Ateities sąvartynai – be plastiko

Europai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5 proc.) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant bendrąjį vidaus produktą. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 milijardus eurų, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. eurų. Būtent todėl EuPC (ES plastiko pramonės asociacijai) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius. Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.

Pirma, šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigiję pažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.

Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.

Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė. Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant  kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus. Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90 proc. antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.

Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose. Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPC bei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, o įmonėms savo darbu pavyko prasimušti į didžiąsias Europos rinkas.

Rugsėjo 19 d. ECP4 platformos ir LINPRA organizuotame projektų planavimo renginyje buvo ieškoma tarptautinių partnerysčių ir bendradarbiavimo galimybių tarp Lietuvos plastikų klasterio ir užsienio įmonių. Tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams tokios iniciatyvos atveria platesnes galimybes jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus.

Pernai priimtas EuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“ jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.

Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsnių pereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos  surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojama gaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.

Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms. Tokios įmonės kaip „Terekas“ ar „Premeta“ turi puikiai išvystytus gebėjimus gaminti formas, tačiau jų pajėgumų neužtenka. Tad tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka ir užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. eurų kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai. Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.

Apie organizacijas:

EuPC (European Plastic Converters) – Europos Sąjungos plastiko pramonės asociacija, kurios būstinė Briuselyje, atstovaujanti Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA yra EuPC narė nuo 2016 metų.

2015 m. susiformavusį Lietuvos plastikų klasterį šiuo metu sudaro 14 įmonių. Klasteris vienija Lietuvos kompanijas, dirbančias plastikų pramonės srityje ir bendromis veiklomis didina Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei skleidžia informaciją apie potencialą. Klasterio siekis – tapti patikima ir pripažinta plastikų pramonės įmonių sąjunga, kuri gamina inovatyvius, konkurencingus technologinius produktus, sukuriančius didelę pridėtinę vertę. Klasterio koordinatorius – LINPRA – dalyvauja plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformoje ECP4.

Rimantas Damanskis
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas
LINPRA atstovas EuPC

Pranešimas žiniasklaidoje.

Išleistas lietuviškas Klauso Schwabo „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ leidimas

Žmonija iki šiol nepatyrė nieko panašaus į ketvirtąją pramonės revoliuciją. Naujosios technologijos, sujungdamos fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius, teikia didelių vilčių ir kartu gali sukelti pavojų. Šios revoliucijos tempas ir plati jos įvairovė skatina naujai pažvelgti į valstybių plėtrą, organizacijų kuriamą vertę ir netgi permąstyti, ką reiškia būti žmogumi.

Klauso Schwabo knyga „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ – vienas iš naujausių tarptautiniu mastu paplitusių pramonės ir technologijų srities bestselerių. Lietuvišką šios knygos leidimą pristato LINPRA kartu su leidybos partneriais Lietuvos pramonininkų konfederacija LPK, LR Užsienio reikalų ministerija ir „Vadovų klubu“. 

Knygos autorius, pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir valdybos pirmininkas, profesorius Klausas Schwabas, yra įsitikinęs, kad mes esame pradžioje revoliucijos, kuri iš esmės keičia, kaip mes gyvename, dirbame ir bendraujame vieni su kitais. Šią revoliuciją jis tyrinėja savo knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.

Oficialus lietuviško knygos leidimo pristatymas įvyks spalio 12 d. Vilniuje, LPK organizuojamo „Metų Ekonomikos Forumo 2017“ metu, dalyvaujant pačiam autoriui. Iškart po to knygą bus galima įsigyti visuose „Vagos“ knygynuose.

Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija „Pramonė 4.0“ pradėjo darbą

Rugpjūčio 29 d. įvyko pirmasis ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus pirmininkaujamos Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ posėdis, kuriame aptartos ketvirtosios pramonės revoliucijos vystymo galimybės Lietuvoje.

