Saugumas pramonės įmonėse – „Bio-Circle Balticum“ rekomendacijos

,

LINPRAnariai UAB „Bio-Circle Balticum“ teikia pažangius ir tvarius paviršių valymo sprendimus pramonės įmonėms (ir namams), kuria biologiškai aktyvias, saugias aplinkai, gamtai ir žmogui valymo priemones. Įmonė atkreipia dėmesį, kad valymas ir dezinfekcija nėra tas pats, ir pateikia profesionalias rekomendacijas.

Kas yra valymas?
Tai matomo purvo ir nematomų organinių medžiagų šalinimas.

Kas yra dezinfekcija?
Patogenų sunaikinimas, siekiant išvengti žmogaus užsikrėtimo.

Kodėl svarbu pirma valyti, o tik tada dezinfekuoti?
Jeigu purvas trukdo, dezinfekantai nepasiekia bakterijų.

Kas nutinka tik dezinfekuojant?
Dezinfekantų veiksmingumas sumažėja, nes per purvą nepakankamai efektyviai pasiekia bakterijas.

„Bio-Circle Balticum“ rekomenduoja:
VISŲ PIRMA, valykite: daugeliu atveju pakanka nuvalyti su valikliu, turinčiu paviršinio aktyvumo medžiagų. Riebalus šalinantys valikliai gali ištirpinti viruso apvalkalą (riebalo membraną) ir panaikinti koronavirusą. Tada dezinfekuokite (jei reikia): tose vietose, kur dirbama, pro kurias dažnai vaikštoma, tuos paviršius ir įrengimus, kurie nuolat liečiami. Patvirtinti dezinfekantai nužudo iki 99,999 % bakterijų, virusų, grybelių.

Ekspertines rekomendacijas apie valymo / dezinfekcijos svarbą ir skirtumus pateikia įmonės vyr. chemikas-technologas šiuose pristatymuose:

Apie valymą

Apie valymo produktus

 

Technorama 2020: apdovanoti inovatyviausi technologiniai sprendimai ir idėjos

,

Rugsėjo pabaigoje atidaryta pirmoji virtuali inovacijų paroda-konkursas „Technorama 2020“, ne tik stebina pačios parodų erdvės novatoriškumu ir interaktyvumu, tačiau ir darbų gausa: čia pristatoma beveik penkiasdešimt inovatyvių technologinių sprendimų iš įvairių mokslo sričių. Virtuali paroda ir šiuo metu pasiekiama adresu technorama.ktu.edu 

Dėl pandemijos iš pavasario į rudenį perkelta, ir 19-ąjį kartą surengta paroda duris inovacijų entuziastams atvėrė jau rugsėjo 25-ąją, tačiau patiems dalyviams svarbiausi momentai vyko praėjusią savaitę, kuomet iš investuotojų, visuomenininkų, verslininkų ir mokslo atstovų sudaryta komisija vertino ir rinko inovatyviausias, technologiškai sudėtingiausias ir didžiausią komercinį potencialą turinčias idėjas. Geriausiai įvertintos 9 komandos pasidalijo net 6800 eurų vertės piniginį prizą, įsteigtus grupės rėmėjų ir partnerių.

Pagrindinį prizą, kaip ir kasmet, įsteigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Rektorius (vertė 1500 eurų). Gausios komisijos balsai lėmė, kad šis prizas atiteko chemijos technologijų srityje pristatytam sprendimui, pavadinimu „2PACz“. KTU mokslininkų tandemo – Artiomo Magomedovo ir Ernesto Kasparavičiaus sukurta unikali medžiaga, kurią naudojant gamyboje, sukuriami padidinto efektyvumo saulės elementai. „Kuriamas produktas itin aktualus ir reikalingas šių dienų pasauliui: jis skatina rinktis atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją bei sukti link žaliosios ekonomikos kurso. Be to, apie didelį idėjos komercinį potencialą byloja ir jau sėkmingai žengti žingsniai link technologijos komercializavimo. Aktualus ir technologiškai unikalus darbas tikrai yra vertas pagrindinio prizo įvertinimo“,- jaunųjų mokslininkų pasiekimą komentavo KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius, vertinimo komisijos pirmininkas Leonas Balaševičius.

Plačiau apie kitus sprendimus ir apdovanojimus: KTU Startup Space.

 

Technologijų lyderiai suvienijo jėgas skaitmenizacijos proveržiui

,

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą, padėsiantį verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių.

