Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro susirinkimas balandžio 26 d.

LINPRA koordinuojamas Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras (DIH) siekia sutelkti LINPRA narius ir kitus Lietuvos ekosistemos dalyvius ir skaitmeninėmis technologijomis padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą. Centras skirtas vieno langelio principu užtikrinti gamybos įmonėms reikiamų skaitmeninių ir inovatyvių paslaugų tinklaveiką.

Šiuo metu HUB‘o koordinavimo veiklą laikinai yra įgaliotas vykdyti VšĮ „Intechcentras“.

Š. m. balandžio 26 d. 10:00-12:00 val. asociacijos LINPRA biure įvyks šio HUB‘o susirinkimas, į kurį kviečiamos visos įmonės LINPRA narės, teikiančios skaitmenines ar kitas inovatyvias paslaugas gamybos įmonėms bei norinčios prisijungti prie skaitmeninių inovacijų centro partnerių.

Susirinkimo metu bus aptariami šie klausimai:

  1. Smart Factories in new EU Member States projekto ir jo verčių pristatymas, svečiai iš PricewaterhouseCoopers UAB
  2. HUB’o dabartinės veiklos
  3. HUB’o poreikis, teikiamos naudos ir veiklos kryptys
  4. HUB’o verslo modelis
  5. HUB’o finansavimo šaltiniai ir reikalingas biudžetas
  6. HUB’o apsijungimo įforminimas JVS pagrindu

Apie savo dalyvavima susitikime prašome informuoti iki 2018.04.19 d. 17:00 val. Taip pat priimame rekomendacijas, kurias konkrečias įmones, LINPRA nares, verta pakviesti dėl jų teikiamų skaitmeninių paslaugų.

Plačiau apie skaitmeninių inovacijų centrą: ČIA.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA išrinko naują vadovybę

Šalies inžinerinės pramonės įmones vienijančios asociacijos LINPRA prezidentu dvejų metų kadencijai išrinktas UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“ valdybos pirmininkas Tomas Jaskelevičius. LINPRA vadovas sako sieksiantis, kad asociacija ne tik prisidėtų prie verslo aplinkos gerinimo bei eksporto skatinimo, bet ir padėtų inžinerinės pramonės įmonėms kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją bei įsitvirtinti tarp Europos lyderių.

„Pastaraisiais metais stebime Lietuvos inžinerinėje pramonėje vykstantį proveržį ir augančias investicijas į technologinį efektyvumą. Tačiau auga ir tarptautinė konkurencija, o daugelio šio sektoriaus įmonių produkcija vis dar nėra itin aukštos pridėtinės vertės. Todėl kartu su atsinaujinusia asociacijos vadovybe sieksime skatinti šalies inžinerijos pramonės konkurencingumą ir padėti mūsų įmonėms Europos pramonės tiekimo grandinėje pakilti į pirmąsias pozicijas. Tiek besikeičianti konkurencinė aplinka, tiek ketvirtoji pramonės revoliucija reiškia naujus iššūkius mūsų įmonėms, ir LINPRA yra pasirengusi joms padėti“, – teigia T. Jaskelevičius.

Pasak jo, nors Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės pasaulyje vis labiau pripažįstamos kaip pažangios ir patikimos partnerės, jos klientams dažnai dar neparduoda galutinio produkto, kuris galėtų būti iš karto naudojamas. Tad tokiai padėčiai keisti būtinas ypatingas dėmesys. Be to, asociacijos prioritetai ir toliau liks verslo ir mokslo partnerystės skatinimas bei veiklos sąlygų tobulinimas, kvalifikuotų specialistų ruošimo ir ugdymo kokybės gerinimas.

Vilniuje vykusiame Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA visuotiniame narių susirinkime išrinktas ir naujos sudėties prezidiumas bei viceprezidentai. Pastarąsias pareigas dar vieną kadenciją eis UAB „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas bei AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Eiti viceprezidento pareigas LINPRA nariai patikėjo ir ligšioliniam asociacijos vadovui UAB „Arginta Group“ direktoriui Gintautui Kvietkauskui.

„Kelis pastaruosius metus vyko proveržis – augo bendras Lietuvos inžinerinės pramonės sektorius ir plėtėsi asociacijos veikla, didėjo įtaka, stiprėjo lyderystė. Jeigu anksčiau inžinerinė pramonė likdavo valdžios ir visuomenės dėmesio paraštėse, šiandien jau galime tvirtai sakyti, kad esame vis labiau girdimi, į mūsų poreikius yra atsižvelgiama, mūsų siekius vertina ir pripažįsta. Tikiu, kad naujasis asociacijos prezidiumas ir vadovai toliau sėkmingai pasitelks esamą įdirbį, panaudos visas turimas priemones ir pratęs veiklą teisinga kryptimi, išlaikys ir sustiprins inžinerinės pramonės sektoriaus įtaką“, – kalbėjo pastaruosius ketverius metus asociacijai vadovavęs G. Kvietkauskas.

