Nauji nariai LINPRA asociacijoje

Inžinerinės pramonės sektoriuje veikiančias įmones, šiam sektoriui specialistus ruošiančias ir bendradarbiaujančias švietimo bei mokslo įstaigas vienijanti asociacija LINPRA nuolat auga. Paskutinio prezidiumo posėdžio metu naujomis asociacijos narėmis buvo patvirtintos 3 įmonės: UAB „Constro“, UAB „Iremas“ ir UAB „Coverline Baltic“.

Plungėje 2008-aisiais įkurta ir įvairiose Europos šalyse projektus įgyvendinanti UAB „Constro“ specializuojasi plieno konstrukcijų apdirbimo, suvirinimo ir montavimo srityje. Įmonėje įdiegta integruota vadybos sistema, apimanti kokybės, aplinkos apsaugos, profesinės saugos ir sveikatos vadybos sistemas. UAB „Constro“ įmonėse Lietuvoje ir užsienyje dirba apie 200 savo srities specialistų.

UAB „Iremas“ – viena stambiausių metalo apdirbimo, gamybos, mechaninių bei elektrotechninių įrenginių montavimo, remonto, projektavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 700 darbuotojų. 2009 metais įmonė įdiegė integruotą kokybės, aplinkos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą.

UAB „Coverline Baltic“ siūlo individualias automatizavimo sistemas, atitinkančias visus šiuolaikinius europinius standartus. Įmonės specializacija – gamybinių procesų automatizavimas panaudojant jau turimus agregatus, arba projektuojant ir gaminant naujus. „Coverline Baltic“ įrengtų sistemų taikymo sritys: nuo maisto iki metalo apdirbimo pramonės.

Klaipėdoje rugpjūčio 17 d. vykusio LINPRA prezidiumo posėdžio metu taip pat buvo aptartas Lietuvos lazerių sektorius ir jo vaidmuo inžinerinės pramonės ekosistemoje, pristatyti sektoriaus progresyvūs rodikliai, reikšmė Lietuvos ekonomikai ir pasaulinėje aukštųjų technologijų ir lazerių rinkoje. Lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje. PLAČIAU.

Ką pamirštame kalbėdami apie ateities produktų gamybą Pramonės 4.0 kontekste?

 

  • Inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kompetencijos – ateities gamybos pagrindas.
  • Gamybos inžinerija taps sudėtingų procesų inžinerija, kurioje neišsiversime be didžiųjų duomenų analitikos.
  • Todėl šiandien kaip niekad svarbu specialistus ruošiančių įstaigų ir pramonės sektoriaus bendradarbiavimas, investicijos ne tik į naujas technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones.

Straipsnio šaltinis „15min

Robotika, pramonės skaitmenizavimas, ketvirtoji pramonės revoliucija – diskusijų temos, apie kurias vis dažniau girdime pasisakymų medijoje. Iš tiesų, Pramonė 4.0 neišvengiamai paliečia įvairias gyvenimo sritis – išmanūs prietaisai padeda buityje, kuriamos vis pažangesnės dirbtinio intelekto programos, įmonėse atliekami procesai vis sparčiau automatizuojami, siekiant produktyvumo užduočių atlikimui naudojami įvairūs robotai.

Tai keičia ir produktų kūrimo bei gamybos ciklą. Kai šiuo metu kalbame apie gamybos procesus ir su jais susijusias technologijas, medžiagų apdirbimą, gamybos įrangą ir įrankius, turime apie tai galvoti gamybos inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kontekste. Būtent šių kompetencijų tandemas ir kurs ateities gamybos procesą, kuriame specifiniai robotizavimo sprendimai leis rutininius, kūrybinių sprendimų nereikalaujančius darbus mechanizuoti ir automatizuoti.

Visi šie procesai egzistavo dar iki dabartinio supratimo apie Pramonę 4.0, tačiau pramonės skaitmeninimas tik padidino šių trijų inžinerinių kompetencijų integralumą. Šios kompetencijos tampa gamybos proceso pamatine ląstele, jos turi sąveikauti tarpusavyje iš anksto numatydamos būsimus duomenų mainus ir jų poveikį.

Pramonė 4.0 taip pat keičia ir klasikines inžinerijos sritis, pavyzdžiui, projektuojant ateities gaminius reikės galvoti apie produktų konstrukcinius sprendimus, kurie leistų gaminį surinkti robotizuotu būdu.

