Koronaviruso grimasos LINPRA viceprezidento, KTU mokslininko akimis: „Kartais sukrėtimai būna naudingi“

Per pasaulį nuvilnijusi COVID-19 pandemija nesirinko nei sektorių, nei darbdavių, paliesdama kone kiekvieną asmeniškai. Ne išimtis ir akademinė bendruomenė, kuriai teko mobilizuotis ir per dvi savaites persiorientuoti kitokiems darbo modeliams. Mažiausiai dviem mėnesiams sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas sukėlė nemenkų rūpesčių, tačiau kai kam karantinas tapo naujų perspektyvų atradimo laikotarpiu.

Apie netikėtai užklupusius iššūkius ir kaip juos įveikė mokslo bei verslo atstovai pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas bei LINPRA viceprezidentas Andrius Vilkauskas.

Jūsų požiūriu, kaip pavyko įveikti pandemijos krizę ir ar nesustojo svarbiausi darbai?

Manau, tai buvo ne krizinė, o tiesiog kitokia, nestandartinė situacija, kuri mums atvėrė naujas galimybes. Juk apie daugelį dalykų kalbėdavome, bet niekada prie jų ir neprieidavome. Ketverius metus su kolegomis dekanate aptarinėjau aibę temų, idėjų, bet jų įgyvendinimui vis neatsirasdavo laiko. Dabar nebuvo kada galvoti, nes turėjome vos dvi savaites.

Suprantama, kad dar turime, kur tobulėti, bet padarėme tai, ko nedarėme dvidešimt metų. Tiek studijų, tiek galvojimo prasme vis dar buvome praėjusiame amžiuje, kuriame net dirbome kitaip. O dabar įgyvendinome dalykus, kuriems seniausiai turime sukurtas technologijas ir visas galimybes.

Kuris sektorius sklandžiau tvarkėsi su netikėtai užklupusiais iššūkiais: verslo ar švietimo?

Tikrai žinau, jog abejose srityse buvo dėta daug pastangų, kad darbai vyktų kuo sklandžiau, bet visgi universitetui viską kryptingai susistyguoti kiek sunkiau. Verslas šiuo klausimu yra lankstesnis – greitai orientavosi ir susigaudė, kaip pasidaryti elementarias ir aiškias procedūras. Buvo sukurti tam tikri elgsenos modeliai, kad nesustotų procesai ten, kur reikalingas fizinis žmogaus dalyvavimas, ypač gamyboje.

Tačiau universitetas nebijo semtis gerų pavyzdžių iš verslo – nė dienai nestabdė laboratorijų veiklos, darbai vyko įprastu tempu. Iš gamyklininkų persikėlėme veiklos modelius ir pritaikėme savo laboratorijoms. Neišradinėjome nieko naujo, nes tam nebuvo prasmės, kliovėmės patikrintais metodais. Manau, kad praktinius dalykus geriausia mokytis iš praktikos, nes tuomet jie greičiau įsisavinami.

Ar mokslo įstaigos pasirengusios greitiems pokyčiams?

Nei universitetai, nei kitos švietimo įstaigos nėra linkusios greitai, paskubomis keistis, tad kartais gyvenimiški sukrėtimai būna naudingi. Tuomet apmąstoma, kas yra daroma ir ką būtų galima keisti ar tobulinti. Tai buvo geras metas universitetams apgalvoti savo vidinės veiklos, studijų ir tyrimų procesų organizavimą. Pastebėjome, kad atliekant tyrimus, galime būti kur kas greitesni ir lankstesni bei efektyvesni kaštų prasme.

Per karantiną įsitikinome, kad daug dalykų pavyko nuveikti efektyviau, neeikvojant laiko ir pinigų fizinėms kelionėms, susitikimams.

Kaip universitetas susitvarkė su netikėtai užklupusiais iššūkiais, kai staiga teko perorientuoti visą mokymo procesą, perkeliant jį į virtualią erdvę?

