinami proaktyviai įsitraukti į robotų bendradarbiavimo temą. Programą išklausę dalyviai turės žinias ir praktinius įgūdžius, kaip atlikti paprastus koboto programavimo veiksmus ir pritaikyti juos pramonėje / gamyboje.
Seminarai vyks (pusiau) viešosiose patalpose (atvirose dirbtuvėse, gamyklose, inovacijų laboratorijose ir gamintojų erdvėse) visoje Europoje RIS (Regional Innovation Scheme) šalyse. Seminarus sudarys keturios pagrindinės dalys: a) įvadas į koboto technologiją, b) informaciniai pranešimai apie saugos aspektus, c) įvadas į koboto valdymą ir d) praktinė užduotis – išspręsti pateiktą gamybos problemą.
2021 m. rudenį ir žiemą projekto partneriai kvies suinteresuotus pramonės atstovus ir besidominčius žmones dalyvauti šiose dirbtuvėse. Detalesnė informacija, kur ir kada vyks dirbtuvės, bus skelbiama LINPRA kanaluose.
Visi tarptautinio projekto partneriai: „TU Wien“, „LMS Patras“, „LINPRA“ ir „VGTU“. Projektas finansuojamas EIT Manufacturing lėšomis.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2021/03/DeCoTe_image2.jpg719862linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2021-03-23 11:01:312021-03-23 12:17:42Prasidėjo naujas EIT Manufacturing projektas „DeCoTe“ (Democratizing Cobot Technology)
2021 metais LINPRA dalyvauja dar viename EIT Manufacturing projekte „DeCoTe“, kurio sritis – žmogaus ir roboto bendradarbiavimas.
Lengvųjų robotų pritaikymas pramonėje turi daug potencialo, kuris nėra pilnai išnaudojamas. Dažniausiai tam trūksta žinių arba tam trukdo nepasitikėjimas ir abejonės dėl saugumo. „DeCoTe“ projekto tikslas yra skatinti bendradarbiaujančių robotų pripažinimą, šios technologijos populiarinimą ir jos panaudojimą pramonėje ir viešojoje erdvėje. Projekto veiklos apims praktinį šių robotų pritaikymą pramonėje ir saugumo problemų sprendimus.
„DeCoTe“ projektas pasitelkia novatorišką mokymosi koncepciją, kurią sudaro aktyvūs seminarai ir interaktyvusis mokymasis naudojant kompiuterį (planšetę). Tokiu būdu bus mokomasi bendradarbiavimo su robotais pramonės sektoriuje. 1 dieną trunkančios programos renginiai organizuojami skirtingose EIT RIS šalyse 2021 m. rudenį ir žiemą, jie vyks FabLab dirbtuvėse, kūrėjų erdvėse, universitetuose.
Projekto trukmė 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto vadovo organizacija
Vienos technologijos universitetas
Projekto vadovė LINPRA Aurelija Raščiuvienė
Mob. tel. 8 656 43956
El. p. aurelija.rasciuviene@linpra.lt
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
ES Taksonomija: žaliųjų investicijų srautai – tik tvarioms veikloms ir projektams
Naujiena 2021, NaujienosNeseniai vykusiame Orgalim Prezidentų tarybos susitikime, kuriame dalyvavo ir LINPRA Prezidentas Tomas Jaskelevičius, buvo pristatyta ir diskutuota dar mažai pažįstama, bet netrukus ypač aktuali tapsianti sąvoka ir jos reikšmė verslui – Taksonomija. Europos Komisija praėjusių metų liepą patvirtino ir šiemet jau pradėjo taikyti priemonių rinkinį, vadinamą ES Taksonomija, kurio tikslas – nukreipti lėšas į tvarias veiklas, padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į ekologiškus ir tvarius projektus.
Tai reiškia, kad verslas bus klasifikuojamas pagal kriterijus, nurodančius, kaip bendrovės geba įgyvendinti ES žaliuosius tikslus. Idėja tokia, kad ES tvarios veiklos klasifikavimo sistema, t. y. ES Taksonomija, padėtų investuotojams, verslui ir valdžios atstovams-sprendimų priėmėjams identifikuoti ekonomines veiklas, kurios yra iš tiesų tvarios (o ne apsimestinės) aplinkosaugos aspektu, didinti tokių veiklų žinomumą, o kapitalo srautai būtų nukreipiami tik į tvarias investicijas, tvarias veiklas bei projektus.
Visa tai daroma siekiant Europos žaliojo kurso ir kitų ES įsipareigojimų pasaulio mastu vykdyti klimato politikos veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą – neutralizuoti ES poveikį klimatui iki 2050.
