Automobilių pramonės tiekėjai Lietuvoje 2020-uosius „nurašo“

Rimos Rutkauskaitės ir Gintarės Rovaitės straipsnis „Verslo žiniose“

• Automobilių sektoriaus įmonių apyvartos per tris mėnesius krito 4-5 kartus.
• Komponentų ir detalių tiekėjai atsigavimą prognozuoja 2021 m. pabaigoje.
• Kokios viltys sudėtos į elektromobilių pramonę.

Nukritus pardavimams, pasaulinė automobilių pramonė kelias dešimtis Lietuvos tiekėjų, gaminančių detales ar komponentus, įstūmė į nuostolius. Gamybininkai pradeda orientuotis į būsimų metų poreikius, o ekspertai ragina šiemet naujų užsienio investicijų nelaukti.

Ispanijos automobilių detalių gamintojos „Cie Automotive“ valdomos Marijampolės alkūninių velenų ir kitų detalių gamintojos „Cie LT Forge“ gamybos pajėgumo panaudojimas šiuo metu siekia tik apie pusę, koks būdavo anksčiau.

„Pagal klientų užsakymus mūsų prognozės – iki rugsėjo–spalio turėtų atsitiesti iki 65 %, galbūt iki 70 % praėjusių metų lygio. Maždaug 20 % darbuotojų prastovose. Kadangi vasarą gamyba tradiciškai dviem savaitėms stabdoma – pildome sandėlius“, – aiškina Darius Masionis, „Cie LT Forge“ generalinis direktorius.

Anot jo, įmonė yra globalios automobilių pramonės dalis ir ją veikia toks pačios tendencijos, kaip ir visą pramonę, – tradicinių automobilių gamyba mažėja, o elektra varomų automobilių gamybos augimas kol kas nekompensuoja to mažėjimo.

„Kitų metų planų dar nesame pasitvirtinę – veikiausiai neplanuosime, kad gamyba kitąmet atsigaus. Kiek stebime, ateinantys metais bus bandymas pasivyti tai, kas buvo 2019 m. Ar tai bus 10 ar 20 % mažiau negu pernai – dar negaliu pasakyti. Bet akivaizdu, kad kiekiai bus mažesni“, – svarsto vadovas.

Per 2019 m. „CIE LT Forge“ apyvarta buvo išaugusi 28 %, iki 44,8 mln. Eur, grynasis pelnas – 39 %, iki 6,8 mln. Eur.

„Lietuvoje prieš 3–4 mėnesius automobilių pramonė ir tos įmonės, kurios gamina automobilių dalis ar komponentus, patyrė didžiausią COVID-19 poveikį. Didžioji dalis bendrovių buvo priverstos skelbti dalines arba visiškas prastovas. Drastiškai krito įmonių apyvartos, kai kurių net 4–5 kartus, per laikotarpį nuo kovo iki gegužės“, – nurodo LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Automobilių elektronikos ir komponentų gamintoja „Hella“, valdanti gamyklą Kauno LEZ, smarkų paklausos sumažėjimą pajuto dar vasario pabaigoje.

„Reaguodama į tai, šalia jau veikiančios kaštų taupymo programos kompanija ėmėsi veiksmų dėl darbo užmokesčio ir kitų materialinių išlaidų sumažinimo“, – gegužę teigė Rolfas Breidenbachas, „Hellos“, tuomet svarsčiusios galimybę dirbti sutrumpintu grafiku, generalinis direktorius.

Bendrovės 9 finansinių metų mėnesių, pasibaigusių kovą, pajamos siekė 4,8 mlrd. Eur ir buvo 4 % mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o 347.000 Eur pelnas – 15 % mažesnis.

Kaip sekasi šiandien, „Hella“ nekomentuoja – tai daryti ruošiasi rugsėjį, kai bus skelbiami bendrovės metiniai finansiniai rezultatai. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, įmonėje vis dar yra galiojančių prastovų.

Visgi birželį ir liepą didelė dalis bendrovių, jo žiniomis, dalijasi džiugesne informacija. Nemažai jų patvirtino, kad liepos užsakymų skaičius ir apyvarta prilygsta praeitų metų tam pačiam laikotarpiui, grįžtama į įprastas vėžes.

