Devyni pramonės mėnesiai: impulsą davė atsigavęs eksportas

14,5 mlrd. Eur pardavimo pajamos ir 909 mln. Eur ikimokestinis pelnas – tokius 9 šių metų mėnesių apdirbamosios gamybos duomenis pateikia Statistikos departamentas. O pelnas buvo beveik toks pat, kaip sudėjus 2011 ir 2012 m. Analitikų teigimu, toks rezultatas pasiektas didinant eksportą.

„Lyginant trijų ketvirčių 2016 ir 2017 m. duomenis, stebimas įspūdingas 16 % metinis augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje. Turint mintyje, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius yra orientuotas į eksportą, sektoriaus pardavimo pajamų pokyčius būtų galima palyginti su lietuviškos kilmės prekių eksporto pokyčiais atitinkamu laikotarpiu. Per šių metų devynis mėnesius apdirbamosios gamybos pardavimo pajamos augo 16 % ir vos pusantro procentinio punkto lenkia lietuviškos kilmės prekių eksporto metinį didėjimą tuo pačiu laikotarpiu, kuris siekė 14,6%. Tai yra įspūdingą apdirbamosios gamybos pardavimo pajamų augimą atspindi ir eksporto statistika“, – atkreipia dėmesį Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pabrėžia: apdirbamoji gamyba Lietuvoje – vienas stabiliausių sektorių, kurio produkcijos augimas pastaraisiais iššūkių kupinais metais išliko tvarus. Impulsu pramonės rezultatams tapo eksporto rinkų atsigavimas, nes šis ūkio sektorius eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos.

„Kad šie metai apdirbamajai pramonei sėkmingi, matome iš to, kad išaugo šios veiklos bendrasis pelnas. Vadinasi, nors, palyginti su pernai, kilo tiek darbo kaštai, tiek atsitiesė pagrindinių žaliavų kainos, gamybos įmonės sugebėjo iš pagrindinės veiklos auginti pelną. Tačiau galutinis finansinis rezultatas šiemet, palyginti su pernai, 7,6 % kuklesnis dėl smarkiai išaugusių veiklos ir ypač bendrųjų ir administracinių sąnaudų. Prie padidėjusios šio tipo sąnaudų naštos gerokai prisidėjo ir atlyginimų kėlimas kvalifikuotiems valdymo ir administracijos darbuotojams“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Prasčiau bendrasis rezultatas, anot jos, atrodo ir dėl netiesioginės veiklos rezultatų – nuostolinga daugeliui pramonės šakų buvo finansų ir investicinė veikla, nors pernai ji davė pelno.

Rezultatus iškreipė gėrimų pramonė

Apdirbamosios gamybos pelno mažėjimas 7,6 %, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kelia nerimą ir p. Ivanovui.

„Tačiau reikėtų vertinti ir tai, kad apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos atitinkamu laikotarpiu per metus išaugo 15,6 %, o tai turėjo įtakos finansinės bei investicinės veiklos rezultatams ir mažino pelno rodiklius“, – primena „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Kai kurių sektorių veiklos rezultatai suprastėjo ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų pramonės „MV Group Production“ 2016 m. nurodė uždirbusi 90 mln. Eur grynojo pelno. Vėliau patikslinta, kad pelnas „popierinis“, susijęs su turto perkainojimu, formuojant turto valdymo įmonę. Tai iškreipė visos apdirbamosios pramonės pelno rezultatą.

„Luminor“ vyriausioji analitikė, panagrinėjusi nemetalo mineralinių produktų pramonės pelno (nuostolio) ataskaitos eilutes, sako, kad atsigavusios statybos įpūtė aktyvumo ir šiai pramonės šakai: bendrasis pelnas augo 17 %. Tiesa, ikimokestinio pelno rezultatai prastesni, o jiems įtakos galėjo turėti išaugusios netiesioginės veiklos sąnaudos.

„Įmonės patiria daugiau išlaidų, nes daugelis paslaugų pabrango, smarkiai yra padidėjęs gamtos išteklių mokestis, sparčiai kilo darbo užmokestis, todėl statybinių medžiagų gamintojų kaštai išaugo. Ir ta tendencija tęsis toliau – jau dabar matome, kaip kyla kainos. O dėl aštrios konkurencijos gamintojai statybinių medžiagų kainų didinti negali“, – aiškina Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas rodo santūrų optimizmą: apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė ketvirtąjį ketvirtį siekia 60 punktų ir 10 punktų viršija kritinę 50 punktų ribą.

Šaltinis: Verslo žinios.

	Pardavimo pajamos 2016 m. mln. Eur	Pardavimo pajamos 2017 m., mln. Eur	Pokytis, %	Pelnas (nuostoliai) 2016 . mln. Eur	Pelnas (nuostoliai) 2017 m. mln. Eur	Pokytis, %
Apdirbamoji gamyba	12.498,769	14.501,119	16,0	982,953	908,612	-7,6%
Maisto produktų gamyba	2.345,019	2.575,728	9,8	114,428	88,450	-22,7%
Gėrimų gamyba	390,192	362,557	-7,1	111,987	19,936	-82,2%
Tekstilės gaminių gamyba	264,320	296,050	12,0	20,947	17,470	-16,6%
Drabužių siuvimas (gamyba)	287,521	306,650	6,7	16092	19,834	23,3%
Odos ir odos dirbinių gamyba	16,179	16,756	3,6	-0,421	0,424	200,7%
Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba	808,263	912,269	12,9	24,743	30,835	24,6%
Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba	329,718	410,384	24,5	29,185	28,586	-2,1%
Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas	142,807	144,043	0,9	8,086	5,582	-31,0%
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba	1.299,867	1.460,586	12,4	111,306	108,788	-2,3%
Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba	178,952	141,829	-20,7	72,589	21,741	-70,0%
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba	669,818	797,684	19,1	53,663	46,426	-13,5%
Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba	384,704	417,277	8,5	32,151	22,569	-29,8%
Pagrindinių metalų gamyba	37,415	50,524	35,0	-0,126	-0,309	-145,2%
Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba	512,053	655,749	28,1	58,061	38,920	-33,0%
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba	207,119	277,996	34,2	22,562	42,290	87,4%
Elektros įrangos gamyba	213,890	277,920	29,9	15,332	23,764	55,0%
Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba	291,870	376,137	28,9	21,528	33,736	56,7%
Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba	222,547	254,350	14,3	21,493	36,450	69,6%
Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba	68,781	90,098	31,0	1,520	2,460	61,8%
Baldų gamyba	1.019,398	1.150,956	12,9	64,714	93,735	44,8%
Kita gamyba	173,337	182,053	5,0	9,792	12,994	32,7%
Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas	313,508	315,070	0,5	15,012	15,855	5,6%