Pagal Taksonomijos reglamentą ne finansų įmonės turės naudoti tris pagrindinius KPI: apyvartos, kapitalo išlaidų (CapEx) ir veiklos išlaidų (OpEx), susijusius su aplinką tausojančia veikla. Iki 2021 m. birželio 1 d. EK turi priimti deleguotąjį aktą apie tai, kaip įmonės turės pateikti finansinę ir nefinansinę informaciją – kaip turės būti atskleidžiamas jos turinys, kokia bus taikoma rengimo metodika ir kaip ji turės būti pateikiama. Šios finansinės ir nefinansinės informacijos bus reikalaujama iš didelių įmonių jau šiais metais.
Orgalim ES Taksonomijos klausimu Europos komisijoje atstovauja inžinerijos / technologijų pramonės interesams ir siekia užtikrinti, kad šių pramonės šakų ekonominė veikla būtų laikoma tvaria, o pereinamuoju laikotarpiu ir toliau galėtų pritraukti investicijas palankiomis sąlygomis.
Šaltiniai:
Pandemijos pasekmės: trūksta žaliavų, todėl kyla plastiko gaminių kainos
Naujiena 2021, NaujienosRimantas Damanskis, LINPRA prezidiumo narys, UAB „Pack Klaipėda“ vykdomasis direktorius, publikuota 15min
Išaugus COVID-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvos plastikų sektorius rodo pavyzdį, kad šalies pramonė atlaiko pandemijos iššūkius – valdome COVID-19 rizikas, tačiau pandemijos sukelta logistikos krizė ženkliai didina žaliavų ir produkcijos kainas. Šiuo metu itin trūksta konteinerių, kuriuos laivai galėtų plukdyti į Europą, o tuo pat metu didelė žaliavų dalis buvo skirta COVID-19 valdymo priemonių gamybai. Visa tai kartais padidino žaliavos kainas, bet net ir šiame kainų lygyje tiekimas lieka sudėtingas – trūksta konteinerių, žaliavų tiekėjai vis dažniau remiasi force majeure išlygomis“, – sakė Rimantas Damanskis, LINPRA prezidiumo narys, atstovas žiedinės ekonomikos srityje ir plastikų-gumos gaminių gamybos sektoriui.
Europos plastikų perdirbimo pramonės asociacija EuPC, kurios nare yra ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, neseniai kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen dėl galimybės skirti tikslinę finansinę paramą iš Europos Atsigavimo fondo, kuri leistų užtikrinti esminių produktų gamybą ir apsaugotų darbo vietas.
Siūlomos trumpo laikotarpio priemonės apimtų polimerams ir/ar jų priedams taikomų ES importo mokesčių sumažinimą toms įmonėms, kurios priverstos stabdyti gamybą dėl žaliavos trūkumo. Ilgalaikiai sprendimai būtų mažinti ES priklausomybę nuo žaliavinių medžiagų importo ir galimybė peržiūrėti šiuo metu Europoje galiojančias force majeure išlygų taisykles.
Lietuvoje plastikų ir gumos pramonėje dirbančiose įmonėse dirba apie 9,5 tūkst. darbuotojų, per metus jos pagamina produkcijos už 1,14 mlrd. eurų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metais guminių ir plastikinių gaminių eksportas siekė 808 mln. eurų ir buvo 2,9 proc. didesnis nei 2019 metais.
D. Lasionis: ką rodo ir pandemijos metu augęs inžinerijos eksportas?
Naujiena 2021, NaujienosDarius Lasionis, LINPRA direktorius, publikuota 15min
Lietuvos inžinerinės pramonės eksportas per pandeminius 2020 metus paaugo 1,4 proc. ir siekė 3,40 mlrd. eurų. Tarp aštuonių inžinerinės pramonės sektorių sparčiausiai užsienio valstybėse augo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių eksporto pajamos. Jos ūgtelėjo nuo 418 mln. eurų 2019 metais iki 511 mln. praėjusiais metais, ir tai sudarė daugiau nei 22,4 proc. augimą.
Po sėkmingos praėjusių metų pradžios kovo mėnesį prasidėjęs pirmasis karantinas iš esmės visą pramonę buvo pasiuntęs į nokdauną, tačiau per keletą mėnesių inžinerinės pramonės įmonės sugebėjo persigrupuoti, prisitaikyti prie naujos realybės ir fiksuoti gerus pardavimų rezultatus antrąjį metų pusmetį. Vertinant suminius metų rezultatus galima pasidžiaugti, jog pandemija tik sumažino augimo tempus. Lanksčiai dirbančios lietuviškos inžinerinės pramonės įmonės sugebėjo greitai pakeisti darbo organizavimo principus, sprendžia sutrikusių tiekimo grandinių iššūkius, ir tai leidžia pasinaudoti netikėtai pandemijos metu atsivėrusiomis naujomis eksporto galimybėmis, išnaudoti ilgalaikį įdirbį skaitmeninimo, veiklos efektyvinimo srityse.