Tas perkėlimas į virtualią erdvę ir buvo kone sunkiausia užduotis, kuri vis dar pilnai neišspręsta. Tai itin pasijautė inžineriniuose moksluose, kur reikėjo naudotis laboratorijomis, atlikti tyrimus. Tad teko suktis iš padėties ir veikti kaip gamybininkams. Studentai, rašydami baigiamuosius darbus, atnešdavo savo eksperimentus ir bandymus laborantams, kurie tirdavo ir atiduodavo rezultatus, kad galėtų toliau savarankiškai dirbti. Tai buvo dalinis sprendimas, kaip gauti eksperimentinius rezultatus ir tuo pačiu sumažinti riziką dėl nerekomenduotino judėjimo.

Ar verslas buvo pasirengęs kriziniam laikotarpiui? Kaip kolegos, atstovaujantys LINPRA, priėmė pandemijos sukeltus iššūkius?

Verslui tai irgi buvo naujovė, bet jo atstovai į tai žiūri labai pragmatiškai, nes mato, kad tokiu būdu susitaupo laikas ir lėšos. O atsisakius fizinio judėjimo, net ir darbas tapo produktyvesnis. Jeigu anksčiau per dieną buvo keturi susitikimai, tai persikėlus į virtualią erdvę juos pavyko pasididinti net iki aštuonių.

Kai kurių dalykų verslas mokosi greičiau, nes jie negali stabdyti savo veiklos, kas reikštų kritinį pajamų mažėjimą.

Pirmosiomis savaitėmis buvo lengvas šokas, bet po to visi tvarkėsi puikiai. Kai kurie sektoriai paaugo, kiti ėmėsi naujų gamybinių veiklų, dar kiti persiskirstė rinkas ir atrado naujų klientų. Žvelgdamas iš šalies, manyčiau, kad kolegos daugiau atrado nei prarado. Žinoma, kai kurie dalykai parodė ir mūsų silpnumą, per didelį atsipalaidavimą.

Kaip vyksta darbas po karantino?

Atsirado lankstesnis požiūris, leidęs suprasti, kad, norint atlikti darbą, nebūtina fiziškai būti ofise. Kai kuriose srityse neišvengiamas gyvas žmogiškasis kontaktas ir tai suprantama, bet didžioji dalis darbų gali būti atlikti ir per atstumą.

Kaip mokslas ir verslas, dirbdami kartu, galėtų palengvinti savo išėjimą iš tokių netikėtų krizių?

Turime būti viskam pasiruošę, įsivertinę tam tikras rizikas, kad ir vėl gali atsirasti suvaržymų, bet reikia mokėti įžvelgti bei išnaudoti jų teikiamas galimybes.

Jeigu įsitvirtina nuotolinio mokymosi modelis, gali atsiverti labai plačios galimybės. Pasauliniams universitetams persikėlus į virtualų mokymą, gali prasidėti rimta konkurencija. Visai tikėtina, kad KTU sulauktų ir daugiau studentų, nes mokslui persikėlus į virtualią erdvę, labiau ims dominuoti finansinis aspektas. Tad natūralu, kad studentai visame pasaulyje ieškos pigesnių alternatyvų.

Manau, kad bet kuri krizė atveria naujas galimybes, o ar mes jomis pasinaudosime, laikas parodys.

Kaip KTU ir LINPRA ruošiasi antrajai bangai, jeigu tokia bus? Ar jau numatytos gairės dėl darbo organizavimo?

Netikėtų krizių neišvengsime ir ateityje, tad svarbu mokėti jas priimti ir valdyti. Dažnai išlieka ne stipriausi, o gebantys greičiausiai prisitaikyti. Įmonės tikrai yra numačiusios kelis žingsnius į priekį.

Jeigu būtų antroji banga ir pasikartotų suvaržymai, tą laiką reikėtų išnaudoti inovacijoms. Juk kai susitaupo laikas nuo kelionių, jo daugiau lieka pagalvojimui. Pagirtina, kai žmonės tą laiką stengiasi išnaudoti produktyviai, pavyzdžiui, ilgai atidėliojamoms studijoms.

Tad dabar yra toks savotiškų galimybių metas, kai universitetai prisitaiko prie pokyčių, teikia kitokio formato studijas, o verslas ieško naujų galimybių, atlieka tyrimus ir naudojasi universiteto baze – skatina savo darbuotojus studijuoti ir siekti naujų žinių.