AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė pasiruošusi priimti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivus

#LINPRAnariai

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė verčia naują istorijos puslapį – baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivus. Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. Pirmąjį laivą remontui jis priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

LINPRA viceprezidentas, VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.

„Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.

„Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien AB „Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A.Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.

„Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A.Šileika.

„Novametos“ posūkis – pramoninių virtuvių gamintoja ėmėsi sveikatos sprendimų

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

  • #LINPRAnariai
  • Kokie pokyčiai vyko pagrindinėse „Novametos“ rinkose.
  • Kiek laiko užtruko naujų produktų kūrimas ir ką teko keisti.
  • Ar bus kompensuoti praradimai.
  • Ką signalizuoja pirkėjai šiuo metu.

Krizės poveikį dėl COVID-19 pandemijos siekianti sumažinti LINPRA narė „Novameta“ per rekordiškai trumpą laiką persitvarkė gaminti naujus produktus ligoninėms. Tokia produkcija, kaip prognozuojama, šiemet sudarys iki 30% apyvartos

„Matydami valdžios rekomendacijas, jausdami, ko trūksta mums ir mūsų klientams, nusprendėme praplėsti savo turimą asortimentą ir rinkai pasiūlyti bekontakčių produktų, tokių kaip mobilios rankų plovimo stotelės, stovai su dalytuvais ir panašūs, kurie leidžia užtikrinti švarą ir mažinti viruso plitimo galimybes. Kuriant ir pristatant šiuos gaminius, svarbiausia buvo greitis ir komandinis susitelkimas. Mūsų nauji produktai galvose gimė per kelias dienas, o per vieną naktį nugulė reklaminėje medžiagoje. Iš ryto pardavimų skyrius juos jau siūlė klientams visame pasaulyje. Šiandien šie sprendimai generuoja nemažą dalį mūsų pajamų“, – atskleidžia Mindaugas Jonuškis, pramoninių virtuvių iš nerūdijančiojo plieno  gamybos UAB „Novameta“ direktorius ir akcininkas.

Anot jo, kartu šoktelėjo ir medicininių, reanimacinių lovų poreikis, kurių gamyboje specializuojasi antrinė įmonė „Taneta“, todėl nuspręsta dalį pajėgumų perkelti į reanimacinių lovų gamybą. Tiesa, teko atlikti nemažus technologinius pakeitimus gamykloje, perkalibruoti turimą įrangą, apmokyti darbuotojus, nes produktai visiškai skirtingi.

„Kad galėtume sėkmingai veikti ir užtikrinti savo darbuotojų saugumą, turėjome užimti prieš tai kitiems išnuomotą dalį patalpų. Visi sprendimai turėjo būti įgyvendinti labai greitai, nes produktas buvo itin reikalingas ir reikalingas skubiai“, – aiškina vadovas.

Beje, dalį pagamintų lovų bendrovė nutarė padovanoti Lietuvos ligoninėms.

„Novametos“ metiniame pranešime rašoma, kad dėl pandemijos įmonės apyvarta gali sumažėti  iki dešimtadalio, nuosmukį mažins ligoninėms skirta įranga, kuri sudarys apie 20–30% apyvartos.

Išvengė smūgio 

„Novametos“ specializacija – nerūdijančiojo plieno įrangos profesionalams skirtoms virtuvėms gamyba. Nuoseklus užsakymų augimas ir matomas gamybinis potencialas paskatino investuoti į naują gamyklą, į kurią persikelta pernai, ir atsinaujinti technologiškai.

Anot direktoriaus, krizė buvo labai netikėta – pirmasis metų ketvirtis buvo vienas sėkmingiausių per bendrovės veiklos metus, o ir Europa nelėtino apsukų netgi tada, kai viruso pavojaus signalai iš Kinijos jau buvo girdėti.

„Virusas pirmiausia sustabdė būtent tą sektorių, kuriame specializuojamės. Staigiai pradėjo užsidaryti restoranai, viešbučiai. Mūsų užsakymai ir įgyvendinami projektai visame pasaulyje buvo atšaukiami arba nukeliami. Tačiau dirbame daugiau nei 20-yje rinkų ir, matydami skirtingas situacijas bei poreikius, galėjome savo veiklą ir pajamas diversifikuoti, kad išvengtume vieno didelio smūgio“, – prisimena vadovas.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Lenkijoje per krizės piką vos 1% viešojo maitinimo ir viešbučių (HORECA) sektoriaus įmonių dirbo taip pat, kaip prieš pandemiją. Apie 67% veiklą sustabdė, 32% gerokai ją sumažino.