Sparčiausiai tarp Lietuvos inžinerinės pramonės sektorių per 2020 metus augo „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių“ eksporto pajamos, kurios pasiekė 511 mln. eurų (22,4 proc. augimas). Kur praėjusiais metais geriausius rezultatus rodžiusio elektronikos sektoriaus sėkmės pagrindas? Kaip sako vienam iš sektoriaus lyderiui „Kitron“ vadovaujantis Mindaugas Šeštokas, tai savalaikė reakcija ir lankstus prisitaikymas prie pasaulinių pokyčių. Ir pirmiausia tai – technologijų kaitos sparta bei mastas. Visuose pramonės sektoriuose stebimi tie patys pokyčiai – tai įrangos modernizavimas, vis didesnio masto automatizavimas ir „žmogiškojo“ faktoriaus mažėjimas. O Lietuva visa tai gali pasiūlyti. Kitas sėkmės dėmuo – tai gamybos regionalizacija, kuriai Lietuvos geografinė ir žmogiškųjų išteklių padėtis yra ideali.
Apie 5 proc. augimą fiksavo „Pagrindinių metalų gamybos“, „Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos“ ir „Kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos“ sektoriai. Stipriausiai pandemijos smūgius pajuto variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonės, kurių eksportas susitraukė beveik penktadaliu nuo 437 iki 360 mln. eurų.
Pandemija niekur nedingo, ji veiks visą Lietuvos ekonomiką ir inžinerinę pramonę dar ilgus metus, tačiau ką pirmieji 2021-ųjų metų mėnesiai žada Lietuvos inžinerinei pramonei? Intensyvėjanti skiepijimo kampanija, panašu, tampa ir atsigaunančios pasaulinės paklausos pagrindu. Preliminariai skaičiuojama, kad per šių metų sausio-vasario mėnesius gamybos apimtys padidėjo 5,5 proc. Tai lemia palanki situacija Vakarų Europos ir Šiaurės šalių rinkose, kur fiksuojamas didžiausias gamybos aktyvumas per pastaruosius keletą metų, o Lietuva tampa konkurencinga alternatyva performuojant tiekimo grandines.
Visgi, pramonės įmonių prognozuojamas atsigavimas ir gamybos augimas 2021 metais yra pakankamai trapus dėl pandemijos sukeltų pasekmių. Išaugę logistikos/transportavimo kaštai (pavyzdžiui, konteinerio nuoma dėl jų trūkumo pabrango 2-3 kartus), brangstančios žaliavos (metalas, plastikas), atskiri komponentai, tiekimo sutrikimai ir vėlavimas – visa tai gali ženkliai pakoreguoti optimistines prognozes. Tikimės, kad šie nesklandumai bus laikini, ilgai netruks ir jau trečią metų ketvirtį situacija normalizuosis.
Žilvinas Dubosas: Kas skatintų augti regionų inžinerinę pramonę? Šiaulių pamokos
Naujiena 2021, NaujienosŽilvinas Dubosas, LINPRA prezidiumo narys, „Baltik vairas“ gen. direktorius, publikuota 15min
Praėjusio šimtmečio pokštas apie pakeliui link jūros pravažiuojamą miestą buvo taikytas Kaunui. Atrodytų, dar sudėtingesnė dalia skirta Šiauliams, kurių net pravažiuoti (o kartu ir pastebėti) nebereikia. Visgi, Žemaitijos vidury įsikūrę Šiauliai išlieka rimtu pramonės centru.
Galima skaičiuoti vien pastaraisiais metais čia besikuriančias naujas įmones. Daugelis jų gali pasigirti aukščiausios kokybės produktais, naudojamomis naujausiomis gamybos technologijomis, aukšta darbuotojų kvalifikacija. Šiaulių pramonės virsmą gerai iliustruoja oro uostas – buvęs pusiau slaptas sovietinės kariuomenės objektas šiandien yra tapęs ne tik moderniausiu NATO centru, bet ir sėkmingai plėtoja komercinę veiklą.
Kokias pamokas verta išmokti ir kitiems šalies regionams?
