Ateities Europos konkurencingumo didinimas – ES devintosios bendrosios programos (FP9) prioritetas

Europos inžinerinės pramonės asociacija Orgalime 2018 m. vasario 21 d. išplatino oficialią nuomonę dėl Europos Sąjungos devintosios bendrosios programos (FP9) prioritetų formavimo ir keliamų jai lūkesčių. Iš viso šią oficialią jungtinę deklaraciją pasirašė tokios pozicijos besilaikantys 25 Europos pramonės įmonių ir tyrimų bei technologinių organizacijų atstovai. Išplatintai pozicijai taip pat pritaria ir iniciatyvą palaiko Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir Lietuvos pramonininkų konfederacija LPK.

Šią deklaraciją pasirašiusieji ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos tarybą vystyti sekančios ES tyrimų ir inovacijų bendrosios programos (FP9) pobūdį ir biudžetą, atsižvelgiant į ambicingą atnaujintą ES Pramonės politikos strategiją. FP9 prioritetas turėtų būti Ateities Europos konkurencingumo didinimas.

Deklaracijoje remiamasi Europos pramonės politikos strategija ir pateikiami argumentai, kodėl FP9 programos paramą svarbu fokusuoti MTEPI sričiai, siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą, lyderystę inovacijų srityje ir žmonių užimtumą:

„Atnaujintoje Europos pramonės politikos strategijoje pagrindinis dėmesys šiuo metu telkiamas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sričiai, kurios esminis vaidmuo – kurti naudą visuomenei, remiant bei skatinant pramonės lyderystę. Europos ateities konkurencingumas ir Europos socialinio modelio tvarumas didele dalimi priklauso būtent nuo MTEPI srities, kuri lemia net du trečdalius augančios Europos ekonomikos. MTEPI investicijos yra pagrindinis technologinį vystymąsi skatinantis veiksnys, kuriantis daugelio visuomenei reikšmingų inovacijų pagrindą. Tačiau MTEPI intensyvumas Europoje kažkodėl yra mažesnis nei kitose šalyse, pavyzdžiui JAV, Kinijoje, Japonijoje arba Pietų Korėjoje. ES siekiamas tikslas 3 % BVP skirti MTEPI sričiai pareikalaus nemažų investicijų ir pastangų.

Kaip jau buvo įvardinta ankstesnėje išleistoje Orgalime jungtinėje deklaracijoje, siekiant išpildyti EK prezidento Jean-Claude Junckerio norą „sustiprinti ir padaryti mūsų pramonę konkurencingesnę“, „padėti pramonei išlikti arba tapti pasaulio inovacijų lydere“, FP9 programos prioritetas nuo pat pradžių turi būti parama pramonės konkurencingumui. Tam reikalinga ambicinga strategija, paremta naujausių tyrimų sėkmės pavyzdžiais, įvardinant galimas rizikas ir galimybes, vertinant platų tarptautinį pramonės kontekstą ir susitelkiant į Europos sukuriamą pridėtinę vertę.

Norint didinti produktyvumą ir tokiu būdu stiprinti konkurencingumą, ES turi numatyti, kaip JAV ir Azijoje vystysis pagrindinės technologijų sritys, nuo kurių priklausys mūsų visuomenės ateities produktai ir paslaugos. Todėl FP9 programa turėtų atspindėti tam tikrus prioritetus ir siekti:

  • Didinti ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį visuomenei, atskleidžiant Horizon 2020 svarbą. Tai reiškia nuolatines pastangas mažinti riziką ir skatinti privataus sektoriaus investicijas į MTEPI – tai pagrindiniai ES atnaujintos pramonės politikos strategijos elementai.
  • Stiprinti Europos pramonės pajėgumus toliau tobulinti ir vystyti naująsias technologijas, brandinančias naujus produktus ir paslaugas, pasitelkiant Horizon 2020 ir nacionalines MTEPI programas. Taikyti jas sprendžiant globalius iššūkius. FP9 programa turėtų kuo labiau skatinti visų skirtingo dydžio pramonės šakų dalyvavimą, siekiant vystyti konkurencingą MTEPI ekosistemą, galinčią geriau įsisavinti neseniai sukurtas naujoves ir technologijas visos visuomenės labui.
  • Stiprinti Europos gebėjimą pirmauti „inovacijų lenktynėse“ su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti Europos ekonominį augimą ir žmonių užimtumą. Būsimoji FP9 programa turėtų suteikti galimybę Europai pirmauti MTEPI srityje. Tai reiktų daryti remiant inovatyvių technologijų ir įgūdžių vystymąsi, kad būtų sprendžiami socialiniai iššūkiai, kuriamos naujos rinkos ir pramonės šakos.
  • Remti Europos tarpvalstybinį pramonės bendradarbiavimą MTEPI srityje, kuris šiuo metu ypač reikalingas, kad vykstantys technologiniai pokyčiai būtų sėkmingi Europos ekonomikai ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, Europos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (cPPPs ir JTIs) ir toliau atliks esminį vaidmenį, suteikiant svertą privataus sektoriaus investicijoms, o tam reikalingos ES, nacionalinio ir regioninio lygmens pastangos. Taip pat jos bus svarbi pagalba MVĮ bei startuoliams įsitraukti į ES ir tarptautines tiekimo grandines, dirbant su tokiais partneriais kaip mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos“.

25 bendrą oficialią deklaraciją pasirašę organizacijų atstovai teigia:

„[Mes] esame pasirengę stiprinti bendradarbiavimą su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba, kad apibrėžtume ir įgyvendintume ambicingą FP9 programą. Vadovaujantis Europos Sąjungos veikimo sutartimi, FP9 programos siekis turėtų būti stiprinti ne tik Europos mokslinę bazę, bet ir jos technologinį pagrindą, taip pat skatinti konkurencingos Europos MTEPI ekosistemos kūrimą. Tai bus itin svarbu, kad Europa taptų pasaulio pramonės lydere ir užtikrintų mūsų augimą ir žmonių užimtumą.“

Originalų dokumentą galite perskaityti ČIA.

Startuoja studentų verslumo skatinimui skirtas projektas ATVERK 2

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai kviečiami dalyvauti projekte „ATVERK 2“. Kovo pradžioje akademinei bendruomenei projektas bus pristatomas gyvai tarp projekto partnerių esančiose kolegijose ir universitetuose. Projekto pristatymo turas startuos kovo 1 d. Marijampolės ir Alytaus kolegijose.

Projekto pristatymai vyks: 

  • 2018 m. kovo 1 d. Marijampolės kolegija;
  • 2018 m. kovo 1 d. Alytaus kolegija;
  • 2018 m. kovo 6 d. Panevėžio kolegija, Klaipėdos g. 3, 426 aud., Panevėžys;
  • 2018 m. kovo 12 d. Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, Aktų salė, Klaipėda;
  • 2018 m. kovo 12 d. Klaipėdos valstybinė kolegija, Jaunystės g. 1, Aktų salė, Klaipėda;
  • 2018 m. kovo 13 d. Šiaulių valstybinė kolegija, Aušros al. 40, Aktų salė, Šiauliai;
  • 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Olandų g. 16, Aktų salė, Vilnius;
  • 2018 m. kovo 15 d. Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, 174 aud., Kaunas;
  • 2018 m. kovo 15 d. Kauno technikos kolegija, Tvirtovės al. 35, 129 aud. Kaunas;

Konkurso nuostatai.

