Straipsnį parengė 15min.lt

Lietuvoje inžinerijos specialistų trūkumas tampa vis opesne problema, turinčia įtakos tiek pramonės plėtrai, tiek šalies ekonomikai. Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis, inžinerinių sričių specialistų poreikis iki 2030 m. tik didės, tačiau Lietuvoje jų jau dabar trūksta.

Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas, akcentuoja: „Pasakysiu taip – pasaulį dabar ir ateityje valdys tos šalys ar sąjungos, kurios kurs, gamins ir aptarnaus technologijas. Pažiūrėkite, kodėl JAV taip gina, saugo Taivaną? Yra ir geopolitinių priežasčių, bet jiems taip pat reikia to, ką turi Taivanas. O jis turi visą puslaidininkių pramonę, kuri labai svarbi. Tai jei mes turėsime žinių, technologinių sprendimų, kurie bus kam nors reikalingi, mes būsime vertingi, žinomi.“

Vilnius Tech, kuris yra LINPRA narys, taip pat atkreipia dėmesį į problemą – inžinerijos specialistų poreikis tik auga, tačiau mokyklose trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, todėl mažėja abiturientų, pasiruošusių inžinerinėms studijoms. „Kuo mažiau mokyklose bus tiksliųjų mokslų mokytojų, tuo dažniau mokiniams bus siūloma matematiką mokytis B lygiu. Tai reiškia, kad mokiniai turės mažiau matematikos pamokų ir bus mažiau pasirengę studijuoti inžineriją. Be to, didėja lengvesnių darbų ir socialinių mokslų populiarumas, nors įsidarbinimo ir aukštesnio atlyginimo galimybės inžinerijos sektoriuose yra kur kas didesnės“, – pabrėžia Vilnius Tech studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Vienas didžiausių iššūkių – per mažas jaunimo susidomėjimas inžinerijos studijomis. LINPRA kartu su verslo įmonėmis imasi įvairių iniciatyvų: organizuoja jaunųjų inžinierių čempionatus, robotikos užsiėmimus, skiria stipendijas, vykdo edukacines ekskursijas į gamyklas.

„Tada jie pamato, kad darbas gamykloje nėra tik tepaluotos, murzinos rankos. Yra daug vietų, kur dirbama švariose patalpose su chalatais, kaip ligoninėje. Tai pamato ir mokytojai. Reikia edukuoti ir juos, pasakoti ir parodyti, kas yra inžinerija, kad jie skatintų tai rinktis, nes jei žmogus apie tai nieko nežino, nesupranta šito darbo naudos ir vertės, jis nekalbins vaikų rinktis šios profesijos“, – pabrėžia D. Lasionis.

Įdarbinimo agentūros „GoDoJob“ vadovė Irena Šiurkė pabrėžia, kad inžinerijos specialistų trūkumas tampa rimta problema ir gynybos sektoriui. „Šiandien kalbama apie tai, kad valstybės galėtų investuoti į savo gynybą skatindamos ginklų, amunicijos gamybą. Natūraliai kyla klausimas – kas juos gamintų Lietuvoje? Ar turime tam pakankamai specialistų ir kitų išteklių?“ – svarsto ji.

Ekspertų teigimu, būtinos kryptingos švietimo ir verslo pastangos, kad inžinerijos specialybės taptų patrauklesnės jaunimui ir būtų užtikrintas būsimų specialistų rengimas. „Mes apskritai komunikuojame, kad inžinierius yra kūrėjas. Jis kuria daiktus, sprendimus, daro visų gyvenimą geresnį. Taip suprasti, kas yra inžinierius, daug paprasčiau“, – apibendrina D. Lasionis.

Ar automatizavimas gali tapti efektyviu atsaku į esamą ir būsimą pramonės darbuotojų trūkumą? Kaip automatizuoti sprendimai galėtų pakeisti Lietuvos darbo rinką? Būtent į šiuos klausimus vasario 20 d. atsakymo ieškos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susirinkę ekspertai ir ekspertės.