Apskritai gamybos inžineriją suvoksime žymiai plačiau nei buvome įpratę iki šiol: tai bus procesų inžinerija, kurioje duomenų srauto valdymas ir jų parametrų kitimas bus labai svarbus planuojant ir valdant visą gamybos procesą. Tuo tarpu ICT (informacinės ir komunikacinės technologijos) ir didžiųjų duomenų analitika, taps kompetencija, be kurios ateities inžinieriai negalės efektyviai veikti kaip savo srities profesionalai.

Vis dėlto vykstančio skaitmeninimo virsmo nereikėtų suprasti vien kaip robotizavimo. Gamybininkams tai derėtų suvokti kaip galimybę dar kartą pergalvoti, kokius duomenis proceso prasme jie nori matyti, valdyti, kokie duomenys jiems yra svarbūs gamybinio proceso prasme, o kurie duomenys reikalingi pačiam kuriamam gaminiui, siekiant jį padaryti dar funkcionalesnį ir draugišką vartotojui.

Natūralu, jog įmonių reakcija į vykstančius skaitmeninimo pokyčius yra įvairi, tačiau būtinybę į juos reaguoti suvokia visi. Ne paslaptis, jog jaučiamas specialistų, gebančių dirbti komandoje prie didelių projektų ir procesų, turinčių išlavintą tarpdisciplininį požiūrį, trūkumas.

Ką galime padaryti, norėdami tinkamai reaguoti į neišvengiamus ateities pokyčius pramonėje, darbo rinkoje? Prognozuoti ilgalaikėje perspektyvoje yra sudėtinga, kiek lengviau – galvoti apie tendencijas, o šios yra aiškios – tai gamybos procesų skaitmeninimas ir robotizavimas, taigi įmonės pirmiausia turėtų galvoti apie tai, kaip prisitraukti ir, tuo pačiu, ugdyti atitinkamas darbuotojų kompetencijas. Kaip prisitraukti ir išlaikyti darbuotojus, gebančius prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, atvirus naujovėms ir nuolatiniam mokymuisi.

Specialistus ruošiantiems universitetams ir pramonės sektoriui tai puikus būdas ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, sąlyčio taškų. Pagrindinis iššūkis aukštosioms mokykloms – suprasti ir priimti pramonės poreikius, o vienintelis būdas tai padaryti – pastovus darbas ir kartu su pramone vykdomi tyrimai.

Nuo seno bazinis inžinierių lygis Lietuvoje yra geras – tai rodo puiki alumnų integracija tarptautinėse kompanijose, o tarpdiscipliniškumas suteikia universitetams ir tarptautinio konkurencingumo.

Sąlyginai nedideli lietuviški universitetai turi dideles lankstumo ir integralumo galimybes lyginant su senosios Europos universitetais.

Ateinančius iššūkius pasitikime drąsiai ir atsakingai, investuokime ne tik į naujausias technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai būtume pasiruošę tinkamai.

Lazeriai – reikšminga inžinerinės pramonės ekosistemos dalis

Pažangą lazerių mokslo ir gamybos srityje demonstruojanti Lietuva visame pasaulyje yra pripažįstama viena iš šalių lyderių mokslinių lazerinių technologijų rinkoje ir užima tvirtas pozicijas tarp pramoninių valstybių. Kęstutis Jasiūnas, aukštųjų technologijų įmonės „Ekspla“ vadovas ir LINPRA viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad lazerių pramonė sudaro svarbią dalį Lietuvos inžinerinės pramonės ekosistemoje ir prisideda prie sektoriaus ir visos šalies bendro progreso ir konkurencingumo stiprinimo.

Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 900 žmonių, ir kas metus darbuotojų skaičius auga apie 10 proc . Kas penkerius metus dvigubėja pardavimų apimtys – 2017 m. jos pasiekė 115,7 mln. Eur, o daugiau nei pusė pajamų yra gaunama iš pramonės klientų. Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje – į užsienio šalis jos eksportuoja daugiau nei 90 proc. pagamintų produktų ir kai kuriose nišose neturi net ir globalių konkurentų. Lietuvos lazeriai eksportuojami į daugiau nei 70 valstybių: Į Europos Sąjungos šalis – 45 proc. (į Vokietiją – 14 proc., Prancūziją – 5 proc.); į JAV – 26 proc.; Kiniją – 10 proc.; Japoniją – 6 proc.; P. Korėją – 4 proc. ir kitur.

Kurdami gaminius, esančius ant technologinių pasiekimų ribos, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus. Tai viena iš Inžinierinės pramonės sričių, kur verslo investicijos į mokslinius tyrimus siekia iki 10 proc. nuo pardavimo apimčių.

