Devyni pramonės mėnesiai: impulsą davė atsigavęs eksportas

14,5 mlrd. Eur pardavimo pajamos ir 909 mln. Eur ikimokestinis pelnas – tokius 9 šių metų mėnesių apdirbamosios gamybos duomenis pateikia Statistikos departamentas. O pelnas buvo beveik toks pat, kaip sudėjus 2011 ir 2012 m. Analitikų teigimu, toks rezultatas pasiektas didinant eksportą.

„Lyginant trijų ketvirčių 2016 ir 2017 m. duomenis, stebimas įspūdingas 16 % metinis augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje. Turint mintyje, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius yra orientuotas į eksportą, sektoriaus pardavimo pajamų pokyčius būtų galima palyginti su lietuviškos kilmės prekių eksporto pokyčiais atitinkamu laikotarpiu. Per šių metų devynis mėnesius apdirbamosios gamybos pardavimo pajamos augo 16 % ir vos pusantro procentinio punkto lenkia lietuviškos kilmės prekių eksporto metinį didėjimą tuo pačiu laikotarpiu, kuris siekė 14,6%. Tai yra įspūdingą apdirbamosios gamybos pardavimo pajamų augimą atspindi ir eksporto statistika“, – atkreipia dėmesį Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pabrėžia: apdirbamoji gamyba Lietuvoje – vienas stabiliausių sektorių, kurio produkcijos augimas pastaraisiais iššūkių kupinais metais išliko tvarus. Impulsu pramonės rezultatams tapo eksporto rinkų atsigavimas, nes šis ūkio sektorius eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos.

„Kad šie metai apdirbamajai pramonei sėkmingi, matome iš to, kad išaugo šios veiklos bendrasis pelnas. Vadinasi, nors, palyginti su pernai, kilo tiek darbo kaštai, tiek atsitiesė pagrindinių žaliavų kainos, gamybos įmonės sugebėjo iš pagrindinės veiklos auginti pelną. Tačiau galutinis finansinis rezultatas šiemet, palyginti su pernai, 7,6 % kuklesnis dėl smarkiai išaugusių veiklos ir ypač bendrųjų ir administracinių sąnaudų. Prie padidėjusios šio tipo sąnaudų naštos gerokai prisidėjo ir atlyginimų kėlimas kvalifikuotiems valdymo ir administracijos darbuotojams“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Prasčiau bendrasis rezultatas, anot jos, atrodo ir dėl netiesioginės veiklos rezultatų – nuostolinga daugeliui pramonės šakų buvo finansų ir investicinė veikla, nors pernai ji davė pelno.

Rezultatus iškreipė gėrimų pramonė

Apdirbamosios gamybos pelno mažėjimas 7,6 %, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kelia nerimą ir p. Ivanovui.

„Tačiau reikėtų vertinti ir tai, kad apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos atitinkamu laikotarpiu per metus išaugo 15,6 %, o tai turėjo įtakos finansinės bei investicinės veiklos rezultatams ir mažino pelno rodiklius“, – primena „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Kai kurių sektorių veiklos rezultatai suprastėjo ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų pramonės „MV Group Production“ 2016 m. nurodė uždirbusi 90 mln. Eur grynojo pelno. Vėliau patikslinta, kad pelnas „popierinis“, susijęs su turto perkainojimu, formuojant turto valdymo įmonę. Tai iškreipė visos apdirbamosios pramonės pelno rezultatą.

„Luminor“ vyriausioji analitikė, panagrinėjusi nemetalo mineralinių produktų pramonės pelno (nuostolio) ataskaitos eilutes, sako, kad atsigavusios statybos įpūtė aktyvumo ir šiai pramonės šakai: bendrasis pelnas augo 17 %. Tiesa, ikimokestinio pelno rezultatai prastesni, o jiems įtakos galėjo turėti išaugusios netiesioginės veiklos sąnaudos.

„Įmonės patiria daugiau išlaidų, nes daugelis paslaugų pabrango, smarkiai yra padidėjęs gamtos išteklių mokestis, sparčiai kilo darbo užmokestis, todėl statybinių medžiagų gamintojų kaštai išaugo. Ir ta tendencija tęsis toliau – jau dabar matome, kaip kyla kainos. O dėl aštrios konkurencijos gamintojai statybinių medžiagų kainų didinti negali“, – aiškina Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas rodo santūrų optimizmą: apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė ketvirtąjį ketvirtį siekia 60 punktų ir 10 punktų viršija kritinę 50 punktų ribą.

Šaltinis: Verslo žinios.

Pardavimo pajamos 2016 m. mln. Eur Pardavimo pajamos 2017 m., mln. Eur Pokytis, % Pelnas (nuostoliai) 2016 . mln. Eur Pelnas (nuostoliai) 2017 m. mln. Eur Pokytis, %
Apdirbamoji gamyba 12.498,769 14.501,119 16,0 982,953 908,612 -7,6%
Maisto produktų gamyba 2.345,019 2.575,728 9,8 114,428 88,450 -22,7%
Gėrimų gamyba 390,192 362,557 -7,1 111,987 19,936 -82,2%
Tekstilės gaminių gamyba 264,320 296,050 12,0 20,947 17,470 -16,6%
Drabužių siuvimas (gamyba) 287,521 306,650 6,7 16092 19,834 23,3%
Odos ir odos dirbinių gamyba 16,179 16,756 3,6 -0,421 0,424 200,7%
Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 808,263 912,269 12,9 24,743 30,835 24,6%
Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 329,718 410,384 24,5 29,185 28,586 -2,1%
Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 142,807 144,043 0,9 8,086 5,582 -31,0%
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 1.299,867 1.460,586 12,4 111,306 108,788 -2,3%
Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 178,952 141,829 -20,7 72,589 21,741 -70,0%
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 669,818 797,684 19,1 53,663 46,426 -13,5%
Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 384,704 417,277 8,5 32,151 22,569 -29,8%
Pagrindinių metalų gamyba 37,415 50,524 35,0 -0,126 -0,309 -145,2%
Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 512,053 655,749 28,1 58,061 38,920 -33,0%
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 207,119 277,996 34,2 22,562 42,290 87,4%
Elektros įrangos gamyba 213,890 277,920 29,9 15,332 23,764 55,0%
Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 291,870 376,137 28,9 21,528 33,736 56,7%
Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 222,547 254,350 14,3 21,493 36,450 69,6%
Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 68,781 90,098 31,0 1,520 2,460 61,8%
Baldų gamyba 1.019,398 1.150,956 12,9 64,714 93,735 44,8%
Kita gamyba 173,337 182,053 5,0 9,792 12,994 32,7%
Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 313,508 315,070 0,5 15,012 15,855

5,6%

 

Praplėstas priemonės „Kompetencijų vaučeris“ mokymo teikėjų ir programų sąrašas

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017 m. kovo 17 d. paskelbė Europos socialinio fondo finansuojamos priemonės Nr. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“ kvietimą. Pagal šią priemonę remiami mokymai įmonėms, taikant „kompetencijų vaučerio“ sistemą, skirtą kvalifikacijos tobulinimo ir kompetentingumo plėtros galimybių prieinamumui įmonių darbuotojams didinti. Įmonės gali kreiptis dėl mokymo paslaugų darbuotojams į mokymo įstaigas, kurios yra įtrauktos į Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą, administruojamą VšĮ „Versli Lietuva“.

Į mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą iki 2017 m. lapkričio 2 dienos buvo įtraukiamos tik tos mokymo įstaigos, kurios turi valstybės pasitikėjimą – turinčios teisę vykdyti ne mažiau kaip penkias akredituotas aukštojo mokslo studijų programas arba licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą pagal ne mažiau kaip penkias kvalifikaciją suteikiančias formalaus profesinio mokymo programas. Iš tokius reikalavimus atitinkančių mokymo įstaigų šiuo metu į Sąrašą yra įtraukta 50 mokymo įstaigų.

Siekiant palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti priemonės „Kompetencijų vaučeris“ lankstumą, buvo esmingai praplėstos mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo galimybės.

Nuo šiol mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Taip pat priemonės „Kompetencijų vaučeris“ mokymo paslaugų teikėjais gali tapti įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.

Priemonę „Kompetencijų vaučeris“ pradėjus įgyvendinti pagal De minimis reglamentą, atsirado galimybė įtraukti į Sąrašą ir remti ypač paklausius tarp darbdavių mokymus, kurie nebuvo leidžiami iki 2017 m. lapkričio 2 dienos: susijusius su pavojingais darbais ir pavojingais įrenginiais, taip pat su trūkstamomis Lietuvoje tiek aukštos, tiek vidutinės kvalifikacijos profesijomis bei užsienio kalbų, finansų valdymo, eksporto ir kitus mokymus.

Mokymo programų sąrašas yra atviras, jame neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per trumpą laiką galės būti įtraukta į sąrašą.

Patrauklesnės tapo minėtos priemonės mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Sąrašas, kurį administruoja viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, pateikiamas ČIA. Sąrašas yra nuolat papildomas ir į jį įtraukiami nauji reikalavimus atitinkantys mokymo paslaugų teikėjai ir mokymo programos.

Naudokime atsakingai!

BBC paskelbė nerimą keliančios plastiko gamybos ir jo vartojimo statistikos. Ne paslaptis, kad pasaulio jūros ir vandenynai kenčia nuo išmetamo plastiko – milijonai tonų nusėda kasmet, žalodami visą ekosistemą. Vienas iš plastiko privalumų – ilgaamžiškumas, tampa didele grėsme Žemei. Plastiko gaminiai egzistuoja vos 60–70 metų, ir šių gaminių kiekis šiandien jau siekia 8,3 milijardo tonų. Iš šio kiekio 6,3 milijardo tonų virsta atliekomis, ir tik 9 proc. yra perdirbama. Kiekvieną minutę nuperkamas 1 milijonas plastikinių butelių, mažiau negu pusė jų yra perdirbama, ir tik 7 proc. panaudojami naujų butelių gamybai. Daugiau statistikos – BBC apžvalgoje.

 

AB „Vakarų laivų gamykla“ įsigijo norvegų įmonę

Šių metų lapkričio mėnesį AB „Vakarų laivų gamykla“ pasirašė sutartį dėl Norvegijos inžinerinių projektų valdymo įmonės Marine Technology AS 100 % akcijų paketo įsigijimo.

Marine Technology AS, įkurta 1994 metais, specializuojasi naftos ir dujų gavybos bei atsinaujinančios energetikos sektoriuose naudojamos inžinerinės įrangos gamybos projektų valdyme ir šiandien yra pagrindinis aukštos įtampos ofšorinių kabelių transportavimo įrangos (angl. cable handling equipment) tiekėjas visame pasaulyje. Ši įmonė gali pasiūlyti nuo koncepcijos sukūrimo iki gamybos bei įrengimo apimantį paslaugų spektrą (EPCI).

„Marine Technology AS įsigijimas priartina mus prie strateginio tikslo įgyvendinimo – galimybės apimti visą (produkto ar paslaugos) vertės kūrimo grandinę, didinant mūsų veiklos pridėtinę vertę bei stiprinant pozicijas rinkoje“, – įsigijimo priežastis komentavo AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Numatoma, kad Marine Technology AS tęs veiklą naftos ir dujų gavybos, atsinaujinančios energetikos, ofšoro ir jūrinių technologijų gamybos srityje. Ši kompanija sustiprins BLRT Grupp pozicijas, atstovaudama koncerno ir AB “Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės interesus Norvegijoje, siekiant lyderystės įtvirtinimo, didinant įtaką bei rinkos dalį.

Savo ruožtu, p. Kjell Ragnar Mork džiaugėsi prieš beveik ketvirtį amžiaus įsteigtą įmonę perdavęs į savo srities profesionalų rankas. „Mūsų santykiai su „Vakarų laivų gamyklos“ žmonėmis nuo pirmos bendradarbiavimo dienos buvo puikūs. Žinoma, buvo visko, kol išmokome kartu dirbti ir gaminti visus reikiamus standartus atitinkančius produktus. Tačiau 12 metų trukusios partnerystės rezultatas puikus, „Vakarų konstrukcijose“ pagaminta aukštos įtampos ofšorinių kabelių transportavimo įranga (angl. cable handling equipment) pasklido po visą pasaulį, tokiems pasaulinio masto lyderiams kaip Aker Solutions, TechnipFMC, NOV, BP ir pan. Esu ramus ir tikiu, kad Marine Technology laukia puiki ateitis“, – savo sprendimą parduoti kompaniją komentavo p. Kjell Ragnar Mork.

Lietuvos ir Turkijos forumas: įmonės kviečiamos į verslo misiją

Gruodžio 4-5 d. Turkijoje planuojamas renginys-forumas, Lietuvos ir Turkijos įmonių kontaktų mainai. Lietuvos įmonės kviečiamos užsiregistruoti ir dalyvauti verslo misijoje.

