„Arginta Engineering“ vadovas: būsime įdomūs tik orientuodamiesi į aukščiausią kokybę

Šalies pramonės įmonės, susidurdamos su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais, turi skaitmenizuotis, kad neatsiliktų nuo pasaulinių tendencijų. Lietuvoje pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso šalies bendrojo vidaus produkto ir daugiau kaip 80 procentų eksporto. Todėl skaitmeninių technologijų diegimas Lietuvos pramonėje yra ypač aktualus ją stiprinantis veiksnys, be kurio nebus užtikrintas mūsų ekonomikos tvarumas ir augimas, visos valstybės konkurencingumas. Šios temos bus aptariamos „Metų Ekonomikos Forume 2017“ jau spalio 12 d. Vilniuje, o diskusijos dalyvaus Klausas Schwabas, Pasaulio Ekonomikos Forumo įkūrėjas ir vadovas, Europos Komisijos, Telia, Google, SAP, SEB banko ir kt. kompanijų padalinių vadovai, visuomenės bei politikos lyderiai.

Lyderiaujančios Lietuvos pramonės įmonės į skaitmeninės transformacijos būtinybę žvelgia pakankamai rimtai ir imasi atitinkamų veiksmų: investuoja į inovacijas ir diegia modernius verslo modelius. Viena tokių įmonių – „Argintos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Arginta Engineering“ – didžiausia Lietuvoje inžinerinės pramonės eksportuotoja, kurios metinė apyvarta viršija 10 mln. eurų, o darbuotojų skaičius siekia 200. Pagrindinė įmonės veikla – metalo apdirbimas, nestandartinių įrenginių, detalių ir ruošinių gamyba. „Arginta Engineering“ gamina produkciją įvairioms pramonės šakoms įvairiose Europos šalyse – energetikos ir transporto įmonėms, popieriaus pramonei, žemės ūkio ir kėlimo įrenginiams, kitoms sritims.

„Orientuojamės tik į aukščiausios kokybės produktų ga­mybą ir aukščiausio lygio paslaugų teikimą. Jei neinvestuosi į gamybos ir jos procesų skaitmeninimą, labai greitai atsiliksi konkurencinėje kovoje. Mūsų įmonės veikla yra orientuota į eksportą, todėl  konkuruoti turime tiek su pažangiausiomis įmonėmis iš tokių toli technologiškai pažengusių Europos šalių, kaip Vokietija, Švedija ar Suomija, tiek su sparčiai tobulėjančiomis slovėnų, lenkų, čekų, slovakų bendrovėmis“, – sako įmonės direktorius Tomas Jaskelevičius.

Pasak „Arginta Engineering“ vadovo, norint su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi sukurti didesnę pridėtinę vertę, reikia investuoti į tokius gamybos įrankius, kurie šiuo metu yra pažangiausi. Inžinerinėje pramonėje – tai kompiuteriniai robotai, turintys dirbtinio intelekto savybes. „Arginta Engineering“ daugiau kaip už 1,2 mln. eurų įsigijo kompiuterizuotas stakles, kurios pačios skaito brėžinius, sudaro programas juose suprojektuotiems gaminiams pagaminti ir juos pagamina.

„Tokie sprendimai mums leidžia sukurti 30 procentų didesnę pridėtinę vertę nei šalies pramonės vidurkis. Mes keliame tikslą kasmet savo sukuriamą pridėtinę vertę didinti dar po 10 procentų, todėl ir toliau  nuosekliai investuosime į moderniausias gamybos priemones. Mūsų įmonėje per savaitę kompiuterizuoti robotai atlieka apie 20 tūkst. gamybinių operacijų. Skaičiuojame, kad šiuo metu 70–80 procentų mūsų gamybos yra skaitmenizuota“, – pažymi „Arginta Engineering“ vadovas.

Tomo Jaskelevičiaus teigimu, labai didelis dėmesys įmonėje skiriamas ir procesų valdymui. Visi įrenginiai sujungti su valdymo sistema, teikiančia informaciją, kokiu pajėgumu ir kiek laiko vienas ar kitas įrenginys dirba ir kokių priemonių imtis, kad būtų dirbama našiau.

Gamybos skaitmenizacija ir orientacija į aukščiausios kokybės produktus bei paslaugas leidžia bendrovei atlikti pasaulinio garso bendrovių užsakymus. Tarp jų – pasaulinis  elektrotechnikos koncernas ABB, Švedijos kėlimo įrangos gamintoja „Konecranes“, garsi Suomijos kompanija „Valmet“.

