Priėmimo į mokymo įstaigas planai rodo palankias tendencijas inžinerinei pramonei

Švietimo ir mokslo ministerijai ėmusis ryžtingų sistemos pertvarkų jau matyti apčiuopiami rezultatai – šiandien socialiniams partneriams ir verslui pristatyti 2018 m. priėmimo į profesines ir aukštąsias mokyklas planai yra derinami prie verslo ir darbo rinkos poreikių. Tai ypač svarbu didžiausią darbuotojų poreikį jaučiančiai Lietuvos inžinerinei pramonei, kuri sukuria ir didelę dalį Lietuvos BVP, ir tūkstančius darbo vietų.

Kompleksiški LR Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai – bendras priėmimas per LAMA BPO sistemą, užtikrinantis skaidrumą, ir specialistų poreikio planavimas atsižvelgiant į prognozes bei regionų prioritetines plėtros sritis – leidžia darbdaviams pasidžiaugti pristatytais priėmimo į profesines mokyklas planais. Vienareikšmiškai akivaizdu, kad didžiausią poreikį jaučia gamybos ir perdirbimo, inžinerinės pramonės, verslo ir administravimo, statybos, socialinės gerovės sektoriai. Iki šiol šių sektorių darbuotojų paklausos užtikrinti nebuvo įmanoma, nes jie paprasčiausiai nebuvo ruošiami arba jų buvo paruošiama nepakankamai. Tuo tarpu grožio industrijai paruošiamų specialistų skaičius buvo perteklinis. Kad įvestų balansą, Švietimo ir mokslo ministerija 2017 m. priėmimą į profesines mokyklas pirmą kartą suorganizavo centralizuotai, per LAMA BPO sistemą, tokiu būdu tai bus daroma ir 2018 m.

2017 m. į inžinerijos krypties programas profesinėse mokyklose įstojo virš 4000 žmonių, panašų skaičių planuojama priimti 2018 m. rugsėjį. O 2020 m. prognozė rodo beveik 6500 specialistų poreikį. Inžinerinę pramonę vienijančios asociacijos „Linpra“ viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas atkreipia dėmesį: „Ligšiolinė pagal pageidavimų koncerto principą veikusi priėmimo sistema į profesines mokyklas buvo ydinga, nepagrįsta jokia logika ir realybe. Todėl kaip inžinerinės pramonės atstovas džiaugiuosi išaugusiu dėmesiu šiam svarbiam sektoriui ir ŠMM vykdomomis permainomis. Taip pat džiugina ir tai, kad bus atsiliepta ir į regionų poreikius, vadovaujantis oficialiomis specialistų poreikio prognozėmis“.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytus planus, rengiant specialistus vis labiau bus atsižvelgiama ir derinami investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų siūlymai ir ateities darbo prognozės. O iki 2020 m. pagal šiuos siūlymus bus nuosekliai keičiamos taisyklės bei tvarkos, švietimo įstaigų programos pritaikomos pagal realų rinkos poreikį.

Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro susirinkimas balandžio 26 d.

LINPRA koordinuojamas Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras (DIH) siekia sutelkti LINPRA narius ir kitus Lietuvos ekosistemos dalyvius ir skaitmeninėmis technologijomis padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą. Centras skirtas vieno langelio principu užtikrinti gamybos įmonėms reikiamų skaitmeninių ir inovatyvių paslaugų tinklaveiką.

Šiuo metu HUB‘o koordinavimo veiklą laikinai yra įgaliotas vykdyti VšĮ „Intechcentras“.

Š. m. balandžio 26 d. 10:00-12:00 val. asociacijos LINPRA biure įvyks šio HUB‘o susirinkimas, į kurį kviečiamos visos įmonės LINPRA narės, teikiančios skaitmenines ar kitas inovatyvias paslaugas gamybos įmonėms bei norinčios prisijungti prie skaitmeninių inovacijų centro partnerių.

Susirinkimo metu bus aptariami šie klausimai:

  1. Smart Factories in new EU Member States projekto ir jo verčių pristatymas, svečiai iš PricewaterhouseCoopers UAB
  2. HUB’o dabartinės veiklos
  3. HUB’o poreikis, teikiamos naudos ir veiklos kryptys
  4. HUB’o verslo modelis
  5. HUB’o finansavimo šaltiniai ir reikalingas biudžetas
  6. HUB’o apsijungimo įforminimas JVS pagrindu

Apie savo dalyvavima susitikime prašome informuoti iki 2018.04.19 d. 17:00 val. Taip pat priimame rekomendacijas, kurias konkrečias įmones, LINPRA nares, verta pakviesti dėl jų teikiamų skaitmeninių paslaugų.