LINPRA nariai taip pat paskyrė asociacijos direktorių. Šios pareigos patikėtos iki šiol jas laikinai ėjusiam Dariui Lasioniui, Baltijos automobilių detalių klasterio ir Plastikų klasterio vadovui. D. Lasionis asociacijos direktoriaus pareigas perėmė iš savo pirmtako, ūkio viceministru tapusio Gintaro Vildos.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA vienija per 90 narių. Nepriklausoma verslo savivaldos organizacija tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, plastiko, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus įmonių interesams.

Asociacijos atstovaujamo sektoriaus apyvarta 2017 m. pasiekė 3,8 mlrd. eurų. Daugiau nei 70 proc. Lietuvos inžinerinės pramonės pagamintos produkcijos yra eksportuojama.

Lietuvos Nacionalinei pramonės skaitmeninimo iniciatyvai „Pramonė 4.0“ sukurtas ženklas

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai vasario mėnesį buvo pakviesti sukurti Nacionalinės Lietuvos platformos „Pramonė 4.0“ ženklą ir pateikti savo idėjas – kaip Lietuvos platforma turėtų atrodyti Europos žemėlapyje tarp kitų 15 šią Europos skaitmeninimo iniciatyvą palaikančių šalių. Konkursą inicijavo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su LR Ūkio ministerija ir jos atstovais, atstovaujančiais Lietuvai Europos Komisijos renginiuose sprendžiant su Europos skaitmeninimu susijusius politinius klausimus.

Kovo 21 d. LR Ūkio ministerijoje įvyko ženklo atrankai suburtos komisijos susitikimas, kurio metu iš 17 pateiktų darbų buvo atrinktos 3 taikliausios studentų idėjos.

Komisiją sudarė grafinio dizaino, inžinerinės pramonės srities ir politikos atstovai: LR Ūkio viceministras Gintaras Vilda, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Grafinio dizaino studijų programos komiteto pirmininkas Jonas Malinauskas, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos pirmininkas Gediminas Lašas, Premijas laimėtojams įsteigusios LINPRA įmonės narės BALTLED rinkodaros komunikacijos vadovas Andrius Ivanovas, LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.

Komisijos svarstymo metu vieningai buvo išrinktos trys taikliausios idėjos, o lyginant jas tarpusavyje išryškėjo pats geriausias darbas. Sveikiname laimėtojas: Miglė Žebrauskaitė – I vieta; Paulina Jančytė – II vieta; Monika Vinciūnaitė – III vieta. Miglės Žebriauskaitės sukurtame ženkle, grafiniame O raidės ir skaičiaus 0 pavaizdavime, komisija įžvelgė simbolinę išraišką – mažesnės bendruomenės (Lietuvos) jungimąsi su didesne bendruomene (Europa) ir glaudų ryšį tarp jų.

Geriausiu pripažintas ženklas bus tobulinamas antrame etape ir vėliau bus naudojamas tarptautiniame kontekste, pristatant Lietuvos nacionalinę skaitmeninimo platformą visos Europos žemėlapyje.

Dėkojame visiems dalyvavusiems studentams ir iniciatyvą paskatinusiems bei palaikiusiems: Ūkio ministerijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos ir prizinį fondą įsteigusios inžinerinės pramonės įmonės BaltLed atstovams.

Prizines vietas užėmę studentai bus pasveikinti gegužės 17 d. „Litexpo“ parodų rūmuose vyksiančios konferencijos „Pramonė 4.0: pridėtinės vertės kūrimas“ metu.

Visus pateiktus ir laureatų darbus galima peržiūrėti ČIA.

Visi konkurse dalyvavę studentai: Paulina Jančytė, Markus Kareckas, Rugilė Matulevičiūtė, Justina Viliūtė, Monika Vinciūnaitė, Marius Vinskas, Mantas Zmejauskas, Miglė Žebrauskaitė.

„Novameta“ vadovas: skaitmenizuoti procesai didina mūsų įmonės vertę

Šalies pramonės įmonės, norėdamos neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, priima ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamus iššūkius ir skaitmenina procesus. Kaune įsikūrusi nerūdijančio plieno įrangos profesionalioms virtuvėms gamykla UAB „Novameta“ įmonės skaitmeninimo procesą pradėjo dar 2005 metais, kai buvo imtasi procesų kompiuterizavimo ir gimė planai detales bei gaminius žymėti QR kodais. Nuo 2017 m. vasaros įmonėje dirba žmogus, atsakingas už čia vykstančių procesų, technologijų ir įrangos skaitmeninimą.

„Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjome atsakingai žiūrėti į įmonės kompiuterizavimą, robotizaciją. Jeigu pirmieji mūsų žingsniai buvo informacijos srautų suvaldymas, tai šiuo metu esame kompiuterizavę visus procesus: pradedant nuo gamybos iki pardavimo bei konstravimo. Gamybos proceso metu, bet kuriuo momentu, turime galimybę nuskanuoti bet kurią mūsų naudojamą detalę ir matyti ekrane jos savybes, taip pat sužinoti, iš kokio ji brėžinio bei kokiam gaminiui naudojama. Per mėnesį naudojame apie 65 tūkst. detalių, pagaminame 3000 gaminių, t.y. 4-5 projektus per dieną. Gamybos proceso pabaigoje galime nuskanuoti gaminį ir žinoti tolesnę jo eigą: ar jis sėkmingai praėjęs kokybės tikrinimo etapus, galbūt atiduotas į sandėlį arba jau nuvežtas klientui. Sparčiai vykstant gamybai kompiuterizacija palengvina procesą, todėl buvo nuspręsta sukurti ir atskirą etatą specialistui“ – skaitmeninimo diegimo niuansus įmonėje pasakoja UAB „Novameta“ vadovas Mindaugas Jonuškis.

UAB „Novameta“ didžioji gaminamos produkcijos dalis skirta profesionalioms virtuvėms (viešbučių, restoranų, gamyklų, kt.), maisto prekių parduotuvėms ir prekybiniams tinklams. Tai Šiaurės Europoje didžiausias profesionalių virtuvių įrangos gamintojas, kurio 87 proc. produkcijos eksportuojama į 18 pasaulio šalių, gamybiniai plotai viršija 5000 m2, o įmonėje dirba 170 darbuotojų. Pagrindinis UAB „Novameta“ tikslas – greitai ir patikimai pateikti kokybiškus gaminius, atitinkančius higienos bei darbų saugos reikalavimus, todėl investicijos į inovacijas ir modernius verslo modelius leidžia tai įgyvendinti.

„Praktiškai jau pardavimo procese suplanuojami gamybos pajėgumai, automatiškai paskaičiuojama, kiek užsakymų bus vykdoma ir kokio gamybos termino reikalaus procesas. Turėdami skaitmeninius brėžinius galime juos koreguoti eigoje, jei fiksuojama klaida ar neatitikimas, vadinasi, realiu laiku turime naujausią informaciją. Viso to rezultatas – 99 proc. užsakymų įvykdoma laiku, o informaciją perduodant skaitmeniniu būdu sutaupoma daug brangaus laiko“, – priduria M. Jonuškis.

Pasak UAB „Novameta“ vadovo, skaitmeninimas leidžia įmonei sklandžiai planuoti gamybos procesą ir didinti pardavimus, taip pat darbo proceso kompiuterizavimas, modernios technologijos ir robotizacija skatina talentingus darbuotojus atsigręžti į inžinerinę pramonę.

„Įdiegus skaitmenines technologijas pajutome pokyčius keliose srityse. Visų pirma, griežtai struktūruoti procesai, kompiuterizuotos technologijos ir kiti skaitmeninimo procesai mums leidžia žengti koja kojon su ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešamomis tendencijomis, taip pat sukuria mums ir konkurencinį pranašumą, nes esame pajėgūs suvaldyti didelius informacijos srautus. Antras labai svarbus dalykas, procesų skaitmeninimas, mūsų naudojami QR kodai, technologijos, darbo procesų struktūruota tvarka yra mūsų įmonės vizitinė kortelė, leidžianti lengviau parduoti gaminius ir pritraukti talentingus darbuotojus, ypač jaunus žmones, kuriems programavimas ir skaitmeninimas yra patrauklus ir jau savaime suprantamas dalykas“, – pasakoja M. Jonuškis.

„Tačiau procesas ir technologijos reikalauja dar nemažų investicijų, norint kuo daugiau informacijos matyti ekranuose einamuoju momentu ir būtų galimybė ją sekti. Šie patobulinimai yra numatyti artimiausiuose įmonės planuose“, – priduria M. Jonuškis.

Gamybos skaitmeninimas ir orientacija į aukščiausios kokybės produktus bei paslaugas leidžia įmonei UAB „Novameta“ atlikti pasaulinio garso bendrovių užsakymus. Tarp jų – tarptautinės korporacijos „Google“, „Microsoft“, prabangių automobilių gamintojas „Rolls Royce“, „Hilton“, „Radisson“ viešbučiai.

Ateities Europos konkurencingumo didinimas – ES devintosios bendrosios programos (FP9) prioritetas

Europos inžinerinės pramonės asociacija Orgalime 2018 m. vasario 21 d. išplatino oficialią nuomonę dėl Europos Sąjungos devintosios bendrosios programos (FP9) prioritetų formavimo ir keliamų jai lūkesčių. Iš viso šią oficialią jungtinę deklaraciją pasirašė tokios pozicijos besilaikantys 25 Europos pramonės įmonių ir tyrimų bei technologinių organizacijų atstovai. Išplatintai pozicijai taip pat pritaria ir iniciatyvą palaiko Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir Lietuvos pramonininkų konfederacija LPK.

Šią deklaraciją pasirašiusieji ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos tarybą vystyti sekančios ES tyrimų ir inovacijų bendrosios programos (FP9) pobūdį ir biudžetą, atsižvelgiant į ambicingą atnaujintą ES Pramonės politikos strategiją. FP9 prioritetas turėtų būti Ateities Europos konkurencingumo didinimas.