Apie tai – taip pat ir „Verslo žiniose

Neišvengiama būtinybė

„Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus. Tai viena iš priežasčių, lemiančių, kad pas mus vidutinis darbo našumas dvigubai mažesnis nei lyderiaujančiose skaitmenizavimo srityse ES šalyse. Pagal žmonių pasirengimą naudoti technologijas smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio, užimdami 18 vietą ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse DESI. Jei nebus imtasi priemonių keisti situacijos, atotrūkis toliau sparčiai didės dėl nepakankamo pažangių technologijų naudojimo”, – teigė asociacijos INFOBALT skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė. 

Viešajame sektoriuje taip pat pastebimas nepakankamas technologijų išnaudojimas ir tą ypatingai išryškino COVID-19 krizė, parodžiusi sveikatos, švietimo, teismų ir kitų viešojo valdymo sričių spragas, susijusias su nuotolinių paslaugų teikimu, duomenų raštingumu priimant sprendimus. Menkas žmonių technologinis pasirengimas ir skaitmeniniai įgūdžiai kelia socialines grėsmes, nes automatizuojantis apie 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali išnykti.

Pasak R. Šatrovaitės-Bulbovienės, tendencijos Lietuvoje atspindi visos Europos Sąjungos skaitmeninės ekonomikos spragas – tik kas penkta ES įmonė yra skaitmenizuota, o elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas vidutiniškai siekia 50 proc. „Ir tai kelia esminę grėsmę ES pasauliniam konkurencingumui, lyginant su JAV ir Kinijos sparčia technologijų plėtra“, – pastebi ji.

Dėl to visose ES šalyse nuspręsta steigti  Europos skaitmeninių inovacijų centrus (ESIC) ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą keičiantis technologinėmis žiniomis ir kompetencijomis tarp šalių. Jų tikslas – padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

Jėgas vienija šalies lyderiai

Lietuvos pozicijas technologijų srityje pasiryžo stiprinti 16 organizacijų, susivienijusių į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC. Dauguma jų sudarė bendradarbiavimo sutartį.

Kaip sakė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas, konsorciumo nariai turi patirties skaitmenizavimo projektuose, dirbtinio intelekto technologijų plėtojimo srityje. „Skaitmenizacija savo apimtimi yra horizontali veikla, šiuo metu įtraukianti vis daugiau mūsų veiklos ir gyvenimo sričių. Džiugu, kad konsorciumo partneriai specializuojasi kibernetinės saugos,  daiktų interneto, debesų kompiuterijos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos įrenginių valdymo valdiklių ir vykdiklių technologijose, kurios bus taikomos ne tik pramonėje, bet ir švietime bei mūsų kasdienio gyvenimo sprendimuose“, – teigė jis.

Dėl suvienytų pajėgumų, sukurtų sinergijų, paslaugų ir kompetencijų Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC paslaugų spektras nuolat plėsis ir padengs visas skaitmenines technologijas, inovacijų paramos ir inovacijų konsultavimo paslaugas.

Nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms

Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC kelia tikslą reikšmingai prisidėti įgyvendinant „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019– 2030 m.“ tikslus sukurti naudą Lietuvos inovacijų ekosistemai, įmonėms bei viešojo sektoriaus subjektams.

Kaip pastebi vieno iš konsorciumo partnerių LINPRA direktorius Darius Lasionis, didžioji dalis Lietuvos pramonės įmonių yra mažos ir vidutinės. Jos susiduria su lėšų, specialistų bei kompetencijų trūkumu, todėl joms Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus ypač naudinga. „Atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės sukuria 20 proc. BVP, akivaizdžią naudą pajaus visa šalis“, – neabejoja D. Lasionis. 

Jis akcentavo, kad bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertinti jų našumą ir tik tada investuoti. 

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų.

Paslaugos teikiamos per „vieną langelį“

Verslui Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus patraukli tuo, kad įmonės gaus paslaugas maksimaliai paprastu būdu – „vieno langelio“ principu. Bendrovėms užteks pateikti paklausimus, o konsorciumas paskirstys juos savo nariams pagal kompetenciją.

Ketinama formuoti projektų komandas iš keleto skirtingų organizacijų ekspertų. Toks paslaugų teikimo principas galės maksimaliai atitikti galutinių vartotojų poreikius, bus kuriamos sinergijos tarp paslaugų teikėjų, o skaitmeninimo paslaugos teikiamos efektyviau ir operatyviau.