Plačiau apie skaitmeninių inovacijų centrą: ČIA.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA išrinko naują vadovybę

Šalies inžinerinės pramonės įmones vienijančios asociacijos LINPRA prezidentu dvejų metų kadencijai išrinktas UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“ valdybos pirmininkas Tomas Jaskelevičius. LINPRA vadovas sako sieksiantis, kad asociacija ne tik prisidėtų prie verslo aplinkos gerinimo bei eksporto skatinimo, bet ir padėtų inžinerinės pramonės įmonėms kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją bei įsitvirtinti tarp Europos lyderių.

„Pastaraisiais metais stebime Lietuvos inžinerinėje pramonėje vykstantį proveržį ir augančias investicijas į technologinį efektyvumą. Tačiau auga ir tarptautinė konkurencija, o daugelio šio sektoriaus įmonių produkcija vis dar nėra itin aukštos pridėtinės vertės. Todėl kartu su atsinaujinusia asociacijos vadovybe sieksime skatinti šalies inžinerijos pramonės konkurencingumą ir padėti mūsų įmonėms Europos pramonės tiekimo grandinėje pakilti į pirmąsias pozicijas. Tiek besikeičianti konkurencinė aplinka, tiek ketvirtoji pramonės revoliucija reiškia naujus iššūkius mūsų įmonėms, ir LINPRA yra pasirengusi joms padėti“, – teigia T. Jaskelevičius.

Pasak jo, nors Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės pasaulyje vis labiau pripažįstamos kaip pažangios ir patikimos partnerės, jos klientams dažnai dar neparduoda galutinio produkto, kuris galėtų būti iš karto naudojamas. Tad tokiai padėčiai keisti būtinas ypatingas dėmesys. Be to, asociacijos prioritetai ir toliau liks verslo ir mokslo partnerystės skatinimas bei veiklos sąlygų tobulinimas, kvalifikuotų specialistų ruošimo ir ugdymo kokybės gerinimas.

Vilniuje vykusiame Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA visuotiniame narių susirinkime išrinktas ir naujos sudėties prezidiumas bei viceprezidentai. Pastarąsias pareigas dar vieną kadenciją eis UAB „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas bei AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Eiti viceprezidento pareigas LINPRA nariai patikėjo ir ligšioliniam asociacijos vadovui UAB „Arginta Group“ direktoriui Gintautui Kvietkauskui.

„Kelis pastaruosius metus vyko proveržis – augo bendras Lietuvos inžinerinės pramonės sektorius ir plėtėsi asociacijos veikla, didėjo įtaka, stiprėjo lyderystė. Jeigu anksčiau inžinerinė pramonė likdavo valdžios ir visuomenės dėmesio paraštėse, šiandien jau galime tvirtai sakyti, kad esame vis labiau girdimi, į mūsų poreikius yra atsižvelgiama, mūsų siekius vertina ir pripažįsta. Tikiu, kad naujasis asociacijos prezidiumas ir vadovai toliau sėkmingai pasitelks esamą įdirbį, panaudos visas turimas priemones ir pratęs veiklą teisinga kryptimi, išlaikys ir sustiprins inžinerinės pramonės sektoriaus įtaką“, – kalbėjo pastaruosius ketverius metus asociacijai vadovavęs G. Kvietkauskas.

LINPRA nariai taip pat paskyrė asociacijos direktorių. Šios pareigos patikėtos iki šiol jas laikinai ėjusiam Dariui Lasioniui, Baltijos automobilių detalių klasterio ir Plastikų klasterio vadovui. D. Lasionis asociacijos direktoriaus pareigas perėmė iš savo pirmtako, ūkio viceministru tapusio Gintaro Vildos.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA vienija per 90 narių. Nepriklausoma verslo savivaldos organizacija tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, plastiko, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus įmonių interesams.

Asociacijos atstovaujamo sektoriaus apyvarta 2017 m. pasiekė 3,8 mlrd. eurų. Daugiau nei 70 proc. Lietuvos inžinerinės pramonės pagamintos produkcijos yra eksportuojama.