Projekte dalyvaus devynios Lietuvos aukštosios mokyklos: iš jų du universitetai (Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas) ir septynios valstybinės kolegijos (Alytaus kolegija, Kauno technikos kolegija, Marijampolės kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija,  Klaipėdos valstybinė kolegija,  Panevėžio kolegija).

2011–2013 m. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA su partneriais iš Lietuvos ir Suomijos vykdė projektą „ATVERK – Ateities verslo komanda“, kurio metu savo pagrindines studijas pradedantys studentai buvo trumpai apmokomi verslumo pagrindų. Į projektą įsitraukę studentai buvo kviečiami generuoti ir vystyti savo gamybinio verslo idėjas. Dirbdami komandose, imituojančiose įmonių veiklą, geriausias idėjas studentai įgyvendino įmonėse įkurtuose Verslumo ir techninės kūrybos centruose. Įmonių mentorių padedami, jie praktiškai sukūrė produktų prototipus ir jų verslo planus.

Asociacijos LINPRA įgyvendintas projektas buvo pripažintas Lietuvoje geriausiu studentų verslumo ugdymo projektų kategorijoje. Siekdama, kad šiuo projektu studentų verslumo kompetencijų neformalaus ugdymo veiklos nesibaigtų, asociacija LINPRA inicijuoja projekto tęsinį – projektą „Atverk 2“. Šis projektas sudarys prielaidas, kad sukurta praktinė verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo sistema ir toliau gyvuotų, o studentai, baigdami universitetą, kartu su technologinėmis arba kitomis profesinėmis žiniomis įgautų ir tvirtus verslumo ir kūrybiškumo pagrindus.

„Atverk 2“ projekto išskirtinumas – aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų skatinimas per pramonės revoliucijos „Pramonė 4.0“ prizmę. Europos pramonės dabartis – skaitmeninė pramonė, robotizuotos ir automatizuotos gamyklos, kuriose darbus atlieka mašinos ir robotai, o žmonės juos tik prižiūri. Lietuvoje šie pokyčiai dar tik prasideda, tad svarbu jiems tinkamai pasiruošti. Kitaip kai kurios žmonių grupės gali būti nustumtos į pakraštį, dar labiau padidinta nelygybė, sukeltos naujos saugumo grėsmės ir susilpninti ryšiai tarp žmonių. Socialinės inovacijos turi spręsti socialinius iššūkius, kuriuos kelia „Pramonė 4.0“. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas visuomenės gerovei, o ne tik naudai vienam novatoriui, todėl šie sprendimai turi vykti per bendrą technologinių ir socialinių inovacijų evoliuciją.

Bendroji Europos rinka, skaitmeniniai inovacijų centrai ir nauji įgūdžiai – ateities pramonės prioritetai

© Nuotraukos šaltinis ir daugiau informacijos: Europos Komisijos puslapyje

Vasario 22-23 dienomis Briuselyje vyko ES Pramonės diena 2018 – jau antrus metus vykstantis renginys, kurį organizuoja Europos Komisija. Daugiau nei 700 registracijų sulaukusiame renginyje Europos šalių pramonės įmonėms, asocijuotoms struktūroms ir kitoms suinteresuotoms šalims Europos Komisija pristatė savo strateginį požiūrį į pramonės politiką ir priemones, kuriomis bus siekiama toliau plėtoti pramonės konkurencingumą Europoje.

Per dvi renginio dienas įvyko apie 25 forumai, kuriuose suinteresuotosios šalys iš įvairių pramonės sektorių, finansų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, valdžios institucijų ir asocijuotų struktūrų, prisidedančios prie Europos pramonės konkurencingumo skatinimo, pristatinėjo savo veiklas ir kėlė esminius klausimus – kur link turi judėti Europos pramonė, ir kaip politikos formuotojai sieks palengvinti augimą.

Europos Komisijos prezidentas Jean-Claude Juncker pramonę įvardino vienu iš TOP prioritetų Europos Komisijai. Jam antrino ir Europos parlamento prezidentas Antonio Tajani, kuris savo kalboje buvo kategoriškas – „Nevystydami pramonės, Europos ekonomiką privesime prie žlugimo“.

Vienintelis sprendimas – stiprinti pramonę, stiprinti MVĮ ir įgyvendinti aiškią bei veiksmingą pramonės politiką. Jaunimas ir darbas šiandien turi būti prioritetinės sritys, kurioms politikos formuotojai ir pramonės atstovai teiktų daugiausiai dėmesio. Europos Komisarė Elžbieta Bienkowska, atsakinga už vidaus rinką, taip pat teigė, kad kalbant apie Europos ekonomiką ir jos augimo perspektyvas, žmogiškieji ištekliai ir įgūdžiai yra kertinis aspektas, aplink kurį šiandien turime formuoti savo veiksmus „Europa turi būti perkvalifikuota ir įgyti naujus įgūdžius, tam, kad pasiruoštų ateičiai. Kai rutininiai darbai bus skaitmenizuoti, atsiras daugiau naujų, įdomesnių darbo vietų, tačiau joms turime pradėti ruoštis jau šiandien“. Už tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Carlos Moedas teigė, kad Europos komisija didins investicijas į mokslą, MVĮ, startuolius ir pramonę – į pastarąją planuojama tiesiogiai investuoti net 20 milijardų eurų.

Renginio dalyviai vieningi – Europos reindustrializacija bus įmanoma tik tada, kai visi bendradarbiausime, kai turėsime bendrą Europos rinką, kai įmonės turės galimybę palengvinti skaitmeninimo procesus bendradarbiaudamos su skaitmeniniais inovacijų centrais, o švietimo sistemos gebės ugdyti gebėjimus, būtinus ateities pramonei.

Daugiau informacijos apie renginį galite rasti Europos Komisijos puslapyje ir žemiau pateikiamose brošiūrose: 

Robotai nenuslopins smulkiojo verslo

© Lietuvos žinios 

Robotų poreikis kasmet vis auga, prognozuojama, kad iki 2019 metų gamybos pramonė įsigis 1,4 mln. industrinių robotų. Verslui nuolat primenama, kad ketvirtoji revoliucija, kurią sukels robotai, artėja, ir šis, norėdamas išlikti konkurencingas, turės spėti paskui robotizacijos tendencijas. Tačiau ar smulkusis ir vidutinis verslas tam pajėgus?

Europos Sąjunga yra viena iš lyderių robotizuojant pramonę – 65 proc. šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra ES. Tokie rodikliai eksportuojančioms, pasaulinėse rinkose dalyvaujančioms Lietuvos įmonėms yra iššūkis – tai reiškia, kad jos turi koja kojon žengti su robotizacijos reiškiniu, kitaip taps nekonkurencingos. Vis dėlto mažiau finansinių išteklių investuoti į technologijas turinčioms mažesnėms įmonėms „pasaulio pabaiga“ neprognozuojama. Ekspertų teigimu, jos tik turės specializuotis ir bendradarbiauti su pajėgesnėmis stambiosiomis įmonėmis.

Verslo sinergija

Giedrius Romeika, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos atstovas, pripažino, kad industrializacijai ir robotizacijai įgyvendinti įmonėms reikės tam tikrų kompetencijų ir investicijų, kurios smulkiajam verslui neįkandamos. Vis dėlto jis sakė tikrai nemanąs, kad robotizacijos procesai smulkesnėms įmonėms bus didžiulis iššūkis dalyvaujant konkurencinėje kovoje.