Renginio organizatorė „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Viktorija Štarevičiūtė ir diskusijos moderatorius, Lietuvos inžinerijos pramonės asociacijos (LINPRA) verslo aplinkos vadovas Tomas Dovydaitis įsitikinę, kad automatizacija galėtų išspręsti dalį demografinių pokyčių keliamų iššūkių.

Amžėjimas – priežastis inovuoti pramonę

V. Štarevičiūtė, išanalizavusi robotizacijos tendencijas, atkreipia dėmesį, kad visuomenės amžėjimas ir spartėjanti gamybos automatizacija yra susiję, ypač ši sąsaja ryški ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. 2021 metais atliktas Masačusetso technologijos instituto ir Bostono universiteto mokslininkų tyrimas tai aiškina tuo, jog tokiose visuomenėse pradeda trūkti vidutinio amžiaus darbuotojų, kurie specializuotųsi atlikti rankines gamybos užduotis.

Lietuva šiame kontekste – ne išimtis. Pasak T. Dovydaičio, mažėjantis dirbančiųjų skaičius – augantis šalies gamybos įmonių iššūkis, skatinantis pasitelkti technologijomis grįstus sprendimus. „Pramonės sektoriai ieško inovatyvių būdų, kaip kompensuoti mažėjantį darbuotojų skaičių tuo pačiu didinant gamybos apimtis, gerinant kokybę ir mažinant sąnaudas“, – sako jis.

V. Štarevičiūtė mano, kad visuomenei amžėjant, reikės atliepti ne tik darbo jėgos trūkumo, bet ir kitus iššūkius. „Privalėsime užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, gerai veikiančią pensijų sistemą, tinkamą infrastruktūrą. Technologijos šias problemas galės išspręsti tik iš dalies. Visgi, turime automatizuoti tai, kas automatizuojama. Pramonės robotizacija, šiuo atveju, turi didelį potencialą auginti darbo našumą, kuris padėtų sparčiau vystytis ekonomikai“, – sako V. Štarevičiūtė.

Robotų įtaka darbo rinkai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad apie 9–11 proc. darbų Lietuvoje galėtų būti automatizuojami. Ką tokie skaičiai reiškia praktiškai?

V. Štarevičiūtės teigimu, statistika rodo, kad automatizacija keičia (ar, Lietuvos atveju, turi potencialo keisti) darbo rinkos struktūrą robotams ne pakeičiant žmonių darbą, bet jį papildant. „Nors automatizavimas išstumią dalį darbo vietų, tyrimai rodo, kad jis kartu ir kuria naujas pozicijas. Žmogaus darbas paprastai nėra tiesiog užduočių rinkinys – automatizuotas sprendimas asmenį gali pakeisti tik itin pasikartojančių, rutininių darbų sferoje“, – pastebi „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

T. Dovydaitis automatizacijos lemiamus pokyčius vertina teigiamai, nes jie suteikia galimybę Lietuvai tapti stipresne ekonomika. „Keičiasi darbo pobūdis, o ne darbo vietų skaičius. Atsiranda daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, tokių kaip IT specialistai, inžinieriai, duomenų analitikai. Automatizavimas taip pat sukuria galimybes darbuotojams įgyti naujų įgūdžių, o tai padeda stiprinti šalies konkurencingumą. Įmonės, kurios diegia inovacijas, ilgainiui tampa konkurencingesnės ir kuria naujas, gerai apmokamas darbo vietas“, – sako jis.

Įgyvendindama savo projektą „Mažėjančios darbo jėgos kompensavimas naujosiomis technologijomis“, V. Štarevičiūtė rėmėsi Vokietijos, vienos iš automatizuotos pramonės lyderių, patirtimi. Ši praktika rodo, kad automatizavimas, nors ir didina našumą ir kuria papildomą ekonominę vertę, gali sukelti įtampą darbo rinkoje – priešprieša gali kilti tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų. „Automatizavimas, klasikine prasme, mažina žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų poreikį. Todėl itin svarbiu dėmeniu tampa darbuotojų rengimas – tiek kalbant apie aukštojo mokslo ar profesinio rengimo, tiek persikvalifikavimo politiką“, – teigia V. Štarevičiūtė.

