Apžvelgta profesinio mokymo situacija

Vakar Švietimo ir mokslo ministerijos pristatyta 2017 metų „Profesinio mokymo būklės apžvalga“ atskleidė pastarųjų metų profesinio mokymo tendencijas ir realijas, kurios leidžia daryti pagrįstas išvadas apie tai, kur link toliau būtina eiti, norint užtikrinti profesinio švietimo kokybę.

Džiugu, jog apžvalgoje pateikti duomenys rodo, kad inžinerinės specialybės jau ne pirmus metus užima lyderiaujančias pozicijas tarp pasirenkamų profesijų. 2016 metais daugiausiai pirminio profesinio mokymo programas baigusių asmenų įgijo inžinerinę kvalifikaciją, lygiagrečiai 2017 m. šios kvalifikacijos siekiantys sudarė didžiausią dalį tarp stojančių.

Paskelbtos tendencijos atskleidė, kad pirminį profesinį mokymą Lietuvoje dažniau renkasi vaikinai, taip pat jie sudaro daugiau kaip 90 proc. visų besimokančių pagal inžinerines profesijas. Tai rodo, kad viena iš priemonių Lietuvoje užtikrinti reikiamą specialistų skaičių inžinerinėje pramonėje – aktyviai vykdyti profesinį informavimą į jį įtraukiant kuo daugiau merginų.

Besimokančiųjų pagal profesinio mokymo programas amžiaus skirtumai pagal švietimo sritis atskleidė, kad jauniausi mokiniai renkasi inžinerijos ir inžinerinių profesijų profesinio mokymo programas – jų amžiaus vidurkis – 22 metai. Ankstyvas mokinių apsisprendimas mokytis inžinerinių profesijų leidžia teigti, kad jį nulemia dar pagrindinio ar vidurinio ugdymo metu įgytos STEM žinios arba ankstyvas profesinis informavimas, pažintis su naujausiomis technologijomis.

Profesinio mokymo būklės apžvalgoje pateikiami duomenys apie profesijos mokytojus rodo, kad šiandienos mokytojams labai svarbu mokėti bent vieną iš Europos Sąjungos užsienio kalbų bei nuolat atnaujinti savo didaktinius gebėjimus, prisitaikant prie sparčiai besikeičiančio darbo pasaulio. Vienas iš būdų profesijos mokytojams tobulinti kvalifikaciją – dalyvauti tarptautinėse mainų programose. Tačiau Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, tik 5 proc. profesijos mokytojų ir tik 4 proc. Profesinėse mokyklose dirbančių bendrojo ugdymo mokytojų yra dalyvavę tokiose programose. Didžiausia dalis dalyvaujančių tarptautinėse mainų programose – profesinių mokyklų direktorių pavaduotojai, skyrių vedėjai. Tokios tendencijos rodo, jog norint parengti aukšto lygio ir darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus, pirmiausia būtina investuoti į profesijos mokytojų kvalifikaciją.

Apžvalgoje pateikiami duomenys patvirtina esamą situaciją ir pameistrystės mokymo formos atžvilgiu – nors darbdaviams tai priimtiniausia mokymo forma, tačiau Lietuvoje dar plėtojama nepakankamai. Kol kas mokymo organizavimas pameistrystės forma  yra vykdomas tik įgyvendinant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansuojamus projektus ir taikomas tik epizodiškai, tam tikrai programos daliai, bet ne visai kvalifikacijai įgyti.

Galime pasidžiaugti, kad apžvalgoje minimi geriausi pameistrystės mokymo formos taikymo pavyzdžiai yra iš LINPRA narių profesinio mokymo įstaigų – Alytaus profesinio mokymo centras, įgyvendinantis NEET (nedirbantis, nesimokantis jaunimas) programą, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro, kurie pameistrystės forma  jau dvejus metus rengia JAVA programuotojus. Taip pat Visagino profesinio mokymo centras, bendradarbiaujantis su medicinos įrangos gamintoju UAB „Intersurgical“. LINPRA nuolat skatina Lietuvoje kuo plačiau taikyti pameistrystės mokymo formą, to rezultatai akivaizdūs jau šiandien – 2016 m. daugiausiai pameistrių Lietuvoje mokėsi pagal metalo apdirbimo staklininko, suvirintojo profesinio mokymo programas.