Pasak K. Jasiūno, svarbu ne tik ekonominis, bet ir socialinis efektas. Lietuvoje naujas, pasaulyje taikomas konkurencingas technologijas ir produktus kuriančios lazerininkų įmonės patenka į didžiausius vidutinius atlyginimus mokančiųjų dvidešimtukus ar penkiasdešimtukus. Lazerių įmonių specialistai neieško geriau apmokamo nekvalifikuoto darbo užsienio šalyse, o išvykę tobulintis į pažangių šalių pažangias įmones, grįžta į Lietuvą pritaikyti įgytos naujos patirties.

Nors absoliutus lazerių ir fotonikos sektoriaus pardavimų ir sumokamų mokesčių dydis, palyginti su kitų sektorių pardavimais, nėra didelis, tačiau vienas darbuotojas Lietuvos lazerių skirtingose įmonėse per metus sukuria nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Palyginimui: pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. pagal EVRK C26 kodą „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“ (Statistikos departamento duomenys) veikloje yra 54,4  tūkst. EUR, kai bendrai visoje inžinerinėje pramonėje pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. buvo ~33 tūkst. EUR. Ir nors lazeriai kaip produktas bendroje Lietuvos eksporto pardavimų rinkoje sudaro nedidelę dalį, tačiau garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau negu biotechnologijos ar krepšinis. Lietuvos vadovai pristatydami Lietuvą savo kalbose neretai su pasididžiavimu mini Lietuvos Lazerių pramonę ir jos pasiekimus, parodydami Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį.

Be lazerinių technologijų negali apsieiti ir visos inžinerinės pramonės ekosistema. Lazerių sektorius yra svarbus užsakovas subrangovams – tikslioms metalo apdirbimo, elektronikos įmonėms. Progresas lazerių srityje nesustos, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje nuolat stiprėja, tad lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras siūlo įmonėms apmokyti savo darbuotojus

Pasinaudokite galimybe motyvuoti darbuotoją ir išsiugdyti sau specialistą 

Nuo rugsėjo 3 d. LINPRA nariai Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras pradeda mokymus pagal  modulines profesinio mokymo programas:

  • SUVIRINTOJO;
  • SANTECHNIKO;
  • METALO APDIRBIMO STAKLININKO.

VJDRMC KVIEČIA APMOKYTI DARBUOTOJUS, NES:

  • Mokymai derinami su darbu (vykdomi pameistrystės mokymo forma arba vakarinėje grupėje);
  • Mokymai naudingi siekiant pakelti darbuotojų kvalifikaciją ar juos perkvalifikuoti, praplėsti teorines žinias praktiniais įgūdžiais;
  • Po mokymų išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis profesinio mokymo diplomas;
  • Galimybė įskaityti turimas kompetencijas;
  • Mokymai finansuojami valstybės lėšomis – NEMOKAMI.

INFORMACIJA APIE MOKYMUS:

  • Mokymų trukmė – iki 2 metų;
  • Minimalus išsilavinimas – baigta vidurinio ugdymo programa;
  • Mokymų vieta – VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Jeruzalės g. 53, Vilnius.

REGISTRACIJA Į MOKYMUS:

  • Elektroniniu būdu lamabpo.lt
  • Registracija galima iki rugpjūčio 28 d.

KONSULTACIJA TEIKIAMA:

Adresu Jeruzalės g. 53, Vilnius
El. paštu: priemimas@mokymas.eu
Tel. 8 (5) 269 7369
Mob.+370 698 56 093

 

Rezultatą pasieksime tik investuodami į skaitmeninimą ir už paramą reikalaudami grąžos

Lietuvos verslo paramos agentūra LVPA ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA įmonėje „Arginta Engineering“ surengė susitikimą-seminarą priemonei „Pramonės skaitmeninimas LT“ pristatyti. Susitikime dalyvavo LVPA kolektyvas, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės, Ūkio ministerijos, Kauno technologijos universiteto atstovai. Toks susitikimas sudarė galimybę paramą organizuojančiai agentūrai pristatyti įmonėms priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ ir išgirsti rūpimus klausimus, iššūkius, realius poreikius, susipažinti su Lietuvos inžinerinės pramonės bendra situacija ir įžvalgomis, ko reikia, kad pramonė sparčiai augtų, išlaikytų ir stiprintų savo konkurencingumą.

