Profesinis mokymas yra tiesiogiai susijęs su pramone ir jos vystymusi, todėl pokyčių profesinio mokymo sistemoje laukėme ir juos inicijavome jau seniai, o Prezidentės dėmesys, skatinant reikšmingus sprendimus švietime, yra labai svarbus ženklas visiems – ir Švietimo ir mokslo ministerijai, ir profesinių mokyklų vadovams, ir profesijos mokytojams bei mums, verslo bendruomenei.

Esame vieni iš tų, kurie vienu balsu tvirtiname, kad pertvarka profesinio mokymo sistemoje skubiai reikalinga dėl kelių priežasčių. Pirma – ketvirtosios pramonės revoliucijos banga – atvilnijo į Lietuvos pramonę, skatindama skaitmenizuoti gamyklas. Įvertinant tai, kad labai trūksta kvalifikuotų specialistų, skaitmeninimas yra vienintelis kelias, jei norime išlikti konkurencingi Europos rinkose. Antra – besikeičiančiose pramonės įmonėse žmonės, turintys skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, tampa didele vertybe. Tačiau kol kas pramonės sektoriuje įprastai dirbančių ir skaitmeninių įgūdžių neįgijusių žmonių yra daugiau nei 50 %, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra labai svarbus jau šiandien. Jiems, kaip ir naujai į pramonę žengiantiems jauniems žmonėms, būtina įgyti naujų, tinkamų kompetencijų arba keisti / tobulinti jau turimą kvalifikaciją. Europos Komisija išskiria keturias kritines profesijas, kurioms skubiai būtini skaitmeniniai įgūdžiai: tai pramonės mašinų operatoriai, gydytojai, žemės ūkio darbuotojai ir profesijos mokytojai. Skaičiuojama, kad Europoje 37 % arba 80 mln. dirbančiųjų neturi pakankamai bendrųjų skaitmeninių įgūdžių. Iš jų 26 mln. žmonių neturi skaitmeninių įgūdžių apskritai. Todėl pirmiausiai turi pasikeisti pati profesinio mokymo sistema – kad pajėgtų atlikti savo funkciją pagal XXI amžiaus diktuojamas taisykles ir lokalias mūsų ūkio, socialinės bei darbo aplinkos realijas.

Lietuvos žmonėms norint išlikti konkurencingiems Europoje reiškia didinti savo darbo našumą, o įmonėms daugiau eksportuoti. Vienas apdirbamosios gamybos darbuotojas Lietuvoje per metus sukuria atitinkamai 1,9 ir 2,2 karto mažesnę pridėtinę vertę nei Europos Sąjungos zonoje vidutiniškai. 2016 m. Lietuvos vieno dirbančiojo sukurta pridėtinė vertė sudarė 31 tūkst. eurų, tuo tarpu ES zonos vidurkis buvo 69 tūkst. eurų. Gausesnės eksporto apimtys, spartesnė gamyba – reiškia daugiau darbo vietų ir gerokai didesnį poreikį dirbančių žmonių, specialistų. O turėti daugiau kvalifikuotų darbuotojų dabar ir ateityje – reiškia suteikti reikiamas ir patrauklias sąlygas jiems tokiais tapti ir užtikrinti, kad pasirinkus profesinį išsilavinimą, vėliau jiems netektų priimti sprendimo emigruoti, nerandant galimybės Lietuvoje realizuoti įgytas nebeaktualias kompetencijas. Jeigu įgytos profesijos žinios ir toliau nesuteiks jauniems žmonėms pasitikėjimo savimi, kas juos motyvuos likti su mumis ir prisidėti prie šalies konkurencingumo stiprinimo? Šiame besisukančiame užburtame rate pagaliau atsirado proveržio vieta, priėmus ryžtingus sprendimus valstybės lygmeniu.

Prezidentės dėmesį profesinio švietimo pertvarkai jaučiame jau nuo pirmojo jos apsilankymo „Arginta Engineering“ gamykloje 2013 m. rugsėjį. Tuomet po diskusijos gamykloje valstybės vadovės dėmesys paskatino veikti ir Švietimo bei Ūkio ministerijas. Pavyko pasiekti, kad „sistema pasuktų galvą į klientą“ ir sutelktų pastangas mokyklų tinklo atnaujinimui bei pameistrystės sąvokos įteisinimui. 2015 m. į Prezidentės paraginimus reformuotis dėmesį atkreipė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius – jo suformuota speciali darbo grupė parengė 4 pameistrystei duris atveriančius aprašus. Labai džiugina šiais metais įvesta centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas tvarka.

