7-asis Kinijos – Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas

Lapkričio pabaigoje Budapešte, Vengrijoje vyksta 7-asis Kinijos – Vidurio bei Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas, kurio formate Kinijos Bankas („Bank of China“) organizuoja specializuotą renginį – smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonių kontaktų mainus (China-CEEC SME‘s Matchmaking Event). Kviečiame įmones dalyvauti ir užmegzti vertingus kontaktus.

Daugiau informacijos apie renginį ČIA.

DĖMESIO: susidarius didesnei vykstančiųjų grupei, planuojama organizuoti verslo misiją į Budapeštą.

Daugiau informacijos apie verslo misiją suteiks Jūratė Balytovienė, el. paštu jurate@lpk.lt.

Liuksemburgo verslo delegacijos vizitas

Spalio 25 – 27 d. Lietuvoje svečiuosis Liuksemburgo Didysis Kunigaikštis, kurį lydį verslininkų, plėtojančių veiklą logistikos, inovacijų, ICT bei FinTech srityse, delegacija. Kviečiame dalyvauti verslo forume ir B2B susitikimuose.

Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.

Registracija.

Lietuvos mokslininkai užpatentavo sistemą, kuri leidžia sumažinti šildymo ar šaldymo išlaidas mažiausiai 30 %

Lietuvos bendrovės „BOD group“ mokslininkai sukūrė ir įtraukė į Patentų registrą sistemą, kuri, įdarbinus saulės ir geoterminę energiją, leidžia vartotojams sutaupyti ne mažiau nei 30 procentų šilumos ar šaldymo kaštų. Technologija gali būti naudojama ne tik pramoniniuose statiniuose, bet ir A klasės daugiabučiuose, rašoma pranešime spaudai.

„Šį išradimą mes ir patys naudojame savo įmonės gamykloje, kurioje gaminame saulės baterijas. Technologija mums padeda efektyviai taupyti išlaidas, skirtas gamyklos pastatų šildymui ir vėsinimui“, – teigia „GBG Group“, kuriai priklauso „BOD Group“, valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

Įmonės inžinierių sukurta sistema padeda palaikyti stabilią pramoninių įrenginių temperatūrą, taupo energiją, išskiria mažiau anglies dvideginio į aplinką ir taip tausoja gamtą.

Anot „GBG Group“ valdybos pirmininko, atsinaujinančių išteklių energiją naudojanti technologija gali lemti nuo 3 iki 6 kartų mažesnes išlaidas pastato šildymui ir du-tris kartus mažiau kainuojantį šaldymą.

„Gamyklose veikiantys įrengimai skleidžia daug šilumos, kuri įprastu atveju tiesiog paleidžiama vėjais. Be to, šildymo ir šaldymo sistemos dažniausiai veikia atskirai viena nuo kitos, o dėl jų naudojamų skirtingų energijos šaltinių atsiranda didelės išlaidos. Mūsų mokslininkų sukurta sistema leidžia šildymo ir šaldymo režimams veikti tuo pat metu, o tai padeda smarkiai sumažinti kaštus“, – sako V.Janulevičius.

Pasak jo, „BOD group“ išradėjų technologija efektyviausiai gali būti naudojama pramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, gamyklose, tačiau sistemą galima diegti ir gyvenamuosiuose namuose.

„Ši sistema geriausiai gali veikti industriniuose objektuose, kadangi ten tinkamiausios sąlygos įdarbinti įrenginių skleidžiamą šilumą. Tačiau ši technologija gali būti įrengiama tiek bibliotekose, tiek prekybos centruose, tiek individualiuose namuose. Žiemos metu sistema naudoja geoterminę energiją šilumai palaikyti, o šaltuoju metų laiku ji gali vėsinti namus“, – teigia V.Janulevičius.

„BOD group“ išradimo patento komercinė vertė gali siekti apie 70 milijonų eurų.

Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu

Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu – 2017 m. spalio 28 – lapkričio 2 d. *

* Misijos data yra preliminari. Priklausomai nuo individualių įmonių interesų data gali būti koreguojama.

Š. m. spalio mėn. 30 – lapkričio 1 d. yra numatomas LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Jungtinius Arabų Emyratus kartu su verslo delegacija.

VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoja verslo atstovų dalyvavimą šioje misijoje ir kviečia įvairių sektorių Lietuvos įmones prisijungti.

  • pasiteiravimui 8 52121111 arba 8 62625278.
  • Registracija verslo misijoje ketinančioms dalyvauti įmonėms vyksta iki š.m. spalio 18 d.

Prelimanari verslo misijos programa:

  • Verslo forumas (forumo metu numatomi aukščiausių Lietuvos ir JAE pareigūnų, verslo struktūrų atstovų pasisakymai dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo perspektyvų, spręstinų klausimų dvišalių santykių plėtojimui ir skatinimui);
  • Lietuvos įmonių susitikimai su potencialiais partneriais Jungtiniuose Arabų Emyratuose (susitikimai organizuojami su UAB „Innoera group“ ir partnerių Dubajuje – „CITI X CONSULTANTS“ pagalba);
  • Susitikimai su Lietuvos diasporos Jungtiniuose Arabų Emyratuose atstovais;
  • Lankymasis parodoje „Gulfood manufacturing“, kuri vyks spalio 31 – lapkričio 2 d. Dubajuje. (http://www.gulfoodmanufacturing.com).

Dalyvavimo verslo misijoje kaina – 1416,82 EUR be PVM.

Įmonių dalyvavimas dalinai finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, iš Europos struktūrinių fondų lėšų, šiuo atveju iki 1416,82 Eur. PVM nėra finansuojamas projekte.

Projektas pagal priemonę „Naujos galimybės LT”, skirtas įmonių eksporto rinkų paieškai ir plėtrai. Priemonės apimtyje finansuojamos įmonės, vykstančios į verslo misijas. Finansavimą gali gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės su sąlyga, jog grupę turi sudaryti bent 5 atstovai iš vieno ekonomikos sektoriaus, tokiu atveju atsiranda galimybė finansuoti ir kitų ekonomikos sektorių atstovus.

Verslo misijoje dalyvausiančios įmonės pasirašys dalyvavimo verslo misijoje sutartį.

Dalyvavimui reikalingi dokumentai:

  • Metinės finansinės atskaitomybės dokumentai
  • Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracija (pateiksime
  • susidomėjusioms įmonėms)
  • Klausimynas (prisegtas)
  • Sutartis su pareiškėju dėl dalyvavimo projekte
  • Vienos įmonės“ deklaracija (pateiksime susidomėjusioms įmonėms)
  • Įsakymas dėl lėšų skyrimo

Dalyvavimo sąlygos:

  • Surinkus susidomėjusių verslininkų grupę bus suorganizuoti logistiniai sprendimai bei apgyvendinimas centralizuotai.
  • Kviečiame susidomėjusias įmones užpildyti prisegtą interesų anketą ir atsiųsti ją el. paštu projektai@lvk.lt bei prievelis@verslilietuva.lt.
  • Kitus dokumentus, kuriuos reikės užpildyti, pateiksime susidomėjusioms įmonėms.
  • pasiteiravimui 8 52121111 arba 8 62625278.
  • Registracija verslo misijoje ketinančioms dalyvauti įmonėms vyksta iki š.m. spalio 18 d.

Pagalba partnerių paieškai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtino įmonių dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programose skatinimo tvarkos aprašą, kuris padės įmonėms rengti tarptautinius projektus bei susirasti partnerius jiems įgyvendinti.

Pagal aprašą remiamas dalyvavimas tarptautiniuose informaciniuose ir partnerių paieškos renginiuose, projektų rengimo seminaruose, konsorciumų susitikimuose. Be to, įmonės galės organizuoti ir tarptautinių konsorciumų susitikimus Lietuvoje, skirtus parengti projektų paraiškas.

Atliekų sistemos griūtis atidedama

Aplinkos ministerija ketina spalį imtis žygių mažinti pakuočių, kurias įmonės naudoja savoms reikmėms, tvarkymo užduočių 2017–2018 m. Nes pakuočių tvarkymo sistemoje susidarė pavojinga padėtis – jei užduotys per artimiausius mėnesius nebus peržiūrėtos, gamintojams ir importuotojams pasibaigus šiems metams teks mokėti milijonus taršos mokesčio.