„Man patinka Švedijos užimtumo ministerijos pozicija. Šioje šalyje nebijoma naujų technologijų, veikiau, priešingai, seni ir neefektyvūs procesai laikomi grėsme. Prioritetas teikiamas ne darbo vietų išlaikymui, bet investicijoms į žmonių kvalifikacijos kėlimą dirbti naujus darbus“, – pasakoja „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

Automatizacija Lietuvoje: yra, kur tobulėti

Abu pašnekovai sutinka, kad gamybos automatizacija turi daug privalumų – ji padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, didina efektyvumą, mažina sąnaudas, kuria saugesnę darbo aplinką. Visgi, automatizacijos lydere Lietuvos nepavadinsi. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metų pradžioje tik 3,6 proc. šalies įmonių naudojo pramoninius robotus, todėl Lietuva turi dar daug galimybių tobulėti šioje srityje ir stiprinti savo konkurencingumą pasaulio rinkose.

„Priežastys, kodėl Lietuvos automatizacijos lygis yra žemesnis nei kitų šalių, T. Dovydaičio nuomone, yra kompleksiškos. Pirma, ne visi gaminiai suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva pritaikyti robotizuotiems procesams. Antra, kai kurios įmonės baiminasi dėl ilgalaikių investicijų atsiperkamumo, nors ilgainiui automatizavimas gali suteikti reikšmingų ekonominių privalumų.“
„Nors robotizacija gali pareikalauti pradinių išlaidų, ilgalaikės naudos, tokios kaip padidėjusi gamybos kokybė, sumažėjusios klaidos ir geresnė našumo kontrolė, dažnai neatsveriamos iki galo“, – teigia jis. LINPRA verslo aplinkos vadovas taip pat pastebi, kad vis dar trūksta informacijos apie sėkmingas patirtis, paplitę klaidingi įsitikinimai, kad automatizacija tinkama tik didelėms įmonėms. „Realybėje daugelis mažų ir vidutinių įmonių sėkmingai diegia robotizacijos sprendimus“, – sako T. Dovydaitis.

Įmonėms, svarstančioms diegti automatizuotus sprendimus, T. Dovydaitis siūlo atkreipti dėmesį į įvairias galimybės ir paramos priemones. Pavyzdžiui, viešai prieinamas įrankis „Pasiruošimas automatizuotai gamybai. Pagrindinių naudų ir rizikų rinkinys“ suteikia įmonėms galimybę įvertinti galimus automatizacijos kaštus ir vertės kūrimą. Tai – „Kurk Lietuvai“ komandos ir LINPRA bendradarbiavimo rezultatas, kuris gali padėti įmonėms priimti informuotus sprendimus ir efektyviau investuoti į naujas technologijas.“

Be to, šalyje veikia Lietuvos robotikos ir automatikos klasteris, teikiantis papildomą pagalbą įmonėms, siekiančioms įsidiegti pažangias technologijas. „Klasteris ne tik padeda užtikrinti, kad investicijos į automatizavimą būtų kuo efektyvesnės, bet ir teikia praktinę pagalbą skatindamas technologijų mainus tarp įmonių. Klasteris  taip pat turi narių ir kompetencijų duomenų bazę, galinčią pasiūlyti tinkamus partnerius ar tiekėjus pagal specifinius automatizavimo poreikius“, – apibendrina T. Dovydaitis.

Publikuota DELFI 

Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc.

Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio, tai tikrai puikus pasiekimas, nes bendrai Europos Sąjungoje (ES) inžinerijos pramonės produkcijos gamybos apimtys 2024 m. keliais procentais traukėsi.

„Gana niūrios nuotaikos dėl stagnuojančios pramonės dominuoja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pramonės gamybos apimtys 2024-aisiais traukėsi ne tik didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje, bet ir kitose ES šalyse: Austrijoje, Švedijoje,  Suomijoje ir t. t. Tuo tarpu Lietuva demonstruoja priešingas tendencijas – augo ne tik inžinerijos ir technologijų pramonė, bet ir visa šalies pramonė“, – džiaugiasi D. Lasionis, pabrėždamas, kad, nors 2024-aisiais pasitaikė ir prastesnių momentų, jie nepakeitė bendros augimo tendencijos.

