Vienos svarbiausių metalo parodų Vokietijoje balandžio mėnesį: WIRE 2018 ir TUBE 2018

2018 balandžio 16–20 d. Diuseldorfo parodų centre ir vėl duris atveria pasaulinės parodos – tarptautinė specializuota vielos ir kabelių paroda WIRE ir tarptautinė specializuota vamzdžių paroda TUBE – kurių tikslas – pristatyti pažangias vielos, kabelių ir vamzdžių pramonės sektorių technologijas, naujas mašinas ir paslaugas.

WIRE 2018 ir TUBE 2018

Per penkias parodos dienas 16 parodos salių, kurių bendras parodai skirtas plotas 110 000 kvadratinių metrų, susitiks pagrindiniai daugiau nei 2 600 pramonės šakų dalyviai. Tikimasi ir maždaug 70 000 lankytojų iš užsienio. Taip įspūdingai specializuotos Diuseldorfo parodos patvirtina, kad jos užima 1 vietą tarp pasaulinių savo sektorių parodų.

Paroda WIRE vyks 9–16 salėse ir dalyje laikinai įrengtos 18 salės: bus pristatomos laidų gamybos ir apdirbimo mašinos ir įrenginiai, gamybos technologijoms skirti įrankiai ir pagalbinės medžiagos bei žaliavos, specialūs laidai ir kabeliai.

Be to, bus pateiktos matavimo, valdymo ir reguliavimo technologijų bei kontrolės įrangos ir specialių sričių naujovės.  Dar stipriau nei anksčiau pagrindinis dėmesys bus sutelktas į šviesolaidžius. Tokiu būdu Diuseldorfo paroda reaguoja į didėjantį šviesolaidžių naudojimą energetikos pramonėje, statybos ir komunikacijų srityse.

Laidų, kabelių ir šviesolaidžių mašinų sektoriai prisistatys 9–13 ir 16 salėse, o tvirtinimo technika (angl. Fastener Technology) prisijungs 15 salėje. Tinklų virinimo mašinas (angl. Mesh Welding) ir spyruoklių gamybos įrangą (angl. Spring Making) rasite 13 salėje.

Tradiciškai daug dalyvių WIRE parodoje atstovauja Italijai, Belgijai, Prancūzijai, Ispanijai, Austriją, Nyderlandams, Šveicarijai, Turkijai, Didžiajai Britanijai, Švedijai ir Vokietijai.  Iš užjūrio laukiama JAV, Pietų Korėjos, Taivano, Indijos ir Kinijos įmonių.

TUBE 2018 prisistatys 3–7.0 salėse ir 16, 17 salėse bei dalyje laikinai įrengtos 18 salės. Gausią pasiūlą sudarys vamzdžių gamybos, vamzdžių apdirbimo ir vamzdžių perdirbimo mašinos ir įrenginiai bei žaliavos, vamzdžiai ir priedai, panaudotos mašinos, technologiniai įrankiai, pagalbinės priemonės, matavimo, valdymo, reguliavimo ir kontrolės įrenginiai.

Pasiūlą papildys vamzdynai ir OCTG technologijos sritis, profiliai ir mašinos bei plastikiniai vamzdžiai. Ir toliau didelė paklausa iš Kinijos užtikrina, kad vėl bus įrengtas Kinijos paviljonas. Su šūkiu „Meet Chinas Expertise“  16 salėje prisistatys Kinijos vielos, kabelių ir vamzdžių pramonės sritys.

Vamzdžių priedai įsikurs 17 salėje, prekybą vamzdžiais ir vamzdžių gamybą rasite 3 ir 4 salėse, vamzdžių formavimo įranga prisijungs 5 salėje.  Mašinos ir įranga bei vamzdžių apdorojimo mašinos pristatomos 6 ir 7a salėse. Profiliai ir plastikiniai vamzdžiai įsikūrę 3–7.0 salėse bei 16 ir 17 salėse.

Ir TUBE parodoje daugiausiai dalyvių bus iš Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Turkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Vokietijos. Iš užjūrio atvykę dalyviai daugiausiai atstovaus Indijai, JAV, Kinijai ir Pietų Korėjai.

Naujausią informaciją apie abi parodas rasite internete: www.wire.de ir www.Tube.de.