Lietuvos Nacionalinei pramonės skaitmeninimo iniciatyvai „Pramonė 4.0“ sukurtas ženklas

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai vasario mėnesį buvo pakviesti sukurti Nacionalinės Lietuvos platformos „Pramonė 4.0“ ženklą ir pateikti savo idėjas – kaip Lietuvos platforma turėtų atrodyti Europos žemėlapyje tarp kitų 15 šią Europos skaitmeninimo iniciatyvą palaikančių šalių. Konkursą inicijavo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su LR Ūkio ministerija ir jos atstovais, atstovaujančiais Lietuvai Europos Komisijos renginiuose sprendžiant su Europos skaitmeninimu susijusius politinius klausimus.

Kovo 21 d. LR Ūkio ministerijoje įvyko ženklo atrankai suburtos komisijos susitikimas, kurio metu iš 17 pateiktų darbų buvo atrinktos 3 taikliausios studentų idėjos.

Komisiją sudarė grafinio dizaino, inžinerinės pramonės srities ir politikos atstovai: LR Ūkio viceministras Gintaras Vilda, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Grafinio dizaino studijų programos komiteto pirmininkas Jonas Malinauskas, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos pirmininkas Gediminas Lašas, Premijas laimėtojams įsteigusios LINPRA įmonės narės BALTLED rinkodaros komunikacijos vadovas Andrius Ivanovas, LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.

Komisijos svarstymo metu vieningai buvo išrinktos trys taikliausios idėjos, o lyginant jas tarpusavyje išryškėjo pats geriausias darbas. Sveikiname laimėtojas: Miglė Žebrauskaitė – I vieta; Paulina Jančytė – II vieta; Monika Vinciūnaitė – III vieta. Miglės Žebriauskaitės sukurtame ženkle, grafiniame O raidės ir skaičiaus 0 pavaizdavime, komisija įžvelgė simbolinę išraišką – mažesnės bendruomenės (Lietuvos) jungimąsi su didesne bendruomene (Europa) ir glaudų ryšį tarp jų.

Geriausiu pripažintas ženklas bus tobulinamas antrame etape ir vėliau bus naudojamas tarptautiniame kontekste, pristatant Lietuvos nacionalinę skaitmeninimo platformą visos Europos žemėlapyje.

Dėkojame visiems dalyvavusiems studentams ir iniciatyvą paskatinusiems bei palaikiusiems: Ūkio ministerijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos ir prizinį fondą įsteigusios inžinerinės pramonės įmonės BaltLed atstovams.

Prizines vietas užėmę studentai bus pasveikinti gegužės 17 d. „Litexpo“ parodų rūmuose vyksiančios konferencijos „Pramonė 4.0: pridėtinės vertės kūrimas“ metu.

Visus pateiktus ir laureatų darbus galima peržiūrėti ČIA.

Visi konkurse dalyvavę studentai: Paulina Jančytė, Markus Kareckas, Rugilė Matulevičiūtė, Justina Viliūtė, Monika Vinciūnaitė, Marius Vinskas, Mantas Zmejauskas, Miglė Žebrauskaitė.

Tarptautinė konferencija „Pramonė 4.0. Pridėtinės vertės kūrimas“

Svarbiausias kasmetinis „Industry 4.0“ temai dedikuotas renginys šiais metais vyks gegužės 17 d. LITEXPO parodų rūmuose „Balttechnika“ parodos metu.

Trečioji konferencija „Pramonė 4.0. Pridėtinės vertės kūrimas“ atsigręš į praktinę skaitmeninių transformacijų pusę – nuo ko pradėti, kokius realius žingsnius įgyvendinti ir kaip sėkmingai skaitmeninti gamybos, verslo procesus Lietuvos įmonėms, kad ketvirtoji pramonės revoliucijos vizija Lietuvoje neliktų vien tik popieriuje.

Konferencijos metu ekspertai iš Europos šalių lyderių ir Lietuvos pasidalins žiniomis apie naujausias gamybos technologijų tendencijas, dalyviai turės progą užmegzti kontaktus parodos metu organizuojamoje B2B kontaktų mainų sesijoje. Dalyvių laukia aktualūs pranešimai, vieša diskusija su Lietuvos ir tarptautiniais ekspertais, taip pat seminarai atskiromis temomis paralelinėse sesijose.

Į konferenciją kviečiame tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių pramonės įmonių, verslo asociacijų, mokslo bei švietimo įstaigų, institucijų atstovus.

 2018 m. gegužės 17 d. 10:00-16:30 val.
 Parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius
 Programa skelbiama konferencijos puslapyje www.industrie40.lt

Pramonei skaitmeninti – ES konsultacijos ir lėšos

Lietuva kelyje į ketvirtąją pramonės revoliuciją yra gerai atlikusi savo namų darbus, ir tai įvertino Europos Komisija – Lietuva yra atrinkta dalyvauti pramonės transformacijos projekte, pagal kurį Lietuvos ir EK atstovai bendradarbiaus sprendžiant su pramonės skaitmeninimu susijusias problemas. Gavus EK paramą Ūkio ministerija kartu su nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ ekspertais bendradarbiaus su EK atstovais, kurie teiks visapusišką informaciją ir techninę pagalbą rengiant Lietuvos ekonomikos transformacijos strategiją.

Plačiau informuoja „Verslo žinios“.

Šaukiamas visuotinis LINPRA narių susirinkimas

Asociacijos prezidiumo 2018-01-11 nutarimu, šaukiamas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA visuotinis narių susirinkimas. Kviečiame REGISTRUOTIS iš anksto ir dalyvauti!

REGISTRACIJA

Data ir laikas: 2018 m. balandžio 12 d., 10:30 val.

Vieta: Kūrybiškumo ir inovacijų centras „Linkmenų fabrikas“, Linkmenų g. 28, Vilnius

Preliminari programa, darbotvarkė:

10:30 dalyvių registracija.

11:00 kviestinio svečio pranešimas.

11:30 LINPRA susirinkimo klausimai:

  1. Asociacijos 2017 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas;
  2. Asociacijos 2017 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas;
  3. Revizijos komisijos 2017 m. darbo ataskaitos patvirtinimas;
  4. Asociacijos prezidiumo, prezidento ir viceprezidentų rinkimai;
  5. Revizijos komisijos rinkimai;
  6. Kiti klausimai.

13:00 pietūs.

 

Susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys susirinkime turi vieną balsą. Visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį.

Asociacijos narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių.

Atvykstant į susirinkimą būtina turėti asmens tapatybės dokumentą, įgaliotieji asmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Su sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, taip pat su kitais dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam narių susirinkimui ir informacija susijusia su nario teisių įgyvendinimu, nariai gali susipažinti asociacijos buveinėje: Savanorių pr. 176C – 803, LT-03154 Vilnius, Lietuvos Respublika.

Papildoma informacija teikiama Tel. 8 5 231 2520 arba el. p. info@linpra.lt

L. e. p. direktorius Darius Lasionis

Lietuvos pramonės atstovų delegacija susitikimuose Briuselyje

Lietuvos pramonės atstovų delegacija, vadovaujama LPK prezidento R. Dargio, vasario 27-kovo 1 d. Briuselyje dalyvavo susitikimuose su EK pareigūnais, atskirų sričių ekspertais, kuriuose aktyviai diskutavo šalies ir visos ES pramonės konkurencingumo ir tvaraus vystymosi globalioje ekonomikoje klausimais. Kovo 1 d. Lietuvos delegacija pasveikino BusinessEurope, didžiausią verslo organizaciją ES, 60-mečio proga ir dalyvavo forume, kurio pagrindinė tema – verslo kuriamos vertės visuomenėje.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai atstovavo LINPRA l. e. p. direktorius Darius Lasionis.

Susitikime su Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVI  generalinio direktorato DG GROW generalinės direktorės pavaduotoju p. Antti Peltomaki buvo aptartos Europos pramonės raidos perspektyvos, pristatyti Lietuvos pramonės iššūkiai. Diskutuota apie galimybes Europos pramonei išlikti konkurencingai globalioje rinkoje: Europos Sąjungai keliami lūkesčiai dar daugiau investuoti į pramonės produktyvumą, efektyvumą, inovacijas ir skaitmeninimą.

Susitikime su ES komisijos Tyrimų, mokslo ir inovacijų komisaro C.Moedas kabineto vadovu p. António Vicente diskutuota apie investicijas į tyrimus, mokslą ir inovacijas, atkreipiant dėmesį, kad JAV, Japonija ir Kinija esamu laiku kai kuriose pramonės srityse ir inovacijų vystyme lenkia Europą. Lietuvos delegacijos atstovai diskusijoje išreiškė poziciją, jog moksliniai tyrimai turi tiesiogiai sietis su eksperimentine plėtra ir turėtų būti nukreipti į naujų produktų, paslaugų kūrimą, prototipavimą, galiausiai siekiant komercializavimo. Kabineto vadovas p. António Vicente pabrėžė, kad naujuoju finansavimo periodu Europa turi žymiai daugiau investuoti į  tyrimus, mokslą ir inovacijas, siekiant būti konkurencinga pasaulinėje rinkoje.

