Kuris sektorius / pramonės šaka turi didžiausią potencialą Lietuvoje kurti daugiausiai pridėtinės vertės? (III)
#LINPRAekspertai
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
(Pirma straipsnio dalis ČIA; Antra straipsnio dalis ČIA)
Kalbant apie inžinerinę pramonę, pastaraisiais metais Lietuvoje didelį proveržį rodė ir ateityje nemažai potencialo turės plastikų pramonė, kuri dabar daug investuoja į modernizavimą. Atmetus chemijos ir naftos produktų gamintojus, plastiko įmonių gamybos apimtys per šiuos metus išaugo 6,5 proc. Šiemet įspūdingą augimą pademonstravo dar du Lietuvos inžinerinės pramonės segmentai: metalo gaminių sektoriuje gamybos apimtys šių metų pirmą pusmetį išaugo penktadaliu; elektronikos segmentas šiemet gamybos apimtis padidino 30 proc.
Bendra Lietuvos inžinerinės pramonės gamyba 2019 m. pirmą pusmetį augo 10,8 proc. – dvigubai sparčiau nei bendra Lietuvos pramonė. Negana to, šiuo metu gamybos apimtys Lietuvos inžinerinėje pramonėje beveik dvigubai viršija prieškrizinį lygį – tuo metu, kai visa Lietuvos pramonė gamina „tik“ 56 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę. Prastų euro zonos pramonės rodiklių kontekste šie Lietuvos pramonės skaičiai atrodo išties įspūdingai ir teigiamai stebina.
Žvelgiant globaliai į ateitį, maždaug 2030 m. Lietuvos inžinerinei pramonei gali atnešti ir grėsmių, ir galimybių – perėjimas prie elektromobilių lems struktūrinius pokyčius. Grėsmė tame, jog iki 2030 m. pradės keistis automobilių gamybos įpročiai, visas globalus sektorius patirs didelį šoką, automobilių pramonėje ženkliai mažės darbuotojų skaičius, nes elektromobilių gamyboje jų nebereikės tiek daug. Pirmiausiai tai atsilieps vidaus degimo variklių gamintojams. Tačiau tai bus paklausi galimybė vystytis baterijų gamintojams ir kitiems, specifiniams verslams elektromobilių pramonėje. Į tai verta atkreipti dėmesį ir Lietuvos įmonėms – stebėti, kaip keičiasi gamybos struktūra ir kur yra naujos galimybės.