„Metų Ekonomikos Forumas 2017“ vyks spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje.

Pranešimas žiniasklaidoje: DELFI.

Laivus projektuoja virtualioje realybėje, o stato robotai

„Metų ekonomikos forume 2017“ pagrindinis tikslas – suprasti ir įvertinti, kaip skaitmenizacija ir su ja susijusios inovacijos keičia gamybos procesus, kokią įtaką daro įmonių ir organizacijų struktūrai kintantis darbuotojų santykis su intensyvia robotizacija, kaip mokslo ir tyrimų rezultatai spartina naujų produktų atsiradimą rinkoje, o gamyba neretai keliasi į virtualią realybę.

Robotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet vis auga. Prognozuojama, kad iki 2019 metų pasaulyje gamybos pramonė ketina įsigyti 1,4 mln. industrinių robotų. Logistikoje turėtų atsirasti apie 175 tūkst., o namų ūkiuose – net 4,2 mln. robotų, padedančių didinti verslo efektyvumą bei palengvinančių namų buitį.  Europos Sąjunga yra viena iš lyderių pramoninėje robotizacijoje, net 65% šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra Europos Sąjungoje.

Virtuali realybė – kitas naujas reiškinys – vartotojų pasaulyje pasirodė neseniai. Nors pati virtuali realybė pradėta naudoti 1970-aisiais skrydžio simuliatoriuose, dabartinio tipo virtualios realybės įrenginiai vartotojams atsirado tik prieš keletą metų. Lietuvos bei pasaulio rinkose jos pritaikymas yra dar gana ankstyvoje stadijoje, tačiau vis daugiau gamybos procesų yra perkeliami į virtualią realybę. Pramonės įmonės Lietuvoje tampa vis labiau panašios į laboratorijas, kur įprastą techniką keičia skaitmeniniai sprendimai, virtualios realybės teikiamos galimybės, inovatyvūs procesų, produktų kūrimo ir modeliavimo būdai. Daugeliui įmonių Lietuvoje „ketvirtoji pramonės revoliucija“ jau tapo kasdienių inovacijų platforma.

AB „Vakarų Laivų gamykla“ įmonių grupės laivų statytojai virtualią erdvę naudoja projektavimo darbams. Visi projektai gali būti vizualizuoti, ir tik patikrinus patį produktą ir jo gamybos technologijos efektyvumą virtualioje erdvėje, galima pradėti gamybą. Siekiamybė – visas klaidas šalinti iki gamybos, taip užtikrinama efektyvi gamyba, gaunamas geriausias rezultatas. Naudodami virtualią realybę, 3D erdvėje realiu laiku įmonės darbuotojai gali nagrinėti laivo projektą, jo sandarą, projektines charakteristikas iš vidaus, stebėti inžinerinius trūkumus, numatyti klaidas ir priimti atitinkamus sprendimus korekcijoms. Tai pirmas žingsnis į virtualią projekto gamybos simuliaciją. Šiame etape jau galima atvaizduoti gamybos procesą: nuo lakšto išpjovimo iki laivo nuleidimo ant vandens, iš šono stebėti net ir mažiausias projekto gamybos detales, nuo medžiagų faktinio buvimo sandėlyje iki variklio ar antstato sumontavimo. Net ir menkiausias nukrypimas nuo normos, simuliacijos metu parodo kritinius projektavimo, planavimo bei gamybos procesų netikslumus, kurie turi įtakos projekto įgyvendinimui.

Kokia ateitis laukia laivų statytojų, išmaniai naudojant technologines naujoves? „Vakarų Laivų gamyklos“ vadovai jau kelia ambiciją statyti elektroninius laivus, valdomus nuo kranto. Tokių laivų naudojimas sumažina gabenamų krovinių savikainą ir galbūt netolimoje ateityje iš esmės pakeis logistikos sampratą. Kai kur tokie laivai jau yra bandymo stadijoje. Dideli pokyčiai nusimato ir laivų projektavimo srityje: tai ir naudojamų technologijų, ir programų atnaujinimai, daug skaitmenizavimo, išplėstinės realybės (eng. ougmented reality) naudojimo ir kitų pokyčių.

Daugiau apie „ketvirtąją pramonės revoliuciją“ verslo, mokslo, politikos, visuomenės lyderiai diskutuos jau spalio 12 d. „Metų ekonomikos forume 2017“.

Pranešimas žiniasklaidoje: DELFI.

