Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas 2 (TYKU2)

09.3.3-ESFA-V-711-01-0005

Paraiškos unikalus registracijos kodas 09.3.3-ESFA-V-711-01-0005
Įgyvendinančioji institucija Europos socialinio fondo agentūra
Projekto vykdytojas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)
Projekto partneris Lietuvos mokslo taryba
Projekto santrauka

Projekto TYKU2 veikla skirta mokslininkų ir kitų tyrėjų iš mokslo ir verslo sektorių tarptautinei ryšių užmezgimo ir paraiškų rengimo kompetencijai vystyti, bei mokslo vadybininkų (administratorių), atsakingų už tarptautinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų projektų rengimą ir įgyvendinimą, gebėjimams stiprinti dalyvaujant tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) programose. Tam reikia gerai žinoti šių tarptautinių programų tikslus bei šių programų dalyvavimo ir projektų finansavimo MTEPI taisykles. Šiam tikslui pasiekti planuojama parengti mokymų ciklą, skirtą, tiek mokslo vadybininkams, atsižvelgiant į jų indėlį konkurencingos paraiškos (patvirtintos finansavimui gauti arba paraiškos, kuri yra surinkusi slenkstinį balą) rengimui, tiek mokslininkams ir kitiems tyrėjams iš mokslo ir verslo sektorių, rengiantiems tarptautinius MTEPI projektus naujame programavimo etape. Pasitelkiant konkurso būdu atrinktus nustatytos tematikos aukštos kvalifikacijos išorės ir vidaus ekspertus bus organizuoti mokymų seminarai ir mokymų moduliai konkurencingos paraiškos parengimui. Siekiant, kad mokymų metu dalyviai įgytas vertingas žinias ir gebėjimus galėtų sėkmingai taikyti rengiant tarptautinius MTEPI projektus, bus vykdoma projekto veikla, kurios tikslas – sudaryti galimybes dalyvauti tiksliniuose MTEPI renginiuose: informaciniuose, kontaktų užmezgimo renginiuose bei konsorciumų partnerių susitikimuose, tyrėjų misijose. Europos technologinių platformų (toliau – ETP) atstovai bei MTEPI asociacijų atstovai dalyvaudami minėtų organizacijų veiklose bei jų organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose taip pat paskatins ir padės mokslo bendruomenei įtraukti į tarptautinius projektus. Visos šios veiklos, mokymų programos ir kita svarbi informacija, reikalinga ir susijusi su tarptautiniais MTEPI projektais, bus viešinama tam skirtoje lietuviškoje svetainėje „Horizontas 2020″ – www.h2020.lt.

Projekto tikslas

Ugdyti mokslininkų ir kitų tyrėjų, mokslo vadybininkų iš mokslo ir verslo sektorių gebėjimus integruotis į tarptautinius MTEPI projektus ir Europos tyrimų erdvę bei didinti mokslo ir verslo dalyvavimą tarptautinėse MTEPI programose, siekiant padidinti tarptautinių paraiškų skaičių

Projekto veiklos
  1. Mokymų, susijusių su „Horizontas 2020″ paraiškų rengimu, MTEPI projektų valdymu ir administravimu organizavimas;
  2. Dalyvavimo tarptautinėse MTEPI programų, asociacijų ir organizacijų veiklose, misijose ir kituose partnerystės renginiuose skatinimas;
  3. Tyrėjų supažindinimas su tarptautinių MTEPI programų naujienomis, skatinimas keistis informacija ir kt. veiklos susijusios su informacijos sklaida.

Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)

 01.2.1-LVPA-V-842-01-0002

Projekto pavadinimas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“
Projekto vykdytojas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)
Projekto įgyvendinimo laikotarpis Nuo 2016 m. liepos – iki 2019 m. liepos (36 mėn.)
Projekto vertė 1 403 749,46 EUR
Projekto tikslas Skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių bandrą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą
Projekto partneris Lietuvos inovacijų centras
Projekto uždaviniai

1) skatinti įmonių jungimąsi į klasterius bei didinti klasterių brandą;

2) plėtoti klasterių tarptautiškumą bei skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų jungimąsi į tarptautines klasterių iniciatyvas.

