Konferencija “Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?”

Vyriausybės kanceliarija organizuoja konferenciją “Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?”: spalio 23 d., pirmadienį, 13:30 val., Gedimino pr. 11 (LRV rūmuose).

Kodėl susitikti ir kalbėti apie šešėlinės ekonomikos mažinimą yra svarbu?

Dėl to, kad šešėlis trukdo Lietuvai sparčiau augti, iškreipia rinką ir konkurenciją. Siekdami labiau patrauklios mokesčių aplinkos, negalime atsiriboti nuo šešėlinės ekonomikos poveikio. Ir čia reikia mūsų visų įsitraukimo. Manau visi siekiame, kad šešėlio būtų mažiau, o valstybė turėtų resursų sukurti palankesnes sąlygas verslui ir gyventojams, išlaikyti dirbančiuosius čia, Lietuvoje.

Registracija iki spalio 20 d.(imtinai).

2017 m. spalio 23 d. 13:30 val.

Gedimino pr. 11 (LRV rūmai, Didžioji salė)

PROGRAMA

13:30 – 13:35 Įžanginis žodis

Saulius Skvernelis, Ministras Pirmininkas

 

13:35 – 13:55 Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?

Milda Dargužaitė, Vyriausybės kanclerė

 

13:55 – 14:15 Šešėlis prekybos, paslaugų ir statybos veiklose

Linas Pernavas, Policijos generalinis komisaras

 

14:15 – 14:35 Kaip atlyginimai vokeliuose gadina gyvenimą senatvėje?

Mindaugas Sinkevičius, Sodros direktorius

 

14:35 – 14:55 Šiuolaikinis požiūris į „šešėlio“ mažinimą

Edita Janušienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė

 

14:55-15:15 „Kyšis išpurvina“ – policijos iniciatyvos pavyzdys

Elanas Jablonskas, Policijos Imuniteto valdybos viršininkas

 

15:15-15:30 Klausimai – atsakymai

Plačiau: sarune.navickaite@lrv.lt

Trimačio spausdinimo inovacijos iš Lietuvos – visai Europai

Lietuvos pradedančioji įmonė, LINPRA narė „3D PROTOTIPAI“ sulaukė tarptautinės sėkmės. Įmonės koncepciją iš dalies lėmė sprendimas naujas idėjas populiarinti užsienio rinkose. „Maždaug prieš penkerius metus lankiausi didelėje technologijų mugėje Vokietijoje. Ten pirmą kartą pamačiau pramoninius trimačius spausdintuvus“, – pasakojo Karolis Kvietkauskas, įmonės įkūrėjas ir generalinis direktorius. „Su šia technologija jau buvau susidūręs anksčiau, bet Vokietijoje pirmą kartą sužinojau, kaip trimačius spausdintuvus galima panaudoti pramoniniu mastu.“

K. Kvietkauskui gimė idėja Lietuvoje įkurti pramoninio trimačio spausdinimo ir prototipų gamybos įmonę. Įmonė „3D PROTOTIPAI“ iš metalo ir plastiko gamina produktų prototipus klientams iš įvairių pramonės sričių – nuo automobilių iki biotechnologijų. Skaitmeniniai trimačiai modeliai paverčiami realiais daiktais – sluoksnis po sluoksnio. Jie suteikia įmonėms galimybę konstrukcijų funkcionalumą ir pritaikomumą patikrinti dar prieš pradedant masinę gamybą. „Išėjau iš ankstesnės darbovietės ir įkūriau savo įmonę. Šiandien mums priklauso didžiausias trimačio spausdinimo ir prototipų gamybos centras Baltijos šalyse“, – sakė įmonės vadovas.

Kaip atrasti kryptį

Susikurti identitetą, kad įmonė būtų atpažįstama iš karto, nėra paprasta. „Įkūrus naują įmonę, apie tave nežino niekas“, – darbų pradžią prisiminė K. Kvietkauskas. „Pirmuosius klientus atradome Lietuvoje, vietos rinkoje. Važinėjau po Lietuvos įmones ir pristatydavau trimačio spausdinimo pavyzdžius. Pamenu, per pirmąjį pusmetį aplankiau daugiau kaip 100 įmonių.“