Siūloma Profesinio mokymo įstatymo redakcija žymi naują Lietuvos profesinio mokymo sistemos etapą. Numatyti pakeitimai atriša rankas ir įgalina efektyviai dirbti toliau: tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, reguliuojant ir tobulinant visą sistemą, tiek ir verslui bei jam atstovaujančioms organizacijoms, galinčioms teikti praktiškai pamatuotus siūlymus ir tinkama linkme nukreipti tolesnę profesinio mokymo sistemos raidą.

Straipsnis žiniasklaidoje.

Šiandien niekas neabejoja, kad skaitmeninė transformacija gamybinius procesus padarys skaidresnius, lengvai valdomus ir optimizuojamus. Taip pat sudarys sąlygas pramonei akivaizdžiai padidinti produktyvumą ir sumažinti išteklių naudojimą visuose vertės kūrimo grandinės etapuose. Jau dabar skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Todėl neabejotinai formuos ir ateities rinkas bei verslo modelius.

Procesų skaitmenizavimas: verslas jaučia poreikį, bet stokoja patirties

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais ir LR Ūkio ministerija dar 2016 m. pavasarį pradėjo veiksmus, siekiant derintis prie Europoje vykstančių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų ir taip didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą. Būtent todėl buvo įsteigta nacionalinė platforma „Pramonė 4.0“, kurios pirmininku tapo Ūkio ministras, ir jau šių metų rugsėjį savo darbą pradės platformos koordinacinė darbo grupė. Jos darbo kryptys – įmonių technologinė parengtis, inovacijų ekosistema, kibernetinė sauga, standartizavimas, darbuotojų kompetencijų ugdymas ir profesinis mokymas.

Lietuvos įmonės jau senokai puikiai supranta skaitmenizavimosi būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kokias naujas technologijas įsigyti. Taip pat įmonėms trūksta praktinės patirties jas įdiegiant, reikia rekomendacijų, kaip skaitmeninti verslą, gamybos procesus, produktus ir paslaugas, trūksta žinių norint išmokyti darbuotojus. Nereta problema įmonėms ir lėšų stygius. 

Skaitmeninių technologijų centrų potencialas

Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik dokumentuose, įmonėms reikia padėti persitvarkyti. Šią misiją gali atlikti diegiami skaitmeninių technologijų centrai, suprantantys mažų ir vidutinių įmonių poreikius, verslo modelius ir pokyčius.

Vieną pirmųjų pažangios gamybos technologijų centrų 2012 m. yra įsteigusi LINPRA. Kartu su partneriais iš Lietuvos lazerių ir robotikos asociacijų, Fizinių ir technologijos mokslų centro, asociacijos „Infobalt“, akademinės visuomenės ir valstybės institucijų atstovais LINPRA šiuo metu plėtoja strategiją, kaip efektyviai teikti pagalbą įmonėms ir įsilieti į tokių technologinių centrų tinklą Europoje. Centre jau dabar teikiamos konsultavimo ir mokymo paslaugos diegiant šiuolaikines skaitmenines technologijas tradicinės Lietuvos pramonės įmonėse.

Skaitmenizavimo procesų diegimas itin aktualus skaitmeninės gamybos, išmaniųjų technologijų, skaitmeninės fotonikos, didžiųjų duomenų, pramoninio interneto, robotikos sektoriams. LINPRA įsteigtas centras padeda koordinuotai įgyvendinti pramonės skaitmeninimo iniciatyvas visuose sektoriuose ir kryptingai panaudoti Europos Sąjungos investicijas.

Lietuva turi stiprų potencialą ir reikiamas žinias vystyti ne vieną skaitmeninių technologijų centrą, veikiantį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo principu. Tačiau kartu reikia skatinti švietimo ir perkvalifikavimo sistemų pertvarką, atsižvelgiant į pramonės sektoriaus skaitmeninimo poreikius. Taip pat tinkamai pasinaudoti Europos fondų parama skaitmeninimo programoms ir palengvinti Lietuvos įmonėms galimybę gauti tikslinį finansavimą skaitmeninei transformacijai. 

Naujiena žiniasklaidoje.