Posėdyje komisijos narys Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas kartu su Lietuvos inovacijų centro ekspertu Aleksandru Izgorodinu pristatė šių institucijų parengtą bendrą pranešimą „Pramonės skaitmenizavimas. Iššūkiai ir galimybės“. Pristatymo metu buvo aptarta dabartinė ekonomikos situacija Lietuvoje ir galimos eksporto rizikos. Komisijos narys Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris pristatė šios asociacijos kartu su „Infobalt“ parengtą prezentaciją „Pramonė 4.0“ – sprendimų tiekėjų požiūris“.

Posėdyje pažymėta, kad labai svarbu jau dabar rengtis permainoms ir teikti motyvuotus pasiūlymus, kaip skaitmeninti pramonę nacionaliniu lygmeniu, kad Lietuva liktų konkurencinga tarp kitų valstybių.

Sutarta parengti strateginį platformos „Pramonė 4.0“ veiklos planą. Koordinacinei grupei pavesta parengti ir pateikti komisijai strateginio veiklos plano techninę užduotį.

Taip pat informuota, kad Ūkio ministerija rengia Europos Sąjungos investicijų priemonę, kuri bus skirta paspartinti pramonės skaitmeninimą ir automatizavimą, ir taip prisidės prie pramonės įmonių produktyvumo augimo.

Posėdyje patvirtintos prioritetinės platformos „Pramonė 4.0“  veiklos kryptys:  skaitmeninė gamyba, skaitmeninimą skatinančios paslaugos, žmogiškieji ištekliai, standartizavimas ir teisinis reglamentavimas bei kibernetinė sauga. Pagal šias sritis bus sudarytos atskiros teminės darbo grupės, kurios teiks savo pasiūlymus komisijai.

Nacionalinę pramonės konkurencingumo komisiją „Pramonė 4.0“ Vyriausybė patvirtino šių metų birželio mėnesį Šios komisijos darbas – pagrindas tolesniam pramonės skaitmeninimo iniciatyvos įgyvendinimui ir nacionalinės platformos vystymui Lietuvoje, prisidedant prie pramonės konkurencingumo ir produktyvumo didinimo.

Komisija turi užtikrinti Lietuvos dalyvavimą pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose – teikdama pasiūlymus, ji koordinuoja ir kontroliuoja nacionalinės pramonės skaitmeninimo iniciatyvos „Pramonė 4.0“ įgyvendinimą.

Šiaulių pramonininkų asociacija ir LINPRA sutarė dėl bendradarbiavimo

Rugsėjo 12-13 dienomis Šiauliuose pirmą kartą rengiama „Atviros inžinerinės pramonės laboratorija“ siekiant sudominti jaunimą apie šiandienos ir ateities profesijas bei įtvirtinti Šiaulius kaip inžinerinės pramonės miestą. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) sveikina šią iniciatyvą ir kartu su Šiaulių pramonininkų asociacija oficialiai sutaria dėl ilgalaikio bendradarbiavimo.

Šis bendradarbiavimas apims pramonės investicijų, mokslinę ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat asociacijos narių profesinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, skaitmenizacijos procesų bei bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio inžinerinės pramonės srities įmonėmis vystymą.

Šiaulių pramonininkų asociaciją sudaro 82 regiono valstybinio bei privataus kapitalo įmonės, bendrovės, švietimo įstaigos ir kt. Organizacijose dirba apie 10 tūkstančių žmonių.

Pradėdamos bendradarbiauti asociacijos pabrėžia, kad inžinerinė pramonė – vienas iš labiausiai išvystytų ir progresuojančių sektorių Lietuvoje, jis kuria šaliai reikšmingą vertę, gali pasiūlyti daug patrauklių darbo vietų, padėti jauniems žmonėms padaryti karjerą.