Renginyje dalyvaus atstovai iš daugiau nei 10 Turkijos kompanijų, kurie ieško partnerių tarptautiniams R&D projektams, įgyvendinamiems pagal ES programas: Horizon 2020, Eureka, Eurostars, ECSEL JU, The SME Instrument. Pagrindinis tikslas – stiprinti abiejų šalių verslo santykius ir realizuoti apie 20 projektų.

Plačiau – renginio interneto svetainėje.

Data: 2017 m. gruodžio 4-5 d.
Vieta: Turkija
Registracija 
Kontaktai: daiva.kersiene@mita.lt 

————————————————————–

PRIMENAME! MITA suteikia finansavimo galimybę partnerių paieškai. Dar galite teikti paraiškas! 

Įmonės kviečiamos pasinaudoti galimybe gauti finansavimą partnerių paieškos misijai. Užpildykite paraišką ir pateikite ją MITAi.

PLAČIAU.

 

„Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės posėdis

2017 m. lapkričio 17 d. 10 val. Ūkio ministerijoje įvyks Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės posėdis. Posėdžio metu numatyta pasitvirtinti Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės darbo reglamentą, aptarti teminių darbo grupių sudėtį, pristatyti teminių darbo grupių vadovų siūlymus. LINPRA direktorius Gintaras Vilda pristatys „Pramonė 4.0“ veiklos planavimo galimybes ir viziją. Po pristatymo bus aptariamas „Pramonė 4.0“ strateginis veiklos planas.

KPMPC kviečia į tęstinio profesinio mokymo verslo forumą

Šių metų lapkričio 20 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) kviečia dalyvauti tęstinio profesinio mokymo – verslo forume, kuris skirtas aptarti tęstinio profesinio mokymo situaciją, kylančius iššūkius ir numatyti būdus tęstinio profesinio mokymo kokybei ir atitikčiai verslo poreikiams gerinti. Planuojama, kad renginyje dalyvaus ministerijų, valstybės institucijų, socialinių partnerių ir darbdavių, teritorinių darbo biržų bei tęstinio profesinio mokymo teikėjų atstovai. Renginys organizuojamas, bendradarbiaujant su Lietuvos darbo birža. Renginio pramonės atstovų partneris – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“. Renginys įtrauktas į Europos profesinių gebėjimų savaitės ir 2017 m. Europos darbdavių dienų, kurių šūkis „Aptarkim įgūdžius, atraskim talentus“, renginių programą.

Maloniai kviečiame dalyvauti tęstinio profesinio mokymo – verslo forume, kuris organizuojamas pagal Erasmus + programos projektą „Visapusiškos tęstinio profesinio mokymo politinės sistemos: tęstinio profesinio mokymo reforma“.

  • 2017 m. lapkričio 20 d.
  • Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius
  • Registracija iki lapkričio 15 d.

Apžvelgta profesinio mokymo situacija

Vakar Švietimo ir mokslo ministerijos pristatyta 2017 metų „Profesinio mokymo būklės apžvalga“ atskleidė pastarųjų metų profesinio mokymo tendencijas ir realijas, kurios leidžia daryti pagrįstas išvadas apie tai, kur link toliau būtina eiti, norint užtikrinti profesinio švietimo kokybę.

Džiugu, jog apžvalgoje pateikti duomenys rodo, kad inžinerinės specialybės jau ne pirmus metus užima lyderiaujančias pozicijas tarp pasirenkamų profesijų. 2016 metais daugiausiai pirminio profesinio mokymo programas baigusių asmenų įgijo inžinerinę kvalifikaciją, lygiagrečiai 2017 m. šios kvalifikacijos siekiantys sudarė didžiausią dalį tarp stojančių.

Paskelbtos tendencijos atskleidė, kad pirminį profesinį mokymą Lietuvoje dažniau renkasi vaikinai, taip pat jie sudaro daugiau kaip 90 proc. visų besimokančių pagal inžinerines profesijas. Tai rodo, kad viena iš priemonių Lietuvoje užtikrinti reikiamą specialistų skaičių inžinerinėje pramonėje – aktyviai vykdyti profesinį informavimą į jį įtraukiant kuo daugiau merginų.