Susitikime dalyvavęs LINPRA prezidentas, „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius apibendrino: „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės yra pajėgios gaminti gerokai daugiau negu varžtą, detalę, elementą. Jos gali ir privalo gaminti aukštos pridėtinės vertės gaminius. Puikus pavyzdys – „Arginta Engineering“, kurioje vienam darbuotojui tenka apie 40 tūkst. Eur sukuriamos pridėtinės vertės per metus. Kitais metais šis rodiklis sieks 43 tūkst. Eur. Tai yra labai daug Lietuvos kontekste, bet dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio – 60 tūkst. eurų pridėtinės vertės per metus vienam darbuotojui. Toks „Arginta Engineering“ našumo augimas įmanomas dėl skaitmenizuotų gamybos procesų, dėl iki minimumo sumažintos bet kokios klaidos tikimybės. Ir tai leidžia gaminti ypač sudėtingus vienetinius, sertifikuotus gaminius, teikti aukšto lygio paslaugą užsakovams iš viso pasaulio. Tą patį galima pasiekti ir kitose inžinerinės pramonės įmonėse, investuojant į jų gamybos skaitmeninimą. Svarbiausia teisingai investuoti, kelti tikslą ir fokusuotis į tai, kad parama duotų grąžą, o ne į tai, kad būtų tinkamai užpildyti paramos prašymo dokumentai. Investavus 1 milijoną, grąža per 5-7 metus galėtų siekti visus 10 milijonų. Tik priverčiant įmones išeiti iš komforto zonos, investuojant į įmonių progresą, jų skaitmeninimą ir reikalaujant investicijų grąžos, galime tikėtis uždirbti bent 40 % daugiau, kelti atlyginimus darbuotojams ir bent 30 % padidinti Lietuvos biudžetą“.

LVPA direktorius Aurimas Pautienius pabrėžė, kad Europos Sąjungos investicijomis galima pasiekti gerų rezultatų, ir to bus siekiama, skatinant įmones labiau dalintis patirtimi, artimiau bendradarbiauti ir būti atviriems. Tuo tikslu planuojama ir toliau rengti tokio pobūdžio LVPA ir įmonių susitikimus.

Stambių kompanijų vizitai į Lietuvą 

Gegužės mėn. LINPRA ir Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC) organizavo keleto stambių pasaulinio lygio kompanijų vizitus Į Lietuvą. Čia lankėsi tokios kompanijos kaip FORTACO group OY, DANA incorporated, MAGNA International Europe. Lietuvoje svečiavęsi užsienio kompanijų atstovai aplankė 7 įmones, jiems ir mūsų šalies įmonių atstovams buvo surengti 45 B2B susitikimai.

Dideliu laimėjimu galima laikyti organizuotą susitikimą su MAGNA. Šios kompanijos atstovai atvyko į Lietuvą LINPRA ir BACC klasterio kvietimu susitikimams su trijų Baltijos šalių metalo, plastiko, elektronikos, automotive įmonėmis. Susitikime iš viso dalyvavo 32 savo potencialu juos sudominusios įmonės: LINPRA nariai Hoda, Stigma, Panevėžio Aurida, Frilux, Baltec CNC Technologies, Umega ir kitos.

Po susitikimo MAGNA atstovai patvirtino, kad 50 % sutiktų įmonių jiems pasirodė kaip potencialūs galimi partneriai, tiekėjai, gamintojai.

Dovana Lietuvos mokykloms – 3500 programinės įrangos SOLIDWORKS licencijų paketų

LINPRA, Švietimo ir mokslo ministerija bei LINPRA narė įmonė „IN RE“, įgaliotas „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, pasirašė trišalį memorandumą, pagal kurį Lietuvos mokykloms dovanojama 3500 licencijų paketų „SOLIDWORKS Student Design Kit“.

Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga, skirta mokslo ir mokymo tikslams, yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga galės pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.

Licencijas Švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei gegužės 17 d. perdavė Lietuvoje viešintis korporacijos generalinis direktorius Gian Paolo Bassi, dalyvaujant įmonės „IN RE“ direktoriui Vladimirui Popovui, LINPRA viceprezidentui Gintautui Kvietkauskui ir LINPRA prezidiumo nariui, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanui Andriui Vilkauskui.

„Kiekvienam šalies mokiniui turime užtikrinti kokybišką švietimą. Tokios iniciatyvos parodo, kad verslas gali labai konkrečiai ir prasmingai prisidėti prie ugdymo gerinimo ir tikimės, kad panašių iniciatyvų bus vis daugiau. Mokiniams labai naudinga turėti galimybę dirbti su programomis, kurios naudojamos realiame praktiniame gyvenime. Ir dar svarbiau, kad tokią galimybę turėtų visi Lietuvos mokiniai, nesvarbu kokioje mokykloje jie mokosi“, – sako švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

LINPRA viceprezidento Gintauto Kvietkausko teigimu, LINPRA ir Švietimo ir mokslo ministerija jau ilgą laiką bendradarbiauja bei vysto bendras iniciatyvas.

