Tomas Jaskelevičius išrinktas į naują „Verslios Lietuvos“ valdybą

Į naują verslumą skatinančios VšĮ „Versli Lietuva“ valdybą paskirti septyni šalies verslo asociacijų vadovai.

Nepriklausomų narių skaičius „Verslios Lietuvos“ valdyboje padidintas nuo 4 iki 7, o politinio pasitikėjimo narių skaičius sumažintas nuo 4 iki 2, skelbia agentūra.

Į naują valdybą paskirti šie nepriklausomi nariai:

  • LINPRA prezidentas Tomas Jaskelevičius,
  • Asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka,
  • Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas,
  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis,
  • Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus,
  • Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas,
  • Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Taip pat valdybos nariais paskirti ūkio viceministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

„Agentūrai keliama užduotis skatinti šalies gyventojų verslumą, padėti mažoms ir vidutinėms šalies įmonėms didinti eksporto apimtį, todėl valdyboje stiprinamas verslo atstovavimas. Asociacijų atstovai puikiai žino šalies verslo problemas, kliuvinius, su kuriais susiduria jaunas verslas, spartesniam eksporto augimui trukdančius veiksnius, tad gali padėti ne tik sprendžiant einamąsias problemas, bet ir savo žiniomis stiprinti agentūrą, kad savo veikla ji dar labiau padėtų Lietuvos verslui“, – cituojamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Naujoji „Verslios Lietuvos“ valdyba išrinkta ketverių metų kadencijai, jos nariai dirbs neatlygintinai – visuomeniniais pagrindais.

Prieš tai „Verslios Lietuvos“ valdybą sudarė: Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras, Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologijos asociacijos vadovas, Irina Urbonavičiūtė, premjero patarėja, Rasa Noreikienė, buvusi ūkio viceministrė, Saulius Žilinskas, Lietuvos informacijos verslo asociacija valdybos pirmininkas, Petras Balkevičius, Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius, Kęstutis Jankauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Arūnas Laurinaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, teisininkas Rolandas Galvėnas.

Straipsnis „Verslo žiniose“.

TOP 3 prognozės technologijų ateičiai: varžybos dėl talentų ir pažangos

Per artimiausius trejus metus Lietuvos verslo įmonėms papildomai reikės daugiau nei 13 tūkst. vien informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Per šį laiką išaugs nauja specialistų karta, kuriai, norint patenkinti tiek savo, tiek ir investuotojų lūkesčius, ateityje reikės kitokių įgūdžių.

Prie kokių procesų ir technologijų, pakeisiančių pasaulį, prisidės šiais metais technologijų srities mokslus pradėję specialistai? TOP prognozes technologijų ateičiai išskiria srities ekspertai.

1 prognozė. Produktų kūrimas, o ne gamyba

Diskusijose apie ateitį neišvengiamai susiduria dvi idėjos – dirbtinis intelektas ir robotizacija atims iš žmonių darbus ir pragyvenimo šaltinį, arba – technologijos apsaugos žmones nuo rutininių darbų ir leis jiems kurti tai, kas iš tiesų svarbu. Atsakingai valdant inovacijas jau artimoje ateityje keisis specialistams reikalingų įgūdžių ir žinių rinkinys, mokymo būdai.

Pasak asociacijos INFOBALT Valdybos narės ir „Algoritmų sistemų“ vadovės Elenos Vengrienės, didėja tarpdisciplininių studijų programų, susijusių su naujų žinių reikalaujančiomis sritimis, poreikis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Turėsime susidoroti su iššūkiais, kuriuos sukels tai, kad milijonus darbo vietų visame pasaulyje pakeis robotai, o daugelis žmonių ieškos savo vietos besikeičiančioje aplinkoje. Atstovaudami technologijų sritį, turime didelį iššūkį – ne tik kurti naujas darbo vietas, bet ir siekti, kad technologijos ne didintų atskirtį tarp žmonių, o padėtų juos suvienyti ir skatintų siekti bendrų tikslų. Žvelgiant į ateitį, mokslas bus vis labiau orientuotas į tarpdiscipliniškumą, derinsime iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas studijas.

Pavyzdžiui, technologinius ir humanitarinius mokslus. Naujos kartos specialistai šalia savaime suprantamos anglų kalbos ar kompiuterinio raštingumo įgūdžių, išmanys programavimo pagrindus ir principus, pasižymės analitiniu mąstymu. Jau po penkerių metų, kai šiųmetiniai pirmakursiai žengs į darbo rinką, mes nebegaminsime, mes kursime – ateitis priklauso technologiniams kūrėjams“, – sako E. Vengrienė.

