Po rugpjūčio 22 d. vykusios spaudos konferencijos, kurioje Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė šių metų stojimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatus, atkreipiame dėmesį į akivaizdžiai matomus teigiamus pokyčius, kurių ilgą laiką trūko. Šiuos pokyčius nulėmė pirmą kartą vykęs centralizuotas mokinių priėmimas į profesinio mokymo mokyklas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti skirtą sistemą (LAMA BPO). Nuo pat pradžių tokiai LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytai priėmimo tvarkai pritarė ne visos profesinio mokymo srityje veikiančios šalys, tačiau šio sprendimo pirmuosius rezultatus po pirmojo priėmimo etapo jau galima apčiuopti ir įvertinti teigiamai. Savotiška technologinė revoliucija ir įvestas vieno langelio principas išryškino už profesinio mokymo širmos slypėjusias problemas.

Dėl profesinio mokymo stebėsenos nebuvimo sudėtinga lyginti šių metų skaičius su 2015 m. ir 2016 m. stojimo rezultatais, tačiau matome tendenciją, jog šiais metais stojančiųjų kreivė gerokai krenta žemyn. Tačiau tai pagaliau parodo Lietuvos profesinio mokymo sistemos skaidrėjimą, vertinant iki šiol profesinėse mokyklose realiai ir fiktyviai besimokiusiųjų moksleivių santykį. Ne kartą viešojoje erdvėje yra nuskambėjęs terminas „mirusios sielos“ – deja, tam tikras procentas moksleivių mokėsi fiktyviai – buvo įtraukti į sąrašus, nors niekada nesimokė ir neketino to daryti. Todėl Švietimo ir mokslo ministrės sprendimas reguliuoti priėmimo procesą pagaliau užtikrina skaidrumą: informacinėje sistemoje dabar matomi visi realūs mokiniai; visiems jiems sudaromos lygios teisės ir galimybės įstoti; užkertamas kelias fiktyvių moksleivių priėmimui. Tokiu būdu taupomos valstybės lėšos, o profesinio mokymo sistemos reguliavimas tampa efektyvesnis.

Ypač džiugina akivaizdžiai matomas pramonės sričiai priskiriamų specialybių (inžinerinių profesijų bei gamybos ir perdirbimo) populiarumas – jos šiais metais atsidūrė mokinių pasirinkimų sąrašo viršuje. Į populiariausių mokyklų penketuką patenka ir 2 LINPRA narės: Alytaus profesinio rengimo centras bei Kauno technikos profesinio mokymo centras. Pramonės kryptį renkasi 8396 moksleiviai, kas sudaro 26,43 proc. visų stojančiųjų pasirinkimų. Esame tikri, jog šį inžinerinių specialybių populiarumą nulėmė ir ilgametis kryptingas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos darbas jas populiarinant, tam kad progresuojanti pramonė dabar ir ateityje turėtų jai reikalingų kvalifikuotų darbuotojų visuose regionuose. Svarbu toliau skatinti profesinių mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir įsiklausymą į verslo poreikius, kad būtų tikslingiau atliepiami darbo rinkos poreikiai ir užtikrinamos darbo vietas maksimaliam skaičiui profesines specialybes įgijusių žmonių.

Po Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės spaudos konferencijos akivaizdu, kad pirmieji svarbūs žingsniai siekiant tobulinti profesinio mokymo sistemą jau yra žengti. LINPRA, siekdama ir toliau reikšmingai prisidėti prie profesinio mokymo kokybės gerinimo, aktyviai vysto kompetencijos centrų modelį ir pilotinį inžinerinės pramonės sektoriaus kompetencijų centro projektą. Panašu, kad tebesančios kitos įsisenėjusios problemos taip pat bus sprendžiamos iš esmės, siekiant modernizuoti profesinio mokymo įstaigų teikiamų mokymo paslaugų kokybę ir valdymą, pertvarkyti mokyklų tinklą. Toks Švietimo ir mokslo ministerijos ryžtas yra sveikintinas ne vien iš inžinerinės pramonės perspektyvų. Kuo skaidresnė sistema, tuo sveikiau visai visuomenei: besimokantiesiems, verslui ir valstybei.

Naujiena žiniasklaidoje.