Kodėl per žemas universiteto slenkstis vėliau visiems kelia galvos skausmą?

Gintautas Kvietkauskas
LINPRA prezidentas 

Stipri švietimo sistema – ilgalaikio Lietuvos konkurencingumo pamatas. Kaip jis klojamas ir formuojamas šiandien, kai dalis jaunuolių universitetus renkasi atsižvelgdami ne į savo gebėjimus, polinkius ir svajones, o tik pagal minimalią konkursinio balo kartelę?

Kuo žemiau nuleista kartelė norintiesiems įstoti į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas, tuo menkesnį tikslą sau kelia dalis moksleivių. Rezultatas: universitetų auditorijas užpildo ne tik ambicingi, motyvuoti ir gabūs studentai, bet ir būriai gana prastais pažymiais mokyklas baigusių jaunuolių. Vėliau jie tampa aktyviais darbo rinkos dalyviais, nuo kurių pastangų priklauso visos Lietuvos ekonomika.

Žinoma, stojančiųjų skaičius universitetams ir kolegijoms yra labai svarbus. Nuo įstojusių studentų skaičiaus neretai priklauso studijų programų ir dalies personalo ateitis. Tačiau lazda turi du galus. Kai studijų atspirties taškas yra silpnieji, o ne stiprieji studentai, nyksta universitetų dėstytojų ir mokslininkų motyvacija tobulėti, jau nekalbant apie griaunamus pažangių studentų lūkesčius.

Perkelkime šią situaciją į verslą. Įsivaizduokime, kad į įmonę kasdien susirenka būrys darbuotojų, savo pareigas ir funkcijas vertinančių labai skirtingai. Dalis jų neturi nei reikiamų įgūdžių, nei ambicijų, todėl ir užduotis atlieka atmestinai arba visai neatlieka. Prastai atliekamas darbas smukdo visos įmonės rezultatus, neleidžia pasiekti tikslų ir patiems geriausiems darbuotojams, nes dauguma procesų šiuolaikiniame versle priklauso nuo komandinio darbo.

Todėl pažangi verslo organizacija visada stengiasi atskirti motyvuotus darbuotojus nuo nemotyvuotų. Panašią poziciją galima įžvelgti Švietimo ir mokslo ministerijos ketinime pakelti minimalią konkursinio balo kartelę iki 4 balų. Ketinimas yra sveikintinas, nors, detaliau pasigilinus, net ir 4 yra gana kompromisinis variantas. Mat, pavyzdžiui, inžinerinės pramonės atstovai puikiai žino, kad dinamiškoje verslo aplinkoje geriausiai sekasi aukštų tikslų siekiančioms ir itin kokybiškus produktus kuriančioms įmonėms. Per žemai nuleista kartelė verslui reiškia pralaimėtą konkurencinę kovą.

Inžinerinę pramonę vienijančios asociacijos „Linpra“ nariai atkreipia dėmesį, kad jaunimo potencialas Lietuvoje turi būti atskleistas ir realizuojamas efektyviau. Būtent todėl „Linpra“ atstovai palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimą padidinti minimalų priėmimo į universitetus konkursinį balą. Juk aukščiau pakelta kartelė skatintų jaunosios kartos ambicijas, didintų aukštųjų mokyklų konkurencingumą ir turėtų stiprų teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje. Didelę dalį Lietuvos BVP ir tūkstančius darbo vietų sukuriančios įmonės labai laukia ryžtingo ministerijos žingsnio, nes nuo to priklauso gebėjimas kurti aukštą pridėtinę vertę ateityje.

Iki šiol net ir į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas įstoti galėjo abiturientai su vos 2,8 balo – tikrai ne patys gabiausi. Dabartinė, žemai nuleista kartelė tik sustiprina veltėdišką požiūrį: „Vis tiek kur nors įstosiu; kas nors tikrai priims“. Vieta aukštojoje mokykloje yra suprantama kaip pastangų nereikalaujantis rezultatas. Ar šis suvokimas pasikeičia studijų suole? Vargu bau. Kad ir kaip liūdnai atrodytų, žvelgiant toliau net universiteto diplomas tampa tarsi apdovanojimu vien už „studento egzistenciją“.

