Startavo inžinerinės pramonės profesijoms dedikuotas konkursas ARTech 2k17

Lietuvoje antrus metus rengiamas modernaus profesinio mokymo konkursas „ARTech“, skirtas su inžinerijos pasauliu supažindinti savo profesinį kelią besirenkančius jaunuolius ir paskatinti juos pasirinkti šalies inžinerinei pramonei reikalingiausias specialybes. Šalies moksleiviai šiemet kviečiami registruotis į konkursą „ARTech 2K17“ ir prabilti apie inžineriją vaizdų kalba – vaizdo klipais, fotografijomis ar meninėmis iliustracijomis. Konkursą organizuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“.

Konkurso metu bus siekiama atkreipti moksleivių dėmesį į inžinerinę pramonę ir jos įmonių sukuriamus rezultatus, skatinti suvokimą, kad su inžinerija susiduriama kasdien: viskas, nuo dantų šepetėlio iki išmaniųjų telefonų, nuo kompiuterių iki aukščiausių pastatų, greičiausių mašinų ir įspūdingiausių robotų, yra inžinerijos rezultatai. Užsiregistravę jaunuoliai turės apsilankyti vienoje iš Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, susipažinti su ja ir ten dirbančių žmonių profesijomis bei sukurti apie tai vaizdo klipą, fotografiją ar meninę iliustraciją (koliažą, nuotraukų manipuliaciją, kompoziciją).

„Šiuo metu su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria net 70 procentų šalies pramonės įmonių. Suprasdami situaciją vis didesnį dėmesį profesiniam mokymui skiria ir valdžios atstovai – pertvarkoma profesinio mokymo sistema, bus tobulinama profesinių mokyklų valdymo ir finansavimo tvarka. Susiedami savo ateitį su didžiulį gerai apmokamų darbo vietų potencialą turinčia inžinerine pramone, jaunuoliai dirbtų įdomų ir perspektyvų darbą. Toks konkursas – puikus būdas inicijuoti jaunuolių, profesinio mokymo įstaigų ir pramonės įmonių tarpusavio dialogą, paskatinti moksleivius susipažinti su inžinerine pramone ir paskatinti juos pažiūrėti į šią sritį kūrybiškai, paprastai, įtaigiai ir visiems suprantama vaizdų kalba“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.

Modernaus profesinio mokymo konkurse gali dalyvauti 9–12 klasių moksleiviai ir jaunuoliai iki 25 metų ar jų komandos iki trijų žmonių. Dalyviai į konkursą kviečiami registruotis iki spalio 9 d. užpildant registracijos formą, esančią „ARTech“ puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Konkurse dalyvaujančius darbus vertins specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarys inžinerinės pramonės, verslo, mokslo, žiniasklaidos atstovai.  Komisijos geriausiai įvertintų darbų autoriai, taip pat daugiausiai balsų konkurso „Facebook“ puslapyje surinkę dalyviai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, vyksiančioje lapkričio 20–24 d. Profesinių gebėjimų savaitės metu, Vilniuje. Šių metų konkurso prizinio fondo vertė net 3000 eurų, o jį išsidalins trijose – videomeno, fotografijos ir meninės iliustracijos – kategorijose geriausiai pasirodžiusios komandos.

Pernai vykusiame pirmajame „ARTech“ konkurse dalyvavo daugiau kaip 60 moksleivių komandų iš Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos, Šilalės, Ukmergės, Kelmės, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Komandų dalyviai lankėsi inžinerinėse įmonėse ir pasisėmę idėjų kūrė vaizdo klipus ar nuotraukų serijas apie tai, su kuo asocijuojasi inžinerinė pramonė.

Plačiau apie konkursą: ČIA.

Šis pranešimas dalinai finansuojamas ES projekto „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ lėšomis.

Ateities sąvartynai – be plastiko

Europai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5 proc.) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant bendrąjį vidaus produktą. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 milijardus eurų, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. eurų. Būtent todėl EuPC (ES plastiko pramonės asociacijai) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius. Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.

Pirma, šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigiję pažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.

Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.

Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė. Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant  kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus. Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90 proc. antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.

Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose. Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPC bei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, o įmonėms savo darbu pavyko prasimušti į didžiąsias Europos rinkas.

Rugsėjo 19 d. ECP4 platformos ir LINPRA organizuotame projektų planavimo renginyje buvo ieškoma tarptautinių partnerysčių ir bendradarbiavimo galimybių tarp Lietuvos plastikų klasterio ir užsienio įmonių. Tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams tokios iniciatyvos atveria platesnes galimybes jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus.

Pernai priimtas EuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“ jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.

Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsnių pereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos  surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojama gaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.

Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms. Tokios įmonės kaip „Terekas“ ar „Premeta“ turi puikiai išvystytus gebėjimus gaminti formas, tačiau jų pajėgumų neužtenka. Tad tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka ir užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. eurų kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai. Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.

Apie organizacijas:

EuPC (European Plastic Converters) – Europos Sąjungos plastiko pramonės asociacija, kurios būstinė Briuselyje, atstovaujanti Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA yra EuPC narė nuo 2016 metų.

2015 m. susiformavusį Lietuvos plastikų klasterį šiuo metu sudaro 14 įmonių. Klasteris vienija Lietuvos kompanijas, dirbančias plastikų pramonės srityje ir bendromis veiklomis didina Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei skleidžia informaciją apie potencialą. Klasterio siekis – tapti patikima ir pripažinta plastikų pramonės įmonių sąjunga, kuri gamina inovatyvius, konkurencingus technologinius produktus, sukuriančius didelę pridėtinę vertę. Klasterio koordinatorius – LINPRA – dalyvauja plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformoje ECP4.

Rimantas Damanskis
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas
LINPRA atstovas EuPC

Pranešimas žiniasklaidoje.

Įvyko tarptautinė projektų planavimo sesija „ECP4 Info Day & B2B Meetings“

Rugsėjo 19 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre FTMC įvyko Lietuvos plastikų klasterio ir Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos (ECP4) partnerių paieškos ir idėjų mainai naujiems R&D ir inovacijų projektams. Tai didelė galimybė Lietuvos įmonėms integruotis į tarptautinius projektus, stiprinti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, pristatyti Lietuvos plastikų sektorių, įvertinti sektoriaus galimybes ir poreikius iš tyrimų ir mokslinės perspektyvos.

Lietuvos verslas kalba apie tai, kad mes mokame gaminti, turime pažangiausias technologijas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje. Lietuvos mokslas taip pat ieško platesnės erdvės šios srities moksliniams tyrimams. Įvykęs renginys – tai viena iš unikalių progų tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams atrasti ir jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus. Neabejojame, kad įvykęs susitikimas duos rezultatų jame dalyvavusioms organizacijoms.

Visa nuotraukų fotogalerija: LINPRA Facebook.
(Fotografas Vidmantas Vaitulevičius).  

 

 

 

ECP4 InfoDiena ir B2B susitikimai 2017

Rugsėjo 19 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre FTMC įvyks ECP4 platformos tarptautinė projektų planavimo sesija – Partnerių paieška ir idėjų mainai naujuose R&D ir inovacijų projektuose. Tokia „Ifo diena“ ir B2B susitikimas reikšminga Lietuvos plastikų klasteriui ir bendrai plastikų rinkai.

ES plastikų novatoriai, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platforma ECP4 (The European Composites, Plastics and Polymer Processing Platform), kuriai priklausome ir mes, Lietuvos plastikų klasteris, sukvietė platformos narius ir besidominčias įmones į tęstinę platformos sesiją. Renginyje dalyvaus Lietuvos ir kitų šalių ECP4 nariai, kitos su plastikų sektoriumi susijusios organizacijos. Tęstinė projektų planavimo sesija padės sustiprinti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, leis pristatyti Lietuvos plastikų sektorių, įvertinti sektoriaus galimybes ir poreikius iš tyrimų ir mokslinės perspektyvos. Taip pat tai bus puiki terpė įmonėms reprezentuoti save, surasti būdų įsilieti į tarptautinius projektus.

ECP4 platforma yra inicijuota plastikų ir kompozitų perdirbėjų pramonės įmonių. Ji vienija aukščiausio lygio Europos mokslinių tyrimų įstaigas, ES regionų plastikų klasterius ir ES lygmens plastikų pramonės asocijuotas organizacijas. Nuo 2015 m. gruodžio Lietuvos plastikų klasteris yra ECP4 narys.

Išleistas lietuviškas Klauso Schwabo „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ leidimas

Žmonija iki šiol nepatyrė nieko panašaus į ketvirtąją pramonės revoliuciją. Naujosios technologijos, sujungdamos fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius, teikia didelių vilčių ir kartu gali sukelti pavojų. Šios revoliucijos tempas ir plati jos įvairovė skatina naujai pažvelgti į valstybių plėtrą, organizacijų kuriamą vertę ir netgi permąstyti, ką reiškia būti žmogumi.

Klauso Schwabo knyga „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ – vienas iš naujausių tarptautiniu mastu paplitusių pramonės ir technologijų srities bestselerių. Lietuvišką šios knygos leidimą pristato LINPRA kartu su leidybos partneriais Lietuvos pramonininkų konfederacija LPK, LR Užsienio reikalų ministerija ir „Vadovų klubu“. 

Knygos autorius, pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir valdybos pirmininkas, profesorius Klausas Schwabas, yra įsitikinęs, kad mes esame pradžioje revoliucijos, kuri iš esmės keičia, kaip mes gyvename, dirbame ir bendraujame vieni su kitais. Šią revoliuciją jis tyrinėja savo knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.

Oficialus lietuviško knygos leidimo pristatymas įvyks spalio 12 d. Vilniuje, LPK organizuojamo „Metų Ekonomikos Forumo 2017“ metu, dalyvaujant pačiam autoriui. Iškart po to knygą bus galima įsigyti visuose „Vagos“ knygynuose.

Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija „Pramonė 4.0“ pradėjo darbą

Rugpjūčio 29 d. įvyko pirmasis ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus pirmininkaujamos Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ posėdis, kuriame aptartos ketvirtosios pramonės revoliucijos vystymo galimybės Lietuvoje.

Posėdyje komisijos narys Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas kartu su Lietuvos inovacijų centro ekspertu Aleksandru Izgorodinu pristatė šių institucijų parengtą bendrą pranešimą „Pramonės skaitmenizavimas. Iššūkiai ir galimybės“. Pristatymo metu buvo aptarta dabartinė ekonomikos situacija Lietuvoje ir galimos eksporto rizikos. Komisijos narys Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris pristatė šios asociacijos kartu su „Infobalt“ parengtą prezentaciją „Pramonė 4.0“ – sprendimų tiekėjų požiūris“.

Posėdyje pažymėta, kad labai svarbu jau dabar rengtis permainoms ir teikti motyvuotus pasiūlymus, kaip skaitmeninti pramonę nacionaliniu lygmeniu, kad Lietuva liktų konkurencinga tarp kitų valstybių.

Sutarta parengti strateginį platformos „Pramonė 4.0“ veiklos planą. Koordinacinei grupei pavesta parengti ir pateikti komisijai strateginio veiklos plano techninę užduotį.

Taip pat informuota, kad Ūkio ministerija rengia Europos Sąjungos investicijų priemonę, kuri bus skirta paspartinti pramonės skaitmeninimą ir automatizavimą, ir taip prisidės prie pramonės įmonių produktyvumo augimo.

Posėdyje patvirtintos prioritetinės platformos „Pramonė 4.0“  veiklos kryptys:  skaitmeninė gamyba, skaitmeninimą skatinančios paslaugos, žmogiškieji ištekliai, standartizavimas ir teisinis reglamentavimas bei kibernetinė sauga. Pagal šias sritis bus sudarytos atskiros teminės darbo grupės, kurios teiks savo pasiūlymus komisijai.

Nacionalinę pramonės konkurencingumo komisiją „Pramonė 4.0“ Vyriausybė patvirtino šių metų birželio mėnesį Šios komisijos darbas – pagrindas tolesniam pramonės skaitmeninimo iniciatyvos įgyvendinimui ir nacionalinės platformos vystymui Lietuvoje, prisidedant prie pramonės konkurencingumo ir produktyvumo didinimo.

Komisija turi užtikrinti Lietuvos dalyvavimą pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose – teikdama pasiūlymus, ji koordinuoja ir kontroliuoja nacionalinės pramonės skaitmeninimo iniciatyvos „Pramonė 4.0“ įgyvendinimą.

Šiaulių pramonininkų asociacija ir LINPRA sutarė dėl bendradarbiavimo

Rugsėjo 12-13 dienomis Šiauliuose pirmą kartą rengiama „Atviros inžinerinės pramonės laboratorija“ siekiant sudominti jaunimą apie šiandienos ir ateities profesijas bei įtvirtinti Šiaulius kaip inžinerinės pramonės miestą. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) sveikina šią iniciatyvą ir kartu su Šiaulių pramonininkų asociacija oficialiai sutaria dėl ilgalaikio bendradarbiavimo.

Šis bendradarbiavimas apims pramonės investicijų, mokslinę ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat asociacijos narių profesinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, skaitmenizacijos procesų bei bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio inžinerinės pramonės srities įmonėmis vystymą.

Šiaulių pramonininkų asociaciją sudaro 82 regiono valstybinio bei privataus kapitalo įmonės, bendrovės, švietimo įstaigos ir kt. Organizacijose dirba apie 10 tūkstančių žmonių.

Pradėdamos bendradarbiauti asociacijos pabrėžia, kad inžinerinė pramonė – vienas iš labiausiai išvystytų ir progresuojančių sektorių Lietuvoje, jis kuria šaliai reikšmingą vertę, gali pasiūlyti daug patrauklių darbo vietų, padėti jauniems žmonėms padaryti karjerą.

„Lietuvos pramonei reikia gebėjimo teikti paslaugas, kurios atitiktų europinio lygmens darbo rinkos poreikius. Būtina nepamiršti ir ateities kompetencijų poreikių, iš kurių bene svarbiausia kryptis – skaitmenizacija. Labai svarbu, kad tokiuose renginiuose yra skatinamas dalyvauti ir jaunimas, kuris turi galimybę iš arti pažinti modernią inžinerinę pramonę, praktiškai susipažinti su procesais ir apsispręsti dėl savo ateities“, – sako LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Dviejų dienų renginyje dalyvavo Ūkio ministras M. Sinkevičius, pranešimą apie skaitmenizacijos svarbą Lietuvos regionų pramonei pristatė LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Dviejų dienų renginyje progą iš arčiau susipažinti su inžinerinės pramonės įmonių gaminiais, išbandyti pažangią įrangą bei išgirsti aktualią informaciją apie perspektyvias šiandienos ir ateities profesijas turi ir Šiaulių regiono jaunimas. Interaktyviuose LINPRA infomobiliuose visi norintys renginio dalyviai gali išbandyti pažangią įrangą: 3D spausdintuvus, staklių valdymo ir gamybos ciklo imitavimo programas, žmogaus fiziologinių savybių testavimo įrangą, mokomuosius stendus.

Šio renginio organizatorius – Šiaulių valstybinė kolegija, projekto partneriai – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), Šiaulių pramonininkų asociacija, Šiaulių universitetas ir Šiaulių profesinio rengimo centras. Išsami dviejų dienų renginio programa pateikiama www.siauliai-pramone.lt.

Su rugsėjo 1-ąja!

Naujas etapas profesinio mokymo sistemoje

Profesinis mokymas yra tiesiogiai susijęs su pramone ir jos vystymusi, todėl pokyčių profesinio mokymo sistemoje laukėme ir juos inicijavome jau seniai, o Prezidentės dėmesys, skatinant reikšmingus sprendimus švietime, yra labai svarbus ženklas visiems – ir Švietimo ir mokslo ministerijai, ir profesinių mokyklų vadovams, ir profesijos mokytojams bei mums, verslo bendruomenei.

Esame vieni iš tų, kurie vienu balsu tvirtiname, kad pertvarka profesinio mokymo sistemoje skubiai reikalinga dėl kelių priežasčių. Pirma – ketvirtosios pramonės revoliucijos banga – atvilnijo į Lietuvos pramonę, skatindama skaitmenizuoti gamyklas. Įvertinant tai, kad labai trūksta kvalifikuotų specialistų, skaitmeninimas yra vienintelis kelias, jei norime išlikti konkurencingi Europos rinkose. Antra – besikeičiančiose pramonės įmonėse žmonės, turintys skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, tampa didele vertybe. Tačiau kol kas pramonės sektoriuje įprastai dirbančių ir skaitmeninių įgūdžių neįgijusių žmonių yra daugiau nei 50 %, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra labai svarbus jau šiandien. Jiems, kaip ir naujai į pramonę žengiantiems jauniems žmonėms, būtina įgyti naujų, tinkamų kompetencijų arba keisti / tobulinti jau turimą kvalifikaciją. Europos Komisija išskiria keturias kritines profesijas, kurioms skubiai būtini skaitmeniniai įgūdžiai: tai pramonės mašinų operatoriai, gydytojai, žemės ūkio darbuotojai ir profesijos mokytojai. Skaičiuojama, kad Europoje 37 % arba 80 mln. dirbančiųjų neturi pakankamai bendrųjų skaitmeninių įgūdžių. Iš jų 26 mln. žmonių neturi skaitmeninių įgūdžių apskritai. Todėl pirmiausiai turi pasikeisti pati profesinio mokymo sistema – kad pajėgtų atlikti savo funkciją pagal XXI amžiaus diktuojamas taisykles ir lokalias mūsų ūkio, socialinės bei darbo aplinkos realijas.

Lietuvos žmonėms norint išlikti konkurencingiems Europoje reiškia didinti savo darbo našumą, o įmonėms daugiau eksportuoti. Vienas apdirbamosios gamybos darbuotojas Lietuvoje per metus sukuria atitinkamai 1,9 ir 2,2 karto mažesnę pridėtinę vertę nei Europos Sąjungos zonoje vidutiniškai. 2016 m. Lietuvos vieno dirbančiojo sukurta pridėtinė vertė sudarė 31 tūkst. eurų, tuo tarpu ES zonos vidurkis buvo 69 tūkst. eurų. Gausesnės eksporto apimtys, spartesnė gamyba – reiškia daugiau darbo vietų ir gerokai didesnį poreikį dirbančių žmonių, specialistų. O turėti daugiau kvalifikuotų darbuotojų dabar ir ateityje – reiškia suteikti reikiamas ir patrauklias sąlygas jiems tokiais tapti ir užtikrinti, kad pasirinkus profesinį išsilavinimą, vėliau jiems netektų priimti sprendimo emigruoti, nerandant galimybės Lietuvoje realizuoti įgytas nebeaktualias kompetencijas. Jeigu įgytos profesijos žinios ir toliau nesuteiks jauniems žmonėms pasitikėjimo savimi, kas juos motyvuos likti su mumis ir prisidėti prie šalies konkurencingumo stiprinimo? Šiame besisukančiame užburtame rate pagaliau atsirado proveržio vieta, priėmus ryžtingus sprendimus valstybės lygmeniu.

Prezidentės dėmesį profesinio švietimo pertvarkai jaučiame jau nuo pirmojo jos apsilankymo „Arginta Engineering“ gamykloje 2013 m. rugsėjį. Tuomet po diskusijos gamykloje valstybės vadovės dėmesys paskatino veikti ir Švietimo bei Ūkio ministerijas. Pavyko pasiekti, kad „sistema pasuktų galvą į klientą“ ir sutelktų pastangas mokyklų tinklo atnaujinimui bei pameistrystės sąvokos įteisinimui. 2015 m. į Prezidentės paraginimus reformuotis dėmesį atkreipė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius – jo suformuota speciali darbo grupė parengė 4 pameistrystei duris atveriančius aprašus. Labai džiugina šiais metais įvesta centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas tvarka.

Siūloma Profesinio mokymo įstatymo redakcija žymi naują Lietuvos profesinio mokymo sistemos etapą. Numatyti pakeitimai atriša rankas ir įgalina efektyviai dirbti toliau: tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, reguliuojant ir tobulinant visą sistemą, tiek ir verslui bei jam atstovaujančioms organizacijoms, galinčioms teikti praktiškai pamatuotus siūlymus ir tinkama linkme nukreipti tolesnę profesinio mokymo sistemos raidą.

Straipsnis žiniasklaidoje.

Infomobilis Lietuvos miestuose

Inžinerinių profesijų įdomybes ir pramonės grožį pristatantis Infomobilis keliauja per Lietuvos miestus bei renginius. Rugpjūtis ir rugsėjis ypač aktyvus – apsilankyti mobilioje laboratorijoje galite savo mieste!

Plačiau Infomobilio svetainėje.