Į sunkią padėtį pakuočių tvarkymo organizacijas bei jų narius – gamintojus ir importuotojus – įstūmė netinkamai nustatytos atliekų tvarkymo užduotys 2017-iesiems. Lietuvoje kasmet į rinką išleidžiama per 350.000 pakuočių.

Pagal ES direktyvas, 60% į rinką išleistų pakuočių turi būti perdirbama arba paruošiama antriniam naudojimui – tuo turi pasirūpinti supakuotų prekių gamintojai ir importuotojai.

Bėdos prasidėjo, kai 2017 m. pradžioje šalia jau minėtos 60% užduoties įsigaliojo ir užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių – tai yra tokių, kurios susidaro pačiam gamintojui, bet nepasiekia parduotuvių lentynų ir vartotojų. Pavyzdžiui, įmonė importavo bananus dėžėmis iš užsienio, bananus pardavė, o dėžės liko įmonėje – tos dėžės yra savoms reikmėms naudojama pakuotė.

Įvedus užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms sunaudojamos pakuotės, bendroji užduotis – perdirbti 60% visų pakuočių – nebuvo proporcingai sumažinta. Taigi faktinė užduotis gamintojams ir importuotojams šiemet pakilo nuo 60 iki maždaug 80%.

Vos per vienus metus net 20% padidinti pakuočių atliekų surinkimą yra neįmanoma – jokia šalis tokių rezultatų per trumpą laiką pasiekti nepajėgi. Tad tapo aišku, kad jei užduotys nebus sumažintos, gamintojams už 2017 m. teks susimokėti didžiules sumas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, o pakuočių atliekų tvarkymo sistema ne juokais subraškės.

Politiko kaltinimai

Šią savaitę viešą pranešimą apie sudėtingą padėtį pakuočių fronte išplatino Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.

Pasak jo, rinkoje veikiančios kolektyviai pakuotes tvarkančios organizacijos rizikuoja bankrotu, nes neįvykdys Aplinkos ministerijos suformuluotų pakuočių sutvarkymo užduočių, o tada tektų mokėti 7–25 kartus didesnius, nei kainuotų atliekų tvarkymas, aplinkos taršos mokesčius.

„Gamintojai ir importuotojai gaus kone 15–20 mln. Eur netikėtą aplinkos taršos mokesčio sąskaitą“, – pranešime teigė p. Gentvilas.

Liberalas kaltino ministeriją, kad ši žlugdo pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, ir piktinosi, kad ši iki šiol nesiima pakuočių tvarkymo užduočių peržiūros.

Ministerija nustebusi

Dalius Krinickas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius, VŽ sako esąs nustebęs dėl p. Gentvilo kaltinimų.

„Tokius pareiškimus galbūt reikėtų suprasti kaip spaudimą, nes jie iškrinta iš konteksto – problema yra, bet ji jau sprendžiama, deramės su gamintojais ir importuotojais dėl užduočių pakeitimo. Be to, Seimo narys puikiai žino, kad užduotis mes nustatėme ne vienašališkai, o pritariant pakuočių tvarkymo organizacijoms, tik vėliau paaiškėjo, kad jas įgyvendinti sudėtinga“, – VŽ teigė p. Krinickas.

Ministerija ketina teikti Vyriausybei nutarimą, kuriuo bus sumažintos užduotys 2017 m. ir 2018 m.

Pasak p. Krinicko, svarstoma sumažinti savoms reik­mėms naudojamų pakuočių užduotį nuo dabartinių 100% iki 80–90%, nes iš perdirbėjų buvo gauta informacija, kad natūraliai perdirbimo procese susidaro nuostolis – netenkama iki 20% pakuotės. Pavyzdžiui, dalis popierinių pakuočių perdirbant susigadina dėl drėgmės ir pan., tad jų perdirbti perdirbėjas negali.

Diskusijos – spalį

„Taip pat svarstome galimybę diferencijuoti užduotį – kad atskira užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių galiotų tik tiems gamintojams, kurie patys individualiai organizuoja savo pakuočių tvarkymą, o tiems gamintojams, kurie patikėję pakuotes tvarkyti organizacijoms, tokios atskiros užduoties „savoms reikmėms“ nebeliktų – jiems galiotų tik bendra 60% užduotis“, – pasakoja jis.