Skelbiamas „Industry 4.0“ III mokymų kursas

Sausio mėnesį startuos trečias, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramen vedamas ir „Intechcentro“ organizuojamas „Industry 4.0“ mokymų kursas įmonėms, siekiančioms susipažinti su skaitmeninimo procesais ir sėkmingai įgyvendinti skaitmenines transformacijas įvairiuose verslo segmentuose.

Trečiasis kursas pratęs ką tik pasibaigusią „Industry 4.0“ antrojo lygio mokymų programą, Vilniuje įvykusią rugsėjo 25-26 dienomis. Šie mokymai buvo skirti visų padalinių įvairių pakopų darbuotojams, siekiantiems suvokti pramonės skaitmeninimo keliamus iššūkius ir jų sprendimo būdus. Mokymai siekia supažindinti įmones su skaitmeninėmis galimybėmis, padėti joms pasirengti Industry 4.0 auditams, rekomenduoti ir padėti atsirinkti investicijas, įrankius ir sprendimus gamybos ir kitų įmonės padalinių veiklos procesų efektyvumo didinimui.

Mokymuose dalyvavo inovatyvių, pažangių Lietuvos gamybos įmonių atstovai iš „Philip Morris Lietuva“, „Orion Global Pet“, „Vakarų laivų gamykla“, „SKF Lithuania“, „Novameta“, „Kitron“, „Aedilis“, „Vilnika“ ir kt.

Mokymus vedė Vokietijos inovacijų centro „Industry 4.0“ (Germany Innovation Centre for Industry 4.0) įkūrėjas Philipp V. Ramin. Nagrinėtos temos – Kokybės vadyba 4.0; Priežiūra 4.0; Popardaviminės paslaugos 4.0; Verslo analitika ir duomenų gavyba 4.0; Ekosistemos 4.0; Horizontalioji ir vertikalioji integracija II; Robotika 4.0; Autonominės sistemos; Įdarbinimas ir darbo vieta 4.0.

Mokymų programą ir organizavimą dalyviai įvertino aukštais balais: Lektorius 9,8; Mokymų turinys 9,1; Mokymų vieta 9,4; Mokymų organizavimo kokybė 9,5.

Dalyvių pageidavimu, 2018 m. sausio mėn. bus organizuojamas ir trečiasis mokymų kursas, kurio metu bus nagrinėjamos kitos „Industry 4.0“ temos, tokios kaip Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas; Pagalbinės sistemos, papildyta realybė ir virtuali realybė; Debesija ir orientacija į paslaugas; Programinės įrangos sistemų aplinka; Permainų vadyba pramonei 4.0; IT saugumas; Tolydžioji ir skaitmeninė inžinerija; Adityvioji gamyba ir 3D spauda; Skaitmeninių procesų diegimo vadyba.

Pastebima, kad dalis mokymuose dalyvaujančių įmonių ne tik investuoja į naudingas mokymų žinias, bet ir artimiausioje ateityje planuoja atlikti „Industry 4.0“ auditus, kad įsivertintų įmonės skaitmeninės transformacijos galimybes ir esamą padėtį įvairiais pjūviais.

Visus, besidominčius Industry 4.0 iššūkiais pramonei, „Intechcentras“ kviečia prisijungti prie Industry 4.0 mokymų.

Plačiau.

Ateities sąvartynai – be plastiko

Europai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5 proc.) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant bendrąjį vidaus produktą. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 milijardus eurų, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. eurų. Būtent todėl EuPC (ES plastiko pramonės asociacijai) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius. Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.

Pirma, šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigiję pažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.

Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.

Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė. Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant  kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus. Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90 proc. antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.

Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose. Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPC bei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, o įmonėms savo darbu pavyko prasimušti į didžiąsias Europos rinkas.

Rugsėjo 19 d. ECP4 platformos ir LINPRA organizuotame projektų planavimo renginyje buvo ieškoma tarptautinių partnerysčių ir bendradarbiavimo galimybių tarp Lietuvos plastikų klasterio ir užsienio įmonių. Tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams tokios iniciatyvos atveria platesnes galimybes jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus.

Pernai priimtas EuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“ jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.

Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsnių pereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos  surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojama gaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.

Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms. Tokios įmonės kaip „Terekas“ ar „Premeta“ turi puikiai išvystytus gebėjimus gaminti formas, tačiau jų pajėgumų neužtenka. Tad tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka ir užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. eurų kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai. Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.

Apie organizacijas:

EuPC (European Plastic Converters) – Europos Sąjungos plastiko pramonės asociacija, kurios būstinė Briuselyje, atstovaujanti Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA yra EuPC narė nuo 2016 metų.

2015 m. susiformavusį Lietuvos plastikų klasterį šiuo metu sudaro 14 įmonių. Klasteris vienija Lietuvos kompanijas, dirbančias plastikų pramonės srityje ir bendromis veiklomis didina Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei skleidžia informaciją apie potencialą. Klasterio siekis – tapti patikima ir pripažinta plastikų pramonės įmonių sąjunga, kuri gamina inovatyvius, konkurencingus technologinius produktus, sukuriančius didelę pridėtinę vertę. Klasterio koordinatorius – LINPRA – dalyvauja plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformoje ECP4.

Rimantas Damanskis
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas
LINPRA atstovas EuPC

Pranešimas žiniasklaidoje.

Išleistas lietuviškas Klauso Schwabo „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ leidimas

Žmonija iki šiol nepatyrė nieko panašaus į ketvirtąją pramonės revoliuciją. Naujosios technologijos, sujungdamos fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius, teikia didelių vilčių ir kartu gali sukelti pavojų. Šios revoliucijos tempas ir plati jos įvairovė skatina naujai pažvelgti į valstybių plėtrą, organizacijų kuriamą vertę ir netgi permąstyti, ką reiškia būti žmogumi.

Klauso Schwabo knyga „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ – vienas iš naujausių tarptautiniu mastu paplitusių pramonės ir technologijų srities bestselerių. Lietuvišką šios knygos leidimą pristato LINPRA kartu su leidybos partneriais Lietuvos pramonininkų konfederacija LPK, LR Užsienio reikalų ministerija ir „Vadovų klubu“. 

Knygos autorius, pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir valdybos pirmininkas, profesorius Klausas Schwabas, yra įsitikinęs, kad mes esame pradžioje revoliucijos, kuri iš esmės keičia, kaip mes gyvename, dirbame ir bendraujame vieni su kitais. Šią revoliuciją jis tyrinėja savo knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.

Oficialus lietuviško knygos leidimo pristatymas įvyks spalio 12 d. Vilniuje, LPK organizuojamo „Metų Ekonomikos Forumo 2017“ metu, dalyvaujant pačiam autoriui. Iškart po to knygą bus galima įsigyti visuose „Vagos“ knygynuose.

Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija „Pramonė 4.0“ pradėjo darbą

Rugpjūčio 29 d. įvyko pirmasis ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus pirmininkaujamos Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ posėdis, kuriame aptartos ketvirtosios pramonės revoliucijos vystymo galimybės Lietuvoje.

Posėdyje komisijos narys Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas kartu su Lietuvos inovacijų centro ekspertu Aleksandru Izgorodinu pristatė šių institucijų parengtą bendrą pranešimą „Pramonės skaitmenizavimas. Iššūkiai ir galimybės“. Pristatymo metu buvo aptarta dabartinė ekonomikos situacija Lietuvoje ir galimos eksporto rizikos. Komisijos narys Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris pristatė šios asociacijos kartu su „Infobalt“ parengtą prezentaciją „Pramonė 4.0“ – sprendimų tiekėjų požiūris“.

Posėdyje pažymėta, kad labai svarbu jau dabar rengtis permainoms ir teikti motyvuotus pasiūlymus, kaip skaitmeninti pramonę nacionaliniu lygmeniu, kad Lietuva liktų konkurencinga tarp kitų valstybių.

Sutarta parengti strateginį platformos „Pramonė 4.0“ veiklos planą. Koordinacinei grupei pavesta parengti ir pateikti komisijai strateginio veiklos plano techninę užduotį.

Taip pat informuota, kad Ūkio ministerija rengia Europos Sąjungos investicijų priemonę, kuri bus skirta paspartinti pramonės skaitmeninimą ir automatizavimą, ir taip prisidės prie pramonės įmonių produktyvumo augimo.

Posėdyje patvirtintos prioritetinės platformos „Pramonė 4.0“  veiklos kryptys:  skaitmeninė gamyba, skaitmeninimą skatinančios paslaugos, žmogiškieji ištekliai, standartizavimas ir teisinis reglamentavimas bei kibernetinė sauga. Pagal šias sritis bus sudarytos atskiros teminės darbo grupės, kurios teiks savo pasiūlymus komisijai.

Nacionalinę pramonės konkurencingumo komisiją „Pramonė 4.0“ Vyriausybė patvirtino šių metų birželio mėnesį Šios komisijos darbas – pagrindas tolesniam pramonės skaitmeninimo iniciatyvos įgyvendinimui ir nacionalinės platformos vystymui Lietuvoje, prisidedant prie pramonės konkurencingumo ir produktyvumo didinimo.