Papildoma informacija:
Plieno vamzdžių rinka 2016
Kabelių sektorius

Atstovas spaudai 2018:
Petra Hartmann-Bresgen M.A.
Ulrike Osahon
+49 (0)211/4560-541/-9922
+49 (0)211/4560-87 541
HartmannP@messe-duesseldorf.de

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę papildė nauja įmonė

Praeitų metų pabaigoje AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę papildė nauja įmonė – „Vakarų technologiniai sprendimai“, kuri vykdys nerūdijančio plieno ir aliuminio konstrukcijų gamybos projektus. „Išanalizavus situaciją palengva atsigaunančioje naftos ir dujų gavybos pramonėje, SGD bei atsinaujinančios energetikos sektoriuose, įžvelgėme perspektyvą šiai specifinei rinkai pasiūlyti savo paslaugas. Naujai įkurta įmonė plėtos nerūdijančio plieno ir aliuminio konstrukcijų gamybą, kurs naujas darbo vietas bei pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir Klaipėdos uostui“, – apie įmonės pozicijas ir ateities planus pasakojo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

LINPRA metai 2017

Kasmetinėje LINPRA organizuojamoje inžinerinės pramonės bendruomenei skirtoje šventėje 2018 m. sausio 11 d. „Linkmenų fabrike“ sudalyvavo apie 100 žmonių: verslo, valdžios, švietimo, verslui padedančių organizacijų atstovai, kolegos ir bičiuliai. Prieš šventę vykusiame Prezidiumo posėdyje buvo patvirtinta dviejų naujų įmonių narystė asociacijoje, šventei prasidėjus, susirinkusius sveikino LINPRA Prezidentas Gintautas Kvietkauskas, „Linkmenų fabriką“ pristatė jo direktorius Adas Meškėnas, LINPRA metus apžvelgė tuomet dar LINPRA direktorius, o nuo šios savaitės jau LR Ūkio viceministras Gintaras Vilda, fotografavo ir apie fotografijos galią pasakojo Evaldas Lasys. Buvo įteiktos padėkos ir LINPRA Garbės ženklai už nuopelnus inžinerinei pramonei ir aktyvias iniciatyvas. Nemažai diskusijų sukėlė visų lauktas pranešimas „What‘s next after LEAN?“ – Mindaugas Voldemaras ir Gediminas Balodas privertė pasukti galvą, ar tai, ką iki šiol darėme tobulindami savo kompanijas, yra geriausia, ką galima padaryti. Buvo puikus, turiningas praėjusių inžinerinės pramonės metų apžvalgos vakaras – dėkojame visiems dalyvavusiems!

Daugiau nuotraukų: renginio albume LINPRA Facebook paskyroje.

LINPRA metų apžvalga: LINPRA_metai_2017_pranesimas

 „What‘s next after LEAN?“ pranešimo video.

„What‘s next after LEAN?“ pranešimas ir šaltiniai:

Šventės akimirkos video reportaže:

 

2018 m. tendencijos: apie pramonės ateitį su santūriu optimizmu

Straipsnio autorius – Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“

2017-ieji buvo pirmieji metai, kai gamybininkai garsiai ištarė: nebepagaminame tiek, kiek galėtume parduoti. Ir nebegalime plėstis tiek, kiek norėtume, nes nebebūtų, ko įdarbinti. Vis dėlto pastarąjį pusmetį rinką drebino žinios apie planuojamas gana solidžias užsienio ir vietos investicijas į pramonę.

Didžiausią šalies darbdavę – Lietuvos pramonę – neramina tik įtampa darbo rinkoje.

Mūsų šalyje daugiausia gyventojų dirba pramonėje: šiame sektoriuje pernai įdarbinta daugiausia žmonių. Statistikų skaičiavimu, 2016 m. pramonėje dirbo 238 700 žmonių, arba 17,5 proc. visų užimtų šalies gyventojų. Prekyboje darbuojasi šiek tiek mažiau – 233 500, arba 17,2 proc. visų užimtųjų.

2016 m. pramonėje buvo sukurta 9000 naujų darbo vietų. 2016 m. daugiausia – 3100 (18,8 proc. visų laisvų darbo vietų) – taip pat buvo užfiksuota šioje srityje. Pastarasis skaičius rodo, kad darbo jėgos stygius nėra tuščios kalbos.

Stabdys – švietimo problemos

Nors metai neseniai baigės, kai kuriuos apibendrinimus jau galima daryti – daugeliui sektorių tai buvo itin sėkmingi metai, bendrovės augino pardavimus, eksportą ir pelną.

Statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šalies pramonės produkcija išaugo 6,1 proc., o apdirbamoji gamyba – 6,5 procento. Prognozuojama, kad analogiškos tendencijos tęsis ir 2018 m.

„Tam įtakos turėjo atsigaunanti Europos pramonė, teikianti vilčių inžinerinės pramonės įmonėms ir ateinantiems metams, žinoma. Pagrindinis iššūkis lieka darbuotojų stoka. Būtent todėl pastaruosius kelerius metus mūsų asociacija aktyviai veikia, siekdama atkreipti valstybės dėmesį į būtinybę pertvarkyti švietimo sistemą“, – pabrėžia Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas.

Inžinerinė pramonė generuoja daugiau kaip ketvirtadalį šalies BVP ir smarkiai prisideda prie jo augimo. Beje, šie rezultatai pasiekti beveik nedidinant darbuotojų skaičiaus, o tai įmanoma tik investuojant į aukštąsias technologijas, diegiant inovacijas ir keliant darbuotojų bei inžinierių kvalifikaciją.

Vienas sparčiausiai augančių apdirbamosios pramonės sektorių yra metalo apdirbimo. Pirmąjį pusmetį šio sektoriaus įmonių nominaliosios pajamos išaugo 42 proc., realios gamybos apimtis daugiau negu 1,5 karto.

„Tradiciniu vadinamas metalo sektorius sparčiai modernizuojamas, tobulinami gamybos procesai, investuojama į naujausius įrenginius ir technologijas, todėl ir jaučiamas toks proveržis. Šie ir kiti metai – sektoriaus augimo pikas, o kaip bus vėliau, šiuo metu sunku prognozuoti, nes išlaikyti tokį intensyvų augimą bus nelengva“, – svarsto Tomas Jaskelevičius, UAB ,,Arginta Engineering“ direktorius.

Plastiko pramonė – ant bangos

Atsigaunanti Europos pramonė teikia daugiau galimybių ir Lietuvos plastiko įmonėms – šį sektorių augina populiarėjantis plastiko pakuočių naudojimas įvairiose gamybos šakose. Tai demonstruoja skaičiai: pirmąjį pusmetį sektoriaus augimas siekė 15 proc., o, didėjant sektoriaus įmonių pelnui, kapitalo grąža 2016 m. siekė 18 procentų. Panašaus augimo tikimasi ir antrojoje 2017 m. pusėje.

Plastiko pramonės įmonės yra vienos pelningiausių apdirbamojoje pramonėje. Maždaug du trečdaliai plastiko produktų eksportuojama, o pagrindinės rinkos – Vokietija, Lenkija, Švedija. Beje, pastaruoju metu eksportas auga į Indiją, Honkongą, Naująją Zelandiją.

„Nors sektoriaus augimo tendencijos džiugina, o Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį potencialą, yra tam tikrų trukdžių, ribojančių pramonės plėtrą“, – įspėja Rimantas Damanskis, Šiaulių šviestuvų UAB „Artilux NMF“ ir plastikinių komponentų UAB „Frilux NMF“ vadovas.

Didelių pasaulio bendrovių keliamus reikalavimus, anot jo, trukdo patenkinti kol kas ribotas įmonių techninis lygis, taip pat procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas.

„Jau daugiau nei dešimt metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nė vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra rengiami plastiko liejimo mašinų operatoriai“, – atkreipia dėmesį R. Damanskis.

Apdirbamojoje pramonėje šiemet į priekį šovė elektros įrangos bei optinių ir elektroninių produktų gamybos įmonės – jos beveik trečdaliu išaugino pardavimus pirmąjį šių metų pusmetį. Ir, nors praėjusiais metais šio sektoriaus įmonių pelnas traukėsi, abu sektoriai šiemet pasižymi ryškia augimo tendencija.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims, yra išsakęs prognozę, kad 2017 m. metais aukštųjų technologijų dalis visoje gamyboje turėtų sudaryti 7,4 procento. Tai leis Lietuvai pagal šį rodiklį atitrūkti nuo ES autsaiderių ir labiau priartėti prie ES vidurkio.

Su nerimo ženklu

Vis dėlto kai kurios analitikų prognozės turi nerimo atspalvį. Pavyzdžiui, gamintojai įspėjami dėl sparčiai augančio eksporto į Švediją ir Norvegiją, kuriose nekilnojamojo turto rinka yra netoli perkaitimo ribos, o namų ūkių įsiskolinimo lygis labai išaugęs. Ir jeigu Skandinavijoje susiformavęs nekilnojamojo turto burbulas sprogs, dauguma eksportuotojų gali nukentėti.

Kita grėsmė kyla gaminantiems pagal užsakymus – Vakarų įmonėms sparčiai robotizuojant gamybą, o Lietuvos įmonėms modernizuojantis vis dar per vangiai, tokie užsakymai gali nutrūkti.

Be to, į pelno eilutę kėsinasi spaudimas kelti atlyginimus. Pavyzdžiui, nagrinėjant pirmojo 2017 m. metų pusmečio bendrą apdirbamosios pramonės pelno ir nuostolio ataskaitą, į akis krinta smarkiai išaugusios veiklos sąnaudos – 28 procentai. Smulkiau jas išskleidus matyti, kad bendrosios ir administravimo sąnaudos šoktelėjo 41 proc. ir gerokai apkarpė apdirbamosios pramonės ūkinės veiklos pelną, palyginti su 2016 metais. Kadangi viena reikšmingesnių bendrųjų ir administravimo sąnaudų kategorijų yra valdymo ir aptarnavimo personalo darbuotojų atlyginimai, matyti, kaip reikšmingai šias eilutes išpūtė algų augimas.

Dar vienas svarbus veiksnys, didinantis pramonės įmonių sąnaudas, – žaliavų kainos. 2016 m. pradžioje fiksuotas energijos išteklių kainų dugnas ir daugelio žaliavų kainos buvo nusiritusios į keleto metų rekordines žemumas, o šiemet daugelis jų brango. Vis dėlto dauguma gamintojų, siekiančių palaikyti savo produkcijos konkurencingumą, neskuba iškart kelti produkcijos kainų arba kelia jas nuosaikiau savo pelno sąskaita.

Tad, nors šiandien pramonės padėtis gera, vertindami jos perspektyvas kai kurie analitikai demonstruoja gana santūrų optimizmą.

LINPRA prezidentas G. Kvietkauskas – Aukštojo mokslo tarybos narys

Švietimo ir mokslo ministrės įsakymu patvirtinta nauja Aukštojo mokslo tarybos sudėtis. Sveikinimai LINPRA prezidentui Gintautui Kvietkauskui, kuris buvo atrinktas iš kandidatų ir paskirtas tarybos nariu ketveriems metams.

Ši taryba – tai ekspertinė, patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais. Ji vertina ir atrenka kandidatus į švietimo ir mokslo ministro skiriamus universitetų ir kolegijų tarybų narius. Aukštojo mokslo tarybos nariai savo funkcijas atlieka visuomeniniais pagrindais.

 

Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas 2 (TYKU2)

09.3.3-ESFA-V-711-01-0005

Paraiškos unikalus registracijos kodas 09.3.3-ESFA-V-711-01-0005
Įgyvendinančioji institucija Europos socialinio fondo agentūra
Projekto vykdytojas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)
Projekto partneris Lietuvos mokslo taryba
Projekto santrauka

Projekto TYKU2 veikla skirta mokslininkų ir kitų tyrėjų iš mokslo ir verslo sektorių tarptautinei ryšių užmezgimo ir paraiškų rengimo kompetencijai vystyti, bei mokslo vadybininkų (administratorių), atsakingų už tarptautinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų projektų rengimą ir įgyvendinimą, gebėjimams stiprinti dalyvaujant tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) programose. Tam reikia gerai žinoti šių tarptautinių programų tikslus bei šių programų dalyvavimo ir projektų finansavimo MTEPI taisykles. Šiam tikslui pasiekti planuojama parengti mokymų ciklą, skirtą, tiek mokslo vadybininkams, atsižvelgiant į jų indėlį konkurencingos paraiškos (patvirtintos finansavimui gauti arba paraiškos, kuri yra surinkusi slenkstinį balą) rengimui, tiek mokslininkams ir kitiems tyrėjams iš mokslo ir verslo sektorių, rengiantiems tarptautinius MTEPI projektus naujame programavimo etape. Pasitelkiant konkurso būdu atrinktus nustatytos tematikos aukštos kvalifikacijos išorės ir vidaus ekspertus bus organizuoti mokymų seminarai ir mokymų moduliai konkurencingos paraiškos parengimui. Siekiant, kad mokymų metu dalyviai įgytas vertingas žinias ir gebėjimus galėtų sėkmingai taikyti rengiant tarptautinius MTEPI projektus, bus vykdoma projekto veikla, kurios tikslas – sudaryti galimybes dalyvauti tiksliniuose MTEPI renginiuose: informaciniuose, kontaktų užmezgimo renginiuose bei konsorciumų partnerių susitikimuose, tyrėjų misijose. Europos technologinių platformų (toliau – ETP) atstovai bei MTEPI asociacijų atstovai dalyvaudami minėtų organizacijų veiklose bei jų organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose taip pat paskatins ir padės mokslo bendruomenei įtraukti į tarptautinius projektus. Visos šios veiklos, mokymų programos ir kita svarbi informacija, reikalinga ir susijusi su tarptautiniais MTEPI projektais, bus viešinama tam skirtoje lietuviškoje svetainėje „Horizontas 2020″ – www.h2020.lt.

Projekto tikslas

Ugdyti mokslininkų ir kitų tyrėjų, mokslo vadybininkų iš mokslo ir verslo sektorių gebėjimus integruotis į tarptautinius MTEPI projektus ir Europos tyrimų erdvę bei didinti mokslo ir verslo dalyvavimą tarptautinėse MTEPI programose, siekiant padidinti tarptautinių paraiškų skaičių

Projekto veiklos
  1. Mokymų, susijusių su „Horizontas 2020″ paraiškų rengimu, MTEPI projektų valdymu ir administravimu organizavimas;
  2. Dalyvavimo tarptautinėse MTEPI programų, asociacijų ir organizacijų veiklose, misijose ir kituose partnerystės renginiuose skatinimas;
  3. Tyrėjų supažindinimas su tarptautinių MTEPI programų naujienomis, skatinimas keistis informacija ir kt. veiklos susijusios su informacijos sklaida.

Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)

 01.2.1-LVPA-V-842-01-0002

Projekto pavadinimas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“
Projekto vykdytojas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)
Projekto įgyvendinimo laikotarpis Nuo 2016 m. liepos – iki 2019 m. liepos (36 mėn.)
Projekto vertė 1 403 749,46 EUR
Projekto tikslas Skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių bandrą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą
Projekto partneris Lietuvos inovacijų centras
Projekto uždaviniai

1) skatinti įmonių jungimąsi į klasterius bei didinti klasterių brandą;

2) plėtoti klasterių tarptautiškumą bei skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų jungimąsi į tarptautines klasterių iniciatyvas.

Projekto metu bus organizuojamos klasterių brandinimo sesijos, tikslinės ekspertinės konsultacijos klasterių plėtros ir augimo klausimais, renginiai klasteriams bei informaciniai renginiai SVV subjektams, vykdoma informacijos sklaida per www.klaster.lt (tinklapį turinys lietuvių ir anglų kalbomis). Siekiant Lietuvos klasterių tarptautiškumo, bus organizuojami užsienio partnerių paieškos renginiai pagal sumanios specializacijos kryptis, teikiamos partnerių paieškos paslaugos, teikiamos konsultacijos dėl naujų tarptautinių narių įtraukimo į klasterius bei Lietuvos SVV įsitraukimo į užsienyje veikiančius klasterius. Bus išleistas leidinys apie Lietuvoje veikiančius klasterius investuojančius į technologijas ir MTEPI.

Strategic VET development in Mechanical Engineering and Metalworking Industries

 2015-1-LV01-KA202-013451 

Finansavimo šaltinis Erasmus+ programa, 2 pagrindinis veiksmas
Projekto Nr. 2015-1-LV01-KA202-013451
Projekto pavadinimas „Strategic VET development in Mechanical Engineering and Metalworking Industries“
Projekto biudžetas 100 663,00 Eur
Projekto partneriai

Latvijos mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės asociacija, NORDBILDUNG Bildungsverbund gGmbH, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija.

Projekto tikslų santrauka

Projektu siekiama stiprinti profesinį orientavimą mokinių, profesinio ir techninio lavinimo mokyklose besimokančiųjų mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės profesijas (pvz. suvirintojus, tekintojus, frezuotojus, šaltkalvius, mechatronikos specialistus, CNC staklių operatorius, elektrikus).

Vienas šio projekto tikslų yra sukurti novatorišką bendradarbiavimo schemą tarp Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos partnerių, siekiant perduoti žinias ir patirtį, teikti sprendimus kaip stiprinti tam tikrų profesinių kelių pasirinkimus atsižvelgiant į mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonių poreikius.

Šiuo projektu taip pat partnerių šalyse bus pristatomas Infomobilis – autobusas, kuriame yra įrengti studijų įrankiai ir prietaisai, skirti teikti praktinių žinių ir informacijos apie užduotis ir įrankius, naudojamus mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės profesijose, siekiant padidinti susidomėjimą ir motyvaciją studentams ne tik šiomis pramonės šakomis, bet ir studijų dalykais, kurie yra svarbūs šių pramonės šakų profesijoms, pavyzdžiui, matematika ir fizika.

Be to, bus kuriama strategija ir veiksmų planas kuriamai mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo profesinio mokymo sistemai, kurios nebuvo iki šiol.

Plastikų pramonės klasterio narių augimo ir eksporto skatinimas

03.2.1-LVPA-K-807-01-0007

ES Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa 

Finansavimo šaltinis  Europos regioninės plėtros fondas pagal priemonę „VERSLO KLASTERIS LT“ (priemonės Nr. 03.2.1-LVPA-K-807)
Projekto Nr.  03.2.1-LVPA-K-807-01-0007
Projekto pavadinimas Plastikų pramonės klasterio narių augimo ir eksporto skatinimas
Projekto biudžetas 548 633,60 Eur
Projekto tikslas Paskatinti klasterio narius įsitraukti į tarptautines tinklų grandines ir rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas.
Projekto uždavinys Padidinti klasterio narių pardavimus ir eksportą naujose užsienio rinkose.
Projekto veikla Narių sinergija paremtos veiklos, ieškant naujų eksporto rinkų, didinant bendrus eksporto gebėjimus ir kartu pasinaudojant eksporto rinkų galimybėmis.
Santrauka Projektu siekiama padidinti Plastikų klasterio įmonių pardavimus bei eksportą. Tam klasteris ketina dalyvauti Europos inžinerinės pramonės asociacijos Orgalime ir plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose.
Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus įdarbinti ekspertai, kurie vykdys eksporto skatinimo ir pardavimų padidinimo veiklas, komandiruočių metu tyrinės naujas rinkas ir ieškos potencialių klientų. Taip pat bus įsigytas potencialių rinkų tyrimas/analizė, kuris leis nustatyti pardavimų ir eksporto didinimo kryptis. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir ekspertų rekomendacijas, bus įsigytos rinkodaros priemonės, skirtos projekto partnerių ir jų produkcijos žinomumo padidinimui bei naujų narių pritraukimui.
Laukiamas rezultatas Pasibaigus projektui, planuoja toliau vystyti ir plėtoti eksportą įsisavintose rinkose. Atlikti tyrimai bei analizės bus naudojamos ieškoti naujų užsakovų analizuotose rinkose. Bus tęsiama narystė tarptautinėse organizacijose ir bus naudojamasi jų teikiamomis galimybėmis.

Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą

2017-ųjų metų pabaiga reikšminga profesinio mokymo pertvarkai – Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas.

Kodėl tai svarbu mums, inžinerinės pramonės atstovams?

– Verslo atstovams bus lengviau įsitraukti į profesinio mokymo įstaigų valdymą – visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, o už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys ne tik mokyklos atstovai, bet ir socialiniai partneriai;

– Moksleiviai atsakingiau ir motyvuočiau rinksis profesiją – profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Taip pat naujasis įstatymas aiškiai apibrėžia, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas.

– Profesinis mokymas atlieps šiandieninius verslo poreikius – profesinių mokyklų tinklas bus vystomas atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimas – į ekonomikos prognozes.

– Augs profesinio mokymo prestižas – bus užtikrinama mokymo kokybė, kas 5 metus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai.

– Atnaujintu profesinio mokymo įstatymu numatoma įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Tokiu būdu profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžius įgis realioje darbo vietoje, galės dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.

Tikimės, kad šie pakeitimai padės įgyvendinti vieną iš prioritetinių Europos komisijos ir Europos šalių darbdavių siekį – padaryti profesinį mokymą pirmuoju pasirinkimu tarp jaunų žmonių!

Nuotraukos šaltinis ir daugiau informacijos Prezidentės puslapyje.