Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (I)

#LINPRAekspertai

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius 

Kokie svarbiausi akcentai inžinerinės pramonės sektoriuje per 2019 pirmą pusmetį?

Lietuvos inžinerinė pramonė ir apskritai eksportas po pirmojo 2019 m. pusmečio pateikė teigiamą siurprizą – augimo tempas yra įspūdingas. Šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu. Inžinerinės pramonės gamyba šių metų pirmą pusmetį padidėjo 11 proc., o toks augimas yra dvigubai spartesnisnei visoje Lietuvos pramonėje, kur pirmąjį pusmetį gamybos apimtys išaugo 5,4 proc. Visgi tarptautinėse rinkose, ypač Europos Sąjungoje, situacija yra trapi, Europoje dabar vyrauja dvejopos tendencijos – ir geros, ir blogos. Pagal asociacijos narių atsiliepimus matomi požymiai, jog rezultatai dėl lėtėjančios Vokietijos ekonomikos ateityje taip sparčiai nebeaugs, bet ženklaus kritimo irgi nebus.

Pagrindinis akcentas yra tai, kad padėtis tarptautinėse rinkose, nuo kurių smarkiai priklauso Lietuvos inžinerinės pramonės rodikliai, šiuo metu yra trapi ir nestabili. Pirma – dėl sulėtėjimo pasaulio ekonomikoje ir prekybos karų nustojo augti pasaulinės prekybos apimtys. Antra – galima pamatyti signalų, kad prekybos karai daro vis didesnį poveikį realiai ekonomikai. Liepos mėnesį gamybos apimtys Kinijos pramonėje augo 4,8 proc. per metus – lėčiausiai nuo 2002 m. Nors Kinijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį augo 6,2 proc., tai buvo lėčiausias augimo tempas nuo 1992-ųjų metų, kai Kinija pradėjo skelbti ketvirtinius BVP rezultatus. Pagrindinis kaltininkas – eksportas, kuris per šių metų pirmąjį pusmetį visiškai neaugo, o Kinijos eksporto į JAV apimtys šiemet susitraukė 8,4 proc.

ES rinkoje, kuriai tenka apie 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, taip pat matome sulėtėjimo požymius – šie požymiai gerai matosi Vokietijos ekonomikoje, kuri yra stipriai priklausoma nuo pasaulio ekonomikos „sveikatos“. Vokietijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Vokietijos BVP susitraukė 0,1 proc. Nors techniškai žiūrint Vokietijos ekonomika dar nėra recesijoje, lyginant su šių metų pradžia Vokietijos ūkio būklė pablogėjo. Pavyzdžiui, antrą šių metų ketvirtį metinis BVP augimas (lyginant su 2018 m. antru ketvirčiu) Vokietijoje siekė vos 0,4 proc. ir buvo lėčiausias nuo pat 2013-ųjų metų pradžios. Pagrindinis šio pablogėjimo kaltininkas – nuo išorės rinkų smarkiai priklausanti Vokietijos pramonė, kur dėl besikaupiančių pasaulio ekonomikos problemų gamyba mažėjo nuolatos visą šių metų pirmąjį pusmetį. Pastaruoju metu gamybos apimčių sumažėjimo tempas Vokietijos pramonėje netgi paspartėjo: nuo -1,7 proc. vasarį iki -6,1 proc. birželio mėnesį. Pirmieji duomenys rodo, kad ir trečiąjį ketvirtį Vokietijos gamintojai pradėjo nuosmukio teritorijoje, tad vargu, ar trečią ketvirtį matysime Vokietijos gamybos rodiklių atšokimą. Pozityviai būtų galima vertinti tik tai, kad pastaruoju metu vokiečių pramonininkų lūkesčiai beveik neblogėjo, tačiau iš kitos pusės lūkesčiai stabiliai išlieka nuosmukio teritorijoje.

Tačiau stebina tai, kad Vokietijos pramonės nuosmukis kol kas neturėjo ryškesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Atvirkščiai – augantį Lietuvos eksporto ir pramonės gamybos apimčių augimą lėmė keli svarbūs aspektai. Pirma – vėluojanti Lietuvos eksporto rodiklių reakcija į pokyčius išorės rinkose. Kurį laiką gamintojai dar dirba pagal senas kontraktinės gamybos sutartis, kurios nėra atnaujinamos kas mėnesį. Antra – pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimą palaikė itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje. Trečia – iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir tokiu būdu optimizuoti / sumažinti gamybos kaštus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvų ekonominių zonų atstovai indikuoja apie padidėjusį Vokietijos įmonių interesą bendradarbiauti su Lietuvos verslu. Šią situaciją reiktų išnaudoti ir visais įmanomais būdais palaikyti augimą. Tai yra reali galimybė mums – iki tam tikro lygio blogėjanti situacija Europoje skatina tarptautinę gamybą perkelti į Lietuvą arba ieškoti naujų gamintojų tiekėjų, kurie galėtų gaminti produktus konkurencingomis kainomis. Augantys gamybos kaštai yra būdingi visai euro zonai, ne tik Lietuvai. Ir turint omenyje, kad Vokietijoje arba Danijoje atlyginimai kyla „valandomis“, Lietuva kol kas išlieka tarp patrauklių šalių gamybos vystymui. Todėl ir mūsų pramonė demonstruoja augimą.