2 prognozė. Kova dėl naujų talentų

Įvairių sričių specialistai, nagrinėdami galimus ateities variantus, kalba apie „naujuosius darbus“ – debesų kompiuterijos ekspertus ar dronų pilotus, o tolimesnėje ateityje ir apie žmogaus bruožų dizainerius ar genetinio programavimo profesionalus. Nors vienų specialistų gali prireikti anksčiau nei kitų, manoma, kad ateities darbo rinka bus itin pakitusi. Todėl galima tik spėti, kad dėl TOP talentų rungsis ne tik investuotojai, bet ir skirtingi miestai.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas daro prielaidas, kad rytojaus ekonomika bus paremta naujų sprendimų ieškojimu ir esamų procesų optimizavimu: „Investuotojai Lietuvoje tikėsis rasti ne tik specialistų, turinčių techninius, teorinius įgūdžius. Jie tikėsis gebėjimų kurti pokytį ir keisti esamą rinką – technologiniais išradimais, įgyvendinamomis idėjomis. Artimiausiu metu IRT žinios taps būtinos dar platesniam profesionalų spektrui. Šį pokytį jau dabar matome bankuose ir paslaugų centruose, o greitai jis apims dar daugiau sričių, jeigu ne visas žmonių gyvenimo sferas“.

3 prognozė. Technologinis gamybos ir personalo valdymas

Po kelerių metų jaunuoliai pateks į darbo rinką, kurioje vyks nuolatinis progresas dėl dinamiškai besivystančių technologijų. Gintautas Kvietkauskas, asociacijos „Linpra“ viceprezidentas ir „Arginta Group“ direktorius teigia, kad Lietuvoje technologinių gebėjimų poreikis kone sparčiausiai augs pramonės srityje. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės sektoriuje šiandieną žmonės dirba našiau, nes skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija čia jau yra pasiekusios aukštesnį lygį negu kituose gamybos sektoriuose – ir vis dar yra kur tobulėti.

„Ateities specialistai dirbs skaitmenizuojant ir diegiant naująsias technologijas ne tik gamyboje, bet ir gamybos valdymo, buhalterijos, apskaitos, personalo valdymo procesuose. Debesų kompiuterija, daiktų internetas, veiklos optimizavimas ir prognozavimo analizė – tai yra ir šiandienos, ir tolimos ateities sferos, tačiau specialistų, gebančių dirbti su šiomis sistemoms trūksta jau dabar, o joms tobulėjant ir plečiantis, talentų pritrūks ir daugiau“, – sako G. Kvietkauskas.

Straipsnis portale DELFI.

Rezultatą pasieksime tik investuodami į skaitmeninimą ir už paramą reikalaudami grąžos

Lietuvos verslo paramos agentūra LVPA ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA įmonėje „Arginta Engineering“ surengė susitikimą-seminarą priemonei „Pramonės skaitmeninimas LT“ pristatyti. Susitikime dalyvavo LVPA kolektyvas, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės, Ūkio ministerijos, Kauno technologijos universiteto atstovai. Toks susitikimas sudarė galimybę paramą organizuojančiai agentūrai pristatyti įmonėms priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ ir išgirsti rūpimus klausimus, iššūkius, realius poreikius, susipažinti su Lietuvos inžinerinės pramonės bendra situacija ir įžvalgomis, ko reikia, kad pramonė sparčiai augtų, išlaikytų ir stiprintų savo konkurencingumą.

Susitikime dalyvavęs LINPRA prezidentas, „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius apibendrino: „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės yra pajėgios gaminti gerokai daugiau negu varžtą, detalę, elementą. Jos gali ir privalo gaminti aukštos pridėtinės vertės gaminius. Puikus pavyzdys – „Arginta Engineering“, kurioje vienam darbuotojui tenka apie 40 tūkst. Eur sukuriamos pridėtinės vertės per metus. Kitais metais šis rodiklis sieks 43 tūkst. Eur. Tai yra labai daug Lietuvos kontekste, bet dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio – 60 tūkst. eurų pridėtinės vertės per metus vienam darbuotojui. Toks „Arginta Engineering“ našumo augimas įmanomas dėl skaitmenizuotų gamybos procesų, dėl iki minimumo sumažintos bet kokios klaidos tikimybės. Ir tai leidžia gaminti ypač sudėtingus vienetinius, sertifikuotus gaminius, teikti aukšto lygio paslaugą užsakovams iš viso pasaulio. Tą patį galima pasiekti ir kitose inžinerinės pramonės įmonėse, investuojant į jų gamybos skaitmeninimą. Svarbiausia teisingai investuoti, kelti tikslą ir fokusuotis į tai, kad parama duotų grąžą, o ne į tai, kad būtų tinkamai užpildyti paramos prašymo dokumentai. Investavus 1 milijoną, grąža per 5-7 metus galėtų siekti visus 10 milijonų. Tik priverčiant įmones išeiti iš komforto zonos, investuojant į įmonių progresą, jų skaitmeninimą ir reikalaujant investicijų grąžos, galime tikėtis uždirbti bent 40 % daugiau, kelti atlyginimus darbuotojams ir bent 30 % padidinti Lietuvos biudžetą“.

LVPA direktorius Aurimas Pautienius pabrėžė, kad Europos Sąjungos investicijomis galima pasiekti gerų rezultatų, ir to bus siekiama, skatinant įmones labiau dalintis patirtimi, artimiau bendradarbiauti ir būti atviriems. Tuo tikslu planuojama ir toliau rengti tokio pobūdžio LVPA ir įmonių susitikimus.