Netrukus K. Kvietkauskas pajuto, kad išorės ekspertų patarimas padėtų objektyviau įvertinti bendrąją situaciją, ir susisiekė su Enterprise Europe Network* atstovais Lietuvoje. „Ši pradedančioji aukštųjų technologijų įmonė iškart patraukė mano dėmesį – ne tik techniniais pajėgumais, bet ir ambicijomis žengti į tarptautinę rinką“, – pripažino Dr. Mantas Vilys, tinklui priklausančio Lietuvos inovacijų centro direktorius. „Karolis labai aiškiai išdėstė strategiją, kaip užkariaus pasaulį naujoviškomis trimačio spausdinimo technologijomis ir paslaugomis. Man patiko jo entuziazmas. Buvau tikras, kad galime padėti jo įmonei plėstis.“

Abi šalys sutarė, kad labai svarbu plėtoti eksporto galimybes. „Tinklas mums labai padėjo. Jo partnerių bazėje buvome užregistruoti kaip galimi trimačio spausdinimo paslaugų teikėjai“, – pasakojo K. Kvietkauskas. „Būtent taip užmezgėme tiesioginį ryšį su užsienio įmonėmis.“ Be to, tinklas įmonei „3D PROTOTIPAI“ suteikė galimybę dalyvauti tarptautinėse parodose ir rengti verslo susitikimus visoje Europoje. „Tai darome iki šiol“, – pridūrė K. Kvietkauskas. „Ir vis dar dirbame su įmonėmis, kurių kontaktus gavome per tinklą.“

Nauji veiklos horizontai

Tinklo duomenų bazė padėjo įmonei „3D PROTOTIPAI“ atrasti didžiausią savo klientą – sveikatos priežiūros įrangos gamintoją iš Lenkijos. Šiai įmonei „3D PROTOTIPAI“ gamino specializuotų chirurginių įrankių ir aparatinės įrangos prototipus. „Tokioms įmonėms trimatis spausdinimas labai parankus, nes dalys pagaminamos labai greitai“, – sakė K. Kvietkauskas. „Sukurti naujoviškus prototipus įprastais metodais užtruktų gerokai ilgiau.“

Įmonės sėkmę lėmė tai, kad „3D PROTOTIPAI“ save pristatė kaip specializuotą, pramoninius trimačio spausdinimo prototipus gaminančią Europos įmonę. Šis sprendimas padėjo UAB „3D PROTOTIPAI“ plėsti savo veiklą. Šiandien 80 proc. įmonės pajamų gaunama iš eksporto į kitas Europos šalis. „Viskas prasidėjo nuo tinklo“, – pripažino K. Kvietkauskas. „Dabar turime kitų išorinių konsultantų, bet tinklas suteikė pirmąjį postūmį.“ Šiuo metu įmonė „3D PROTOTIPAI“ planuoja toliau vykdyti plėtrą Europoje bei didinti naujausių trimačio spausdinimo technologijų pasiūlą.

Straipsnis „Verslo žiniose“.

Enterprise Europe Network gali padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, puoselėjančioms ambicijas žengti į naujas rinkas ir turinčioms įdomių idėjų. Tinklas padeda surasti partnerių užsienyje ir išplėsti įmonių veiklos horizontus.

7-asis Kinijos – Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas

Lapkričio pabaigoje Budapešte, Vengrijoje vyksta 7-asis Kinijos – Vidurio bei Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas, kurio formate Kinijos Bankas („Bank of China“) organizuoja specializuotą renginį – smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonių kontaktų mainus (China-CEEC SME‘s Matchmaking Event). Kviečiame įmones dalyvauti ir užmegzti vertingus kontaktus.

Daugiau informacijos apie renginį ČIA.

DĖMESIO: susidarius didesnei vykstančiųjų grupei, planuojama organizuoti verslo misiją į Budapeštą.

Daugiau informacijos apie verslo misiją suteiks Jūratė Balytovienė, el. paštu jurate@lpk.lt.

Liuksemburgo verslo delegacijos vizitas

Spalio 25 – 27 d. Lietuvoje svečiuosis Liuksemburgo Didysis Kunigaikštis, kurį lydį verslininkų, plėtojančių veiklą logistikos, inovacijų, ICT bei FinTech srityse, delegacija. Kviečiame dalyvauti verslo forume ir B2B susitikimuose.

Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.

Registracija.

Lietuvos mokslininkai užpatentavo sistemą, kuri leidžia sumažinti šildymo ar šaldymo išlaidas mažiausiai 30 %

Lietuvos bendrovės „BOD group“ mokslininkai sukūrė ir įtraukė į Patentų registrą sistemą, kuri, įdarbinus saulės ir geoterminę energiją, leidžia vartotojams sutaupyti ne mažiau nei 30 procentų šilumos ar šaldymo kaštų. Technologija gali būti naudojama ne tik pramoniniuose statiniuose, bet ir A klasės daugiabučiuose, rašoma pranešime spaudai.

