Inžinerinės pramonės mažų įmonių kuriamos pridėtinės vertės augimo spartinimas, tobulinant jų žmogiškuosius išteklius

EK pristatė 15 šalių skaitmeninimo iniciatyvų analizę

Europos pramonės skaitmeninimo strategija siekia stiprinti ES konkurencingumą skaitmeninių technologijų pagrindu ir užtikrinti, kad bet kurio sektoriaus, bet kurios šalies, bet kuri įmonė, didelė ar maža, galėtų pasinaudoti ir progresuotų skaitmeninių inovacijų dėka. Tam reikalinga ne tik dinamiška skaitmeninio sektoriaus aplinka Europoje, bet ir visapusė skaitmeninių inovacijų integracija visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat suvienytas potencialas ir bendra Europos strategija. Siekdama šio tikslo, Europos Komisija dar 2016 m. balandžio mėn. paskelbė „Digitizing European Industry“ iniciatyvą (DEI).

Jos pagrindu buvo sukurta Europos pramonės skaitmeninimo platforma, kurią sudaro nacionalinės ES šalių iniciatyvos. Tai reikšmingas žingsnis kuriant ateities Europos ekonomikos ir visuomenės gerovę. Tačiau tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik ES pramonės ir politikos lyderių dokumentuose, įmonėms reikia persitvarkyti ir pačioms – joms padėti ir šią misiją gali atlikti šalyse diegiami skaitmeninių technologijų centrai (DIH), kalbantys mažų ir vidutinių įmonių kalba, suprantantys jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius.

Praėjus 18 mėnesių nuo „Digitizing European Industry“ iniciatyvos (DEI) paskelbimo, jau galima apžvelgti, kas pasiekta ją įgyvendinant. DEI iniciatyva yra vienas iš pagrindinių elementų ir neatsiejama Europos Komisijos strategijos dalis, kuriant Europos bendrąją skaitmeninę rinką (Digital Single Market). Apibendrinusi 15 šalių skaitmenines iniciatyvas ir pasiektus rezultatus, Europos komisija šiandien jau turi parengtą DEI ataskaitą, kuri yra prieinama visiems. Ši analizė nėra baigtinė, ir ją bus siekiama nuolat atnaujinti. 15 šalių, tarp jų ir Lietuvos, skaitmeninimo iniciatyvų apžvalgas galima rasti ČIA.

Siekiant apibendrinti praėjusio etapo rezultatus ir aptarti tolesnius žingsnius Europos pramonės skaitmeninimo kelyje, lapkričio 21 d. Briuselyje rengiamas tarptautinis aukšto lygio grupės susitikimas. Susitikime dalyvauja nacionalinių iniciatyvų ir darbo grupių paskirtieji atstovai, Europos pramonės asociacijų ir socialinių partnerių aukščiausio lygio vadovai, tarp jų ir atstovai iš Lietuvos: LINPRA direktorius Gintaras Vilda, LINPRA vice-prezidentas Gintaras Rimša, Ūkio ministerijos pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ekonomikos atašė Donata Gustaitė, LPK vyriausias atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis.

Susitikimo tikslas – aptarti su pramonės skaitmeninimo platforma ir skaitmeninių inovacijų centrų diegimu susijusius nuveiktus darbus ir iniciatyvas nacionaliniame lygmenyje. Susitikimo fokusas nukreiptas į keletą sričių, kuriose siekiama apčiuopiamo rezultato:

  • Pažanga kuriant skaitmeninių inovacijų centrus visoje ES, jų funkcijos reikšmė ir verslo gebėjimas įsisavinti skaitmeninimui skirtas investicijas.
  • Investicijų ir bendradarbiavimo reikšmė skaitmeninių technologijų diegimui ir platformų kūrimui.
  • Dabartinių darbo grupių patirtis sutelkiant suinteresuotąsias šalis visose vertės kūrimo randinėse ir konkrečiuose sektoriuose.
  • Lūkesčiai kitam aukšto lygio vadovų susitikimui bei į jį kviečiamų darbo grupių atstovų atsakomybių planavimas.

