Taline įvyko Europos technologijų platformos MANUFUTURE konferencija

Spalio 24-25 dienomis Taline vyko Europos technologijų platformos MANUFUTURE konferencija, kas du metus sutraukianti daugybę dalyvių iš pramonės, švietimo, tyrimų ir politinių organizacijų. Atidarymo kalbą sakiusi Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid džiaugėsi, kad Estija jau gerokai pažengė į priekį valstybės mastu taikydama elektronines paslaugas, ir išreiškė viltį, kad jau greitai visos Europos ir pasaulio šalys susijungs į vieną skaitmeninę sistemą, užtikrinsiančią efektyvų bendradarbiavimą globaliu mastu.

Global BOD Group valdybos pirmininkas, Vidmantas Janulevičius, MANUFUTURE konferencijoje skaitęs pranešimą apie atsinaujinančios energetikos naudą įmonei, teigė, kad skaitmenizacija leidžia tiekėjui būti kuo arčiau pirkėjo, ir tuo pačiu sumažinti kaštus.

Visi konferencijos pranešimai ir diskusijos koncentravosi į skaitmeninės pramonės revoliucijos, daiktų interneto, duomenų analizės, debesų sistemos formuojamus pokyčius, išmanios logistikos ateitį ir duomenų apsaugos būtinybę. Pristatytos šiandienos realijos ir ateities scenarijai išryškino būtinybę jau šiandien suvienyti jėgas ir veikti visiems siekiant vieno tikslo – konkurencingos ir vieningos Europos.

Plačiau.

Programa „Horizontas 2020“ – MITA renginių ciklas

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) organizuoja informacinių renginių ciklą „ĮŽVALGOS Į NAUJAS HORIZONTAS 2020 DARBO PROGRAMAS“, kuris siūlys plačią programą įvairių mokslo sričių tyrėjams ir novatoriško verslo atstovams bei pakvies susitikti su Europos Komisijos atstovais, Lietuvos atstovais ir ekspertais „Horizontas 2020” komitetuose, tarptautinį pripažinimą pelniusių bei EK finansavimą gavusių projektų vykdytojais ir kt.

Renginių vieta – MITA, II aukštas,  A. Goštauto 12, Vilnius

———————————————————————————

Pirmasis renginys įvyks lapkričio 9 d. ir bus skirtas H2020 Pramoninės lyderystės prioriteto teminei sričiai „Nanotechnologijos, pažangios medžiagos, biotechnologija, pažangi gamyba bei perdirbimas (toliau – NMBP)“. Renginyje maloniai kviečiame dalyvauti viešojo ir privataus sektorių atstovus, kurie vykdo tyrimus pramonės technologijų srityse bei kuria novatoriškas technologijas ir inovacijas susijusias su pažangiomis gamybos technologijomis (angl. Factories of the Future), siekia efektyviai naudoti išteklius ir energiją (angl. Sustainable Process Industry), kuria efektyviai energiją vartojančias sistemas bei medžiagas, kurios būtų naudojamos naujuose ar renovuotuose pastatuose (angl. Energy-efficient Buildings“) ir kt.

Plačiau apie renginį ir registraciją

———————————————————————————

Antrasis renginys įvyks lapkričio 28 d. ir bus skirtas mažų ir vidutinių įmonių atstovams. Šiame renginyje „H2020: MVĮ priemonė“ bus pristatyta nauja darbo programa ir 2018-2020 m. paraiškų teikimo bei vertinimo naujovės, sėkmingo dalyvavimo ypatumai.

Plačiau apie renginį ir registraciją. 

 ———————————————————————————

Lietuvos mokslo taryba (LMT) lapkričio 7 d.  kviečia į informacinį renginį „Marie Skłodowska-Curie RISE veiklos“.

Renginys vyks Lietuvos mokslo tarybos Mažojoje salėje, Gedimino pr. 3, Vilnius.

Renginio tikslas – pristatyti Marie Skłodowska-Curie (MSCA) veiklų naujoves 2018–2020 m. bei RISE veiklų finansavimo ypatumus ir paskatinti Lietuvos tyrėjus jose dalyvauti. Artimiausią kvietimą teikti RISE paraiškas numatoma paskelbti š. m. lapkričio mėnesio pabaigoje. RISE veiklos yra skirtos universitetų, mokslo centrų ir įmonių darbuotojams įgyti naujos patirties ir apsikeisti žiniomis dalyvaujant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities personalo trumpalaikiuose mainuose. Ypač skatinamas mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas.

Plačiau apie renginį ir registraciją

———————————————————————————

MITA primena, kad „Horizontas 2020“ pareiškėjams ir dalyviams yra galimybė gauti paramą:

MITA parama

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-rengti-paraiskas

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-susitikti-konsorciumams

http://www.mita.lt/lt/h2020/parama-ieskoti-partneriu

LMT parama

http://www.lmt.lt/lt/mkf/horizon2020/apie_horizon2020.html

http://www.lmt.lt/lt/lino.html

———————————————————————————

MITA ir LMT nemokamos konsultacijos – NCP veikla

Horizontas 2020“ programa kiekvienoje valstybėje narėje turi nacionalinių atstovų (NCP) tinklą. Nacionalinių atstovų pagrindinė funkcija neatlygintinai suteikti praktinę informaciją ir pagalbą visais dalyvavimo „Horizontas 2020“ programoje klausimais:

  • Pasirenkant tinkamiausią tematiką ir projekto tipą;
  • Informuojant apie dalyvavimo ir finansavimo taisykles;
  • Padedant rengti paraiškas;
  • Atliekant paraiškų išankstinį vertinimą (proof reading);
  • Pagalba ieškant partnerių.

http://www.mita.lt/lt/h2020/nemokamos-konsultacijos

 

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI RENGINIUOSE, KONSULTACIJOSE IR LINKIME SĖKMĖS TARPTAUTINĖJE PROGRAMOJE „HORIZONTAS 2020“ .

K. Swabo knyga – revoliucijos „Pramonė 4.0“ kompasas

Neseniai Lietuvoje viešėjęs ir „Metų ekonomikos forume“ dalyvavęs Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas profesorius Klausas Schwabas pristatė savo jau bestseleriu tapusios knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ lietuviškąjį leidimą. Šią knygą rekomenduojame perskaityti ne tik inžinerinės pramonės atstovams, bet visiems, kurie neabejingi pasaulio progresui.  

Savo knygoje K. Schwabas  nagrinėja esminius naujosios technologijos revoliucijos požymius, atskleidžia jos kuriamas galimybes ir dilemas. Autorius apibrėžia, kaip naujos bendradarbiavimo ir valdymo formos, grindžiamos teigiamu ir visuotiniu požiūriu, gali pakreipti ketvirtosios pramonės revoliucijos procesus visų labui. Pasak profesoriaus, visi kartu prisiimdami atsakomybę už ateitį, kurioje inovacijos ir technologijos tarnaus žmonėms, galėsime pakelti žmoniją į naują moralinės sąmonės lygį.

Jau knygynuose!
Dar kartą dėkojame partneriams ir rėmėjams!

Konferencija “Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?“

Vyriausybės kanceliarija organizuoja konferenciją “Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?”: spalio 23 d., pirmadienį, 13:30 val., Gedimino pr. 11 (LRV rūmuose).

Kodėl susitikti ir kalbėti apie šešėlinės ekonomikos mažinimą yra svarbu?

Dėl to, kad šešėlis trukdo Lietuvai sparčiau augti, iškreipia rinką ir konkurenciją. Siekdami labiau patrauklios mokesčių aplinkos, negalime atsiriboti nuo šešėlinės ekonomikos poveikio. Ir čia reikia mūsų visų įsitraukimo. Manau visi siekiame, kad šešėlio būtų mažiau, o valstybė turėtų resursų sukurti palankesnes sąlygas verslui ir gyventojams, išlaikyti dirbančiuosius čia, Lietuvoje.

Registracija iki spalio 20 d.(imtinai).

2017 m. spalio 23 d. 13:30 val.

Gedimino pr. 11 (LRV rūmai, Didžioji salė)

PROGRAMA

13:30 – 13:35 Įžanginis žodis

Saulius Skvernelis, Ministras Pirmininkas

 

13:35 – 13:55 Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?

Milda Dargužaitė, Vyriausybės kanclerė

 

13:55 – 14:15 Šešėlis prekybos, paslaugų ir statybos veiklose

Linas Pernavas, Policijos generalinis komisaras

 

14:15 – 14:35 Kaip atlyginimai vokeliuose gadina gyvenimą senatvėje?

Mindaugas Sinkevičius, Sodros direktorius

 

14:35 – 14:55 Šiuolaikinis požiūris į „šešėlio“ mažinimą

Edita Janušienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė

 

14:55-15:15 „Kyšis išpurvina“ – policijos iniciatyvos pavyzdys

Elanas Jablonskas, Policijos Imuniteto valdybos viršininkas

 

15:15-15:30 Klausimai – atsakymai

Plačiau: sarune.navickaite@lrv.lt

Kaip atsidurti „Pramonės 4.0“ priekyje

Tyrimai atskleidžia, kad mažiausiai pusė Lietuvos gamybos įmonių sunkiai suvokia, kas slypi po terminu „Pramonė 4.0“. Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės narys, interviu „Verslo žinioms“ nurodo konkrečius „Pramonės 4.0“ žingsnius, nuo ko derėtų įmonėms pradėti, į ką kreiptis konsultacijų ir kokios paramos jos galėtų gauti.

Nedidelė tradicinės pramonės įmonė, tarkime, plastiko gamintoja iš Pakruojo, mano, kad jai reikia pradėti diegti skaitmenines technologijas. Koks turėtų būti pirmasis žingsnis? Ar yra įsteigta institucija, į kurią ji galėtų kreiptis?

Pirmas žingsnis, kurį gali padaryti ši įmonė, – kreiptis į Lietuvos inžinerinės pramonės asociaciją „Linpra“ arba į išmaniosios gamybos kompetencijų centrą VšĮ „Intechcentras“. „Intechcentro“ ekspertai įvertins įmonės pasirengimą skaitmeninėms transformacijoms. Po technologinio audito, kurį gali atlikti tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai, įmonė sužinos, kiek ji yra pasirengusi skaitmeninimui.

Vėliau su įmone yra parengiamas skaitmeninimo planas, dar vėliau – detalus įmonės ar jos procesų pertvarkymo projektas. Jo apimtis priklausys nuo įmonės technologinės brandos ir užsibrėžtų tikslų. Be to, „Intechcentras“ gali pasiūlyti ir mokymus, kurių metu besikreipiančių įmonių darbuotojams būtų suteikiama žinių ir gebėjimų, kaip vertinti įmonės technologinį pasirengimą.

Kad menama Pakruojo plastiko gamintoja galėtų įsidiegti skaitmenines technologijas, jai reikia naujų įrenginių. Kokie finansavimo šaltiniai jai prieinami šiuo metu ir ateityje?

Skaitmeninių technologijų diegimui finansuoti yra išties nemažai priemonių: „Regio Invest LT+“, „DPT Pramonei LT+“, „E-verslas LT“, „Ekoinovacijos LT“, „Intelektas LT“, „Procesas LT“. Be to, rengiama tik pramonės skaitmeninimo procesams finansuoti skirta priemonė „Pramonės skaitmenizavimas LT“.

Ar turite žinių, kiek iš viso ES pinigų Ūkio ministerija 2018–2020 m. laikotarpiu planuoja nukreipti „Pramonės 4.0“ reikmėms?

„Pramonės 4.0“ komisijoje buvo siūlymų skirti apie 38 mln. Eur ES investicijų pagal naujai kuriamą priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“. Tai reiškia, kad dar tokią pat investicijų sumą, įgyvendinant projektus, pritrauktų privačios verslo įmonės.

Tarkime, įmonė gavo ES pinigų, nusipirko technologiškai naujesnių įrenginių – į ką jai kreiptis konsultacijos dėl skaitmeninimo paslaugų? Ar ji gali tikėtis nemokamų konsultacijų?

Tokias konsultacijas teikia ir skaitmenizuotos technologinės įrangos gamintojai ar pardavėjai. Jeigu tokių paslaugų įmonė iš tiekėjo visgi negauna, dėl skaitmeninimo srities konsultacijų pramonės įmonės gali kreiptis į „Linprą“ ar „Intechcentrą“. Kiekvienu atveju konsultacijų kaina gali būti skirtinga, tačiau nemokamai jos neteikiamos. Nemokamai asociacija „Linpra“ konsultuoja tik asociacijos narius. Kitoms bendrovėms, priklausomai nuo poreikio ir paslaugų apimties, bus pasiūlytas sprendimas.

O jei ir šių šaltinių negana, tuomet konsultacijų gali suteikti mūsų technologijų centro partneriai, skaitmeninimo paslaugas teikiančios įmonės, tokios kaip „Baltec CNC Technologies“, „Progresyvūs verslo sprendimai“, „Aedilis“, „Elinta“, „Arginta Engineering“, 3D PRO ir kitos.

Gamyba suskaitmeninta, pradėti kaupti duomenys. Kuo švietimo sistema prisidės, kad į šią įmonę ateitų parengti specialistai? Ar kokie nors žingsniai žengiami, ar specialistų rengimas vis dar nustumtas į antrą planą?

Ūkio ministerija, suprasdama, kad skaitmeninimas itin aktualus įmonėms, yra parengusi porą priemonių, skirtų darbuotojų kvalifikacijai kelti, tai „Pameistrystė LT“, „Kompetencijos LT“. Šiomis priemonėmis jau naudojasi daugiau nei 120 Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių. Tačiau vien šių iniciatyvų nepakanka. Labai laukiame priemonės „Kompetencijų vaučeris“.

„Linpros“ manymu, esminis dalykas, kurio reikia tolesniam proveržiui, – tai profesinio švietimo pertvarka ir su ja siejamų sektorinių profesinių kompetencijų centrų atsiradimas. Šiuo klausimu jau beveik metus kalbamės su Švietimo ir mokslo ministerija.

Mes galėtume dirbti su profesinėmis mokyklomis, rengiant mokymo standartus, įvertinant skaitmeninimo pramonėje galimybes, peržiūrint mokymo programas, mokymo turinį. „Linpra“ kvalifikacijos kėlimą ir darbuotojų perkvalifikavimą mato kaip prioritetinę veiklą.

Galbūt anksčiau surašyti klausimai verslui nėra labai aktualūs ir įmonių vadovai susitikimuose prašo atkreipti dėmesį į kitus dalykus. Jei taip, kokius?

Inžinerinės pramonės įmonių vadovams vis aktualesnės eksperimentavimo, inovacijų diegimo, prototipų kūrimo galimybės, o vėliau ir naujų produktų eksporto plėtros klausimai. Todėl Lietuvai svarbu steigti skaitmeninius inovacijų centrus, kuriuose būtų teikiamos šiuo metu trūkstamos paslaugos. Beje, tai numato ir Europos Komisijos plėtojama skaitmeninės transformacijos strategija, planuojanti kurti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) tinklą. Taip siekiama senosiose ES šalyse narėse sukurtas technologijas perkelti kuo arčiau visų ES šalių tradicinės pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Tam ketinama skirti net 55 mlrd. Eur ES lėšų per „Horizon 2020“ ir struktūrinių fondų programas.

Lietuvai svarbu nukreipti nepanaudotas ES struktūrinių fondų investicijas, padėti pramonės įmonėms pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis ir su pramone sukurti skaitmeninių inovacijų verslo paramos sistemą, skaitmeninių inovacijų centrų. Svarbu stiprinti šalies pramonę, nes būtent ji, o ne aukštųjų technologijų įmonės yra šalies ekonomikos lokomotyvas.

Lankotės įmonėse – ar yra tokių, kurioms iki skaitmeninės gamybos liko priimti tik keletą sprendimų, ar tokių įmonių vis dėlto Lietuvoje dar nėra?

Drąsiai galima sakyti, kad inžinerijos pramonėje jau yra įmonių, kurios eina lietuviškos ketvirtosios pramonės revoliucijos priekyje. Pažangiausiomis šioje srityje galime laikyti bendroves „Aedilis“, „Arginta Engineering“, „Kitron“, „Elinta“, „Frilux“, „Terekas“, 3D PRO, „Pakmarkas“, Vakarų laivų gamyklą, „Baltec CNC Technologies“, kai kurias baldų ir langų gamybos įmones. Šios įmonės yra labai daug nuveikusios gamybos skaitmeninimo srityje.

Gana daug įmonių supranta permainų būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kaip tai daryti, neturi tam pakankamai lėšų. Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien dokumentuose, mums reikia remti pramonės novatorius, lyderius, gebančius teikti paslaugas verslui, mokančius kalbėti mažų ir vidutinių įmonių kalba, suprasti jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius, kad būtų galima visoms įmonėms padėti persitvarkyti. Tokios pagalbos ašimi ir turėtų tapti skaitmeninių inovacijų centrai, kurių kūrimo koncepciją perdavėme Ūkio ministerijai.

Kaip Lietuvos pramonė atrodo „Pramonės 4.0“ kontekste, palyginti su Vokietijos, Lenkijos ar Latvijos ir Estijos pramonės įmonėmis?

Palyginti su Vokietijos pramonės įmonėmis, atrodome gana gerai. Esame pirmoji Baltijos šalis, turinti platformą „Pramonė 4.0“, kuri skirta šalies pramonės konkurencingumo ir skaitmeninimo klausimams spręsti. Kaip veržlios pramonės šalis sulaukiame daug dėmesio iš ES institucijų ir europinių verslo organizacijų – jos domisi, kiek esame pasirengę, atlieka mūsų įmonių auditus, kreipia dėmesį į technologinį pasirengimą.

Kas būtų šiuo metu svarbiausia, kad visi procesai vyktų kuo sparčiau ir sklandžiau?

Šiandien valstybei svarbiausia racionaliai planuoti likusias ES investicijas, konsoliduoti visas pramonės konkurencingumą didinančias skaitmeninimo iniciatyvas. Tai bendra tiek valstybės institucijų, tiek asocijuotų struktūrų, tiek atskirų įmonių pareiga. Svarbu, kad naujoji Ūkio ministerijos vadovybė tęstų pradėtas „Pramonės 4.0“ platformos veiklas ir priimtų reikalingus sprendimus dėl paramos skaitmeninių inovacijų centrams Lietuvoje. Verslas pasirengęs tam padėti.

Interviu „Verslo žiniose“.

Trimačio spausdinimo inovacijos iš Lietuvos – visai Europai

Lietuvos pradedančioji įmonė, LINPRA narė „3D PROTOTIPAI“ sulaukė tarptautinės sėkmės. Įmonės koncepciją iš dalies lėmė sprendimas naujas idėjas populiarinti užsienio rinkose. „Maždaug prieš penkerius metus lankiausi didelėje technologijų mugėje Vokietijoje. Ten pirmą kartą pamačiau pramoninius trimačius spausdintuvus“, – pasakojo Karolis Kvietkauskas, įmonės įkūrėjas ir generalinis direktorius. „Su šia technologija jau buvau susidūręs anksčiau, bet Vokietijoje pirmą kartą sužinojau, kaip trimačius spausdintuvus galima panaudoti pramoniniu mastu.“

K. Kvietkauskui gimė idėja Lietuvoje įkurti pramoninio trimačio spausdinimo ir prototipų gamybos įmonę. Įmonė „3D PROTOTIPAI“ iš metalo ir plastiko gamina produktų prototipus klientams iš įvairių pramonės sričių – nuo automobilių iki biotechnologijų. Skaitmeniniai trimačiai modeliai paverčiami realiais daiktais – sluoksnis po sluoksnio. Jie suteikia įmonėms galimybę konstrukcijų funkcionalumą ir pritaikomumą patikrinti dar prieš pradedant masinę gamybą. „Išėjau iš ankstesnės darbovietės ir įkūriau savo įmonę. Šiandien mums priklauso didžiausias trimačio spausdinimo ir prototipų gamybos centras Baltijos šalyse“, – sakė įmonės vadovas.

Kaip atrasti kryptį

Susikurti identitetą, kad įmonė būtų atpažįstama iš karto, nėra paprasta. „Įkūrus naują įmonę, apie tave nežino niekas“, – darbų pradžią prisiminė K. Kvietkauskas. „Pirmuosius klientus atradome Lietuvoje, vietos rinkoje. Važinėjau po Lietuvos įmones ir pristatydavau trimačio spausdinimo pavyzdžius. Pamenu, per pirmąjį pusmetį aplankiau daugiau kaip 100 įmonių.“

Netrukus K. Kvietkauskas pajuto, kad išorės ekspertų patarimas padėtų objektyviau įvertinti bendrąją situaciją, ir susisiekė su Enterprise Europe Network* atstovais Lietuvoje. „Ši pradedančioji aukštųjų technologijų įmonė iškart patraukė mano dėmesį – ne tik techniniais pajėgumais, bet ir ambicijomis žengti į tarptautinę rinką“, – pripažino Dr. Mantas Vilys, tinklui priklausančio Lietuvos inovacijų centro direktorius. „Karolis labai aiškiai išdėstė strategiją, kaip užkariaus pasaulį naujoviškomis trimačio spausdinimo technologijomis ir paslaugomis. Man patiko jo entuziazmas. Buvau tikras, kad galime padėti jo įmonei plėstis.“

Abi šalys sutarė, kad labai svarbu plėtoti eksporto galimybes. „Tinklas mums labai padėjo. Jo partnerių bazėje buvome užregistruoti kaip galimi trimačio spausdinimo paslaugų teikėjai“, – pasakojo K. Kvietkauskas. „Būtent taip užmezgėme tiesioginį ryšį su užsienio įmonėmis.“ Be to, tinklas įmonei „3D PROTOTIPAI“ suteikė galimybę dalyvauti tarptautinėse parodose ir rengti verslo susitikimus visoje Europoje. „Tai darome iki šiol“, – pridūrė K. Kvietkauskas. „Ir vis dar dirbame su įmonėmis, kurių kontaktus gavome per tinklą.“

Nauji veiklos horizontai

Tinklo duomenų bazė padėjo įmonei „3D PROTOTIPAI“ atrasti didžiausią savo klientą – sveikatos priežiūros įrangos gamintoją iš Lenkijos. Šiai įmonei „3D PROTOTIPAI“ gamino specializuotų chirurginių įrankių ir aparatinės įrangos prototipus. „Tokioms įmonėms trimatis spausdinimas labai parankus, nes dalys pagaminamos labai greitai“, – sakė K. Kvietkauskas. „Sukurti naujoviškus prototipus įprastais metodais užtruktų gerokai ilgiau.“

Įmonės sėkmę lėmė tai, kad „3D PROTOTIPAI“ save pristatė kaip specializuotą, pramoninius trimačio spausdinimo prototipus gaminančią Europos įmonę. Šis sprendimas padėjo UAB „3D PROTOTIPAI“ plėsti savo veiklą. Šiandien 80 proc. įmonės pajamų gaunama iš eksporto į kitas Europos šalis. „Viskas prasidėjo nuo tinklo“, – pripažino K. Kvietkauskas. „Dabar turime kitų išorinių konsultantų, bet tinklas suteikė pirmąjį postūmį.“ Šiuo metu įmonė „3D PROTOTIPAI“ planuoja toliau vykdyti plėtrą Europoje bei didinti naujausių trimačio spausdinimo technologijų pasiūlą.

Straipsnis „Verslo žiniose“.

Enterprise Europe Network gali padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, puoselėjančioms ambicijas žengti į naujas rinkas ir turinčioms įdomių idėjų. Tinklas padeda surasti partnerių užsienyje ir išplėsti įmonių veiklos horizontus.

7-asis Kinijos – Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas

Lapkričio pabaigoje Budapešte, Vengrijoje vyksta 7-asis Kinijos – Vidurio bei Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas, kurio formate Kinijos Bankas („Bank of China“) organizuoja specializuotą renginį – smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonių kontaktų mainus (China-CEEC SME‘s Matchmaking Event). Kviečiame įmones dalyvauti ir užmegzti vertingus kontaktus.

Daugiau informacijos apie renginį ČIA.

DĖMESIO: susidarius didesnei vykstančiųjų grupei, planuojama organizuoti verslo misiją į Budapeštą.

Daugiau informacijos apie verslo misiją suteiks Jūratė Balytovienė, el. paštu jurate@lpk.lt.

Liuksemburgo verslo delegacijos vizitas

Spalio 25 – 27 d. Lietuvoje svečiuosis Liuksemburgo Didysis Kunigaikštis, kurį lydį verslininkų, plėtojančių veiklą logistikos, inovacijų, ICT bei FinTech srityse, delegacija. Kviečiame dalyvauti verslo forume ir B2B susitikimuose.

Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.

Registracija.

Lietuvos mokslininkai užpatentavo sistemą, kuri leidžia sumažinti šildymo ar šaldymo išlaidas mažiausiai 30 %

Lietuvos bendrovės „BOD group“ mokslininkai sukūrė ir įtraukė į Patentų registrą sistemą, kuri, įdarbinus saulės ir geoterminę energiją, leidžia vartotojams sutaupyti ne mažiau nei 30 procentų šilumos ar šaldymo kaštų. Technologija gali būti naudojama ne tik pramoniniuose statiniuose, bet ir A klasės daugiabučiuose, rašoma pranešime spaudai.

„Šį išradimą mes ir patys naudojame savo įmonės gamykloje, kurioje gaminame saulės baterijas. Technologija mums padeda efektyviai taupyti išlaidas, skirtas gamyklos pastatų šildymui ir vėsinimui“, – teigia „GBG Group“, kuriai priklauso „BOD Group“, valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

Įmonės inžinierių sukurta sistema padeda palaikyti stabilią pramoninių įrenginių temperatūrą, taupo energiją, išskiria mažiau anglies dvideginio į aplinką ir taip tausoja gamtą.

Anot „GBG Group“ valdybos pirmininko, atsinaujinančių išteklių energiją naudojanti technologija gali lemti nuo 3 iki 6 kartų mažesnes išlaidas pastato šildymui ir du-tris kartus mažiau kainuojantį šaldymą.

