Devyni pramonės mėnesiai: impulsą davė atsigavęs eksportas

14,5 mlrd. Eur pardavimo pajamos ir 909 mln. Eur ikimokestinis pelnas – tokius 9 šių metų mėnesių apdirbamosios gamybos duomenis pateikia Statistikos departamentas. O pelnas buvo beveik toks pat, kaip sudėjus 2011 ir 2012 m. Analitikų teigimu, toks rezultatas pasiektas didinant eksportą.

„Lyginant trijų ketvirčių 2016 ir 2017 m. duomenis, stebimas įspūdingas 16 % metinis augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje. Turint mintyje, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius yra orientuotas į eksportą, sektoriaus pardavimo pajamų pokyčius būtų galima palyginti su lietuviškos kilmės prekių eksporto pokyčiais atitinkamu laikotarpiu. Per šių metų devynis mėnesius apdirbamosios gamybos pardavimo pajamos augo 16 % ir vos pusantro procentinio punkto lenkia lietuviškos kilmės prekių eksporto metinį didėjimą tuo pačiu laikotarpiu, kuris siekė 14,6%. Tai yra įspūdingą apdirbamosios gamybos pardavimo pajamų augimą atspindi ir eksporto statistika“, – atkreipia dėmesį Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pabrėžia: apdirbamoji gamyba Lietuvoje – vienas stabiliausių sektorių, kurio produkcijos augimas pastaraisiais iššūkių kupinais metais išliko tvarus. Impulsu pramonės rezultatams tapo eksporto rinkų atsigavimas, nes šis ūkio sektorius eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos.

„Kad šie metai apdirbamajai pramonei sėkmingi, matome iš to, kad išaugo šios veiklos bendrasis pelnas. Vadinasi, nors, palyginti su pernai, kilo tiek darbo kaštai, tiek atsitiesė pagrindinių žaliavų kainos, gamybos įmonės sugebėjo iš pagrindinės veiklos auginti pelną. Tačiau galutinis finansinis rezultatas šiemet, palyginti su pernai, 7,6 % kuklesnis dėl smarkiai išaugusių veiklos ir ypač bendrųjų ir administracinių sąnaudų. Prie padidėjusios šio tipo sąnaudų naštos gerokai prisidėjo ir atlyginimų kėlimas kvalifikuotiems valdymo ir administracijos darbuotojams“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Prasčiau bendrasis rezultatas, anot jos, atrodo ir dėl netiesioginės veiklos rezultatų – nuostolinga daugeliui pramonės šakų buvo finansų ir investicinė veikla, nors pernai ji davė pelno.

Rezultatus iškreipė gėrimų pramonė

Apdirbamosios gamybos pelno mažėjimas 7,6 %, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kelia nerimą ir p. Ivanovui.

„Tačiau reikėtų vertinti ir tai, kad apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos atitinkamu laikotarpiu per metus išaugo 15,6 %, o tai turėjo įtakos finansinės bei investicinės veiklos rezultatams ir mažino pelno rodiklius“, – primena „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Kai kurių sektorių veiklos rezultatai suprastėjo ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų pramonės „MV Group Production“ 2016 m. nurodė uždirbusi 90 mln. Eur grynojo pelno. Vėliau patikslinta, kad pelnas „popierinis“, susijęs su turto perkainojimu, formuojant turto valdymo įmonę. Tai iškreipė visos apdirbamosios pramonės pelno rezultatą.

„Luminor“ vyriausioji analitikė, panagrinėjusi nemetalo mineralinių produktų pramonės pelno (nuostolio) ataskaitos eilutes, sako, kad atsigavusios statybos įpūtė aktyvumo ir šiai pramonės šakai: bendrasis pelnas augo 17 %. Tiesa, ikimokestinio pelno rezultatai prastesni, o jiems įtakos galėjo turėti išaugusios netiesioginės veiklos sąnaudos.

„Įmonės patiria daugiau išlaidų, nes daugelis paslaugų pabrango, smarkiai yra padidėjęs gamtos išteklių mokestis, sparčiai kilo darbo užmokestis, todėl statybinių medžiagų gamintojų kaštai išaugo. Ir ta tendencija tęsis toliau – jau dabar matome, kaip kyla kainos. O dėl aštrios konkurencijos gamintojai statybinių medžiagų kainų didinti negali“, – aiškina Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas rodo santūrų optimizmą: apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė ketvirtąjį ketvirtį siekia 60 punktų ir 10 punktų viršija kritinę 50 punktų ribą.

Šaltinis: Verslo žinios.

Pardavimo pajamos 2016 m. mln. Eur Pardavimo pajamos 2017 m., mln. Eur Pokytis, % Pelnas (nuostoliai) 2016 . mln. Eur Pelnas (nuostoliai) 2017 m. mln. Eur Pokytis, %
Apdirbamoji gamyba 12.498,769 14.501,119 16,0 982,953 908,612 -7,6%
Maisto produktų gamyba 2.345,019 2.575,728 9,8 114,428 88,450 -22,7%
Gėrimų gamyba 390,192 362,557 -7,1 111,987 19,936 -82,2%
Tekstilės gaminių gamyba 264,320 296,050 12,0 20,947 17,470 -16,6%
Drabužių siuvimas (gamyba) 287,521 306,650 6,7 16092 19,834 23,3%
Odos ir odos dirbinių gamyba 16,179 16,756 3,6 -0,421 0,424 200,7%
Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 808,263 912,269 12,9 24,743 30,835 24,6%
Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 329,718 410,384 24,5 29,185 28,586 -2,1%
Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 142,807 144,043 0,9 8,086 5,582 -31,0%
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 1.299,867 1.460,586 12,4 111,306 108,788 -2,3%
Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 178,952 141,829 -20,7 72,589 21,741 -70,0%
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 669,818 797,684 19,1 53,663 46,426 -13,5%
Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 384,704 417,277 8,5 32,151 22,569 -29,8%
Pagrindinių metalų gamyba 37,415 50,524 35,0 -0,126 -0,309 -145,2%
Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 512,053 655,749 28,1 58,061 38,920 -33,0%
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 207,119 277,996 34,2 22,562 42,290 87,4%
Elektros įrangos gamyba 213,890 277,920 29,9 15,332 23,764 55,0%
Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 291,870 376,137 28,9 21,528 33,736 56,7%
Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 222,547 254,350 14,3 21,493 36,450 69,6%
Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 68,781 90,098 31,0 1,520 2,460 61,8%
Baldų gamyba 1.019,398 1.150,956 12,9 64,714 93,735 44,8%
Kita gamyba 173,337 182,053 5,0 9,792 12,994 32,7%
Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 313,508 315,070 0,5 15,012 15,855

5,6%