Atliekų sistemos griūtis atidedama
Aplinkos ministerija ketina spalį imtis žygių mažinti pakuočių, kurias įmonės naudoja savoms reikmėms, tvarkymo užduočių 2017–2018 m. Nes pakuočių tvarkymo sistemoje susidarė pavojinga padėtis – jei užduotys per artimiausius mėnesius nebus peržiūrėtos, gamintojams ir importuotojams pasibaigus šiems metams teks mokėti milijonus taršos mokesčio.
Į sunkią padėtį pakuočių tvarkymo organizacijas bei jų narius – gamintojus ir importuotojus – įstūmė netinkamai nustatytos atliekų tvarkymo užduotys 2017-iesiems. Lietuvoje kasmet į rinką išleidžiama per 350.000 pakuočių.
Pagal ES direktyvas, 60% į rinką išleistų pakuočių turi būti perdirbama arba paruošiama antriniam naudojimui – tuo turi pasirūpinti supakuotų prekių gamintojai ir importuotojai.
Bėdos prasidėjo, kai 2017 m. pradžioje šalia jau minėtos 60% užduoties įsigaliojo ir užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių – tai yra tokių, kurios susidaro pačiam gamintojui, bet nepasiekia parduotuvių lentynų ir vartotojų. Pavyzdžiui, įmonė importavo bananus dėžėmis iš užsienio, bananus pardavė, o dėžės liko įmonėje – tos dėžės yra savoms reikmėms naudojama pakuotė.
Įvedus užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms sunaudojamos pakuotės, bendroji užduotis – perdirbti 60% visų pakuočių – nebuvo proporcingai sumažinta. Taigi faktinė užduotis gamintojams ir importuotojams šiemet pakilo nuo 60 iki maždaug 80%.
Vos per vienus metus net 20% padidinti pakuočių atliekų surinkimą yra neįmanoma – jokia šalis tokių rezultatų per trumpą laiką pasiekti nepajėgi. Tad tapo aišku, kad jei užduotys nebus sumažintos, gamintojams už 2017 m. teks susimokėti didžiules sumas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, o pakuočių atliekų tvarkymo sistema ne juokais subraškės.
Politiko kaltinimai
Šią savaitę viešą pranešimą apie sudėtingą padėtį pakuočių fronte išplatino Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.
Pasak jo, rinkoje veikiančios kolektyviai pakuotes tvarkančios organizacijos rizikuoja bankrotu, nes neįvykdys Aplinkos ministerijos suformuluotų pakuočių sutvarkymo užduočių, o tada tektų mokėti 7–25 kartus didesnius, nei kainuotų atliekų tvarkymas, aplinkos taršos mokesčius.
„Gamintojai ir importuotojai gaus kone 15–20 mln. Eur netikėtą aplinkos taršos mokesčio sąskaitą“, – pranešime teigė p. Gentvilas.
Liberalas kaltino ministeriją, kad ši žlugdo pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, ir piktinosi, kad ši iki šiol nesiima pakuočių tvarkymo užduočių peržiūros.
Ministerija nustebusi
Dalius Krinickas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius, VŽ sako esąs nustebęs dėl p. Gentvilo kaltinimų.
„Tokius pareiškimus galbūt reikėtų suprasti kaip spaudimą, nes jie iškrinta iš konteksto – problema yra, bet ji jau sprendžiama, deramės su gamintojais ir importuotojais dėl užduočių pakeitimo. Be to, Seimo narys puikiai žino, kad užduotis mes nustatėme ne vienašališkai, o pritariant pakuočių tvarkymo organizacijoms, tik vėliau paaiškėjo, kad jas įgyvendinti sudėtinga“, – VŽ teigė p. Krinickas.
Ministerija ketina teikti Vyriausybei nutarimą, kuriuo bus sumažintos užduotys 2017 m. ir 2018 m.
Pasak p. Krinicko, svarstoma sumažinti savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį nuo dabartinių 100% iki 80–90%, nes iš perdirbėjų buvo gauta informacija, kad natūraliai perdirbimo procese susidaro nuostolis – netenkama iki 20% pakuotės. Pavyzdžiui, dalis popierinių pakuočių perdirbant susigadina dėl drėgmės ir pan., tad jų perdirbti perdirbėjas negali.
Diskusijos – spalį
„Taip pat svarstome galimybę diferencijuoti užduotį – kad atskira užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių galiotų tik tiems gamintojams, kurie patys individualiai organizuoja savo pakuočių tvarkymą, o tiems gamintojams, kurie patikėję pakuotes tvarkyti organizacijoms, tokios atskiros užduoties „savoms reikmėms“ nebeliktų – jiems galiotų tik bendra 60% užduotis“, – pasakoja jis.
Pasak p. Krinicko, diferenciacija reikalinga, nes per organizacijas atliekas tvarkantys gamintojai, kad įveiktų užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms naudojamos pakuotės, deklaruoja didžiąją dalį pakuočių kaip naudojamas savoms reikmėms ir dar papildomai užsako pakuočių per organizacijas, o tai gali sukelti pakuočių atliekų trūkumą rinkoje ir tampa neįmanoma sutvarkyti reikiamą pakuočių kiekį ir įvykdyti užduotis.
„Tačiau šiuo klausimu dar norime išgirsti ir sektoriaus dalyvių – ne tik gamintojų, importuotojų, bet ir perdirbėjų pozicijas. Turime dar kartą susėsti ir aptarti prieš teikiant Vyriausybei nutarimą dėl užduočių pakeitimo“, – sakė p. Krinickas.
Apsispręsti, kokios turi būti užduotys, ministerija ketina spalį.
Laikas spaudžia
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos tikisi, kad užduotys bus kuo greičiau peržiūrėtos.
Kęstutis Pocius, pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad problema yra didelė, įmonėms kilo grėsmė, kad teks mokėti dideles sumas už nesutvarkytas pakuotes.
„Tačiau, mano žiniomis, Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimą, pagelbėsiantį visai pakuotės atliekų sistemai, – ji planuoja pakeisti užduotis, tai leistų sistemai išgyventi“, – sako jis.
„Žaliojo taško“ nuomone, racionalu būtų savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį sumažinti iki 80%, o tvarkantiems atliekas per organizacijas tokios atskiros užduoties visai netaikyti – tik bendrą 60%.
„Pakuotės, kurios susidaro įmonėse, ir taip puikiai tvarkomos, nes tai vertingos antrinės žaliavos ir įmonės jas pardavusios gauna pajamų. Todėl kokia užduotis – 50 ar 100% – bus nustatyta dėl šių pakuočių, nesvarbu, nes jomis vis tiek pasirūpinama – tai pinigai. Didžiausia problema ir rūpestis – pakuotės, kurias žmonės išmeta į komunalinius konteinerius, joms tvarkyti ir reikia didžiausių pastangų“, – aiškina jis.
Ponas Pocius tikisi, kad 2017 m. ir 2018 m. užduotys bus pakoreguotos ilgai nedelsiant, nes jau dabar rinkoje yra kilęs didelis chaosas.
„O per kitus metus būtų galima išnagrinėti duomenis apie savoms reikmėms sunaudotas pakuotes – reikalavimas jas apskaityti atskirai įsigaliojo nuo šių metų – ir tada būtų galima apskaičiuoti, kokia užduotis yra racionali“, – kalba jis.
Straipsnis VERSLO ŽINIOSE.