Konsorciumo mokslo ir studijų sparną sudaro Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Asociacijos ir verslo įmonės: asociacija INFOBALT, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Technologijų centras „Intechcentras“, UAB „Uosto verslo centras“, Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „Columbus Lietuva“, UAB „NRD CS“, UAB „Blue Bridge Code“. 

Tiekimo grandinių perkėlimas įstrigo

,

Gamybos procesų skaitmenizacija – vienas pagrindinių kriterijų tiekimo grandines besiruošiantiems diversifikuoti Vakarų Europos gamintojams renkantis partnerius. Kol pandemija riboja keliones ir sprendimus, verta atlikti namų darbus ir pasiruošti. Apie pramonės skaitmenizaciją, automatizavimą bus kalbama spalio 27 d. jau penktojoje Pramonė 4.0 konferencijoje.

Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Kol COVID-19 pandemija ribos keliones ir partneriai negalės atlikti auditų bei patikrinti Lietuvos įmonių patikimumo, masinio tiekimo grandinių perkėlimo nėra ko tikėtis. Bet ruoštis tam būtina.

Gamybininkai svarsto, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios į Lietuvos bendroves, trumpinant tiekimo grandines, galėjo būti perkelta užsakymų už kelias dešimtis milijonų. Bet tai eksportuojančiai pramonei tik lašas jūroje.

„Proveržis neįvyko, ir tam yra objektyvių priežasčių“, – sako Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys – kelionių ir susitikimų ribojimas. Be gyvo susitikimo, be auditavimo nuotoliniu būdu įtraukti į tiekimo grandinę naują tiekėją beveik neįmanoma. Dažniausiai užsakymus perkelia turimi partneriai, šie užsakymai nėra įspūdingi, o konkretūs atvejai konfidencialumo sumetimais neatskleidžiami.

„Susidomėjimas yra, tai faktas, tačiau keliavimo draudimai šiuo metu stabdo įmones. Jeigu šiandien nėra įmanoma patikimai pakeisti tiekėjo, tie, kas pavasarį turėjo problemų dėl gamybos Azijoje, aklai neperkels užsakymų į Lietuvos bendrovę, rizikuodami užbėgti nuo vilko ant meškos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Raimundas Gražys, plastikinių produktų UAB „Hoda“ vadovas, neslepia – įmonę audituoti norėtų ir vokiečiai, ir prancūzai, bet dėl ribojamų kelionių negali to padaryti.

„Be to, sunku būtų pasakyti, ar tai būtų tiekimo perkėlimas iš Azijos, ar šiaip naujų tiekėjų paieška“, – svarsto R. Gražys.

Tačiau jis patvirtina – jeigu pavyktų susitarti, tai būtų visai nauji užsakovai.

Gamyba turi išmokti „kalbėti“ 

T. Jaskelevičius prognozuoja, kad sprendimai dėl naujų tiekėjų bus priimti pasibaigus kelionių ribojimui, ir būtina tam ruoštis. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, visi procesai suskaitmeninti, bendrovė apsirūpinusi užsakymais iki metų pabaigos, o 2020 m. įmonei, planuojama, bus truputį geresni negu pernai.

„Siekiamybė – kad gamybos linijos realiuoju laiku „šnekėtųsi“ su tiekėjų sistemomis, „matytų“ jų atsargas ir galimybes jas patiekti. O kitoje pusėje į sistemas patektų duomenys apie atsargas parduotuvėse, sandėliuose, besikeičiančius klientų lūkesčius ir nuotaikas, išorės veiksnius, tokius kaip orų prognozės, infekcinių ligų protrūkiai, geopolitinės įtampos ir kiti duomenys, padedantys iš anksto nuspėti galimus tiekimo ar paklausos trikdžius ir tam pasiruošti“, – aiškina Dovydas Zinkevičius, „Infobalt“ asociacijos „Pramonės 4.0“ grupės vadovas ir verslo valdymo sprendimų UAB „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir aktyvesnis keitimasis duomenimis leidžia gamybos planavimo sistemai įvertinti tiekimo pajėgumus, atsargas ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmaujančiųjų spurtas

Remiantis „McKinsey“ duomenimis, 39% pramonės lyderių pasaulyje jau įdiegė vadinamuosius kontrolės centrus, kad galėtų centralizuotai stebėti visą tiekimo procesą. Maždaug ketvirtis įmonių diegia automatizacijos sprendimus, kad mažintų darbuotojų trūkumo, kilusio dėl koronaviruso, neigiamą poveikį veiklai.