Pandemija nukirto 1,1 mlrd. USD

Tai, kaip skaudžiai pandemija kirto automobilių detalių tiekėjams, rodo bendrovės „Magna“, vienos didžiausių pasaulyje komponentų automobilių pramonei tiekėjos, paskelbti pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai.

Nors kovo pabaigoje, kai fiksuoti laikotarpio pardavimai, koronavirusas Europoje dar nebuvo parodęs visos savo griaunamosios jėgos, bendrovės apyvarta, siekusi 8,66 mlrd. USD, buvo 18 % mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Detalių automobilių pramonei tiekėjos EBITA buvo 403 mln. USD – 44 % mažesnė nei 2019 m. pirmąjį ketvirtį.

„Pardavimai smuko dėl klientų gamyklų stabdymo, susijusio su pandemija, kuris Kinijoje prasidėjo sausio pabaigoje, o kovo viduryje pasiekė ir Europą bei Šiaurės Ameriką“, – rašoma „Magnos“ pranešime.

Tiesa, kol įprasto darbo nesujaukė koronavirusas, įmonės finansiniai rezultatai visuose segmentuose buvo tokie, kaip planuota, arba net geresni. Vis dėlto pandemija pakoregavo ir finansus, ir planus. Savo pranešime „Magna“ skaičiuoja, kad koronavirusas nuo bendrovės pardavimų per pirmąjį metų ketvirtį jau nurėžė apie 1,1 mlrd. USD.

Kovo pabaigoje, kai skelbė savo finansinius rezultatus, įmonė teigė negalinti pasakyti, kaip jiems artimiausiu laikotarpiu atsilieps pandemijos įtaka.

Kaip jau rašyta, susidūręs su paklausos automobilių pramonėje smukimu, kurį dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, šveicarų automatizavimo sprendimų kompanijos „Mikron Group“ padalinys „Mikron Automation“ liepos pradžioje paskelbė parduodantis prieš pusantrų metų įsteigtą UAB „Mikron Kaunas“.

Investicijų nesitiki

„Šie metai investicijų prasme bus skurdūs. Įsibėgėjant pandemijos bangoms, potencialūs investuotojai bijo keliauti – juos pristabdo ne tik netikrumas dėl ekonomikos ateities, bet ir galimybė lankytis užsienio šalyse“, – kalba Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“ vadovas, LINPRA prezidiumo narys.

Kuria elektrinius autobusus

„Mūsų partneriai Lietuvoje, subrangovai, verčiasi sunkiai. Jaučiame, kad jie labai jautrūs mokėjimams, prašo, kad atidėjimai būtų kuo trumpesni, kad sumokėtume iškart, kai tik detalės bus patiektos. Matyti, kad finansinė jų padėtis nestabili“, – konstatuoja Edvardas Radzevičius, mažų ir vidutinio dydžio autobusų bei specialiųjų transporto priemonių gamybos UAB „Altas komercinis transportas“, veikiančios su prekės ženklu „Altas Auto“, generalinis direktorius, LINPRA prezidiumo narys.

Didžiausia problema sektoriuje, anot jo, – dėl koronaviruso pandemijos apribotas žmonių judėjimas.

„Žmonės nejuda, kaip anksčiau. Turizmo verslas sustingęs, lėktuvai neskraido, autobusai nevažinėja. Autobusų segmente rinka sugriuvusi, nes žmonės, jeigu ir keliauja, renkasi individualų kelionės būdą“, – padėtį sektoriuje apibūdina E. Radzevičius.

Visos prognozės, anot jo, dabar abejotinos, niekas nežino – bus daugiau pandemijos bangų ar jau nebe. Darbuotojų, kurių skaičius balandį siekė iki 250, įmonėje sumažėjo iki 180. Skaičiuojama, kad pardavimo pajamos 2020 m. gali sumažėti iki 21 mln. Eur (2019 m. buvo 26,8 mln. Eur), o grynasis pelnas – iki 10.000–50.000 Eur (2019 m. – 0,4 mln. Eur). Tačiau nors ir mažesniu pajėgumu, įmonė dirba. Pernai laimėtas konkursas dėl 40 mokyklinių autobusų Lietuvoje ir dėl maždaug 40 greitosios pagalbos automobilių Latvijoje. „Dalyvavome gana daug konkursų, dirbome daugelyje šalių, bet dėl nestabilios padėties šių šalių vyriausybės neskuba priimti sprendimų. Ir nors esame laimėję konkursų, parašus ant reikiamų dokumentų delsiama sudėlioti. Kylant abejonių dėl finansavimo vyriausybės atsargios. Nors turėjome gaminti šiemet, viskas gali vėluoti. Turime gamybos pajėgumų ir, jeigu atsiras užsakymų, juos įgyvendinsime, bet labiau žiūrime į kitus metus“, – neslepia bendrovės „Altas komercinis transportas“ vadovas.

