#LINPRAnariai #MoterysInžinierės 

Trys inžinierės trys skirtingų grandžių vadovės, trys moterys, kurios savo gyvenimą pasuko ir karjerą plėtoja mėgstamoje gamybos srityje

Nuo žmonių „remonto“ iki gaminių reklamos

Kviečiame susipažinti su trimis, Kaune įsikūrusios ir nerūdijančio plieno nestandartinę įrangą profesionalioms virtuvėms gaminančios „Novametos“, specialistėmis, kurios tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui norinčių realizuoti save inžinerinėje sferoje.

Pirmoji iš jų – „Novametos“ marketingo direktorė Reda Šakurskienė, kuri kompanijoje dirba beveik dešimtmetį. Reda juokauja, kad vaikystėje svajojo tapti odontologe, tačiau likimas ją nuvedė visiškai kitur.

„Vaikystėje, įkvėpta dantų pastos reklamos, nusprendžiau būti odontologe. Tačiau pirmo apsilankymo pas „būsimą kolegą“ metu iš baimės nualpau, ir supratau, kad man reikia naujo plano. Taip nusprendžiau, kad užaugusi noriu remontuoti ne žmones, bet mašinas ir traktorius.

Kadangi mokykloje labai mėgau tiksliuosius mokslus ir užsienio kalbas – dar aštuntoje klasėje nusprendžiau studijuoti mechanikos inžineriją anglų kalba ir taip derinti abu pomėgius“, – pasakoja Reda.

Studijomis universitete Reda nenusivylė, turėjo daug įdomios ir įtraukiančios veiklos bei galimybę pusmetį savo žinias gilinti Švedijoje. Galiausiai tai tapo laikotarpiu, per kurį Reda pamilo Kauną ir nusprendė, kad dirbti ir gyventi nori būtent čia.

„Po trečio studijų kurso  pradėjau dirbti konstruktore „Novametoje“. Po kurio laiko perėjau į pardavimų skyrių, kur bendraujant su klientais pravertė ne tik mano techninės užsienio kalbos žinios, bet ir inžinerijos bei konstravimo patirtis.

Tuo pačiu tęsiau studijas gamybos inžinerijos magistrantūros programoje. O šiandien vadovauju marketingo skyriui, kur kartu su komanda analizuojame rinkas, kuriame naujus produktus, rūpinamės reklama ir komunikacija.

Ir nors pareigos įmonėje per praleistus metus keitėsi net keletą kartų, dirbant gamybinėje įmonėje inžinerinės žinios praverčia visur – padeda suprasti tiek produktą, tiek įmonės procesus“, – sako ji.

Pasirinkimu niekada neabejojo

Redos teigimu, ji niekada nesuabejojo ir nesudvejojo dėl savo karjeros pasirinkimo, o laikas mylimoje sferoje tiesiog praskrieja.

„Esu tikra, kad ir kokia būtų Jūsų sritis, svarbiausia dirbti mėgstamą darbą. Užsiimdami mums įdomia veikla, mes esame smalsūs, motyvuoti, skiriame jai daugiau dėmesio, o laikas, praleistas vykdant užduotis, tiesiog dingsta. O tai dažnai mus veda į gerą rezultatą.

Šiandien kasdieniame darbe mane motyvuoja nesustojantis kitimas, nauji projektai, naujos technologijos, įrenginiai. Taip pat galimybė kurti produktus ar sprendimus, nuolatinis tobulėjimas ir tobulinimas.

O dirbdami gamyboje turime dar ir džiaugsmą prisiliesti prie to, kam skiriame savo laiką ir idėjas – galime matyti, kaip gimsta produktai, juos „pačiupinėti“, sutikti projektuose – geriausių pasaulio restoranų, barų, viešbučių virtuvėse“, – savo požiūrį atskleidžia „Novametos“ marketingo skyriaus direktorė.

Dar vaikystėje inžinerija patraukė ir kitą „Novametos“ specialistę, konstravimo grupės vadovę Editą Puodžiūnaitę.

„Mano abu tėvai yra baigę radiotechnikos studijas, tad nuo pat vaikystėje augau inžinierių apsuptyje. Teko ir su tėčiu padirbėti. Taip turbūt pamažu ir formavosi mano noras tapti inžiniere.

Žinoma, mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai. Visada mėgau ir mėgstu ieškoti sprendimų paprastuose dalykuose: jei kažkas sulūžta – sutaisyti, kažką patobulinti. Visada norėjosi kažką kurti.

Galiausiai universitete pasirinkusi inžinerinę sritį supratau, kad tikrai esu ten, kur ir turiu bei noriu būti“, – savo karjeros pradžią pristato Edita.

Editos teigimu, inžinerinis kelias tikrai nėra lengviausias, čia laukia daug iššūkių, bet rinktis verta, jei turi tam ugnelę ir pasiryžimą tobulėti.

„Žvelgiant į inžinerijos sritį, visada pamatysime, kad ji reikalauja tikslumo, konkretumo ir tuo pačiu lakios fantazijos. Kadangi kasdieniame darbe reikia ieškoti naujų idėjų, sprendimo būdų, kaip atliepti kliento individualius poreikius – tam reikalingas ir inžinerinis mąstymas, kuris leidžia apie gaminį galvoti detaliau – iš ko, kaip, kodėl būtent taip pagamintas ir kam skirtas produktas, kaip galima jį patobulinti.

