Kaip atsidurti „Pramonės 4.0“ priekyje

Tyrimai atskleidžia, kad mažiausiai pusė Lietuvos gamybos įmonių sunkiai suvokia, kas slypi po terminu „Pramonė 4.0“. Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės narys, interviu „Verslo žinioms“ nurodo konkrečius „Pramonės 4.0“ žingsnius, nuo ko derėtų įmonėms pradėti, į ką kreiptis konsultacijų ir kokios paramos jos galėtų gauti.

Nedidelė tradicinės pramonės įmonė, tarkime, plastiko gamintoja iš Pakruojo, mano, kad jai reikia pradėti diegti skaitmenines technologijas. Koks turėtų būti pirmasis žingsnis? Ar yra įsteigta institucija, į kurią ji galėtų kreiptis?

Pirmas žingsnis, kurį gali padaryti ši įmonė, – kreiptis į Lietuvos inžinerinės pramonės asociaciją „Linpra“ arba į išmaniosios gamybos kompetencijų centrą VšĮ „Intechcentras“. „Intechcentro“ ekspertai įvertins įmonės pasirengimą skaitmeninėms transformacijoms. Po technologinio audito, kurį gali atlikti tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai, įmonė sužinos, kiek ji yra pasirengusi skaitmeninimui.

Vėliau su įmone yra parengiamas skaitmeninimo planas, dar vėliau – detalus įmonės ar jos procesų pertvarkymo projektas. Jo apimtis priklausys nuo įmonės technologinės brandos ir užsibrėžtų tikslų. Be to, „Intechcentras“ gali pasiūlyti ir mokymus, kurių metu besikreipiančių įmonių darbuotojams būtų suteikiama žinių ir gebėjimų, kaip vertinti įmonės technologinį pasirengimą.

Kad menama Pakruojo plastiko gamintoja galėtų įsidiegti skaitmenines technologijas, jai reikia naujų įrenginių. Kokie finansavimo šaltiniai jai prieinami šiuo metu ir ateityje?

Skaitmeninių technologijų diegimui finansuoti yra išties nemažai priemonių: „Regio Invest LT+“, „DPT Pramonei LT+“, „E-verslas LT“, „Ekoinovacijos LT“, „Intelektas LT“, „Procesas LT“. Be to, rengiama tik pramonės skaitmeninimo procesams finansuoti skirta priemonė „Pramonės skaitmenizavimas LT“.

Ar turite žinių, kiek iš viso ES pinigų Ūkio ministerija 2018–2020 m. laikotarpiu planuoja nukreipti „Pramonės 4.0“ reikmėms?

„Pramonės 4.0“ komisijoje buvo siūlymų skirti apie 38 mln. Eur ES investicijų pagal naujai kuriamą priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“. Tai reiškia, kad dar tokią pat investicijų sumą, įgyvendinant projektus, pritrauktų privačios verslo įmonės.

Tarkime, įmonė gavo ES pinigų, nusipirko technologiškai naujesnių įrenginių – į ką jai kreiptis konsultacijos dėl skaitmeninimo paslaugų? Ar ji gali tikėtis nemokamų konsultacijų?

Tokias konsultacijas teikia ir skaitmenizuotos technologinės įrangos gamintojai ar pardavėjai. Jeigu tokių paslaugų įmonė iš tiekėjo visgi negauna, dėl skaitmeninimo srities konsultacijų pramonės įmonės gali kreiptis į „Linprą“ ar „Intechcentrą“. Kiekvienu atveju konsultacijų kaina gali būti skirtinga, tačiau nemokamai jos neteikiamos. Nemokamai asociacija „Linpra“ konsultuoja tik asociacijos narius. Kitoms bendrovėms, priklausomai nuo poreikio ir paslaugų apimties, bus pasiūlytas sprendimas.

O jei ir šių šaltinių negana, tuomet konsultacijų gali suteikti mūsų technologijų centro partneriai, skaitmeninimo paslaugas teikiančios įmonės, tokios kaip „Baltec CNC Technologies“, „Progresyvūs verslo sprendimai“, „Aedilis“, „Elinta“, „Arginta Engineering“, 3D PRO ir kitos.

Gamyba suskaitmeninta, pradėti kaupti duomenys. Kuo švietimo sistema prisidės, kad į šią įmonę ateitų parengti specialistai? Ar kokie nors žingsniai žengiami, ar specialistų rengimas vis dar nustumtas į antrą planą?