„Šį išradimą mes ir patys naudojame savo įmonės gamykloje, kurioje gaminame saulės baterijas. Technologija mums padeda efektyviai taupyti išlaidas, skirtas gamyklos pastatų šildymui ir vėsinimui“, – teigia „GBG Group“, kuriai priklauso „BOD Group“, valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

Įmonės inžinierių sukurta sistema padeda palaikyti stabilią pramoninių įrenginių temperatūrą, taupo energiją, išskiria mažiau anglies dvideginio į aplinką ir taip tausoja gamtą.

Anot „GBG Group“ valdybos pirmininko, atsinaujinančių išteklių energiją naudojanti technologija gali lemti nuo 3 iki 6 kartų mažesnes išlaidas pastato šildymui ir du-tris kartus mažiau kainuojantį šaldymą.

„Gamyklose veikiantys įrengimai skleidžia daug šilumos, kuri įprastu atveju tiesiog paleidžiama vėjais. Be to, šildymo ir šaldymo sistemos dažniausiai veikia atskirai viena nuo kitos, o dėl jų naudojamų skirtingų energijos šaltinių atsiranda didelės išlaidos. Mūsų mokslininkų sukurta sistema leidžia šildymo ir šaldymo režimams veikti tuo pat metu, o tai padeda smarkiai sumažinti kaštus“, – sako V.Janulevičius.

Pasak jo, „BOD group“ išradėjų technologija efektyviausiai gali būti naudojama pramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, gamyklose, tačiau sistemą galima diegti ir gyvenamuosiuose namuose.

„Ši sistema geriausiai gali veikti industriniuose objektuose, kadangi ten tinkamiausios sąlygos įdarbinti įrenginių skleidžiamą šilumą. Tačiau ši technologija gali būti įrengiama tiek bibliotekose, tiek prekybos centruose, tiek individualiuose namuose. Žiemos metu sistema naudoja geoterminę energiją šilumai palaikyti, o šaltuoju metų laiku ji gali vėsinti namus“, – teigia V.Janulevičius.

„BOD group“ išradimo patento komercinė vertė gali siekti apie 70 milijonų eurų.

Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu

Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu – 2017 m. spalio 28 – lapkričio 2 d. *

* Misijos data yra preliminari. Priklausomai nuo individualių įmonių interesų data gali būti koreguojama.

Š. m. spalio mėn. 30 – lapkričio 1 d. yra numatomas LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Jungtinius Arabų Emyratus kartu su verslo delegacija.

VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoja verslo atstovų dalyvavimą šioje misijoje ir kviečia įvairių sektorių Lietuvos įmones prisijungti.

  • pasiteiravimui 8 52121111 arba 8 62625278.
  • Registracija verslo misijoje ketinančioms dalyvauti įmonėms vyksta iki š.m. spalio 18 d.

Prelimanari verslo misijos programa:

  • Verslo forumas (forumo metu numatomi aukščiausių Lietuvos ir JAE pareigūnų, verslo struktūrų atstovų pasisakymai dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo perspektyvų, spręstinų klausimų dvišalių santykių plėtojimui ir skatinimui);
  • Lietuvos įmonių susitikimai su potencialiais partneriais Jungtiniuose Arabų Emyratuose (susitikimai organizuojami su UAB „Innoera group“ ir partnerių Dubajuje – „CITI X CONSULTANTS“ pagalba);
  • Susitikimai su Lietuvos diasporos Jungtiniuose Arabų Emyratuose atstovais;
  • Lankymasis parodoje „Gulfood manufacturing“, kuri vyks spalio 31 – lapkričio 2 d. Dubajuje. (http://www.gulfoodmanufacturing.com).

Dalyvavimo verslo misijoje kaina – 1416,82 EUR be PVM.

Įmonių dalyvavimas dalinai finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, iš Europos struktūrinių fondų lėšų, šiuo atveju iki 1416,82 Eur. PVM nėra finansuojamas projekte.

Projektas pagal priemonę „Naujos galimybės LT”, skirtas įmonių eksporto rinkų paieškai ir plėtrai. Priemonės apimtyje finansuojamos įmonės, vykstančios į verslo misijas. Finansavimą gali gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės su sąlyga, jog grupę turi sudaryti bent 5 atstovai iš vieno ekonomikos sektoriaus, tokiu atveju atsiranda galimybė finansuoti ir kitų ekonomikos sektorių atstovus.

Verslo misijoje dalyvausiančios įmonės pasirašys dalyvavimo verslo misijoje sutartį.