Besimokančiųjų pagal profesinio mokymo programas amžiaus skirtumai pagal švietimo sritis atskleidė, kad jauniausi mokiniai renkasi inžinerijos ir inžinerinių profesijų profesinio mokymo programas – jų amžiaus vidurkis – 22 metai. Ankstyvas mokinių apsisprendimas mokytis inžinerinių profesijų leidžia teigti, kad jį nulemia dar pagrindinio ar vidurinio ugdymo metu įgytos STEM žinios arba ankstyvas profesinis informavimas, pažintis su naujausiomis technologijomis.

Profesinio mokymo būklės apžvalgoje pateikiami duomenys apie profesijos mokytojus rodo, kad šiandienos mokytojams labai svarbu mokėti bent vieną iš Europos Sąjungos užsienio kalbų bei nuolat atnaujinti savo didaktinius gebėjimus, prisitaikant prie sparčiai besikeičiančio darbo pasaulio. Vienas iš būdų profesijos mokytojams tobulinti kvalifikaciją – dalyvauti tarptautinėse mainų programose. Tačiau Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, tik 5 proc. profesijos mokytojų ir tik 4 proc. Profesinėse mokyklose dirbančių bendrojo ugdymo mokytojų yra dalyvavę tokiose programose. Didžiausia dalis dalyvaujančių tarptautinėse mainų programose – profesinių mokyklų direktorių pavaduotojai, skyrių vedėjai. Tokios tendencijos rodo, jog norint parengti aukšto lygio ir darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus, pirmiausia būtina investuoti į profesijos mokytojų kvalifikaciją.

Apžvalgoje pateikiami duomenys patvirtina esamą situaciją ir pameistrystės mokymo formos atžvilgiu – nors darbdaviams tai priimtiniausia mokymo forma, tačiau Lietuvoje dar plėtojama nepakankamai. Kol kas mokymo organizavimas pameistrystės forma  yra vykdomas tik įgyvendinant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansuojamus projektus ir taikomas tik epizodiškai, tam tikrai programos daliai, bet ne visai kvalifikacijai įgyti.

Galime pasidžiaugti, kad apžvalgoje minimi geriausi pameistrystės mokymo formos taikymo pavyzdžiai yra iš LINPRA narių profesinio mokymo įstaigų – Alytaus profesinio mokymo centras, įgyvendinantis NEET (nedirbantis, nesimokantis jaunimas) programą, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro, kurie pameistrystės forma  jau dvejus metus rengia JAVA programuotojus. Taip pat Visagino profesinio mokymo centras, bendradarbiaujantis su medicinos įrangos gamintoju UAB „Intersurgical“. LINPRA nuolat skatina Lietuvoje kuo plačiau taikyti pameistrystės mokymo formą, to rezultatai akivaizdūs jau šiandien – 2016 m. daugiausiai pameistrių Lietuvoje mokėsi pagal metalo apdirbimo staklininko, suvirintojo profesinio mokymo programas.

Dar viena „Profesinio mokymo būklės apžvalgoje“ pateikiama tendencija rodo, kad Lietuvoje dar nėra išplėtota sėkminga socialinė partnerystė profesinių mokyklų valdyme. Nors šešiolikoje iš 26 viešųjų įstaigų dalininkai yra ir verslo įmonės, tačiau kai kurios partnerystės nėra pilnavertiškos, į valdymą įsitraukiant mažoms įmonėms. Tokios tendencijos rodo būtinybę keisti dalininkystės principus, įtraukiant į valdymą ne atskiras mažas įmones, o asocijuotas struktūras, kurios atstovautų visą sektorių ir objektyviai prisidėtų prie profesinio mokymo kokybės didinimo.

Plačiau – Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje.

Nuotrauka – ELTA (Marius Morkevičius)

Apie profesinį mokymą – verslo žurnale „AHK Balt Aktuell“

Lietuvoje kaip ir Vokietijoje inžinerinė pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos variklių, o jam veikti reikalingi tam tikrų profesinių kompetencijų įgiję darbuotojai. Dėl to viena iš LINPRA asociacijos veiklos krypčių – profesinio mokymo kokybės gerinimas. Apie pameistrystės poreikį ir situaciją Lietuvoje bei dualinio mokymo Vokietijoje skirtumus pasakoja LINPRA direktorius Gintaras Vilda naujausiame Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų leidžiamo verslo žurnalo „AHK Balt Aktuell“ numeryje. Jis skirtas rudeniškai temai švietimui, konkrečiau – profesiniam mokymui.

Visą interviu skaitykite ČIA.

Verslo žurnalą „AHK Balt Aktuell“ leidžia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai.