Pasak p. Krinicko, diferenciacija reikalinga, nes per organizacijas atliekas tvarkantys gamintojai, kad įveiktų užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms naudojamos pakuotės, deklaruoja didžiąją dalį pakuočių kaip naudojamas savoms reikmėms ir dar papildomai užsako pakuočių per organizacijas, o tai gali sukelti pakuočių atliekų trūkumą rinkoje ir tampa neįmanoma sutvarkyti reikiamą pakuočių kiekį ir įvykdyti užduotis.

„Tačiau šiuo klausimu dar norime išgirsti ir sektoriaus dalyvių – ne tik gamintojų, importuotojų, bet ir perdirbėjų pozicijas. Turime dar kartą susėsti ir aptarti prieš teikiant Vyriausybei nutarimą dėl užduočių pakeitimo“, – sakė p. Krinickas.

Apsispręsti, kokios turi būti užduotys, ministerija ketina spalį.

Laikas spaudžia

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos tikisi, kad užduotys bus kuo greičiau peržiūrėtos.

Kęstutis Pocius, pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad problema yra didelė, įmonėms kilo grėsmė, kad teks mokėti dideles sumas už nesutvarkytas pakuotes.

„Tačiau, mano žiniomis, Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimą, pagelbėsiantį visai pakuotės atliekų sistemai, – ji planuoja pakeisti užduotis, tai leistų sistemai išgyventi“, – sako jis.

„Žaliojo taško“ nuomone, racionalu būtų savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį sumažinti iki 80%, o tvarkantiems atliekas per organizacijas tokios atskiros užduoties visai netaikyti – tik bendrą 60%.

„Pakuotės, kurios susidaro įmonėse, ir taip puikiai tvarkomos, nes tai vertingos antrinės žaliavos ir įmonės jas pardavusios gauna pajamų. Todėl kokia užduotis – 50 ar 100% – bus nustatyta dėl šių pakuočių, nesvarbu, nes jomis vis tiek pasirūpinama – tai pinigai. Didžiausia problema ir rūpestis – pakuotės, kurias žmonės išmeta į komunalinius konteinerius, joms tvarkyti ir reikia didžiausių pastangų“, – aiškina jis.

Ponas Pocius tikisi, kad 2017 m. ir 2018 m. užduotys bus pakoreguotos ilgai nedelsiant, nes jau dabar rinkoje yra kilęs didelis chaosas.

„O per kitus metus būtų galima išnagrinėti duomenis apie savoms reikmėms sunaudotas pakuotes – reikalavimas jas apskaityti atskirai įsigaliojo nuo šių metų – ir tada būtų galima apskaičiuoti, kokia užduotis yra racionali“, – kalba jis.

Straipsnis VERSLO ŽINIOSE.

Didžiausias Baltijos šalyse dokas pagaliau pasiekė kelionės tikslą

Įveikęs beveik 4000 jūrmylių (t.y. apie 7500 km), po beveik 14 parų trukusios kelionės iš Juodkalnijos, kurią vainikavo sudėtinga ir unikali, apie 9 valandas trukusi buksyravimo operacija, Panamax tipo laivų remontui skirtas, didžiausias Baltijos šalyse dokas, pagaliau pasiekė kelionės tikslą ir saugiai prišvartuotas „Vakarų Baltijos laivų statykloje“.

Šio doko įsigijimas yra ilgalaikės, net du dešimtmečius brandintos, AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupės strategijos dalis, kurios realizavimas tapo įmanomu pradėjus vykdyti Malkų įlankos rekonstrukcijos projektą. „Išsipildė ilgai brandinta svajonė, tapusi įmonės istorijos, menančios beveik 50-metį, dalimi“, – džiugiomis žiniomis dalinosi VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Šio doko įsigijimas, neabejotinai, taps didelių investicijų generatoriumi, atveriančiu galimybes kurti ne tik naujas darbo vietas, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai.