LINPRA tarptautiniame „Digital Innovation Network“ DIGINNO projekte

,

 

Projekto tikslas – skatinti skaitmeninę ekonomiką ir vieningai vystyti bendrą Baltijos šalių regiono (Baltic States Region BSR) skaitmeninę rinką, pasitelkiant politikos formuotojus, pramonės asociacijas, mokslo institucijas ir verslo atstovus. Tokiu būdu būtų galima greičiau ir efektyviau diegti bei populiarinti skaitmeninių sprendimų svarbą tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.

Projekte dalyvauja 16 partnerių ir 5 asocijuoti partneriai iš 8 šalių: Estijos, Suomijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos ir Danijos.

Europos Komisijos strategijoje Europa 2020 skaitmeninė ekonomika ir Europos bendroji skaitmeninė rinka yra vieni iš pagrindinių ateities inovacijas, konkurencingumą ir augimą lemsiančių elementų. Pastebima, kad IRT yra vienas iš atities variklių augti ir Baltijos šalių regionui. Tyrimai rodo, kad skaitmeninių sprendimų diegimas ir vis aktyvesnis jų naudojimas galėtų padidinti Baltijos regiono BVP beveik 30-čia milijardų. Kol kas Baltijos šalių regioną galima prisikirti prie lyderių skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu visame Europos kontekste. Skaitmeninė infrastruktūra yra puikiai išvystyta didžiuosiuose miestuose ir puikiai naudojama gyventojų. Tai geras atskaitos taškas, užsibrėžus tikslą tapti pirmąja skaitmenine integruota regiono rinka Europoje. Tačiau to paties siekiama ir globaliu mastu.

BSR šalys susiduria su panašiais iššūkiais skaitmeninimo srityje, bet turi nevienodas stiprybes ir trūkumus. Siekiant išspręsti šiuos iššūkius, politikos formuotojai nustatė penkis svarbiausius makroregioninio bendradarbiavimo skaitmeninius prioritetus: skatinti tarpvalstybinę sąveiką, skatinti inovacijas IRT sektoriuje ir remti naujų įmonių steigimąsi, didinti IRT naudojimą verslo sektoriuje, didinti skaitmeninį pasitikėjimą ir elektroninį saugumą, kuriant novatoriškas skaitmenines viešąsias paslaugas.

Plačiau apie projektą: svetainėje, Facebook ir Youtube.

10 renginių ciklas populiarins profesines specialybes

Šią vasarą startuoja 10-ties edukacinių-pramoginių renginių ciklas „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera!“. Renginiai vyks skirtinguose Lietuvos miestuose ir jų metu bus pristatomos profesinio mokymo ateities perspektyvos, karjeros galimybės, verslo įmonėse naudojamos inovatyvios technologijos ir sėkmės pavyzdžiai. Renginiuose su inžinerinės pramonės profesijomis supažindins LINPRA  Infomobilis – laboratorija ant ratų.

Pokalbiuose ir diskusijose patarimais ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos nariai, nacionalinių ir savivaldos institucijų bei verslo įmonių atstovai, darbo rinkos ekspertai, profesinio mokymo įstaigų atstovai, karjeros ir profesinio orientavimo specialistai. Pagrindinės diskusijų temos: darbdavių lūkesčiai darbuotojams, sparčios karjeros galimybės, profesinio mokymo privalumai, inovacijos ir kt.

Kitą antradienį – Alytuje, trečiadienį – Marijampolėje.

PLAČIAU.

Programa Alytuje

Programa Marijampolėje

 

Vilniuje įvyko ORGALIME Generalinė Asamblėja: Europai būtina ambicinga pramonės strategija

Siekiant sudaryti galimybes Europos technologijų pramonei visapusiškai prisidėti prie Senojo Žemyno ūkio bei visuomenės raidos Europos Sąjungoje ir jos narėse būtina kryptingai skatinti investicijas į pramonės skaitmeninimą ir inovacijų diegimą. Tokia pozicija skambėjo Vilniuje vykstančiame vienos didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės pramonės asociacijos ORGALIME narių suvažiavime. Daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų vienijančios organizacijos delegatai Vilniuje susirinko planuoti organizacijos veiklą bei dalyvauti konferencijoje, kurioje aptarė ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius, pramonėje ir visuomenėje vykstančius pokyčius bei tendencijas.

Visų, konferencijoje dalyvavusių pranešėjų pristatymai:

Konferencijos dalyviai, inžinerijos pramonės asociacijų ir įmonių atstovai dalijosi patirtimi apie diegiamus technologinius sprendimus, keleriopai leidžiančius padidinti pramonės ir gamybos įmonių veiklos efektyvumą. Konferenciją organizavusios Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA duomenimis, šiame sektoriuje veikiančių mūsų šalies bendrovių gamybos apimtys per pastarąjį dešimtmetį paaugo trečdaliu, 34 proc. Tačiau siekiant užtikrinti tolesnę sektoriaus plėtrą ir pasaulinį konkurencingumą, būtinos kryptingos tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus pastangos kuriant investicijoms palankią aplinką srityje, kuriai iki šiol neretai skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Pavyzdžiui, Suomijos mechanikos inžinerijos pramonės įmonėse dirba apie 150 tūkst. specialistų. Kiekvienam iš jų tenka du susijusia ar aptarnaujančia veikla užsiimantys darbuotojai. Pridėję visų jų artimuosius, skaičiuojame, kad 5,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje 1,5 milijono žmonių gerovė priklauso nuo inžinerijos pramonės. Panaši padėtis ir likusioje Europoje, tik skaičius reikėtų padauginti 200 kartų. Taigi inžinerijos pramonė ir gamyba apskritai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visoje Europos Sąjungoje, ir būtina stiprinti šio sektoriaus konkurencingumą. Mes siekiame, kad ES būtų sukurta ambicinga pramonės vystymo strategija, kurios pagrindas būtų skaitmeninėmis technologijomis ir inovacijomis grindžiamos gamybos plėtra“, – kalbėjo Tomas Hedenborg, ORGALIME prezidentas.

Europos Komisija prognozuoja, kad dėl ES gamybos skaitmenizavimo jos metinės pajamos per artimiausius penkerius metus padidės 110 mlrd. eurų. Tačiau tam būtina skatinti investicijas į skaitmeninių sprendimų diegimą įmonėse. Skaičiuojama, kad tik 1 iš 5 ES gamybos įmonių šiuo metu yra itin skaitmenizuotos. Ypač daug iššūkių patiria smulkaus ir vidutinio verslo įmonės: maždaug 9 iš 10 tokių Europos įmonių pripažįsta atsiliekančios veiklos skaitmeninimo požiūriu.

„Inovatyvių technologijų diegimas itin aktualus Lietuvos įmonėms − ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo jėgos našumą gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, jau nekalbant apie tokias šalis kaip Vokietija, Airija, Nyderlandai, Belgija ar Airija. Be to, nepaisant Lietuvos inžinerinėje pramonėje stebimo proveržio, daugelio šio sektoriaus įmonių produkcija vis dar nėra itin aukštos pridėtinės vertės. Siekiame, kad įmonės kuo daugiau investuotų į inovacinius sprendimus, skaitmenizuotą, automatizuotą gamybą. Taip pat keliame sau tikslą iš paslaugų tiekėjų tapti aukštos vertės produktų ir paslaugų tiekėjais, tačiau tam būtina išspręsti nemažai sisteminių iššūkių, tokių kaip kvalifikuotų specialistų rengimas ar glaudesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas“, – pažymėjo Darius Lasionis, LINPRA direktorius.

Konferencijoje dalyvavęs ūkio viceministras Gintaras Vilda teigė, kad penktadalį šalies BVP sukuriančio gamybos sektoriaus raida, skaitmeninimas ir inovacijų skatinimas yra vienas Vyriausybės prioritetų. „Simboliška, kad kaip tik šios konferencijos dieną Seimui buvo pateiktas Ūkio ministerijos parengtas Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas. Juo siekiama šalyje kurti sistemą, leisiančią pasitelkti žinias inovacijomis grįstai ekonomikai kurti. Projektas yra dalis inovacijų reformos, kuria siekiama suaktyvinti šalies inovacijų ekosistemą“, – teigė G. Vilda.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA vienija per 90 narių. Inžinerinės pramonės sektoriaus metinė apyvarta 2017 m. pasiekė 3,8 mlrd. eurų ir lyginant su 2016 m. paaugo 18 proc. Inžinerinės pramonės įmonėse – metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, plastiko, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus bendrovėse, – dirba per 54 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės pagamintos produkcijos yra eksportuojama.

Asociacija ORGALIME, įkurta 1954 m., vienija inžinerinės pramonės organizacijas, kurių atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.

Daugiau renginio nuotraukų – LINPRA Facebook puslapyje.
Renginio fotografas Artūras Žukas 

Pramonei „lean“ nebeužteks, reikia technologijų

Straipsnio autorė Eglė Markevičienė, „Verslo žinios

Lietuvos pramonė ligi šiol augo daugiausia dėl žemų technologijų sektorių ir sutartinės gamybos. Europai žengiant ketvirtosios pramonės revoliucijos keliu, Lietuvos įmonės privalo investuoti į gamybos skaitmeninimą, automatizavimą, robotizavimą. Antraip jų produktai eksporto rinkose taps nebereikalingi.

Lietuvos pramonės gamybos mastas vien per pastaruosius 5 metus išaugo trečdaliu, o 62% visų jos užsakymų generuojami eksporto rinkose – tai 2 kartus daugiau nei vidutiniškai ES. 80% lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka ES rinkai. Darbo jėgos trūkumas skatina Lietuvos pramonininkus susitelkti į efektyvumo didinimą – dabar jie pagamina beveik 50% produkcijos daugiau nei prieš ekonominę krizę, bet su 14% mažiau darbuotojų, skaičiuoja Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos inovacijų centro ekspertas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai.

Grėsmingoji pusė

Įspūdingi Lietuvos pramonės augimo ir eksporto skaičiai turi ir mažiau optimistinę pusę, atkreipia dėmesį jis.

„Išaugęs gamybos efektyvumas pasiektas investuojant į procesus – diegiant „lean“ ir kitas sistemas, tačiau beveik neinvestuojant į procesų automatizavimą, robotizavimą, skaitmeninimą“, – tvirtina jis.

Tai, anot p. Izgorodino, rodo lėtas Lietuvos pramonės produktyvumo augimas: per pastaruosius 5 m. jis ūgtelėjo 14%, tačiau iki 2016 m. trypčiojo vietoje, o proveržis užfiksuotas tik 2017 m. Eurostato duomenimis, vienas Lietuvos pramonės darbuotojas 2016 m. kūrė 19.100 Eur pridėtinės vertės, o Vokietijoje – beveik 74.000 Eur, Švedijoje – apie 90.000 Eur. ES pramonės vidurkis – 62.000 Eur, arba daugiau nei 3 kartus daugiau nei Lietuvoje.

Pono Izgorodino vertinimu, didžiausia grėsmė Lietuvos pramonei kyla dėl jos struktūros – net 75% jos gamybos masto, pridėtinės vertės ir apyvartos kuria žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kuriuose dirba 85% Lietuvos pramonės darbuotojų. Be to, pastarąjį dešimtmetį šalies pramonės struktūra iš esmės nepakito – inovatyvių sektorių indėlis į pramonės struktūrą išliko toks pat kaip 2007 m.

Tai, anot eksperto, reiškia, kad žemesnių technologijų sektoriai ir nemaža dalis sutartine gamyba užsiimančių įmonių, dėl augančių atlyginimų netenkančių pigios darbo jėgos konkurencinio pranašumo, netrukus gali atsidurti rizikos zonoje.

Jo įsitikinimu, vienintelė išeitis Lietuvos pramonei – kreipti investicijas ne gamybos pajėgumams didinti, o gamybai skaitmeninti, automatizuoti, robotizuoti.

Anot jo, robotizavimo ir skaitmeninimo tendencija Europoje matoma vis ryškiau, ją rodo čia augantys gamybos mastai mažėjant darbuotojų skaičiui pramonėje. Pvz., Danijoje po krizės pramonės gamyba išaugo 23,4%, o darbuotojų skaičius sumažėjo, panašios tendencijos fiksuojamos Belgijoje, Nyderlanduose, kitose šalyse.

Nespėja robotizuoti

Lietuvos pramonės įmonės šiuos uždavinius, regis, supranta – robotizavimo sprendimų paklausa šiuo metu viršija pasiūlą.

„Šiandien su įmonėmis kalbamės dėl projektų, kurie bus diegiami tik kitais metais. Šiemet teko atsisakyti bent 6 projektų, nes nespėtume įvykdyti darbų užsakovo pageidaujamais terminais“, – pasakoja Vytautas Kazlauskas, robotikos sprendimus diegiančios UAB „Robotex“ direktorius.

„Robotex“ pramoninius robotus yra diegusi įmonėse „Suslavičius-Felix“, „Nordic Sugar“, „Klaipėdos mediena“, „Klaipėdos baldai“, „Šilalės mediena“ ir kt.

Kita vertus, Lietuvos pramonės robotizavimo mastas kol kas nedidelis, pripažįsta jis. Labiausiai šia linkme yra pasistūmėjusios standartinius produktus gaminančios didelės gamyklos, dirbančios 24 val. per parą. Jos aiškiai mato, kad diegti robotus apsimoka, nes jie pakeičia nemažą būrį darbuotojų ir taip sumažina sąnaudas. Anot p. Kazlausko, tokiu atveju roboto atsipirkimas galimas per porą metų ir tokie terminai verslininkus paprastai tenkina.

„Tačiau įmonės, kurios dirba 2 ar 3 pamainomis, procesų robotizuoti dar neskuba – atsipirkimas ilgesnis. Nors susidomėjimą jau rodo“, – pastebi p. Kazlauskas.

Pasak „Robotex“ vadovo, dažniausiai Lietuvoje robotizuojama funkcija yra produktų sudėjimas ant padėklų – tai monotoniškas, imlus darbui procesas, kai paprastai reikia nemažai fizinės jėgos.

Skaitmeninis išsigelbėjimas

Šiaulių dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ gamybą skaitmeninti ėmėsi siekdama išbristi iš sunkios finansinės padėties – įmonei grėsė bankrotas.

„Neturėjome kito pasirinkimo, tik keistis – greitai ir nedarydami klaidų“, – sako Žilvinas Dubosas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius.

Naujų akcininkų valdoma bendrovė ryžosi esminėms permainoms. Atsisakė pigių dviračių gamybos, perėjo į vidutinio ir aukštesnio lygio segmentą, didžiausią dėmesį skyrė elektrinių dviračių gamybai. Kiti svarbūs žingsniai – pradėjo diegti taupiąją gamybą („lean“), o didelė dalį gamybos ir valdymo procesų skaitmenino.

„Pradėjus diegti „lean“, paaiškėjo, kad tam reikia nemažai žmogiškųjų resursų. Kad to išvengtume, pradėjome skaitmeninti gamybą ir procesus. Sujungėme žmones ir įrangą į vieną organizmą ir tai dabar leidžia realiu laiku turėti objektyvią, be pagražinimų, informaciją, suteikia galimybę realiu laiku reaguoti į iššūkius, problemas, šalinti nesklandumus“, – pasakoja p. Dubosas.

Šiuo metu gamykloje jau skaitmeninta apie 70% darbo vietų iš 500. Artimiausiu laiku numatoma skaitmeninti iki 90% darbo vietų, o gamybą planuoti pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Per praėjusius metus (bendrovės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais – prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.) „Baltik vairo“ pardavimo pajamos paaugo 20%, iki 36,7 mln. Eur. Keturių naujų finansinių metų mėnesių pajamos pašoko daugiau kaip 60%.