„Nuolat siekiame tobulinti ugdymo procesą ir kurti paskatas inžinerinės krypties specialistų gausėjimui. Toks projektas – vienas iš geriausių verslo ir valdžios bendradarbiavimo pavyzdžių, kuris bus apčiuopiamas mūsų mokyklose. Dėkojame korporacijai už dosnumą ir ministerijai už tolesnį perduotų licencijų įveiklinimą“, – sako G. Kvietkauskas.

Pasak A. Vilkausko, šios licencijos – itin svarbus žingsnis lavinant inžinerinį mąstymą, o tuo pačiu ir supažindinant su inžinerijos pasauliu jau mokyklose, leidžiant mokiniui priimti sprendimą dėl jo būsimų studijų profilio jau pajautus inžinerijos skonį.

„KTU šiuo keliu Lietuvoje žengė pirmasis jau daugiau kaip prieš 10 metų – tuomet universitetui lengvatinėmis sąlygomis buvo skirta per 500 tokių licencijų. Tai leido patobulinti inžinerijos specialistų rengimo procesą bei parengti specialistus pramonei, pasiruošusius dirbti greitai kintančios aplinkos sąlygomis. Džiugu, kad šiuo modeliu pasekė ir kiti universitetai taip, o dabar tai vyks ir mokyklose“, – pabrėžia dekanas.

 

 

Ketvirtoji pramonės revoliucija – nykstanti riba tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių

Šį ketvirtadienį, gegužės 17 d., įvyks trečioji ketvirtajai pramonės revoliucijai skirta tarptautinė konferencija „Pramonė 4.0. Pridėtinės vertės kūrimas“. LINPRA, „Infobalt“ ir Vokietijos-Baltijos šalių prekybos rūmų organizuojamame renginyje patirtimi dalinsis užsienio specialistai ir Lietuvos įmonių, jau pradėjusių permainas, atstovai: kaip neišvengiamiems pokyčiams turėtų pasiruošti tiek įmonių darbuotojai, tiek ir jų vadovai, nuo ko pradėti ir kokių konkrečių žingsnių imtis, kad ketvirtoji pramonės revoliucija neliktų vien tik popieriuje. Vienas iš pranešėjų – DS SOLIDWORKS Generalinis direktorius GIAN PAOLO BASSI dar iki konferencijos pasidalijo savo įžvalgomis apie nykstančias ribas tarp realaus ir skaitmeninio pasaulių, globalias tendencijas, pokyčius darbo rinkoje, švietimo sistemoje, verslo organizavime bei inovacijų svarbą. Kviečiame skaityti visą interviu (anglų kalba) ir išgirsti daugiau konferencijoje.

 

DS SOLIDWORKS Generalinis direktorius
GIAN PAOLO BASSI
www.solidworks.com

4th Industrial Revolution ­ blurring the lines between the digital and the real 

In the past, there were three industrial revolutions – Steam, Science and Digital Technology – and right now a revolution is happening again, for the fourth time. There is no shortage of enthusiasm and non-stop talk about the 4th Industrial Revolution; or as our interviewee Gian Paolo Bassi, CEO of Dassault Systemes’ SOLIDWORKS, would rather call it – the Industrial Renaissance. Why is it a Renaissance rather than a Revolution? Because during a revolution something is always lost, while a Renaissance is an era of innovation, where humans are at the centre of the action. Some fear does exist that automation and the developing technologies could take over people’s jobs and stability; however, G. P. Bassi believes to the contrary that automation has the potential to simplify or eliminate a number of tasks rather than entire jobs, so that technology will help people to do their jobs by making them easier. These technological changes are inevitable, and as we are living in very competitive world, every business must continuously work to create innovations in their business processes and to accommodate the changes.

There are significant changes occurring in terms of technology, manufacturing, design and in almost every other area related to digitalisation and 4th Industrial Revolution. Could you name some of the most significant changes that we will be seeing soon?

I think there are four significant changes that will occur in relation to the 4th Industrial Revolution. The first one is ‘The Age of Experience’. Designing and manufacturing will start to focus more on the products and services that deliver a superior experience, rather than a set of functionalities, and this includes connecting all products with real time data collection and feedback to constantly monitor the customer experience and expectations, and to adapt in real time to the changing requirements.