235 m ilgio ir 45 m pločio, 11.000 t sveriantis plaukiojantis milžinas buvo nupirktas iš bankrutavusios įmonės „Adriatic Shipyard Bijela“, įsikūrusios Juodkalnijoje. Siekiant doką parsigabenti į Klaipėdą, teko susidurti su nemenkais iššūkiais: tiek vykdant doko konvertacijos darbus, bankrutavusioje įmonėje, tiek ir nugalint Juodkalnijos biurokratinius formalumus, gaunant leidimus doko vilkimui, buksyravimui bei pačiai transportavimo operacijai.

Tačiau doko įsigijimas ir pargabenimas – tai tik nedidelė nuveiktų darbų, susijusių su Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektu, dalis. VLG įmonių grupės laukia dar nemaži iššūkiai – doko atstatymo ir modernizavimo darbai, paverčiant jį šiuolaikišku ir maksimaliai automatizuotu įrankiu, efektyviam, didelių apimčių laivų remonto darbų, įgyvendinimui. „Pradėjus operuoti šiuo doku, pereisime į visai kitą konkurencinį lygį. Turėsime galimybę konkuruoti su geriausiomis Vakarų Europos įmonėmis, didelių laivų remonto ir modernizavimo segmente. Todėl labai tikimės, kad Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija dės visas pastangas, kad doko pastatymui tinkama infrastruktūra būtų sukurta kiek įmanoma trumpiausiais terminais“, – ambicingų planų neslėpė p. A. Šileika.

Papildoma informacija:

Naująjį doką, Panamax tipo laivų remontui naudos AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmonė „Vakarų laivų remontas“. UAB „Vakarų laivų remontas“ yra viena iš trijų koncernui BLRT Grupp priklausančių laivų remonto įmonių. Kartu su „Tallinn Shipyard“ ir „Turku Repair Yard“ ši laivų remonto įmonių grupė tapo Baltijos jūros regiono lydere laivų remonto bei modernizacijos srityje. Visos trys laivų remonto įmonės šiuo metu operuoja vienu sausuoju doku ir 8 plaukiojančiais dokais. Naujas pirkinys tapo devintuoju ir didžiausiu doku.

Pajamas augina kelionės pas klientus

Solidžios investicijos į naują įrangą ir laboratoriją PET ruošinių UAB „Putokšnis“ leidžia tikėtis šiemet 25% didesnių pardavimo pajamų. Dviženklis pirmojo pusmečio augimas įrodė, kad tai įmanoma.

Pirmąjį pusmetį įmonės apyvarta išaugo 22%, iki 22 mln. Eur, o birželį buvo pasiektas rekordinis pardavimo rezultatas įmonės istorijoje. Siekiant tokių rezultatų, nuo 2015 m. su europine parama į naujos kartos gamybos įrangą investuota beveik 10 mln. Eur. Jau suplanuoti ir kitų metų pirkiniai.

„Nauja ruošinių liejimo mašina pajėgia per metus pagaminti apie 300-350 mln. ruošinių, kai visas įmonės gamybos pajėgumas siekia 1,2 mlrd. Per šiuos metus tikimės padidinti ruošinių skaičių iki 1,5 mlrd. vienetų. Investicija į naujausią įrangą buvo planuota kelerius metus ir paremta klientų poreikiais – maža talpa ir lengvas buteliukas“, – aiškina Dovydas Stulpinas, UAB „Putokšnis“ valdybos narys ir pardavimo vadovas.

Anot jo, vartotojų įpročiai keičiasi: pietinėje Europos dalyje seniai įprasta gatvėse matyti žmones su nedideliais vandens buteliukais rankose, tokį įprotį pamažu perima ir Vidurio bei Rytų Europos gyventojai. Trumpo vartojimo, kai išgeri vandenį ir buteliuką priduodi įsigydamas naują, augimas yra juntamas.

Beje, pasak p. Stulpino, daugelis laukia, kada depozito sistemą estų ir lietuvių pavyzdžiu įsives Lenkija. Tai duotų postūmį rinkai ir atvertų platesnes galimybes geriau panaudoti antrinę žaliavą.

Lenkijoje „Putokšnis“ realizuoja maždaug 15% gaminių ir mano, kad galimybės dar toli gražu neišnaudotos. „Putokšnio“ ruošiniai daugiausia tiekiami vandens ir gaiviųjų gėrimų gamintojams, o pagrindinė eksporto rinka, į kurią iškeliauja apie 45% visos produkcijos, – Vokietija.