 

 

Programa „Horizontas 2020“ – MITA renginių ciklas

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) organizuoja informacinių renginių ciklą „ĮŽVALGOS Į NAUJAS HORIZONTAS 2020 DARBO PROGRAMAS“, kuris siūlys plačią programą įvairių mokslo sričių tyrėjams ir novatoriško verslo atstovams bei pakvies susitikti su Europos Komisijos atstovais, Lietuvos atstovais ir ekspertais „Horizontas 2020” komitetuose, tarptautinį pripažinimą pelniusių bei EK finansavimą gavusių projektų vykdytojais ir kt.

Renginių vieta – MITA, II aukštas,  A. Goštauto 12, Vilnius

———————————————————————————

Pirmasis renginys įvyks lapkričio 9 d. ir bus skirtas H2020 Pramoninės lyderystės prioriteto teminei sričiai „Nanotechnologijos, pažangios medžiagos, biotechnologija, pažangi gamyba bei perdirbimas (toliau – NMBP)“. Renginyje maloniai kviečiame dalyvauti viešojo ir privataus sektorių atstovus, kurie vykdo tyrimus pramonės technologijų srityse bei kuria novatoriškas technologijas ir inovacijas susijusias su pažangiomis gamybos technologijomis (angl. Factories of the Future), siekia efektyviai naudoti išteklius ir energiją (angl. Sustainable Process Industry), kuria efektyviai energiją vartojančias sistemas bei medžiagas, kurios būtų naudojamos naujuose ar renovuotuose pastatuose (angl. Energy-efficient Buildings“) ir kt.

Plačiau apie renginį ir registraciją

———————————————————————————

Antrasis renginys įvyks lapkričio 28 d. ir bus skirtas mažų ir vidutinių įmonių atstovams. Šiame renginyje „H2020: MVĮ priemonė“ bus pristatyta nauja darbo programa ir 2018-2020 m. paraiškų teikimo bei vertinimo naujovės, sėkmingo dalyvavimo ypatumai.

Plačiau apie renginį ir registraciją. 

 ———————————————————————————

Lietuvos mokslo taryba (LMT) lapkričio 7 d.  kviečia į informacinį renginį „Marie Skłodowska-Curie RISE veiklos“.

Renginys vyks Lietuvos mokslo tarybos Mažojoje salėje, Gedimino pr. 3, Vilnius.

Renginio tikslas – pristatyti Marie Skłodowska-Curie (MSCA) veiklų naujoves 2018–2020 m. bei RISE veiklų finansavimo ypatumus ir paskatinti Lietuvos tyrėjus jose dalyvauti. Artimiausią kvietimą teikti RISE paraiškas numatoma paskelbti š. m. lapkričio mėnesio pabaigoje. RISE veiklos yra skirtos universitetų, mokslo centrų ir įmonių darbuotojams įgyti naujos patirties ir apsikeisti žiniomis dalyvaujant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities personalo trumpalaikiuose mainuose. Ypač skatinamas mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas.

Plačiau apie renginį ir registraciją

———————————————————————————

MITA primena, kad „Horizontas 2020“ pareiškėjams ir dalyviams yra galimybė gauti paramą:

MITA parama

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-rengti-paraiskas

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-susitikti-konsorciumams

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-ieskoti-partneriu

LMT parama

http://www.lmt.lt/lt/mkf/horizon2020/apie_horizon2020.html

http://www.lmt.lt/lt/lino.html

———————————————————————————

MITA ir LMT nemokamos konsultacijos – NCP veikla

Horizontas 2020“ programa kiekvienoje valstybėje narėje turi nacionalinių atstovų (NCP) tinklą. Nacionalinių atstovų pagrindinė funkcija neatlygintinai suteikti praktinę informaciją ir pagalbą visais dalyvavimo „Horizontas 2020” programoje klausimais:

  • Pasirenkant tinkamiausią tematiką ir projekto tipą;
  • Informuojant apie dalyvavimo ir finansavimo taisykles;
  • Padedant rengti paraiškas;
  • Atliekant paraiškų išankstinį vertinimą (proof reading);
  • Pagalba ieškant partnerių.

http://www.mita.lt/lt/h2020/nemokamos-konsultacijos

 

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI RENGINIUOSE, KONSULTACIJOSE IR LINKIME SĖKMĖS TARPTAUTINĖJE PROGRAMOJE „HORIZONTAS 2020“ .