„Lietuvos pramonei reikia gebėjimo teikti paslaugas, kurios atitiktų europinio lygmens darbo rinkos poreikius. Būtina nepamiršti ir ateities kompetencijų poreikių, iš kurių bene svarbiausia kryptis – skaitmenizacija. Labai svarbu, kad tokiuose renginiuose yra skatinamas dalyvauti ir jaunimas, kuris turi galimybę iš arti pažinti modernią inžinerinę pramonę, praktiškai susipažinti su procesais ir apsispręsti dėl savo ateities“, – sako LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Dviejų dienų renginyje dalyvavo Ūkio ministras M. Sinkevičius, pranešimą apie skaitmenizacijos svarbą Lietuvos regionų pramonei pristatė LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Dviejų dienų renginyje progą iš arčiau susipažinti su inžinerinės pramonės įmonių gaminiais, išbandyti pažangią įrangą bei išgirsti aktualią informaciją apie perspektyvias šiandienos ir ateities profesijas turi ir Šiaulių regiono jaunimas. Interaktyviuose LINPRA infomobiliuose visi norintys renginio dalyviai gali išbandyti pažangią įrangą: 3D spausdintuvus, staklių valdymo ir gamybos ciklo imitavimo programas, žmogaus fiziologinių savybių testavimo įrangą, mokomuosius stendus.

Šio renginio organizatorius – Šiaulių valstybinė kolegija, projekto partneriai – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), Šiaulių pramonininkų asociacija, Šiaulių universitetas ir Šiaulių profesinio rengimo centras. Išsami dviejų dienų renginio programa pateikiama www.siauliai-pramone.lt.

Su rugsėjo 1-ąja!

Naujas etapas profesinio mokymo sistemoje

Profesinis mokymas yra tiesiogiai susijęs su pramone ir jos vystymusi, todėl pokyčių profesinio mokymo sistemoje laukėme ir juos inicijavome jau seniai, o Prezidentės dėmesys, skatinant reikšmingus sprendimus švietime, yra labai svarbus ženklas visiems – ir Švietimo ir mokslo ministerijai, ir profesinių mokyklų vadovams, ir profesijos mokytojams bei mums, verslo bendruomenei.

Esame vieni iš tų, kurie vienu balsu tvirtiname, kad pertvarka profesinio mokymo sistemoje skubiai reikalinga dėl kelių priežasčių. Pirma – ketvirtosios pramonės revoliucijos banga – atvilnijo į Lietuvos pramonę, skatindama skaitmenizuoti gamyklas. Įvertinant tai, kad labai trūksta kvalifikuotų specialistų, skaitmeninimas yra vienintelis kelias, jei norime išlikti konkurencingi Europos rinkose. Antra – besikeičiančiose pramonės įmonėse žmonės, turintys skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, tampa didele vertybe. Tačiau kol kas pramonės sektoriuje įprastai dirbančių ir skaitmeninių įgūdžių neįgijusių žmonių yra daugiau nei 50 %, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra labai svarbus jau šiandien. Jiems, kaip ir naujai į pramonę žengiantiems jauniems žmonėms, būtina įgyti naujų, tinkamų kompetencijų arba keisti / tobulinti jau turimą kvalifikaciją. Europos Komisija išskiria keturias kritines profesijas, kurioms skubiai būtini skaitmeniniai įgūdžiai: tai pramonės mašinų operatoriai, gydytojai, žemės ūkio darbuotojai ir profesijos mokytojai. Skaičiuojama, kad Europoje 37 % arba 80 mln. dirbančiųjų neturi pakankamai bendrųjų skaitmeninių įgūdžių. Iš jų 26 mln. žmonių neturi skaitmeninių įgūdžių apskritai. Todėl pirmiausiai turi pasikeisti pati profesinio mokymo sistema – kad pajėgtų atlikti savo funkciją pagal XXI amžiaus diktuojamas taisykles ir lokalias mūsų ūkio, socialinės bei darbo aplinkos realijas.