Švedija nusprendė neskelbti visuotinio karantino, tad, nors mažesne apimtimi, „Novameta“ šioje šalyje tęsė projektus.

Jungtinė Karalystė, panašiai kaip ir Švedija, – kai visi stabdė profesionalių virtuvių projektus, „Novametos“ partneriai Jungtinėje Karalystėje savo apsukų nelėtino ir buvo vieni pagrindinių pirkėjų. Tačiau vėliau viskas sustojo.

„Užsakymų skaičius pradėjo augti, tik sušvelninus karantino sąlygas. Pavyzdžiui, kai tik Danijoje buvo atšauktas karantinas, jau kitą dieną iš klientų išgirdome apie higieninių gaminių, kurie užtikrintų sugrįžtančių į darželius, mokyklas ir universitetus vaikų ir jaunuolių saugumą, poreikį. Kiekviena rinka skirtingu metu turėjo skirtingų iššūkių ir skirtingų sprendimų, kuriais juos bandė įveikti, o mes tiesiog turėjome prisitaikyti“, – pasakoja M. Jonuškis.

Nors šiandien klausimų yra daugiau nei atsakymų, pasak verslininko, dauguma Europos įmonių krizę mato kaip laikiną stabtelėjimą. Netgi tie, kurių apsukos smarkiai mažėjo, tikisi, kad nuostoliai nebus labai dideli ir jie galės ilgainiui grįžti į sau įprastą režimą.

„Žinoma, optimizmo teikia tai, kad suvaržymus sumažinusios rinkos pradeda pamažu didinti užsakymus. Taip pat viešasis, valstybinis sektoriai tęsia tuos projektus, kuriuos buvo įsipareigojęs vykdyti dar iki karantino“, – teigia vadovas.

Per 2019 m. Kauno įmonės pardavimo pajamos išaugo 5%, iki 13,4 mln. Eur, grynasis pelnas dėl persikraustymo kaštų ir didėjant darbuotojų skaičiui sumažėjo 36%, iki 1,09 mln. Eur.

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į JAV

LINPRA kvietimu inžinerinės pramonės įmonėms skirtame internetiniame seminare Lietuvos komercijos atašė JAV ir į šią rinką eksportuojančių inžinerinės pramonės įmonių „Femtika“ ir „Terekas“ vadovai pristatė COVID-19 pasekmes JAV ekonomikai ir galimybes Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms.

Seminaro video įrašas:

Įmones, kurioms aktualus eksportas į JAV – komercijos atašė kviečia susisiekti ir yra pasiruošęs padėti eksporto klausimais. Patirtimi apie žengimą į JAV rinką gali pasidalinti ir įmonių atstovai.

Lietuvos komercijos atašė JAV Laimutis Abeciūnas:

UAB „Femtika“ vadovas Vidmantas Šakalys:

UAB „Terekas“ vadovas Gintautas Maksvytis: 

 

 

EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Galimybės inovacijoms | KTU | 2020 06 18

Papildyta po renginio: 

Facebook transliacijos įrašas ČIA.
Konstantinos Georgoulias, EIT Manufacturing ES ir RIS reikalų direktoriaus prezentacija ČIA.
Kontaktai dėl EIT Manufacturing projektų:

 

 


LINPRA ir Kauno technologijos universitetas organizuoja tarptautinės EIT Manufacturing bendrijos, projektų ir galimybių Lietuvos pramonės sektoriui pristatymą. Renginio tikslas – išsamiai pristatyti bendrijos veiklą, jos teikiamą naudą ir atveriamas galimybes, Lietuvos įsitraukimą ir vykstančius projektus bei tuo pačiu paskatinti įmones dalyvauti EIT Manufacturing skelbiamuose projektuose. Aktualu gamybinėms įmonėms ir start-up‘ams, turintiems inovatyvių idėjų, ieškantiems naujų technologinių sprendimų gamybos procese ar kuriantiems inovatyvius produktus ir norintiems pasinaudoti projektų pagalba.