Dalyvavimui reikalingi dokumentai:

  • Metinės finansinės atskaitomybės dokumentai
  • Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracija (pateiksime
  • susidomėjusioms įmonėms)
  • Klausimynas (prisegtas)
  • Sutartis su pareiškėju dėl dalyvavimo projekte
  • Vienos įmonės“ deklaracija (pateiksime susidomėjusioms įmonėms)
  • Įsakymas dėl lėšų skyrimo

Dalyvavimo sąlygos:

  • Surinkus susidomėjusių verslininkų grupę bus suorganizuoti logistiniai sprendimai bei apgyvendinimas centralizuotai.
  • Kviečiame susidomėjusias įmones užpildyti prisegtą interesų anketą ir atsiųsti ją el. paštu projektai@lvk.lt bei prievelis@verslilietuva.lt.
  • Kitus dokumentus, kuriuos reikės užpildyti, pateiksime susidomėjusioms įmonėms.
  • pasiteiravimui 8 52121111 arba 8 62625278.
  • Registracija verslo misijoje ketinančioms dalyvauti įmonėms vyksta iki š.m. spalio 18 d.

Pagalba partnerių paieškai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtino įmonių dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programose skatinimo tvarkos aprašą, kuris padės įmonėms rengti tarptautinius projektus bei susirasti partnerius jiems įgyvendinti.

Pagal aprašą remiamas dalyvavimas tarptautiniuose informaciniuose ir partnerių paieškos renginiuose, projektų rengimo seminaruose, konsorciumų susitikimuose. Be to, įmonės galės organizuoti ir tarptautinių konsorciumų susitikimus Lietuvoje, skirtus parengti projektų paraiškas.

Atliekų sistemos griūtis atidedama

Aplinkos ministerija ketina spalį imtis žygių mažinti pakuočių, kurias įmonės naudoja savoms reikmėms, tvarkymo užduočių 2017–2018 m. Nes pakuočių tvarkymo sistemoje susidarė pavojinga padėtis – jei užduotys per artimiausius mėnesius nebus peržiūrėtos, gamintojams ir importuotojams pasibaigus šiems metams teks mokėti milijonus taršos mokesčio.

Į sunkią padėtį pakuočių tvarkymo organizacijas bei jų narius – gamintojus ir importuotojus – įstūmė netinkamai nustatytos atliekų tvarkymo užduotys 2017-iesiems. Lietuvoje kasmet į rinką išleidžiama per 350.000 pakuočių.

Pagal ES direktyvas, 60% į rinką išleistų pakuočių turi būti perdirbama arba paruošiama antriniam naudojimui – tuo turi pasirūpinti supakuotų prekių gamintojai ir importuotojai.

Bėdos prasidėjo, kai 2017 m. pradžioje šalia jau minėtos 60% užduoties įsigaliojo ir užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių – tai yra tokių, kurios susidaro pačiam gamintojui, bet nepasiekia parduotuvių lentynų ir vartotojų. Pavyzdžiui, įmonė importavo bananus dėžėmis iš užsienio, bananus pardavė, o dėžės liko įmonėje – tos dėžės yra savoms reikmėms naudojama pakuotė.

Įvedus užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms sunaudojamos pakuotės, bendroji užduotis – perdirbti 60% visų pakuočių – nebuvo proporcingai sumažinta. Taigi faktinė užduotis gamintojams ir importuotojams šiemet pakilo nuo 60 iki maždaug 80%.

Vos per vienus metus net 20% padidinti pakuočių atliekų surinkimą yra neįmanoma – jokia šalis tokių rezultatų per trumpą laiką pasiekti nepajėgi. Tad tapo aišku, kad jei užduotys nebus sumažintos, gamintojams už 2017 m. teks susimokėti didžiules sumas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, o pakuočių atliekų tvarkymo sistema ne juokais subraškės.

Politiko kaltinimai

Šią savaitę viešą pranešimą apie sudėtingą padėtį pakuočių fronte išplatino Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.

Pasak jo, rinkoje veikiančios kolektyviai pakuotes tvarkančios organizacijos rizikuoja bankrotu, nes neįvykdys Aplinkos ministerijos suformuluotų pakuočių sutvarkymo užduočių, o tada tektų mokėti 7–25 kartus didesnius, nei kainuotų atliekų tvarkymas, aplinkos taršos mokesčius.

„Gamintojai ir importuotojai gaus kone 15–20 mln. Eur netikėtą aplinkos taršos mokesčio sąskaitą“, – pranešime teigė p. Gentvilas.

Liberalas kaltino ministeriją, kad ši žlugdo pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, ir piktinosi, kad ši iki šiol nesiima pakuočių tvarkymo užduočių peržiūros.