Pandemijos metai privertė sunerimti daugelį regiono verslo įmonių ir inžinerinė pramonė buvo viena iš tokių. Dabar jau su šypsniu galima prisiminti pirmojo karantino istorijas, kai iš pradžių teko teoriškai mokytis, kas tas koronavirusas, o paskui jau susidurti asmeniškai akis į akį. Tačiau sprendimus visada galima rasti, o inžinerinėje pramonėje jie visada spartesni, nes čia viskas, kiek įmanoma, skaitmenizuota ir automatizuota. Pavyzdžiui, šiuo metu „Baltik vairas“ dirba penkios gamybos linijos, buvo imtasi visų prevencinių priemonių, bet tik nuolatinis darbuotojų testavimas padėjo suvaldyti viruso protrūkį. Neabejotinai tai yra raktas, užtikrinantis darbuotojų saugumą ir įmonės stabilumą.
Praėję metai Lietuvos inžinerinei pramonei buvo iš esmės sėkmingi – eksportas, nepaisant pirmojo karantino pauzės, augo 1,4% ir pasiekė 3,40 mlrd. eurų. Šiauliuose įsikūrusioms įmonėms rezultatai skirtingi. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos statistikos departamento kaupiamus šalies duomenis metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrengimus) eksportas augo netgi sparčiau – ūgtelėjo 5,6 proc. Tačiau mašinų ir įrangos, variklių, priekabų ir puspriekabių eksportas menko dešimtadaliu. Pridėję plastiko gaminius, kurių eksportas augo 2,9 proc., gausime pagrindines inžinerinės pramonės kryptis Šiaulių mieste.
Žadamos naujos investicijos nėra atsitiktinumas – štai neseniai Šiaulių pramoniniame parke pasirašyta investicijų sutartis su viena inžinerinės pramonės įmone dėl plėtros, taip pat sudarytos dar kelios sutartys dėl naujų investicijų. Jau anksčiau skelbta, kad plėtrą planuoja ir Šiauliuose veikiančios plastiko, metalo apdirbimo įmonės.
Nuosekli pramonės įmonių plėtra būtų neįmanoma be deramo savivaldybės įsitraukimo. Dar 2019 metais parengta Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija daug dėmesio skiria išmaniajai pramonei, robotizacijai, aukščiausiems gamybos standartams. Kodėl tai naudinga miestui? Lyginant darbuotojų darbo užmokestį, tai inžinerinės pramonės įmonėse jis tikrai didesnis, nei vidutinis. O kur dar įmonių mokami mokesčiai, išlaidos infrastruktūros plėtrai, parama įvairioms bendruomenių iniciatyvoms.
Jeigu šių metų pradžioje išnuomotas paskutinis sklypas Šiaulių pramoniniame parke, tai laisvų sklypų lengvatinėmis sąlygomis dar yra laisvojoje ekonominėje zonoje. Oro uosto teritorijoje kaip tik kuriamas ekonominės veiklos centras, jo galimybes jau nagrinėja keli potencialūs investuotojai.
Tačiau sklypai ir infrastruktūra – tik pirmasis lygties kintamasis. Ne ką mažiau svarbus yra žmogiškųjų išteklių klausimas. Ir jeigu sovietinis palikimas Šiauliams iki šiol leidžia siūlyti aukščiausios kompetencijos darbuotojus, tai inžinerinių jaunimo žinių ugdymas yra naujas šių dienų iššūkis. Skaičiuojama, jog trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų sąraše inžinierinės profesijos sudaro daugiau kaip 40 proc. Kaip padengti šį trūkumą? Juk dėl darbuotojų tenka konkuruoti ne tik Šiauliuose, gal net dažniau – su Kauno, Klaipėdos ir net Vilniaus įmonėmis.
Inžinerinė pramonė aktyviai dalyvauja prisidėdama prie vieno iš tokių sprendimų. Tai šalia buvusio Šiaulių universiteto, o dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos besikuriantis STEAM projektų centras. Moksleiviams ir ne tik jiems skirtas tiksliųjų mokslų centras leis ieškoti naujų būtų sudominti Šiaulių regiono moksleivius inžinerijos galimybėmis, susipažinti ir įtraukti į iš esmės neribotų galimybių inžinerijos pramonę.
EIT Manufacturing RIS Industry 4.0 Hubs (RIS I40H)
LINPRA vykdomi projektaiSiekiant skatinti įmonių skaitmeninę transformaciją, pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamais pranašumais, kurti technologijas ir tobulinti savo įgūdžius bei kompetencijas (ypač šiuo kritiniu laikotarpiu), EIT Manufacturing vykdo „RIS Industry 4.0 Hubs“ projektą ir skelbia tarptautinį atvirą kvietimą gamybos MVĮ ir startuoliams.
Priimamos paraiškos iš gamybos MVĮ ir startuolių, kurie norėtų gauti skaitmeninimo paslaugų iš Industry 4.0 infrastruktūroje dalyvaujančių organizacijų tokiose srityse kaip demonstravimas, testavimas, konsultavimas ar mokymai.
Gamybos MVĮ (originalios įrangos gamintojai, gamybos įrangos tiekėjai), pradedančiosios įmonės arba ankstyvojo etapo įmonės, gaminančios produktus ar komponentus, yra pagrindinės naudos gavėjos ir gali dalyvauti pateikdamos vieną paraišką gauti skaitmeninės transformacijos paslaugas.
Paslaugų, programinės įrangos ar technologijų tiekėjai, taip pat gamybos srities konsultacinės bendrovės, galinčios pasiūlyti skaitmeninės transformacijos paslaugas, gali teikti iki trijų paraiškų.
Moksliniai / nepramoniniai juridiniai asmenys (t. y., mokslinių tyrimų centrai, universitetai, kompetencijų centrai), turintys atitinkamos skaitmeninės transformacijos patirties, gali teikti iki trijų paraiškų.
Skaitmeninių inovacijų centrai (DIH) taip pat gali teikti iki trijų paraiškų.
Taip pat galite dalyvauti šio projekto Industry 4.0 seminaruose ir neteikdami projekto dalyvio paraiškos. Besidomintys seminarais kviečiami užsiregistruoti ČIA.
Paraiškas gali teikti
Gamybos MVĮ, pradedančios įmonės (startuoliai), ankstyvosios stadijos įmonės – bent vienas konsorciumo narys turi būti gamybos srities MVĮ, kuri kreipiasi dėl skaitmeninės transformacijos paslaugos.
Ką suteiks projektas
18 atrinktų paraiškas pateikusių įmonių gaus 5 600 Eur mini dotaciją.
Terminas
Paraiškos pateikimo forma, detalios sąlygos ir kita informacija projekto puslapyje ČIA.
Gazelle Accelerator 2021 – priimamos paraiškos!
Projektų naujienos„Gazelle Accelerator“ programa siekiama remti veikiančias technologines įmones, MVĮ, startuolius ir augantį jauną verslą, padedant joms vystyti inovacijas ir atsidurti tarptautiniame akiratyje. Programa startavo 2020 metais, jos metu buvo paskelbti du kvietimai teikti paraiškas, sudalyvavo 46 įmonės.
2021 metais skelbiami nauji kvietimai, paraiškos priimamos iki gegužės 5 d.! Dalyvauti gali Europos technologinės įmonės, veikiančios šiose srityse:
✔️ Analytics and A.I
✔️ Internet of things platforms
✔️ Simulation and Augmented/Virtual reality
✔️ Collaborative and mobile industrial robotics
✔️ Agile manufacturing applications
Tikimasi į programą priimti 50 įmonių, kurioms bus suteiktas paramos paketas:
Business development support
Verslo plėtros parama: patekimas į rinką (A2M) ir prieiga prie finansų (A2F) verslo mokymai ir konsultavimas su ekspertais, patekimas į rinką per B2B renginius su Europos įmonėmis, galimybė gauti finansavimą per B2F renginius su Europos investuotojais.
Innovation support
Parama inovacijoms: parama ieškant konsorciumo partnerių, kurie galėtų aplikuoti į EIT Manufacturing kvietimus ir teikti inovacijų projektų paraiškas; naujos bendradarbiavimo galimybės su kitomis Europos pradedančiomis įmonėmis ir programoje dalyvaujančiomis MVĮ.
Internationalisation support
Tarptautiškumo skatinimas: pagalba verslo auginimui, t.y., suteikiama prieiga prie sprendimų priėmimo padalinių, įskaitant užsienio rinkas ir klientus, nepriklausomai nuo geografinių ribų, glaudžiai bendradarbiaujant su EIT Manufacturing verslo kūrimo komandomis.
Tailored business creation services by winning pitch competition
Individualios verslo kūrimo paslaugos komisijos išrinktoms ir konkursą laimėjusioms trims įmonėms, Jos gaus specialių verslo vystymo paslaugų.
Platesnė informacija apie konkursą, jo sąlygas ir paraiškos forma ČIA.
Boost Up! RIS 2021 konkursas – teikite paraiškas!
Projektų naujienosEIT Manufacturing organizuoja jau antrą verslo kūrimo konkursą „BoostUp! RIS 2021”, skirtą startuoliams, mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurios turi inovatyvių idėjų, technologinių sprendimų gamybos srityje.
Startuolių komandos ar įmonių atstovai yra kviečiami teikti paraiškas su savo technologinių idėjų pristatymu iki balandžio 26 d. vienoje iš kategorijų:
Teikite paraišką ČIA.
Konkurso dalyviai turės galimybę pristatyti savo veiklą ir vystomas technologijas plačiai EIT Manufacturing bendruomenei, pasirodyti tarptautiniu mastu, laimėti konsultacinę verslo vystymo paramą ir piniginius prizus:
Iš visų paraiškų speciali komisija atrinks finalistus ir pakvies juos pristatyti savo sprendimus konkurso baigiamajame renginyje gegužės 11 ir 12 d., kuris bus didžiausio Europos startuolių festivalio ViennaUP ’21 dalis. Į šį renginį jau galima registruotis ČIA.
Plastikų sektorius: skaitmeninė revoliucija neįvyks be tam pasiruošusių žmonių
Projektų naujienosTechnologiniai pokyčiai daro pramonę vis pažangesne, o tuo pačiu ima reikalauti ir daugiau kompetencijų iš joje dirbančių žmonių. Ar jie turi reikiamus skaitmeninius ir technologinius įgūdžius? Deja, kol kas atsakymas į šį klausimą dažniausiai yra neigiamas. Visoje Europos plastiko perdirbimo pramonėje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Būtent šiai problemai spręsti yra vykdomas projektas UPSKILL. Šį projektą įgyvendinantys partneriai rengia specialią mokymo programą, mokytojo knygą ir mokinio vadovėlį darbuotojų kvalifikacijai kelti.
Unikalios mokymo programos ir medžiagos (mokytojo knygos bei mokinio vadovėlio) pristatymas vyks projekto baigiamojoje konferencijoje balandžio 15 d. Konferencijos programa ir registracija ČIA.
Skaitmeninimas, robotizavimas, automatizavimas – ne visi plastiko srities specialistai yra susidūrę su šiomis technologijomis. Tačiau įvairios įrangos, gamybos procesų ir bendrai organizacijų skaitmeninimas, dar vadinamas Išmaniąja gamyba arba Pramonė 4.0, tampa vis reikšmingesnis. Išmanioje, skaitmeninėje gamykloje gamybos įrenginiai yra susieti ir tarpusavyje gali „komunikuoti“. Tokiu būdu visuomet yra prieinama informacija, kas iš tikrųjų vyksta gamyboje čia ir dabar. O turint šiuos duomenis, procesus galima optimizuoti. Tai sukuria galimybę trumpinti užsakymo laiką ir didinti gamybos efektyvumą.
Vis daugiau pramonės įmonių Europoje žengia šiuo keliu. „Skaitmeninimas ir robotizacija vystosi žaibo greičiu taip pat ir plastikų sektoriuje“, – teigia Europos plastikų pramonės asociacijos EuPC vadovas Alexandre Dangis. Jis taip pat pabrėžia Pramonė 4.0 naudą. Mažėja sąnaudos, greitėja gamybos procesai, kas ypač aktualu gaminant smulkias plastikines detales ar gaminius. Ateities gamykloje visi gamybos proceso elementai bus optimizuoti pasitelkus skaitmenizaciją ir robotizaciją.
Pasak A. Dangis, vertinant globaliame kontekste, plastikų gamybos pramonei šiose srityse sekasi gana neblogai. Nesame prastesni ir lygiuojamės į kitus pasaulio regionus – Aziją ir Ameriką. Tačiau negalime atsilikti ir turime nuolat stiprinti savo pozicijas, kad išliktume konkurencingi. Daugelis Europos gamyklų yra senesnės už gamyklas Azijoje. Tad įdiegti naujus gamybos metodus jose prireiks daugiau laiko. Visgi kai kuriose mažesnėse gamybos įmonėse Covid-19 sukelti iiššūkiai šį procesą netgi pagreitino. Kad išgyventų, įmonės yra priverstos prisitaikyti.
Įvairios problemos
Keistis turi ir gamybos darbuotojai. Pavyzdžiui, įrengimų operatoriai turi gebėti per skaitmeninę programėlę valdyti su ja susietus gamybos įrenginius, kurie taip pat turi sąsajas visoje bendroje gamybos valdymo sistemoje. Vis aktualesni tampa vadinamieji „žalieji“ gebėjimai ir žinios, ypač tose įmonėse, kurios vadovaujasi tvarios gamybos principais ir siekia taupyti energiją. Deja, profesinio mokymo programos, šiuo metu prieinamos Europoje, kol kas yra nepakankamos ir neatnaujintos taip, kad suteiktų reikiamas skaitmenines bei technines žinias ir įgūdžius. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA apžvelgė situaciją šioje srityje ir atkreipė dėmesį, kad žinių bei įgūdžių trūkumas jaučiamas visoje Europos gamybos pramonėje. O įmonės dėl to susiduria su įvairiais iššūkiais: reikiamų darbuotojų trūkumas, klaidos gamybos procese, žaliavų švaistymas, ilgas gaminių pristatymo laikas.
„Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jaučiamas visoje inžinerinėje pramonėje, taip pat ir plastikų sektoriuje“, – sako LINPRA projektų vadovė Gražina Žardalevičienė. Būna atvejų, kuomet įmonėje dirbantys mašinų operatoriai neturi gebėjimų dirbti su plastikų liejimo mašinomis, o šios srities mokymų taip pat nėra. O kartais įmonėse apskritai trūksta bet kokių darbuotojų, ir darbo vietos yra neužimtos. Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir aktualių kompetencijų poreikis. Darbuotojas turi būti lankstus, turėti daugiau įvairių gebėjimų ir supratimą, kaip prisitaikyti bei dirbti su automatine, skaitmenine gamybos įranga. Todėl be pagrindinių funkcijų, tokių kaip įprastų įrenginių valdymas, darbuotojas dabar jau turi sugebėti atlikti veiksmus, kurių pagrindas yra IT technologijos, skaitmeninės ir žiedinės gamybos principai.
Mokymo programa
Siekiant sustiprinti pramonę ir išspręsti darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problemą, LINPRA kartu su EuPC inicijavo UPSKILL projektą, kurio esmė – suteikti įgūdžius skaitmeninei plastikų pramonės įmonių ateičiai. Vykdant projektą, kuriama mokymo programa, pagrįsta dabartiniais darbo rinkos poreikiais: žiniomis ir įgūdžiais skaitmeninimo, robotikos, gamybos technologijų, „lean“ ir žiedinės gamybos srityse. Mokymo programa tinkama įvairiose situacijose ir besimokančiųjų amžiui: studentams ir mokytojams, norintiems persikvalifikuoti, darbuotojams, kurie galbūt dalyvauja pameistrystės programoje ir kitais atvejais. Programa tinkama apmokyti ir naujus įmonių darbuotojus, ir jau dirbančius. Šios programos suteikiamos žinios pravers tiek jau seniau dirbantiems, tiek ir ką tik į plastikų srities darbo rinką žengiantiems naujiems darbuotojams.
„Mokymų organizavimui įmonės viduje reikia gana nemažai resursų. Samdyti išorės mokytojus taip pat yra brangu. UPSKILL projekte sukurta mokymo medžiaga bus naudinga abiem atvejais: tiek ir norint įmonėje periodiškai kelti esamų darbuotojų kvalifikaciją, tiek ir ugdant naujus specialistus mokymo įstaigose, pagal atnaujintą metodiką, naudojant šiuolaikines mokymo priemones ir metodus“, – komentuoja G. Žardalevičienė.
A. Dangis projekto įgyvendinimo eigą vertina teigiamai: „Plastikų pramonės sėkmei reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, o geras mokymas yra to pagrindas. UPSKILL projektas yra puikus pavyzdys, kaip pramonės verslas (įmonės) gali bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir pasiekti abiem pusėms naudingų rezultatų“.
Pasak G. Žardalevičienės, svarbu pasiekti vienodą išsilavinimo lygį Europoje: „Šiuo metu kai kurių Europos šalių švietimo sistema savo lygiu ir kokybe atsilieka nuo kitų geriau išsivysčiusių Europos šalių. Tarptautiniai projektai, tokie kaip UPSKILL, skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi, o tai leidžia nuosekliai pagerinti bendrą Europos švietimo sistemą. Didžiosios gamybos įmonės iš Vakarų, Centrinė ir Šiaurės Europa užsako plastikinių komponentų gamybas iš tiekėjų visame pasaulyje. Taigi kuo pažangesni bus Europos tiekėjai, tuo daugiau pridėtinės vertės jie sukurs visai Europai. Stipri Europos pramonė išliks konkurencinga globaliame pramonės kontekste“.
Nemokamai prieinama nuo gegužės mėnesio
Mokymo medžiagą kuria tarptautinė ekspertų komanda iš Suomijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Šią komandą sudaro švietimo įstaigų, verslo bendruomenės ir EuPC atstovai. Mokymo medžiaga (mokytojo ir mokinio knyga) anglų kalba bus galima nemokamai naudotis nuo 2021 m. gegužės mėn. O vėliau ši medžiaga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Medžiaga yra sistemiškai parengta, kad mokiniai ir mokytojai galėtų susidaryti mokymo(si) programą pagal savo poreikius. Vadovėlio medžiagą ir žinias gali pritaikyti tiek gamybos personalo darbuotojai, tiek darbuotojų komandų / pamainų vadovai ir administracijoje dirbantys vadovai. Pasak projekte dalyvaujančių partnerių, medžiagą galima pritaikyti įvairių suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, profesinių mokyklų ir pramonės asociacijų, poreikiams. Medžiagą ateityje bus galima papildyti ir tobulinti.