„Žvelgiant akademiniu aspektu, ketvirtoji industrinė revoliucija nekelia pavojaus smulkiajam verslui – ji kaip tik išryškina stambaus ir smulkiojo verslo privalumus bei skirtumus. Būtent šios revoliucijos kontekste jie papildo vienas kitą, o ne konkuruoja tarpusavyje. Robotizacija ir industrializacija yra tai, kas skatina optimizuoti masinių produktų gamybą. Tuo tarpu paslaugų sektoriuje, išskirtinių produktų gamyboje šitai nėra taip aktualu. Greičiausiai robotai šiose srityse artimiausiu metu nebus pritaikomi, – svarstė pašnekovas. – Poreikis individualiems, išskirtiniams produktams nedings. Tai matyti ir tradiciniame versle: mažos krautuvėlės, prekiaujančios išskirtiniu alumi, mėsos produktais ir pan., randa savo nišą – neužsidaro nei turgeliai, nei tos mažos krautuvėlės. Priešingai – jos stiprėja, nepaisydamos didžiųjų prekybos tinklų noro prekiauti sveiku maistu, kurti ekologiškus prekės ženklus. Jie neįveikia smulkiųjų gamintojų, nes tiesiog natūralu, kad kiekvienas turi savo vietą po saule.“

Robotizacija, kaip toliau dėstė G. Romeika, išgrynins organizacijų ar įmonių specializaciją, veiklos pobūdį, leis tiksliau pasirinkti rinkos segmentą. Taip smulkusis ir stambusis verslas esą papildys vienas kitą. „Galima grįžti ir į senuosius – japoniškos vadybos – pavyzdžius: dar 1980 metais ten susiformavo tam tikra tradicija, kai stambiose korporacijose atidirbę ir į pensiją išėję specialistai kuria savo smulkias įmones, kurios bendradarbiauja arba aptarnauja stambųjį verslą. Manau, panašiai galėtų nutikti ir Lietuvoje. Tie laikai, kai viena kompanija nori sužlugdyti visas kitas, užkariauti pasaulį ir būti viena vienintelė, negrįžtamai praėjo. Bendradarbiavimas, bendrų naudų paieška, specializacija – tai ateityje lems sėkmę kuriantiems verslą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pranašumas, o ne būtinybė

Aukštųjų technologijų bendrovės ELINTA generalinio direktoriaus Vytauto Jokužio įsitikinimu, didelės įmonės, užsiimančios masine gamyba, neišvengiamai turės robotizuoti dalį darbų – ypač pasikartojančius. Tokį poreikį diktuoja ir pasaulinės rinkos, o nuo jų esą nevalia atsilikti.

„Kito kelio nėra. Jeigu to nedarysime, produktų gamybą paprasčiausiai bus pigiau plėtoti Vokietijoje, o ne Lietuvoje“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, 2017 metais Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 2 pramoniniai robotai, o, pavyzdžiui, Suomijoje jau suskaičiuojama apie 60.

Vis dėlto V. Jokužis taip pat laikėsi pozicijos, kad mažoms įmonėms, kurių apyvarta ir gamybos apimtys mažos ir kurios veikia nišinėse rinkose, robotizacija nėra itin aktuali – nebent šios įmonės planuotų augti.

Tiesa, mažose įmonėse, anot jo, galėtų būti taikomi vadinamieji asistuojantys robotai – robotai, kurie dirba kartu su žmogumi ir padeda jam atlikti tam tikrus darbus. Tuo labiau kad robotai ne tik mažina sąnaudas, bet ir gerina produktų kokybę. „Robotas veiksmą visada atlieka tiksliai, naudodamas vienodą jėgą ir pan., o jei turi kompiuterinę regos sistemą, taip pat gali patikrinti, ar produktas kokybiškas. Pavyzdžiui, jei įmonė gamina surenkamus baldus ir pasamdo žmogų tikrinti, ar visos kiaurymės išgręžtos, jis vis tiek gali pavargti ir praleisti padarytą klaidą. O robotas ras visus defektus ir nepraleis brokuotų gaminių į pardavimą“, – pabrėžė jis.

Bendrovės vadovas prognozavo, kad pingančios technologijos anksčiau ar vėliau bus įkandamos ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms, esą jau dabar robotai tampa ne tik tobulesni, bet ir pigesni.

Planuoja investuoti

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) l. e. p. direktoriaus Darius Lasionio teigimu, nėra statistikos, kiek konkrečiai įmonės Lietuvoje yra investavusios į robotizaciją ir automatizaciją, tačiau įmonių apklausos esą rodo, kad tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais jos į skaitmenizaciją, automatizaciją, modernių linijų įsigijimą arba esamų technologijų atnaujinimą investavo ir artimiausiu metu ketina tai daryti.

„Tiek mažos, tiek vidutinės, tiek didelės įmonės susiduria su vienodais iššūkiais konkuruodamos globalioje rinkoje. Norėdamos būti konkurencingos jos turi būti produktyvios ir konkuruoti tiek kaina, tiek kokybe. Todėl nėra taip, kad mažoms įmonėms būtų sunkiau, o didelėms – lengviau“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis sutiko, kad iš esmės didelės įmonės technologiniam pasirengimui turi daugiau finansinių išteklių ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau ES struktūrinių fondų priemonės dažnai orientuotos į mažas ir vidutines įmones – jos turi mažesnę dalį investicijų padengti savo lėšomis.

„Jeigu tam tikrose priemonėse didelės įmonės gali pretenduoti į 50 proc. finansavimą, tai vidutinės įmonės gali tikėtis 60–70 proc. paramos. Yra tokių priemonių, į kurias didelės įmonės net negali pretenduoti. Tokia priemonė, pavyzdžiui, yra „Regio Invest LT+“, skatinanti investuoti į naujų gamybos technologijų linijų įsigijimą ir įsidiegimą ir skirta būtent mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – pasakojo asociacijos vadovas.

Anksčiau „Lietuvos žinios“ rašė, kad nors 2014–2020 metų ES finansiniu laikotarpiu parama modernizacijai orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą, būtent šioms, labiausiai finansinių išteklių stokojančioms įmonėms prie ES lėšų prieiti sunkiausia. Mat įrangą įmonės turi įsigyti skolintomis lėšomis – tik vėliau ES parama kompensuoja patirtas išlaidas, o bankai šiomis įmonėmis nepasitiki ir jų nefinansuoja. Tai pažymėjo konsultacijų įmonės „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ vykdomoji direktorė Goda Auškalnytė-Lungienė. Taigi, esą jau įprasta, kad parama naudojasi įmonės, kurios bet kuriuo atveju investuotų – jos ir gautų finansavimą iš bankų, ir investuotų savo lėšomis.

D. Lasionis sutiko, jog iš įmonių teko girdėti tokių atsiliepimų, tačiau bendraudamas su inžinerinėmis pramonės įmonėmis esą taip pat girdi, kad ir nedidelės įmonės, kurių apyvarta siekia milijoną eurų ir mažiau, neturi problemų gauti paskolą banke. „Jeigu įmonė turi turto, jei jos veikla yra pelninga, tai gauti paskolą įsigyjant tam tikrus įrenginius arba diegiant procesus nėra problema. Iškyla klausimas, kiek įmonė yra pajėgi, ar jos finansiniai rodikliai yra teigiami“, – sakė jis.

Asociacijos vadovo manymu, investuoti į technologijas įmonės privalės dėl šiuo metu lietuviškoms įmonėms būtino našumo didinimo. „Dabar didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria visos lietuviškos kompanijos, yra užtikrinti konkurencingumą sparčiai augant atlyginimams. Jie auga gerokai greičiau nei mūsų šalies bendrasis vidaus produktas, vadinasi, įmonės turi ieškoti resursų, kaip kelti atlyginimus, tačiau pasiūlyti konkurencingas prekių ir paslaugų kainas. Atsakymas vienas: reikia didinti efektyvumą, darbo našumą, o padėti tai daryti gali būtent technologiniai ir tam tikri vadybos sprendimai“, – svarstė D. Lasionis.

Žada padėti smulkiesiems

Ūkio ministerijos vertinimu, Lietuvos pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos BVP ir yra laikytinas vienu iš pagrindinių valstybės ekonomikos variklių. Didžiąją dalį šio sektoriaus įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės, kurių skaitmenizavimas sudarytų papildomas galimybes pramonės plėtrai, o tai duotų papildomą postūmį investicijų ir visos ekonomikos augimui. Todėl Ūkio ministerija esą imasi priemonių didinti šių įmonių skaitmenizaciją ir jų konkurencingumą.

Pavyzdžiui, Lietuvoje įsteigta Nacionalinė pramonės skaitmeninimo platforma „Pramonė 4.0“, kurios veikla yra nukreipta „didinti pramonės sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę, skatinti skaitmeninių procesų diegimą pramonėje, užtikrinti Lietuvos pramonės konkurencingumą tarptautiniu mastu ir prisidėti prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo“.

Ūkio ministerija taip pat teigė siekianti skatinti skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą Lietuvoje. Tokie centrai būtų svarbūs siekiant suburti suinteresuotąsias šalis vienoje vietoje ir prisidėti prie mažų bei vidutinių įmonių pasirengimo skaitmeninių permainų keliamiems iššūkiams. Skaitmeninių inovacijų centruose įmonės galės gauti naujausią informaciją, ekspertų pagalbą ir galimybę naudotis technologijomis skaitmeninių inovacijų bandymams ir eksperimentams su įmonės produktais atlikti.

Ūkio ministerija smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir įmonių investicijoms į pažangias technologijas skatinti taip pat planuoja įgyvendinti priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“. Pagal šią 2014–2020 metų periodo ES investicijų priemonę finansavimas bus teikiamas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonėms įmonėms technologiniam auditui atlikti bei gamybos įrangai su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegti. Priemonei numatyta 38,86 mln. eurų lėšų. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas Ūkio ministerija planuoja skelbti 2018 metų pirmą ketvirtį.

„INDUSTRY 4.0“ mokymai: skelbiamas trečiasis kursas, kartojamas pirmasis

Kovo 28-29 dienomis startuos trečias, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramen vedamas ir „Intechcentro“ organizuojamas „Industry 4.0“ mokymų kursas įmonėms, siekiančioms susipažinti su skaitmeninimo procesais ir sėkmingai įgyvendinti skaitmenines transformacijas įvairiuose verslo segmentuose.

Trečiame kurse bus nagrinėjamos šios „Industry 4.0“ temos: Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas; Pagalbinės sistemos, papildyta realybė ir virtuali realybė; Debesija ir orientacija į paslaugas; Programinės įrangos sistemų aplinka; Permainų vadyba pramonei 4.0; IT saugumas; Tolydžioji ir skaitmeninė inžinerija; Adityvioji gamyba ir 3D spauda; Skaitmeninių procesų diegimo vadyba.

Kviečiame ne tik dalyvauti mokymų kursuose, bet ir atlikti „Industry 4.0“ auditus, kad įsivertintumėte įmonės skaitmeninės transformacijos galimybes ir esamą padėtį įvairiais pjūviais.

 Kaina: už vieną kursą 950 Eur + PVM (LINPRA ir AHK nariams 850 Eur + PVM)
 Registruotis el.paštu: mokymai@intechcentras.lt
 Daugiau informacijos: tel. 8 523 888 947, Course 3 

Įmonių pageidavimu pakartotinai skelbiamas  „INDUSTRY 4.0“ pirmasis mokymų kursas
Kovo 26-27 dienomis įmonių pageidavimu pakartotinai bus organizuojamas ir pirmasis, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramin vedamas „Industry 4.0“ mokymų kursas, kuriame nagrinėjamos šios temos: Pramonės sampratos vystymas; Skaitmeninimo pagrindai; Didieji duomenys; Daiktų ir paslaugų internetas; Pramonės 4.0 matrica; Horizontalioji ir vertikalioji integracija; Tyrimai ir vystymas 4.0; Gamyba 4.0; Logistika 4.0; Verslo modelio inovacija 4.0.

 Kaina: už vieną kursą 950 Eur + PVM (LINPRA ir AHK nariams 850 Eur + PVM)
 Registruotis el.paštu: mokymai@intechcentras.lt
 Daugiau informacijos: tel. 8 523 888 947, Course 1 

Kodėl per žemas universiteto slenkstis vėliau visiems kelia galvos skausmą?

Gintautas Kvietkauskas
LINPRA prezidentas 

Stipri švietimo sistema – ilgalaikio Lietuvos konkurencingumo pamatas. Kaip jis klojamas ir formuojamas šiandien, kai dalis jaunuolių universitetus renkasi atsižvelgdami ne į savo gebėjimus, polinkius ir svajones, o tik pagal minimalią konkursinio balo kartelę?

Kuo žemiau nuleista kartelė norintiesiems įstoti į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas, tuo menkesnį tikslą sau kelia dalis moksleivių. Rezultatas: universitetų auditorijas užpildo ne tik ambicingi, motyvuoti ir gabūs studentai, bet ir būriai gana prastais pažymiais mokyklas baigusių jaunuolių. Vėliau jie tampa aktyviais darbo rinkos dalyviais, nuo kurių pastangų priklauso visos Lietuvos ekonomika.

Žinoma, stojančiųjų skaičius universitetams ir kolegijoms yra labai svarbus. Nuo įstojusių studentų skaičiaus neretai priklauso studijų programų ir dalies personalo ateitis. Tačiau lazda turi du galus. Kai studijų atspirties taškas yra silpnieji, o ne stiprieji studentai, nyksta universitetų dėstytojų ir mokslininkų motyvacija tobulėti, jau nekalbant apie griaunamus pažangių studentų lūkesčius.

Perkelkime šią situaciją į verslą. Įsivaizduokime, kad į įmonę kasdien susirenka būrys darbuotojų, savo pareigas ir funkcijas vertinančių labai skirtingai. Dalis jų neturi nei reikiamų įgūdžių, nei ambicijų, todėl ir užduotis atlieka atmestinai arba visai neatlieka. Prastai atliekamas darbas smukdo visos įmonės rezultatus, neleidžia pasiekti tikslų ir patiems geriausiems darbuotojams, nes dauguma procesų šiuolaikiniame versle priklauso nuo komandinio darbo.