Deklaracijoje remiamasi Europos pramonės politikos strategija ir pateikiami argumentai, kodėl FP9 programos paramą svarbu fokusuoti MTEPI sričiai, siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą, lyderystę inovacijų srityje ir žmonių užimtumą:

„Atnaujintoje Europos pramonės politikos strategijoje pagrindinis dėmesys šiuo metu telkiamas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sričiai, kurios esminis vaidmuo – kurti naudą visuomenei, remiant bei skatinant pramonės lyderystę. Europos ateities konkurencingumas ir Europos socialinio modelio tvarumas didele dalimi priklauso būtent nuo MTEPI srities, kuri lemia net du trečdalius augančios Europos ekonomikos. MTEPI investicijos yra pagrindinis technologinį vystymąsi skatinantis veiksnys, kuriantis daugelio visuomenei reikšmingų inovacijų pagrindą. Tačiau MTEPI intensyvumas Europoje kažkodėl yra mažesnis nei kitose šalyse, pavyzdžiui JAV, Kinijoje, Japonijoje arba Pietų Korėjoje. ES siekiamas tikslas 3 % BVP skirti MTEPI sričiai pareikalaus nemažų investicijų ir pastangų.

Kaip jau buvo įvardinta ankstesnėje išleistoje Orgalime jungtinėje deklaracijoje, siekiant išpildyti EK prezidento Jean-Claude Junckerio norą „sustiprinti ir padaryti mūsų pramonę konkurencingesnę“, „padėti pramonei išlikti arba tapti pasaulio inovacijų lydere“, FP9 programos prioritetas nuo pat pradžių turi būti parama pramonės konkurencingumui. Tam reikalinga ambicinga strategija, paremta naujausių tyrimų sėkmės pavyzdžiais, įvardinant galimas rizikas ir galimybes, vertinant platų tarptautinį pramonės kontekstą ir susitelkiant į Europos sukuriamą pridėtinę vertę.

Norint didinti produktyvumą ir tokiu būdu stiprinti konkurencingumą, ES turi numatyti, kaip JAV ir Azijoje vystysis pagrindinės technologijų sritys, nuo kurių priklausys mūsų visuomenės ateities produktai ir paslaugos. Todėl FP9 programa turėtų atspindėti tam tikrus prioritetus ir siekti:

  • Didinti ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį visuomenei, atskleidžiant Horizon 2020 svarbą. Tai reiškia nuolatines pastangas mažinti riziką ir skatinti privataus sektoriaus investicijas į MTEPI – tai pagrindiniai ES atnaujintos pramonės politikos strategijos elementai.
  • Stiprinti Europos pramonės pajėgumus toliau tobulinti ir vystyti naująsias technologijas, brandinančias naujus produktus ir paslaugas, pasitelkiant Horizon 2020 ir nacionalines MTEPI programas. Taikyti jas sprendžiant globalius iššūkius. FP9 programa turėtų kuo labiau skatinti visų skirtingo dydžio pramonės šakų dalyvavimą, siekiant vystyti konkurencingą MTEPI ekosistemą, galinčią geriau įsisavinti neseniai sukurtas naujoves ir technologijas visos visuomenės labui.
  • Stiprinti Europos gebėjimą pirmauti „inovacijų lenktynėse“ su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti Europos ekonominį augimą ir žmonių užimtumą. Būsimoji FP9 programa turėtų suteikti galimybę Europai pirmauti MTEPI srityje. Tai reiktų daryti remiant inovatyvių technologijų ir įgūdžių vystymąsi, kad būtų sprendžiami socialiniai iššūkiai, kuriamos naujos rinkos ir pramonės šakos.
  • Remti Europos tarpvalstybinį pramonės bendradarbiavimą MTEPI srityje, kuris šiuo metu ypač reikalingas, kad vykstantys technologiniai pokyčiai būtų sėkmingi Europos ekonomikai ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, Europos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (cPPPs ir JTIs) ir toliau atliks esminį vaidmenį, suteikiant svertą privataus sektoriaus investicijoms, o tam reikalingos ES, nacionalinio ir regioninio lygmens pastangos. Taip pat jos bus svarbi pagalba MVĮ bei startuoliams įsitraukti į ES ir tarptautines tiekimo grandines, dirbant su tokiais partneriais kaip mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos“.

25 bendrą oficialią deklaraciją pasirašę organizacijų atstovai teigia:

„[Mes] esame pasirengę stiprinti bendradarbiavimą su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba, kad apibrėžtume ir įgyvendintume ambicingą FP9 programą. Vadovaujantis Europos Sąjungos veikimo sutartimi, FP9 programos siekis turėtų būti stiprinti ne tik Europos mokslinę bazę, bet ir jos technologinį pagrindą, taip pat skatinti konkurencingos Europos MTEPI ekosistemos kūrimą. Tai bus itin svarbu, kad Europa taptų pasaulio pramonės lydere ir užtikrintų mūsų augimą ir žmonių užimtumą.“

Originalų dokumentą galite perskaityti ČIA.