Lietuvos žmonėms norint išlikti konkurencingiems Europoje reiškia didinti savo darbo našumą, o įmonėms daugiau eksportuoti. Vienas apdirbamosios gamybos darbuotojas Lietuvoje per metus sukuria atitinkamai 1,9 ir 2,2 karto mažesnę pridėtinę vertę nei Europos Sąjungos zonoje vidutiniškai. 2016 m. Lietuvos vieno dirbančiojo sukurta pridėtinė vertė sudarė 31 tūkst. eurų, tuo tarpu ES zonos vidurkis buvo 69 tūkst. eurų. Gausesnės eksporto apimtys, spartesnė gamyba – reiškia daugiau darbo vietų ir gerokai didesnį poreikį dirbančių žmonių, specialistų. O turėti daugiau kvalifikuotų darbuotojų dabar ir ateityje – reiškia suteikti reikiamas ir patrauklias sąlygas jiems tokiais tapti ir užtikrinti, kad pasirinkus profesinį išsilavinimą, vėliau jiems netektų priimti sprendimo emigruoti, nerandant galimybės Lietuvoje realizuoti įgytas nebeaktualias kompetencijas. Jeigu įgytos profesijos žinios ir toliau nesuteiks jauniems žmonėms pasitikėjimo savimi, kas juos motyvuos likti su mumis ir prisidėti prie šalies konkurencingumo stiprinimo? Šiame besisukančiame užburtame rate pagaliau atsirado proveržio vieta, priėmus ryžtingus sprendimus valstybės lygmeniu.

Prezidentės dėmesį profesinio švietimo pertvarkai jaučiame jau nuo pirmojo jos apsilankymo „Arginta Engineering“ gamykloje 2013 m. rugsėjį. Tuomet po diskusijos gamykloje valstybės vadovės dėmesys paskatino veikti ir Švietimo bei Ūkio ministerijas. Pavyko pasiekti, kad „sistema pasuktų galvą į klientą“ ir sutelktų pastangas mokyklų tinklo atnaujinimui bei pameistrystės sąvokos įteisinimui. 2015 m. į Prezidentės paraginimus reformuotis dėmesį atkreipė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius – jo suformuota speciali darbo grupė parengė 4 pameistrystei duris atveriančius aprašus. Labai džiugina šiais metais įvesta centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas tvarka.

Siūloma Profesinio mokymo įstatymo redakcija žymi naują Lietuvos profesinio mokymo sistemos etapą. Numatyti pakeitimai atriša rankas ir įgalina efektyviai dirbti toliau: tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, reguliuojant ir tobulinant visą sistemą, tiek ir verslui bei jam atstovaujančioms organizacijoms, galinčioms teikti praktiškai pamatuotus siūlymus ir tinkama linkme nukreipti tolesnę profesinio mokymo sistemos raidą.

Straipsnis žiniasklaidoje.

Infomobilis Lietuvos miestuose

Inžinerinių profesijų įdomybes ir pramonės grožį pristatantis Infomobilis keliauja per Lietuvos miestus bei renginius. Rugpjūtis ir rugsėjis ypač aktyvus – apsilankyti mobilioje laboratorijoje galite savo mieste!

Plačiau Infomobilio svetainėje.

Lietuvos pramonės įmonės sieks skaitmenizuoti procesus

Šiandien niekas neabejoja, kad skaitmeninė transformacija gamybinius procesus padarys skaidresnius, lengvai valdomus ir optimizuojamus. Taip pat sudarys sąlygas pramonei akivaizdžiai padidinti produktyvumą ir sumažinti išteklių naudojimą visuose vertės kūrimo grandinės etapuose. Jau dabar skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Todėl neabejotinai formuos ir ateities rinkas bei verslo modelius.

Procesų skaitmenizavimas: verslas jaučia poreikį, bet stokoja patirties

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais ir LR Ūkio ministerija dar 2016 m. pavasarį pradėjo veiksmus, siekiant derintis prie Europoje vykstančių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų ir taip didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą. Būtent todėl buvo įsteigta nacionalinė platforma „Pramonė 4.0“, kurios pirmininku tapo Ūkio ministras, ir jau šių metų rugsėjį savo darbą pradės platformos koordinacinė darbo grupė. Jos darbo kryptys – įmonių technologinė parengtis, inovacijų ekosistema, kibernetinė sauga, standartizavimas, darbuotojų kompetencijų ugdymas ir profesinis mokymas.