Konstruktyvios diskusijos vyko ir kituose susitikimuos su Užimtumo, socialinių reikalų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo komisarės M.Thyssen kabineto vadove p. Inge Bernaerts, Europos Komisijos Transporto generalinio direktorato DG MOVE generalinio direktoriaus pavaduotoju p. Matthew Baldwin, Prekybos generalinio direktorato DG TRADE direktoriumi p. Leopoldo Rubinacci, p. Fabrizio Sacchetti, p. François Arbault, derybininkais, Europos Komisijos Brexit derybų darbo grupės, vadovaujamos Michel Barnier, nariais.

Plačiau apie kitus susitikimus – delegacijai vadovavusios LPK puslapyje.

„Pramonė 4.0“ išmokys darbininkus valdyti robotus

Interviu iš „Verslo žinių“ (parengė Eglė Markevičienė).

Kretingos UAB „Terekas“, kuriančios ir gaminančios inovatyvias PET pūtimo mašinas, „pramonės 4.0“ receptas – automatizuoti gamybą, o darbuotojus – išmokyti programuoti robotus. Juozas Maksvytis, bendrovės vadovas, teigia, kad tai leis padidinti gamybos apimtį išlaikant tą patį darbuotojų skaičių.

Didžiausia šių dienų Lietuvos pramonininkų aktualija – kaip prisiderinti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos ir nepasilikti pasaulinės vertės kūrimo grandinės nuošalėje. Ar „Terekui“ tai rimtas iššūkis? Ir taip, ir ne. Iš dalies mes jau esame šios revoliucijos dalyviai ir pradėjome tai daryti anksčiau, nei apie tai pradėta visuotinai kalbėti.

Siūlome automatizavimo sprendimus – savo sukurtas taros gamybos technologijas. Jau 10 metų gaminame tokią įrangą, kad iš Kretingos, kur veikia „Tereko“ gamykla, galėtume ją valdyti bet kuriame pasaulio taške. Matome viską: kokiu našumu įrenginys dirba, kiek taros pagamina, kokie sutrikimai, galime keisti parametrus. Atnaujinti programą taip pat galime Kretingoje, dėl to nereikia važiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas ar Pietų Afrikos Respubliką.

Prie „pramonės 4.0“ priskirčiau ir mūsų taikomą modelį, kai kliento gamykloje pastatome taros gamybos įrangą, kurios operatorius lieka „Terekas“. Kliento produktai gamybos vietoje išpilstomi į čia pat pagamintus butelius ir taip išvengiama taros transportavimo, pakavimo medžiagų sąnaudų, reikia mažiau žmogaus darbo. Tokį modelį taikome keliose įmonėse Lietuvoje, tokiu pačiu principu dirbame Švedijoje, Danijoje, šiuo metu deramės su potencialiais klientais iš Nyderlandų.

Žinoma, sprendimus reikia nuolat tobulinti. Dabar turime 11 konstruktorių, jų reikės daugiau. Norint parduoti daugiau technologijų, būtinas nuolatinis kūrybinis darbas, nes atsiranda nauji IT ir technologiniai sprendimai, visa tai reikia integruoti į gaminius.

Kaip, jūsų nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija pakeis dabartinę pramonę? Ar išties išnyks rankų darbas, nebeliks dalies dabartinių specialybių?

Šie procesai mažiau pakeis tas šalis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, kur jau šiandien pramonėje masiškai diegiami automatizavimo sprendimai, robotai, IT sistemos. Tai šalys, kurios ne vien naudoja, bet ir kuria savo technologijas.

Beveik neabejoju, kad rankų darbas išnyks.

Iš esmės keičiasi net tik JAV, Europos, bet ir Azijos šalių pramonė. Europos pramonei dabar jau nebėra poreikio veržtis į tas šalis, kur pigi darbo jėga, nes naujos technologijos leidžia gaminti vietoje.

Kaip šios pasaulinės tendencijos paveiks Lietuvos pramonę?