Ūkio ministerija, suprasdama, kad skaitmeninimas itin aktualus įmonėms, yra parengusi porą priemonių, skirtų darbuotojų kvalifikacijai kelti, tai „Pameistrystė LT“, „Kompetencijos LT“. Šiomis priemonėmis jau naudojasi daugiau nei 120 Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių. Tačiau vien šių iniciatyvų nepakanka. Labai laukiame priemonės „Kompetencijų vaučeris“.

„Linpros“ manymu, esminis dalykas, kurio reikia tolesniam proveržiui, – tai profesinio švietimo pertvarka ir su ja siejamų sektorinių profesinių kompetencijų centrų atsiradimas. Šiuo klausimu jau beveik metus kalbamės su Švietimo ir mokslo ministerija.

Mes galėtume dirbti su profesinėmis mokyklomis, rengiant mokymo standartus, įvertinant skaitmeninimo pramonėje galimybes, peržiūrint mokymo programas, mokymo turinį. „Linpra“ kvalifikacijos kėlimą ir darbuotojų perkvalifikavimą mato kaip prioritetinę veiklą.

Galbūt anksčiau surašyti klausimai verslui nėra labai aktualūs ir įmonių vadovai susitikimuose prašo atkreipti dėmesį į kitus dalykus. Jei taip, kokius?

Inžinerinės pramonės įmonių vadovams vis aktualesnės eksperimentavimo, inovacijų diegimo, prototipų kūrimo galimybės, o vėliau ir naujų produktų eksporto plėtros klausimai. Todėl Lietuvai svarbu steigti skaitmeninius inovacijų centrus, kuriuose būtų teikiamos šiuo metu trūkstamos paslaugos. Beje, tai numato ir Europos Komisijos plėtojama skaitmeninės transformacijos strategija, planuojanti kurti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) tinklą. Taip siekiama senosiose ES šalyse narėse sukurtas technologijas perkelti kuo arčiau visų ES šalių tradicinės pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Tam ketinama skirti net 55 mlrd. Eur ES lėšų per „Horizon 2020“ ir struktūrinių fondų programas.

Lietuvai svarbu nukreipti nepanaudotas ES struktūrinių fondų investicijas, padėti pramonės įmonėms pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis ir su pramone sukurti skaitmeninių inovacijų verslo paramos sistemą, skaitmeninių inovacijų centrų. Svarbu stiprinti šalies pramonę, nes būtent ji, o ne aukštųjų technologijų įmonės yra šalies ekonomikos lokomotyvas.

Lankotės įmonėse – ar yra tokių, kurioms iki skaitmeninės gamybos liko priimti tik keletą sprendimų, ar tokių įmonių vis dėlto Lietuvoje dar nėra?

Drąsiai galima sakyti, kad inžinerijos pramonėje jau yra įmonių, kurios eina lietuviškos ketvirtosios pramonės revoliucijos priekyje. Pažangiausiomis šioje srityje galime laikyti bendroves „Aedilis“, „Arginta Engineering“, „Kitron“, „Elinta“, „Frilux“, „Terekas“, 3D PRO, „Pakmarkas“, Vakarų laivų gamyklą, „Baltec CNC Technologies“, kai kurias baldų ir langų gamybos įmones. Šios įmonės yra labai daug nuveikusios gamybos skaitmeninimo srityje.

Gana daug įmonių supranta permainų būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kaip tai daryti, neturi tam pakankamai lėšų. Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien dokumentuose, mums reikia remti pramonės novatorius, lyderius, gebančius teikti paslaugas verslui, mokančius kalbėti mažų ir vidutinių įmonių kalba, suprasti jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius, kad būtų galima visoms įmonėms padėti persitvarkyti. Tokios pagalbos ašimi ir turėtų tapti skaitmeninių inovacijų centrai, kurių kūrimo koncepciją perdavėme Ūkio ministerijai.

Kaip Lietuvos pramonė atrodo „Pramonės 4.0“ kontekste, palyginti su Vokietijos, Lenkijos ar Latvijos ir Estijos pramonės įmonėmis?

Palyginti su Vokietijos pramonės įmonėmis, atrodome gana gerai. Esame pirmoji Baltijos šalis, turinti platformą „Pramonė 4.0“, kuri skirta šalies pramonės konkurencingumo ir skaitmeninimo klausimams spręsti. Kaip veržlios pramonės šalis sulaukiame daug dėmesio iš ES institucijų ir europinių verslo organizacijų – jos domisi, kiek esame pasirengę, atlieka mūsų įmonių auditus, kreipia dėmesį į technologinį pasirengimą.

Kas būtų šiuo metu svarbiausia, kad visi procesai vyktų kuo sparčiau ir sklandžiau?

Šiandien valstybei svarbiausia racionaliai planuoti likusias ES investicijas, konsoliduoti visas pramonės konkurencingumą didinančias skaitmeninimo iniciatyvas. Tai bendra tiek valstybės institucijų, tiek asocijuotų struktūrų, tiek atskirų įmonių pareiga. Svarbu, kad naujoji Ūkio ministerijos vadovybė tęstų pradėtas „Pramonės 4.0“ platformos veiklas ir priimtų reikalingus sprendimus dėl paramos skaitmeninių inovacijų centrams Lietuvoje. Verslas pasirengęs tam padėti.

Interviu „Verslo žiniose“.

Trimačio spausdinimo inovacijos iš Lietuvos – visai Europai

Lietuvos pradedančioji įmonė, LINPRA narė „3D PROTOTIPAI“ sulaukė tarptautinės sėkmės. Įmonės koncepciją iš dalies lėmė sprendimas naujas idėjas populiarinti užsienio rinkose. „Maždaug prieš penkerius metus lankiausi didelėje technologijų mugėje Vokietijoje. Ten pirmą kartą pamačiau pramoninius trimačius spausdintuvus“, – pasakojo Karolis Kvietkauskas, įmonės įkūrėjas ir generalinis direktorius. „Su šia technologija jau buvau susidūręs anksčiau, bet Vokietijoje pirmą kartą sužinojau, kaip trimačius spausdintuvus galima panaudoti pramoniniu mastu.“

K. Kvietkauskui gimė idėja Lietuvoje įkurti pramoninio trimačio spausdinimo ir prototipų gamybos įmonę. Įmonė „3D PROTOTIPAI“ iš metalo ir plastiko gamina produktų prototipus klientams iš įvairių pramonės sričių – nuo automobilių iki biotechnologijų. Skaitmeniniai trimačiai modeliai paverčiami realiais daiktais – sluoksnis po sluoksnio. Jie suteikia įmonėms galimybę konstrukcijų funkcionalumą ir pritaikomumą patikrinti dar prieš pradedant masinę gamybą. „Išėjau iš ankstesnės darbovietės ir įkūriau savo įmonę. Šiandien mums priklauso didžiausias trimačio spausdinimo ir prototipų gamybos centras Baltijos šalyse“, – sakė įmonės vadovas.

Kaip atrasti kryptį

Susikurti identitetą, kad įmonė būtų atpažįstama iš karto, nėra paprasta. „Įkūrus naują įmonę, apie tave nežino niekas“, – darbų pradžią prisiminė K. Kvietkauskas. „Pirmuosius klientus atradome Lietuvoje, vietos rinkoje. Važinėjau po Lietuvos įmones ir pristatydavau trimačio spausdinimo pavyzdžius. Pamenu, per pirmąjį pusmetį aplankiau daugiau kaip 100 įmonių.“

Netrukus K. Kvietkauskas pajuto, kad išorės ekspertų patarimas padėtų objektyviau įvertinti bendrąją situaciją, ir susisiekė su Enterprise Europe Network* atstovais Lietuvoje. „Ši pradedančioji aukštųjų technologijų įmonė iškart patraukė mano dėmesį – ne tik techniniais pajėgumais, bet ir ambicijomis žengti į tarptautinę rinką“, – pripažino Dr. Mantas Vilys, tinklui priklausančio Lietuvos inovacijų centro direktorius. „Karolis labai aiškiai išdėstė strategiją, kaip užkariaus pasaulį naujoviškomis trimačio spausdinimo technologijomis ir paslaugomis. Man patiko jo entuziazmas. Buvau tikras, kad galime padėti jo įmonei plėstis.“