Startuoja studentų verslumo skatinimui skirtas projektas ATVERK 2

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai kviečiami dalyvauti projekte „ATVERK 2“. Kovo pradžioje akademinei bendruomenei projektas bus pristatomas gyvai tarp projekto partnerių esančiose kolegijose ir universitetuose. Projekto pristatymo turas startuos kovo 1 d. Marijampolės ir Alytaus kolegijose.

Projekto pristatymai vyks: 

  • 2018 m. kovo 1 d. Marijampolės kolegija;
  • 2018 m. kovo 1 d. Alytaus kolegija;
  • 2018 m. kovo 6 d. Panevėžio kolegija, Klaipėdos g. 3, 426 aud., Panevėžys;
  • 2018 m. kovo 12 d. Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, Aktų salė, Klaipėda;
  • 2018 m. kovo 12 d. Klaipėdos valstybinė kolegija, Jaunystės g. 1, Aktų salė, Klaipėda;
  • 2018 m. kovo 13 d. Šiaulių valstybinė kolegija, Aušros al. 40, Aktų salė, Šiauliai;
  • 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Olandų g. 16, Aktų salė, Vilnius;
  • 2018 m. kovo 15 d. Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, 174 aud., Kaunas;
  • 2018 m. kovo 15 d. Kauno technikos kolegija, Tvirtovės al. 35, 129 aud. Kaunas;

Konkurso nuostatai.

Projekte dalyvaus devynios Lietuvos aukštosios mokyklos: iš jų du universitetai (Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas) ir septynios valstybinės kolegijos (Alytaus kolegija, Kauno technikos kolegija, Marijampolės kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija,  Klaipėdos valstybinė kolegija,  Panevėžio kolegija).

2011–2013 m. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA su partneriais iš Lietuvos ir Suomijos vykdė projektą „ATVERK – Ateities verslo komanda“, kurio metu savo pagrindines studijas pradedantys studentai buvo trumpai apmokomi verslumo pagrindų. Į projektą įsitraukę studentai buvo kviečiami generuoti ir vystyti savo gamybinio verslo idėjas. Dirbdami komandose, imituojančiose įmonių veiklą, geriausias idėjas studentai įgyvendino įmonėse įkurtuose Verslumo ir techninės kūrybos centruose. Įmonių mentorių padedami, jie praktiškai sukūrė produktų prototipus ir jų verslo planus.

Asociacijos LINPRA įgyvendintas projektas buvo pripažintas Lietuvoje geriausiu studentų verslumo ugdymo projektų kategorijoje. Siekdama, kad šiuo projektu studentų verslumo kompetencijų neformalaus ugdymo veiklos nesibaigtų, asociacija LINPRA inicijuoja projekto tęsinį – projektą „Atverk 2“. Šis projektas sudarys prielaidas, kad sukurta praktinė verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo sistema ir toliau gyvuotų, o studentai, baigdami universitetą, kartu su technologinėmis arba kitomis profesinėmis žiniomis įgautų ir tvirtus verslumo ir kūrybiškumo pagrindus.

„Atverk 2“ projekto išskirtinumas – aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų skatinimas per pramonės revoliucijos „Pramonė 4.0“ prizmę. Europos pramonės dabartis – skaitmeninė pramonė, robotizuotos ir automatizuotos gamyklos, kuriose darbus atlieka mašinos ir robotai, o žmonės juos tik prižiūri. Lietuvoje šie pokyčiai dar tik prasideda, tad svarbu jiems tinkamai pasiruošti. Kitaip kai kurios žmonių grupės gali būti nustumtos į pakraštį, dar labiau padidinta nelygybė, sukeltos naujos saugumo grėsmės ir susilpninti ryšiai tarp žmonių. Socialinės inovacijos turi spręsti socialinius iššūkius, kuriuos kelia „Pramonė 4.0“. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas visuomenės gerovei, o ne tik naudai vienam novatoriui, todėl šie sprendimai turi vykti per bendrą technologinių ir socialinių inovacijų evoliuciją.

Bendroji Europos rinka, skaitmeniniai inovacijų centrai ir nauji įgūdžiai – ateities pramonės prioritetai

© Nuotraukos šaltinis ir daugiau informacijos: Europos Komisijos puslapyje

Vasario 22-23 dienomis Briuselyje vyko ES Pramonės diena 2018 – jau antrus metus vykstantis renginys, kurį organizuoja Europos Komisija. Daugiau nei 700 registracijų sulaukusiame renginyje Europos šalių pramonės įmonėms, asocijuotoms struktūroms ir kitoms suinteresuotoms šalims Europos Komisija pristatė savo strateginį požiūrį į pramonės politiką ir priemones, kuriomis bus siekiama toliau plėtoti pramonės konkurencingumą Europoje.

