Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą

2017-ųjų metų pabaiga reikšminga profesinio mokymo pertvarkai – Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas.

Kodėl tai svarbu mums, inžinerinės pramonės atstovams?

– Verslo atstovams bus lengviau įsitraukti į profesinio mokymo įstaigų valdymą – visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, o už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys ne tik mokyklos atstovai, bet ir socialiniai partneriai;

– Moksleiviai atsakingiau ir motyvuočiau rinksis profesiją – profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Taip pat naujasis įstatymas aiškiai apibrėžia, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas.

– Profesinis mokymas atlieps šiandieninius verslo poreikius – profesinių mokyklų tinklas bus vystomas atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimas – į ekonomikos prognozes.

– Augs profesinio mokymo prestižas – bus užtikrinama mokymo kokybė, kas 5 metus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai.

– Atnaujintu profesinio mokymo įstatymu numatoma įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Tokiu būdu profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžius įgis realioje darbo vietoje, galės dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.

Tikimės, kad šie pakeitimai padės įgyvendinti vieną iš prioritetinių Europos komisijos ir Europos šalių darbdavių siekį – padaryti profesinį mokymą pirmuoju pasirinkimu tarp jaunų žmonių!

Nuotraukos šaltinis ir daugiau informacijos Prezidentės puslapyje.

Ūkio viceministru paskirtas LINPRA direktorius Gintaras Vilda

Reikšminga žinia Lietuvos inovacijų politikoje – naujuoju Viceministru Ūkio ministerijoje paskirtas ir nuo 2018 m. sausio 15 d. darbą pradės LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Jis yra pirmasis ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus pavaduotojas. G.Vilda viceministru pradės dirbti sausio 15 dieną ir bus atsakingas už inovacijų politiką.

PLAČIAU.

Devyni pramonės mėnesiai: impulsą davė atsigavęs eksportas

14,5 mlrd. Eur pardavimo pajamos ir 909 mln. Eur ikimokestinis pelnas – tokius 9 šių metų mėnesių apdirbamosios gamybos duomenis pateikia Statistikos departamentas. O pelnas buvo beveik toks pat, kaip sudėjus 2011 ir 2012 m. Analitikų teigimu, toks rezultatas pasiektas didinant eksportą.

„Lyginant trijų ketvirčių 2016 ir 2017 m. duomenis, stebimas įspūdingas 16 % metinis augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje. Turint mintyje, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius yra orientuotas į eksportą, sektoriaus pardavimo pajamų pokyčius būtų galima palyginti su lietuviškos kilmės prekių eksporto pokyčiais atitinkamu laikotarpiu. Per šių metų devynis mėnesius apdirbamosios gamybos pardavimo pajamos augo 16 % ir vos pusantro procentinio punkto lenkia lietuviškos kilmės prekių eksporto metinį didėjimą tuo pačiu laikotarpiu, kuris siekė 14,6%. Tai yra įspūdingą apdirbamosios gamybos pardavimo pajamų augimą atspindi ir eksporto statistika“, – atkreipia dėmesį Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pabrėžia: apdirbamoji gamyba Lietuvoje – vienas stabiliausių sektorių, kurio produkcijos augimas pastaraisiais iššūkių kupinais metais išliko tvarus. Impulsu pramonės rezultatams tapo eksporto rinkų atsigavimas, nes šis ūkio sektorius eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos.

„Kad šie metai apdirbamajai pramonei sėkmingi, matome iš to, kad išaugo šios veiklos bendrasis pelnas. Vadinasi, nors, palyginti su pernai, kilo tiek darbo kaštai, tiek atsitiesė pagrindinių žaliavų kainos, gamybos įmonės sugebėjo iš pagrindinės veiklos auginti pelną. Tačiau galutinis finansinis rezultatas šiemet, palyginti su pernai, 7,6 % kuklesnis dėl smarkiai išaugusių veiklos ir ypač bendrųjų ir administracinių sąnaudų. Prie padidėjusios šio tipo sąnaudų naštos gerokai prisidėjo ir atlyginimų kėlimas kvalifikuotiems valdymo ir administracijos darbuotojams“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Prasčiau bendrasis rezultatas, anot jos, atrodo ir dėl netiesioginės veiklos rezultatų – nuostolinga daugeliui pramonės šakų buvo finansų ir investicinė veikla, nors pernai ji davė pelno.

Rezultatus iškreipė gėrimų pramonė

Apdirbamosios gamybos pelno mažėjimas 7,6 %, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kelia nerimą ir p. Ivanovui.

„Tačiau reikėtų vertinti ir tai, kad apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos atitinkamu laikotarpiu per metus išaugo 15,6 %, o tai turėjo įtakos finansinės bei investicinės veiklos rezultatams ir mažino pelno rodiklius“, – primena „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Kai kurių sektorių veiklos rezultatai suprastėjo ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų pramonės „MV Group Production“ 2016 m. nurodė uždirbusi 90 mln. Eur grynojo pelno. Vėliau patikslinta, kad pelnas „popierinis“, susijęs su turto perkainojimu, formuojant turto valdymo įmonę. Tai iškreipė visos apdirbamosios pramonės pelno rezultatą.

„Luminor“ vyriausioji analitikė, panagrinėjusi nemetalo mineralinių produktų pramonės pelno (nuostolio) ataskaitos eilutes, sako, kad atsigavusios statybos įpūtė aktyvumo ir šiai pramonės šakai: bendrasis pelnas augo 17 %. Tiesa, ikimokestinio pelno rezultatai prastesni, o jiems įtakos galėjo turėti išaugusios netiesioginės veiklos sąnaudos.

„Įmonės patiria daugiau išlaidų, nes daugelis paslaugų pabrango, smarkiai yra padidėjęs gamtos išteklių mokestis, sparčiai kilo darbo užmokestis, todėl statybinių medžiagų gamintojų kaštai išaugo. Ir ta tendencija tęsis toliau – jau dabar matome, kaip kyla kainos. O dėl aštrios konkurencijos gamintojai statybinių medžiagų kainų didinti negali“, – aiškina Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas rodo santūrų optimizmą: apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė ketvirtąjį ketvirtį siekia 60 punktų ir 10 punktų viršija kritinę 50 punktų ribą.

Šaltinis: Verslo žinios.

Pardavimo pajamos 2016 m. mln. Eur Pardavimo pajamos 2017 m., mln. Eur Pokytis, % Pelnas (nuostoliai) 2016 . mln. Eur Pelnas (nuostoliai) 2017 m. mln. Eur Pokytis, %
Apdirbamoji gamyba 12.498,769 14.501,119 16,0 982,953 908,612 -7,6%
Maisto produktų gamyba 2.345,019 2.575,728 9,8 114,428 88,450 -22,7%
Gėrimų gamyba 390,192 362,557 -7,1 111,987 19,936 -82,2%
Tekstilės gaminių gamyba 264,320 296,050 12,0 20,947 17,470 -16,6%
Drabužių siuvimas (gamyba) 287,521 306,650 6,7 16092 19,834 23,3%
Odos ir odos dirbinių gamyba 16,179 16,756 3,6 -0,421 0,424 200,7%
Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 808,263 912,269 12,9 24,743 30,835 24,6%
Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 329,718 410,384 24,5 29,185 28,586 -2,1%
Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 142,807 144,043 0,9 8,086 5,582 -31,0%
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 1.299,867 1.460,586 12,4 111,306 108,788 -2,3%
Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 178,952 141,829 -20,7 72,589 21,741 -70,0%
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 669,818 797,684 19,1 53,663 46,426 -13,5%
Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 384,704 417,277 8,5 32,151 22,569 -29,8%
Pagrindinių metalų gamyba 37,415 50,524 35,0 -0,126 -0,309 -145,2%
Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 512,053 655,749 28,1 58,061 38,920 -33,0%
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 207,119 277,996 34,2 22,562 42,290 87,4%
Elektros įrangos gamyba 213,890 277,920 29,9 15,332 23,764 55,0%
Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 291,870 376,137 28,9 21,528 33,736 56,7%
Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 222,547 254,350 14,3 21,493 36,450 69,6%
Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 68,781 90,098 31,0 1,520 2,460 61,8%
Baldų gamyba 1.019,398 1.150,956 12,9 64,714 93,735 44,8%
Kita gamyba 173,337 182,053 5,0 9,792 12,994 32,7%
Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 313,508 315,070 0,5 15,012 15,855

5,6%

 

Praplėstas priemonės „Kompetencijų vaučeris“ mokymo teikėjų ir programų sąrašas

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017 m. kovo 17 d. paskelbė Europos socialinio fondo finansuojamos priemonės Nr. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“ kvietimą. Pagal šią priemonę remiami mokymai įmonėms, taikant „kompetencijų vaučerio“ sistemą, skirtą kvalifikacijos tobulinimo ir kompetentingumo plėtros galimybių prieinamumui įmonių darbuotojams didinti. Įmonės gali kreiptis dėl mokymo paslaugų darbuotojams į mokymo įstaigas, kurios yra įtrauktos į Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą, administruojamą VšĮ „Versli Lietuva“.

Į mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą iki 2017 m. lapkričio 2 dienos buvo įtraukiamos tik tos mokymo įstaigos, kurios turi valstybės pasitikėjimą – turinčios teisę vykdyti ne mažiau kaip penkias akredituotas aukštojo mokslo studijų programas arba licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą pagal ne mažiau kaip penkias kvalifikaciją suteikiančias formalaus profesinio mokymo programas. Iš tokius reikalavimus atitinkančių mokymo įstaigų šiuo metu į Sąrašą yra įtraukta 50 mokymo įstaigų.

Siekiant palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti priemonės „Kompetencijų vaučeris“ lankstumą, buvo esmingai praplėstos mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo galimybės.

Nuo šiol mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Taip pat priemonės „Kompetencijų vaučeris“ mokymo paslaugų teikėjais gali tapti įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.

Priemonę „Kompetencijų vaučeris“ pradėjus įgyvendinti pagal De minimis reglamentą, atsirado galimybė įtraukti į Sąrašą ir remti ypač paklausius tarp darbdavių mokymus, kurie nebuvo leidžiami iki 2017 m. lapkričio 2 dienos: susijusius su pavojingais darbais ir pavojingais įrenginiais, taip pat su trūkstamomis Lietuvoje tiek aukštos, tiek vidutinės kvalifikacijos profesijomis bei užsienio kalbų, finansų valdymo, eksporto ir kitus mokymus.

Mokymo programų sąrašas yra atviras, jame neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per trumpą laiką galės būti įtraukta į sąrašą.

Patrauklesnės tapo minėtos priemonės mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Sąrašas, kurį administruoja viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, pateikiamas ČIA. Sąrašas yra nuolat papildomas ir į jį įtraukiami nauji reikalavimus atitinkantys mokymo paslaugų teikėjai ir mokymo programos.

Naudokime atsakingai!

BBC paskelbė nerimą keliančios plastiko gamybos ir jo vartojimo statistikos. Ne paslaptis, kad pasaulio jūros ir vandenynai kenčia nuo išmetamo plastiko – milijonai tonų nusėda kasmet, žalodami visą ekosistemą. Vienas iš plastiko privalumų – ilgaamžiškumas, tampa didele grėsme Žemei. Plastiko gaminiai egzistuoja vos 60–70 metų, ir šių gaminių kiekis šiandien jau siekia 8,3 milijardo tonų. Iš šio kiekio 6,3 milijardo tonų virsta atliekomis, ir tik 9 proc. yra perdirbama. Kiekvieną minutę nuperkamas 1 milijonas plastikinių butelių, mažiau negu pusė jų yra perdirbama, ir tik 7 proc. panaudojami naujų butelių gamybai. Daugiau statistikos – BBC apžvalgoje.

 

Gamyba – Europos ekonomikos stuburas 

Lapkričio 17 d. Lisabonoje vyko High Level Group susitikimas, kuriame buvo pristatytos ateities įžvalgos:  „MANUFUTURE-EU Vision for 2030“.

Pristatytame strateginiame dokumente atskleidžiamos megatendencijos ir jas lemiantys veiksniai globaliame kontekste, o gamyba pripažįstama Europos ekonomikos stuburu.

  • Europos gamybą sudaro 2,1 mln bendrovių, beveik 30 mln. žmonių, ir ji generuoja 1710 milijardų Eur.
  • Europos Sąjunga – didžiausia gaminamos produkcijos eksportuotoja ir lyderė globalioje aukštos kokybės produktų rinkoje.
  • Didžiausią eksporto rinkos dalį sudaro mašinų, transporto įrangos ir chemijos produktų gamyba.
  • Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ženklų gamybos šuolį demonstruoja ir Kinija, būtent dėl to rengiama konkurencingumo stiprinimo siekianti strategija.
Susipažinkite su Manufuture Vision 2030 dokumentu: Manufuture_Vision_2030

—————————————-

HLG susitikime taip pat pristatyta Horizon2020 programos statistika, nauji Factories of the Future kvietimai 2018–2019 metams. Per 2014–2016 m. H2020 programoje FoF srityje buvo įgyvendinti 94 projektai už 428 mln. Eur sumą, nuo 2017 m. – 18 projektų už 90 mln. Eur. Lietuva, deja, per 2014–2017 m. laikotarpį nepateikė nei vieno projekto. Būtent todėl įpusėjus „Horizon 2020“ programai, įvertinat vidurio laikotarpio rezultatus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujųjų ES šalių dalyvavimas Private Public Partnerships platformoje yra nepakankamas. Mažai dėmesio skiria šalių vyriausybės, o dalyvaujančiųjų kritinė masė yra per menka, tokiu būdu informacija nepasiekia MVĮ. Šis aspektas – viena iš šešių  Europos Komisijos rekomendacijų:

  • Stiprinti dalyvavimo procesus
  • Skaidrinti procesus
  • Didinti ES priemonių ir PPP integraciją
  • Pertvarkyti pagrindinius veiklos rodiklius
  • Stiprinti nacionalines / regionines iniciatyvas
  • Siekti visuomeninio, pramoninio ir mokslinio progreso PPP srityje
Susipažinkite su Europos Komisijos dokumentu: EK_Horizon_FoF
——————————————
Įdomios įžvalgos pateikiamos ir žemės ūkio inžinerijos bei technologijų srityje, kur taip pat ryškios tvarumo, daiktų interneto, automatizavimo tendencijos:  Agriculture_AP9_AET-Pickel-Fehrmann 16112017 V1

Pažangios gamybos technologijų centras pristatytas tarptautiniame projekte Briuselyje

Lapkričio 28 d. Briuselyje vyko Europos Komisijos Sumaniosios specializacijos platformos ir DG Connect organizuotas ekspertų workshopas skaitmeninių inovacijos centrų ir sumaniosios specializacijos tema: „Workshop on Digital innovation Hubs (DIH) and Smart Specialisation (S3)“.

Šios iniciatyvos tikslas – ištirti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) ir sumaniosios specializacijos (S3) sinergiją, pristatyti gerąsias DIH bei S3 sąveikos praktikas, iššūkius ir vystymąsi. Į Europoje besikuriančių DIH tinklo katalogą yra įtraukta ir Lietuva. Čia esantis LINPRA koordinuojamas „Pažangios gamybos technologijų centras“ (Advanced Manufacturing DIH) http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/digital-innovation-hubs-tool dalyvauja Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijoje. Jį pristatyti į workshopą buvo pakviestas ir LINPRA direktorius Gintaras Vilda. Iš viso workshope dalyvavo ribotas skaičius dalyvių: skaitmeninių inovacijų centrų ir sumaniosios specializacijos organizacijų atstovai, Europos Komisijos atstovai iš DG Connect, DG Regio ir DG JRC.

Skaitmeninių inovacijų centrai yra ypač svarbios organizacijos, teikiančios skaitmeninimo paslaugas regionuose, tuo pačiu jos skatina veiklą sumaniosios specializacijos prioritetinėse srityse. Startavusio projekto metu bus siekiama sutelkti DIH bendruomenę, turinčią sąsajų su S3, ir inicijuoti tarpusavio bendradarbiavimą.

Trys pagrindinės įvykusio workshopo temos:

  • DIH vaidmuo S3 kontekste; kokią funkciją atlieka DIH inovacijų ekosistemoje; kaip DIH prisideda prie formavimo ir S3 politikos įgyvendinimo regionuose.
  • Kokie yra DIH finansavimo šaltiniai ir kaip sukuriamos finansavimo sinergijos tarp regioninių bei nacionalinių, ESIF ir Horizon 2020 fondų.
  • Ar DIH yra suinteresuoti bendradarbiauti tarpusavyje? Kokiose srityse? Ar jau yra egzistuojančių bendradarbiavimo pavyzdžių?

Skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimo sritys:

  • Visos Europos DIH tinklo vystymas
  • Dalijimasis patirtimi
  • Jungtiniai projektai (H2020, Cosme, Erasmus, Interreg programose): robotikos, vizualizacijos, pramonės automatizavimo, pramonės transformacijos srityse
  • Paslaugų vystymas
  • Tinklaveika
  • Klasterių bendradarbiavimas
  • Darbuotojų perkėlimas
  • Skaitmeninės brandos lyginimas
  • Demonstraciniai tinklai
  • Jungtinių investicijų schemos

Kitas susitikimas planuojamas 2018 m. pavasarį, kurio metu bus pristatyti pirmojo workshopo rezultatai ir tęsiamas bendradarbiavimas.