Dar viena „Profesinio mokymo būklės apžvalgoje“ pateikiama tendencija rodo, kad Lietuvoje dar nėra išplėtota sėkminga socialinė partnerystė profesinių mokyklų valdyme. Nors šešiolikoje iš 26 viešųjų įstaigų dalininkai yra ir verslo įmonės, tačiau kai kurios partnerystės nėra pilnavertiškos, į valdymą įsitraukiant mažoms įmonėms. Tokios tendencijos rodo būtinybę keisti dalininkystės principus, įtraukiant į valdymą ne atskiras mažas įmones, o asocijuotas struktūras, kurios atstovautų visą sektorių ir objektyviai prisidėtų prie profesinio mokymo kokybės didinimo.

Plačiau – Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje.

Nuotrauka – ELTA (Marius Morkevičius)

„Factory Floor Net“ patirties mainų forumai – spalio mėnesį apie pardavimus, personalą ir gamybą

Spalio mėnesį įvyko trys „Intechcentro“ organizuojami „Factory Floor Net“ patirties mainų forumai, skirti gamybos įmonių skirtingų padalinių vadovams. Šį kartą buvo dalijamasi patirtimi pardavimų, personalo ir gamybos srityje.

Pardavimų vadovų forumas

Spalio 12 d. įmonėje „Karbonas“ vykusio Pardavimų vadovų forumo tema – „Pardavimai 4.0. Kaip gamybinėje įmonėje organizuoti Ketvirtosios pramonės revoliucijos pardavimų skyrių?“ Pranešimą skaitė pardavimų guru Algirdas Karalius. Susitikimo metu įvyko trumpas „Karbono“ pardavimų procesų pristatymas, ekskursija įmonėje, buvo aptariama didelių pardavimų strategija ir taktika, konvejerinių pardavimų organizavimas gamybinėje įmonėje bei diskusija.

Personalo vadovų forumas

AB „Plasta“ spalio 18 d. į savo įmonę priėmė Personalo vadovus kalbėti tema „Skirtingų kartų komanda: kaip organizuoti efektyvų darbą?“ Renginį moderavo konsultacijų bendrovės EKT mokymų ekspertė Jūratė Griciūtė. Po ekskursijos įmonėje buvo pristatytas AB „Plasta“ personalo valdymo modelis, pranešimus skaitė: verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos OVC vyriausia konsultantė Viktorija Matusevičiūtė – „X ir Y kartų skirtumai: mitai ir realybė“; pardavimų guru Algirdas Karalius – „Darbuotojų kaita, adaptavimas ir mokymai drakono metodu“. Po pranešimų vyko aktyvios diskusijos ir užduočių aptarimas vadovaujantis grupės efektyvumo modeliu.

Gamybos vadovų forumas

Spalio 19 d. įmonėje „Novameta“ į forumą rinkosi gamybos vadovai. Susitikimo tema – „Kodėl Lietuvos gamybos įmonėms dažnai sunkiai sekasi pasiekti Vakarų Europos įmonių našumą?“ Apie tai pranešimą skaitė Gediminas Balota („Focusate“). Kiti pranešėjai: Elena Jasiūnienė ir Liudas Mažeika (KTU), kalbėję tema – „Technologijos kokybės kontrolei ir stebėsenai“. Kaip įprasta „Intechcentro“ forumų metu, dalyviai turėjo galimybę pasižvalgyti po priėmusią įmonę, taip pat diskusijos forma vyko įmonių dalijimasis patirtimi.

 

Lapkričio mėnesį planuojami susitikimai pirkimų ir produktų kūrimo tema. Daugiau informacijos ČIA arba telefonu 8 698 53989 ir el. paštu daiva.darcianovaite@intechcentras.lt.

 

Apie profesinį mokymą – verslo žurnale „AHK Balt Aktuell“

Lietuvoje kaip ir Vokietijoje inžinerinė pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos variklių, o jam veikti reikalingi tam tikrų profesinių kompetencijų įgiję darbuotojai. Dėl to viena iš LINPRA asociacijos veiklos krypčių – profesinio mokymo kokybės gerinimas. Apie pameistrystės poreikį ir situaciją Lietuvoje bei dualinio mokymo Vokietijoje skirtumus pasakoja LINPRA direktorius Gintaras Vilda naujausiame Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų leidžiamo verslo žurnalo „AHK Balt Aktuell“ numeryje. Jis skirtas rudeniškai temai švietimui, konkrečiau – profesiniam mokymui.