Komisija turi užtikrinti Lietuvos dalyvavimą pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose – teikdama pasiūlymus, ji koordinuoja ir kontroliuoja nacionalinės pramonės skaitmeninimo iniciatyvos „Pramonė 4.0“ įgyvendinimą.

Šiaulių pramonininkų asociacija ir LINPRA sutarė dėl bendradarbiavimo

Rugsėjo 12-13 dienomis Šiauliuose pirmą kartą rengiama „Atviros inžinerinės pramonės laboratorija“ siekiant sudominti jaunimą apie šiandienos ir ateities profesijas bei įtvirtinti Šiaulius kaip inžinerinės pramonės miestą. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) sveikina šią iniciatyvą ir kartu su Šiaulių pramonininkų asociacija oficialiai sutaria dėl ilgalaikio bendradarbiavimo.

Šis bendradarbiavimas apims pramonės investicijų, mokslinę ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat asociacijos narių profesinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, skaitmenizacijos procesų bei bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio inžinerinės pramonės srities įmonėmis vystymą.

Šiaulių pramonininkų asociaciją sudaro 82 regiono valstybinio bei privataus kapitalo įmonės, bendrovės, švietimo įstaigos ir kt. Organizacijose dirba apie 10 tūkstančių žmonių.

Pradėdamos bendradarbiauti asociacijos pabrėžia, kad inžinerinė pramonė – vienas iš labiausiai išvystytų ir progresuojančių sektorių Lietuvoje, jis kuria šaliai reikšmingą vertę, gali pasiūlyti daug patrauklių darbo vietų, padėti jauniems žmonėms padaryti karjerą.

„Lietuvos pramonei reikia gebėjimo teikti paslaugas, kurios atitiktų europinio lygmens darbo rinkos poreikius. Būtina nepamiršti ir ateities kompetencijų poreikių, iš kurių bene svarbiausia kryptis – skaitmenizacija. Labai svarbu, kad tokiuose renginiuose yra skatinamas dalyvauti ir jaunimas, kuris turi galimybę iš arti pažinti modernią inžinerinę pramonę, praktiškai susipažinti su procesais ir apsispręsti dėl savo ateities“, – sako LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Dviejų dienų renginyje dalyvavo Ūkio ministras M. Sinkevičius, pranešimą apie skaitmenizacijos svarbą Lietuvos regionų pramonei pristatė LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Dviejų dienų renginyje progą iš arčiau susipažinti su inžinerinės pramonės įmonių gaminiais, išbandyti pažangią įrangą bei išgirsti aktualią informaciją apie perspektyvias šiandienos ir ateities profesijas turi ir Šiaulių regiono jaunimas. Interaktyviuose LINPRA infomobiliuose visi norintys renginio dalyviai gali išbandyti pažangią įrangą: 3D spausdintuvus, staklių valdymo ir gamybos ciklo imitavimo programas, žmogaus fiziologinių savybių testavimo įrangą, mokomuosius stendus.

Šio renginio organizatorius – Šiaulių valstybinė kolegija, projekto partneriai – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), Šiaulių pramonininkų asociacija, Šiaulių universitetas ir Šiaulių profesinio rengimo centras. Išsami dviejų dienų renginio programa pateikiama www.siauliai-pramone.lt.

Su rugsėjo 1-ąja!

Naujas etapas profesinio mokymo sistemoje

Profesinis mokymas yra tiesiogiai susijęs su pramone ir jos vystymusi, todėl pokyčių profesinio mokymo sistemoje laukėme ir juos inicijavome jau seniai, o Prezidentės dėmesys, skatinant reikšmingus sprendimus švietime, yra labai svarbus ženklas visiems – ir Švietimo ir mokslo ministerijai, ir profesinių mokyklų vadovams, ir profesijos mokytojams bei mums, verslo bendruomenei.