Inžinerinės pramonės geriausieji

Pasak LINPRA vadovo, apžvelgiant atskirus inžinerinės ir technologijų pramonės sektorius, 2024 m. maloniai nustebino Lietuvos variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba.

Nepaisant vienos pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – Vokietijos – automobilių pramonės nuosmukio, šios srities augimas Lietuvoje 2024-aisiais, palyginti su 2023 m., turėtų siekti maždaug penktadalį, arba 20 proc. Vien per 10 pirmųjų 2024 m. mėnesių šio sektoriaus įmonės Lietuvoje pagamino produkcijos už 793 mln. eurų – daugiau nei per visus 2023-uosius, kai bendra produkcijos suma siekė 756 mln. eurų.

„Tai rodo, kad mūsų inžinerinės (angl. automotive) pramonės įmonės yra konkurencingos tiek kainos, tiek kokybės aspektais, tiek jų santykiu, taip pat geba greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, operatyviai reaguoti į rinkos bangavimus ir yra pakankamai atsparios neigiamoms pasaulio ekonomikos tendencijoms“, – įsitikinęs D. Lasionis.

Išskirdamas dar ir plastiko, gumos bei metalo gaminių ir konstrukcijų gamybą, kuri po nežymaus kritimo 2023-aisiais, turėtų augti maždaug 7-8 proc., LINPRA vadovas pripažįsta, kad nedidelis kritimas 2024 m. planuojamas mašinų ir įrangos gamybos bei elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose – jie turėtų trauktis atitinkamai 5 ir 3 proc. Nors 2024 m. laukiama gana ženklaus, iki 20 proc. elektros įrangos gamybos sektoriaus susitraukimo, tai nutiks po 30 proc. siekusio šio sektoriaus augimo 2023-aisiais.

Ką žada Naujieji metai?

Žvelgdamas į 2025 m., D. Lasionis sako, kad iššūkių tikrai netrūks. Pasak jo, bene labiausiai neramina tai, kad pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, t. y., Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse ženklaus atsigavimo ar netgi atsargaus optimizmo naujaisiais metais kol kas nežadama. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos įmonėms, norint ir siekiant augti bei didinti gamybos apimtis, reikės stiprinti naujų užsakovų ir klientų paiešką tiek esamose, tiek naujose rinkose bei siūlyti papildomas naudas ir vertes.

„Visų pirma tai – produktų ir paslaugų kokybė, konkurencinga kaina, greitas reagavimas į klientų poreikius bei paklausimus, inovatyvių technologinių sprendimų ir naujų produktų kūrimas bei diegimas, taip pat investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją“, – vardija LINPRA direktorius.

Pasak jo, mes jau senokai nebesame mažų kainų ir pigių kaštų šalis, tad Lietuvai tenka konkuruoti ne tik su Kinijos ir kitų Azijos šalių, bet ir su Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos bei kitų rytų Europos šalių gamintojais.

„Iš kitos pusės – kol vieni kalba apie krizę, kiti mato naujas galimybes. Tad kol Europos pramonė stagnuoja, Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė aktyviai naudojasi naujai atsirandančiomis galimybėmis ir jau susikurtu konkurenciniu pranašumu“, – pastebi LINPRA vadovas.

2025-ųjų prioritetai

D. Lasionio nuomone, svarbiausi 2025-ųjų prioritetai bus investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją; darbuotojų įgūdžių ugdymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas; investicijos į inovatyvių sprendimų bei produktų kūrimą ir diegimą; konkurencingos verslo aplinkos kūrimas ir puoselėjimas, ypatingą dėmesį skiriant būtent didelę pridėtinę vertę kuriančiai inžinerinei ir technologijų pramonei.

Atkreipdamas dėmesį, kad prie šių prioritetų įgyvendinimo turėtų aktyviai prisidėti ne tik pačios inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, bet ir ką tik naujai išrinktos valdžios atstovai, D. Lasionis į ateitį žvelgia optimistiškai.

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos inžinerija generuoja apie 5-6 proc. viso šalies BVP, arba nuo penktadalio iki ketvirtadalio visos Lietuvos pramonės produkcijos, neabejoju, kad šiai sričiai deramą dėmesį ir aukštą vietą prioritetų sąraše skirs dauguma politikų bei įstatymų priėmėjų, nepriklausomai nuo savo partijos atstovaujamos politinės krypties“, – įsitikinęs LINPRA vadovas.

Publikuota Elektronika.lt

Galimybė pažinti ir taikyti greitai besikeičiančias ir tobulėjančias technologijas pamažu tampa būtinybe kiekvienam. Šį principą siekiama integruoti ir į švietimo sistemą, tačiau norint mokinius supažindinti su naujausiomis technologijomis, mokytojams ir patiems tenka pagilinti žinias. Siekiant mažinti šį atotrūkį, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos projektas pakvietė pradinių klasių mokytojus susipažinti su 3D spausdinimu iš arti. Pasak specialistų, daugeliui mokytojų tai galėjo būti pirmasis ir labai svarbus žingsnis bei pavyzdys, kaip skaitmeninės transformacijos procesai gali būti integruojami į švietimo sistemą.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio teigimu, 3D spausdinimo įgūdžiai gali praturtinti mokytojų profesines kompetencijas. „Įgiję šių įgūdžių, mokytojai gali lengviau integruoti pažangias technologijas į mokymosi procesą, suteikdami vaikams galimybę praktiškai susipažinti su inžinerijos pagrindais bei spręsti užduotis kūrybiškai. Tai stiprina vaikų gebėjimą mąstyti erdviškai, lavina kūrybiškumą ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius, o taip pat prisideda prie pažangaus inžinerijos ir STEAM srities (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) įvaizdžio formavimo“, – pasakoja LINPRA atstovas.

Svarbiausia – pradėti

Vilniuje, SMK aukštojoje mokykloje vykusiuose „EIT Manufacturing“ programos finansuojamuose 3D spausdinimo mokymuose dalyvavo 45 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų. Juos vedęs projekto „3D klasė” autorius Linas Kesiūnas po mokymų džiaugėsi, kad mokytojams sėkmingai pavyko įsisavinti medžiagą, kurią jie vėliau galės praktiškai naudoti pamokų metu.

Jis taip pat akcentavimo mokymų svarbą pridurdamas, kad mokantis šios temos savarankiškai gali kilti nemažai iššūkių. „Mano nuomone, pagrindinis kylantis iššūkis mokytojams yra angliškos informacijos perteklius ir lietuviškos trūkumas. Taip pat trūksta aiškių gairių apie 3D technologijų pažinimo procesą, o ieškant informacijos susiduriama su visai nauja, sudėtinga terminologija. Mokymus nusprendžiau vesti kartu su savo žmona – ji yra pedagogė ir padėjo perteikti technologines žinias paprastai, per mokytojo prizmę. Kadangi visą gamybos procesą pateikėme per žemesniųjų klasių mokytojams aktualius pratimus, medžiagos įsisavinimas nebuvo sudėtingas, ir mokytojai galės taikyti naujas žinias klasėje“, – pasakoja L. Kesiūnas.

3D spausdinimo mokymuose dalyvavę mokytojai pradėjo nuo bazinės užduoties: mokėsi gaminti paruoštą mokomąją priemonę, teisingai parengti jos 3D modelį ir jį atspausdinti. Vėliau sekė šiek tiek sudėtingesnės užduotys, pavyzdžiui, 3D Kalėdinių žaisliukų modelių kūrimas. Lektoriaus teigimu, vien su projektavimo programomis dirbti neužtenka – prasmingiausia įsigyti spausdintuvą, nes tai geriausiai padeda suvokti šią modernią technologiją.

