Apžvelgta profesinio mokymo situacija
Vakar Švietimo ir mokslo ministerijos pristatyta 2017 metų „Profesinio mokymo būklės apžvalga“ atskleidė pastarųjų metų profesinio mokymo tendencijas ir realijas, kurios leidžia daryti pagrįstas išvadas apie tai, kur link toliau būtina eiti, norint užtikrinti profesinio švietimo kokybę.
Džiugu, jog apžvalgoje pateikti duomenys rodo, kad inžinerinės specialybės jau ne pirmus metus užima lyderiaujančias pozicijas tarp pasirenkamų profesijų. 2016 metais daugiausiai pirminio profesinio mokymo programas baigusių asmenų įgijo inžinerinę kvalifikaciją, lygiagrečiai 2017 m. šios kvalifikacijos siekiantys sudarė didžiausią dalį tarp stojančių.
Paskelbtos tendencijos atskleidė, kad pirminį profesinį mokymą Lietuvoje dažniau renkasi vaikinai, taip pat jie sudaro daugiau kaip 90 proc. visų besimokančių pagal inžinerines profesijas. Tai rodo, kad viena iš priemonių Lietuvoje užtikrinti reikiamą specialistų skaičių inžinerinėje pramonėje – aktyviai vykdyti profesinį informavimą į jį įtraukiant kuo daugiau merginų.
Besimokančiųjų pagal profesinio mokymo programas amžiaus skirtumai pagal švietimo sritis atskleidė, kad jauniausi mokiniai renkasi inžinerijos ir inžinerinių profesijų profesinio mokymo programas – jų amžiaus vidurkis – 22 metai. Ankstyvas mokinių apsisprendimas mokytis inžinerinių profesijų leidžia teigti, kad jį nulemia dar pagrindinio ar vidurinio ugdymo metu įgytos STEM žinios arba ankstyvas profesinis informavimas, pažintis su naujausiomis technologijomis.
Profesinio mokymo būklės apžvalgoje pateikiami duomenys apie profesijos mokytojus rodo, kad šiandienos mokytojams labai svarbu mokėti bent vieną iš Europos Sąjungos užsienio kalbų bei nuolat atnaujinti savo didaktinius gebėjimus, prisitaikant prie sparčiai besikeičiančio darbo pasaulio. Vienas iš būdų profesijos mokytojams tobulinti kvalifikaciją – dalyvauti tarptautinėse mainų programose. Tačiau Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, tik 5 proc. profesijos mokytojų ir tik 4 proc. Profesinėse mokyklose dirbančių bendrojo ugdymo mokytojų yra dalyvavę tokiose programose. Didžiausia dalis dalyvaujančių tarptautinėse mainų programose – profesinių mokyklų direktorių pavaduotojai, skyrių vedėjai. Tokios tendencijos rodo, jog norint parengti aukšto lygio ir darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus, pirmiausia būtina investuoti į profesijos mokytojų kvalifikaciją.
Apžvalgoje pateikiami duomenys patvirtina esamą situaciją ir pameistrystės mokymo formos atžvilgiu – nors darbdaviams tai priimtiniausia mokymo forma, tačiau Lietuvoje dar plėtojama nepakankamai. Kol kas mokymo organizavimas pameistrystės forma yra vykdomas tik įgyvendinant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansuojamus projektus ir taikomas tik epizodiškai, tam tikrai programos daliai, bet ne visai kvalifikacijai įgyti.
Galime pasidžiaugti, kad apžvalgoje minimi geriausi pameistrystės mokymo formos taikymo pavyzdžiai yra iš LINPRA narių profesinio mokymo įstaigų – Alytaus profesinio mokymo centras, įgyvendinantis NEET (nedirbantis, nesimokantis jaunimas) programą, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro, kurie pameistrystės forma jau dvejus metus rengia JAVA programuotojus. Taip pat Visagino profesinio mokymo centras, bendradarbiaujantis su medicinos įrangos gamintoju UAB „Intersurgical“. LINPRA nuolat skatina Lietuvoje kuo plačiau taikyti pameistrystės mokymo formą, to rezultatai akivaizdūs jau šiandien – 2016 m. daugiausiai pameistrių Lietuvoje mokėsi pagal metalo apdirbimo staklininko, suvirintojo profesinio mokymo programas.
Dar viena „Profesinio mokymo būklės apžvalgoje“ pateikiama tendencija rodo, kad Lietuvoje dar nėra išplėtota sėkminga socialinė partnerystė profesinių mokyklų valdyme. Nors šešiolikoje iš 26 viešųjų įstaigų dalininkai yra ir verslo įmonės, tačiau kai kurios partnerystės nėra pilnavertiškos, į valdymą įsitraukiant mažoms įmonėms. Tokios tendencijos rodo būtinybę keisti dalininkystės principus, įtraukiant į valdymą ne atskiras mažas įmones, o asocijuotas struktūras, kurios atstovautų visą sektorių ir objektyviai prisidėtų prie profesinio mokymo kokybės didinimo.
Plačiau – Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje.
Nuotrauka – ELTA (Marius Morkevičius)