Todėl pažangi verslo organizacija visada stengiasi atskirti motyvuotus darbuotojus nuo nemotyvuotų. Panašią poziciją galima įžvelgti Švietimo ir mokslo ministerijos ketinime pakelti minimalią konkursinio balo kartelę iki 4 balų. Ketinimas yra sveikintinas, nors, detaliau pasigilinus, net ir 4 yra gana kompromisinis variantas. Mat, pavyzdžiui, inžinerinės pramonės atstovai puikiai žino, kad dinamiškoje verslo aplinkoje geriausiai sekasi aukštų tikslų siekiančioms ir itin kokybiškus produktus kuriančioms įmonėms. Per žemai nuleista kartelė verslui reiškia pralaimėtą konkurencinę kovą.

Inžinerinę pramonę vienijančios asociacijos „Linpra“ nariai atkreipia dėmesį, kad jaunimo potencialas Lietuvoje turi būti atskleistas ir realizuojamas efektyviau. Būtent todėl „Linpra“ atstovai palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimą padidinti minimalų priėmimo į universitetus konkursinį balą. Juk aukščiau pakelta kartelė skatintų jaunosios kartos ambicijas, didintų aukštųjų mokyklų konkurencingumą ir turėtų stiprų teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje. Didelę dalį Lietuvos BVP ir tūkstančius darbo vietų sukuriančios įmonės labai laukia ryžtingo ministerijos žingsnio, nes nuo to priklauso gebėjimas kurti aukštą pridėtinę vertę ateityje.

Iki šiol net ir į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas įstoti galėjo abiturientai su vos 2,8 balo – tikrai ne patys gabiausi. Dabartinė, žemai nuleista kartelė tik sustiprina veltėdišką požiūrį: „Vis tiek kur nors įstosiu; kas nors tikrai priims“. Vieta aukštojoje mokykloje yra suprantama kaip pastangų nereikalaujantis rezultatas. Ar šis suvokimas pasikeičia studijų suole? Vargu bau. Kad ir kaip liūdnai atrodytų, žvelgiant toliau net universiteto diplomas tampa tarsi apdovanojimu vien už „studento egzistenciją“.

O tada ateina darbdavių eilė. „Linpra“ nariai galėtų išvardinti aibę situacijų, kai universitetus baigę studentai nepatenkina įmonių vadovų ir kolegų lūkesčių, nes tiesiog neturi reikiamo žinių bagažo ir kompetencijų, nėra pajėgūs disponuoti naujausiomis mokslinėmis žiniomis, kurti pridėtinę vertę. Paaiškėja, kad vien gudrumo ir apsukrumo nepakanka. Inžinerinės pramonės įmonių patirtis rodo, kad verslo lūkesčiai priimant aukštojo mokslo diplomą turinčius studentus yra didesni. Ištekliai, kuriuos tenka skirti naujų darbuotojų mokymams – riboti. Tad tarp mokslo ir verslo pasaulio susikaupia įtampa, stabdanti tiek inžinerinės pramonės, tiek kitų verslo sektorių pažangą. Nors aukštąsias mokyklas kasmet baigia tūkstančiai jaunuolių, inžinerinės pramonės įmonės susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Žema studijų kokybė, kurią netiesiogiai nulemia į studijas priimami tam nepasiruošę jaunuoliai, kelia problemas ir jiems patiems. Iš universiteto išleistas absolventas, gavęs aukštojo mokslo diplomą, bet neįgijęs adekvačių aukštos kvalifikacijos darbui reikalingų žinių, sunkiai gali įsidarbinti pagal specialybę. Jam lieka du scenarijai: arba dirbti darbininko pozicijoje, kuriai pakanka žemos kvalifikacijos, arba emigruoti.

Galima daryti prielaidą, kad žemas minimalus konkursinis priėmimo į universitetus balas dalį mokyklas baigusių jaunuolių paskatina likti Lietuvoje ir sustabdo nuo emigracijos. Tačiau džiaugtis tuo būtų trumparegiška. Vėliau už valstybės lėšas išsilavinimą įgijęs žmogus skaudžiai nusivilia, kai pamato, kad konkuruoti darbo rinkoje ir užkopti į svajonių poziciją pas geidžiamą darbdavį reikės kur kas daugiau pastangų, įgūdžių ir žinių, negu galėjo įsivaizduoti. Ir šis nusivylimas dažnai veda ta pačia emigracijos kryptimi.

Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimas pakelti minimalią konkursinio balo kartelę jaunus žmones paskatintų kur kas aktyviau ieškoti savo kelio, įdėti daugiau pastangų siekiant aukštesnio tikslo, burtų ambicingus ir motyvuotus studentus, kurių prioritetų sąraše studijos, mokslas ir karjera užima aukščiausias pozicijas. Natūralu, kad tai sustiprintų ir tarptautinį Lietuvos universitetų konkurencingumą. Be abejo, keliant kartelę, reiktų pakoreguoti ir dabartinę krepšelių sistemą, kad aukštosios mokyklos finansavimas ne taip stipriai priklausytų nuo studentų skaičiaus.

Į universitetus turėtų būti priimti tik patys gabiausi abiturientai, taip būtų pakelti studijų kokybės standartai. Juk priėmus mažiau studentų, mažėtų ir universitetų infrastruktūros apimtys, o tai leistų daugiau investicijų nukreipti į dėstytojų kvalifikacijos kėlimą, mokslinę veiklą. Savo ruožtu žemesnius vidurinio išsilavinimo pasiekimus turintys jaunuoliai rinktųsi profesines mokyklas ar kolegijas ir su adekvačiais lūkesčiais galėtų sėkmingai įsilieti į šalies darbo rinką.

Pažangią ekonomiką ir tūkstančius darbo vietų kuriančioms Lietuvos įmonėms rūpi būsimoji darbuotojų karta. Todėl „Linpra“ nariai tvirtai palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą pakelti stojamąjį balą iki 4, kad jaunimas rinktųsi mokslo įstaigą pagal savo gebėjimus, o aukšta studijų kokybė tiek universitetuose, tiek profesinėse mokyklose ar kolegijose darbo rinkai paruoštų pritaikomas žinias ir konkurencingus gebėjimus turinčius žmones.

Perdirbimo iššūkis plastiko pramonei: be klasterių nė iš vietos

Norėdama įgyvendinti europinius reikalavimus ir daugiau produktų gaminti iš perdirbtos žaliavos, Lietuvos plastiko pramonė turės kooperuotis ir diegti modernias perdirbimo technologijas, užtikrinančias pakankamus kokybiškos antrinės žaliavos srautus.

Baigiantis 2017 m. Europos Komisija (EK) paskelbė ES plastiko strategiją – joje Bendrijos šalims keliamas tikslas iki 2030 m. perdirbti daugiau nei 50 % susidariusių plastiko atliekų ir užtikrinti, kad visos jo pakuotės būtų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos, o ši veikla būtų pelninga.

EK skaičiuoja: tik 5% plastikinės pakuotės vertės lieka ES ekonomikoje, likusi gaminio vertė prarandama po trumpo pirmojo panaudojimo, o dėl to ES šalys kasmet praranda nuo 70 iki 105 mlrd. Eur. Du trečdaliai plastiko atliekų arba sudeginami (39%), arba nukeliauja į sąvartynus (31%).

Kitos iniciatyvos autorė – ES plastiko pramonės asociacija (EuPC), kuri pernai priėmė memorandumą dėl plastikų taršos mažinimo.

Paprašė įsipareigoti

„EuPC ir EK pasirašė susitarimą, kad nuo 2025 m. plastiko pakuočių sudėtyje būtų ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Turime prie šios iniciatyvos prisijungti valstybiniu lygiu ir jau šiandien planuoti, kaip paskatinti antrinių plastikų naudojimą“, – kalba Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas, Šiaulių šviestuvų UAB „Artilux NMF“ ir plastikinių komponentų UAB „Frilux NMF“ vadovas.

EK ir plastiko pramonės atstovai numato sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, rūšiuojamos, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Taip pat žadama skatinti plastiko pramonės inovacijas.

Be to, EK jau pakvietė ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyvius, suinteresuotas įmones, pramonės asociacijas iki birželio 30 d. teikti savanoriškus įsipareigojimus prisidėti prie bendro tikslo – iki 2025 m. naujuose gaminiuose naudoti 10 mln. t perdirbto plastiko.

Žaliavos stoka

Pono Damanskio teigimu, didžiausios plastiko pramonės įmonės Lietuvoje jau eina šia kryptimi – nemaža jų dalis turi savo atliekų rūšiavimo ir liejimo cechus. Visuotinis perėjimas prie antrinio plastiko naudojimo, anot jo, yra įmanomas, jei Europoje ir Lietuvoje atsiras pokyčius skatinančių programų, o vartotojai teiks pirmenybę gaminiams, kuriuose yra antrinio plastiko.

„Lietuvos plastiko pramonė žengia koja kojon su europinėmis tendencijomis ir iš dalies jau yra perėjusi prie plastiko perdirbimo, antrinio plastiko naudojimo. Mūsų tikslas – savo gaminiuose padidinti antrinio plastiko dalį. Tam reikia, kad rinkoje netrūktų geros kokybės antrinių žaliavų“, – aiškina p. Damanskis.

Klientams kol kas nereikia

Anot Raimundo Gražio, technologinių detalių produktų iš plastiko gamybos UAB „Hoda“ vadovo, įmonė kol kas antrinės žaliavos beveik nenaudoja – klientai tokių produktų nepageidauja.

„Antrinę žaliavą būtų galima naudoti nebent gaminant detales, kurių nematyti ir kurios neatlieka atsakingos funkcijos. Tačiau visos matomos ir svarbios detalės gaminamos iš pirminio plastiko“, – tvirtina „Hodos“ vadovas.

Jo teigimu, įmonė yra bandžiusi naudoti perdirbtą antrinę plastiko žaliavą, kuri rinkoje yra 20–30% pigesnė už pirminę, tačiau tai gamyboje kol kas nepasiteisina – neužtikrinama kokybė.

„Nėra garantijų, kad iš antrinės žaliavos gausime tokį gaminį, kurio reikalauja klientas: vienoje partijoje pasitaiko skirtingo takumo plastiko, ataušusios detalės būna skirtingo dydžio, ilgio, neišlaikomi jų parametrai. Niekas negali žinoti, kokios medžiagos kruopelė gali atsidurti antrinėje žaliavoje, o ta kruopelė gali sugadinti visą gaminį“, – aiškina p. Gražys.

Jo teigimu, kol kas perdirbti plastikai tinkamesni plėvelėms, PET tarai gaminti, bet ne plastikinėms techninėms detalėms, kurios turi būti patikimos ir stiprios.

Perdirbamos ne visos

Anot Gintaro Gavelio, polietileno plėvelių gamybos UAB „Somlita“ vadovo, įmonė naudoja nemažai perdirbto plastiko ir pati užsiima jo perdirbimu. Jo nuomone, būtų galima padidinti antrinio plastiko naudojimo apimtį, tačiau kad visos plastiko pakuotės taptų perdirbamos, jo manymu, yra mažai realu.

„Barjerinės plėvelės, kurios nepraleidžia deguonies ir pailgina maisto produktų galiojimo laiką, beveik neperdirbamos. Kai tokios plėvelės patenka į bendrą plastiko atliekų srautą, jis užteršiamas, o išrūšiuoti sudėtinga“, – aiškina p. Gavelis.

Kita vertus, iki 2030 m. dar gana daug laiko, tad ir sprendimai gali būti rasti, svarsto jis.

Anot p. Gavelio, Lietuvoje jau ir šiandien perdirbama nemažai plastiko pakuočių atliekų – prie to prisideda vis griežtėjantys ES perdirbimo reikalavimai, Lietuvoje jau veikianti panaudotų pakuočių surinkimo sistema, prisidėjo ir depozito sistemos įvedimas, kai PET buteliai švariai surenkami ir pakliūna į perdirbimą.

Pačios renka, pačios perdirba

Ponas Damanskis pabrėžia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos ir Lietuvos plastiko pramonė, – perdirbti tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą, stinga kokybiškos plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje. Kitas neišspręstas klausimas – kaip panaudoti techninį plastiką ir kompozitus, naudojamus elektros pramonėje, statyboje ir pan.

„Lietuvoje perdirbėjams trūksta gerai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą, o prekybininkai kol kas neteikia pirmenybės gaminiams, kurių sudėtyje yra perdirbto plastiko“, – problemas vardija p. Damanskis.

Jo teigimu, negalėdamos įsigyti pakankamai kokybiško antrinio plastiko, didesnės Europos bendrovės jau šiandien organizuoja nuosavą žiedinę ekonomiką, kai pačios antrines žaliavas surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Pagrindinės Europos automobilių, statybos, pakuočių pramonės atstovai jau dabar yra išsikėlę aiškius tikslus ir imasi konkrečių žingsnių, kaip pereiti prie žiedinės ekonomikos. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė yra nusistačiusi tikslą panaudoti perdirbtą plastiką kai kurioms automobilių detalėms – kartu palengvinamas ir pats automobilis, mažinamos degalų sąnaudos.

Išeitis – klasteriai

Kitos Europos plastiko pramonės įmonės renkasi jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur vienos bendrovės antrinį plastiką renka, antros perdirba, trečios naudoja gamyboje. Lietuvoje panašią viziją turi nuo 2014 m. veikiantis plastiko klasteris, į kurį susijungė gamybos ir mokslo įmonės.

„Tenka konstatuoti, kad pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas Lietuvos plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Vienas pavyzdžių – nė vienoje profesinio mokymo įstaigoje nerengiami plastiko liejimo mašinų operatoriai, nors apie tai su mokyklomis kalbame daugiau nei 10 metų“, – pavyzdį pateikia p. Damanskis.

Jo teigimu, laisva šios pramonės niša Lietuvoje galėtų būti liejimo formų plastiko mašinoms gamyba: jas gaminančios kelios įmonės neįstengia patenkinti viso pramonės poreikio, dėl to formas tenka pirkti užsienyje ir tam kasmet išleisti per 20 mln. Eur.

Straipsnis „Verslo žiniose“, autorė Eglė Markevičienė.
Nuotrauka Sigito Stašaičio. 

Kovo 1 d. vyks JAV-Lietuvos gynybos forumas

VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su Amerikos ir Lietuvos verslo taryba kviečia į bendrą JAV-Lietuvos gynybos forumą.

Jo metu bus pristatyta naujai įsteigta Gynybos resursų agentūra ir viešųjų pirkimų reforma, taip pat aptarti artimiausi Krašto apsaugos ministerijos įsigijimai, bus pristatyta Lietuvos gynybos sektoriaus situacija bei potencialas.

Išgirsime svečių iš JAV prisistatymus, vykdomus projektus, jų galimybes. Į forumą atvyksta tokios JAV gynybos milžinės kaip:

Lockheed Martin Corporation
Orbital ATK, Inc
Oshkosh Defense, LLC
Parsons Corporation
Textron Systems Corporation
Po svečių prisistatymo bus organizuojami verslas – verslui (B2B) susitikimai.

Renginys vyks anglų kalba
Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas. Maloniai prašome užsiregistruoti.

PROGRAMA 

Renginio data: 2018 m. kovo 1 d. (ketvirtadienis) nuo 8:30 val. iki 15:30 val.

Renginio vieta: Radisson Blu Hotel Lietuva, Konstitucijos pr. 20, Vilnius (Lambda salė)

Registracija iki vasario mėn. 23 d. imtinai

Kontaktinis asmuo pasiteiravimui: Simonas Aleksandravičius, tel.: +370 687 93848, el. paštas: s.aleksandravicius@verslilietuva.lt

Budapešte įvyko antrasis aukšto lygio susitikimas skaitmeninimo klausimais

„Raktas, kuris leistų įjungti „aukštesnę pavarą“ Europos ekonomikoje, glūdi spartesnėje skaitmeninėje transformacijoje ir konkurencingumo didinime“, – 2018 m. sausio 25-26 dienomis Budapešte vykusiame antrajame Regioniniame skaitmeniniame aukšto lygio susitikime (angl. 2nd Regional Digital Summit) pabrėžė Vengrijos ekonomikos ministras Mihály Varga. Šio renginio metu išskirtinis dėmesys buvo skiriamas pramonės skaitmeninimui, taip pat tokioms temoms kaip pažangios transporto priemonės ir išmanūs miestai.

Skaitmeninės technologijos jau dabar keičia mūsų darbo, mokymosi metodus, taip pat performuoja mūsų švietimo sistemą, daro įtaką verslo sprendimams. Susitikimo metu eurokomisarė Mariya Gabriel pabrėžė kelis esminius iššūkius, kurie kyla Europos pramonei vykstančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste. Kaip vienas iš pagrindinių tokių iššūkių yra tinkamos teisinės sistemos užtikrinimas. Siekiant įveikti šį iššūkį ir stiprinti bendrąją rinką, 2015 m. gegužės 6 d. Europos Komisija paskelbė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir pasiūlė 35 iniciatyvas, apimančias tiek teisėkūros, tiek ne teisėkūros priemones, kurios yra nukreiptos į tokias sritis kaip, pirmiausia, geresnės prieigos vartotojams ir verslui prie skaitmeninių prekių ir paslaugų Europoje užtikrinimas, taip pat tinkamų ir vienodų sąlygų pažangiems skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms sukūrimas ir, galiausiai, maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimas. Nepaisant to, kad Europos Komisija yra pradėjusi daugybę iniciatyvų, tačiau didžioji jų dalis vis dar yra neįgyvendintos. Tokia situacija stabdo bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą, kurioje nebeliktų dėl reguliavimo atsiradusių kliūčių tarpvalstybinei prekybai, būtų sudaromos palankios sąlygos konkurencijos augimui ir vieningos bendrosios rinkos užtikrinimui. Todėl susitikimo metu buvo pabrėžta, kad siekiant stiprinti bendrąją rinką ir išlikti konkurencingais tarptautiniu mastu, būtina apjungti Europos Sąjungos institucijų ir visų ES valstybių narių pastangas ir greičiau įgyvendinti pradėtas iniciatyvas.

Tai pat susitikimo metu buvo pabrėžta sutelktų investicijų svarba. Europai reikalingas bendras strateginis požiūris į investicijas, kurios būtų nukreiptos į skaitmeninimą, o ypač į tas sritis, kurios yra laikomos esminėmis siekiant Europai judėti pirmyn. Siekiant skaitmeninės transformacijos, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ryšiui ir skaitmeniniai infrastruktūrai. Nors Europos Sąjunga siekia, kad iki 2020 metų kiekvienoje valstybėje narėje būtų bent po vieną miestą, kuris gautų naudos iš 5G technologijos, tačiau šiuo metu vis dar mažiau nei 76 proc. Europos namų ūkių turi prieigą prie didesnės kaip 30 Mbps ryšio spartos. Todėl siekiant kurti ir išlaikyti savo konkurencingumą turime skirti daugiau dėmesio tinkamo junglumo užtikrinimui.

Siekiant Europos konkurencingumo, taip pat svarbu, kad  pramonė būtų atvira ir turėtų prieigą prie naujausių technologijų, tokių kaip robotika, kibernetinės fizinės sistemos, daiktų internetas, 5G, kibernetinė sauga ir itin našus skaičiavimai. Atsižvelgiant į tai, paskelbta Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyva siekiama užtikrinti, kad bet kuris pramonės sektorius Europoje galėtų gauti visokeriopą naudą iš skaitmeninių technologijų siekiant gerinti savo produkciją, tobulinti procesus ir pritaikyti verslo modelius skaitmeninio amžiaus poreikiams. Šiam tikslui pasiekti pabrėžiama, pirmiausia, nacionalinių pramonės skaitmeninimo strategijų ir platformų suderinimo, antra, skaitmeninių inovacijų centrų tinklo vystymo svarba.

Konferencijos metu taip pat buvo pabrėžiama investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) svarba Europos konkurencingumui. Šiuo metu Europos Sąjunga į informacinių ir ryšių technologijų MTEP investuoja tik pusę tiek, kiek šiai veiklai išleidžia Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. Todėl raginama didinti investicijas šios veiklos atžvilgiu ir stengtis pasivyti minėtas valstybes. Taip pat pabrėžta inovacijų svarba skaitmeninės transformacijos įgyvendinimo atžvilgiu. Kaip buvo teigiama susitikimo metu, Europos ateitis yra grindžiama pasitikėjimu. Tam kad tokia padėtis išliktų ir ateityje, svarbu užtikrinti, kad inovacijos būtų ne tik suprantamos, bet ir saugios.

Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija kelia daugybę naujų klausimų, tarp kurių svarbus vaidmuo tenka žmonių įgūdžiams. Atlikti tyrimai rodo, kad iš visų 500 mln. ES piliečių net 56 proc. asmenų vis dar neturi bent jau bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tuo tarpu jau nuo 2020 metų tokie įgūdžiai ir žinios bus reikalingos apie 90 proc. darbo vietų. Tokia situacija neigiamai veikia visos Europos Sąjungos konkurencingumą, todėl reikalingas spartus progresas ir investicijų nukreipimas šio klausimo sprendimo atžvilgiu.

Antroji Budapešte vykusio aukšto lygio susitikimo dalis buvo skirta panelinei diskusijai, kurioje, be kitų klausimų, buvo pristatoma Vengrijos nacionalinė pramonės platforma IPAR 4.0. Taip pat pristatytos pagrindinės šios platformos kryptys ir tematinės darbo grupės, kurios apima tokių klausimų sprendimą kaip strateginis planavimas, įdarbinimas, švietimas ir kvalifikacijos kėlimas, gamyba ir logistika, IRT technologijos, Industry 4.0 kibernetinė pilotinė sistema, inovacijos ir verslo modeliai bei teisinė aplinka.

