„Novametos“ posūkis – pramoninių virtuvių gamintoja ėmėsi sveikatos sprendimų

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

  • #LINPRAnariai
  • Kokie pokyčiai vyko pagrindinėse „Novametos“ rinkose.
  • Kiek laiko užtruko naujų produktų kūrimas ir ką teko keisti.
  • Ar bus kompensuoti praradimai.
  • Ką signalizuoja pirkėjai šiuo metu.

Krizės poveikį dėl COVID-19 pandemijos siekianti sumažinti LINPRA narė „Novameta“ per rekordiškai trumpą laiką persitvarkė gaminti naujus produktus ligoninėms. Tokia produkcija, kaip prognozuojama, šiemet sudarys iki 30% apyvartos

„Matydami valdžios rekomendacijas, jausdami, ko trūksta mums ir mūsų klientams, nusprendėme praplėsti savo turimą asortimentą ir rinkai pasiūlyti bekontakčių produktų, tokių kaip mobilios rankų plovimo stotelės, stovai su dalytuvais ir panašūs, kurie leidžia užtikrinti švarą ir mažinti viruso plitimo galimybes. Kuriant ir pristatant šiuos gaminius, svarbiausia buvo greitis ir komandinis susitelkimas. Mūsų nauji produktai galvose gimė per kelias dienas, o per vieną naktį nugulė reklaminėje medžiagoje. Iš ryto pardavimų skyrius juos jau siūlė klientams visame pasaulyje. Šiandien šie sprendimai generuoja nemažą dalį mūsų pajamų“, – atskleidžia Mindaugas Jonuškis, pramoninių virtuvių iš nerūdijančiojo plieno  gamybos UAB „Novameta“ direktorius ir akcininkas.

Anot jo, kartu šoktelėjo ir medicininių, reanimacinių lovų poreikis, kurių gamyboje specializuojasi antrinė įmonė „Taneta“, todėl nuspręsta dalį pajėgumų perkelti į reanimacinių lovų gamybą. Tiesa, teko atlikti nemažus technologinius pakeitimus gamykloje, perkalibruoti turimą įrangą, apmokyti darbuotojus, nes produktai visiškai skirtingi.

„Kad galėtume sėkmingai veikti ir užtikrinti savo darbuotojų saugumą, turėjome užimti prieš tai kitiems išnuomotą dalį patalpų. Visi sprendimai turėjo būti įgyvendinti labai greitai, nes produktas buvo itin reikalingas ir reikalingas skubiai“, – aiškina vadovas.

Beje, dalį pagamintų lovų bendrovė nutarė padovanoti Lietuvos ligoninėms.

„Novametos“ metiniame pranešime rašoma, kad dėl pandemijos įmonės apyvarta gali sumažėti  iki dešimtadalio, nuosmukį mažins ligoninėms skirta įranga, kuri sudarys apie 20–30% apyvartos.

Išvengė smūgio 

„Novametos“ specializacija – nerūdijančiojo plieno įrangos profesionalams skirtoms virtuvėms gamyba. Nuoseklus užsakymų augimas ir matomas gamybinis potencialas paskatino investuoti į naują gamyklą, į kurią persikelta pernai, ir atsinaujinti technologiškai.

Anot direktoriaus, krizė buvo labai netikėta – pirmasis metų ketvirtis buvo vienas sėkmingiausių per bendrovės veiklos metus, o ir Europa nelėtino apsukų netgi tada, kai viruso pavojaus signalai iš Kinijos jau buvo girdėti.

„Virusas pirmiausia sustabdė būtent tą sektorių, kuriame specializuojamės. Staigiai pradėjo užsidaryti restoranai, viešbučiai. Mūsų užsakymai ir įgyvendinami projektai visame pasaulyje buvo atšaukiami arba nukeliami. Tačiau dirbame daugiau nei 20-yje rinkų ir, matydami skirtingas situacijas bei poreikius, galėjome savo veiklą ir pajamas diversifikuoti, kad išvengtume vieno didelio smūgio“, – prisimena vadovas.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Lenkijoje per krizės piką vos 1% viešojo maitinimo ir viešbučių (HORECA) sektoriaus įmonių dirbo taip pat, kaip prieš pandemiją. Apie 67% veiklą sustabdė, 32% gerokai ją sumažino.

Švedija nusprendė neskelbti visuotinio karantino, tad, nors mažesne apimtimi, „Novameta“ šioje šalyje tęsė projektus.

Jungtinė Karalystė, panašiai kaip ir Švedija, – kai visi stabdė profesionalių virtuvių projektus, „Novametos“ partneriai Jungtinėje Karalystėje savo apsukų nelėtino ir buvo vieni pagrindinių pirkėjų. Tačiau vėliau viskas sustojo.

„Užsakymų skaičius pradėjo augti, tik sušvelninus karantino sąlygas. Pavyzdžiui, kai tik Danijoje buvo atšauktas karantinas, jau kitą dieną iš klientų išgirdome apie higieninių gaminių, kurie užtikrintų sugrįžtančių į darželius, mokyklas ir universitetus vaikų ir jaunuolių saugumą, poreikį. Kiekviena rinka skirtingu metu turėjo skirtingų iššūkių ir skirtingų sprendimų, kuriais juos bandė įveikti, o mes tiesiog turėjome prisitaikyti“, – pasakoja M. Jonuškis.

Nors šiandien klausimų yra daugiau nei atsakymų, pasak verslininko, dauguma Europos įmonių krizę mato kaip laikiną stabtelėjimą. Netgi tie, kurių apsukos smarkiai mažėjo, tikisi, kad nuostoliai nebus labai dideli ir jie galės ilgainiui grįžti į sau įprastą režimą.

„Žinoma, optimizmo teikia tai, kad suvaržymus sumažinusios rinkos pradeda pamažu didinti užsakymus. Taip pat viešasis, valstybinis sektoriai tęsia tuos projektus, kuriuos buvo įsipareigojęs vykdyti dar iki karantino“, – teigia vadovas.

Per 2019 m. Kauno įmonės pardavimo pajamos išaugo 5%, iki 13,4 mln. Eur, grynasis pelnas dėl persikraustymo kaštų ir didėjant darbuotojų skaičiui sumažėjo 36%, iki 1,09 mln. Eur.