„Gamyklose veikiantys įrengimai skleidžia daug šilumos, kuri įprastu atveju tiesiog paleidžiama vėjais. Be to, šildymo ir šaldymo sistemos dažniausiai veikia atskirai viena nuo kitos, o dėl jų naudojamų skirtingų energijos šaltinių atsiranda didelės išlaidos. Mūsų mokslininkų sukurta sistema leidžia šildymo ir šaldymo režimams veikti tuo pat metu, o tai padeda smarkiai sumažinti kaštus“, – sako V.Janulevičius.

Pasak jo, „BOD group“ išradėjų technologija efektyviausiai gali būti naudojama pramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, gamyklose, tačiau sistemą galima diegti ir gyvenamuosiuose namuose.

„Ši sistema geriausiai gali veikti industriniuose objektuose, kadangi ten tinkamiausios sąlygos įdarbinti įrenginių skleidžiamą šilumą. Tačiau ši technologija gali būti įrengiama tiek bibliotekose, tiek prekybos centruose, tiek individualiuose namuose. Žiemos metu sistema naudoja geoterminę energiją šilumai palaikyti, o šaltuoju metų laiku ji gali vėsinti namus“, – teigia V.Janulevičius.

„BOD group“ išradimo patento komercinė vertė gali siekti apie 70 milijonų eurų.

Švietimas 4.0 – dalis Ketvirtosios pramonės revoliucijos

„Ketvirtoji pramonės revoliucija ir Pramonė 4.0 – tai persipynusios, bet ne tą patį reiškiančios sąvokos“, – 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus rotušėje vykusio Metų ekonomikos forumo metu dėstė svečias, profesorius Klausas Schwabas. Pramonė 4.0 – tai skaitmeninės transformacijos, technologijų diegimas. Tačiau Revoliucija apima kur kas daugiau ir liečia ne tik pramonę, bet ir politiką, visuomenę, kultūrą ir, svarbiausia, švietimą! Mokymosi visą gyvenimą samprata ir skaitmeniniai įgūdžiai turėtų vis labiau išplėsti tradicinio išsilavinimo ribas. Kitaip tariant, Pramonės 4.0 iššūkius įveiksime tik padedami Švietimo 4.0, kas yra viena iš strateginių LINPRA veiklos krypčių. Savo pranešime profesorius patarė nepamiršti vertybių, bet tuo pačiu suvokti, kad ateityje rezultatų pasiekti padės partnerysčių mezgimas, darbas platformose, pozityvus požiūris ir stiprūs „nervai“ hiper-trapiame ir hiper-aktyviame pasaulyje.

Tarp renginio svečių pranešimus skaitė ir diskusijoje be Klauso Schwabo dalyvavo Europos Komisijos, „Telia“, „Google“, SAP, SEB banko atstovai. Sveikinimo žodį tarusi LR Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos stiprybė – žmonės, jų kūrybinis, intelektinis potencialas, tad vykstančių pokyčių iššūkius vertėtų priimti ir išnaudoti kaip galimybę.

Pristatydamas LINPRA ir partnerių išleistą lietuvišką savo knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ leidimą, autorius dar sykį atkreipė dėmesį į nepaprastą šiandienos pasaulio greitį. Vos prieš dvejus metus parašytą knygą jau galima papildyti ir gilinti naujomis įžvalgomis bei patirtimis, todėl K. Schwabas jau ruošia naują knygos dalį.

Vizito Lietuvoje metu World Economic Forum įkūrėjui ir vykdomajam pirmininkui prof. Klaus Schwab taip pat buvo įteiktos Garbės daktaro regalijos. Ceremonija vyko KTU, o po jos savo paskaitoje vėl buvo pabrėžta, jog visi pokyčiai visuomenėje, ekonomikoje prasideda nuo švietimo.

#Švietimas40 #Education40 #DigitalRevolution #DigitalSkillsEu#LINPRA

Daugiau apie Metų ekonomikos forumą ir LINPRA komentaras – LRT „Panoramos“ reportaže ir „Verslo žiniose„.

Dėkojame knygą padėjusiems išleisti partneriams ir rėmėjams!