The second change is ‘mass customisation’. Higher flexibility in the production processes will lead to what I call mass customisation, which is a movement away from the mass production that we see today. People want to own unique things, and we can already see today the proliferation of online, on-demand product configurations. For instance, you can order cars with an increasingly large and customisable array of features and finishes. This will evolve into the real time manufacturing of all types of goods. We are already seeing a huge impact in health care, where custom implants are being designed and manufactured for each patient based on MRI 3D data, with documented better clinical outcomes.

Third, we will begin to see circular economies. Manufacturing will be more decentralised, and this means that circular economies will be possible. Circular economies are those that produce locally the goods and products that are consumed locally, and this is already in the radar of developing countries like Rwanda and Bhutan.

And finally, there will be the invention and use of new materials. New manufacturing technologies, like the several varieties of 3D printing, will make it possible to create innovations in the material sciences, and this has the potential to extend to new synthetic bio-materials.

In every Industrial Revolution throughout history, there always has been some level of uncertainty about people’s jobs; however, there has always been work that needs to be done by a person. What about now – what do these changes hold for the future of the labour market and for people’s experiences in it? Are the technologies a threat; or is it the contrary?

New technologies and automation have been affecting people and societies since the dawn of civilisation. I think that the very definition of civilisation is the progressive march towards the means and methods that will improve life for everybody. We could say that the overall the march of progress has brought more good than harm. However, today less people live in poverty, health calamities like widespread epidemics are pretty much a thing of the past, and food production techniques have the potential to reduce hunger on a wide scale.

In more practical terms, ‘yes’ some jobs will disappear, or will become less necessary; for instance, bank clerks are largely being displaced by ATM machines. On the other hand, there is a greater need for competent financial advisors. New opportunities will also emerge. A few years back, jobs like social media communication experts or big data analysts were unheard of.

There was a very interesting McKinsey research report published on the impact of automation on jobs in North America (it is widely documented online), which pointed out that automation has the potential to simplify or eliminate a number of tasks rather than entire jobs, and this potential is very much spread across all income level and job roles, from food processing employees to CEOs (I can certainly relate to these findings!). In the same report, it was found that only 4% of tasks truly rely on the most human and non-automatable assets: emotional intelligence, creativity and imagination. Today, we are still facing enormous problems: congested cities, a housing crisis, exploding costs of healthcare and education. Too many people are still lacking basic needs like food, shelter and safety, while we also have a looming energy crisis and constant pressure to secure scarce resources, as well as the problem of climate change. We certainly need to have more people dedicated to working on solving these problems, and to do that we need to democratise two things: knowledge and tools. People with the knowledge and the tools to realise their dreams will surprise us with the innovations they can come up with, which will make everybody’s lives better.

Actually, I often see many examples of amazing innovations among our customers. For example, Blokable is a manufacturer of modular and highly energy-efficient houses that could likely help alleviate the housing crisis that we are seeing in so many communities. Freight Farms is also worth a mention. They have invented automatic hydroponic mini-farms that can be housed in a discarded freight container. The yield of each mini-farm is equivalent to two acres or more, making it possible to grow food very close to the consumption site and in unfavourable environments. And last but not least is Boom. This is a small team that is reinventing supersonic commercial aviation, to make travel much more convenient and to shorten the distances between people. Today, design and simulation tools for complex aircrafts are very much accessible to everyone.

To be able to move forward in the development of technology, education is a key element. What is the role of higher education institutions in fostering all the abilities and knowledge needed in students and our future professionals? What should the higher education institutions be doing?

Yes, education is a key element, and all societies must expand what we call the STEM (Science, Technology, Engineering, Mathematics) subjects at all levels. Today, this is not confined to higher education, as there are amazing initiatives underway even at the high school level like the FIRST Robotics competitions, where students can design and build very capable robots to perform highly complex tasks. I think that education in STEM is also the responsibility of commercial enterprises. For instance, Dassault Systemes SOLIDWORKS has always been involved in education initiatives. In addition to providing our tools to schools from any background at very affordable rates, we are working with teachers to build the right curriculums for a variety of courses. We train the educators and maintain a certification programme to test and keep everybody’s skills up-to-date in the fields of design to manufacturing, and we also have a very large library of online training courses, part of which are available to everybody.

Even though there will be always some cautious and prudent CEOs and leaders, do you think that digitalisation and the growth of technology are unavoidable, and that every industry will eventually accommodate these changes? Why is this so?