Tai – strateginės reikšmės tarptautinio lygio susitikimas, kuris lems tolesnes iniciatyvas ir veiksmus politiniame šalies lygmenyje, nubrėš gaires ir iškels tikslus ateities progresui.

Lietuvos ir Turkijos forumas: įmonės kviečiamos į verslo misiją

Gruodžio 4-5 d. Turkijoje planuojamas renginys-forumas, Lietuvos ir Turkijos įmonių kontaktų mainai. Lietuvos įmonės kviečiamos užsiregistruoti ir dalyvauti verslo misijoje.

Renginyje dalyvaus atstovai iš daugiau nei 10 Turkijos kompanijų, kurie ieško partnerių tarptautiniams R&D projektams, įgyvendinamiems pagal ES programas: Horizon 2020, Eureka, Eurostars, ECSEL JU, The SME Instrument. Pagrindinis tikslas – stiprinti abiejų šalių verslo santykius ir realizuoti apie 20 projektų.

Plačiau – renginio interneto svetainėje.

Data: 2017 m. gruodžio 4-5 d.
Vieta: Turkija
Registracija 
Kontaktai: daiva.kersiene@mita.lt 

————————————————————–

PRIMENAME! MITA suteikia finansavimo galimybę partnerių paieškai. Dar galite teikti paraiškas! 

Įmonės kviečiamos pasinaudoti galimybe gauti finansavimą partnerių paieškos misijai. Užpildykite paraišką ir pateikite ją MITAi.

PLAČIAU.

 

„Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės posėdis

2017 m. lapkričio 17 d. 10 val. Ūkio ministerijoje įvyks Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės posėdis. Posėdžio metu numatyta pasitvirtinti Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės darbo reglamentą, aptarti teminių darbo grupių sudėtį, pristatyti teminių darbo grupių vadovų siūlymus. LINPRA direktorius Gintaras Vilda pristatys „Pramonė 4.0“ veiklos planavimo galimybes ir viziją. Po pristatymo bus aptariamas „Pramonė 4.0“ strateginis veiklos planas.

KPMPC kviečia į tęstinio profesinio mokymo verslo forumą

Šių metų lapkričio 20 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) kviečia dalyvauti tęstinio profesinio mokymo – verslo forume, kuris skirtas aptarti tęstinio profesinio mokymo situaciją, kylančius iššūkius ir numatyti būdus tęstinio profesinio mokymo kokybei ir atitikčiai verslo poreikiams gerinti. Planuojama, kad renginyje dalyvaus ministerijų, valstybės institucijų, socialinių partnerių ir darbdavių, teritorinių darbo biržų bei tęstinio profesinio mokymo teikėjų atstovai. Renginys organizuojamas, bendradarbiaujant su Lietuvos darbo birža. Renginio pramonės atstovų partneris – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“. Renginys įtrauktas į Europos profesinių gebėjimų savaitės ir 2017 m. Europos darbdavių dienų, kurių šūkis „Aptarkim įgūdžius, atraskim talentus“, renginių programą.

Maloniai kviečiame dalyvauti tęstinio profesinio mokymo – verslo forume, kuris organizuojamas pagal Erasmus + programos projektą „Visapusiškos tęstinio profesinio mokymo politinės sistemos: tęstinio profesinio mokymo reforma“.

  • 2017 m. lapkričio 20 d.
  • Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius
  • Registracija iki lapkričio 15 d.

Apžvelgta profesinio mokymo situacija

Vakar Švietimo ir mokslo ministerijos pristatyta 2017 metų „Profesinio mokymo būklės apžvalga“ atskleidė pastarųjų metų profesinio mokymo tendencijas ir realijas, kurios leidžia daryti pagrįstas išvadas apie tai, kur link toliau būtina eiti, norint užtikrinti profesinio švietimo kokybę.

Džiugu, jog apžvalgoje pateikti duomenys rodo, kad inžinerinės specialybės jau ne pirmus metus užima lyderiaujančias pozicijas tarp pasirenkamų profesijų. 2016 metais daugiausiai pirminio profesinio mokymo programas baigusių asmenų įgijo inžinerinę kvalifikaciją, lygiagrečiai 2017 m. šios kvalifikacijos siekiantys sudarė didžiausią dalį tarp stojančių.