Per dvi renginio dienas įvyko apie 25 forumai, kuriuose suinteresuotosios šalys iš įvairių pramonės sektorių, finansų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, valdžios institucijų ir asocijuotų struktūrų, prisidedančios prie Europos pramonės konkurencingumo skatinimo, pristatinėjo savo veiklas ir kėlė esminius klausimus – kur link turi judėti Europos pramonė, ir kaip politikos formuotojai sieks palengvinti augimą.

Europos Komisijos prezidentas Jean-Claude Juncker pramonę įvardino vienu iš TOP prioritetų Europos Komisijai. Jam antrino ir Europos parlamento prezidentas Antonio Tajani, kuris savo kalboje buvo kategoriškas – „Nevystydami pramonės, Europos ekonomiką privesime prie žlugimo“.

Vienintelis sprendimas – stiprinti pramonę, stiprinti MVĮ ir įgyvendinti aiškią bei veiksmingą pramonės politiką. Jaunimas ir darbas šiandien turi būti prioritetinės sritys, kurioms politikos formuotojai ir pramonės atstovai teiktų daugiausiai dėmesio. Europos Komisarė Elžbieta Bienkowska, atsakinga už vidaus rinką, taip pat teigė, kad kalbant apie Europos ekonomiką ir jos augimo perspektyvas, žmogiškieji ištekliai ir įgūdžiai yra kertinis aspektas, aplink kurį šiandien turime formuoti savo veiksmus „Europa turi būti perkvalifikuota ir įgyti naujus įgūdžius, tam, kad pasiruoštų ateičiai. Kai rutininiai darbai bus skaitmenizuoti, atsiras daugiau naujų, įdomesnių darbo vietų, tačiau joms turime pradėti ruoštis jau šiandien“. Už tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Carlos Moedas teigė, kad Europos komisija didins investicijas į mokslą, MVĮ, startuolius ir pramonę – į pastarąją planuojama tiesiogiai investuoti net 20 milijardų eurų.

Renginio dalyviai vieningi – Europos reindustrializacija bus įmanoma tik tada, kai visi bendradarbiausime, kai turėsime bendrą Europos rinką, kai įmonės turės galimybę palengvinti skaitmeninimo procesus bendradarbiaudamos su skaitmeniniais inovacijų centrais, o švietimo sistemos gebės ugdyti gebėjimus, būtinus ateities pramonei.

Daugiau informacijos apie renginį galite rasti Europos Komisijos puslapyje ir žemiau pateikiamose brošiūrose: 

„INDUSTRY 4.0“ mokymai: skelbiamas trečiasis kursas, kartojamas pirmasis

Kovo 28-29 dienomis startuos trečias, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramen vedamas ir „Intechcentro“ organizuojamas „Industry 4.0“ mokymų kursas įmonėms, siekiančioms susipažinti su skaitmeninimo procesais ir sėkmingai įgyvendinti skaitmenines transformacijas įvairiuose verslo segmentuose.

Trečiame kurse bus nagrinėjamos šios „Industry 4.0“ temos: Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas; Pagalbinės sistemos, papildyta realybė ir virtuali realybė; Debesija ir orientacija į paslaugas; Programinės įrangos sistemų aplinka; Permainų vadyba pramonei 4.0; IT saugumas; Tolydžioji ir skaitmeninė inžinerija; Adityvioji gamyba ir 3D spauda; Skaitmeninių procesų diegimo vadyba.

Kviečiame ne tik dalyvauti mokymų kursuose, bet ir atlikti „Industry 4.0“ auditus, kad įsivertintumėte įmonės skaitmeninės transformacijos galimybes ir esamą padėtį įvairiais pjūviais.

 Kaina: už vieną kursą 950 Eur + PVM (LINPRA ir AHK nariams 850 Eur + PVM)
 Registruotis el.paštu: mokymai@intechcentras.lt
 Daugiau informacijos: tel. 8 523 888 947, Course 3 

Įmonių pageidavimu pakartotinai skelbiamas  „INDUSTRY 4.0“ pirmasis mokymų kursas
Kovo 26-27 dienomis įmonių pageidavimu pakartotinai bus organizuojamas ir pirmasis, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramin vedamas „Industry 4.0“ mokymų kursas, kuriame nagrinėjamos šios temos: Pramonės sampratos vystymas; Skaitmeninimo pagrindai; Didieji duomenys; Daiktų ir paslaugų internetas; Pramonės 4.0 matrica; Horizontalioji ir vertikalioji integracija; Tyrimai ir vystymas 4.0; Gamyba 4.0; Logistika 4.0; Verslo modelio inovacija 4.0.

 Kaina: už vieną kursą 950 Eur + PVM (LINPRA ir AHK nariams 850 Eur + PVM)
 Registruotis el.paštu: mokymai@intechcentras.lt
 Daugiau informacijos: tel. 8 523 888 947, Course 1 

Kodėl per žemas universiteto slenkstis vėliau visiems kelia galvos skausmą?

Gintautas Kvietkauskas
LINPRA prezidentas 

Stipri švietimo sistema – ilgalaikio Lietuvos konkurencingumo pamatas. Kaip jis klojamas ir formuojamas šiandien, kai dalis jaunuolių universitetus renkasi atsižvelgdami ne į savo gebėjimus, polinkius ir svajones, o tik pagal minimalią konkursinio balo kartelę?

Kuo žemiau nuleista kartelė norintiesiems įstoti į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas, tuo menkesnį tikslą sau kelia dalis moksleivių. Rezultatas: universitetų auditorijas užpildo ne tik ambicingi, motyvuoti ir gabūs studentai, bet ir būriai gana prastais pažymiais mokyklas baigusių jaunuolių. Vėliau jie tampa aktyviais darbo rinkos dalyviais, nuo kurių pastangų priklauso visos Lietuvos ekonomika.

Žinoma, stojančiųjų skaičius universitetams ir kolegijoms yra labai svarbus. Nuo įstojusių studentų skaičiaus neretai priklauso studijų programų ir dalies personalo ateitis. Tačiau lazda turi du galus. Kai studijų atspirties taškas yra silpnieji, o ne stiprieji studentai, nyksta universitetų dėstytojų ir mokslininkų motyvacija tobulėti, jau nekalbant apie griaunamus pažangių studentų lūkesčius.

Perkelkime šią situaciją į verslą. Įsivaizduokime, kad į įmonę kasdien susirenka būrys darbuotojų, savo pareigas ir funkcijas vertinančių labai skirtingai. Dalis jų neturi nei reikiamų įgūdžių, nei ambicijų, todėl ir užduotis atlieka atmestinai arba visai neatlieka. Prastai atliekamas darbas smukdo visos įmonės rezultatus, neleidžia pasiekti tikslų ir patiems geriausiems darbuotojams, nes dauguma procesų šiuolaikiniame versle priklauso nuo komandinio darbo.

Todėl pažangi verslo organizacija visada stengiasi atskirti motyvuotus darbuotojus nuo nemotyvuotų. Panašią poziciją galima įžvelgti Švietimo ir mokslo ministerijos ketinime pakelti minimalią konkursinio balo kartelę iki 4 balų. Ketinimas yra sveikintinas, nors, detaliau pasigilinus, net ir 4 yra gana kompromisinis variantas. Mat, pavyzdžiui, inžinerinės pramonės atstovai puikiai žino, kad dinamiškoje verslo aplinkoje geriausiai sekasi aukštų tikslų siekiančioms ir itin kokybiškus produktus kuriančioms įmonėms. Per žemai nuleista kartelė verslui reiškia pralaimėtą konkurencinę kovą.

Inžinerinę pramonę vienijančios asociacijos „Linpra“ nariai atkreipia dėmesį, kad jaunimo potencialas Lietuvoje turi būti atskleistas ir realizuojamas efektyviau. Būtent todėl „Linpra“ atstovai palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimą padidinti minimalų priėmimo į universitetus konkursinį balą. Juk aukščiau pakelta kartelė skatintų jaunosios kartos ambicijas, didintų aukštųjų mokyklų konkurencingumą ir turėtų stiprų teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje. Didelę dalį Lietuvos BVP ir tūkstančius darbo vietų sukuriančios įmonės labai laukia ryžtingo ministerijos žingsnio, nes nuo to priklauso gebėjimas kurti aukštą pridėtinę vertę ateityje.

Iki šiol net ir į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas įstoti galėjo abiturientai su vos 2,8 balo – tikrai ne patys gabiausi. Dabartinė, žemai nuleista kartelė tik sustiprina veltėdišką požiūrį: „Vis tiek kur nors įstosiu; kas nors tikrai priims“. Vieta aukštojoje mokykloje yra suprantama kaip pastangų nereikalaujantis rezultatas. Ar šis suvokimas pasikeičia studijų suole? Vargu bau. Kad ir kaip liūdnai atrodytų, žvelgiant toliau net universiteto diplomas tampa tarsi apdovanojimu vien už „studento egzistenciją“.

O tada ateina darbdavių eilė. „Linpra“ nariai galėtų išvardinti aibę situacijų, kai universitetus baigę studentai nepatenkina įmonių vadovų ir kolegų lūkesčių, nes tiesiog neturi reikiamo žinių bagažo ir kompetencijų, nėra pajėgūs disponuoti naujausiomis mokslinėmis žiniomis, kurti pridėtinę vertę. Paaiškėja, kad vien gudrumo ir apsukrumo nepakanka. Inžinerinės pramonės įmonių patirtis rodo, kad verslo lūkesčiai priimant aukštojo mokslo diplomą turinčius studentus yra didesni. Ištekliai, kuriuos tenka skirti naujų darbuotojų mokymams – riboti. Tad tarp mokslo ir verslo pasaulio susikaupia įtampa, stabdanti tiek inžinerinės pramonės, tiek kitų verslo sektorių pažangą. Nors aukštąsias mokyklas kasmet baigia tūkstančiai jaunuolių, inžinerinės pramonės įmonės susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Žema studijų kokybė, kurią netiesiogiai nulemia į studijas priimami tam nepasiruošę jaunuoliai, kelia problemas ir jiems patiems. Iš universiteto išleistas absolventas, gavęs aukštojo mokslo diplomą, bet neįgijęs adekvačių aukštos kvalifikacijos darbui reikalingų žinių, sunkiai gali įsidarbinti pagal specialybę. Jam lieka du scenarijai: arba dirbti darbininko pozicijoje, kuriai pakanka žemos kvalifikacijos, arba emigruoti.

Galima daryti prielaidą, kad žemas minimalus konkursinis priėmimo į universitetus balas dalį mokyklas baigusių jaunuolių paskatina likti Lietuvoje ir sustabdo nuo emigracijos. Tačiau džiaugtis tuo būtų trumparegiška. Vėliau už valstybės lėšas išsilavinimą įgijęs žmogus skaudžiai nusivilia, kai pamato, kad konkuruoti darbo rinkoje ir užkopti į svajonių poziciją pas geidžiamą darbdavį reikės kur kas daugiau pastangų, įgūdžių ir žinių, negu galėjo įsivaizduoti. Ir šis nusivylimas dažnai veda ta pačia emigracijos kryptimi.

Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimas pakelti minimalią konkursinio balo kartelę jaunus žmones paskatintų kur kas aktyviau ieškoti savo kelio, įdėti daugiau pastangų siekiant aukštesnio tikslo, burtų ambicingus ir motyvuotus studentus, kurių prioritetų sąraše studijos, mokslas ir karjera užima aukščiausias pozicijas. Natūralu, kad tai sustiprintų ir tarptautinį Lietuvos universitetų konkurencingumą. Be abejo, keliant kartelę, reiktų pakoreguoti ir dabartinę krepšelių sistemą, kad aukštosios mokyklos finansavimas ne taip stipriai priklausytų nuo studentų skaičiaus.

Į universitetus turėtų būti priimti tik patys gabiausi abiturientai, taip būtų pakelti studijų kokybės standartai. Juk priėmus mažiau studentų, mažėtų ir universitetų infrastruktūros apimtys, o tai leistų daugiau investicijų nukreipti į dėstytojų kvalifikacijos kėlimą, mokslinę veiklą. Savo ruožtu žemesnius vidurinio išsilavinimo pasiekimus turintys jaunuoliai rinktųsi profesines mokyklas ar kolegijas ir su adekvačiais lūkesčiais galėtų sėkmingai įsilieti į šalies darbo rinką.

Pažangią ekonomiką ir tūkstančius darbo vietų kuriančioms Lietuvos įmonėms rūpi būsimoji darbuotojų karta. Todėl „Linpra“ nariai tvirtai palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą pakelti stojamąjį balą iki 4, kad jaunimas rinktųsi mokslo įstaigą pagal savo gebėjimus, o aukšta studijų kokybė tiek universitetuose, tiek profesinėse mokyklose ar kolegijose darbo rinkai paruoštų pritaikomas žinias ir konkurencingus gebėjimus turinčius žmones.

LINPRA metai 2017

Kasmetinėje LINPRA organizuojamoje inžinerinės pramonės bendruomenei skirtoje šventėje 2018 m. sausio 11 d. „Linkmenų fabrike“ sudalyvavo apie 100 žmonių: verslo, valdžios, švietimo, verslui padedančių organizacijų atstovai, kolegos ir bičiuliai. Prieš šventę vykusiame Prezidiumo posėdyje buvo patvirtinta dviejų naujų įmonių narystė asociacijoje, šventei prasidėjus, susirinkusius sveikino LINPRA Prezidentas Gintautas Kvietkauskas, „Linkmenų fabriką“ pristatė jo direktorius Adas Meškėnas, LINPRA metus apžvelgė tuomet dar LINPRA direktorius, o nuo šios savaitės jau LR Ūkio viceministras Gintaras Vilda, fotografavo ir apie fotografijos galią pasakojo Evaldas Lasys. Buvo įteiktos padėkos ir LINPRA Garbės ženklai už nuopelnus inžinerinei pramonei ir aktyvias iniciatyvas. Nemažai diskusijų sukėlė visų lauktas pranešimas „What‘s next after LEAN?“ – Mindaugas Voldemaras ir Gediminas Balodas privertė pasukti galvą, ar tai, ką iki šiol darėme tobulindami savo kompanijas, yra geriausia, ką galima padaryti. Buvo puikus, turiningas praėjusių inžinerinės pramonės metų apžvalgos vakaras – dėkojame visiems dalyvavusiems!

Daugiau nuotraukų: renginio albume LINPRA Facebook paskyroje.

LINPRA metų apžvalga: LINPRA_metai_2017_pranesimas

 „What‘s next after LEAN?“ pranešimo video.

„What‘s next after LEAN?“ pranešimas ir šaltiniai:

Šventės akimirkos video reportaže: