Tiekimo grandinių perkėlimas įstrigo

,

Gamybos procesų skaitmenizacija – vienas pagrindinių kriterijų tiekimo grandines besiruošiantiems diversifikuoti Vakarų Europos gamintojams renkantis partnerius. Kol pandemija riboja keliones ir sprendimus, verta atlikti namų darbus ir pasiruošti. Apie pramonės skaitmenizaciją, automatizavimą bus kalbama spalio 27 d. jau penktojoje Pramonė 4.0 konferencijoje.

Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Kol COVID-19 pandemija ribos keliones ir partneriai negalės atlikti auditų bei patikrinti Lietuvos įmonių patikimumo, masinio tiekimo grandinių perkėlimo nėra ko tikėtis. Bet ruoštis tam būtina.

Gamybininkai svarsto, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios į Lietuvos bendroves, trumpinant tiekimo grandines, galėjo būti perkelta užsakymų už kelias dešimtis milijonų. Bet tai eksportuojančiai pramonei tik lašas jūroje.

„Proveržis neįvyko, ir tam yra objektyvių priežasčių“, – sako Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys – kelionių ir susitikimų ribojimas. Be gyvo susitikimo, be auditavimo nuotoliniu būdu įtraukti į tiekimo grandinę naują tiekėją beveik neįmanoma. Dažniausiai užsakymus perkelia turimi partneriai, šie užsakymai nėra įspūdingi, o konkretūs atvejai konfidencialumo sumetimais neatskleidžiami.

„Susidomėjimas yra, tai faktas, tačiau keliavimo draudimai šiuo metu stabdo įmones. Jeigu šiandien nėra įmanoma patikimai pakeisti tiekėjo, tie, kas pavasarį turėjo problemų dėl gamybos Azijoje, aklai neperkels užsakymų į Lietuvos bendrovę, rizikuodami užbėgti nuo vilko ant meškos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Raimundas Gražys, plastikinių produktų UAB „Hoda“ vadovas, neslepia – įmonę audituoti norėtų ir vokiečiai, ir prancūzai, bet dėl ribojamų kelionių negali to padaryti.

„Be to, sunku būtų pasakyti, ar tai būtų tiekimo perkėlimas iš Azijos, ar šiaip naujų tiekėjų paieška“, – svarsto R. Gražys.

Tačiau jis patvirtina – jeigu pavyktų susitarti, tai būtų visai nauji užsakovai.

Gamyba turi išmokti „kalbėti“ 

T. Jaskelevičius prognozuoja, kad sprendimai dėl naujų tiekėjų bus priimti pasibaigus kelionių ribojimui, ir būtina tam ruoštis. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, visi procesai suskaitmeninti, bendrovė apsirūpinusi užsakymais iki metų pabaigos, o 2020 m. įmonei, planuojama, bus truputį geresni negu pernai.

„Siekiamybė – kad gamybos linijos realiuoju laiku „šnekėtųsi“ su tiekėjų sistemomis, „matytų“ jų atsargas ir galimybes jas patiekti. O kitoje pusėje į sistemas patektų duomenys apie atsargas parduotuvėse, sandėliuose, besikeičiančius klientų lūkesčius ir nuotaikas, išorės veiksnius, tokius kaip orų prognozės, infekcinių ligų protrūkiai, geopolitinės įtampos ir kiti duomenys, padedantys iš anksto nuspėti galimus tiekimo ar paklausos trikdžius ir tam pasiruošti“, – aiškina Dovydas Zinkevičius, „Infobalt“ asociacijos „Pramonės 4.0“ grupės vadovas ir verslo valdymo sprendimų UAB „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir aktyvesnis keitimasis duomenimis leidžia gamybos planavimo sistemai įvertinti tiekimo pajėgumus, atsargas ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmaujančiųjų spurtas

Remiantis „McKinsey“ duomenimis, 39% pramonės lyderių pasaulyje jau įdiegė vadinamuosius kontrolės centrus, kad galėtų centralizuotai stebėti visą tiekimo procesą. Maždaug ketvirtis įmonių diegia automatizacijos sprendimus, kad mažintų darbuotojų trūkumo, kilusio dėl koronaviruso, neigiamą poveikį veiklai.

Pasaulinė tyrimų ir konsultavimo kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2023 m. pusė pirmaujančių pasaulyje korporacijų bus investavusios į vienokį ar kitokį logistikos ir tiekimo stebėjimo realiuoju laiku sprendimą. Taip pat prognozuojamas ir dviženklis robotizuotų pristatymo vartotojams sistemų augimas.

Pasak Audronės Gurinskienės, Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovės, Vokietijos įmonės yra linkusios integruoti daugiau vietos tiekėjų į tiekimo grandinę arba sugrąžinti užsakymus atgal į Vokietiją ar Europos Sąjungą. Spartėjantis automatizavimas ir robotizavimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas, gamyba tampa konkurencinga.

„Vokietijos kompanijos iš potencialių partnerių tikisi didelio skaidrumo, skaitmenizuotų ir automatizuotų procesų, sandėlių ir tiekimo grandinių valdymo, užtikrintos prieigos prie šių resursų informacinių sistemų. Jų lūkestis – sudėlioti lanksčias tiekimo grandines, kurios galėtų dinamiškai ir greitai, per kelias valandas, reaguoti į pokyčius“, – atkreipia dėmesį A. Gurinskienė.