Apie tendencijas iš klientų

Orientuodamasi į klientų poreikį rugsėjį PET ruošinių gamintoja atidaro ir nuosavą laboratoriją. Ponas Stulpinas patikina, kad į ją jau gabenama pati pažangiausia įranga, kuri padės užtikrinti žaliavos ir gaminių kokybę, atlikti įvairiausius bandymus. To reikalauja didieji produkcijos pirkėjai – tarptautinės korporacijos.

Kad galėtų kuo geriau pažinti pirkėjus, sužinoti, ko jiems trūksta, ko jie pageidautų ir kur link krypsta vartojimas, „Putokšnio“ pardavimo vadybininkai nuolat keliauja. Sprendimas kuo dažniau lankytis pas klientus, anot p. Stulpino, duoda vaisių – tai rodo ir pajamų augimas.
Bendravimas išryškina naujausias tendencijas ir leidžia planuoti ateitį. Juolab kad rinkoje vyksta ryški koncentracija. Pavyzdžiui, viena didžiausių PET ruošinių gamintojų pasaulyje Austrijos „Alpra“ birželį nusipirko italų „Propack Srl“ ir JAV įmonę „Gehl Food“, vasarį įsigijo rumunų „Star East Pet“ ir šiuo metu veikia 43 šalyse, turi 160 gamyklų ir tiekia plastiko pakuotes gėrimų, maisto, kosmetikos ir buitinės chemijos pramonei. Panašių koncentracijos pavyzdžių yra daugiau.

Tačiau, pasak p. Stulpino, pirkėjai nenori tapti priklausomi nuo vieno tiekėjo ir neretai turi jų po 2-3 ar daugiau. Tai leidžia išlikti ir smulkesniems žaidėjams.

„Klientai vertina galimybę pasiūlyti jiems įvairų asortimentą, ir dabar mes tai galime. Nors vyraujanti tendencija yra mažesnis plastiko kiekis pakuotėje, vieni klientai staigiai stengiasi pereiti prie tokios pakuotės, kiti – nuosekliai. Klientai nori, kad tiekėjas jiems galėtų pasiūlyti visą portfelį gaminių – nuo lengviausių iki sunkiausių, kad turėtų galimybę rinktis“, – teigia pardavimo vadovas.
• Didesnio pelno priežastis – aktyvus dėmesys aplinkai
• „Terekas“ su prigijusiu verslo modeliu žengia į Daniją
• „Putokšnis“: valdymo pertvarkos pasiteisina

Neatsisako ir butelių

Šie metai įmonei išskirtiniai ir tuo, kad iš dviejų vietų Šiaulių mieste persikelta į vieną gamyklą. Sezono pikui buvo pasigaminta daugiau ruošinių atsargų, kurios jau baigiamos realizuoti. Nors Baltijos šalyse pusė vasaros buvo vėsi, kai kuriuos Vokietijos regionus alino karštis, o tokiu oru vandens ir gaiviųjų gėrimų nuperkama daugiau.

Apie dešimtadalį „Putokšnio“ apyvartos sudaro buteliai, ir šis verslas, anot p. Stulpino, taip pat svarbus, nors iki šiol jam nebuvo skiriama dėmesio. Pavyzdžiui, neseniai buvo pasirašyta sutartis su vienu Islandijos užsakovu – į plastiko buteliukus bus pilstoma degtinė. Greta senų užsakovų atsiranda ir naujų klientų iš Skandinavijos.

„Turime pajėgumų, turime naują pūtimo mašiną ir šiam verslui taip pat numatome augimą. Tai – pranašumas, kai pagaminęs bandomąjį ruošinį gali čia pat jį išpūsti ir parodyti klientui. Žinoma, tai dažniausiai būna nišiniai, išskirtiniai projektai“, – pabrėžia pardavimo vadovas.
Bendrovės konkurencingumą didins ir atsinaujinančios energijos panaudojimas – ant bendrovės stogo įrengiama saulės jėgainė sumažins elektros energijos savikainą. Skaičiuojama, kad saulės jėgainė leistų sutaupyti iki dešimtadalio įmonės sunaudojamos energijos – per metus įmonė sunaudoja 23,2 mln. kWh elektros.

Plačiau „Verslo žiniose“.