„Altas Auto“ kartu su „Elinta Motors“ bando įžengti į elektrinių autobusų rinką. Įmonės investicijos, preliminariais duomenimis, sudarys maždaug 0,3 mln. Eur. „Elinta Motors“, gaminanti sistemas elektromobiliams, šiuo metu ieško naujų darbuotojų – pandemija, kaip yra sakęs Vytautas Jokužis, įmonių grupės „Elinta“ vadovas ir akcininkas, privertė Vakarų kompanijas, net labai stambias, skubiai permąstyti strategiją ir ieškoti naujų tiekėjų.

Planuojama, kad kitų metų pradžioje iš „Altas Auto“ gamyklos Vilniaus rajone išriedės pirmieji elektriniai autobusai, sukurti naudojant MAN ir „Mercedes-Benz“ bazę.

„Turizmas stagnuoja, o viešasis transportas dar juda – stengiamės investuoti į segmentą, kuriame daugiau gyvybės. Be to, žalioji kryptis Europoje leidžia tikėtis, kad parama bus nukreipta į ekologiškas transporto priemones, o vežėjai bus labiau suinteresuoti pirkti tokias transporto priemones, kurioms įsigyti galima gauti papildomą finansavimą“, – nurodo E. Radzevičius.

„Altas Auto“ maži autobusai nekonkuruos su miestų keleiviams vežti skirtais „Dancer“, kuriuos gamina Klaipėdos UAB „Vėjo projektai“. Jie bus skirti mažesniems miesteliams, kur didelių autobusų pirkti neapsimoka, arba žmonėms iš priemiesčių atvežti iki pagrindinių viešojo transporto linijų.

Toli iki tvarumo

Praėjus pirmajam metų ketvirčiui, kai Kinijos fabrikai ėmė grįžti prie darbo, o Europoje dar nebuvo aišku, į kokią krizę sektorių įstums pandemija, ne vienas gamintojas tikėjosi, kad jei ne antrasis pusmetis, tai bent antrasis metų ketvirtis leis lengviau atsipūsti. Dabar, virusui kirtus ne tik gamintojams, bet ir visai ekonomikai, aiškėja, kad sudėtingomis sąlygomis dirbti reikės dar ilgai. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, birželį ES buvo registruoti 949.722 nauji automobiliai – 22 % mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o per pirmąjį pusmetį naujų automobilių registruota 38 % mažiau. Nors kritimas ne toks didelis kaip gegužę, kai registruota 52 % mažiau automobilių, statistika rodo, kad gyventojai pinigines atveria atsargiau, ir tikėtis staigaus sektoriaus atsigavimo jau nereikėtų.

Pardavimų nebus, teks investuoti

2020–2024 m. periodo apžvalgoje Europos automobilių gamintojų asociacija prognozuoja, kad nors pandemija kiek apribojo gamintojų ambicijas autonominių automobilių srityje, analizuojamu periodu sektoriaus dėmesys neabejotinai bus nukreiptas į elektrifikaciją ir automobilių su hibridiniais ar vandenilio varikliais komercializaciją. Gaminti taršius automobilius greitai tiesiog bus per brangu.

Vis dėlto, Automobilių gamintojų asociacija teigia, kad gamintojams investicijos į elektrifikaciją liks sudėtingas iššūkis tol, kol neatsigaus bendri automobilių pardavimai.

S. de Vries atkreipia dėmesį, kad ir parama, kurią automobilių pramonės sektoriui dalija valstybės, ne visuomet yra naudinga tiekėjams. Pavyzdžiui, Vokietijos paramos paketas buvo kritikuotas ne vieno gamintojo dėl to, kad, skiriant lėšas sektoriaus elektrifikacijai ir inovacijoms, mažai paskatų buvo suteikta benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimams, iš kurių kol kas didžiąją dalį apyvartos generuoja ne tik automobilių gamintojai, bet ir jų komponentų tiekėjai.