Projekto metu bus organizuojamos klasterių brandinimo sesijos, tikslinės ekspertinės konsultacijos klasterių plėtros ir augimo klausimais, renginiai klasteriams bei informaciniai renginiai SVV subjektams, vykdoma informacijos sklaida per www.klaster.lt (tinklapį turinys lietuvių ir anglų kalbomis). Siekiant Lietuvos klasterių tarptautiškumo, bus organizuojami užsienio partnerių paieškos renginiai pagal sumanios specializacijos kryptis, teikiamos partnerių paieškos paslaugos, teikiamos konsultacijos dėl naujų tarptautinių narių įtraukimo į klasterius bei Lietuvos SVV įsitraukimo į užsienyje veikiančius klasterius. Bus išleistas leidinys apie Lietuvoje veikiančius klasterius investuojančius į technologijas ir MTEPI.

Strategic VET development in Mechanical Engineering and Metalworking Industries

 2015-1-LV01-KA202-013451 

Finansavimo šaltinis Erasmus+ programa, 2 pagrindinis veiksmas
Projekto Nr. 2015-1-LV01-KA202-013451
Projekto pavadinimas „Strategic VET development in Mechanical Engineering and Metalworking Industries“
Projekto biudžetas 100 663,00 Eur
Projekto partneriai

Latvijos mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės asociacija, NORDBILDUNG Bildungsverbund gGmbH, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija.

Projekto tikslų santrauka

Projektu siekiama stiprinti profesinį orientavimą mokinių, profesinio ir techninio lavinimo mokyklose besimokančiųjų mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės profesijas (pvz. suvirintojus, tekintojus, frezuotojus, šaltkalvius, mechatronikos specialistus, CNC staklių operatorius, elektrikus).

Vienas šio projekto tikslų yra sukurti novatorišką bendradarbiavimo schemą tarp Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos partnerių, siekiant perduoti žinias ir patirtį, teikti sprendimus kaip stiprinti tam tikrų profesinių kelių pasirinkimus atsižvelgiant į mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonių poreikius.

Šiuo projektu taip pat partnerių šalyse bus pristatomas Infomobilis – autobusas, kuriame yra įrengti studijų įrankiai ir prietaisai, skirti teikti praktinių žinių ir informacijos apie užduotis ir įrankius, naudojamus mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės profesijose, siekiant padidinti susidomėjimą ir motyvaciją studentams ne tik šiomis pramonės šakomis, bet ir studijų dalykais, kurie yra svarbūs šių pramonės šakų profesijoms, pavyzdžiui, matematika ir fizika.

Be to, bus kuriama strategija ir veiksmų planas kuriamai mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo profesinio mokymo sistemai, kurios nebuvo iki šiol.

Plastikų pramonės klasterio narių augimo ir eksporto skatinimas

03.2.1-LVPA-K-807-01-0007

ES Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa 

Finansavimo šaltinis  Europos regioninės plėtros fondas pagal priemonę „VERSLO KLASTERIS LT“ (priemonės Nr. 03.2.1-LVPA-K-807)
Projekto Nr.  03.2.1-LVPA-K-807-01-0007
Projekto pavadinimas Plastikų pramonės klasterio narių augimo ir eksporto skatinimas
Projekto biudžetas 548 633,60 Eur
Projekto tikslas Paskatinti klasterio narius įsitraukti į tarptautines tinklų grandines ir rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas.
Projekto uždavinys Padidinti klasterio narių pardavimus ir eksportą naujose užsienio rinkose.
Projekto veikla Narių sinergija paremtos veiklos, ieškant naujų eksporto rinkų, didinant bendrus eksporto gebėjimus ir kartu pasinaudojant eksporto rinkų galimybėmis.
Santrauka Projektu siekiama padidinti Plastikų klasterio įmonių pardavimus bei eksportą. Tam klasteris ketina dalyvauti Europos inžinerinės pramonės asociacijos Orgalime ir plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose.
Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus įdarbinti ekspertai, kurie vykdys eksporto skatinimo ir pardavimų padidinimo veiklas, komandiruočių metu tyrinės naujas rinkas ir ieškos potencialių klientų. Taip pat bus įsigytas potencialių rinkų tyrimas/analizė, kuris leis nustatyti pardavimų ir eksporto didinimo kryptis. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir ekspertų rekomendacijas, bus įsigytos rinkodaros priemonės, skirtos projekto partnerių ir jų produkcijos žinomumo padidinimui bei naujų narių pritraukimui.
Laukiamas rezultatas Pasibaigus projektui, planuoja toliau vystyti ir plėtoti eksportą įsisavintose rinkose. Atlikti tyrimai bei analizės bus naudojamos ieškoti naujų užsakovų analizuotose rinkose. Bus tęsiama narystė tarptautinėse organizacijose ir bus naudojamasi jų teikiamomis galimybėmis.

Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą

2017-ųjų metų pabaiga reikšminga profesinio mokymo pertvarkai – Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas.

Kodėl tai svarbu mums, inžinerinės pramonės atstovams?

– Verslo atstovams bus lengviau įsitraukti į profesinio mokymo įstaigų valdymą – visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, o už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys ne tik mokyklos atstovai, bet ir socialiniai partneriai;

– Moksleiviai atsakingiau ir motyvuočiau rinksis profesiją – profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Taip pat naujasis įstatymas aiškiai apibrėžia, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas.

– Profesinis mokymas atlieps šiandieninius verslo poreikius – profesinių mokyklų tinklas bus vystomas atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimas – į ekonomikos prognozes.

– Augs profesinio mokymo prestižas – bus užtikrinama mokymo kokybė, kas 5 metus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai.

– Atnaujintu profesinio mokymo įstatymu numatoma įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Tokiu būdu profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžius įgis realioje darbo vietoje, galės dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.

Tikimės, kad šie pakeitimai padės įgyvendinti vieną iš prioritetinių Europos komisijos ir Europos šalių darbdavių siekį – padaryti profesinį mokymą pirmuoju pasirinkimu tarp jaunų žmonių!

Nuotraukos šaltinis ir daugiau informacijos Prezidentės puslapyje.

Ūkio viceministru paskirtas LINPRA direktorius Gintaras Vilda

Reikšminga žinia Lietuvos inovacijų politikoje – naujuoju Viceministru Ūkio ministerijoje paskirtas ir nuo 2018 m. sausio 15 d. darbą pradės LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Jis yra pirmasis ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus pavaduotojas. G.Vilda viceministru pradės dirbti sausio 15 dieną ir bus atsakingas už inovacijų politiką.

PLAČIAU.

Devyni pramonės mėnesiai: impulsą davė atsigavęs eksportas

14,5 mlrd. Eur pardavimo pajamos ir 909 mln. Eur ikimokestinis pelnas – tokius 9 šių metų mėnesių apdirbamosios gamybos duomenis pateikia Statistikos departamentas. O pelnas buvo beveik toks pat, kaip sudėjus 2011 ir 2012 m. Analitikų teigimu, toks rezultatas pasiektas didinant eksportą.

„Lyginant trijų ketvirčių 2016 ir 2017 m. duomenis, stebimas įspūdingas 16 % metinis augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje. Turint mintyje, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius yra orientuotas į eksportą, sektoriaus pardavimo pajamų pokyčius būtų galima palyginti su lietuviškos kilmės prekių eksporto pokyčiais atitinkamu laikotarpiu. Per šių metų devynis mėnesius apdirbamosios gamybos pardavimo pajamos augo 16 % ir vos pusantro procentinio punkto lenkia lietuviškos kilmės prekių eksporto metinį didėjimą tuo pačiu laikotarpiu, kuris siekė 14,6%. Tai yra įspūdingą apdirbamosios gamybos pardavimo pajamų augimą atspindi ir eksporto statistika“, – atkreipia dėmesį Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pabrėžia: apdirbamoji gamyba Lietuvoje – vienas stabiliausių sektorių, kurio produkcijos augimas pastaraisiais iššūkių kupinais metais išliko tvarus. Impulsu pramonės rezultatams tapo eksporto rinkų atsigavimas, nes šis ūkio sektorius eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos.