Lietuvos pramonės įmonių skaitmenizavimas, „Infobalt“ asociacijos „Pramonė 4.0“ grupės vadovo vertinimu, prilygsta ES vidurkiui, o įmonės aktyviai siekia išbandyti įvairias technologijas.

„Šalyje ir iki pandemijos turėjome gerą pasirengimą, tinkamą nusiteikimą – buvo siekiama kurti savo procesus, pasitikrinti ir išbandyti skirtingas technologijas. O karantinas dar suteikė labai stiprų impulsą adaptuoti skaitmenizacijos sprendimus pramonėje. Svarbu išlaikyti ir didinti šį tempą“, – pabrėžia D. Zinkevičius.

Įvyko EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvės

#EIT #EITmanufacturing #regionalinnovationscheme #RIS

Šią savaitę įvyko LINPRA ir KTU organizuotos EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvės, siekiant paskatinti Lietuvos įmones, švietimo įstaigas, startuolius inicijuoti ir vystyti pramonei aktualius projektus, ieškoti partnerių ir užmegzti ryšius EIT Manufacturing bendruomenėje. Trijose skirtingų sričių sesijose buvo pristatytos organizacijų idėjos, aptartos tolesnės perspektyvos ir galimybės.

Daugiausiai dėmesio sulaukė INNOVATION srities dirbtuvės, kuriose sudalyvavo 8 įmonės su savo inovatyviomis technologijų idėjomis.

EDUCATION sesijoje buvo detaliau pristatytos švietimo srities EIT Manufacturing programos ir remiamos veiklos. Kartu su Robotikos mokykla atstovu Paulius Briedis buvo aptartos galimų projektų idėjos: 1) ugdyti gamybos įmonių operatorius – perkvalifikuoti, mokyti darbo vietoje – naudojant realius ir virtualios realybės maketus; 2) ugdyti kūrybiškumą darbo vietoje organizuojant hakatonus įmonėse ir tarp profesinių mokyklų, taip pat tarp moksleivių. Idėjos bus vystomos, siekiant jas paversti realiais projektais.

BUSINESS CREATION sesijoje LINPRA, Startup Lithuania ir Katalista Ventures atstovai aptarė projektų, kurie būtų maksimaliai naudingi Lietuvos startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, temas. Įvardintas vienas iš pagrindinių projektų tikslų – skatinti mažas ir vidutines gamybines įmones nebijoti diegti naujoves ir bendradarbiauti su startuoliais, kuriančiais inovatyvias technologijas gamybos ir kitų procesų optimizavimui.

Visų trijų sesijų video įrašus galima rasti LINPRA FB. O besidominčius EIT Manufacturing veikla kviečiame susisiekti!

Lietuvos skaitmeninių technologijų lyderiai sutelkė jėgas bendram tikslui

Technologijų lyderiai vienija jėgas! Valstybių pažangą ir gerovę vis labiau lemia skaitmenizacija versle ir viešajame sektoriuje. Lietuva kol kas atsilieka nuo pažangiausių skaitmenizacijoje ES šalių pagal robotizacijos, duomenų bazių, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo diegimo apimtis. Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus.  Tai viena iš priežasčių lemiančių, kad Lietuvoje darbo našumas daugiau kaip dvigubai mažesnis nei ES šalyse, lyderiaujančiose skaitmeninimo srityje. Atotrūkis toliau sparčiai didėja būtent dėl nepakankamo technologijų naudojimo.

Šią situaciją pasiryžo pakeisti 16 susivienijusių Lietuvos organizacijų: šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai. Visi jie turi patirties skaitmenizavimo projektuose ir įsteigė Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono Europinį skaitmeninių inovacijų centrą (ESIC).

Tokie centrai kuriami visoje Europoje bei jungiami į bendrą tinklą, siekiant stiprinti šalių ir bendrai visos Europos konkurencingumą. ESIC sieks padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

ESIC veiks vieno langelio principu ir teiks inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugas įmonėms ir viešosioms institucijoms.

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų. Prieš investuodamos bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertins jų našumą.

ESIC sudaro 16 organizacijų, veikiančių visoje Lietuvoje ir reprezentuojančių skirtingas kompetencijų bei patirties sritis. 

Mokslo ir studijų institucijos: 

  • Kauno Technologijos Universitetas
  • ISM vadybos ir ekonomikos universitetas
  • Mykolo Romerio universitetas
  • Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE
  • Klaipėdos universitetas
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Asociacijos ir verslo įmonės: 

  • Asociacija INFOBALT
  • Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA
  • Technologijų centras „Intechcentras“
  • UAB „Uosto verslo centras“
  • Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“
  • Vilniaus pramonės ir verslo asociacija
  • UAB „Pažangios inovacijos“
  • UAB „Columbus Lietuva“
  • UAB „NRD CS“
  • UAB „Blue Bridge Code“

Šią savaitę suburto konsorciumo 12 partnerių MITAI (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai) pateikė paraišką, siekiant gauti ES finansavimą ESIC veiklai. ESIC koordinatorius ir veiklų administratorius – Kauno Technologijos universitetas.

Mokytojų mokymai suteiks naują impulsą „SOLIDWORKS EDU“ projektui

Prieš dvejus metus Lietuvos mokykloms padovanojusi praktiškai neribotą prieigą prie „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinės įrangos, inovacijų bendrovė „IN RE“ parengė ir mokytojams siūlo trimačio parametrinio projektavimo pagrindų mokymus. Pirmieji jų įvyks per mokinių rudens atostogas spalio pabaigoje.

Registracija į mokymus nuotoliniu būdu nuo spalio mėn. 19 d. REGISTRUOTIS

Registracija į mokymus auditorijoje Vilniuje nuo spalio mėn. 26 d. REGISTRUOTIS

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU“ programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, 2018 m. Lietuvos švietimo sistemai padovanojo Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje. Kartu padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Kvalifikacijos kėlimo mokymai bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio rengimo centrų mokytojams ir dėstytojams suteiks žinių ir įgūdžių dirbti su inovatyviomis technologijomis, naudojant „SOLIDWORKS EDU“ akademinės programos rinkinius.

Mokymai bus rengiami Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (KPMPC) akreditavus 40-ties akademinių valandų trukmės mokymų programą ir sudarius bendradarbiavimo sutartį su „IN RE“. Bendradarbiavimo sutartis reikalinga, kai mokymus rengia ne pats KPMPC. Mokymus ves sertifikuoti, didelę patirtį turintys „IN RE“ specialistai.

Mokymai bus rengiami tiek specializuotose „IN RE” klasėse Vilniuje, Kaune, esant poreikiui  ir Klaipėdoje, bei nuotoliniu būdu. Mokymų pradžia nuotoliniu būdu – spalio 19 d., klasėse – spalio 26 dieną.

Pasak „IN RE“ mokymų organizatorės Evelinos Šiaulienės, kursų kaina galiausiai priklausys nuo dalyvių skaičiaus, ypač nuotolinėse grupėse. Tikėtina, kad kursai sudomins ne tik profesijų mokytojus iš profesinio rengimo centrų, bet ir vyresniųjų gimnazijos klasių technologijų ir fizikos mokytojus.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

“Pastaruoju metu matome akivaizdų pagreitį diegiant skaitmenines mokymo priemones. Jos svarbios sudarant galimybę mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu, o kartu – ir stiprinant inovatyvų STEAM krypties dalykų ugdymą. Todėl įmonės „IN RE” ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA iniciatyva padovanoti mokykloms „SOLIDWORKS” licencijas buvo laiku, o dabar tinkamu laiku pradedamas ir mokytojų mokymas,  kad būtų išnaudotas šios programinės įrangos potencialas”, – sako  Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.

„Džiugu, kad atsiranda tokių projektų, kaip ,,SOLIDWORKS EDU“, kurių metu mokytojai pažindinami su inovatyviomis technologijomis. Įgytos žinios ir įgūdžiai leis mokytojams efektyviau vykdyti ugdymo procesą ir padės tobulinti mokymo turinio vizualizavimo kokybę”, – sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Su „SOLIDWORKS“ – nuo mokyklos suolo iki darbo inžinieriumi

Programa “Trimačio parametrinio projektavimo pradmenys SOLIDWORKS aplinkoje” mokymų dalyviams suteiks bazines trimačio (3D) parametrinio projektavimo žinias ir formuos praktinius įgūdžius kurti detalių ir mazgų modelius bei jų brėžinius.

Mokymų dalyviai gaus išsamią mokomąją medžiagą, taip pat jiems bus teikiamos profesionalios konsultacijos, kaip sėkmingai taikyti gautas žinias mokymo procese ar iškilus papildomiems klausimams, toliau savarankiškai tobulinant turimas kompetencijas.

Trimačio modeliavimo priemonės įgalina spręsti matematikos/geometrijos, fizikos, dizaino ir kt. uždavinius. Mokiniai, susipažinę su trimačio modeliavimo priemonėmis, gali lengviau apsispręsti renkantis profesiją, sėkmingai įgytus įgūdžius pritaiko studijuodami kolegijose ir universitetuose, o vėliau ir profesinėje veikloje, nes trimatis parametrinis projektavimas yra naudojamas daugelyje šiuolaikinės inžinerijos sričių.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos naudoja daugiau kaip 1500 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ sprendimų.

Kaip viename „IN RE” rengtų seminarų yra sakęs technologijų vadovėlių bendraautorius Vytautas Narvilas, „SOLIDWORKS“ yra gyvenimas, kadangi tai yra reali programa, kadangi tai yra programa, su kuria tu gali susidurti mokykloje, gali susidurti universitete, tai yra programa, su kuria tu gali susidurti vėliau gyvenime, ji gali būti tavo karjeros dalis.“

Mokymai pakeis „YouTube”

Ligšioliniai „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos Lietuvoje rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su „SOLIDWORKS”, taip pat kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Profesinio rengimo centrai, jau anksčiau naudoję akademines „SOLIDWORKS” licencijas, sutvirtino savo inovacijų potencialą.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre „SOLIDWORKS“ programa naudojama mokant CNC staklių operatorius, projektuojant detales, planuojant mechaninį jų apdirbimą, taip pat detalės stiprumo skaičiavimui atlikti.

Pasak centro diretoriaus M. Černiaus, ši programa yra gera priemonė mokytojo pristatomų objektų vizualizavimui, kuriant patrauklų ir lengvai suprantamą mokymo turinį.

„SOLIDWORKS“ programa itin naudinga mokiniams ir jų bendrųjų gebėjimų lavinimui, kadangi yra labai vaizdi ir jos pagalba lengviau įgauti brėžinių skaitymo įgūdžius. Išmokus skaityti brėžinius, įgijus kitų profesinių žinių bei įvaldžius šią programą, galima kurti individualaus poreikio detales. Nubraižius jas „SOLIDWOKRS CAM“ aplinkoje, parengiame CNC programą ir pradedame detalės gaminimo procesą. Taigi, naudodami „SOLIDWORKS“ programą, mokome skaityti, braižyti brėžinius bei rašyti CNC programas”, – sako M. Černius.

„SOLIDWORKS EDU“ įsitvirtino ir keliasdešimties bendrojo ugdymo mokyklų pamokose ar būreliuose.

Tačiau iki šiol mokytojai buvo palikti likimo valiai ir informacijos turėjo ieškoti patys. Tiek pati „SOLIDWORKS Corporation“, tiek pasaulinė SOLIDWORKS bendruomenė daug žinių skleidžia per “YouTube” platformą.

Ta informacijos gausa džiaugiasi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Sergej Triškin, tačiau kartu laukia „klasikinių” mokymų, kad žinios būtų susistemintos.

Nuotoliniuose komerciniuose „SOLIDWORKS” mokymuose šiemet jau dalyvavo Utenos kolegijos dėstytojas Arūnas Pranaitis, dėstantis IT ir kompiuteriją.

„SOLIDWORKS” baziniuose mokymuose dalyvavau norėdamas įgyti darbo su šia priemone pradmenis. Turiu pasakyti, kad mokymai pranoko mano lūkesčius, nes nesitikėjau, kad bus pateikta tiek praktinių pavyzdžių ir užduočių, padėjusių susipažinti su „SOLIDWORKS” galimybėmis. Puikiai parengta medžiaga, profesionaliai pasirengę lektoriai, puikiai pateikę medžiagą nuotoliniu būdu, operatyviai sprendę iškilusias problemas bei atsakė į klausimus. Tai buvo labai naudingi mokymai, gautos žinios ir gebėjimai pasitarnaus studijų procese”, –  elektroniniame laiške rašo A. Pranaitis.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

EIT MANUFACTURING INOVACIJŲ DIRBTUVĖS: PROGRAMA | 2020 09 29 | KTU

,

LINPRA ir KTU organizuoja renginį – EIT Manufacturing inovacijų dirbtuves. Renginys vyks gyvai, KTU „Santakos“ slėnyje, ir internetu ZOOM platformoje. Kviečiame dalyvauti įmonių idėjų pristatyme jums patogiu būdu – atvykti į KTU arba prisijungti nuotoliniu būdu (nuorodas žr. žemiau).

Abiem atvejais prašytume užsiregistruoti ČIA: https://forms.gle/uj6yeSrYRsAD1kC46

RENGINIO DETALĖS

⏱ Rugsėjo 29 d. 10:00–13:15 val.

📍 KTU „Santakos“ slėnis, II aukštas, salė A228, K. Baršausko g. 59, Kaunas

🔗 Būtina REGISTRACIJA

👉 ZOOM prisijungimai ir paralelinių dirbtuvių salės:  

 

📋 Renginio programa:

10:00 (A228) EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Darius Lasionis, LINPRA direktorius

10:15 (A228) EIT Manufacturing projektų sritys, finansavimo mechanizmai ir pavyzdžiai:

  • INNOVATION: Predictive Maintenance for SMEs. Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius
  • EDUCATION: ManuLearn. Marius Kvedaravičius, Intechcentro inovacijų ekspertas
  • BUSINESS CREATION: Gazelle Accellerator. Gražina Žardalevičienė, LINPRA projektų vadovė

11:00 (A228) Q&A

11:15 Kavos pertrauka

11:30 Inovacijų dirbtuvės trijose paralelinėse sesijose

  • (A228) INNOVATION: moderuoja Audrius Jasėnas, Intechcentras
  • (A225) EDUCATION: moderuoja Andrius Vilkauskas, KTU
  • (A226) BUSINESS CREATION: moderuoja Darius Lasionis, LINPRA

13:00 (A228) Visų dirbtuvių apibendrinimas pagrindinėje salėje

13:15 (A228) Pabaiga

 

***

Apie idėjų paraiškų teikimą:

Organizacijas, turinčias inovatyvių idėjų (produktas / technologija / verslo modelis) – kviečiame dalyvauti LINPRA ir KTU organizuojamose EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvėse. Kviečiame atsiliepti tuos, kurie su savo idėja norėtų inicijuoti projektą EIT Manufacturing kontekste, rasti aktualius tarptautinius partnerius ir gauti finansavimą projekto įgyvendinimui.

Ką reikia padaryti:

  • Trumpai pristatykite savo inovacijos idėją, pasiūlymą ar iššūkį, kuriam ieškote sprendimo ar partnerių (panaudokite prisegtą PPT šabloną).
  • Atsiųskite savo idėją-paraišką iki rugsėjo 25 d. 12 val. lina.giedraite@linpra.lt.
  • Laukite kvietimo į idėjų pristatymo renginį – EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuves.

Visos gautos idėjos-dalyvavimo paraiškos bus apsvarstytos, atsižvelgiant į EIT Manufacturing bendrijos reikalavimus projektams. Aktualių, patvirtintų idėjų atstovus pakviesime dalyvauti renginyje-inovacijų dirbtuvėse ir idėją pristatyti (2 min. pitch). Pristatytos idėjos bus aptariamos ir išgryninamos su ekspertais. Atrinktos idėjos bus pateikiamos EIT Manufacturing bendruomenei 2021 m. pradžioje, siekiant gauti finansavimą projektams. Esminiai kriterijai idėjoms: inovatyvumas, kuriama vertė Lietuvos (ir Europos) pramonės įmonėms, EIT Manufacturing reikalavimų atitikimas*.

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti EIT Manufacturing potencialu: finansavimo ir solidžių tarptautinių partnerių bendradarbiavimo galimybėmis!

* Esminiai EIT Manufacturing kriterijai:

Idėja orientuota į vieną iš 4 prioritetinių sričių (flagships):

  • People and Robots for Sustainable Work
  • Additive Manufacturing for Full Flexibility
  • Waste-free Manufacturing for a Circular Economy
  • Platforms for Digitalised Value Networks

Idėja atitinka vieną iš trijų veiklos programų ir jose esančių pakopų (programmes):

  • Education: “Empower”, “Connect” and “Engage” talents and workforce
  • Innovation: “Launch”, “Develop” and “Grow” innovations
  • Business Creation: “Create”, “Accelerate” and “Transform” businesses

Plačiau apie EIT Manufacturing veiklos programas: https://eitmanufacturing.eu/activities/

EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuvės: siūlykite idėjas ir poreikį projektams | 2020 09 29 | KTU

,

Įmones, turinčias inovatyvių idėjų (produktas / technologija / verslo modelis) – kviečiame dalyvauti LINPRA ir KTU organizuojamose EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvėse. Kviečiame atsiliepti tuos, kurie su savo idėja norėtų inicijuoti projektą EIT Manufacturing kontekste, rasti aktualius tarptautinius partnerius ir gauti finansavimą projekto įgyvendinimui.

Ką reikia padaryti:

  • Trumpai pristatykite savo inovacijos idėją, pasiūlymą ar iššūkį, kuriam ieškote sprendimo ar partnerių (panaudokite prisegtą PPT šabloną).
  • Atsiųskite savo idėją-paraišką iki rugsėjo 25 d. 12 val. lina.giedraite@linpra.lt.
  • Laukite kvietimo į idėjų pristatymo renginį – EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuves.

Visos gautos idėjos-dalyvavimo paraiškos bus apsvarstytos, atsižvelgiant į EIT Manufacturing bendrijos reikalavimus projektams. Aktualių, patvirtintų idėjų atstovus pakviesime dalyvauti renginyje-inovacijų dirbtuvėse ir idėją pristatyti (2 min. pitch). Pristatytos idėjos bus aptariamos ir išgryninamos su ekspertais. Atrinktos idėjos bus pateikiamos EIT Manufacturing bendruomenei 2021 m. pradžioje, siekiant gauti finansavimą projektams. Esminiai kriterijai idėjoms: inovatyvumas, kuriama vertė Lietuvos (ir Europos) pramonės įmonėms, EIT Manufacturing reikalavimų atitikimas*.

Renginys-inovacijų dirbtuvės vyks 2020 m. rugsėjo 29 d. gyvai KTU ir internetu ZOOM platformoje.

Renginio programa:

10:00 EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Darius Lasionis, LINPRA direktorius

10:15 EIT MAnufacturing projektų sritys, finansavimo mechanizmai ir pavyzdžiai

  • BUSINESS CREATION: Gazelle Accellerator. Gražina Žardalevičienė, LINPRA projektų vadovė
  • EDUCATION: ManuLearn. Marius Kvedaravičius, Intechcentro inovacijų ekspertas
  • INNOVATION: Predictive Maintenance for SMEs. Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius

11:00 Q&A

11:15 Kavos pertrauka

11:30 Inovacijų dirbtuvės trijose paralelinėse sesijose

  • BUSINESS CREATION: moderuoja Darius Lasionis, LINPRA
  • EDUCATION: moderuoja Andrius Vilkauskas, KTU
  • INNOVATION: moderuoja Audrius Jasėnas, Intechcentras

13:00 Visų dirbtuvių apibendrinimas pagrindinėje salėje

13:15 Pabaiga

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti EIT Manufacturing potencialu: finansavimo ir solidžių tarptautinių partnerių bendradarbiavimo galimybėmis!

 

* Esminiai EIT Manufacturing kriterijai:

Idėja orientuota į vieną iš 4 prioritetinių sričių (flagships):

  • People and Robots for Sustainable Work
  • Additive Manufacturing for Full Flexibility
  • Waste-free Manufacturing for a Circular Economy
  • Platforms for Digitalised Value Networks

Idėja atitinka vieną iš trijų veiklos programų ir jose esančių pakopų (programmes):

  • Education: “Empower”, “Connect” and “Engage” talents and workforce
  • Innovation: “Launch”, “Develop” and “Grow” innovations
  • Business Creation: “Create”, “Accelerate” and “Transform” businesses

Plačiau apie EIT Manufacturing veiklos programas: https://eitmanufacturing.eu/activities/

EIT Manufacturing verslo kūrimo konkursas „BoostUp 2020!“

,

EIT Manufacturing organizuoja Verslo kūrimo konkursą „BoostUp 2020!“, kuris skirtas startuoliams, mažoms bei vidutinėms įmonėms. Konkurso dalyviai turės galimybę pristatyti savo veiklą ir vystomas technologijas plačiai EIT Manufacturing bendruomenei, pasirodyti tarptautiniu mastu bei laimėti piniginius prizus – 15 000 eurų! Bendras biudžetas konkurso nugalėtojams – 120 000 eur. Paraiškų dalyvauti laukiama iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 

Priklausomai nuo įmonės pobūdžio dalyvauti kviečiama vienoje iš trijų kategorijų:

  • CREATE – pradedantiesiems verslininkams, kurie kuria inovatyvius produktus šiose srityse:
    • Žalios/Tvarios gamybos, paremtos “zero-waste” ir žiedinės ekonomikos principais;
    • Atsparios gamybos (ang. Resilient Manufacturing).

Daugiau informacijos ČIA.

  • ACCELERATE – startuoliams, kurie jau pakankamai pasiruošę ieškoti naujų klientų, plėsti savo veiklą kitose šalyse bei dirba šiose srityse:
  • Gamybos operacijų automatika ( pvz.: robotika);
  • Lanksti, greitai prisitaikanti ir atspari tiekimo grandinė;
  • Procesų ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimas;
  • Paklausos, pasiūlos ir atsargų prognozavimas (pvz.: nuspėjama priežiūra/ „predictive maintenance“);
  • Skaitmeninės platformos (pvz.: AI ir IoT aplikacijos);
  • Kiti su gamyba susiję sprendimai.

Daugiau informacijos ČIA.

  • TRANSFORM – mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios identifikavo naujų technologijų ar verslo modelių patobulinimo poreikius ir prisideda prie:
  • Tvarios/žalios gamybos ir žiedinės ekonomikos;
  • Atsparios gamybos (ang. Resilient manufacturing);
  • Lanksčios gamybos (ang. Flexible and agile manufacturing).

Daugiau informacijos ČIA.

Ką reikia padaryti, norint dalyvauti?

Du paprasti žingsniai:

  1. Užpildyti paraišką
  2. Nufilmuoti trumpą filmuką apie savo įmonę ir kuriamą technologiją

Su visa informacija apie dalyvavimo konkurse sąlygas ir tolesnę atranką kviečiame susipažinti ČIA.

Lietuvoje kuriamas STEAM centrų tinklas

Visas straipsnis LRT.lt portale

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su daugiau kaip 20 organizacijų pasirašė bendradarbiavimo susitarimą plėtoti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) centrų tinklą. Tarp bendradarbiavimą patvirtinusių organizacijų – taip pat ir LINPRA.

Protokole susitariama didinti STEAM sričių specialistų pasiūlą darbo rinkoje, skatinti mokinius rinktis su STEAM kryptimis susijusias studijų ar mokymosi programas, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, stiprinti mokinių profesinį orientavimą STEAM srityse, didinti neformaliojo švietimo veiklų, susijusių su STEAM kryptimis, pasiūlą, populiarinti su STEAM susijusius mokslus ir iniciatyvas.

27 organizacijų pasirašytu protokolu įsipareigojama koordinuoti veiksmus, dalyvauti bendrose projektinėse iniciatyvose, programose, dalytis informacija, patirtimi, teikti metodinę pagalbą, konsultuoti, prisidėti prie STEAM centrų veiklos įgyvendinimo, taip pat ir finansiškai, skirti ekspertus, specialistus, mokslininkus ir kitus savo srities žinovus vizitams į STEAM centrus, kad jie pasidalytų savo profesine patirtimi ir žiniomis.

Bus prisidedama prie pedagogų rengimo, jiems suteikiamos praktikos galimybės organizacijose ir įmonėse. Mokiniams bus organizuojami karjeros ir profesinio orientavimo renginiai, mokiniai ir mokytojai galės apsilankyti įmonėse.

Bendradarbiavimo protokolą pasirašiusios šalys prisidės įvairiomis praktinėmis priemonėmis, reagentais ar įranga, reikalinga STEAM centrams. Įmonės bus skatinamos įsitraukti į bendradarbiavimą su konkrečiu regioniniu STEAM centru, remiantis STEAM centrams parengtu bendradarbiavimo modeliu.

Pasak ministerijos, 2021 metais Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje bus įkurti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2022–2023 metais atsiras metodiniai STEAM centrai.

STEAM centras – tai modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis.

Regioniniuose STEAM centruose steigiamos standartizuotos chemijos-biologijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-IT laboratorijos ir specializuotos laboratorijos. Standartizuotose laboratorijose mokiniai galės atlikti įvairius tiriamuosius darbus, taip pat ir tokius, kokius numato bendrosios ugdymo programos. Specializuotose laboratorijose bus galima atlikti tyrimus, susijusius su regiono specifika ir prioritetais.

Metodiniai centrai didmiesčiuose bus atviri Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokykloms ir teiks pagalbą regioniniams STEAM atviros prieigos centrams.

STEAM centruose mokiniai ne tik atliks laboratorinius darbus. Čia jie galės rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuosis mokytojai. Nacionaliniai metodiniai centrai regioniniams centrams ir mokykloms rengs priemonių paketus, pamokų modelius, nuotolinių mokymų medžiagą.

Regioniniams STEAM atviros prieigos centrams kurti skirti 3,5 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Savo lėšomis taip pat prisidės savivaldybės, mokslo įstaigos ir partneriai. Nacionaliniams metodiniams STEAM centrams įsteigti skiriama daugiau nei 5 mln. eurų.

Pasirašytu susitarimu bendradarbiauti įsipareigojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, „Ignitis grupė“, Alytaus, Marijampolės kolegijos, „INFOBALT“, Lietuvos atsakingo verslo, Lietuvos biotechnologų, Lietuvos chemijos pramonės įmonių, Lietuvos lazerių, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Kauno technologijos, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus universitetai, Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, „Nacionalinė moksleivių akademija“, Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras, Panevėžio, Telšių, Utenos švietimo centrai, VšĮ „eMundus“, Lietuvos Junior Achievement.

Ketinimų protokolą inicijavo programos „Kurk Lietuvai“ atstovai.

Vilniaus Molėtų plente – naujas technologinis centras

Vilniaus Molėtų plente planuojama statyti naują Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centrą (PG SIC / Centras). Šio, kaip ir kitų panašių, visoje Europoje steigiamų centrų tikslas ir paskirtis – skatinti pramonės įmones ir kitas viešas organizacijas investuoti į skaitmenines inovacijas, suteikiant joms naujausią informaciją, ekspertinę pagalbą, sudarant galimybę naudotis infrastruktūra ir technologijomis, atlikti skaitmeninių inovacijų bandymus su įmonės produktais, procesais ar verslo modeliais.

Šiame steigiamame Centre veiks įvairios 200-300 kv. m. gamybinės laboratorijos, tokios kaip elektrotechnikos ir automatikos, pridėtinės gamybos, aplinkos kontroliavimo, mechaninio apdirbimo, robotikos ir integruotų automatinių sistemų, kokybės kontrolės ir kitos. Teikiamos paslaugos apims automatizavimo, robotizavimo, 3D prototipavimo, projektavimo ir testavimo, skaitmeninimo konsultavimo ir daugybę kitų su skaitmeninimu susijusių paslaugų. Pasak PG SIC veiklą koordinuojančio LINPRA įsteigto Technologijų centro „Intechcentras“ direktoriaus Audriaus Jasėno, tai bus vienas moderniausių Lietuvoje mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų centrų.

Centro laboratorijų infrastruktūra, inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugomis bus kviečiamos naudotis visos Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonės, kurios kuria ar diegiasi skaitmenines technologijas arba produktus. Centras iš esmės skiriasi nuo klasterių ar atviros prieigos centrų veiklos, nes sudaro sąlygas visoms sektoriaus įmonėms tiesiogiai kreiptis į PG SIC , kad galėtų pasinaudoti teikiamomis paslaugomis ir de minimis valstybės pagalba atgauti iki 50 proc. lėšų, panaudotų skaitmeninių paslaugų pirkimui ar diegimui.

Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro projektas bus dalinai finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonę „Skaitmeninių inovacijų centrai“, o kartu į naujo Centro įrenginius bei technologinę infrastruktūrą ketina investuoti Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA nariai, inovacijų grupės partneriai: UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „BaltLed“, UAB „Aedilis“, UAB „Elinta“, UAB „Proftools“, UAB „Vakarų centrinė laboratorija“.

Šia 9,7 mln. Eur verslo ir valstybės bendra investicija siekiama, kad PG SIC sugebėtų gamybos įmonėms teikti pilną aptarnavimo paslaugų spektrą (angl. One Stop Shop). PG SIC planuoja, jog per projekto laikotarpį technologine infrastruktūra, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugomis pasinaudos daugiau nei 200 Lietuvos įmonių bei organizacijų. Paslaugų teikimas nėra apibrėžiamas tik Lietuvos rinkos potencialu, yra numatoma, jog klientų ratas turėtų augti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Vienas iš šio projekto inovacijų grupės partnerių, UAB „Elinta“ grupės generalinis direktorius dr. Vytautas Jokužis teigia, kad toks centras padės visai Lietuvos pramonei kur kas sparčiau skaitmenizuotis: „Šiuo metu įmonėms, kuriančioms naujų gaminių prototipus, iškyla sunkiai įveikiamos kliūtys, trukdančios greitai ir gerai pagaminti kuriamo gaminio ar skaitmeninės-robotinės sistemos prototipą. Serijinę produkciją gaminančios įmonės labai nenoriai imasi vienetinių užsakymų, o jeigu imasi, tai jų gamyba būna labai brangi, užtrunka kelias savaites, ir gaunamas ne geriausios kokybės gaminys. Norint paspartinti naujų gaminių sukūrimą, toks centras su šiuolaikiška integruota skaitmeninių technologijų kūrimo MTEP infrastruktūra yra gyvybiškai reikalingas“.