Paskelbtos tendencijos atskleidė, kad pirminį profesinį mokymą Lietuvoje dažniau renkasi vaikinai, taip pat jie sudaro daugiau kaip 90 proc. visų besimokančių pagal inžinerines profesijas. Tai rodo, kad viena iš priemonių Lietuvoje užtikrinti reikiamą specialistų skaičių inžinerinėje pramonėje – aktyviai vykdyti profesinį informavimą į jį įtraukiant kuo daugiau merginų.

Besimokančiųjų pagal profesinio mokymo programas amžiaus skirtumai pagal švietimo sritis atskleidė, kad jauniausi mokiniai renkasi inžinerijos ir inžinerinių profesijų profesinio mokymo programas – jų amžiaus vidurkis – 22 metai. Ankstyvas mokinių apsisprendimas mokytis inžinerinių profesijų leidžia teigti, kad jį nulemia dar pagrindinio ar vidurinio ugdymo metu įgytos STEM žinios arba ankstyvas profesinis informavimas, pažintis su naujausiomis technologijomis.

Profesinio mokymo būklės apžvalgoje pateikiami duomenys apie profesijos mokytojus rodo, kad šiandienos mokytojams labai svarbu mokėti bent vieną iš Europos Sąjungos užsienio kalbų bei nuolat atnaujinti savo didaktinius gebėjimus, prisitaikant prie sparčiai besikeičiančio darbo pasaulio. Vienas iš būdų profesijos mokytojams tobulinti kvalifikaciją – dalyvauti tarptautinėse mainų programose. Tačiau Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, tik 5 proc. profesijos mokytojų ir tik 4 proc. Profesinėse mokyklose dirbančių bendrojo ugdymo mokytojų yra dalyvavę tokiose programose. Didžiausia dalis dalyvaujančių tarptautinėse mainų programose – profesinių mokyklų direktorių pavaduotojai, skyrių vedėjai. Tokios tendencijos rodo, jog norint parengti aukšto lygio ir darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus, pirmiausia būtina investuoti į profesijos mokytojų kvalifikaciją.

Apžvalgoje pateikiami duomenys patvirtina esamą situaciją ir pameistrystės mokymo formos atžvilgiu – nors darbdaviams tai priimtiniausia mokymo forma, tačiau Lietuvoje dar plėtojama nepakankamai. Kol kas mokymo organizavimas pameistrystės forma  yra vykdomas tik įgyvendinant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansuojamus projektus ir taikomas tik epizodiškai, tam tikrai programos daliai, bet ne visai kvalifikacijai įgyti.

Galime pasidžiaugti, kad apžvalgoje minimi geriausi pameistrystės mokymo formos taikymo pavyzdžiai yra iš LINPRA narių profesinio mokymo įstaigų – Alytaus profesinio mokymo centras, įgyvendinantis NEET (nedirbantis, nesimokantis jaunimas) programą, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro, kurie pameistrystės forma  jau dvejus metus rengia JAVA programuotojus. Taip pat Visagino profesinio mokymo centras, bendradarbiaujantis su medicinos įrangos gamintoju UAB „Intersurgical“. LINPRA nuolat skatina Lietuvoje kuo plačiau taikyti pameistrystės mokymo formą, to rezultatai akivaizdūs jau šiandien – 2016 m. daugiausiai pameistrių Lietuvoje mokėsi pagal metalo apdirbimo staklininko, suvirintojo profesinio mokymo programas.

Dar viena „Profesinio mokymo būklės apžvalgoje“ pateikiama tendencija rodo, kad Lietuvoje dar nėra išplėtota sėkminga socialinė partnerystė profesinių mokyklų valdyme. Nors šešiolikoje iš 26 viešųjų įstaigų dalininkai yra ir verslo įmonės, tačiau kai kurios partnerystės nėra pilnavertiškos, į valdymą įsitraukiant mažoms įmonėms. Tokios tendencijos rodo būtinybę keisti dalininkystės principus, įtraukiant į valdymą ne atskiras mažas įmones, o asocijuotas struktūras, kurios atstovautų visą sektorių ir objektyviai prisidėtų prie profesinio mokymo kokybės didinimo.