Robotai pinga

„Kad „Terekas“ išliktų konkurencingas pasaulio rinkoje, imamės robotizuoti ir skaitmeninti, kad technologijas sujungtume ir jos viena su kita susikalbėtų. Tik taip galima išgauti didelį efektyvumą. Jei į tai neinvestuosime, sąnaudos nutemps į dugną“, – kalba Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“, kuriančios ir gaminančios inovatyvias PET pūtimo mašinas, vadovas.

Anot jo, šiuo metu „Tereke“ dirba per 130 žmonių ir tikimasi, kad pavyks gamybos mastą padidinti 2 kartus, nedidinant darbuotojų skaičiaus. Dalį šio plano planuojama įgyvendinti su ES parama pagal priemonę „Regio Invest LT+“, projekto vertė – 4,2 mln. Eur

„Robotų kainos kasmet mažėja, jų atsiperkamumas šiandien jau gana greitas. Įsigyti robotą prieš penkerius metus buvo galima už 300.000 Eur. Šiandien robotas prie CNC centro, kuris gali uždėti ir nuimti detalę, kainuoja apie 19.000 Eur. Be to, robotai neserga, neatostogauja, dirba savaitgaliais ir naktimis“, – skaičiuoja p. Maksvytis.

Netrūksta ir kitų pavyzdžių. 7 baldų fabrikus valdantis koncernas SBA į gamybos plėtrą ir automatizavimą šiemet numato investuoti 27,5 mln. Eur. Vien pernai „Klaipėdos balduose“ įrengti 6 industriniai robotai, visiškai automatizuota 12 darbo vietų, šiais metais fabrike planuojama diegti dar 7 robotus. Švedijos kapitalo UAB „ROL Lithuania“ (anksčiau „Rol / Statga“) neseniai investavo beveik 12 mln. Eur į naują gamyklą su robotizuota stalų gamybos įranga, kur žmonių darbo nebereikės, – visą gamybos procesą atliks žmonių programuotos ir prižiūrimos mašinos.

„Siemens“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad investuoti į naujas technologijas ir taip padidinti produktyvumą per artimiausius 2 metus ketina 60% Lietuvos įmonių.

Pirmiausia auditas

Audriaus Jasėno, išmaniosios gamybos kompetencijų ugdymo VšĮ „Intechcentras“ vadovo, Lietuvos pramonės įmonės skirtingai juda ketvirtosios pramonės kryptimi: yra nemažai brandžių įmonių, kurios pasidariusios skaitmeninimo auditus, pasirengusios pokyčių planus, įdarbinusios ketvirtosios pramonės specialistus, investavusios į technologijas.

„Bet daug įmonių arba neinvestuoja, arba yra suklaidintos ir mano, kad skaitmeninimas yra tik naujų technologijų integravimas į gamybos procesus, – kad nusipirkusios modernias stakles ar robotą jos iškart taps konkurencingos. Taip nebus – reikia audito, kurioje vietoje yra įmonė pagal skaitmeninę brandą, strategijos, darbuotojų ugdymo ir švietimo, kad jie nesipriešintų pokyčiams“, – atkreipia dėmesį p. Jasėnas.

Automobilių pramonės tiekėja „Magna“ Lietuvoje meta tinklą

Straipsnio autorė Rima Rutkauskaitė, šaltinis „Verslo žinios“ 

Viena didžiausių JAV ir Europoje automobilių dalių ir komponentų gamintojų bei tiekėjų „Magna“ Lietuvoje pradeda atsirinkti galimus partnerius. Potencialių tiekėjų automobilių pramonei sąraše – dešimtys įmonių.

„Magnos“ klientai JAV yra tokios automobilių gamintojos kaip „Chrysler“, „General Motors“ ar „Tesla Motors“, Europoje ji dalis tiekia „Ford“, BMW, „Volkswagen“ ir kitiems didžiausiems gamintojams. Šios pasaulinės milžinės metinė apyvarta siekia 38,9 mlrd. USD.

„Europoje lengvųjų automobilių ir sunkvežimių pardavimas auga. Vakarų Europoje pradeda stigti pajėgumo ir žvilgsniai krypsta į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją. Tačiau ir šių šalių pramonės atstovai prakalbo nebeturintys pakankamai resursų – trūksta darbuotojų, darbo jėga brangsta, didelė darbuotojų kaita. Užsakymai pradeda vėluoti, ir gamintojai nebeslepia nerimo. Todėl Baltijos šalys atsidūrė tiekėjų akiratyje ir pastaruosius porą metų vyksta intensyvūs susitikimai“, – pasakoja Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 įmonių, gaminančių detales ar komponentus lengvajam ar sunkiajam transportui bei žemės ūkio technikai. Maždaug pusė jų – pajėgios tapti „Magna“ partnerėmis.