Panelinės diskusijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama tokiems klausimams, kaip pagrindiniai iššūkiai ir galimybės, kylančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, o ypač Centrinės ir Rytų Europos dalyje. Taip pat sritys, į kurias pramonės įmonės turėtų labiausiai atkreipti dėmesį. Šioje diskusijoje dalyvavo Serbijos telekomunikacijų ir turizmo ministerijos ministro patarėja, Google kompanijos atstovė, Kroatijos ministro pirmininko patarėja, Vokietijos telekomunikacijų bendrovės atstovas ir Vengrijos ekonomikos ministerijos kancleris. Diskusijos metu buvo išryškinti tokie šiuo metu Europoje kylantys iššūkiai kaip pramonės konkurencingumo išlaikymas ir socialiniai iššūkiai.

Konferencijos metu taip pat vyko skaitmeninių technologijų paroda. Savo skaitmenines technologijas pristatė tokios pasaulinės įmonės kaip Bosh, Siemens, Ericksson, Delta Robotics ir kt.

„ALTAS komercinis transportas“ baigia įgyvendinti išskirtinį projektą: policija turės komisariatus ant ratų

Bendrovė „Altas komercinis transportas”, LINPRA narė, turi daugiau nei 15 metų patirties gaminant mažuosius autobusus, greitosios medicinos pagalbos automobilius bei konvojavimui skirtas transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms, o šiuo metu įgyvendina neeilinį Lietuvos policijos užsakymą – čia kovo mėnesį bus baigti gaminti mobiliais policijos biurais vadinami 114 automobilių, kurie kasdienį policijos darbą leis pakylėti į naują kokybės lygį.

„Eksportuojame apie 85 proc. produkcijos, tad esame įgyvendinę nemažai įvairių užsakymų gaminant specialiosios paskirties transportą užsienyje, tarp jų – gynybos ir saugumo poreikiams. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, keleivinio transporto, esame vieni lyderių Skandinavijos šalyse. Mūsų įmonėje yra lankęsi stambių gynybos srityje dirbančių užsienio korporacijų atstovai, kurie teigiamai įvertino turimus pajėgumus, kompetencijas ir mato didelį potencialą įgyvendinti bendrus projektus. Didieji užsienio šalių partneriai ypač vertina gamybos procesų skaidrumą ir inžinerinę kompetenciją. Mūsų įmonėje tam skiriamas didelis dėmesys: investuojame į programinę įrangą, nuolat tobuliname esamus procesus.  Todėl mums labai džiugu, kad galėsime reikšmingai prisidėti prie Lietuvoje įgyvendinamų projektų“, – sako bendrovės „Altas komercinis transportas” generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.

Modernią gamyklą Avižienių seniūnijoje netoli Vilniaus turinti bendrovė laimėjo Lietuvos policijos departamento paskelbtą konkursą, kurio vertė – 4,9 mln. Eur.

Naujieji policijos automobiliai bus aprūpinti pagrindinėmis kasdieniam policijos darbui būtinomis priemonėmis: juose bus sukurtos darbo vietos 3-4 policijos pareigūnams, kurie nevažiuodami į komisariatą galės iš karto surašyti protokolą ar atlikti kitus būtinus veiksmus.

Automobiliuose bus įrengtos ir mini areštinės, kuriose bus galima laikinai laikyti iki dviejų pažeidėjų, taip pat įrengtos specialios nišos ginklams, neperšaunamoms liemenėms ar vadinamiesiems „ežiams” (priverstinio automobilių stabdymo priemonėms) laikyti. Visuose automobiliuose bus elektros lizdai, kondicionieriai, specialus apšvietimas, vaizdo kameros viduje ir išorėje.

Iš žaliavinio automobilio pagamina ką tik reikia: nuo greitosios pagalbos automobilių iki konvojavimo transporto

„Altas komercinis transportas” yra antrojo etapo specializuotų automobilių gamintojas, kaip žaliavą gamybai naudojantis „Volkswagen”, „Mercedes-Benz”, „Iveco”, „MAN” ir kitų automobilių bazes.

„Bazinis automobilis mums yra kaip žaliava. Specialiai mūsų poreikiams pirmojo etapo gamintojai pateikia tik iš dalies sukomplektuotus bazinius automobilius, kurie neturi nieko, išskyrus metalinį furgoną. Dažnu atveju nebūna nei langų, nei durų. Metaliniai kėbulai pergaminami pagal konkretų užsakovų poreikį ir neretai išpjaustymai būna tokie drastiški, kad norint išlaikyti bazinio automobilio garantijas, yra privaloma gauti specialius bazinio automobilio gamintojo sutikimus. Dažnai automobilio konstrukcija taip stipriai pakeičiama, kad mums tenka prisiimti didžiąją dalį atsakomybės už galutinį produktą”, – pasakojo bendrovės vadovas E. Radzevičius.

Jis pridūrė, kad vidaus įrangos sumontavimas jau yra paprastesnė gamybos etapo dalis, nors į vieną mažąjį autobusą vidutiniškai sumontuojama apie 500 unikalių detalių.

Pasak E. Radzevičiaus, dėl didelės užsakymų specifikos bei įvairovės bazinių automobilių gamintojai paprastai neturi tokių technologinių ir gamybinių pajėgumų, kad galėtų taip greitai ir kokybiškai pagaminti specialiosios paskirties automobilius, kurių funkcija gali būti pati įvairiausia: nuo autobuso keleivių pervežimui ar greitosios medicinos pagalbos automobilių iki specialiosioms operacijoms skirtų transporto priemonių gynybos ir saugumo sektoriui.

Gamyba vyksta specialioje linijoje: kasdien pagaminama po tris automobilius

„114 automobilių policijai mes pagaminsime mažiau nei per dešimt savaičių – suderinus gamybos procesą pro gamyklos vartus per dieną išvažiuos po tris automobilius. Tai yra labai geras rezultatas. Per tokį trumpą laiką pagaminti tokį didelį kiekį specializuotų automobilių mums leidžia išskirtinė praktinė patirtis, gerai išplėtoti gamybos pajėgumai bei gamyboje naudojamos inovacijos”, – teigė bendrovės „Altas komercinis transportas” generalinis direktorius E. Radzevičius.

Įgyvendinant policijos užsakymą iš pradžių buvo pagamintas prototipas, o vėliau jo pagrindu ir kiti automobiliai. Gamyba vyksta specialiai šiam projektui parengtoje linijoje, į kurią kas tris valandas vienas automobilis įvažiuoja ir vienas iš jos išvažiuoja.

Apie UAB „Altas komercinis transportas“

UAB „Altas komercinis transportas“ yra tarptautinis mažųjų autobusų, greitosios medicinos pagalbos ir specialiosios paskirties transporto gamintojas. Bendrovės atstovybės veikia 16–oje valstybių, o kompanijos gaminiai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. Šalia Vilniaus įsikūrusioje ir daugiau nei 8000 kv. m užimančioje modernioje gamybinėje bazėje kas keturias valandas pro vartus išrieda po naują autobusą. Per metus pagaminama daugiau nei 500 įvairios paskirties transporto priemonių.  „Altas komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio lygio  partneriais, įskaitant automobilių gamintojus „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir „Iveco“. Bendrovė yra sertifikuota pagal tarptautinius ISO 9001 kokybės valdymo ir ISO 14001 aplinkosaugos standartus, o jos sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 200 skirtingos specializacijos profesionalų.

Naujiena VERSLO ŽINIOSE.
Nuotrauka Juditos Grigelytės.