Even cautious and prudent CEOs must continuously develop innovations in their business processes, as today we are living in a very competitive world. We live in an era of constantly increasing expectations, global competition and ruthless online scrutiny of products and services. Digitalisation can make the companies more agile and shorten the distance to their customers. Not long ago the mantra was the ‘time to market’, but now the catchphrase is increasingly becoming the ‘right to market’ – which means a company really needs to understand what its customers need and want and deliver this very quickly. Digitalisation and connectivity will be a tremendous help in this direction.

What do businesses and entrepreneurs need to do, and what do they need to change in order to achieve all the goals and technologies we are talking about when we discuss the 4th Industrial Revolution?

I think we need to constantly educate ourselves, to create a “Chief Innovations Officer” role (seriously!) and to tolerate failure, meaning they need to experiment often, as this will cause them to fail fast and learn faster. The agility of organisations and their tolerance to failure is the key to success. I read somewhere that some Google products did not last for more than a day on the marketplace.

Are there any risks involved in the 4th Industrial Revolution?

By their nature, revolutions are not gentle, and somebody is always left behind. Something precious may be lost, and this is why we prefer to talk of an Industrial Renaissance. The Renaissance was an era of incredible innovations, both in art and technology; but the true novelty of this time period was that humans were at the centre of the action. This is clearly reflected by the paintings of the era and by the emergence of a new class of merchants and artisans. Let’s not forget that the printing press was invented in the fifteenth century, and it is likely the most important innovation of the millennium because it made knowledge so much more accessible.

I think that the risks involved in automation and new technologies can be mitigated by a parallel increased access to knowledge and tools, and in this way we can really transform a revolution for a few into a Renaissance for everybody.

You have been working in the 3D, CAD and PLM industries for over 25 years, and now you are a CEO at Dassault Systemes SolidWorks. How has this industry changed over time? I know it’s not an old industry, but maybe even the industries which began along with the 4th Industrial Revolution are having to adapt and change over time?

The innovations that have taken place in our industry, just like the invention of the printing press, are among the engines of the digital transformation that is at the core of Industry 4.0. We benefit from and rely upon the dramatic shifts taking place in information technology: the ubiquitous computing industry, the mobile–cloud convergence, and the growing availability of large bandwidths. The result is that our industry is progressing from one that is composed of isolated solutions to a truly integrated multi-disciplinary approach, where for instance mechanical, electrical and electronic designs are converging on the same platform. We are making sophisticated multi-scale simulations available to every designer, and by doing so we are blurring the boundaries between the digital and the real, and between bits and atoms to the point that we will be able to easily go from bits to atoms (and vice versa) at the click of a button, as was famously said by Prof. Neil Gershenfeld, Director of the Centre for Bits and Atoms at the Massachusetts Institute of Technology, with whom we are collaborating. We are also supporting a new trend in our society where there is a lot of interest in personal fabrications. The FabLab movement, which is also a creation of the Centre for Bits and Atoms of MIT, is an example of this trend where design and manufacturing tools really need to be adapted and simplified for mass adoption.

What is Dassault Systemes trying to create and achieve? It’s obvious that the corporation is trying to help businesses create new things in order to accelerate innovation, but how is this achieved?

Our stated mission is to ‘Inspire Innovation’. You are right: today, our customers don’t ask for more productivity as they did in the past, but instead ask for more innovations. What we are doing in order to help them be more innovative can be summarised in two words: integration and automation. Integration means simplifying and closing the knowledge gap, by bringing multiple designs in the manufacturing disciplines together in the simplest possible way; for instance, by combining mechanical and electrical designs, as mentioned previously. Automation is about massively leveraging the use of simulations to help engineers make the right decisions, and it is also about using the power of Machine Learning to reduce the need for repetitive tasks. Let me give you an example: designers often need to document their design decisions in drawings, and they need to write down the dimensions and tolerances neatly on a sheet of paper. We now believe that it is possible to automatically analyse the patterns that many designers follow in creating this kind of documentation and to automate most of these processes.

Interestingly, one of our customers said that our platform (it is called the ‘3DEXPERIENCE platform’) could deliver to every engineer the brain power of hundreds of scientists, and this is actually what we are trying to achieve through integration and automation.

Do you believe that adaptation of innovations could be the key for businesses to successfully take advantage of and use the new technologies?

Innovations don’t happen in a vacuum, so ‘yes’ continuous adaptations are actually necessary for the innovations to become breakthroughs. The businesses need to develop a culture of continuous innovation. There is much talk about ‘design thinking’, but design as a discipline is about exploring and experimenting to make the impossible possible, and failure is an inevitable part of this process. I love a quote from Thomas Edison: when he was asked why he failed thousands times before successfully inventing the light bulb, he answered that he didn’t actually fail, he just successfully found one thousand solutions that didn’t work!

 

Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro planai

Balandžio 26 d. įvyko LINPRA koordinuojamo Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro (DIH) susirinkimas, į kurį buvo kviečiamos įmonės, teikiančios skaitmenines ar kitas inovatyvias paslaugas gamybai bei norinčios prisijungti prie skaitmeninių inovacijų centro partnerių.

Šio centro tikslas – sutelkti LINPRA narius ir kitus Lietuvos ekosistemos dalyvius ir skaitmeninėmis technologijomis padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą. Centras skirtas vieno langelio principu užtikrinti gamybos įmonėms reikiamų skaitmeninių ir inovatyvių paslaugų tinklaveiką.

Susitikimo metu buvo pristatyta Advanced Manufacturing Digital Innovation HUB inciatyva, PWC projektas „Smart Factories in new EU Member States“, tai pat buvo tariamasi apie tokio centro poreikį ir galimas jo veiklas, pristatyti Nacionaliniai ir Europiniai fondai DIH‘o veikloms finansuoti, buvo aptartas preliminarus DIH‘o biudžetas.

Susitikime dalyvavo VšĮ „Intechcentras“, UAB „BaltLed“, UAB „InRe“, UAB „Baltec CNC Technologies“ (nuotoliniu būdu), UAB „Elegantiškos technologijos“, UAB „SKF“, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“.

Planuojamas sekantis strateginis susitikimas, kurio metu bus toliau aptariamos investicijos į HUB’o plėtrą, apsibrėžiamos veiklos kryptys ir siekiami rezultatai, verslo modelis, naudos įmonėms.

Vokietijos ir Baltijos šalių atstovų apvalaus stalo diskusija „Hannover Messe 2018“ parodoje

Balandžio 23–27 d. Hanoveryje, Vokietijoje vykstančioje tarptautinėje pramonės automatizacijos ir inovatyvių technologijų parodoje „Hannover Messe 2018“ dalyvavo delegacija iš Lietuvos. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai organizavo apvalaus stalo diskusiją tema „ Industrie 4.0“, kurioje LR Ūkio viceministras Gintaras Vilda pristatė Lietuvos „Pramonės 4.0“ platformą. Diskusijoje taip pat dalyvavo Baltijos šalių ekspertų komanda: LINPRA direktorius Darius Lasionis, Latvijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Raimonds Aleksejenko, Latvijos mašinų pramonės ir metalo apdirbimo asociacijos MASOC stebėtojų tarybos pirmininkas Vilnis Rantiņš, Estijos Ūkio ministerijos ekonominio vystymo departamento direktorius Kaupo Reede ir kiti. Apvalaus stalo diskusiją papildė Vokietijos atstovai: Federalinės Ūkio ministerijos skaitmeninimo ir Industry 4.0 departamento vadovas Ernst Stöckl-Pukall, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už tarptautinius ryšius Dr. Volker Treier ir kiti aukšto rango Vokietijos „Industrie 4.0“ platformos dalyviai.

Vokietijos „Industrie 4.0“ platformoje ūkio ministerija, asociacijos ir įmonės dirba įvairiais lygmenimis tam, kad būtų užtikrinta skaitmeninė ateitis. Platformos iniciatyvinė grupė dirba penkiomis pagrindinėmis kryptimis: Būtinieji Industrie 4,0 standartai ir normatyvai, Tyrimai ir inovacijos, Saugumas sistemų tinkle, Teisinis pagrindas, Veikla, švietimas ir mokymas. Baltijos šalių ir Vokietijos atstovų apvalaus stalo diskusijoje kiekvienos šalies delegacija siekė atskleisti ir pristatyti, ką pramonės skaitmeninimo srityje iki šiol pavyko nuveikti ir kaip paskatinti tarptautinį glaudesnį bendradarbiavimą. Vokietijos „Industrie 4.0“ platforma, AHK vertinimu, rodo vis didesnį susidomėjimą Baltijos šalimis, tačiau dar labai trūksta detalesnės informacijos, o šis susitikimas sudarė galimybes aiškintis unikalius Estijos, Latvijos ir Lietuvos pranašumus tiek atskirai, tiek kaip bendram regionui. Diskusija skatino dalintis idėjomis ir bendromis jėgomis siekti proveržio pramonės skaitmeninimo srityje.