Lietuva domina investuotojus tikrai ne dėl to, kad pas mus daug pigios darbo jėgos. Pagalvokime, kodėl į Kauną ateina tokios kompanijos kaip „Continental“ ar „Hella“, – todėl, kad čia veikia Kauno technologijos universitetas, kuris rengia gerus inžinierius. Jei pajėgsime išugdyti daugiau tokių specialistų, viskas bus gerai. Bet tam būtina tobulinti švietimo sistemą.

Ko privalo imtis „Terekas“, kad išliktų konkurencingas pasaulinėje rinkoje?

Robotizavimo ir skaitmeninimo, kad technologijas sujungtume ir jos viena su kita susikalbėtų. Tik taip galima išgauti didelį efektyvumą. Jei į tai neinvestuosime, sąnaudos įmonę nutemps į dugną.

Turime tokį ateities matymą: iš esmės robotizuojame gamybą ir keliame darbuotojų kompetencijos lygį, kad jie mokėtų programuoti įvairius robotus. Dabar „Tereke“ dirba per 130 žmonių, o mes keliame tikslą gamybos apimtį padidinti du kartus. Jei sugebėsime išugdyti naujų darbuotojų kompetencijų, gamybai augant nebereikės naujų darbuotojų – viską atliks šiuo metu „Tereke“ dirbantys žmonės.

Robotų kainos kasmet mažėja, jų atsiperkamumas šiandien jau gana greitas. Įsigyti robotą prieš penketą metų buvo galima už 300.000 Eur. Šiandien robotas prie CNC centro, kuris gali uždėti ir nuimti detalę, kainuoja apie 19.000 Eur. Be to, robotai neserga, neina atostogų, mielai dirba savaitgaliais ir naktimis.

Kokios investicijos numatytos į įmonės plėtrą?

Dalį šio plano įgyvendinsime su parama pagal ES investicijų priemonę „Regio Invest LT+“, projekto vertė – 4,2 mln. Eur. Planuojame statyti naują pastatą, ten perkelti dalį gamybos – visą metalo apdirbimą, įrangos surinkimą, konstruktorių skyrių, priežiūrą.

Tai leis išplėsti gamybos apimtį ir dirbti našiau. Dabar per metus galime pagaminti 20 mašinų, o tai riboja įmonės galimybes. Aktyviai pradedame veikti JAV, Kanados rinkose, kur daug potencialių klientų. Ir jei vienas kuris klientas norėtų ne vienos mašinos, o kokių penkių, šiuo metu tektų tokio užsakymo atsisakyti.

Jau užsisakėme 3D spausdintuvų, kurie spausdina detales iš nerūdijančiojo, įrankinio plieno, titano, aliuminio. Smulkias, iki 2 cm, detales jau šiandien ne patys gaminame, o perkame atspausdintas – jos daug lengvesnės, tačiau stipresnės. Taip pigiau nei patiems jas gamintis CNC staklėmis.

Pramoniniai spausdintuvai kol kas brangūs, jų kaina siekia apie 700.000 Eur, tačiau į juos būtina investuoti. Žmonių prie 3D spausdinimo beveik nereikia – užtenka tik pakeisti miltelius.

Kiek realu, kad Lietuvoje galėtų išaugti pasaulinio lygio inžinerinės kompanijos, tokios kaip vokiečių ‚Siemens“ ar šveicarų ABB, kurių produkcija ir prekės ženklas žinomas kiekvienoje šalyje? Ar „Terekas“ turi tokių ambicijų?

„Terekas“ pasaulio rinkose dirba su savo prekės ženklu „FlexBlow“, tačiau mums tapti kuo nors panašiu į „Siemens“ vargu ar realu. Tokios kompanijos dirba daugybę metų, turi didelį produktų spektrą. Tikriausiai Lietuvoje neatsiras ir ko nors panašaus į IKEA – tokiai sistemai įsukti reikia daug laiko.

Daug realiau, kad lietuviai galėtų sukurti kokią nors platformą, kuri būtų pasaulyje žinoma ir generuotų dideles pajamas. Juk pasaulyje veikia tokios platformos kaip „Uber“ – galinga pavėžėjimo kompanija be nuosavų automobilių, ar „Airbnb“ – būsto nuomos bendrovė be nuosavo nekilnojamojo turto. Reikia geros idėjos, o lietuviai idėjų turi.

Pasaulyje yra nemažai stambių plastiko taros gamintojų, konkurencija rimta, tačiau palyginti nedidelis „Terekas“ sėkmingai didina savo pardavimus. Kokie jūsų pranašumai?