„Kad šie metai apdirbamajai pramonei sėkmingi, matome iš to, kad išaugo šios veiklos bendrasis pelnas. Vadinasi, nors, palyginti su pernai, kilo tiek darbo kaštai, tiek atsitiesė pagrindinių žaliavų kainos, gamybos įmonės sugebėjo iš pagrindinės veiklos auginti pelną. Tačiau galutinis finansinis rezultatas šiemet, palyginti su pernai, 7,6 % kuklesnis dėl smarkiai išaugusių veiklos ir ypač bendrųjų ir administracinių sąnaudų. Prie padidėjusios šio tipo sąnaudų naštos gerokai prisidėjo ir atlyginimų kėlimas kvalifikuotiems valdymo ir administracijos darbuotojams“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Prasčiau bendrasis rezultatas, anot jos, atrodo ir dėl netiesioginės veiklos rezultatų – nuostolinga daugeliui pramonės šakų buvo finansų ir investicinė veikla, nors pernai ji davė pelno.

Rezultatus iškreipė gėrimų pramonė

Apdirbamosios gamybos pelno mažėjimas 7,6 %, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kelia nerimą ir p. Ivanovui.

„Tačiau reikėtų vertinti ir tai, kad apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos atitinkamu laikotarpiu per metus išaugo 15,6 %, o tai turėjo įtakos finansinės bei investicinės veiklos rezultatams ir mažino pelno rodiklius“, – primena „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Kai kurių sektorių veiklos rezultatai suprastėjo ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų pramonės „MV Group Production“ 2016 m. nurodė uždirbusi 90 mln. Eur grynojo pelno. Vėliau patikslinta, kad pelnas „popierinis“, susijęs su turto perkainojimu, formuojant turto valdymo įmonę. Tai iškreipė visos apdirbamosios pramonės pelno rezultatą.

„Luminor“ vyriausioji analitikė, panagrinėjusi nemetalo mineralinių produktų pramonės pelno (nuostolio) ataskaitos eilutes, sako, kad atsigavusios statybos įpūtė aktyvumo ir šiai pramonės šakai: bendrasis pelnas augo 17 %. Tiesa, ikimokestinio pelno rezultatai prastesni, o jiems įtakos galėjo turėti išaugusios netiesioginės veiklos sąnaudos.

„Įmonės patiria daugiau išlaidų, nes daugelis paslaugų pabrango, smarkiai yra padidėjęs gamtos išteklių mokestis, sparčiai kilo darbo užmokestis, todėl statybinių medžiagų gamintojų kaštai išaugo. Ir ta tendencija tęsis toliau – jau dabar matome, kaip kyla kainos. O dėl aštrios konkurencijos gamintojai statybinių medžiagų kainų didinti negali“, – aiškina Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas rodo santūrų optimizmą: apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė ketvirtąjį ketvirtį siekia 60 punktų ir 10 punktų viršija kritinę 50 punktų ribą.

Šaltinis: Verslo žinios.