Plačiau – Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje.

Nuotrauka – ELTA (Marius Morkevičius)

„Factory Floor Net“ patirties mainų forumai – spalio mėnesį apie pardavimus, personalą ir gamybą

Spalio mėnesį įvyko trys „Intechcentro“ organizuojami „Factory Floor Net“ patirties mainų forumai, skirti gamybos įmonių skirtingų padalinių vadovams. Šį kartą buvo dalijamasi patirtimi pardavimų, personalo ir gamybos srityje.

Pardavimų vadovų forumas

Spalio 12 d. įmonėje „Karbonas“ vykusio Pardavimų vadovų forumo tema – „Pardavimai 4.0. Kaip gamybinėje įmonėje organizuoti Ketvirtosios pramonės revoliucijos pardavimų skyrių?“ Pranešimą skaitė pardavimų guru Algirdas Karalius. Susitikimo metu įvyko trumpas „Karbono“ pardavimų procesų pristatymas, ekskursija įmonėje, buvo aptariama didelių pardavimų strategija ir taktika, konvejerinių pardavimų organizavimas gamybinėje įmonėje bei diskusija.

Personalo vadovų forumas

AB „Plasta“ spalio 18 d. į savo įmonę priėmė Personalo vadovus kalbėti tema „Skirtingų kartų komanda: kaip organizuoti efektyvų darbą?“ Renginį moderavo konsultacijų bendrovės EKT mokymų ekspertė Jūratė Griciūtė. Po ekskursijos įmonėje buvo pristatytas AB „Plasta“ personalo valdymo modelis, pranešimus skaitė: verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos OVC vyriausia konsultantė Viktorija Matusevičiūtė – „X ir Y kartų skirtumai: mitai ir realybė“; pardavimų guru Algirdas Karalius – „Darbuotojų kaita, adaptavimas ir mokymai drakono metodu“. Po pranešimų vyko aktyvios diskusijos ir užduočių aptarimas vadovaujantis grupės efektyvumo modeliu.

Gamybos vadovų forumas

Spalio 19 d. įmonėje „Novameta“ į forumą rinkosi gamybos vadovai. Susitikimo tema – „Kodėl Lietuvos gamybos įmonėms dažnai sunkiai sekasi pasiekti Vakarų Europos įmonių našumą?“ Apie tai pranešimą skaitė Gediminas Balota („Focusate“). Kiti pranešėjai: Elena Jasiūnienė ir Liudas Mažeika (KTU), kalbėję tema – „Technologijos kokybės kontrolei ir stebėsenai“. Kaip įprasta „Intechcentro“ forumų metu, dalyviai turėjo galimybę pasižvalgyti po priėmusią įmonę, taip pat diskusijos forma vyko įmonių dalijimasis patirtimi.

 

Lapkričio mėnesį planuojami susitikimai pirkimų ir produktų kūrimo tema. Daugiau informacijos ČIA arba telefonu 8 698 53989 ir el. paštu daiva.darcianovaite@intechcentras.lt.

 

Apie profesinį mokymą – verslo žurnale „AHK Balt Aktuell“

Lietuvoje kaip ir Vokietijoje inžinerinė pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos variklių, o jam veikti reikalingi tam tikrų profesinių kompetencijų įgiję darbuotojai. Dėl to viena iš LINPRA asociacijos veiklos krypčių – profesinio mokymo kokybės gerinimas. Apie pameistrystės poreikį ir situaciją Lietuvoje bei dualinio mokymo Vokietijoje skirtumus pasakoja LINPRA direktorius Gintaras Vilda naujausiame Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų leidžiamo verslo žurnalo „AHK Balt Aktuell“ numeryje. Jis skirtas rudeniškai temai švietimui, konkrečiau – profesiniam mokymui.

Visą interviu skaitykite ČIA.

Verslo žurnalą „AHK Balt Aktuell“ leidžia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai.