Lazeriai – reikšminga inžinerinės pramonės ekosistemos dalis
Pažangą lazerių mokslo ir gamybos srityje demonstruojanti Lietuva visame pasaulyje yra pripažįstama viena iš šalių lyderių mokslinių lazerinių technologijų rinkoje ir užima tvirtas pozicijas tarp pramoninių valstybių. Kęstutis Jasiūnas, aukštųjų technologijų įmonės „Ekspla“ vadovas ir LINPRA viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad lazerių pramonė sudaro svarbią dalį Lietuvos inžinerinės pramonės ekosistemoje ir prisideda prie sektoriaus ir visos šalies bendro progreso ir konkurencingumo stiprinimo.
Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 900 žmonių, ir kas metus darbuotojų skaičius auga apie 10 proc . Kas penkerius metus dvigubėja pardavimų apimtys – 2017 m. jos pasiekė 115,7 mln. Eur, o daugiau nei pusė pajamų yra gaunama iš pramonės klientų. Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje – į užsienio šalis jos eksportuoja daugiau nei 90 proc. pagamintų produktų ir kai kuriose nišose neturi net ir globalių konkurentų. Lietuvos lazeriai eksportuojami į daugiau nei 70 valstybių: Į Europos Sąjungos šalis – 45 proc. (į Vokietiją – 14 proc., Prancūziją – 5 proc.); į JAV – 26 proc.; Kiniją – 10 proc.; Japoniją – 6 proc.; P. Korėją – 4 proc. ir kitur.
Kurdami gaminius, esančius ant technologinių pasiekimų ribos, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus. Tai viena iš Inžinierinės pramonės sričių, kur verslo investicijos į mokslinius tyrimus siekia iki 10 proc. nuo pardavimo apimčių.
Pasak K. Jasiūno, svarbu ne tik ekonominis, bet ir socialinis efektas. Lietuvoje naujas, pasaulyje taikomas konkurencingas technologijas ir produktus kuriančios lazerininkų įmonės patenka į didžiausius vidutinius atlyginimus mokančiųjų dvidešimtukus ar penkiasdešimtukus. Lazerių įmonių specialistai neieško geriau apmokamo nekvalifikuoto darbo užsienio šalyse, o išvykę tobulintis į pažangių šalių pažangias įmones, grįžta į Lietuvą pritaikyti įgytos naujos patirties.
Nors absoliutus lazerių ir fotonikos sektoriaus pardavimų ir sumokamų mokesčių dydis, palyginti su kitų sektorių pardavimais, nėra didelis, tačiau vienas darbuotojas Lietuvos lazerių skirtingose įmonėse per metus sukuria nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Palyginimui: pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. pagal EVRK C26 kodą „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“ (Statistikos departamento duomenys) veikloje yra 54,4 tūkst. EUR, kai bendrai visoje inžinerinėje pramonėje pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. buvo ~33 tūkst. EUR. Ir nors lazeriai kaip produktas bendroje Lietuvos eksporto pardavimų rinkoje sudaro nedidelę dalį, tačiau garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau negu biotechnologijos ar krepšinis. Lietuvos vadovai pristatydami Lietuvą savo kalbose neretai su pasididžiavimu mini Lietuvos Lazerių pramonę ir jos pasiekimus, parodydami Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį.
Be lazerinių technologijų negali apsieiti ir visos inžinerinės pramonės ekosistema. Lazerių sektorius yra svarbus užsakovas subrangovams – tikslioms metalo apdirbimo, elektronikos įmonėms. Progresas lazerių srityje nesustos, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje nuolat stiprėja, tad lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje.