Pasaulinė tyrimų ir konsultavimo kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2023 m. pusė pirmaujančių pasaulyje korporacijų bus investavusios į vienokį ar kitokį logistikos ir tiekimo stebėjimo realiuoju laiku sprendimą. Taip pat prognozuojamas ir dviženklis robotizuotų pristatymo vartotojams sistemų augimas.

Pasak Audronės Gurinskienės, Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovės, Vokietijos įmonės yra linkusios integruoti daugiau vietos tiekėjų į tiekimo grandinę arba sugrąžinti užsakymus atgal į Vokietiją ar Europos Sąjungą. Spartėjantis automatizavimas ir robotizavimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas, gamyba tampa konkurencinga.

„Vokietijos kompanijos iš potencialių partnerių tikisi didelio skaidrumo, skaitmenizuotų ir automatizuotų procesų, sandėlių ir tiekimo grandinių valdymo, užtikrintos prieigos prie šių resursų informacinių sistemų. Jų lūkestis – sudėlioti lanksčias tiekimo grandines, kurios galėtų dinamiškai ir greitai, per kelias valandas, reaguoti į pokyčius“, – atkreipia dėmesį A. Gurinskienė.

Lietuvos pramonės įmonių skaitmenizavimas, „Infobalt“ asociacijos „Pramonė 4.0“ grupės vadovo vertinimu, prilygsta ES vidurkiui, o įmonės aktyviai siekia išbandyti įvairias technologijas.

„Šalyje ir iki pandemijos turėjome gerą pasirengimą, tinkamą nusiteikimą – buvo siekiama kurti savo procesus, pasitikrinti ir išbandyti skirtingas technologijas. O karantinas dar suteikė labai stiprų impulsą adaptuoti skaitmenizacijos sprendimus pramonėje. Svarbu išlaikyti ir didinti šį tempą“, – pabrėžia D. Zinkevičius.

Mokytojų mokymai suteiks naują impulsą „SOLIDWORKS EDU“ projektui

Prieš dvejus metus Lietuvos mokykloms padovanojusi praktiškai neribotą prieigą prie „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinės įrangos, inovacijų bendrovė „IN RE“ parengė ir mokytojams siūlo trimačio parametrinio projektavimo pagrindų mokymus. Pirmieji jų įvyks per mokinių rudens atostogas spalio pabaigoje.

Registracija į mokymus nuotoliniu būdu nuo spalio mėn. 19 d. REGISTRUOTIS

Registracija į mokymus auditorijoje Vilniuje nuo spalio mėn. 26 d. REGISTRUOTIS

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU“ programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, 2018 m. Lietuvos švietimo sistemai padovanojo Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje. Kartu padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Kvalifikacijos kėlimo mokymai bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio rengimo centrų mokytojams ir dėstytojams suteiks žinių ir įgūdžių dirbti su inovatyviomis technologijomis, naudojant „SOLIDWORKS EDU“ akademinės programos rinkinius.

Mokymai bus rengiami Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (KPMPC) akreditavus 40-ties akademinių valandų trukmės mokymų programą ir sudarius bendradarbiavimo sutartį su „IN RE“. Bendradarbiavimo sutartis reikalinga, kai mokymus rengia ne pats KPMPC. Mokymus ves sertifikuoti, didelę patirtį turintys „IN RE“ specialistai.

Mokymai bus rengiami tiek specializuotose „IN RE” klasėse Vilniuje, Kaune, esant poreikiui  ir Klaipėdoje, bei nuotoliniu būdu. Mokymų pradžia nuotoliniu būdu – spalio 19 d., klasėse – spalio 26 dieną.

Pasak „IN RE“ mokymų organizatorės Evelinos Šiaulienės, kursų kaina galiausiai priklausys nuo dalyvių skaičiaus, ypač nuotolinėse grupėse. Tikėtina, kad kursai sudomins ne tik profesijų mokytojus iš profesinio rengimo centrų, bet ir vyresniųjų gimnazijos klasių technologijų ir fizikos mokytojus.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

“Pastaruoju metu matome akivaizdų pagreitį diegiant skaitmenines mokymo priemones. Jos svarbios sudarant galimybę mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu, o kartu – ir stiprinant inovatyvų STEAM krypties dalykų ugdymą. Todėl įmonės „IN RE” ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA iniciatyva padovanoti mokykloms „SOLIDWORKS” licencijas buvo laiku, o dabar tinkamu laiku pradedamas ir mokytojų mokymas,  kad būtų išnaudotas šios programinės įrangos potencialas”, – sako  Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.