Programa

09:45 Priėmimas, registracija, kava.

10:00 Seminaro pradžia:

  • KTU rektorius Eugenijus Valatka
  • LINPRA direktorius Darius Lasionis

10:10 Kviestinis svečias:

  • Konstantinos Georgoulias, EIT Manufacturing ES ir RIS reikalų direktorius (anglų kalba)
  • Q&A

10:40 Darius Lasionis, LINPRA direktorius: LINPRA – EIT Manufacturing bendrijos dalis. Projektų perspektyvos ir galimybės Lietuvos įmonėms.

11:10 Vytautas Jokužis, UAB „Elinta“ vadovas: Inovacijų ir robotizacijos svarba, „Elinta“ pavyzdžiai.

11:30 Q&A, diskusija su dalyviais, aktualių idėjų generavimas naujų projektų inicijavimui.

12:00 Pabaiga.

Renginys vyks gyvai ir bus transliuojamas internetu, ZOOM platformoje. Registracijos formoje prašome pažymėti, ar planuojate atvykti ir dalyvauti fiziškai, ar nuotoliniu būdu: https://forms.gle/bASgv3wQr5By9kWe9

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją

LINPRA kvietimu inžinerinės pramonės įmonėms skirtame internetiniame seminare Lietuvos komercijos atašė Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje pristatė COVID-19 pasekmes šalių ekonomikoms ir galimybes Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms jose.

Seminaro video įrašas:

Įmones, kurioms aktualus eksportas į šias šalis – komercijos atašė kviečia susisiekti ir yra pasiruošę padėti eksporto klausimais.

Rusija, Gintaras Binkauskas:

Ukraina, Sergejus Tichomirovas:

Baltarusija, Julijus Glebovas: 

 

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Vakarų Europą

LINPRA kvietimu inžinerinės pramonės įmonėms skirtame internetiniame seminare Lietuvos komercijos atašė Vakarų Europoje pristatė COVID-19 pasekmes šalių ekonomikoms ir galimybes Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms jose.

Seminaro video įrašas:

Įmones, kurioms aktualus eksportas į Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją – komercijos atašė kviečia susisiekti ir yra pasiruošę padėti eksporto klausimais.

Vokietija, Šarūnė Šablevičienė:

Jungtinė Karalystė, Mantas Zamžickas:

Prancūzija, Daiva Kirkilaitė-Chetkuti: 

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Šiaurės šalis

LINPRA kvietimu inžinerinės pramonės įmonėms skirtame internetiniame seminare Lietuvos komercijos atašė Šiaurės šalyse pristatė COVID-19 pasekmes šalių ekonomikoms ir galimybes Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms jose.

Seminaro video įrašas:

 

 

 

 

Įmones, kurioms aktualus eksportas į Švediją, Norvegiją, Suomiją – komercijos atašė kviečia susisiekti ir yra pasiruošę padėti eksporto klausimais.

Švedija, Aleksandras Laurinavičius:
Aleksandras.Laurinavicius@urm.lt

Norvegija, Darius Budrys:
Darius.BUDRYS@urm.lt

Suomija, Audrius Masiulionis:
a.masiulionis@enterpriselithuania.com

ĮVYKO VISUOTINIS LINPRA NARIŲ SUSIRINKIMAS

2020 m. gegužės 14 d. įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas – video konferencija nuotoliniu būdu, internetu. Kartu su susirinkimu oficialiai baigėsi 2018 m. išrinkto LINPRA prezidiumo kadencija ir buvo patvirtinta nauja prezidiumo sudėtis 2020–2022 metams.

Į virtualų susirinkimą prisijungė beveik 70 LINPRA narių atstovų. Iki susirinkimo visais darbotvarkės klausimais buvo balsuota iš anksto, kiekvienam nariui užpildant nuotolinio balsavimo biuletenį. Iš viso kvorumą sudarė 83 nariai.

