Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, jog Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria dar 15,35 mln. eurų. Pramonės įmonės pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti  įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis.

Finansavimas bus skiriamas technologiniam auditui atlikti, kad būtų įvertintos gamybos procesų skaitmeninimo galimybės bei perspektyvos, ir tiems projektams, kuriais diegiama bent viena skaitmeninė technologija arba su ja susijęs sprendimas, pavyzdžiui, robotikos technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai, daiktų interneto sistemų diegimas ir pan. Įgyvendinant projektą diegiamos įrangos modelis rinkai turi būti pateiktas ne anksčiau kaip prieš trejus metus nuo kvietimo paskelbimo metų, t. y. ne anksčiau nei 2017 metais.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma labai mažoms ir mažoms pramonės įmonėms – 1 mln. eurų, mažiausia – 20 tūkst. eurų, vidutinėms įmonėms didžiausia galima skirti lėšų suma – 2,9 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Didžiausia galima projektui skirti lėšų suma technologiniam auditui atlikti – 20 tūkst. eurų.

Pretenduoti į finansavimą gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, kurios veikia ne trumpiau nei 1 metus ir kurių vidutinės metinės pajamos už pačios įmonės pagamintą produkciją per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau nei 3 pastaruosius finansinius metus) ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.

Paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2020 m. birželio 22 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt, www.lvpa.lt.

Iš viso pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas  LT“ 2014–2020 m. numatoma paskirstyti  71 mln. eurų ES investicijų, iki šiol pramonės įmonėms jau yra paskirstyta beveik 56 mln. eurų investicijų.

 

---

Vadybos, gamybos ir technologinių procesų auditus atlieka LINPRA įsteigtas Tehnologijų centras „Intechcentras“. Norint gauti paramą įmonės skaitmeninimui, auditą atlikti yra būtina.

Audito tikslai:

• Įvertinti pasirinktos srities pramonės įmonės procesų esamą skaitmeninį lygį ir suteikti rekomendacijas skaitmeninės brandos lygiui pagerinti (nemokamai, naudojant tik de minimis pagalbą)

Audito formatas:

• Vienos dienos eksperto vizitas jūsų įmonėje
  vertinant pasirinktą sritį.
• Po vizito pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma audituotos srities būklė bei rekomendacijos ateičiai.

Platesnę informaciją suteikti ir pakonsultuoti gali „Intechcentras“:

Marius Kvedaravičius, Inovacijų ekspertas, + 370 670 22857, marius.kvedaravicius@intechcentras.lt.

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“. 

• Šių metų rezultatus virusas nusmukdys, kitąmet leis užsidirbti.
• Tarptautinės korporacijos keičia pirkimų politiką.
• Kinija bando atkurti pramonės pajėgumą, bet ne viskas pavyksta.
• Padėtis, prognozuojama, susireguliuos per pusmetį.

Kinų tiekėjams Lietuvos įmones maitinant pažadais, tenka dalį gamybos stabdyti, ieškoti alternatyvų vietoje ir tikėtis, kad koronaviruso epidemija artimiausiais mėnesiais bus sutramdyta. Neabejojama, kad šių metų finansinius rezultatus virusas koreguos, bet kitąmet sudarys sąlygas uždirbti daugiau.

ENTECH GROUP:

„Kadangi gaminame liejimo formas elektronikos prietaisų korpusams, gamybinę įrangą ir įvairias detales užsakome Kinijoje. Sustabdžius Kinijoje gamyklas, neturėdami kitos išeities, esame priversti stabdyti gamybą ir mes. O paskui mus ir mūsų partneriai. Pavyzdžiui, šveicarams mes gaminame korpusines detales. Bet jiems stringa mokėjimai, kadangi stringa pardavimai – jie iš Kinijos perka elektroniką, iš mūsų korpusus. Susidaro ištisos tiekimo grandinės, kurios dabar neveikia“, – atkreipia dėmesį Liutauras Byčius, gaminių projektavimu ir prototipų kūrimu bei masine gamyba užsiimančios UAB „Entech Group“ savininkas ir vadovas.