O svarbiausias dalykas – būtina norėti mokytis visą laiką, kol planuoji dirbti šioje sferoje. Konstruktoriai ir inžinieriai kurdami naujus gaminius nuolat ieško naujų galimybių, ir kasdien turi pranokti save, sužinoti kažką naujo ir tapti dar geresniais specialistais.

Kalbant apie asmeninius iššūkius, išskirčiau tai, kad baigus studijas turi pakeisti mąstymą ir suprasti, kad dar tu labai daug ko nežinai, nors įsivaizduoji, kad moki labai daug. Tad reikėjo suprasti, jog mokslai dar tikrai nėra baigti ir dar labai daug ko privalau išmokti. Turėjau įsigilinti į procesus, gaminių projektavimą, gamybą ir jos galimybes.

Tapus konstravimo grupės vadove laukė jau nauji iššūkiai, rizikuoti, priimti sprendimus, suprasti žmones ir jų problemas, rasti būdą, kaip prie jų prieiti ir jiems padėti, perduodant savo žinias“, – įveiktus iššūkius vardina Edita.

Motyvuoja galimybė realizuoti idėjas ir augti

Edita kaip pagrindinį darbo motyvatorių išskiria galimybę pamatyti, kaip tavo idėja virsta realiu produktu, kuris kasdien iškeliauja pas klientus į visą pasaulį.

„Dirbant konstruktore, labiausiai motyvuodavo, kad tai, ką tu suprojektuoji tampa realybe. Tai nepaprastas jausmas, pamatyti tai, kaip tavo mintys realizuojasi. Tapusi konstravimo komandos vadove pradėjau matyti kitus dalykus. Dabar labai smagu, kai auga ir tobulėja komanda. Kai atrodytų neįveikiami sprendimai susėdus keliems kolegoms kartu yra išsprendžiami, kai atsiranda nauji gaminiai ir naujos galimybės kompanijai.

Žinoma, labai motyvuoja ir tai, kad aplinkui yra puikūs profesionalai, bet kartu ir žmonės, su kuriais gali padiskutuoti visais klausimais“, – džiaugiasi Edita.

„Novametos“ gamybos padalinyje dirbanti ir vienos iš komandų vadove esanti Gitana Daunorienė, pritaria kolegėms ir pabrėžia, kad inžinerijoje šalia techninių dalykų, gaminių ir robotų nemažiau svarbus yra draugiškas ir palaikantis kolektyvas.

Ir nors moters karjera prasidėjo nuo siuvimo, Gitana šiandien džiaugiasi atradusi save gamyboje.

„Mano karjera prasidėjo visiškai kitaip. Pagal specialybę turėjau dirbti siuvėja, tačiau taip susiklostė, kad daugiau ar mažiau prie gamybinių sričių vis tekdavo prisiliesti. Teko dirbti renkant šaldytuvus bei langus, kol atsidūriau čia.

Kompanijoje įsidarbinome kartu su vyru. Aš buvau priimta į logistės pareigas. Man buvo suprantami gamybiniai procesai, brėžinių skaitymas ir kita, tad pritapau lengvai ir greitai, o mano kruopštų ir atsakingai atliekamą darbą pastebėjo gamybos vadovai ir pasiūlė tapti naujai buriamos komandos vadove.

Žinoma, pradžioje buvo nedrąsu, bet įveikiau visus iššūkius. Labai padėjo kolegų bei vadovų palaikymas, kurie vertina tave kaip specialistą“, – pasakoja Gitana.

Komandos vadovės teigimu, kasdieniame darbe ją žavi galimybė rizikuoti ir įkvėpti kitus.

„Tiesą pasakius, niekada savęs neįsivaizdavau šioje karjeros kryptyje, tačiau šiandien esu be galo laiminga. Mane žavi, suteikta atsakomybė ir pasitikėjimas, galimybė priimti sprendimus ir rizikuoti, įveikti naujus iššūkius – pritaikyti gamybai naujus gaminių modelius, padėti išspręsti konstrukcines problemas, augti kartu su mano turima komandą, kurioje, beje, yra dar trys moterys.

Džiaugiuosi, kad mano komanda pateisina visus lūkesčius, dirba labai atsakingai. Esame savo srities specialistai, suprantame gamybos procesus, kaip naudoti įrangą ir įrankius, kaip spręsti problemas ir organizuoti darbą.

Žinoma, įvairių iššūkių būna visada, ypač atsirandant naujiems produktams, tačiau, jei kažko nežinai, visada gali paklausti aplink esančių ir dar niekada nebuvo, kad man nepadėtų, nepatartų ar nepaaiškintų. Tikrai malonu dirbti tokiame kolektyve ir smagu matyti, kad jame moterų kasdien vis daugiau“, – džiaugiasi ir rinktis gamybos sritį ragina Gitana Daunorienė.

Mantas Gudas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Prezidiumo narys, atstovas Panevėžio regione 

Žvelgiant atgal jau galima teigti, kad praėję metai tiek Lietuvos, tiek pasaulio inžinerinei pramonei buvo ne tiek sunkūs, kiek pilni iššūkių, unikalūs ir įdomūs. Tai turbulentiškas, didelio kritimo ir dar greitesnio „atšokimo“ laikotarpis, tarsi kas visus būtų sukišęs į skalbimo mašiną ir įjungęs kelias programas iš karto.

Planų atšaukimai, užsakymų stagnacija, projektų atidėliojimai, vėl grįžimas prie jų įgyvendinimo – visa tai sutrikdė globalias tiekimo grandines. O tai lėmė rekordiškai išaugusias metalų, plastikų, kitų žaliavų, jūrinio transporto kainas, elektros ir naftos produktų sąnaudas. Šis laikotarpis tikrai nesibaigė, nors Lietuvos inžinerinė pramonė visai sėkmingai įveikė pirmąsias negandas. Kartu tai ir unikali patirtis bei galimybė, nes pasinaudoję savo lankstumu ir sparta galime pasiekti naują didelį augimo šuolį.

Lietuvos atveju svarbu, kad inžinerinė pramonė nėra susikoncentravusi viename taške, o gana nuosekliai pasiskirsčiusi visuose šalies regionuose. Tą lemia vietos savivaldos pastangos, kai net riboti ištekliai naudojami vietinių verslų skatinimui. Tai ne tik mokestinės paskatos – pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir NT mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų įmonėms, o atskiru sprendimu mokesčiai gali būti mažinami, atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas ir kitoms įmonėms.

Dažnai gerokai daugiau padeda aiški moralinė parama, solidarumas bei sprendimai, padėję geriau suvaldyti visuomenės sveikatos iššūkius šiuo sudėtingu laikotarpiu. Ir tai grįžta su kaupu. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės produkcijos eksportas Panevėžio regione sudaro 36,8 % (2019 metų duomenys), ir tai vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje.

Paradoksas, tačiau pandemija gali tapti nauju varikliu regionų pramonei. Pastarieji metai ne tik grąžina namo toli užsienyje užsibuvusius kraštiečius, tačiau skatina ir vietinius emigrantus, iki šiol judėjusius tik iš regionų į sostinę, permąstyti savo ilgalaikius planus. Pramonės įmonės regionuose tikrai jaučia, kad auga jaunų ir vidutinio amžiaus specialistų susidomėjimas sėkmingomis inžinerijos įmonėmis ne tik sostinėje ar uoste.

Iki šiol šis – kvalifikuotos darbo jėgos – klausimas buvo vienas sudėtingiausių planuojant inžinerinės pramonės ilgalaikę ateitį regionuose. Juk inžinerinė pramonė turi galimybes suteikti jaunam specialistui dirbti įdomų, kūrybingą, globalų, gerai apmokamą darbą. Tačiau nemažiau svarbu, o gal ir net svarbiau, kad jaunas žmogui turėtų laisvę ir erdvę tą gerą atlygį kokybiškai ir naudingai išleisti. Pandemija leido jaunoms šeimoms naujai ir kompleksiškai pažvelgti į savo ateitį. Regionų pasiūlymai gerokai patrauklesni, jeigu vertinamos visos aplinkybės – saugi, tvari, ekologiška, kultūringa erdvė, kokybiškos ugdymo įstaigos vaikams, profesionali sveikatos apsauga, geras ir patogus susisiekimas. Tai tikrai išnaudoja progresyvūs ir galimybes matantys vietos savivaldos lyderiai. O inžinerinė pramonė tampa sudėtine šio paveikslo dalimi.

Kiekviena krizė atneša ne tik iššūkius, tačiau ir naujas galimybes. Krizės barjerams atsparūs verslai (tokie kaip IT, namų paslaugos, siuntos ir pan.) pasikeitusias sąlygas pavertė neregėtais verslo plėtros rezultatais, pritraukė daug naujų klientų. Visame šiame procese aktyviai dalyvauja ir Lietuvos elektronikos pramonė, kurianti ir gaminanti namų įrenginius, paštomatus. Pakuotes gaminančios įmonės taip pat pajuto teigiamą pokyčių naudą.

Priešingai nuo paslaugų sektoriaus, inžinerinė pramonė, kaip ir kitos pramonės šakos, pasižymi tuo, kad jos yra gerąja prasme inertiškos. Jos sunkiai kuriasi, sąlyginai lėtai, bet nuosekliai auga, yra orientuotos į didesnes nei vietinė Lietuvos rinka. Šis inertiškumas padeda tokiais nestabiliais laikais, nes inžinerinės įmonės ir jų kuriama vertė kur kas ilgiau (lyginant, pavyzdžiui, su paslaugomis) išlieka – toliau vykdoma veikla, mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai savivaldybių ir valstybės biudžetams.

Ar šias galimybes vienodai sėkmingai išnaudoja labai įvairūs savo galimybėmis Lietuvos regionai? Tikrai ne! Bet apie tai, kur slepiasi lengviausiai pasiekiami vaisiai – kitą kartą.