Praėjusią savaitę „Magna International Europe“ komanda surengė susitikimus su 32 Baltijos šalių gamintojais, iš kurių 22 buvo iš Lietuvos, ir po susitikimų įvertino: 50% gamybininkų jiems pasirodė galintys būti potencialiais tiekėjais. Beje, „Magnos“ atstovų teigimu, tai geras santykis, nes paprastai po renginių skaičiuojama, kad potencialiais partneriais galėtų tapti tik 25% įmonių.

Po susitikimo atrinktos įmonės sulauks informacijos apie produktų poreikį ir gamybos terminus, vėliau aptars galimą kainą.

„Įveikus pirmąjį etapą ir įmonei pasirodžius konkurencingai, „Magnos“ atstovai atliks auditą, po kurio bendrovė taps oficialia tiekėja. Taip atsiranda galimybė gauti užsakymą ir tikėtis didelių ilgalaikių sutarčių“, – procedūras aiškina p. Lasionis.

Vyksta derybos

Sėkmės istorijų jau yra. Pernai rudenį „Volkswagen“ pirkimų padalinio darbuotojai apsilankė Panevėžio kabelių pynių UAB „AQ Wiring Systems“ ir pareiškė esantys pasirengę išsyk pateikti užsakymus įmonei, vis dėlto pirma teks atlikti oficialias procedūras. Kad įmonė galėtų dirbti su „Volkswagen“, tenka papildomai įgyvendinti kai kuriuos IT sprendimus. Planuojama, kad „AQ Wiring Systems“ kitąmet baigs įgyvendinti šiuos reikalavimus ir taps oficialia tiekėja.

Antroji įmonė, kuri šiuo metu rengiasi bendradarbiauti su „Volkswagen“, yra Kauno plastikinių gaminių UAB „KB Components“. Ji gamina detales „Volvo“ sunkvežimių varikliams. Elvis Pronckus, „KB Components“ direktorius, nekomentuoja vykstančių derybų ir kaip ateityje tai galėtų paveikti bendrovės gaunamas pajamas ar pelną. Remiantis metiniu pranešimu, per 2017 m. švediško kapitalo įmonės pardavimo pajamos padidėjo 14% – nuo 13,9 iki 15,9 mln. Eur. Pajamos augo ir dėl to, kad buvo uždarytas vienas iš grupei priklausančių fabrikų Švedijoje, o gamyba perkelta į Kauną.

Pagal suplanuotus gamybos užsakymus 2018 m. numatoma 16 mln. Eur pardavimo pajamų.

„Volkswagen“ reikalauja, kad visi procesai būtų skaitmeninti ir būtų galima stebėti, kaip vyksta gamyba, pristatomos žaliavos, koks yra broko procentas, kaip laikomasi grafiko, kaip vyksta logistikos procesas ir pan., todėl gamybininkai priversti investuoti į IT sprendimus.

Žvalgų daugėja

Gegužę Lietuvoje tiekėjų dairėsi kita milžinė – JAV inžinerinių sprendimų transportui lyderė „Dana Incorporated“. Metinė jos apyvarta 2017 m. siekė 7,2 mln. USD. Lietuvoje taip pat lankėsi komponentus ir detales automobilių pramonei gaminanti Suomijos „Fortaco Group OY“.

„Vertės grandinėje tiekėjas tapo kur kas svarbesnis negu anksčiau“, – pernai „Financial Times“ citavo Arndtą Ellinghorstą, „Evercore ISI“ analitiką.

Anot jo, investuotojai ėmė optimistiškai vertinti dalių tiekėjus prieš dvejus ar trejus metus, kai jų pajamos ėmė augti. Taip atsitiko stiprėjant nuogąstavimui, kad automobilių gamintojai nebeturės galimybės parduoti automobilių atskiriems pirkėjams, nes paplitus programėlėms, kuriomis bus galima išsikviesti savivaldžius automobilius, vartotojai netrukus gali atsisakyti nuosavų automobilių. Naujosios pirkėjos bus paslaugų įmonės, kurios įsigis dideles automobilių partijas mažomis kainomis ir taip atims iš gamintojų jų prekių ženklų vertę.

Dalių gamintojai yra saugūs: jie neturi prekių ženklų, tad jų padėtis iš esmės nesikeis. O automobilių gamintojams reklamai tenka išleisti kur kas daugiau negu bet kuriam kitam sektoriui.

Šiandien detalės sudaro daugiau kaip 70% automobilio, palyginti su 40–50% paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų dalis išaugo, kai automobiliai tapo technologiškai sudėtingesni ir kai kurioms detalėms gaminti prireikė specifinės patirties bei žinių.

Modelis keičiasi

„Trys didžiosios tendencijos – elektromobilių, dalijimosi automobiliais paslaugų ir autonominių transporto priemonių paplitimas – automobilių gamintojų verslo modelį pakeis kur kas labiau negu dalių tiekėjų“, – teigia Wolfgangas Schaeferis, didžiausios Europoje biržoje kotiruojamos atsarginių dalių tiekėjos „Continental“ vyriausiasis finansininkas.

Nors automobiliais bus dalijamasi arba jie bus autonominiai, jiems vis tiek reikės stabdžių, langų, durų ir padangų, o kur dar daugybė naujųjų puslaidininkių, elektroninių prietaisų ir saugumo sistemų, sudarančių 30.000 dalių, iš kurių susideda įprastas automobilis.