O tada ateina darbdavių eilė. „Linpra“ nariai galėtų išvardinti aibę situacijų, kai universitetus baigę studentai nepatenkina įmonių vadovų ir kolegų lūkesčių, nes tiesiog neturi reikiamo žinių bagažo ir kompetencijų, nėra pajėgūs disponuoti naujausiomis mokslinėmis žiniomis, kurti pridėtinę vertę. Paaiškėja, kad vien gudrumo ir apsukrumo nepakanka. Inžinerinės pramonės įmonių patirtis rodo, kad verslo lūkesčiai priimant aukštojo mokslo diplomą turinčius studentus yra didesni. Ištekliai, kuriuos tenka skirti naujų darbuotojų mokymams – riboti. Tad tarp mokslo ir verslo pasaulio susikaupia įtampa, stabdanti tiek inžinerinės pramonės, tiek kitų verslo sektorių pažangą. Nors aukštąsias mokyklas kasmet baigia tūkstančiai jaunuolių, inžinerinės pramonės įmonės susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Žema studijų kokybė, kurią netiesiogiai nulemia į studijas priimami tam nepasiruošę jaunuoliai, kelia problemas ir jiems patiems. Iš universiteto išleistas absolventas, gavęs aukštojo mokslo diplomą, bet neįgijęs adekvačių aukštos kvalifikacijos darbui reikalingų žinių, sunkiai gali įsidarbinti pagal specialybę. Jam lieka du scenarijai: arba dirbti darbininko pozicijoje, kuriai pakanka žemos kvalifikacijos, arba emigruoti.

Galima daryti prielaidą, kad žemas minimalus konkursinis priėmimo į universitetus balas dalį mokyklas baigusių jaunuolių paskatina likti Lietuvoje ir sustabdo nuo emigracijos. Tačiau džiaugtis tuo būtų trumparegiška. Vėliau už valstybės lėšas išsilavinimą įgijęs žmogus skaudžiai nusivilia, kai pamato, kad konkuruoti darbo rinkoje ir užkopti į svajonių poziciją pas geidžiamą darbdavį reikės kur kas daugiau pastangų, įgūdžių ir žinių, negu galėjo įsivaizduoti. Ir šis nusivylimas dažnai veda ta pačia emigracijos kryptimi.

Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimas pakelti minimalią konkursinio balo kartelę jaunus žmones paskatintų kur kas aktyviau ieškoti savo kelio, įdėti daugiau pastangų siekiant aukštesnio tikslo, burtų ambicingus ir motyvuotus studentus, kurių prioritetų sąraše studijos, mokslas ir karjera užima aukščiausias pozicijas. Natūralu, kad tai sustiprintų ir tarptautinį Lietuvos universitetų konkurencingumą. Be abejo, keliant kartelę, reiktų pakoreguoti ir dabartinę krepšelių sistemą, kad aukštosios mokyklos finansavimas ne taip stipriai priklausytų nuo studentų skaičiaus.

Į universitetus turėtų būti priimti tik patys gabiausi abiturientai, taip būtų pakelti studijų kokybės standartai. Juk priėmus mažiau studentų, mažėtų ir universitetų infrastruktūros apimtys, o tai leistų daugiau investicijų nukreipti į dėstytojų kvalifikacijos kėlimą, mokslinę veiklą. Savo ruožtu žemesnius vidurinio išsilavinimo pasiekimus turintys jaunuoliai rinktųsi profesines mokyklas ar kolegijas ir su adekvačiais lūkesčiais galėtų sėkmingai įsilieti į šalies darbo rinką.

Pažangią ekonomiką ir tūkstančius darbo vietų kuriančioms Lietuvos įmonėms rūpi būsimoji darbuotojų karta. Todėl „Linpra“ nariai tvirtai palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą pakelti stojamąjį balą iki 4, kad jaunimas rinktųsi mokslo įstaigą pagal savo gebėjimus, o aukšta studijų kokybė tiek universitetuose, tiek profesinėse mokyklose ar kolegijose darbo rinkai paruoštų pritaikomas žinias ir konkurencingus gebėjimus turinčius žmones.

LINPRA metai 2017

Kasmetinėje LINPRA organizuojamoje inžinerinės pramonės bendruomenei skirtoje šventėje 2018 m. sausio 11 d. „Linkmenų fabrike“ sudalyvavo apie 100 žmonių: verslo, valdžios, švietimo, verslui padedančių organizacijų atstovai, kolegos ir bičiuliai. Prieš šventę vykusiame Prezidiumo posėdyje buvo patvirtinta dviejų naujų įmonių narystė asociacijoje, šventei prasidėjus, susirinkusius sveikino LINPRA Prezidentas Gintautas Kvietkauskas, „Linkmenų fabriką“ pristatė jo direktorius Adas Meškėnas, LINPRA metus apžvelgė tuomet dar LINPRA direktorius, o nuo šios savaitės jau LR Ūkio viceministras Gintaras Vilda, fotografavo ir apie fotografijos galią pasakojo Evaldas Lasys. Buvo įteiktos padėkos ir LINPRA Garbės ženklai už nuopelnus inžinerinei pramonei ir aktyvias iniciatyvas. Nemažai diskusijų sukėlė visų lauktas pranešimas „What‘s next after LEAN?“ – Mindaugas Voldemaras ir Gediminas Balodas privertė pasukti galvą, ar tai, ką iki šiol darėme tobulindami savo kompanijas, yra geriausia, ką galima padaryti. Buvo puikus, turiningas praėjusių inžinerinės pramonės metų apžvalgos vakaras – dėkojame visiems dalyvavusiems!

Daugiau nuotraukų: renginio albume LINPRA Facebook paskyroje.

LINPRA metų apžvalga: LINPRA_metai_2017_pranesimas

 „What‘s next after LEAN?“ pranešimo video.

„What‘s next after LEAN?“ pranešimas ir šaltiniai:

Šventės akimirkos video reportaže:

 

LINPRA prezidentas G. Kvietkauskas – Aukštojo mokslo tarybos narys

Švietimo ir mokslo ministrės įsakymu patvirtinta nauja Aukštojo mokslo tarybos sudėtis. Sveikinimai LINPRA prezidentui Gintautui Kvietkauskui, kuris buvo atrinktas iš kandidatų ir paskirtas tarybos nariu ketveriems metams.

Ši taryba – tai ekspertinė, patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais. Ji vertina ir atrenka kandidatus į švietimo ir mokslo ministro skiriamus universitetų ir kolegijų tarybų narius. Aukštojo mokslo tarybos nariai savo funkcijas atlieka visuomeniniais pagrindais.

 

Gamyba – Europos ekonomikos stuburas 

Lapkričio 17 d. Lisabonoje vyko High Level Group susitikimas, kuriame buvo pristatytos ateities įžvalgos:  „MANUFUTURE-EU Vision for 2030“.

Pristatytame strateginiame dokumente atskleidžiamos megatendencijos ir jas lemiantys veiksniai globaliame kontekste, o gamyba pripažįstama Europos ekonomikos stuburu.

  • Europos gamybą sudaro 2,1 mln bendrovių, beveik 30 mln. žmonių, ir ji generuoja 1710 milijardų Eur.
  • Europos Sąjunga – didžiausia gaminamos produkcijos eksportuotoja ir lyderė globalioje aukštos kokybės produktų rinkoje.
  • Didžiausią eksporto rinkos dalį sudaro mašinų, transporto įrangos ir chemijos produktų gamyba.
  • Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ženklų gamybos šuolį demonstruoja ir Kinija, būtent dėl to rengiama konkurencingumo stiprinimo siekianti strategija.
Susipažinkite su Manufuture Vision 2030 dokumentu: Manufuture_Vision_2030

—————————————-

HLG susitikime taip pat pristatyta Horizon2020 programos statistika, nauji Factories of the Future kvietimai 2018–2019 metams. Per 2014–2016 m. H2020 programoje FoF srityje buvo įgyvendinti 94 projektai už 428 mln. Eur sumą, nuo 2017 m. – 18 projektų už 90 mln. Eur. Lietuva, deja, per 2014–2017 m. laikotarpį nepateikė nei vieno projekto. Būtent todėl įpusėjus „Horizon 2020“ programai, įvertinat vidurio laikotarpio rezultatus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujųjų ES šalių dalyvavimas Private Public Partnerships platformoje yra nepakankamas. Mažai dėmesio skiria šalių vyriausybės, o dalyvaujančiųjų kritinė masė yra per menka, tokiu būdu informacija nepasiekia MVĮ. Šis aspektas – viena iš šešių  Europos Komisijos rekomendacijų:

  • Stiprinti dalyvavimo procesus
  • Skaidrinti procesus
  • Didinti ES priemonių ir PPP integraciją
  • Pertvarkyti pagrindinius veiklos rodiklius
  • Stiprinti nacionalines / regionines iniciatyvas
  • Siekti visuomeninio, pramoninio ir mokslinio progreso PPP srityje
Susipažinkite su Europos Komisijos dokumentu: EK_Horizon_FoF
——————————————
Įdomios įžvalgos pateikiamos ir žemės ūkio inžinerijos bei technologijų srityje, kur taip pat ryškios tvarumo, daiktų interneto, automatizavimo tendencijos:  Agriculture_AP9_AET-Pickel-Fehrmann 16112017 V1