Balsavimu buvo patvirtinta:

  • Asociacijos 2019 m. veiklos ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • Asociacijos 2019 m. finansinės atskaitomybės ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • Revizijos komisijos 2019 m. darbo ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • LINPRA naujos revizijos komisijos sudėtis (82 už, 1 susilaikė)
  • LINPRA naujo prezidiumo sudėtis (80 už, 3 susilaikė)
  • LINPRA naujo prezidiumo prezidento, viceprezidentų ir kitų prezidiumo narių atsakomybės (79 už, 4 susilaikė)
  • Technologijų centro „Intechcentras“ valdybos sudėtis (82 už, 1 susilaikė)

Naujo LINPRA prezidiumo narių sąrašas, atsakomybės ir kontaktai skelbiami ČIA.

LINPRA asociacijos veiklos pristatymą galima rasti ČIA.

Dėkojame po oficialiosios dalies pranešimus skaičiusiems ekspertams:

 

Kvietimas teikti paraišką inovacijų srityje: Response to COVID-19 Crisis

EIT Manufacturing konsorciumas, kuriam priklauso ir LINPRA, paskelbė atvirą kvietimą įmonėms teikti paraiškas gauti finansavimą inovacijų srityje: Response to COVID-19 Crisis. Finansavimo suma – iki 500 tūkst. Eur. Paraiškų terminas – iki gegužės 25 d.

Kviečiame jus susipažinti su kvietimo sąlygomis ir įvertinti – gal turite inovatyvių idėjų, ir būtų gera proga jas įgyvendinti su EIT Manufacturing parama.

Trumpai apie kvietimo sritį:

EIT Manufacturing finansuos inovacijų projektus, kurie atitiks šiuos ir panašius kriterijus:

Sparčiai įgyvendinami projektai, turintys didelį poveikį kovoje su pandemija. Laukiamas rezultatas – apčiuopiamas produktas, paslauga ar sprendimas, kurį būtų galima realizuoti rinkoje iki 2020 m. pabaigos.

Išsamus sąlygų aprašymas ČIA

EIT Manufacturing kvietimo informacija ČIA

Pastaba. Pagal EIT Manufacturing sąlygas, dalyvauti norinčios įmonės turi aplikuoti kartu su viena iš konsorciumui priklausančių organizacijų. Tai yra, konsorciumui Lietuvoje atstovauja LINPRA.

Kontaktai dėl daugiau informacijos:
Lina Giedraitė

Vyriausioji projektų vadovė, +370 680 32177, lina.giedraite@linpra.lt

 

„Arginta Engineering“ atsisako valstybės pagalbos, turi planą B

Straipsnis „Verslo žiniose“

Nors koronaviruso sukeltą pandemiją  gali išgyventi ne visos „Arginta Group“ įmonės, „Arginta Engineering“ paprašė VMI išbraukti ją iš nukentėjusių dėl COVID – 19 sąrašo ir prognozuoja šiuos metus baigti augimu.

„Verslo žinių“ šaltiniai teigia, kad  ne visos „Arginta Group“  įmonės be valstybės pagalbos išgyvens krizę. Tačiau nestandartinių įrenginių projektavimo ir gamybos UAB „Arginta Engineering“ paramos atsisako ir pirmąjį pusmetį, o gal ir visus šiuos metus tikisi baigti didesne apyvarta nei pernai.

LINPRA prezidentas, Tomas Jaskelevičius, „Arginta Engineering“ direktorius bei akcininkas, sako gerai išmokęs praeitos krizės pamoką – diversifikuoti veiklą pagal pramonės šakas ir pasaulinę geografiją.

„Savo verslą pradėjau po „Ekrano“ bankroto, įkūręs „Progresyvius verslo sprendimus“. „Ekrano“ bankrotas parodė, kad negali kurti verslo, siedamas jį su viena veikla, vienu produktu. „Ekranas“ bankrutavo, nes atsirado kitas, geresnis produktas. Turi būti pasirengęs dirbti kitaip. Taip gal mažiau uždirbi – bet gyveni stabiliau“, – pabrėžia verslininkas.

Anot jo, valstybės pagalba daugeliui smulkių jaunų įmonių, kurios nėra sukaupę finansinių resursų nuosmukiui išgyventi, yra būtina. Tačiau kuomet dejuoja stambios verslo grupės, kad nepajėgia mokėti atlyginimų, o akcininkai prieš tai išsimokėjo milijoninius dividendus ir sąskaitose turi milijonines sumas – juokinga. Jos gali skolintis ir turi galvoti, kaip diversifikuoti veiklą.