Ministerija nustebusi

Dalius Krinickas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius, VŽ sako esąs nustebęs dėl p. Gentvilo kaltinimų.

„Tokius pareiškimus galbūt reikėtų suprasti kaip spaudimą, nes jie iškrinta iš konteksto – problema yra, bet ji jau sprendžiama, deramės su gamintojais ir importuotojais dėl užduočių pakeitimo. Be to, Seimo narys puikiai žino, kad užduotis mes nustatėme ne vienašališkai, o pritariant pakuočių tvarkymo organizacijoms, tik vėliau paaiškėjo, kad jas įgyvendinti sudėtinga“, – VŽ teigė p. Krinickas.

Ministerija ketina teikti Vyriausybei nutarimą, kuriuo bus sumažintos užduotys 2017 m. ir 2018 m.

Pasak p. Krinicko, svarstoma sumažinti savoms reik­mėms naudojamų pakuočių užduotį nuo dabartinių 100% iki 80–90%, nes iš perdirbėjų buvo gauta informacija, kad natūraliai perdirbimo procese susidaro nuostolis – netenkama iki 20% pakuotės. Pavyzdžiui, dalis popierinių pakuočių perdirbant susigadina dėl drėgmės ir pan., tad jų perdirbti perdirbėjas negali.

Diskusijos – spalį

„Taip pat svarstome galimybę diferencijuoti užduotį – kad atskira užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių galiotų tik tiems gamintojams, kurie patys individualiai organizuoja savo pakuočių tvarkymą, o tiems gamintojams, kurie patikėję pakuotes tvarkyti organizacijoms, tokios atskiros užduoties „savoms reikmėms“ nebeliktų – jiems galiotų tik bendra 60% užduotis“, – pasakoja jis.

Pasak p. Krinicko, diferenciacija reikalinga, nes per organizacijas atliekas tvarkantys gamintojai, kad įveiktų užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms naudojamos pakuotės, deklaruoja didžiąją dalį pakuočių kaip naudojamas savoms reikmėms ir dar papildomai užsako pakuočių per organizacijas, o tai gali sukelti pakuočių atliekų trūkumą rinkoje ir tampa neįmanoma sutvarkyti reikiamą pakuočių kiekį ir įvykdyti užduotis.

„Tačiau šiuo klausimu dar norime išgirsti ir sektoriaus dalyvių – ne tik gamintojų, importuotojų, bet ir perdirbėjų pozicijas. Turime dar kartą susėsti ir aptarti prieš teikiant Vyriausybei nutarimą dėl užduočių pakeitimo“, – sakė p. Krinickas.

Apsispręsti, kokios turi būti užduotys, ministerija ketina spalį.

Laikas spaudžia

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos tikisi, kad užduotys bus kuo greičiau peržiūrėtos.

Kęstutis Pocius, pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad problema yra didelė, įmonėms kilo grėsmė, kad teks mokėti dideles sumas už nesutvarkytas pakuotes.

„Tačiau, mano žiniomis, Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimą, pagelbėsiantį visai pakuotės atliekų sistemai, – ji planuoja pakeisti užduotis, tai leistų sistemai išgyventi“, – sako jis.

„Žaliojo taško“ nuomone, racionalu būtų savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį sumažinti iki 80%, o tvarkantiems atliekas per organizacijas tokios atskiros užduoties visai netaikyti – tik bendrą 60%.

„Pakuotės, kurios susidaro įmonėse, ir taip puikiai tvarkomos, nes tai vertingos antrinės žaliavos ir įmonės jas pardavusios gauna pajamų. Todėl kokia užduotis – 50 ar 100% – bus nustatyta dėl šių pakuočių, nesvarbu, nes jomis vis tiek pasirūpinama – tai pinigai. Didžiausia problema ir rūpestis – pakuotės, kurias žmonės išmeta į komunalinius konteinerius, joms tvarkyti ir reikia didžiausių pastangų“, – aiškina jis.

Ponas Pocius tikisi, kad 2017 m. ir 2018 m. užduotys bus pakoreguotos ilgai nedelsiant, nes jau dabar rinkoje yra kilęs didelis chaosas.

„O per kitus metus būtų galima išnagrinėti duomenis apie savoms reikmėms sunaudotas pakuotes – reikalavimas jas apskaityti atskirai įsigaliojo nuo šių metų – ir tada būtų galima apskaičiuoti, kokia užduotis yra racionali“, – kalba jis.

Straipsnis VERSLO ŽINIOSE.