Visą interviu skaitykite ČIA.

Verslo žurnalą „AHK Balt Aktuell“ leidžia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai.

 

 

Taline įvyko Europos technologijų platformos MANUFUTURE konferencija

Spalio 24-25 dienomis Taline vyko Europos technologijų platformos MANUFUTURE konferencija, kas du metus sutraukianti daugybę dalyvių iš pramonės, švietimo, tyrimų ir politinių organizacijų. Atidarymo kalbą sakiusi Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid džiaugėsi, kad Estija jau gerokai pažengė į priekį valstybės mastu taikydama elektronines paslaugas, ir išreiškė viltį, kad jau greitai visos Europos ir pasaulio šalys susijungs į vieną skaitmeninę sistemą, užtikrinsiančią efektyvų bendradarbiavimą globaliu mastu.

Global BOD Group valdybos pirmininkas, Vidmantas Janulevičius, MANUFUTURE konferencijoje skaitęs pranešimą apie atsinaujinančios energetikos naudą įmonei, teigė, kad skaitmenizacija leidžia tiekėjui būti kuo arčiau pirkėjo, ir tuo pačiu sumažinti kaštus.

Visi konferencijos pranešimai ir diskusijos koncentravosi į skaitmeninės pramonės revoliucijos, daiktų interneto, duomenų analizės, debesų sistemos formuojamus pokyčius, išmanios logistikos ateitį ir duomenų apsaugos būtinybę. Pristatytos šiandienos realijos ir ateities scenarijai išryškino būtinybę jau šiandien suvienyti jėgas ir veikti visiems siekiant vieno tikslo – konkurencingos ir vieningos Europos.

Plačiau.

Programa „Horizontas 2020“ – MITA renginių ciklas

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) organizuoja informacinių renginių ciklą „ĮŽVALGOS Į NAUJAS HORIZONTAS 2020 DARBO PROGRAMAS“, kuris siūlys plačią programą įvairių mokslo sričių tyrėjams ir novatoriško verslo atstovams bei pakvies susitikti su Europos Komisijos atstovais, Lietuvos atstovais ir ekspertais „Horizontas 2020” komitetuose, tarptautinį pripažinimą pelniusių bei EK finansavimą gavusių projektų vykdytojais ir kt.

Renginių vieta – MITA, II aukštas,  A. Goštauto 12, Vilnius

———————————————————————————

Pirmasis renginys įvyks lapkričio 9 d. ir bus skirtas H2020 Pramoninės lyderystės prioriteto teminei sričiai „Nanotechnologijos, pažangios medžiagos, biotechnologija, pažangi gamyba bei perdirbimas (toliau – NMBP)“. Renginyje maloniai kviečiame dalyvauti viešojo ir privataus sektorių atstovus, kurie vykdo tyrimus pramonės technologijų srityse bei kuria novatoriškas technologijas ir inovacijas susijusias su pažangiomis gamybos technologijomis (angl. Factories of the Future), siekia efektyviai naudoti išteklius ir energiją (angl. Sustainable Process Industry), kuria efektyviai energiją vartojančias sistemas bei medžiagas, kurios būtų naudojamos naujuose ar renovuotuose pastatuose (angl. Energy-efficient Buildings“) ir kt.

Plačiau apie renginį ir registraciją

———————————————————————————

Antrasis renginys įvyks lapkričio 28 d. ir bus skirtas mažų ir vidutinių įmonių atstovams. Šiame renginyje „H2020: MVĮ priemonė“ bus pristatyta nauja darbo programa ir 2018-2020 m. paraiškų teikimo bei vertinimo naujovės, sėkmingo dalyvavimo ypatumai.

Plačiau apie renginį ir registraciją. 

 ———————————————————————————

Lietuvos mokslo taryba (LMT) lapkričio 7 d.  kviečia į informacinį renginį „Marie Skłodowska-Curie RISE veiklos“.

Renginys vyks Lietuvos mokslo tarybos Mažojoje salėje, Gedimino pr. 3, Vilnius.

Renginio tikslas – pristatyti Marie Skłodowska-Curie (MSCA) veiklų naujoves 2018–2020 m. bei RISE veiklų finansavimo ypatumus ir paskatinti Lietuvos tyrėjus jose dalyvauti. Artimiausią kvietimą teikti RISE paraiškas numatoma paskelbti š. m. lapkričio mėnesio pabaigoje. RISE veiklos yra skirtos universitetų, mokslo centrų ir įmonių darbuotojams įgyti naujos patirties ir apsikeisti žiniomis dalyvaujant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities personalo trumpalaikiuose mainuose. Ypač skatinamas mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas.

Plačiau apie renginį ir registraciją

———————————————————————————

MITA primena, kad „Horizontas 2020“ pareiškėjams ir dalyviams yra galimybė gauti paramą:

MITA parama

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-rengti-paraiskas

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-susitikti-konsorciumams

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-ieskoti-partneriu

LMT parama

http://www.lmt.lt/lt/mkf/horizon2020/apie_horizon2020.html

http://www.lmt.lt/lt/lino.html

———————————————————————————

MITA ir LMT nemokamos konsultacijos – NCP veikla

Horizontas 2020“ programa kiekvienoje valstybėje narėje turi nacionalinių atstovų (NCP) tinklą. Nacionalinių atstovų pagrindinė funkcija neatlygintinai suteikti praktinę informaciją ir pagalbą visais dalyvavimo „Horizontas 2020“ programoje klausimais:

  • Pasirenkant tinkamiausią tematiką ir projekto tipą;
  • Informuojant apie dalyvavimo ir finansavimo taisykles;
  • Padedant rengti paraiškas;
  • Atliekant paraiškų išankstinį vertinimą (proof reading);
  • Pagalba ieškant partnerių.

http://www.mita.lt/lt/h2020/nemokamos-konsultacijos

 

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI RENGINIUOSE, KONSULTACIJOSE IR LINKIME SĖKMĖS TARPTAUTINĖJE PROGRAMOJE „HORIZONTAS 2020“ .

K. Swabo knyga – revoliucijos „Pramonė 4.0“ kompasas

Neseniai Lietuvoje viešėjęs ir „Metų ekonomikos forume“ dalyvavęs Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas profesorius Klausas Schwabas pristatė savo jau bestseleriu tapusios knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ lietuviškąjį leidimą. Šią knygą rekomenduojame perskaityti ne tik inžinerinės pramonės atstovams, bet visiems, kurie neabejingi pasaulio progresui.  

Savo knygoje K. Schwabas  nagrinėja esminius naujosios technologijos revoliucijos požymius, atskleidžia jos kuriamas galimybes ir dilemas. Autorius apibrėžia, kaip naujos bendradarbiavimo ir valdymo formos, grindžiamos teigiamu ir visuotiniu požiūriu, gali pakreipti ketvirtosios pramonės revoliucijos procesus visų labui. Pasak profesoriaus, visi kartu prisiimdami atsakomybę už ateitį, kurioje inovacijos ir technologijos tarnaus žmonėms, galėsime pakelti žmoniją į naują moralinės sąmonės lygį.

Jau knygynuose!
Dar kartą dėkojame partneriams ir rėmėjams!

Konferencija “Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?“

Vyriausybės kanceliarija organizuoja konferenciją “Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?”: spalio 23 d., pirmadienį, 13:30 val., Gedimino pr. 11 (LRV rūmuose).

Kodėl susitikti ir kalbėti apie šešėlinės ekonomikos mažinimą yra svarbu?

Dėl to, kad šešėlis trukdo Lietuvai sparčiau augti, iškreipia rinką ir konkurenciją. Siekdami labiau patrauklios mokesčių aplinkos, negalime atsiriboti nuo šešėlinės ekonomikos poveikio. Ir čia reikia mūsų visų įsitraukimo. Manau visi siekiame, kad šešėlio būtų mažiau, o valstybė turėtų resursų sukurti palankesnes sąlygas verslui ir gyventojams, išlaikyti dirbančiuosius čia, Lietuvoje.

Registracija iki spalio 20 d.(imtinai).

2017 m. spalio 23 d. 13:30 val.

Gedimino pr. 11 (LRV rūmai, Didžioji salė)

PROGRAMA

13:30 – 13:35 Įžanginis žodis

Saulius Skvernelis, Ministras Pirmininkas

 

13:35 – 13:55 Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?

Milda Dargužaitė, Vyriausybės kanclerė

 

13:55 – 14:15 Šešėlis prekybos, paslaugų ir statybos veiklose

Linas Pernavas, Policijos generalinis komisaras

 

14:15 – 14:35 Kaip atlyginimai vokeliuose gadina gyvenimą senatvėje?

Mindaugas Sinkevičius, Sodros direktorius

 

14:35 – 14:55 Šiuolaikinis požiūris į „šešėlio“ mažinimą

Edita Janušienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė

 

14:55-15:15 „Kyšis išpurvina“ – policijos iniciatyvos pavyzdys

Elanas Jablonskas, Policijos Imuniteto valdybos viršininkas

 

15:15-15:30 Klausimai – atsakymai

Plačiau: sarune.navickaite@lrv.lt

Kaip atsidurti „Pramonės 4.0“ priekyje

Tyrimai atskleidžia, kad mažiausiai pusė Lietuvos gamybos įmonių sunkiai suvokia, kas slypi po terminu „Pramonė 4.0“. Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės narys, interviu „Verslo žinioms“ nurodo konkrečius „Pramonės 4.0“ žingsnius, nuo ko derėtų įmonėms pradėti, į ką kreiptis konsultacijų ir kokios paramos jos galėtų gauti.

Nedidelė tradicinės pramonės įmonė, tarkime, plastiko gamintoja iš Pakruojo, mano, kad jai reikia pradėti diegti skaitmenines technologijas. Koks turėtų būti pirmasis žingsnis? Ar yra įsteigta institucija, į kurią ji galėtų kreiptis?

Pirmas žingsnis, kurį gali padaryti ši įmonė, – kreiptis į Lietuvos inžinerinės pramonės asociaciją „Linpra“ arba į išmaniosios gamybos kompetencijų centrą VšĮ „Intechcentras“. „Intechcentro“ ekspertai įvertins įmonės pasirengimą skaitmeninėms transformacijoms. Po technologinio audito, kurį gali atlikti tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai, įmonė sužinos, kiek ji yra pasirengusi skaitmeninimui.

Vėliau su įmone yra parengiamas skaitmeninimo planas, dar vėliau – detalus įmonės ar jos procesų pertvarkymo projektas. Jo apimtis priklausys nuo įmonės technologinės brandos ir užsibrėžtų tikslų. Be to, „Intechcentras“ gali pasiūlyti ir mokymus, kurių metu besikreipiančių įmonių darbuotojams būtų suteikiama žinių ir gebėjimų, kaip vertinti įmonės technologinį pasirengimą.

Kad menama Pakruojo plastiko gamintoja galėtų įsidiegti skaitmenines technologijas, jai reikia naujų įrenginių. Kokie finansavimo šaltiniai jai prieinami šiuo metu ir ateityje?

Skaitmeninių technologijų diegimui finansuoti yra išties nemažai priemonių: „Regio Invest LT+“, „DPT Pramonei LT+“, „E-verslas LT“, „Ekoinovacijos LT“, „Intelektas LT“, „Procesas LT“. Be to, rengiama tik pramonės skaitmeninimo procesams finansuoti skirta priemonė „Pramonės skaitmenizavimas LT“.

Ar turite žinių, kiek iš viso ES pinigų Ūkio ministerija 2018–2020 m. laikotarpiu planuoja nukreipti „Pramonės 4.0“ reikmėms?

„Pramonės 4.0“ komisijoje buvo siūlymų skirti apie 38 mln. Eur ES investicijų pagal naujai kuriamą priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“. Tai reiškia, kad dar tokią pat investicijų sumą, įgyvendinant projektus, pritrauktų privačios verslo įmonės.

Tarkime, įmonė gavo ES pinigų, nusipirko technologiškai naujesnių įrenginių – į ką jai kreiptis konsultacijos dėl skaitmeninimo paslaugų? Ar ji gali tikėtis nemokamų konsultacijų?

Tokias konsultacijas teikia ir skaitmenizuotos technologinės įrangos gamintojai ar pardavėjai. Jeigu tokių paslaugų įmonė iš tiekėjo visgi negauna, dėl skaitmeninimo srities konsultacijų pramonės įmonės gali kreiptis į „Linprą“ ar „Intechcentrą“. Kiekvienu atveju konsultacijų kaina gali būti skirtinga, tačiau nemokamai jos neteikiamos. Nemokamai asociacija „Linpra“ konsultuoja tik asociacijos narius. Kitoms bendrovėms, priklausomai nuo poreikio ir paslaugų apimties, bus pasiūlytas sprendimas.

O jei ir šių šaltinių negana, tuomet konsultacijų gali suteikti mūsų technologijų centro partneriai, skaitmeninimo paslaugas teikiančios įmonės, tokios kaip „Baltec CNC Technologies“, „Progresyvūs verslo sprendimai“, „Aedilis“, „Elinta“, „Arginta Engineering“, 3D PRO ir kitos.

Gamyba suskaitmeninta, pradėti kaupti duomenys. Kuo švietimo sistema prisidės, kad į šią įmonę ateitų parengti specialistai? Ar kokie nors žingsniai žengiami, ar specialistų rengimas vis dar nustumtas į antrą planą?

Ūkio ministerija, suprasdama, kad skaitmeninimas itin aktualus įmonėms, yra parengusi porą priemonių, skirtų darbuotojų kvalifikacijai kelti, tai „Pameistrystė LT“, „Kompetencijos LT“. Šiomis priemonėmis jau naudojasi daugiau nei 120 Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių. Tačiau vien šių iniciatyvų nepakanka. Labai laukiame priemonės „Kompetencijų vaučeris“.

„Linpros“ manymu, esminis dalykas, kurio reikia tolesniam proveržiui, – tai profesinio švietimo pertvarka ir su ja siejamų sektorinių profesinių kompetencijų centrų atsiradimas. Šiuo klausimu jau beveik metus kalbamės su Švietimo ir mokslo ministerija.

Mes galėtume dirbti su profesinėmis mokyklomis, rengiant mokymo standartus, įvertinant skaitmeninimo pramonėje galimybes, peržiūrint mokymo programas, mokymo turinį. „Linpra“ kvalifikacijos kėlimą ir darbuotojų perkvalifikavimą mato kaip prioritetinę veiklą.

Galbūt anksčiau surašyti klausimai verslui nėra labai aktualūs ir įmonių vadovai susitikimuose prašo atkreipti dėmesį į kitus dalykus. Jei taip, kokius?

Inžinerinės pramonės įmonių vadovams vis aktualesnės eksperimentavimo, inovacijų diegimo, prototipų kūrimo galimybės, o vėliau ir naujų produktų eksporto plėtros klausimai. Todėl Lietuvai svarbu steigti skaitmeninius inovacijų centrus, kuriuose būtų teikiamos šiuo metu trūkstamos paslaugos. Beje, tai numato ir Europos Komisijos plėtojama skaitmeninės transformacijos strategija, planuojanti kurti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) tinklą. Taip siekiama senosiose ES šalyse narėse sukurtas technologijas perkelti kuo arčiau visų ES šalių tradicinės pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Tam ketinama skirti net 55 mlrd. Eur ES lėšų per „Horizon 2020“ ir struktūrinių fondų programas.

Lietuvai svarbu nukreipti nepanaudotas ES struktūrinių fondų investicijas, padėti pramonės įmonėms pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis ir su pramone sukurti skaitmeninių inovacijų verslo paramos sistemą, skaitmeninių inovacijų centrų. Svarbu stiprinti šalies pramonę, nes būtent ji, o ne aukštųjų technologijų įmonės yra šalies ekonomikos lokomotyvas.

Lankotės įmonėse – ar yra tokių, kurioms iki skaitmeninės gamybos liko priimti tik keletą sprendimų, ar tokių įmonių vis dėlto Lietuvoje dar nėra?

Drąsiai galima sakyti, kad inžinerijos pramonėje jau yra įmonių, kurios eina lietuviškos ketvirtosios pramonės revoliucijos priekyje. Pažangiausiomis šioje srityje galime laikyti bendroves „Aedilis“, „Arginta Engineering“, „Kitron“, „Elinta“, „Frilux“, „Terekas“, 3D PRO, „Pakmarkas“, Vakarų laivų gamyklą, „Baltec CNC Technologies“, kai kurias baldų ir langų gamybos įmones. Šios įmonės yra labai daug nuveikusios gamybos skaitmeninimo srityje.

Gana daug įmonių supranta permainų būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kaip tai daryti, neturi tam pakankamai lėšų. Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien dokumentuose, mums reikia remti pramonės novatorius, lyderius, gebančius teikti paslaugas verslui, mokančius kalbėti mažų ir vidutinių įmonių kalba, suprasti jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius, kad būtų galima visoms įmonėms padėti persitvarkyti. Tokios pagalbos ašimi ir turėtų tapti skaitmeninių inovacijų centrai, kurių kūrimo koncepciją perdavėme Ūkio ministerijai.

Kaip Lietuvos pramonė atrodo „Pramonės 4.0“ kontekste, palyginti su Vokietijos, Lenkijos ar Latvijos ir Estijos pramonės įmonėmis?

Palyginti su Vokietijos pramonės įmonėmis, atrodome gana gerai. Esame pirmoji Baltijos šalis, turinti platformą „Pramonė 4.0“, kuri skirta šalies pramonės konkurencingumo ir skaitmeninimo klausimams spręsti. Kaip veržlios pramonės šalis sulaukiame daug dėmesio iš ES institucijų ir europinių verslo organizacijų – jos domisi, kiek esame pasirengę, atlieka mūsų įmonių auditus, kreipia dėmesį į technologinį pasirengimą.

Kas būtų šiuo metu svarbiausia, kad visi procesai vyktų kuo sparčiau ir sklandžiau?

Šiandien valstybei svarbiausia racionaliai planuoti likusias ES investicijas, konsoliduoti visas pramonės konkurencingumą didinančias skaitmeninimo iniciatyvas. Tai bendra tiek valstybės institucijų, tiek asocijuotų struktūrų, tiek atskirų įmonių pareiga. Svarbu, kad naujoji Ūkio ministerijos vadovybė tęstų pradėtas „Pramonės 4.0“ platformos veiklas ir priimtų reikalingus sprendimus dėl paramos skaitmeninių inovacijų centrams Lietuvoje. Verslas pasirengęs tam padėti.

Interviu „Verslo žiniose“.

Trimačio spausdinimo inovacijos iš Lietuvos – visai Europai

Lietuvos pradedančioji įmonė, LINPRA narė „3D PROTOTIPAI“ sulaukė tarptautinės sėkmės. Įmonės koncepciją iš dalies lėmė sprendimas naujas idėjas populiarinti užsienio rinkose. „Maždaug prieš penkerius metus lankiausi didelėje technologijų mugėje Vokietijoje. Ten pirmą kartą pamačiau pramoninius trimačius spausdintuvus“, – pasakojo Karolis Kvietkauskas, įmonės įkūrėjas ir generalinis direktorius. „Su šia technologija jau buvau susidūręs anksčiau, bet Vokietijoje pirmą kartą sužinojau, kaip trimačius spausdintuvus galima panaudoti pramoniniu mastu.“

K. Kvietkauskui gimė idėja Lietuvoje įkurti pramoninio trimačio spausdinimo ir prototipų gamybos įmonę. Įmonė „3D PROTOTIPAI“ iš metalo ir plastiko gamina produktų prototipus klientams iš įvairių pramonės sričių – nuo automobilių iki biotechnologijų. Skaitmeniniai trimačiai modeliai paverčiami realiais daiktais – sluoksnis po sluoksnio. Jie suteikia įmonėms galimybę konstrukcijų funkcionalumą ir pritaikomumą patikrinti dar prieš pradedant masinę gamybą. „Išėjau iš ankstesnės darbovietės ir įkūriau savo įmonę. Šiandien mums priklauso didžiausias trimačio spausdinimo ir prototipų gamybos centras Baltijos šalyse“, – sakė įmonės vadovas.

Kaip atrasti kryptį

Susikurti identitetą, kad įmonė būtų atpažįstama iš karto, nėra paprasta. „Įkūrus naują įmonę, apie tave nežino niekas“, – darbų pradžią prisiminė K. Kvietkauskas. „Pirmuosius klientus atradome Lietuvoje, vietos rinkoje. Važinėjau po Lietuvos įmones ir pristatydavau trimačio spausdinimo pavyzdžius. Pamenu, per pirmąjį pusmetį aplankiau daugiau kaip 100 įmonių.“

Netrukus K. Kvietkauskas pajuto, kad išorės ekspertų patarimas padėtų objektyviau įvertinti bendrąją situaciją, ir susisiekė su Enterprise Europe Network* atstovais Lietuvoje. „Ši pradedančioji aukštųjų technologijų įmonė iškart patraukė mano dėmesį – ne tik techniniais pajėgumais, bet ir ambicijomis žengti į tarptautinę rinką“, – pripažino Dr. Mantas Vilys, tinklui priklausančio Lietuvos inovacijų centro direktorius. „Karolis labai aiškiai išdėstė strategiją, kaip užkariaus pasaulį naujoviškomis trimačio spausdinimo technologijomis ir paslaugomis. Man patiko jo entuziazmas. Buvau tikras, kad galime padėti jo įmonei plėstis.“

Abi šalys sutarė, kad labai svarbu plėtoti eksporto galimybes. „Tinklas mums labai padėjo. Jo partnerių bazėje buvome užregistruoti kaip galimi trimačio spausdinimo paslaugų teikėjai“, – pasakojo K. Kvietkauskas. „Būtent taip užmezgėme tiesioginį ryšį su užsienio įmonėmis.“ Be to, tinklas įmonei „3D PROTOTIPAI“ suteikė galimybę dalyvauti tarptautinėse parodose ir rengti verslo susitikimus visoje Europoje. „Tai darome iki šiol“, – pridūrė K. Kvietkauskas. „Ir vis dar dirbame su įmonėmis, kurių kontaktus gavome per tinklą.“

Nauji veiklos horizontai

Tinklo duomenų bazė padėjo įmonei „3D PROTOTIPAI“ atrasti didžiausią savo klientą – sveikatos priežiūros įrangos gamintoją iš Lenkijos. Šiai įmonei „3D PROTOTIPAI“ gamino specializuotų chirurginių įrankių ir aparatinės įrangos prototipus. „Tokioms įmonėms trimatis spausdinimas labai parankus, nes dalys pagaminamos labai greitai“, – sakė K. Kvietkauskas. „Sukurti naujoviškus prototipus įprastais metodais užtruktų gerokai ilgiau.“

Įmonės sėkmę lėmė tai, kad „3D PROTOTIPAI“ save pristatė kaip specializuotą, pramoninius trimačio spausdinimo prototipus gaminančią Europos įmonę. Šis sprendimas padėjo UAB „3D PROTOTIPAI“ plėsti savo veiklą. Šiandien 80 proc. įmonės pajamų gaunama iš eksporto į kitas Europos šalis. „Viskas prasidėjo nuo tinklo“, – pripažino K. Kvietkauskas. „Dabar turime kitų išorinių konsultantų, bet tinklas suteikė pirmąjį postūmį.“ Šiuo metu įmonė „3D PROTOTIPAI“ planuoja toliau vykdyti plėtrą Europoje bei didinti naujausių trimačio spausdinimo technologijų pasiūlą.

Straipsnis „Verslo žiniose“.

Enterprise Europe Network gali padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, puoselėjančioms ambicijas žengti į naujas rinkas ir turinčioms įdomių idėjų. Tinklas padeda surasti partnerių užsienyje ir išplėsti įmonių veiklos horizontus.

7-asis Kinijos – Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas

Lapkričio pabaigoje Budapešte, Vengrijoje vyksta 7-asis Kinijos – Vidurio bei Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas, kurio formate Kinijos Bankas („Bank of China“) organizuoja specializuotą renginį – smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonių kontaktų mainus (China-CEEC SME‘s Matchmaking Event). Kviečiame įmones dalyvauti ir užmegzti vertingus kontaktus.

Daugiau informacijos apie renginį ČIA.

DĖMESIO: susidarius didesnei vykstančiųjų grupei, planuojama organizuoti verslo misiją į Budapeštą.

Daugiau informacijos apie verslo misiją suteiks Jūratė Balytovienė, el. paštu jurate@lpk.lt.