Abi šalys sutarė, kad labai svarbu plėtoti eksporto galimybes. „Tinklas mums labai padėjo. Jo partnerių bazėje buvome užregistruoti kaip galimi trimačio spausdinimo paslaugų teikėjai“, – pasakojo K. Kvietkauskas. „Būtent taip užmezgėme tiesioginį ryšį su užsienio įmonėmis.“ Be to, tinklas įmonei „3D PROTOTIPAI“ suteikė galimybę dalyvauti tarptautinėse parodose ir rengti verslo susitikimus visoje Europoje. „Tai darome iki šiol“, – pridūrė K. Kvietkauskas. „Ir vis dar dirbame su įmonėmis, kurių kontaktus gavome per tinklą.“

Nauji veiklos horizontai

Tinklo duomenų bazė padėjo įmonei „3D PROTOTIPAI“ atrasti didžiausią savo klientą – sveikatos priežiūros įrangos gamintoją iš Lenkijos. Šiai įmonei „3D PROTOTIPAI“ gamino specializuotų chirurginių įrankių ir aparatinės įrangos prototipus. „Tokioms įmonėms trimatis spausdinimas labai parankus, nes dalys pagaminamos labai greitai“, – sakė K. Kvietkauskas. „Sukurti naujoviškus prototipus įprastais metodais užtruktų gerokai ilgiau.“

Įmonės sėkmę lėmė tai, kad „3D PROTOTIPAI“ save pristatė kaip specializuotą, pramoninius trimačio spausdinimo prototipus gaminančią Europos įmonę. Šis sprendimas padėjo UAB „3D PROTOTIPAI“ plėsti savo veiklą. Šiandien 80 proc. įmonės pajamų gaunama iš eksporto į kitas Europos šalis. „Viskas prasidėjo nuo tinklo“, – pripažino K. Kvietkauskas. „Dabar turime kitų išorinių konsultantų, bet tinklas suteikė pirmąjį postūmį.“ Šiuo metu įmonė „3D PROTOTIPAI“ planuoja toliau vykdyti plėtrą Europoje bei didinti naujausių trimačio spausdinimo technologijų pasiūlą.

Straipsnis „Verslo žiniose“.

Enterprise Europe Network gali padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, puoselėjančioms ambicijas žengti į naujas rinkas ir turinčioms įdomių idėjų. Tinklas padeda surasti partnerių užsienyje ir išplėsti įmonių veiklos horizontus.

7-asis Kinijos – Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas

Lapkričio pabaigoje Budapešte, Vengrijoje vyksta 7-asis Kinijos – Vidurio bei Rytų Europos šalių ekonomikos ir prekybos forumas, kurio formate Kinijos Bankas („Bank of China“) organizuoja specializuotą renginį – smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonių kontaktų mainus (China-CEEC SME‘s Matchmaking Event). Kviečiame įmones dalyvauti ir užmegzti vertingus kontaktus.

Daugiau informacijos apie renginį ČIA.

DĖMESIO: susidarius didesnei vykstančiųjų grupei, planuojama organizuoti verslo misiją į Budapeštą.

Daugiau informacijos apie verslo misiją suteiks Jūratė Balytovienė, el. paštu jurate@lpk.lt.

Liuksemburgo verslo delegacijos vizitas

Spalio 25 – 27 d. Lietuvoje svečiuosis Liuksemburgo Didysis Kunigaikštis, kurį lydį verslininkų, plėtojančių veiklą logistikos, inovacijų, ICT bei FinTech srityse, delegacija. Kviečiame dalyvauti verslo forume ir B2B susitikimuose.

Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.

Registracija.

Lietuvos mokslininkai užpatentavo sistemą, kuri leidžia sumažinti šildymo ar šaldymo išlaidas mažiausiai 30 %

Lietuvos bendrovės „BOD group“ mokslininkai sukūrė ir įtraukė į Patentų registrą sistemą, kuri, įdarbinus saulės ir geoterminę energiją, leidžia vartotojams sutaupyti ne mažiau nei 30 procentų šilumos ar šaldymo kaštų. Technologija gali būti naudojama ne tik pramoniniuose statiniuose, bet ir A klasės daugiabučiuose, rašoma pranešime spaudai.

„Šį išradimą mes ir patys naudojame savo įmonės gamykloje, kurioje gaminame saulės baterijas. Technologija mums padeda efektyviai taupyti išlaidas, skirtas gamyklos pastatų šildymui ir vėsinimui“, – teigia „GBG Group“, kuriai priklauso „BOD Group“, valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

Įmonės inžinierių sukurta sistema padeda palaikyti stabilią pramoninių įrenginių temperatūrą, taupo energiją, išskiria mažiau anglies dvideginio į aplinką ir taip tausoja gamtą.