„Financial Times“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilių dalių tiekėjai patiria stiprią tarpusavio konkurenciją, o sektoriuje yra kilusi iki šiol negirdėta įmonių susijungimo ir įsigijimo banga. Lietuvos kol kas ši tendencija nepasiekė.

„Europoje didelės įmonės stambėja per įsigijimus arba per natūralų augimą. Mažoms įmonėms sunku konkuruoti, nes negali pasiūlyti kompleksinių sprendimų, neturi pajėgumų, žinių, kompetencijų ir, aišku, pakankamai resursų. Todėl jos turi ieškoti būdų kooperuotis su kitomis panašiomis įmonėmis“, – aiškina p. Lasionis.

KVIETIMAS DALYVAUTI RENGINIŲ CIKLE POPULIARINTI PROFESINĮ MOKYMĄ

Tolimesniam Lietuvos ekonomikos augimui ir žmonių gerovei itin svarbios yra darbo rinkoje reikalingos specialybės. Todėl siekiant skatinti jaunimą rinktis profesinį mokymą nuo 2018 m. birželio 26 d. pradedamas profesinio mokymo informacinių kampanijų–akcijų ciklas 10-yje Lietuvos miestų. Renginių metu jaunimui bus patraukliai pristatomas profesinis mokymas, tėvų, mokytojų auditorijai bus rodomi sėkmės pavyzdžiai, kurie bylos apie augantį profesinio mokymo prestižą, bus siekiama sklaidyti vis dar dažnus su profesiniu mokymu susijusius mitus. LINPRA šio projekto partneriai.

Maloniai kviečiame Jūsų organizaciją prisidėti prie šių kampanijų:

  1. Deleguoti Jūsų organizacijos atstovus būti renginio pranešėjais ar diskusijų dalyviais. Renginyje galite papasakoti savo karjeros istoriją, pristatyti savo organizacijos veiklą, pasidalinti įžvalgomis apie profesinį mokymą, jį turinčių žmonių perspektyvas, Lietuvos ir viso pasaulio ekonomikos tendencijas ir pan. Tarp renginio pranešėjų bus Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo nariai, Lietuvos turizmo asociacijų atstovai, darbuotojų atrankos agentūrų vadovai, savivaldybių, profesinių mokymų centrų ir kitų organizacijų atstovai.
  2. Renginio vietoje galite įkurti savo organizacijos stendą, kuriame pristatytumėte savo veiklą, prisistatytumėte kaip potenciali mokymo įstaiga ar darbovietė.
  3. Galite įsteigti įvairios vertės prizų viktorinų ir loterijų dalyviams.
  4. Į renginius galite integruotis kitomis Jūsų organizacijai patraukliomis formomis.

Dalyvavimas projekto renginiuose Jūsų organizacijai yra nemokamas.

Artimiausi renginiai vyks šiuos Lietuvos miestuose:

  • Birželio 26 d. Alytuje (Alytaus Teatro aikštėje arba Alytaus kultūros rūmuose)
  • Birželio 27 d. Marijampolėje (J. Basanavičiaus aikštėje)
  • Birželio 28 d. Jurbarke (prie Jurbarko Kultūros centro)
  • Birželio 29 d. Telšiuose (Turgaus aikštėje).

Vienas renginys truks mažiausiai 6 valandas, tikimasi, kad renginiuose apsilankys 2500 – 5000 dalyvių. 

Informacija apie renginių ciklą bus skelbiama nacionaliniuose ir regioniniuose žiniasklaidos kanaluose, taip pat socialinių tinklų paskyrose, partnerių komunikacijos kanaluose.

Kviečiame iki birželio 21 d. registruotis dalyvauti renginiuose el. paštu orijana@omconsulting.lt, telefonu 8 682 53590. Šiais kontaktais taip pat gausite atsakymus į visus klausimus ir reikiamą papildomą informaciją apie projektą.

Projekto iniciatoriai yra Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras prie LR Švietimo ir mokslo ministerijos, projektą įgyvendina UAB „Konsultacijos verslui“ ir strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“.

 

Stambių kompanijų vizitai į Lietuvą 

Gegužės mėn. LINPRA ir Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC) organizavo keleto stambių pasaulinio lygio kompanijų vizitus Į Lietuvą. Čia lankėsi tokios kompanijos kaip FORTACO group OY, DANA incorporated, MAGNA International Europe. Lietuvoje svečiavęsi užsienio kompanijų atstovai aplankė 7 įmones, jiems ir mūsų šalies įmonių atstovams buvo surengti 45 B2B susitikimai.

Dideliu laimėjimu galima laikyti organizuotą susitikimą su MAGNA. Šios kompanijos atstovai atvyko į Lietuvą LINPRA ir BACC klasterio kvietimu susitikimams su trijų Baltijos šalių metalo, plastiko, elektronikos, automotive įmonėmis. Susitikime iš viso dalyvavo 32 savo potencialu juos sudominusios įmonės: LINPRA nariai Hoda, Stigma, Panevėžio Aurida, Frilux, Baltec CNC Technologies, Umega ir kitos.

Po susitikimo MAGNA atstovai patvirtino, kad 50 % sutiktų įmonių jiems pasirodė kaip potencialūs galimi partneriai, tiekėjai, gamintojai.