Lietuvos įmonės jau senokai puikiai supranta skaitmenizavimosi būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kokias naujas technologijas įsigyti. Taip pat įmonėms trūksta praktinės patirties jas įdiegiant, reikia rekomendacijų, kaip skaitmeninti verslą, gamybos procesus, produktus ir paslaugas, trūksta žinių norint išmokyti darbuotojus. Nereta problema įmonėms ir lėšų stygius. 

Skaitmeninių technologijų centrų potencialas

Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik dokumentuose, įmonėms reikia padėti persitvarkyti. Šią misiją gali atlikti diegiami skaitmeninių technologijų centrai, suprantantys mažų ir vidutinių įmonių poreikius, verslo modelius ir pokyčius.

Vieną pirmųjų pažangios gamybos technologijų centrų 2012 m. yra įsteigusi LINPRA. Kartu su partneriais iš Lietuvos lazerių ir robotikos asociacijų, Fizinių ir technologijos mokslų centro, asociacijos „Infobalt“, akademinės visuomenės ir valstybės institucijų atstovais LINPRA šiuo metu plėtoja strategiją, kaip efektyviai teikti pagalbą įmonėms ir įsilieti į tokių technologinių centrų tinklą Europoje. Centre jau dabar teikiamos konsultavimo ir mokymo paslaugos diegiant šiuolaikines skaitmenines technologijas tradicinės Lietuvos pramonės įmonėse.

Skaitmenizavimo procesų diegimas itin aktualus skaitmeninės gamybos, išmaniųjų technologijų, skaitmeninės fotonikos, didžiųjų duomenų, pramoninio interneto, robotikos sektoriams. LINPRA įsteigtas centras padeda koordinuotai įgyvendinti pramonės skaitmeninimo iniciatyvas visuose sektoriuose ir kryptingai panaudoti Europos Sąjungos investicijas.

Lietuva turi stiprų potencialą ir reikiamas žinias vystyti ne vieną skaitmeninių technologijų centrą, veikiantį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo principu. Tačiau kartu reikia skatinti švietimo ir perkvalifikavimo sistemų pertvarką, atsižvelgiant į pramonės sektoriaus skaitmeninimo poreikius. Taip pat tinkamai pasinaudoti Europos fondų parama skaitmeninimo programoms ir palengvinti Lietuvos įmonėms galimybę gauti tikslinį finansavimą skaitmeninei transformacijai. 

Naujiena žiniasklaidoje.

Teigiami pokyčiai profesinėse mokyklose: mažiau „mirusių sielų“, skaidresnė ir efektyvesnė sistema

Po rugpjūčio 22 d. vykusios spaudos konferencijos, kurioje Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė šių metų stojimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatus, atkreipiame dėmesį į akivaizdžiai matomus teigiamus pokyčius, kurių ilgą laiką trūko. Šiuos pokyčius nulėmė pirmą kartą vykęs centralizuotas mokinių priėmimas į profesinio mokymo mokyklas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti skirtą sistemą (LAMA BPO). Nuo pat pradžių tokiai LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytai priėmimo tvarkai pritarė ne visos profesinio mokymo srityje veikiančios šalys, tačiau šio sprendimo pirmuosius rezultatus po pirmojo priėmimo etapo jau galima apčiuopti ir įvertinti teigiamai. Savotiška technologinė revoliucija ir įvestas vieno langelio principas išryškino už profesinio mokymo širmos slypėjusias problemas.