Anot „GBG Group“ valdybos pirmininko, atsinaujinančių išteklių energiją naudojanti technologija gali lemti nuo 3 iki 6 kartų mažesnes išlaidas pastato šildymui ir du-tris kartus mažiau kainuojantį šaldymą.

„Gamyklose veikiantys įrengimai skleidžia daug šilumos, kuri įprastu atveju tiesiog paleidžiama vėjais. Be to, šildymo ir šaldymo sistemos dažniausiai veikia atskirai viena nuo kitos, o dėl jų naudojamų skirtingų energijos šaltinių atsiranda didelės išlaidos. Mūsų mokslininkų sukurta sistema leidžia šildymo ir šaldymo režimams veikti tuo pat metu, o tai padeda smarkiai sumažinti kaštus“, – sako V.Janulevičius.

Pasak jo, „BOD group“ išradėjų technologija efektyviausiai gali būti naudojama pramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, gamyklose, tačiau sistemą galima diegti ir gyvenamuosiuose namuose.

„Ši sistema geriausiai gali veikti industriniuose objektuose, kadangi ten tinkamiausios sąlygos įdarbinti įrenginių skleidžiamą šilumą. Tačiau ši technologija gali būti įrengiama tiek bibliotekose, tiek prekybos centruose, tiek individualiuose namuose. Žiemos metu sistema naudoja geoterminę energiją šilumai palaikyti, o šaltuoju metų laiku ji gali vėsinti namus“, – teigia V.Janulevičius.

„BOD group“ išradimo patento komercinė vertė gali siekti apie 70 milijonų eurų.

Švietimas 4.0 – dalis Ketvirtosios pramonės revoliucijos

„Ketvirtoji pramonės revoliucija ir Pramonė 4.0 – tai persipynusios, bet ne tą patį reiškiančios sąvokos“, – 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus rotušėje vykusio Metų ekonomikos forumo metu dėstė svečias, profesorius Klausas Schwabas. Pramonė 4.0 – tai skaitmeninės transformacijos, technologijų diegimas. Tačiau Revoliucija apima kur kas daugiau ir liečia ne tik pramonę, bet ir politiką, visuomenę, kultūrą ir, svarbiausia, švietimą! Mokymosi visą gyvenimą samprata ir skaitmeniniai įgūdžiai turėtų vis labiau išplėsti tradicinio išsilavinimo ribas. Kitaip tariant, Pramonės 4.0 iššūkius įveiksime tik padedami Švietimo 4.0, kas yra viena iš strateginių LINPRA veiklos krypčių. Savo pranešime profesorius patarė nepamiršti vertybių, bet tuo pačiu suvokti, kad ateityje rezultatų pasiekti padės partnerysčių mezgimas, darbas platformose, pozityvus požiūris ir stiprūs „nervai“ hiper-trapiame ir hiper-aktyviame pasaulyje.

Tarp renginio svečių pranešimus skaitė ir diskusijoje be Klauso Schwabo dalyvavo Europos Komisijos, „Telia“, „Google“, SAP, SEB banko atstovai. Sveikinimo žodį tarusi LR Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos stiprybė – žmonės, jų kūrybinis, intelektinis potencialas, tad vykstančių pokyčių iššūkius vertėtų priimti ir išnaudoti kaip galimybę.

Pristatydamas LINPRA ir partnerių išleistą lietuvišką savo knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ leidimą, autorius dar sykį atkreipė dėmesį į nepaprastą šiandienos pasaulio greitį. Vos prieš dvejus metus parašytą knygą jau galima papildyti ir gilinti naujomis įžvalgomis bei patirtimis, todėl K. Schwabas jau ruošia naują knygos dalį.

Vizito Lietuvoje metu World Economic Forum įkūrėjui ir vykdomajam pirmininkui prof. Klaus Schwab taip pat buvo įteiktos Garbės daktaro regalijos. Ceremonija vyko KTU, o po jos savo paskaitoje vėl buvo pabrėžta, jog visi pokyčiai visuomenėje, ekonomikoje prasideda nuo švietimo.

#Švietimas40 #Education40 #DigitalRevolution #DigitalSkillsEu#LINPRA

Daugiau apie Metų ekonomikos forumą ir LINPRA komentaras – LRT „Panoramos“ reportaže ir „Verslo žiniose„.