Esame vieni iš tų, kurie vienu balsu tvirtiname, kad pertvarka profesinio mokymo sistemoje skubiai reikalinga dėl kelių priežasčių. Pirma – ketvirtosios pramonės revoliucijos banga – atvilnijo į Lietuvos pramonę, skatindama skaitmenizuoti gamyklas. Įvertinant tai, kad labai trūksta kvalifikuotų specialistų, skaitmeninimas yra vienintelis kelias, jei norime išlikti konkurencingi Europos rinkose. Antra – besikeičiančiose pramonės įmonėse žmonės, turintys skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, tampa didele vertybe. Tačiau kol kas pramonės sektoriuje įprastai dirbančių ir skaitmeninių įgūdžių neįgijusių žmonių yra daugiau nei 50 %, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra labai svarbus jau šiandien. Jiems, kaip ir naujai į pramonę žengiantiems jauniems žmonėms, būtina įgyti naujų, tinkamų kompetencijų arba keisti / tobulinti jau turimą kvalifikaciją. Europos Komisija išskiria keturias kritines profesijas, kurioms skubiai būtini skaitmeniniai įgūdžiai: tai pramonės mašinų operatoriai, gydytojai, žemės ūkio darbuotojai ir profesijos mokytojai. Skaičiuojama, kad Europoje 37 % arba 80 mln. dirbančiųjų neturi pakankamai bendrųjų skaitmeninių įgūdžių. Iš jų 26 mln. žmonių neturi skaitmeninių įgūdžių apskritai. Todėl pirmiausiai turi pasikeisti pati profesinio mokymo sistema – kad pajėgtų atlikti savo funkciją pagal XXI amžiaus diktuojamas taisykles ir lokalias mūsų ūkio, socialinės bei darbo aplinkos realijas.

Lietuvos žmonėms norint išlikti konkurencingiems Europoje reiškia didinti savo darbo našumą, o įmonėms daugiau eksportuoti. Vienas apdirbamosios gamybos darbuotojas Lietuvoje per metus sukuria atitinkamai 1,9 ir 2,2 karto mažesnę pridėtinę vertę nei Europos Sąjungos zonoje vidutiniškai. 2016 m. Lietuvos vieno dirbančiojo sukurta pridėtinė vertė sudarė 31 tūkst. eurų, tuo tarpu ES zonos vidurkis buvo 69 tūkst. eurų. Gausesnės eksporto apimtys, spartesnė gamyba – reiškia daugiau darbo vietų ir gerokai didesnį poreikį dirbančių žmonių, specialistų. O turėti daugiau kvalifikuotų darbuotojų dabar ir ateityje – reiškia suteikti reikiamas ir patrauklias sąlygas jiems tokiais tapti ir užtikrinti, kad pasirinkus profesinį išsilavinimą, vėliau jiems netektų priimti sprendimo emigruoti, nerandant galimybės Lietuvoje realizuoti įgytas nebeaktualias kompetencijas. Jeigu įgytos profesijos žinios ir toliau nesuteiks jauniems žmonėms pasitikėjimo savimi, kas juos motyvuos likti su mumis ir prisidėti prie šalies konkurencingumo stiprinimo? Šiame besisukančiame užburtame rate pagaliau atsirado proveržio vieta, priėmus ryžtingus sprendimus valstybės lygmeniu.

Prezidentės dėmesį profesinio švietimo pertvarkai jaučiame jau nuo pirmojo jos apsilankymo „Arginta Engineering“ gamykloje 2013 m. rugsėjį. Tuomet po diskusijos gamykloje valstybės vadovės dėmesys paskatino veikti ir Švietimo bei Ūkio ministerijas. Pavyko pasiekti, kad „sistema pasuktų galvą į klientą“ ir sutelktų pastangas mokyklų tinklo atnaujinimui bei pameistrystės sąvokos įteisinimui. 2015 m. į Prezidentės paraginimus reformuotis dėmesį atkreipė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius – jo suformuota speciali darbo grupė parengė 4 pameistrystei duris atveriančius aprašus. Labai džiugina šiais metais įvesta centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas tvarka.

Siūloma Profesinio mokymo įstatymo redakcija žymi naują Lietuvos profesinio mokymo sistemos etapą. Numatyti pakeitimai atriša rankas ir įgalina efektyviai dirbti toliau: tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, reguliuojant ir tobulinant visą sistemą, tiek ir verslui bei jam atstovaujančioms organizacijoms, galinčioms teikti praktiškai pamatuotus siūlymus ir tinkama linkme nukreipti tolesnę profesinio mokymo sistemos raidą.

Straipsnis žiniasklaidoje.

Infomobilis Lietuvos miestuose

Inžinerinių profesijų įdomybes ir pramonės grožį pristatantis Infomobilis keliauja per Lietuvos miestus bei renginius. Rugpjūtis ir rugsėjis ypač aktyvus – apsilankyti mobilioje laboratorijoje galite savo mieste!

Plačiau Infomobilio svetainėje.