Pardavimo pajamos 2016 m. mln. Eur Pardavimo pajamos 2017 m., mln. Eur Pokytis, % Pelnas (nuostoliai) 2016 . mln. Eur Pelnas (nuostoliai) 2017 m. mln. Eur Pokytis, %
Apdirbamoji gamyba 12.498,769 14.501,119 16,0 982,953 908,612 -7,6%
Maisto produktų gamyba 2.345,019 2.575,728 9,8 114,428 88,450 -22,7%
Gėrimų gamyba 390,192 362,557 -7,1 111,987 19,936 -82,2%
Tekstilės gaminių gamyba 264,320 296,050 12,0 20,947 17,470 -16,6%
Drabužių siuvimas (gamyba) 287,521 306,650 6,7 16092 19,834 23,3%
Odos ir odos dirbinių gamyba 16,179 16,756 3,6 -0,421 0,424 200,7%
Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 808,263 912,269 12,9 24,743 30,835 24,6%
Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 329,718 410,384 24,5 29,185 28,586 -2,1%
Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 142,807 144,043 0,9 8,086 5,582 -31,0%
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 1.299,867 1.460,586 12,4 111,306 108,788 -2,3%
Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 178,952 141,829 -20,7 72,589 21,741 -70,0%
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 669,818 797,684 19,1 53,663 46,426 -13,5%
Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 384,704 417,277 8,5 32,151 22,569 -29,8%
Pagrindinių metalų gamyba 37,415 50,524 35,0 -0,126 -0,309 -145,2%
Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 512,053 655,749 28,1 58,061 38,920 -33,0%
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 207,119 277,996 34,2 22,562 42,290 87,4%
Elektros įrangos gamyba 213,890 277,920 29,9 15,332 23,764 55,0%
Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 291,870 376,137 28,9 21,528 33,736 56,7%
Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 222,547 254,350 14,3 21,493 36,450 69,6%
Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 68,781 90,098 31,0 1,520 2,460 61,8%
Baldų gamyba 1.019,398 1.150,956 12,9 64,714 93,735 44,8%
Kita gamyba 173,337 182,053 5,0 9,792 12,994 32,7%
Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 313,508 315,070 0,5 15,012 15,855

5,6%

 

Praplėstas priemonės „Kompetencijų vaučeris“ mokymo teikėjų ir programų sąrašas

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017 m. kovo 17 d. paskelbė Europos socialinio fondo finansuojamos priemonės Nr. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“ kvietimą. Pagal šią priemonę remiami mokymai įmonėms, taikant „kompetencijų vaučerio“ sistemą, skirtą kvalifikacijos tobulinimo ir kompetentingumo plėtros galimybių prieinamumui įmonių darbuotojams didinti. Įmonės gali kreiptis dėl mokymo paslaugų darbuotojams į mokymo įstaigas, kurios yra įtrauktos į Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą, administruojamą VšĮ „Versli Lietuva“.

Į mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą iki 2017 m. lapkričio 2 dienos buvo įtraukiamos tik tos mokymo įstaigos, kurios turi valstybės pasitikėjimą – turinčios teisę vykdyti ne mažiau kaip penkias akredituotas aukštojo mokslo studijų programas arba licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą pagal ne mažiau kaip penkias kvalifikaciją suteikiančias formalaus profesinio mokymo programas. Iš tokius reikalavimus atitinkančių mokymo įstaigų šiuo metu į Sąrašą yra įtraukta 50 mokymo įstaigų.

Siekiant palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti priemonės „Kompetencijų vaučeris“ lankstumą, buvo esmingai praplėstos mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo galimybės.

Nuo šiol mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Taip pat priemonės „Kompetencijų vaučeris“ mokymo paslaugų teikėjais gali tapti įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.

Priemonę „Kompetencijų vaučeris“ pradėjus įgyvendinti pagal De minimis reglamentą, atsirado galimybė įtraukti į Sąrašą ir remti ypač paklausius tarp darbdavių mokymus, kurie nebuvo leidžiami iki 2017 m. lapkričio 2 dienos: susijusius su pavojingais darbais ir pavojingais įrenginiais, taip pat su trūkstamomis Lietuvoje tiek aukštos, tiek vidutinės kvalifikacijos profesijomis bei užsienio kalbų, finansų valdymo, eksporto ir kitus mokymus.

Mokymo programų sąrašas yra atviras, jame neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per trumpą laiką galės būti įtraukta į sąrašą.

Patrauklesnės tapo minėtos priemonės mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Sąrašas, kurį administruoja viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, pateikiamas ČIA. Sąrašas yra nuolat papildomas ir į jį įtraukiami nauji reikalavimus atitinkantys mokymo paslaugų teikėjai ir mokymo programos.

Naudokime atsakingai!

BBC paskelbė nerimą keliančios plastiko gamybos ir jo vartojimo statistikos. Ne paslaptis, kad pasaulio jūros ir vandenynai kenčia nuo išmetamo plastiko – milijonai tonų nusėda kasmet, žalodami visą ekosistemą. Vienas iš plastiko privalumų – ilgaamžiškumas, tampa didele grėsme Žemei. Plastiko gaminiai egzistuoja vos 60–70 metų, ir šių gaminių kiekis šiandien jau siekia 8,3 milijardo tonų. Iš šio kiekio 6,3 milijardo tonų virsta atliekomis, ir tik 9 proc. yra perdirbama. Kiekvieną minutę nuperkamas 1 milijonas plastikinių butelių, mažiau negu pusė jų yra perdirbama, ir tik 7 proc. panaudojami naujų butelių gamybai. Daugiau statistikos – BBC apžvalgoje.

 

Gamyba – Europos ekonomikos stuburas 

Lapkričio 17 d. Lisabonoje vyko High Level Group susitikimas, kuriame buvo pristatytos ateities įžvalgos:  „MANUFUTURE-EU Vision for 2030“.

Pristatytame strateginiame dokumente atskleidžiamos megatendencijos ir jas lemiantys veiksniai globaliame kontekste, o gamyba pripažįstama Europos ekonomikos stuburu.

  • Europos gamybą sudaro 2,1 mln bendrovių, beveik 30 mln. žmonių, ir ji generuoja 1710 milijardų Eur.
  • Europos Sąjunga – didžiausia gaminamos produkcijos eksportuotoja ir lyderė globalioje aukštos kokybės produktų rinkoje.
  • Didžiausią eksporto rinkos dalį sudaro mašinų, transporto įrangos ir chemijos produktų gamyba.
  • Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ženklų gamybos šuolį demonstruoja ir Kinija, būtent dėl to rengiama konkurencingumo stiprinimo siekianti strategija.
Susipažinkite su Manufuture Vision 2030 dokumentu: Manufuture_Vision_2030

—————————————-

HLG susitikime taip pat pristatyta Horizon2020 programos statistika, nauji Factories of the Future kvietimai 2018–2019 metams. Per 2014–2016 m. H2020 programoje FoF srityje buvo įgyvendinti 94 projektai už 428 mln. Eur sumą, nuo 2017 m. – 18 projektų už 90 mln. Eur. Lietuva, deja, per 2014–2017 m. laikotarpį nepateikė nei vieno projekto. Būtent todėl įpusėjus „Horizon 2020“ programai, įvertinat vidurio laikotarpio rezultatus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujųjų ES šalių dalyvavimas Private Public Partnerships platformoje yra nepakankamas. Mažai dėmesio skiria šalių vyriausybės, o dalyvaujančiųjų kritinė masė yra per menka, tokiu būdu informacija nepasiekia MVĮ. Šis aspektas – viena iš šešių  Europos Komisijos rekomendacijų:

  • Stiprinti dalyvavimo procesus
  • Skaidrinti procesus
  • Didinti ES priemonių ir PPP integraciją
  • Pertvarkyti pagrindinius veiklos rodiklius
  • Stiprinti nacionalines / regionines iniciatyvas
  • Siekti visuomeninio, pramoninio ir mokslinio progreso PPP srityje
Susipažinkite su Europos Komisijos dokumentu: EK_Horizon_FoF
——————————————
Įdomios įžvalgos pateikiamos ir žemės ūkio inžinerijos bei technologijų srityje, kur taip pat ryškios tvarumo, daiktų interneto, automatizavimo tendencijos:  Agriculture_AP9_AET-Pickel-Fehrmann 16112017 V1