Dėl profesinio mokymo stebėsenos nebuvimo sudėtinga lyginti šių metų skaičius su 2015 m. ir 2016 m. stojimo rezultatais, tačiau matome tendenciją, jog šiais metais stojančiųjų kreivė gerokai krenta žemyn. Tačiau tai pagaliau parodo Lietuvos profesinio mokymo sistemos skaidrėjimą, vertinant iki šiol profesinėse mokyklose realiai ir fiktyviai besimokiusiųjų moksleivių santykį. Ne kartą viešojoje erdvėje yra nuskambėjęs terminas „mirusios sielos“ – deja, tam tikras procentas moksleivių mokėsi fiktyviai – buvo įtraukti į sąrašus, nors niekada nesimokė ir neketino to daryti. Todėl Švietimo ir mokslo ministrės sprendimas reguliuoti priėmimo procesą pagaliau užtikrina skaidrumą: informacinėje sistemoje dabar matomi visi realūs mokiniai; visiems jiems sudaromos lygios teisės ir galimybės įstoti; užkertamas kelias fiktyvių moksleivių priėmimui. Tokiu būdu taupomos valstybės lėšos, o profesinio mokymo sistemos reguliavimas tampa efektyvesnis.

Ypač džiugina akivaizdžiai matomas pramonės sričiai priskiriamų specialybių (inžinerinių profesijų bei gamybos ir perdirbimo) populiarumas – jos šiais metais atsidūrė mokinių pasirinkimų sąrašo viršuje. Į populiariausių mokyklų penketuką patenka ir 2 LINPRA narės: Alytaus profesinio rengimo centras bei Kauno technikos profesinio mokymo centras. Pramonės kryptį renkasi 8396 moksleiviai, kas sudaro 26,43 proc. visų stojančiųjų pasirinkimų. Esame tikri, jog šį inžinerinių specialybių populiarumą nulėmė ir ilgametis kryptingas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos darbas jas populiarinant, tam kad progresuojanti pramonė dabar ir ateityje turėtų jai reikalingų kvalifikuotų darbuotojų visuose regionuose. Svarbu toliau skatinti profesinių mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir įsiklausymą į verslo poreikius, kad būtų tikslingiau atliepiami darbo rinkos poreikiai ir užtikrinamos darbo vietas maksimaliam skaičiui profesines specialybes įgijusių žmonių.

Po Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės spaudos konferencijos akivaizdu, kad pirmieji svarbūs žingsniai siekiant tobulinti profesinio mokymo sistemą jau yra žengti. LINPRA, siekdama ir toliau reikšmingai prisidėti prie profesinio mokymo kokybės gerinimo, aktyviai vysto kompetencijos centrų modelį ir pilotinį inžinerinės pramonės sektoriaus kompetencijų centro projektą. Panašu, kad tebesančios kitos įsisenėjusios problemos taip pat bus sprendžiamos iš esmės, siekiant modernizuoti profesinio mokymo įstaigų teikiamų mokymo paslaugų kokybę ir valdymą, pertvarkyti mokyklų tinklą. Toks Švietimo ir mokslo ministerijos ryžtas yra sveikintinas ne vien iš inžinerinės pramonės perspektyvų. Kuo skaidresnė sistema, tuo sveikiau visai visuomenei: besimokantiesiems, verslui ir valstybei.

Naujiena žiniasklaidoje.

Lietuva – Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvų žemėlapyje

Lietuva – Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvų žemėlapyje!

Su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusias visų šalių iniciatyvas fiksuoja Europos inžinerinės pramonės asociacija Orgalime, progresą stebi ir informaciją nuolat atnaujina ir Europos komisija.

Būti šiame žemėlapyje Lietuvai ypač svarbu: siekiame išlikti konkurencinga šalimi, būti matomi tarp tų, kurie panaudoja savo potencialą ir savo darbu sutelktai kuria Europą. Tam Lietuvoje veikia nacionalinė platforma „Pramonė 4.0″, vis aktyviau vystome Pažangios gamybos technologijų centro (Digital Innovation Hub) veiklas. Jų misija – telkti Lietuvos intelektinį potencialą ir ekosistemos dalyvius bei skatinti tradicinės pramonės virsmą į aukštomis skaitmeninėmis technologijomis pagrįstą pramonę, gebančią kurti aukštos pridėtinės vertės produktus.

Kartu su Ūkio ministerija, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Infobalt ir kitais partneriais pasiekėme, kad būtume pastebimi ir Europoje, ir užtikrintai kviestume šia kryptimi žengti Lietuvos įmones.