„Džiugu, kad atsiranda tokių projektų, kaip ,,SOLIDWORKS EDU“, kurių metu mokytojai pažindinami su inovatyviomis technologijomis. Įgytos žinios ir įgūdžiai leis mokytojams efektyviau vykdyti ugdymo procesą ir padės tobulinti mokymo turinio vizualizavimo kokybę”, – sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Su „SOLIDWORKS“ – nuo mokyklos suolo iki darbo inžinieriumi

Programa “Trimačio parametrinio projektavimo pradmenys SOLIDWORKS aplinkoje” mokymų dalyviams suteiks bazines trimačio (3D) parametrinio projektavimo žinias ir formuos praktinius įgūdžius kurti detalių ir mazgų modelius bei jų brėžinius.

Mokymų dalyviai gaus išsamią mokomąją medžiagą, taip pat jiems bus teikiamos profesionalios konsultacijos, kaip sėkmingai taikyti gautas žinias mokymo procese ar iškilus papildomiems klausimams, toliau savarankiškai tobulinant turimas kompetencijas.

Trimačio modeliavimo priemonės įgalina spręsti matematikos/geometrijos, fizikos, dizaino ir kt. uždavinius. Mokiniai, susipažinę su trimačio modeliavimo priemonėmis, gali lengviau apsispręsti renkantis profesiją, sėkmingai įgytus įgūdžius pritaiko studijuodami kolegijose ir universitetuose, o vėliau ir profesinėje veikloje, nes trimatis parametrinis projektavimas yra naudojamas daugelyje šiuolaikinės inžinerijos sričių.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos naudoja daugiau kaip 1500 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ sprendimų.

Kaip viename „IN RE” rengtų seminarų yra sakęs technologijų vadovėlių bendraautorius Vytautas Narvilas, „SOLIDWORKS“ yra gyvenimas, kadangi tai yra reali programa, kadangi tai yra programa, su kuria tu gali susidurti mokykloje, gali susidurti universitete, tai yra programa, su kuria tu gali susidurti vėliau gyvenime, ji gali būti tavo karjeros dalis.“

Mokymai pakeis „YouTube”

Ligšioliniai „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos Lietuvoje rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su „SOLIDWORKS”, taip pat kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Profesinio rengimo centrai, jau anksčiau naudoję akademines „SOLIDWORKS” licencijas, sutvirtino savo inovacijų potencialą.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre „SOLIDWORKS“ programa naudojama mokant CNC staklių operatorius, projektuojant detales, planuojant mechaninį jų apdirbimą, taip pat detalės stiprumo skaičiavimui atlikti.

Pasak centro diretoriaus M. Černiaus, ši programa yra gera priemonė mokytojo pristatomų objektų vizualizavimui, kuriant patrauklų ir lengvai suprantamą mokymo turinį.

„SOLIDWORKS“ programa itin naudinga mokiniams ir jų bendrųjų gebėjimų lavinimui, kadangi yra labai vaizdi ir jos pagalba lengviau įgauti brėžinių skaitymo įgūdžius. Išmokus skaityti brėžinius, įgijus kitų profesinių žinių bei įvaldžius šią programą, galima kurti individualaus poreikio detales. Nubraižius jas „SOLIDWOKRS CAM“ aplinkoje, parengiame CNC programą ir pradedame detalės gaminimo procesą. Taigi, naudodami „SOLIDWORKS“ programą, mokome skaityti, braižyti brėžinius bei rašyti CNC programas”, – sako M. Černius.

„SOLIDWORKS EDU“ įsitvirtino ir keliasdešimties bendrojo ugdymo mokyklų pamokose ar būreliuose.

Tačiau iki šiol mokytojai buvo palikti likimo valiai ir informacijos turėjo ieškoti patys. Tiek pati „SOLIDWORKS Corporation“, tiek pasaulinė SOLIDWORKS bendruomenė daug žinių skleidžia per “YouTube” platformą.

Ta informacijos gausa džiaugiasi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Sergej Triškin, tačiau kartu laukia „klasikinių” mokymų, kad žinios būtų susistemintos.

Nuotoliniuose komerciniuose „SOLIDWORKS” mokymuose šiemet jau dalyvavo Utenos kolegijos dėstytojas Arūnas Pranaitis, dėstantis IT ir kompiuteriją.

„SOLIDWORKS” baziniuose mokymuose dalyvavau norėdamas įgyti darbo su šia priemone pradmenis. Turiu pasakyti, kad mokymai pranoko mano lūkesčius, nes nesitikėjau, kad bus pateikta tiek praktinių pavyzdžių ir užduočių, padėjusių susipažinti su „SOLIDWORKS” galimybėmis. Puikiai parengta medžiaga, profesionaliai pasirengę lektoriai, puikiai pateikę medžiagą nuotoliniu būdu, operatyviai sprendę iškilusias problemas bei atsakė į klausimus. Tai buvo labai naudingi mokymai, gautos žinios ir gebėjimai pasitarnaus studijų procese”, –  elektroniniame laiške rašo A. Pranaitis.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Lietuvoje kuriamas STEAM centrų tinklas

Visas straipsnis LRT.lt portale

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su daugiau kaip 20 organizacijų pasirašė bendradarbiavimo susitarimą plėtoti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) centrų tinklą. Tarp bendradarbiavimą patvirtinusių organizacijų – taip pat ir LINPRA.

Protokole susitariama didinti STEAM sričių specialistų pasiūlą darbo rinkoje, skatinti mokinius rinktis su STEAM kryptimis susijusias studijų ar mokymosi programas, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, stiprinti mokinių profesinį orientavimą STEAM srityse, didinti neformaliojo švietimo veiklų, susijusių su STEAM kryptimis, pasiūlą, populiarinti su STEAM susijusius mokslus ir iniciatyvas.

27 organizacijų pasirašytu protokolu įsipareigojama koordinuoti veiksmus, dalyvauti bendrose projektinėse iniciatyvose, programose, dalytis informacija, patirtimi, teikti metodinę pagalbą, konsultuoti, prisidėti prie STEAM centrų veiklos įgyvendinimo, taip pat ir finansiškai, skirti ekspertus, specialistus, mokslininkus ir kitus savo srities žinovus vizitams į STEAM centrus, kad jie pasidalytų savo profesine patirtimi ir žiniomis.

Bus prisidedama prie pedagogų rengimo, jiems suteikiamos praktikos galimybės organizacijose ir įmonėse. Mokiniams bus organizuojami karjeros ir profesinio orientavimo renginiai, mokiniai ir mokytojai galės apsilankyti įmonėse.

Bendradarbiavimo protokolą pasirašiusios šalys prisidės įvairiomis praktinėmis priemonėmis, reagentais ar įranga, reikalinga STEAM centrams. Įmonės bus skatinamos įsitraukti į bendradarbiavimą su konkrečiu regioniniu STEAM centru, remiantis STEAM centrams parengtu bendradarbiavimo modeliu.

Pasak ministerijos, 2021 metais Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje bus įkurti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2022–2023 metais atsiras metodiniai STEAM centrai.

STEAM centras – tai modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis.

Regioniniuose STEAM centruose steigiamos standartizuotos chemijos-biologijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-IT laboratorijos ir specializuotos laboratorijos. Standartizuotose laboratorijose mokiniai galės atlikti įvairius tiriamuosius darbus, taip pat ir tokius, kokius numato bendrosios ugdymo programos. Specializuotose laboratorijose bus galima atlikti tyrimus, susijusius su regiono specifika ir prioritetais.

Metodiniai centrai didmiesčiuose bus atviri Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokykloms ir teiks pagalbą regioniniams STEAM atviros prieigos centrams.

STEAM centruose mokiniai ne tik atliks laboratorinius darbus. Čia jie galės rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuosis mokytojai. Nacionaliniai metodiniai centrai regioniniams centrams ir mokykloms rengs priemonių paketus, pamokų modelius, nuotolinių mokymų medžiagą.

Regioniniams STEAM atviros prieigos centrams kurti skirti 3,5 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Savo lėšomis taip pat prisidės savivaldybės, mokslo įstaigos ir partneriai. Nacionaliniams metodiniams STEAM centrams įsteigti skiriama daugiau nei 5 mln. eurų.

Pasirašytu susitarimu bendradarbiauti įsipareigojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, „Ignitis grupė“, Alytaus, Marijampolės kolegijos, „INFOBALT“, Lietuvos atsakingo verslo, Lietuvos biotechnologų, Lietuvos chemijos pramonės įmonių, Lietuvos lazerių, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Kauno technologijos, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus universitetai, Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, „Nacionalinė moksleivių akademija“, Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras, Panevėžio, Telšių, Utenos švietimo centrai, VšĮ „eMundus“, Lietuvos Junior Achievement.

Ketinimų protokolą inicijavo programos „Kurk Lietuvai“ atstovai.