Mes lankstūs ir užsiimame produktų kūrimu, konstravimu, kad įranga geriausiai atitiktų klientų poreikius. Vienas naujesnių pavyzdžių – vienai Kanados įmonei reikėjo, kad mašina pagamintų standartinį butelį gėrimams, stiklainį ir dar butelį burnos skalavimo skysčiui. Jie buvo nuvažiavę pas didelius gamintojus, šie pasakė, kad gali jiems pastatyti tris skirtingas mašinas, kurios tokius produktus gamins. Tačiau jiems stiklainių reikia mažai, pirkti atskiros mašinos neapsimoka.

Sutarėme taip: jei jie prisidės prie konstravimo, pabandysime sukurti jų poreikius atitinkančią mašiną. Vien konstravimas vyko pusę metų, tačiau mašiną pavyko padaryti – klientas jau nupirko dvi tokias mašinas, šiuo metu kalbame apie trečią.

Kitas mūsų fokusas – universalios mašinos, kurios gali greitai pakeisti taros dizainą. Jos nėra ypač našios, tačiau įdomios gamintojams, kurie produkciją gamina palyginti nedidelėmis partijomis parfumerijos, chemijos pramonei ir pan.

Manau, kad „Tereko“ pranašumas yra ir įrenginių dizainas. Manome, kad mūsų mašinos Europoje yra gražiausios, tą patį sako ir mūsų klientai. Mašinos dizainą sukūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius Saulius Jarašius. Esame dizainą patentavę, kad neatsirastų mėgdžiotojų.

Ar ir ateityje bendrovė orientuosis tik į mažesnius produktų gamintojus?

Šiuo metu daugiau įrenginių parduodame mažesnėms bendrovėms, tačiau jau domimės ir didesniais. Kuriame ir šiemet tikimės paleisti mašiną, kurios greitis – 12.000 taros vienetų per valandą. Kol kas greičiausia mūsų mašina gamina 9.000 vienetų. Su ja būsime įdomūs ir didesniems klientams. Taigi laukia pasistumdymai ir su didžiaisiais taros mašinų gamintojais.

Kokią matote PET, plastikų pakuočių rinkos ateitį?

PET pakuočių paklausa turėtų augti. Iš dalies dėl to, kad žmonių skaičius pasaulyje didėja. Be to, PET pakuotės turėtų išstumti dalį stiklinių, nes jas gaminant ir perdirbant sunaudojama mažiau energijos, jos lengvesnė, todėl į PET pakuotes sufasuotus produktus patogiau ir pigiau transportuoti.

Jau šiandien dviem fabrikams Švedijoje gaminame PET tarą su nailonu viduje – jie ją naudoja dėl logistikos, kai reikia vežti produkciją į tolimas šalis. Jei vežtų alų stiklo pakuotėse, produktas sudarytų tik 60% svorio, o dabar – net 95%. Nailonas užtikrina atsparumą saulės spinduliams, neleidžia patekti deguoniui, alų tokioje pakuotėje galima laikyti 9 mėnesius, kaip ir stiklinėje. Tai stiklą keičiantys sprendimai.

Kokie „Terekui“ buvo praėjusieji metai?

2017 m. pajamos augo apie 30%, iki 14,5 mln. Eur. Iki šiol per metus parduodavome 6 ar 7 mašinas, pernai pagaminome 21 mašiną. Tai „Tereko“ rekordas.

Šių metų biudžete numatėme, kad pagaminsime 24 įrenginius. Užsakymų gali būti daugiau – esame rezervavę vietą keliose didelėse parodose, kur klientai galės pamatyti mūsų įrenginius.

„Novameta“ vadovas: skaitmenizuoti procesai didina mūsų įmonės vertę

Šalies pramonės įmonės, norėdamos neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, priima ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamus iššūkius ir skaitmenina procesus. Kaune įsikūrusi nerūdijančio plieno įrangos profesionalioms virtuvėms gamykla UAB „Novameta“ įmonės skaitmeninimo procesą pradėjo dar 2005 metais, kai buvo imtasi procesų kompiuterizavimo ir gimė planai detales bei gaminius žymėti QR kodais. Nuo 2017 m. vasaros įmonėje dirba žmogus, atsakingas už čia vykstančių procesų, technologijų ir įrangos skaitmeninimą.

„Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjome atsakingai žiūrėti į įmonės kompiuterizavimą, robotizaciją. Jeigu pirmieji mūsų žingsniai buvo informacijos srautų suvaldymas, tai šiuo metu esame kompiuterizavę visus procesus: pradedant nuo gamybos iki pardavimo bei konstravimo. Gamybos proceso metu, bet kuriuo momentu, turime galimybę nuskanuoti bet kurią mūsų naudojamą detalę ir matyti ekrane jos savybes, taip pat sužinoti, iš kokio ji brėžinio bei kokiam gaminiui naudojama. Per mėnesį naudojame apie 65 tūkst. detalių, pagaminame 3000 gaminių, t.y. 4-5 projektus per dieną. Gamybos proceso pabaigoje galime nuskanuoti gaminį ir žinoti tolesnę jo eigą: ar jis sėkmingai praėjęs kokybės tikrinimo etapus, galbūt atiduotas į sandėlį arba jau nuvežtas klientui. Sparčiai vykstant gamybai kompiuterizacija palengvina procesą, todėl buvo nuspręsta sukurti ir atskirą etatą specialistui“ – skaitmeninimo diegimo niuansus įmonėje pasakoja UAB „Novameta“ vadovas Mindaugas Jonuškis.

UAB „Novameta“ didžioji gaminamos produkcijos dalis skirta profesionalioms virtuvėms (viešbučių, restoranų, gamyklų, kt.), maisto prekių parduotuvėms ir prekybiniams tinklams. Tai Šiaurės Europoje didžiausias profesionalių virtuvių įrangos gamintojas, kurio 87 proc. produkcijos eksportuojama į 18 pasaulio šalių, gamybiniai plotai viršija 5000 m2, o įmonėje dirba 170 darbuotojų. Pagrindinis UAB „Novameta“ tikslas – greitai ir patikimai pateikti kokybiškus gaminius, atitinkančius higienos bei darbų saugos reikalavimus, todėl investicijos į inovacijas ir modernius verslo modelius leidžia tai įgyvendinti.

„Praktiškai jau pardavimo procese suplanuojami gamybos pajėgumai, automatiškai paskaičiuojama, kiek užsakymų bus vykdoma ir kokio gamybos termino reikalaus procesas. Turėdami skaitmeninius brėžinius galime juos koreguoti eigoje, jei fiksuojama klaida ar neatitikimas, vadinasi, realiu laiku turime naujausią informaciją. Viso to rezultatas – 99 proc. užsakymų įvykdoma laiku, o informaciją perduodant skaitmeniniu būdu sutaupoma daug brangaus laiko“, – priduria M. Jonuškis.

Pasak UAB „Novameta“ vadovo, skaitmeninimas leidžia įmonei sklandžiai planuoti gamybos procesą ir didinti pardavimus, taip pat darbo proceso kompiuterizavimas, modernios technologijos ir robotizacija skatina talentingus darbuotojus atsigręžti į inžinerinę pramonę.

„Įdiegus skaitmenines technologijas pajutome pokyčius keliose srityse. Visų pirma, griežtai struktūruoti procesai, kompiuterizuotos technologijos ir kiti skaitmeninimo procesai mums leidžia žengti koja kojon su ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešamomis tendencijomis, taip pat sukuria mums ir konkurencinį pranašumą, nes esame pajėgūs suvaldyti didelius informacijos srautus. Antras labai svarbus dalykas, procesų skaitmeninimas, mūsų naudojami QR kodai, technologijos, darbo procesų struktūruota tvarka yra mūsų įmonės vizitinė kortelė, leidžianti lengviau parduoti gaminius ir pritraukti talentingus darbuotojus, ypač jaunus žmones, kuriems programavimas ir skaitmeninimas yra patrauklus ir jau savaime suprantamas dalykas“, – pasakoja M. Jonuškis.

„Tačiau procesas ir technologijos reikalauja dar nemažų investicijų, norint kuo daugiau informacijos matyti ekranuose einamuoju momentu ir būtų galimybė ją sekti. Šie patobulinimai yra numatyti artimiausiuose įmonės planuose“, – priduria M. Jonuškis.

Gamybos skaitmeninimas ir orientacija į aukščiausios kokybės produktus bei paslaugas leidžia įmonei UAB „Novameta“ atlikti pasaulinio garso bendrovių užsakymus. Tarp jų – tarptautinės korporacijos „Google“, „Microsoft“, prabangių automobilių gamintojas „Rolls Royce“, „Hilton“, „Radisson“ viešbučiai.