„Arginta Engineering“ prieš pora savaičių pradėjo dirbti ilgiau – 7 dienas per savaitę. Dalis operacijų vyksta ištisą parą, išnaudojami leistini viršvalandžiai. Įgyvendinami anksčiau gauti užsakymai iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos.

Anot T. Jaskelevičiaus, teiginiai, kad visi verslai šiose šalyse yra sustabdę veiklą – mitas. Visos didžiosios pramoninės įmonės, kurios įgyvendina stambius infrastruktūros projektus dirba.

„Kelis metus vyko derybos dėl kai kurių projektų, buvo spaudžiama nuleisti kainą. Bet Kinijoje gamybai stojus vasarį pasirašėme kontraktą. Buvo sunku įeiti į Italijos rinką dėl brangių logistikos kaštų, bet krizei prasidėjus ir kai kuriems tiekėjams sustabdžius gamybą – mes perėmėme tiekimą“, – aiškina vadovas.

Šiai dienai, pasak jo, yra užsakymų iki rugsėjo pabaigos. Yra projektų, kuriuos galima perkelti iš kitų metų – tuomet gamyba bus užkrauta iki gruodžio mėnesio. Tikimasi, kad užsienio valstybės, skatindamos ekonomiką, nuo metų vidurio nukreips lėšas į stambius infrastruktūros objektus. Taip būtų gauta naujų užsakymų.

„Mes nė vienam žmogui neforminome prastovos, nemažinome atlyginimų. Mes raštu atsisakėme VMI būti įtraukti į nukentėjusių dėl COVID-19 sąrašą. Tai būtų nukirtę mūsų kredito reitingą. Mokame mokesčius ir jokia valstybės parama neplanuojame naudotis“, – tikina T. Jaskelevičius.

Kadangi, didinant pardavimus, apyvartinių lėšų įmonei reikės daugiau, šiomis dienomis buvo pasirašyta sutartis su banku dėl padidinto finansavimo. Tai aktualu dar ir todėl, kad daugelis tiekėjų reikalauja išankstinio apmokėjimo, yra atsiradę daug netikrumo.

„Creditinfo“ bendrovėms, įtrauktoms į nukentėjusioms nuo COVID -19 sąrašą, sumažino kredito reitingus, „Sodra“ neberodo įsiskolinimų.

Planas B

„Arginta Engeneering“ turi ir planą B, jeigu dėl susirgimų COVID-19 fabriką tektų uždaryti. Su Darbo taryba suderinta, kad visi darbuotojai būtų išleisti apmokamų atostogų. Tokią priemonę galima būtų taikyti 5 savaites, ilgesniam laikui kiltų finansinių problemų ir, matyt, tuomet tektų forminti prastovas.

Peržiūrėta žaliavų tiekimo grandinė – kiekvienai jų yra po 2 arba 3 tiekėjus iš Šiaurės arba Centrinės Europos, kad  vienoms šalims užsidarius būtų galima pirkti iš kitų.

Dėl karantino daliai darbuotojų iš Baltarusijos grįžus į namus, likusiems leista dirbti viršvalandžius. Viena, taip išnaudojami turimi gamybos pajėgumai,  o antra, sustabdžius gamybą žmonės turėtų daugiau pinigų.

„Turime sudarę planą, kaip atsekti, jei atsirastų infekuotas darbuotojas. Kadangi bendravimas yra  apribotas, apytiksliai 1 asmuo kontaktuoja mažiau nei su dešimčia žmonių, tokiu atveju izoliuotume tik 10 darbuotojų iš 200“, – sako direktorius.

Dirbantiesiems, atvykstantiems į įmonę iš Nemenčinės, leista grįžti į fabriką tik gavus neigiamus koronaviruso testo atsakymus.

„Visi vadovai krizės laikotarpiu dirba 7 dienas per savaitę – taip galime reaguoti operatyviai ir reikiamus  sprendimus priimti tą pačią dieną“, – atkreipia dėmesį verslininkas.