Jam pritaria ir UAB „BaltLed“ direktorius Mindaugas Jasiulevičius: „Įmonėms, kuriančioms naujus inovatyvius sprendimus ir produktus, darosi vis sunkiau neatsilikti nuo didelių rinkos žaidėjų, kurie tokią infrastruktūrą yra jau sukaupę per ilgus metus. Greitas produktų kūrimas yra labai svarbus, norint išlikti konkurencingiems ne tik darbo jėga, bet ir savo sukurtomis inovacijomis. Tokiame centre kurti, išbandyti, tobulinti ir testuoti naujus skaitmeninius sprendimus bus žymiai greičiau dėl centre esančios infrastruktūros ir bendrai kaupiamos produktų kūrimo-vystymo kompetencijos“.

Pirmasis 2020 m. pusmetis: LINPRA narių situacija

LINPRA nariai – inžinerinės pramonės gamybinės įmonės – I pusmetį gana sėkmingai atsilaikė prieš COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, žiūri į ateitį optimistiškai ir dar šiais metais nemaža dalis planuoja darbinti naujus darbuotojus bei plėstis, o  47 % įmonių planuoja didesnę apyvartą negu buvo 2019 m.

Praėjus krizę sukėlusiai pirmajai pandemijos bangai ir karantinui, LINPRA nariai – gamybinės įmonės – buvo pakviestos atsakyti į trumpą apklausą apie įmonių patirtus sunkumus, sprendimus ir dabartinę situaciją. LINPRA įmonių apklausa iš dalies atspindi bendrą Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus dabartinę situaciją ir lūkesčius. Iš viso apklausoje sudalyvavo daugiau nei pusė LINPRA narių iš skirtingų inžinerinės pramonės subsektorių.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusėje į apklausą atsakiusių LINPRA įmonių narių karantino metu prastovos arba dalinės prastovos nebuvo skelbtos, o darbuotojų skaičių dėl karantino teko sumažinti tik penktadaliui (18 %) įmonių. Vos 4 % apklaustųjų pripažįsta, kad dar teks sumažinti darbuotojų skaičių įmonėje artimiausiu metu. Tačiau beveik 50 % įmonių turi planų ir ketinimų darbinti naujus darbuotojus ir plėstis dar šiais metais.

Kalbant apie apyvartas, COVID-19 lėmė apyvartos sumažėjimą I pusmetį beveik pusėje (47 %) apklaustų įmonių. 14 % respondentų didelių apyvartos svyravimų nepajuto. O 39 % įmonių atskleidė, kad apyvarta per 2020 m. pirmą pusmetį net augo. Įmonių prognozės dėl metinės apyvartos, lyginant 2020 su 2019 m., yra gana optimistiškos, nors visos pripažįsta, kad yra labai daug neapibrėžtumų ir nežinios dėl galimos antros COVID-19 bangos, kuri gali paveikti gamybos užsakymų skaičių. Mažiau negu pusė (41 %) įmonių planuoja, kad  2020 m. bendra apyvarta bus mažesnė nei 2019 m.,  12 % tikisi, kad apyvarta išliks panaši, o 47 % įmonių planuoja didesnę apyvartą lyginant su 2019 m., iš kurių net 29 % prognozuoja, kad apyvarta augs daugiau kaip 10 %.

LINPRA direktorius Darius Lasionis pateikia šias paklausos rezultatų išvadas:

„Apklausa parodė, kad tik trumpalaikes paramos priemones, tokias kaip subsidijos prastovų metu arba mokesčių atidėjimas, verslas pripažįsta veiksmingą valstybės parama. Nerimą kelia tai, kad pasibaigus trumpalaikėms skatinimo priemonėms šiais metais, rinkoje nebus realiai veikiančių veiksmingų ilgalaikių skatinimo / paramos priemonių, padėsiančių įmonėms „atsistoti ant kojų“ ir toliau augti, tada įmonės susidurs su likvidumo problema. Stipriai atsiliekame nuo kitų išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių, kuriose efektyviai veikia eksporto kredito garantijų sistema, o bankai ir valstybė yra pasiryžusi prisiimti didesnę riziką teikiant lengvatines paskolas, faktoringus, overdraftą. Jeigu artimiausiu metu valdžios institucijos nepasiūlys ilgalaikių veiksmingų priemonių, optimizmas greitai išblės, atsigavimas užtruks, susidūrus nelygioje konkurencinėje kovoje su kitų šalių verslo įmonėmis, kurios turės daugiau galimybių ir valdžios paramos negu Lietuvos verslas“.

Pasak D. Lasionio, Lietuvos apdirbamoji pramonė ir Lietuvos inžinerinė pramonė yra lokomotyvas, kuris generuoja penktadalį Lietuvos BVP ir kuris padėjo šaliai atsilaikyti prieš COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, esame tarp lyderių Europoje, kurios BVP per 2020 m. II ketvirtį susitraukė mažiausiai. Turime galimybę greičiau atsigauti po krizės, jeigu laiku ir greitai bus įgyvendinamos ilgalaikės verslo paramos priemonės.

Daugiau duomenų apie LINPRA narių – gamybinių įmonių – situaciją pirmąjį 2020 m. pusmetį – infografikuose.