Pažangios gamybos technologijų centras pristatytas tarptautiniame projekte Briuselyje

Lapkričio 28 d. Briuselyje vyko Europos Komisijos Sumaniosios specializacijos platformos ir DG Connect organizuotas ekspertų workshopas skaitmeninių inovacijos centrų ir sumaniosios specializacijos tema: „Workshop on Digital innovation Hubs (DIH) and Smart Specialisation (S3)“.

Šios iniciatyvos tikslas – ištirti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) ir sumaniosios specializacijos (S3) sinergiją, pristatyti gerąsias DIH bei S3 sąveikos praktikas, iššūkius ir vystymąsi. Į Europoje besikuriančių DIH tinklo katalogą yra įtraukta ir Lietuva. Čia esantis LINPRA koordinuojamas „Pažangios gamybos technologijų centras“ (Advanced Manufacturing DIH) http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/digital-innovation-hubs-tool dalyvauja Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijoje. Jį pristatyti į workshopą buvo pakviestas ir LINPRA direktorius Gintaras Vilda. Iš viso workshope dalyvavo ribotas skaičius dalyvių: skaitmeninių inovacijų centrų ir sumaniosios specializacijos organizacijų atstovai, Europos Komisijos atstovai iš DG Connect, DG Regio ir DG JRC.

Skaitmeninių inovacijų centrai yra ypač svarbios organizacijos, teikiančios skaitmeninimo paslaugas regionuose, tuo pačiu jos skatina veiklą sumaniosios specializacijos prioritetinėse srityse. Startavusio projekto metu bus siekiama sutelkti DIH bendruomenę, turinčią sąsajų su S3, ir inicijuoti tarpusavio bendradarbiavimą.

Trys pagrindinės įvykusio workshopo temos:

  • DIH vaidmuo S3 kontekste; kokią funkciją atlieka DIH inovacijų ekosistemoje; kaip DIH prisideda prie formavimo ir S3 politikos įgyvendinimo regionuose.
  • Kokie yra DIH finansavimo šaltiniai ir kaip sukuriamos finansavimo sinergijos tarp regioninių bei nacionalinių, ESIF ir Horizon 2020 fondų.
  • Ar DIH yra suinteresuoti bendradarbiauti tarpusavyje? Kokiose srityse? Ar jau yra egzistuojančių bendradarbiavimo pavyzdžių?

Skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimo sritys:

  • Visos Europos DIH tinklo vystymas
  • Dalijimasis patirtimi
  • Jungtiniai projektai (H2020, Cosme, Erasmus, Interreg programose): robotikos, vizualizacijos, pramonės automatizavimo, pramonės transformacijos srityse
  • Paslaugų vystymas
  • Tinklaveika
  • Klasterių bendradarbiavimas
  • Darbuotojų perkėlimas
  • Skaitmeninės brandos lyginimas
  • Demonstraciniai tinklai
  • Jungtinių investicijų schemos

Kitas susitikimas planuojamas 2018 m. pavasarį, kurio metu bus pristatyti pirmojo workshopo rezultatai ir tęsiamas bendradarbiavimas.

LINPRA paskelbta nacionaliniu laimėtoju Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimuose

Praėjusią savaitę Taline iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) buvo paskelbta nacionaliniu laimėtoju Europos komisijos inicijuojamuose Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimuose. Šiam konkursui asociacija pateikė savo vykdomas švietimo pagerinimo iniciatyvas ir buvo apdovanota nominacijoje „Investicijos į įgūdžius“. Šio kasmet vykstančio Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų konkurso nugalėtojai buvo renkami iš 32 Europos valstybių pasiūlytų nacionalinių atrankų laimėtojų pagal nominacijas: „Verslumo dvasios skatinimas“, „Investicijos į įgūdžius“, „Verslo aplinkos gerinimas“, „Verslo tarptautinės plėtros skatinimas“, „Atsakingas verslas“.

LINPRA švietimo pagerinimo strategija, kuri ir buvo įvertinta nacionaliniu lygmeniu, yra nukreipta į inžinerinės pramonės būsimų ir esamų specialistų profesinį rengimą, jų profesinių ir verslumo kompetencijų ugdymo kokybę. Siekdami įveikti vieną iš pagrindinių iššūkių Lietuvoje – ryškų nesuderinamumą tarp verslo įmonių poreikių ir profesinio rengimo įstaigų suteikiamų įgūdžių, LINPRA pasitelkė kelis prioritetinius švietimo iniciatyvų kelius – populiarinti inžinerines profesijas, atstovauti LINPRA narių interesams rengiant profesinius standartus, mokymo programas ir mokymo medžiagą, ir įgyvendinti studentus, dėstytojus, įmonių darbuotojus ir profesijos mokytojus įtraukiančius projektus.

Šios veiklos leido pasiekti apčiuopiamų rezultatų skatinant mokinių, studentų, jų dėstytojų verslumą, motyvaciją inžinerinių specialybių pasirinkimui ir profesinių kompetencijų įgijimui.

Ne duomenys yra dabartinės ir ateities darbo aplinkos „kuras“, o TALENTAI, kurių kryptingas ir aukšto lygio ugdymas yra vienas iš Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prioritetų!

EK pristatė 15 šalių skaitmeninimo iniciatyvų analizę

Europos pramonės skaitmeninimo strategija siekia stiprinti ES konkurencingumą skaitmeninių technologijų pagrindu ir užtikrinti, kad bet kurio sektoriaus, bet kurios šalies, bet kuri įmonė, didelė ar maža, galėtų pasinaudoti ir progresuotų skaitmeninių inovacijų dėka. Tam reikalinga ne tik dinamiška skaitmeninio sektoriaus aplinka Europoje, bet ir visapusė skaitmeninių inovacijų integracija visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat suvienytas potencialas ir bendra Europos strategija. Siekdama šio tikslo, Europos Komisija dar 2016 m. balandžio mėn. paskelbė „Digitizing European Industry“ iniciatyvą (DEI).

Jos pagrindu buvo sukurta Europos pramonės skaitmeninimo platforma, kurią sudaro nacionalinės ES šalių iniciatyvos. Tai reikšmingas žingsnis kuriant ateities Europos ekonomikos ir visuomenės gerovę. Tačiau tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik ES pramonės ir politikos lyderių dokumentuose, įmonėms reikia persitvarkyti ir pačioms – joms padėti ir šią misiją gali atlikti šalyse diegiami skaitmeninių technologijų centrai (DIH), kalbantys mažų ir vidutinių įmonių kalba, suprantantys jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius.

Praėjus 18 mėnesių nuo „Digitizing European Industry“ iniciatyvos (DEI) paskelbimo, jau galima apžvelgti, kas pasiekta ją įgyvendinant. DEI iniciatyva yra vienas iš pagrindinių elementų ir neatsiejama Europos Komisijos strategijos dalis, kuriant Europos bendrąją skaitmeninę rinką (Digital Single Market). Apibendrinusi 15 šalių skaitmenines iniciatyvas ir pasiektus rezultatus, Europos komisija šiandien jau turi parengtą DEI ataskaitą, kuri yra prieinama visiems. Ši analizė nėra baigtinė, ir ją bus siekiama nuolat atnaujinti. 15 šalių, tarp jų ir Lietuvos, skaitmeninimo iniciatyvų apžvalgas galima rasti ČIA.

Siekiant apibendrinti praėjusio etapo rezultatus ir aptarti tolesnius žingsnius Europos pramonės skaitmeninimo kelyje, lapkričio 21 d. Briuselyje rengiamas tarptautinis aukšto lygio grupės susitikimas. Susitikime dalyvauja nacionalinių iniciatyvų ir darbo grupių paskirtieji atstovai, Europos pramonės asociacijų ir socialinių partnerių aukščiausio lygio vadovai, tarp jų ir atstovai iš Lietuvos: LINPRA direktorius Gintaras Vilda, LINPRA vice-prezidentas Gintaras Rimša, Ūkio ministerijos pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ekonomikos atašė Donata Gustaitė, LPK vyriausias atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis.

Susitikimo tikslas – aptarti su pramonės skaitmeninimo platforma ir skaitmeninių inovacijų centrų diegimu susijusius nuveiktus darbus ir iniciatyvas nacionaliniame lygmenyje. Susitikimo fokusas nukreiptas į keletą sričių, kuriose siekiama apčiuopiamo rezultato:

  • Pažanga kuriant skaitmeninių inovacijų centrus visoje ES, jų funkcijos reikšmė ir verslo gebėjimas įsisavinti skaitmeninimui skirtas investicijas.
  • Investicijų ir bendradarbiavimo reikšmė skaitmeninių technologijų diegimui ir platformų kūrimui.
  • Dabartinių darbo grupių patirtis sutelkiant suinteresuotąsias šalis visose vertės kūrimo randinėse ir konkrečiuose sektoriuose.
  • Lūkesčiai kitam aukšto lygio vadovų susitikimui bei į jį kviečiamų darbo grupių atstovų atsakomybių planavimas.

Tai – strateginės reikšmės tarptautinio lygio susitikimas, kuris lems tolesnes iniciatyvas ir veiksmus politiniame šalies lygmenyje, nubrėš gaires ir iškels tikslus ateities progresui.

Taline įvyko Europos technologijų platformos MANUFUTURE konferencija

Spalio 24-25 dienomis Taline vyko Europos technologijų platformos MANUFUTURE konferencija, kas du metus sutraukianti daugybę dalyvių iš pramonės, švietimo, tyrimų ir politinių organizacijų. Atidarymo kalbą sakiusi Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid džiaugėsi, kad Estija jau gerokai pažengė į priekį valstybės mastu taikydama elektronines paslaugas, ir išreiškė viltį, kad jau greitai visos Europos ir pasaulio šalys susijungs į vieną skaitmeninę sistemą, užtikrinsiančią efektyvų bendradarbiavimą globaliu mastu.

Global BOD Group valdybos pirmininkas, Vidmantas Janulevičius, MANUFUTURE konferencijoje skaitęs pranešimą apie atsinaujinančios energetikos naudą įmonei, teigė, kad skaitmenizacija leidžia tiekėjui būti kuo arčiau pirkėjo, ir tuo pačiu sumažinti kaštus.

Visi konferencijos pranešimai ir diskusijos koncentravosi į skaitmeninės pramonės revoliucijos, daiktų interneto, duomenų analizės, debesų sistemos formuojamus pokyčius, išmanios logistikos ateitį ir duomenų apsaugos būtinybę. Pristatytos šiandienos realijos ir ateities scenarijai išryškino būtinybę jau šiandien suvienyti jėgas ir veikti visiems siekiant vieno tikslo – konkurencingos ir vieningos Europos.

Plačiau.

K. Swabo knyga – revoliucijos „Pramonė 4.0“ kompasas

Neseniai Lietuvoje viešėjęs ir „Metų ekonomikos forume“ dalyvavęs Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas profesorius Klausas Schwabas pristatė savo jau bestseleriu tapusios knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ lietuviškąjį leidimą. Šią knygą rekomenduojame perskaityti ne tik inžinerinės pramonės atstovams, bet visiems, kurie neabejingi pasaulio progresui.  

Savo knygoje K. Schwabas  nagrinėja esminius naujosios technologijos revoliucijos požymius, atskleidžia jos kuriamas galimybes ir dilemas. Autorius apibrėžia, kaip naujos bendradarbiavimo ir valdymo formos, grindžiamos teigiamu ir visuotiniu požiūriu, gali pakreipti ketvirtosios pramonės revoliucijos procesus visų labui. Pasak profesoriaus, visi kartu prisiimdami atsakomybę už ateitį, kurioje inovacijos ir technologijos tarnaus žmonėms, galėsime pakelti žmoniją į naują moralinės sąmonės lygį.

Jau knygynuose!
Dar kartą dėkojame partneriams ir rėmėjams!

Kaip atsidurti „Pramonės 4.0“ priekyje

Tyrimai atskleidžia, kad mažiausiai pusė Lietuvos gamybos įmonių sunkiai suvokia, kas slypi po terminu „Pramonė 4.0“. Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės narys, interviu „Verslo žinioms“ nurodo konkrečius „Pramonės 4.0“ žingsnius, nuo ko derėtų įmonėms pradėti, į ką kreiptis konsultacijų ir kokios paramos jos galėtų gauti.

Nedidelė tradicinės pramonės įmonė, tarkime, plastiko gamintoja iš Pakruojo, mano, kad jai reikia pradėti diegti skaitmenines technologijas. Koks turėtų būti pirmasis žingsnis? Ar yra įsteigta institucija, į kurią ji galėtų kreiptis?

Pirmas žingsnis, kurį gali padaryti ši įmonė, – kreiptis į Lietuvos inžinerinės pramonės asociaciją „Linpra“ arba į išmaniosios gamybos kompetencijų centrą VšĮ „Intechcentras“. „Intechcentro“ ekspertai įvertins įmonės pasirengimą skaitmeninėms transformacijoms. Po technologinio audito, kurį gali atlikti tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai, įmonė sužinos, kiek ji yra pasirengusi skaitmeninimui.

Vėliau su įmone yra parengiamas skaitmeninimo planas, dar vėliau – detalus įmonės ar jos procesų pertvarkymo projektas. Jo apimtis priklausys nuo įmonės technologinės brandos ir užsibrėžtų tikslų. Be to, „Intechcentras“ gali pasiūlyti ir mokymus, kurių metu besikreipiančių įmonių darbuotojams būtų suteikiama žinių ir gebėjimų, kaip vertinti įmonės technologinį pasirengimą.

Kad menama Pakruojo plastiko gamintoja galėtų įsidiegti skaitmenines technologijas, jai reikia naujų įrenginių. Kokie finansavimo šaltiniai jai prieinami šiuo metu ir ateityje?

Skaitmeninių technologijų diegimui finansuoti yra išties nemažai priemonių: „Regio Invest LT+“, „DPT Pramonei LT+“, „E-verslas LT“, „Ekoinovacijos LT“, „Intelektas LT“, „Procesas LT“. Be to, rengiama tik pramonės skaitmeninimo procesams finansuoti skirta priemonė „Pramonės skaitmenizavimas LT“.

Ar turite žinių, kiek iš viso ES pinigų Ūkio ministerija 2018–2020 m. laikotarpiu planuoja nukreipti „Pramonės 4.0“ reikmėms?

„Pramonės 4.0“ komisijoje buvo siūlymų skirti apie 38 mln. Eur ES investicijų pagal naujai kuriamą priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“. Tai reiškia, kad dar tokią pat investicijų sumą, įgyvendinant projektus, pritrauktų privačios verslo įmonės.

Tarkime, įmonė gavo ES pinigų, nusipirko technologiškai naujesnių įrenginių – į ką jai kreiptis konsultacijos dėl skaitmeninimo paslaugų? Ar ji gali tikėtis nemokamų konsultacijų?

Tokias konsultacijas teikia ir skaitmenizuotos technologinės įrangos gamintojai ar pardavėjai. Jeigu tokių paslaugų įmonė iš tiekėjo visgi negauna, dėl skaitmeninimo srities konsultacijų pramonės įmonės gali kreiptis į „Linprą“ ar „Intechcentrą“. Kiekvienu atveju konsultacijų kaina gali būti skirtinga, tačiau nemokamai jos neteikiamos. Nemokamai asociacija „Linpra“ konsultuoja tik asociacijos narius. Kitoms bendrovėms, priklausomai nuo poreikio ir paslaugų apimties, bus pasiūlytas sprendimas.

O jei ir šių šaltinių negana, tuomet konsultacijų gali suteikti mūsų technologijų centro partneriai, skaitmeninimo paslaugas teikiančios įmonės, tokios kaip „Baltec CNC Technologies“, „Progresyvūs verslo sprendimai“, „Aedilis“, „Elinta“, „Arginta Engineering“, 3D PRO ir kitos.

Gamyba suskaitmeninta, pradėti kaupti duomenys. Kuo švietimo sistema prisidės, kad į šią įmonę ateitų parengti specialistai? Ar kokie nors žingsniai žengiami, ar specialistų rengimas vis dar nustumtas į antrą planą?

Ūkio ministerija, suprasdama, kad skaitmeninimas itin aktualus įmonėms, yra parengusi porą priemonių, skirtų darbuotojų kvalifikacijai kelti, tai „Pameistrystė LT“, „Kompetencijos LT“. Šiomis priemonėmis jau naudojasi daugiau nei 120 Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių. Tačiau vien šių iniciatyvų nepakanka. Labai laukiame priemonės „Kompetencijų vaučeris“.

„Linpros“ manymu, esminis dalykas, kurio reikia tolesniam proveržiui, – tai profesinio švietimo pertvarka ir su ja siejamų sektorinių profesinių kompetencijų centrų atsiradimas. Šiuo klausimu jau beveik metus kalbamės su Švietimo ir mokslo ministerija.

Mes galėtume dirbti su profesinėmis mokyklomis, rengiant mokymo standartus, įvertinant skaitmeninimo pramonėje galimybes, peržiūrint mokymo programas, mokymo turinį. „Linpra“ kvalifikacijos kėlimą ir darbuotojų perkvalifikavimą mato kaip prioritetinę veiklą.

Galbūt anksčiau surašyti klausimai verslui nėra labai aktualūs ir įmonių vadovai susitikimuose prašo atkreipti dėmesį į kitus dalykus. Jei taip, kokius?

Inžinerinės pramonės įmonių vadovams vis aktualesnės eksperimentavimo, inovacijų diegimo, prototipų kūrimo galimybės, o vėliau ir naujų produktų eksporto plėtros klausimai. Todėl Lietuvai svarbu steigti skaitmeninius inovacijų centrus, kuriuose būtų teikiamos šiuo metu trūkstamos paslaugos. Beje, tai numato ir Europos Komisijos plėtojama skaitmeninės transformacijos strategija, planuojanti kurti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) tinklą. Taip siekiama senosiose ES šalyse narėse sukurtas technologijas perkelti kuo arčiau visų ES šalių tradicinės pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Tam ketinama skirti net 55 mlrd. Eur ES lėšų per „Horizon 2020“ ir struktūrinių fondų programas.

Lietuvai svarbu nukreipti nepanaudotas ES struktūrinių fondų investicijas, padėti pramonės įmonėms pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis ir su pramone sukurti skaitmeninių inovacijų verslo paramos sistemą, skaitmeninių inovacijų centrų. Svarbu stiprinti šalies pramonę, nes būtent ji, o ne aukštųjų technologijų įmonės yra šalies ekonomikos lokomotyvas.

Lankotės įmonėse – ar yra tokių, kurioms iki skaitmeninės gamybos liko priimti tik keletą sprendimų, ar tokių įmonių vis dėlto Lietuvoje dar nėra?

Drąsiai galima sakyti, kad inžinerijos pramonėje jau yra įmonių, kurios eina lietuviškos ketvirtosios pramonės revoliucijos priekyje. Pažangiausiomis šioje srityje galime laikyti bendroves „Aedilis“, „Arginta Engineering“, „Kitron“, „Elinta“, „Frilux“, „Terekas“, 3D PRO, „Pakmarkas“, Vakarų laivų gamyklą, „Baltec CNC Technologies“, kai kurias baldų ir langų gamybos įmones. Šios įmonės yra labai daug nuveikusios gamybos skaitmeninimo srityje.

Gana daug įmonių supranta permainų būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kaip tai daryti, neturi tam pakankamai lėšų. Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien dokumentuose, mums reikia remti pramonės novatorius, lyderius, gebančius teikti paslaugas verslui, mokančius kalbėti mažų ir vidutinių įmonių kalba, suprasti jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius, kad būtų galima visoms įmonėms padėti persitvarkyti. Tokios pagalbos ašimi ir turėtų tapti skaitmeninių inovacijų centrai, kurių kūrimo koncepciją perdavėme Ūkio ministerijai.

Kaip Lietuvos pramonė atrodo „Pramonės 4.0“ kontekste, palyginti su Vokietijos, Lenkijos ar Latvijos ir Estijos pramonės įmonėmis?

Palyginti su Vokietijos pramonės įmonėmis, atrodome gana gerai. Esame pirmoji Baltijos šalis, turinti platformą „Pramonė 4.0“, kuri skirta šalies pramonės konkurencingumo ir skaitmeninimo klausimams spręsti. Kaip veržlios pramonės šalis sulaukiame daug dėmesio iš ES institucijų ir europinių verslo organizacijų – jos domisi, kiek esame pasirengę, atlieka mūsų įmonių auditus, kreipia dėmesį į technologinį pasirengimą.

Kas būtų šiuo metu svarbiausia, kad visi procesai vyktų kuo sparčiau ir sklandžiau?

Šiandien valstybei svarbiausia racionaliai planuoti likusias ES investicijas, konsoliduoti visas pramonės konkurencingumą didinančias skaitmeninimo iniciatyvas. Tai bendra tiek valstybės institucijų, tiek asocijuotų struktūrų, tiek atskirų įmonių pareiga. Svarbu, kad naujoji Ūkio ministerijos vadovybė tęstų pradėtas „Pramonės 4.0“ platformos veiklas ir priimtų reikalingus sprendimus dėl paramos skaitmeninių inovacijų centrams Lietuvoje. Verslas pasirengęs tam padėti.

Interviu „Verslo žiniose“.