AB „Vakarų laivų gamykla“ įsigijo norvegų įmonę

Šių metų lapkričio mėnesį AB „Vakarų laivų gamykla“ pasirašė sutartį dėl Norvegijos inžinerinių projektų valdymo įmonės Marine Technology AS 100 % akcijų paketo įsigijimo.

Marine Technology AS, įkurta 1994 metais, specializuojasi naftos ir dujų gavybos bei atsinaujinančios energetikos sektoriuose naudojamos inžinerinės įrangos gamybos projektų valdyme ir šiandien yra pagrindinis aukštos įtampos ofšorinių kabelių transportavimo įrangos (angl. cable handling equipment) tiekėjas visame pasaulyje. Ši įmonė gali pasiūlyti nuo koncepcijos sukūrimo iki gamybos bei įrengimo apimantį paslaugų spektrą (EPCI).

„Marine Technology AS įsigijimas priartina mus prie strateginio tikslo įgyvendinimo – galimybės apimti visą (produkto ar paslaugos) vertės kūrimo grandinę, didinant mūsų veiklos pridėtinę vertę bei stiprinant pozicijas rinkoje“, – įsigijimo priežastis komentavo AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Numatoma, kad Marine Technology AS tęs veiklą naftos ir dujų gavybos, atsinaujinančios energetikos, ofšoro ir jūrinių technologijų gamybos srityje. Ši kompanija sustiprins BLRT Grupp pozicijas, atstovaudama koncerno ir AB “Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės interesus Norvegijoje, siekiant lyderystės įtvirtinimo, didinant įtaką bei rinkos dalį.

Savo ruožtu, p. Kjell Ragnar Mork džiaugėsi prieš beveik ketvirtį amžiaus įsteigtą įmonę perdavęs į savo srities profesionalų rankas. „Mūsų santykiai su „Vakarų laivų gamyklos“ žmonėmis nuo pirmos bendradarbiavimo dienos buvo puikūs. Žinoma, buvo visko, kol išmokome kartu dirbti ir gaminti visus reikiamus standartus atitinkančius produktus. Tačiau 12 metų trukusios partnerystės rezultatas puikus, „Vakarų konstrukcijose“ pagaminta aukštos įtampos ofšorinių kabelių transportavimo įranga (angl. cable handling equipment) pasklido po visą pasaulį, tokiems pasaulinio masto lyderiams kaip Aker Solutions, TechnipFMC, NOV, BP ir pan. Esu ramus ir tikiu, kad Marine Technology laukia puiki ateitis“, – savo sprendimą parduoti kompaniją komentavo p. Kjell Ragnar Mork.

LINPRA paskelbta nacionaliniu laimėtoju Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimuose

Praėjusią savaitę Taline iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) buvo paskelbta nacionaliniu laimėtoju Europos komisijos inicijuojamuose Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimuose. Šiam konkursui asociacija pateikė savo vykdomas švietimo pagerinimo iniciatyvas ir buvo apdovanota nominacijoje „Investicijos į įgūdžius“. Šio kasmet vykstančio Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų konkurso nugalėtojai buvo renkami iš 32 Europos valstybių pasiūlytų nacionalinių atrankų laimėtojų pagal nominacijas: „Verslumo dvasios skatinimas“, „Investicijos į įgūdžius“, „Verslo aplinkos gerinimas“, „Verslo tarptautinės plėtros skatinimas“, „Atsakingas verslas“.

LINPRA švietimo pagerinimo strategija, kuri ir buvo įvertinta nacionaliniu lygmeniu, yra nukreipta į inžinerinės pramonės būsimų ir esamų specialistų profesinį rengimą, jų profesinių ir verslumo kompetencijų ugdymo kokybę. Siekdami įveikti vieną iš pagrindinių iššūkių Lietuvoje – ryškų nesuderinamumą tarp verslo įmonių poreikių ir profesinio rengimo įstaigų suteikiamų įgūdžių, LINPRA pasitelkė kelis prioritetinius švietimo iniciatyvų kelius – populiarinti inžinerines profesijas, atstovauti LINPRA narių interesams rengiant profesinius standartus, mokymo programas ir mokymo medžiagą, ir įgyvendinti studentus, dėstytojus, įmonių darbuotojus ir profesijos mokytojus įtraukiančius projektus.

Šios veiklos leido pasiekti apčiuopiamų rezultatų skatinant mokinių, studentų, jų dėstytojų verslumą, motyvaciją inžinerinių specialybių pasirinkimui ir profesinių kompetencijų įgijimui.

Ne duomenys yra dabartinės ir ateities darbo aplinkos „kuras“, o TALENTAI, kurių kryptingas ir aukšto lygio ugdymas yra vienas iš Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prioritetų!

Inžinerinės pramonės konkurse pergalę lėmė kūrybiškas požiūris

„Inžinerija mus skraidina į ateitį. Prisisekime saugos diržus ir skriskime į inžinerijos pasaulį, kur svarbus ir prasmingas kiekvienas orlaivio varžtas“, – sakoma Vilniaus Radvilų gimnazijos moksleivio Karolio Rėksnio, „reFLY“, sukurtame vaizdo klipe. Trečiadienį, lapkričio 22 d., vykusio konkurso „ARTech 2K17“ baigiamojo renginio ir nugalėtojų apdovanojimų metu šis vaizdo klipas paskelbtas geriausiu savoje kategorijoje.

Prieš du mėnesius šalies moksleiviai pakviesti susiburti į komandas, apsilankyti inžinerinės pramonės įmonėse ir prabilti apie inžineriją vaizdų kalba – vaizdo klipais, fotografijomis ar meninėmis iliustracijomis. Konkursu siekta atkreipti moksleivių dėmesį į inžinerinę pramonę ir jos įmonių sukuriamus rezultatus, skatinti suvokimą, kad su inžinerija susiduriama kasdien: viskas, nuo dantų šepetėlio iki išmaniųjų telefonų, nuo kompiuterių iki aukščiausių pastatų, greičiausių mašinų ir įspūdingiausių robotų, yra inžinerijos rezultatai.

Konkursas sulaukė didelio dėmesio – jame dalyvavo 30 moksleivių komandų, kurias priėmė 27 inžinerinės pramonės įmonės, o iš viso gauta net 213 konkursinių darbų. Juos vertino specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarė inžinerinės pramonės, verslo, mokslo, reklamos ir žiniasklaidos atstovai.

Vaizdo klipų kategorijoje antroji vieta atiteko Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleivių „UNTech“ komandai, o trečioji –  „KLSRM inžinieriams“ iš Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos.

Fotografijų kategorijoje geriausiai įvertinta moksleivių komanda „Unikalūs“ iš Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos. Antroji vieta šioje kategorijoje atiteko „MK2“ komandai iš Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro, o trečioji – Karoliui Rėksniui „reFLY“ iš Vilniaus Radvilų gimnazijos. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleivių komanda „Greitis“ pelnė pirmąją vietą meninės iliustracijos kategorijoje. Antrosios vietos laimėtojais čia tapo jau minėta komanda „Unikalūs“ iš Kauno, o trečiosios – jaunuoliai kodiniu pavadinimu ERA iš Šiaulių profesinio rengimo centro.

„Šiuo metu su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria daugiau nei du trečdaliai šalies pramonės įmonių. Toks konkursas – puikus būdas jaunuoliams, profesinio mokymo įstaigoms ir įmonėms kalbėtis tarpusavyje. Sveikinu visus šiais metais taip gausiai dalyvavusius konkurse ir, žinoma, nugalėtojus. Dalyvių entuziazmas ir darbai tikrai taps įkvėpimu kitiems, patiems jaunuoliams šis konkursas turėtų padėti pasirinkti perspektyvią profesiją, o inžinerinei pramonei – įgyti taip reikalingų kvalifikuotų darbuotojų.“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.

Specialiuoju komisijos prizu už estetiką apdovanota Ieva Grikinytė iš Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro, o „Facebook“ simpatijų rinkimus laimėjo vaizdo klipą sukūrusi ir daugiausiai „like“ surinkusi komanda „Skrajūnai“ iš Kauno technikos profesinio mokymo centro, kuriai atiteko konkurso globėjos Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtas prizas.

Pirmųjų konkurso vietų laimėtojai apdovanoti kelione į Koperniko mokslo centrą Varšuvoje, antrųjų – momentiniais fotoaparatais „Polaroid“, trečiųjų – išmaniosiomis apyrankėmis. Dalies prizų steigėja – inžinerinės pramonės įmonė UAB „Panevėžio Aurida“. Konkurso organizatorius – strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“, konkurso partneris – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA. Konkurso informaciniu partneriu buvo iniciatyva jaunimui būsiu_.

Visus laimėjusius darbus galima rasti ČIA.