„Projektavimas yra labai laikui imlus procesas, todėl mokymų metu akcentavome du scenarijus: galimybę atsisiųsti jau sukurtą modelį (internete yra didelės modelių bibliotekos) ir alternatyvą – projektuoti patiems. Mūsų patirtimi, mokytojams vis dėlto aktualiausia pradėti nuo atsisiųstų modelių. Tai reiškia, kad naudingiausia iš pradžių įsigyti 3D spausdintuvą, pradėti jį naudoti ir tik tuomet žengti žingsnius link sudėtingesnio etapo – projektavimo“, – sako L. Kesiūnas.

Lektorius pridūrė, kad 3D spausdintuvo mokymai yra pirmas žingsnis skaitmeninės ateities link. Pasak specialisto, bėgant laikui šio spausdintuvo naudojimas ugdymo aplinkoje taps natūraliu procesu. „Manau, kad ateityje mokytojai naudosis 3D spausdintuvu lygiai taip pat, kaip dabar naudojasi paprastais spausdintuvais spaudai ant popieriaus. Svarbiausia – pradėti jau dabar“, – tvirtina lektorius.

Sunki pradžia – lengvesnė ateitis

3D spausdinimo mokymuose dalyvavusios mokytojos džiaugėsi įgytomis naujomis žiniomis ir tvirtino, kad jaučiasi įgalintos dalintis jomis su savo mokiniais. Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja Nideta Kaluževičienė teigė, kad mokykloje yra keli spausdintuvai, kuriais galima naudotis, tačiau pirmiausia reikia gerai išmokti naudotis šia technologija – tada jau bus galima ir mokinius prie to pratinti. Kuo anksčiau pradėsime taikyti šiuos įgūdžius praktikoje, tuo lengvesnė bus mokinių ateitis“, – teigė N. Kaluževičienė.

Pirmą kartą mokymuose dalyvavusi Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Kavaliūnė taip pat patvirtino, kad nors mokykloje 3D spausdintuvas yra prieinamas, dėl žinių trūkumo jis nebuvo naudojamas. „Dabar, gavusi praktinių žinių per mokymus, turiu planų įtraukti šią technologiją į pamokas ir panaudoti ją mokinių projektams bei kūrybinėms užduotims įgyvendinti. Be to, galime bendradarbiauti su STEAM centru, kad vaikai galėtų pažinti dar daugiau įrangos ir technologijų“, – naujomis perspektyvomis džiaugėsi E. Kavaliūnė.

Abi mokytojos pritaria, kad STEAM įgūdžių vaikai turi būti mokomi nuo pat pirmųjų dienų mokyklos suole. Pavyzdžiui, 3D modeliavimas lavina erdvinį suvokimą, leidžia vaikams geriau suprasti figūras ir formas. Tolesnis naujų technologijų integravimas leis dar labiau pagilinti ne tik žinias, bet ir kūrybinį mąstymą, taip paruošiant jaunąją kartą ateities iššūkiams bei perspektyvoms.

Galimybių yra, tačiau trūksta įrangos

Nors skaitmeninių technologijų integracijos į švietimo sistemą svarba atrodo akivaizdi, ne visos Lietuvos mokyklos šiuo metu turi prieigą prie reikiamos įrangos. Šiuo atveju mokytojai susiduria su iššūkiais – motyvacijos yra, o įrankių praktiniam įgytų žinių pritaikymui trūksta.

D. Lasionio teigimu, šią problemą būtina spręsti. „Kalbant apie 3D spausdinimą, Lietuvoje situacija vis dar įvairi – ne visos mokyklos turi galimybę naudotis šia įranga, todėl net ir turintiems reikiamų įgūdžių mokytojams sudėtinga praktiškai juos taikyti klasėje. Pažangių mokymo priemonių trūkumas, ypač pradiniame ugdyme, riboja galimybes mokiniams giliau pažinti technologijas“, – sako specialistas.

Jis ragina mokytojus nepraleisti galimybės sudalyvauti LINPRA organizuojamose 3D spausdinimo varžytuvėse, kurių metu trijų prizinių vietų laimėtojams bus įteikta po naują 3D spausdintuvą.