Kinijoje „Entech Group“ turi 10 partnerių, leidimą atnaujinti gamybą gavo 3 įmonės, jos dirba gal tik 10% pajėgumo, kadangi ribojamas žmonių judėjimas. Išvykti iš miesto neleidžiama, o neveikiant viešajam transportui į darbą gali atvykti tik turintieji nuosavas mašinas. Tokių kinų nedaug. Tad, netgi gavę leidimus veikti, įmonės nepajėgia visa apimtimi atnaujinti gamybos.

„Nors partneriai vis žada, kad jau netrukus pradės dirbti, praktiškai jie nedirba. Net jei  ir visos gamyklos kovą pradėtų veikti, yra susidarę nežmoniškos užsakymų eilės. Juk visa, kas susiję su elektronika, yra susiję ir su Kinija, o kol gamyba grįš į vėžes, praeis mažiausiai pusmetis. Ir metiniams įmonių rezultatams įtakos tai turės“, – prognozuoja L. Byčius.

Nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūrę smulkios ir finansiškai silpnesnės bendrovės, „Entech Group“ partnerės Lietuvoje. Anot verslininko, sustabdę gamybą jos 2 ar 3 mėnesius be pajamų neišgyvens.

„Matau, kad kai kurie klientai neturi pinigų atsiskaityti už projektus, nes irgi negali nieko nei pagaminti, nei parduoti. Kai kurie jau ant bankroto ribos vien dėl to“, – neslepia L.Byčius.

Sustabdžiusi gamybą „Entech Group“ šiuo metu užsiima tik projektavimo darbais.

ALTEGRA:

Aukštųjų technologijų UAB „Altegra“, sustojus komponentų tiekimui iš Kinijos, kad netektų stabdyti gamybos, detales perka iš vietos tiekėjų. Tiesa, penkis kartus brangiau.

„Tiesiogiai su Kinijos gamintojais nedirbame – perkame per tarpininkus. O šie pastaruoju metu maitina pažadais. Anksčiau nieko panašaus nebūdavo, spėju, tai susiję su koronavirusu. Nesame dideli gamintojai, tačiau šių metų finansiniams rezultatams tokie trukdžiai gali atsiliepti“, – svarsto  Nerijus Baltrimavičius, „Altegros“ vadovas.

KARBONAS:

Kauno lakštinių medžiagų pjovimo paslaugų UAB „Karbonas“ tiesioginių problemų dėl koronaviruso dar neturi. Tačiau tai nereiškia, kad jo poveikio nepajus.

„Vienas mūsų užsakovas, kol baigsis epidemija, atidėjo gana didelio projekto Kinijoje, kuriame kaip gamintojai dalyvautume ir mes, vykdymą. Ir jeigu virusas nebus suvaldytas per keletą ateinančių mėnesių, galim jo poveikį pajusti ir mes“, – dalijasi  Gintautas Jatulis, „Karbono“ vykdomasis direktorius.

RYTŲ TECHNOLOGINIAI SPRENDIMAI:

Partnerius Uhane turinti UAB „Rytų technologiniai sprendimai“ negali pristatyti jiems bandinių testams.

„Mieste visiškai neveikia siuntų pristatymo tarnybos – nei DHL, nei UPS, nei kitos. Negalime pristatyti savo siuntų nuo sausio 22 dienos“, – apgailestauja  Algirdas Rukšėnas, įmonės vadovas.

 

Uhane – karantinas iki gegužės

ELGAMA-ELEKTRONIKA:

Problemų gali kilti ir kiniško kapitalo įmonei. Du trečdaliai elektros energijos skaitiklių projektavimo ir gamybos UAB  „Elgama-Elektronika“ akcijų priklauso Kinijos „Jiangsu Linyang Energy“. Iš 3.000 darbuotojų pagrindinėje Kinijos įmonėje į darbą  yra grįžę 800, čia veikia griežta patikra, stiprus reguliavimas ir dirbama ne visu pajėgumu.

„Kol kas didžiausias pasaulio tiekimo katilas bando atkurti pajėgumą, bet ne viskas pavyksta“, – daro išvadą Tadas Ruželė, „Elgama-Elektronika“ generalinis direktorius.

Didžioji dalis komponentų į Vilniaus bendrovę atkeliauja iš Kinijos. Šiuo metu turima atsargų 6 mėnesiams ir tikimasi, kad drastiškų priemonių neprireiks.

„Jeigu per tą laiką tiekimas nebus atnaujintas, bus labai liūdna. Žinoma, ieškosime komponentų tiekėjų kitose šalyse. Bet pasiūla ir paklausa mėgsta balansą, o tai reiškia, kad būtume priversti mokėti brangiau, sumažėtų konkurencingumas“, – aiškina T. Ruželė.

Jo žiniomis, Kinijos Uhano provincijoje paskelbtas karantinas galios iki balandžio pabaigos. Kaip tai paveiks kitų Kinijos regionų gamintojus – neaišku.

 

Geroji pusė

ELINTA:

Vytautas Jokužis, „Elintos“ generalinis direktorius, bando įžvelgti ir gerąją padėties pusę – po šios epidemijos gamintojai sparčiau kelsis iš Kinijos ir gamybinis potencialas pradės greičiau augti rytų Europoje bei Amerikoje. Tačiau kol kas dauguma elektronikos komponentų gaminama Azijos šalyse, o ten esančios įmonės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susiję. Tad, jeigu nepaprastoji padėtis užsitęs ir baigsis komponentų atsargos, daugybei įmonių gresia sustoti.

„Pereiti prie kito gamintojo komponentų užtruks bent pusę metų, jeigu iš viso tai bus įmanoma padaryti. Jeigu per pusmetį koronaviruso epidemija nebus suvaldyta, mūsų lauks didžiuliai iššūkiai susirasti naujų tiekėjų“, – neslepia „Elintos“ vadovas.

ARGINTA ENGINEERING:

Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas, savo vadovaujamos „Arginta Engineering“ įmonės pavyzdžiu gali patvirtinti – tarptautinės korporacijos, netgi Kinijai dirbant visu pajėgumu, dalį užsakymų perkels į Europą.

„Arginta Engineering“ tokių užsakymų jau sulaukė, projektai pradėti derinti.

Pasak jo, net jeigu gaminys kainuoja 30 ar 40% brangiau, korporacijos sieks apsidrausti, dalį, pavyzdžiui, penktadalį užsakymų perkeldamos į Europą.

„Didieji koncernai į savo pirkimų politiką įsirašė punktą, kad nebegali turėti tiekėjų tik Kinijoje. Tam, kad neįstrigtų stambūs infrastruktūriniai projektai – geležinkelių, kalnakasybos, energetikos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Šiemet, ypač elektronikos gamintojų, finansiniai rezultatai, jo nuomone, nukentės – kai kurios įmonės patiria prastovas ir nėra žinoma, kiek komplektuojančių detalių stygius gali užsitęsti. O ir tiesiogiai tiekėjų Kinijoje neturinčios bendrovės gali nukentėti, jeigu jų partneris iš Europos pirko komplektuojančiąsias detales Kinijoje. Juolab kad komplektuojančių detalių kainos gali augti.

Tačiau atsiras didesnių perspektyvų 2021–2022 metams.

„Manau, kad kitąmet ir dar kitais metais, turime galimybę augti. Buvo suduotas smūgis, finansinis smūgis globalizacijai. Tai gali tapti mūsų laimėjimu“, – viliasi LINPRA prezidentas.