Dėkojame knygą padėjusiems išleisti partneriams ir rėmėjams!

Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu

Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu – 2017 m. spalio 28 – lapkričio 2 d. *

* Misijos data yra preliminari. Priklausomai nuo individualių įmonių interesų data gali būti koreguojama.

Š. m. spalio mėn. 30 – lapkričio 1 d. yra numatomas LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Jungtinius Arabų Emyratus kartu su verslo delegacija.

VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoja verslo atstovų dalyvavimą šioje misijoje ir kviečia įvairių sektorių Lietuvos įmones prisijungti.

  • pasiteiravimui 8 52121111 arba 8 62625278.
  • Registracija verslo misijoje ketinančioms dalyvauti įmonėms vyksta iki š.m. spalio 18 d.

Prelimanari verslo misijos programa:

  • Verslo forumas (forumo metu numatomi aukščiausių Lietuvos ir JAE pareigūnų, verslo struktūrų atstovų pasisakymai dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo perspektyvų, spręstinų klausimų dvišalių santykių plėtojimui ir skatinimui);
  • Lietuvos įmonių susitikimai su potencialiais partneriais Jungtiniuose Arabų Emyratuose (susitikimai organizuojami su UAB „Innoera group“ ir partnerių Dubajuje – „CITI X CONSULTANTS“ pagalba);
  • Susitikimai su Lietuvos diasporos Jungtiniuose Arabų Emyratuose atstovais;
  • Lankymasis parodoje „Gulfood manufacturing“, kuri vyks spalio 31 – lapkričio 2 d. Dubajuje. (http://www.gulfoodmanufacturing.com).

Dalyvavimo verslo misijoje kaina – 1416,82 EUR be PVM.

Įmonių dalyvavimas dalinai finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, iš Europos struktūrinių fondų lėšų, šiuo atveju iki 1416,82 Eur. PVM nėra finansuojamas projekte.

Projektas pagal priemonę „Naujos galimybės LT”, skirtas įmonių eksporto rinkų paieškai ir plėtrai. Priemonės apimtyje finansuojamos įmonės, vykstančios į verslo misijas. Finansavimą gali gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės su sąlyga, jog grupę turi sudaryti bent 5 atstovai iš vieno ekonomikos sektoriaus, tokiu atveju atsiranda galimybė finansuoti ir kitų ekonomikos sektorių atstovus.

Verslo misijoje dalyvausiančios įmonės pasirašys dalyvavimo verslo misijoje sutartį.

Dalyvavimui reikalingi dokumentai:

  • Metinės finansinės atskaitomybės dokumentai
  • Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracija (pateiksime
  • susidomėjusioms įmonėms)
  • Klausimynas (prisegtas)
  • Sutartis su pareiškėju dėl dalyvavimo projekte
  • Vienos įmonės“ deklaracija (pateiksime susidomėjusioms įmonėms)
  • Įsakymas dėl lėšų skyrimo

Dalyvavimo sąlygos:

  • Surinkus susidomėjusių verslininkų grupę bus suorganizuoti logistiniai sprendimai bei apgyvendinimas centralizuotai.
  • Kviečiame susidomėjusias įmones užpildyti prisegtą interesų anketą ir atsiųsti ją el. paštu projektai@lvk.lt bei prievelis@verslilietuva.lt.
  • Kitus dokumentus, kuriuos reikės užpildyti, pateiksime susidomėjusioms įmonėms.
  • pasiteiravimui 8 52121111 arba 8 62625278.
  • Registracija verslo misijoje ketinančioms dalyvauti įmonėms vyksta iki š.m. spalio 18 d.

„Arginta Engineering“ vadovas: būsime įdomūs tik orientuodamiesi į aukščiausią kokybę

Šalies pramonės įmonės, susidurdamos su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais, turi skaitmenizuotis, kad neatsiliktų nuo pasaulinių tendencijų. Lietuvoje pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso šalies bendrojo vidaus produkto ir daugiau kaip 80 procentų eksporto. Todėl skaitmeninių technologijų diegimas Lietuvos pramonėje yra ypač aktualus ją stiprinantis veiksnys, be kurio nebus užtikrintas mūsų ekonomikos tvarumas ir augimas, visos valstybės konkurencingumas. Šios temos bus aptariamos „Metų Ekonomikos Forume 2017“ jau spalio 12 d. Vilniuje, o diskusijos dalyvaus Klausas Schwabas, Pasaulio Ekonomikos Forumo įkūrėjas ir vadovas, Europos Komisijos, Telia, Google, SAP, SEB banko ir kt. kompanijų padalinių vadovai, visuomenės bei politikos lyderiai.

Lyderiaujančios Lietuvos pramonės įmonės į skaitmeninės transformacijos būtinybę žvelgia pakankamai rimtai ir imasi atitinkamų veiksmų: investuoja į inovacijas ir diegia modernius verslo modelius. Viena tokių įmonių – „Argintos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Arginta Engineering“ – didžiausia Lietuvoje inžinerinės pramonės eksportuotoja, kurios metinė apyvarta viršija 10 mln. eurų, o darbuotojų skaičius siekia 200. Pagrindinė įmonės veikla – metalo apdirbimas, nestandartinių įrenginių, detalių ir ruošinių gamyba. „Arginta Engineering“ gamina produkciją įvairioms pramonės šakoms įvairiose Europos šalyse – energetikos ir transporto įmonėms, popieriaus pramonei, žemės ūkio ir kėlimo įrenginiams, kitoms sritims.

„Orientuojamės tik į aukščiausios kokybės produktų ga­mybą ir aukščiausio lygio paslaugų teikimą. Jei neinvestuosi į gamybos ir jos procesų skaitmeninimą, labai greitai atsiliksi konkurencinėje kovoje. Mūsų įmonės veikla yra orientuota į eksportą, todėl  konkuruoti turime tiek su pažangiausiomis įmonėmis iš tokių toli technologiškai pažengusių Europos šalių, kaip Vokietija, Švedija ar Suomija, tiek su sparčiai tobulėjančiomis slovėnų, lenkų, čekų, slovakų bendrovėmis“, – sako įmonės direktorius Tomas Jaskelevičius.

Pasak „Arginta Engineering“ vadovo, norint su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi sukurti didesnę pridėtinę vertę, reikia investuoti į tokius gamybos įrankius, kurie šiuo metu yra pažangiausi. Inžinerinėje pramonėje – tai kompiuteriniai robotai, turintys dirbtinio intelekto savybes. „Arginta Engineering“ daugiau kaip už 1,2 mln. eurų įsigijo kompiuterizuotas stakles, kurios pačios skaito brėžinius, sudaro programas juose suprojektuotiems gaminiams pagaminti ir juos pagamina.

„Tokie sprendimai mums leidžia sukurti 30 procentų didesnę pridėtinę vertę nei šalies pramonės vidurkis. Mes keliame tikslą kasmet savo sukuriamą pridėtinę vertę didinti dar po 10 procentų, todėl ir toliau  nuosekliai investuosime į moderniausias gamybos priemones. Mūsų įmonėje per savaitę kompiuterizuoti robotai atlieka apie 20 tūkst. gamybinių operacijų. Skaičiuojame, kad šiuo metu 70–80 procentų mūsų gamybos yra skaitmenizuota“, – pažymi „Arginta Engineering“ vadovas.

Tomo Jaskelevičiaus teigimu, labai didelis dėmesys įmonėje skiriamas ir procesų valdymui. Visi įrenginiai sujungti su valdymo sistema, teikiančia informaciją, kokiu pajėgumu ir kiek laiko vienas ar kitas įrenginys dirba ir kokių priemonių imtis, kad būtų dirbama našiau.

Gamybos skaitmenizacija ir orientacija į aukščiausios kokybės produktus bei paslaugas leidžia bendrovei atlikti pasaulinio garso bendrovių užsakymus. Tarp jų – pasaulinis  elektrotechnikos koncernas ABB, Švedijos kėlimo įrangos gamintoja „Konecranes“, garsi Suomijos kompanija „Valmet“.

„Metų Ekonomikos Forumas 2017“ vyks spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje.

Pranešimas žiniasklaidoje: DELFI.

Laivus projektuoja virtualioje realybėje, o stato robotai

„Metų ekonomikos forume 2017“ pagrindinis tikslas – suprasti ir įvertinti, kaip skaitmenizacija ir su ja susijusios inovacijos keičia gamybos procesus, kokią įtaką daro įmonių ir organizacijų struktūrai kintantis darbuotojų santykis su intensyvia robotizacija, kaip mokslo ir tyrimų rezultatai spartina naujų produktų atsiradimą rinkoje, o gamyba neretai keliasi į virtualią realybę.

Robotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet vis auga. Prognozuojama, kad iki 2019 metų pasaulyje gamybos pramonė ketina įsigyti 1,4 mln. industrinių robotų. Logistikoje turėtų atsirasti apie 175 tūkst., o namų ūkiuose – net 4,2 mln. robotų, padedančių didinti verslo efektyvumą bei palengvinančių namų buitį.  Europos Sąjunga yra viena iš lyderių pramoninėje robotizacijoje, net 65% šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra Europos Sąjungoje.

Virtuali realybė – kitas naujas reiškinys – vartotojų pasaulyje pasirodė neseniai. Nors pati virtuali realybė pradėta naudoti 1970-aisiais skrydžio simuliatoriuose, dabartinio tipo virtualios realybės įrenginiai vartotojams atsirado tik prieš keletą metų. Lietuvos bei pasaulio rinkose jos pritaikymas yra dar gana ankstyvoje stadijoje, tačiau vis daugiau gamybos procesų yra perkeliami į virtualią realybę. Pramonės įmonės Lietuvoje tampa vis labiau panašios į laboratorijas, kur įprastą techniką keičia skaitmeniniai sprendimai, virtualios realybės teikiamos galimybės, inovatyvūs procesų, produktų kūrimo ir modeliavimo būdai. Daugeliui įmonių Lietuvoje „ketvirtoji pramonės revoliucija“ jau tapo kasdienių inovacijų platforma.

AB „Vakarų Laivų gamykla“ įmonių grupės laivų statytojai virtualią erdvę naudoja projektavimo darbams. Visi projektai gali būti vizualizuoti, ir tik patikrinus patį produktą ir jo gamybos technologijos efektyvumą virtualioje erdvėje, galima pradėti gamybą. Siekiamybė – visas klaidas šalinti iki gamybos, taip užtikrinama efektyvi gamyba, gaunamas geriausias rezultatas. Naudodami virtualią realybę, 3D erdvėje realiu laiku įmonės darbuotojai gali nagrinėti laivo projektą, jo sandarą, projektines charakteristikas iš vidaus, stebėti inžinerinius trūkumus, numatyti klaidas ir priimti atitinkamus sprendimus korekcijoms. Tai pirmas žingsnis į virtualią projekto gamybos simuliaciją. Šiame etape jau galima atvaizduoti gamybos procesą: nuo lakšto išpjovimo iki laivo nuleidimo ant vandens, iš šono stebėti net ir mažiausias projekto gamybos detales, nuo medžiagų faktinio buvimo sandėlyje iki variklio ar antstato sumontavimo. Net ir menkiausias nukrypimas nuo normos, simuliacijos metu parodo kritinius projektavimo, planavimo bei gamybos procesų netikslumus, kurie turi įtakos projekto įgyvendinimui.

Kokia ateitis laukia laivų statytojų, išmaniai naudojant technologines naujoves? „Vakarų Laivų gamyklos“ vadovai jau kelia ambiciją statyti elektroninius laivus, valdomus nuo kranto. Tokių laivų naudojimas sumažina gabenamų krovinių savikainą ir galbūt netolimoje ateityje iš esmės pakeis logistikos sampratą. Kai kur tokie laivai jau yra bandymo stadijoje. Dideli pokyčiai nusimato ir laivų projektavimo srityje: tai ir naudojamų technologijų, ir programų atnaujinimai, daug skaitmenizavimo, išplėstinės realybės (eng. ougmented reality) naudojimo ir kitų pokyčių.

Daugiau apie „ketvirtąją pramonės revoliuciją“ verslo, mokslo, politikos, visuomenės lyderiai diskutuos jau spalio 12 d. „Metų ekonomikos forume 2017“.

Pranešimas žiniasklaidoje: DELFI.

Pagalba partnerių paieškai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtino įmonių dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programose skatinimo tvarkos aprašą, kuris padės įmonėms rengti tarptautinius projektus bei susirasti partnerius jiems įgyvendinti.

Pagal aprašą remiamas dalyvavimas tarptautiniuose informaciniuose ir partnerių paieškos renginiuose, projektų rengimo seminaruose, konsorciumų susitikimuose. Be to, įmonės galės organizuoti ir tarptautinių konsorciumų susitikimus Lietuvoje, skirtus parengti projektų paraiškas.