Baigiamojo konferencija ir mokymo medžiagos pristatymas
Oficiali virtuali projekto baigiamoji konferencija vyks balandžio 15 d., kur bus pristatyti projekto rezultatai, sukurta mokymo programa ir medžiaga (mokytojo knyga ir mokinio vadovėlis), jos svarba ir nauda sektoriui. Konferencijoje pristatomi rezultatai aktualūs plastikų sektoriaus verslo atstovams ir švietimo bendruomenei. Registracija ir daugiau informacijos ČIA.
Prasidėjo naujas EIT Manufacturing projektas „DeCoTe“ (Democratizing Cobot Technology)
Projektų naujienos2021 metais LINPRA dalyvauja dar viename EIT Manufacturing projekte DeCoTe, kurio sritis – žmogaus ir roboto bendradarbiavimas.
Neseniai prasidėjo robotikos srities projekto „DeCoTe“ veiklos. „DeCoTe“ projekto tikslas yra skatinti bendradarbiaujančių robotų pripažinimą, šios technologijos populiarinimą ir jos panaudojimą pramonėje ir viešojoje erdvėje.
Projektas aktualus žmonėms, kurie domisi robotika kaip hobiu, taip pat specialistams, ieškantiems praktinės patirties ir žinių robotų / kobotų srityje. Projektas parengs 1 dienos trukmės seminarą – dirbtuves, kuriose dalyviams bus perteikiamos žinios dvejopu formatu: derinant interaktyvų mokymąsi internetu ir praktinių užduočių atlikimą.
Programos dalyviai bus supažindinami su šia aktualia robotų / kobotų technologija, jos pagrindais ir saugumo aspektais, bus skatinami proaktyviai įsitraukti į robotų bendradarbiavimo temą. Programą išklausę dalyviai turės žinias ir praktinius įgūdžius, kaip atlikti paprastus koboto programavimo veiksmus ir pritaikyti juos pramonėje / gamyboje.
Seminarai vyks (pusiau) viešosiose patalpose (atvirose dirbtuvėse, gamyklose, inovacijų laboratorijose ir gamintojų erdvėse) visoje Europoje RIS (Regional Innovation Scheme) šalyse. Seminarus sudarys keturios pagrindinės dalys: a) įvadas į koboto technologiją, b) informaciniai pranešimai apie saugos aspektus, c) įvadas į koboto valdymą ir d) praktinė užduotis – išspręsti pateiktą gamybos problemą.
2021 m. rudenį ir žiemą projekto partneriai kvies suinteresuotus pramonės atstovus ir besidominčius žmones dalyvauti šiose dirbtuvėse. Detalesnė informacija, kur ir kada vyks dirbtuvės, bus skelbiama LINPRA kanaluose.
Visi tarptautinio projekto partneriai: „TU Wien“, „LMS Patras“, „LINPRA“ ir „VGTU“. Projektas finansuojamas EIT Manufacturing lėšomis.
Plačiau:
EIT Manufacturing 2021 DeCoTe
LINPRA vykdomi projektai2021 metais LINPRA dalyvauja dar viename EIT Manufacturing projekte „DeCoTe“, kurio sritis – žmogaus ir roboto bendradarbiavimas.
Lengvųjų robotų pritaikymas pramonėje turi daug potencialo, kuris nėra pilnai išnaudojamas. Dažniausiai tam trūksta žinių arba tam trukdo nepasitikėjimas ir abejonės dėl saugumo. „DeCoTe“ projekto tikslas yra skatinti bendradarbiaujančių robotų pripažinimą, šios technologijos populiarinimą ir jos panaudojimą pramonėje ir viešojoje erdvėje. Projekto veiklos apims praktinį šių robotų pritaikymą pramonėje ir saugumo problemų sprendimus.
„DeCoTe“ projektas pasitelkia novatorišką mokymosi koncepciją, kurią sudaro aktyvūs seminarai ir interaktyvusis mokymasis naudojant kompiuterį (planšetę). Tokiu būdu bus mokomasi bendradarbiavimo su robotais pramonės sektoriuje. 1 dieną trunkančios programos renginiai organizuojami skirtingose EIT RIS šalyse 2021 m. rudenį ir žiemą, jie vyks FabLab dirbtuvėse, kūrėjų erdvėse, universitetuose.
Projekto trukmė 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto vadovo organizacija
Vienos technologijos universitetas
Projekto vadovė LINPRA
Aurelija Raščiuvienė
Mob. tel. 8 656 43956
El. p. aurelija.rasciuviene@linpra.lt