LINPRA – diskusijų festivalyje „Būtent!“

Jau rugsėjo 8–9 dienomis, Birštone pirmąkart Lietuvoje organizuojamame diskusijų festivalyje „Būtent!“ dalyvaus apie 200 pranešėjų ir diskusijų dalyvių. Festivalio organizatoriai žada dvi intensyvias dienas skirtingiausių interesų lankytojams – atvirame ir nemokamame renginyje bus diskutuojama apie nacionalinio aukštojo mokslo identitetą, robotizacijos ir dirbtinio intelekto kuriamus iššūkius, politiką keičiančias technologijas, bus ieškoma skandinaviškos laimės formulės ir galimybių ją pritaikyti Lietuvoje, kalbama apie socialines inovacijas ir socialinį verslą. Iš viso per dvi festivalio dienas vyks apie 70 renginių.

LINPRA yra vienas iš daugiau nei 20 festivalio turinio partnerių, ir jame inicijuojame vieną iš globalių šiandienos temų, aktualių ne tik inžinerinei pramonei – Industry 4.0. Ketvirtoji pramonės revoliucija palies ne tik gamybos procesus, bet ir kitas visuomenės gyvenimo sritis. Lietuvai svarbu neatsilikti nuo Europos tendencijų, todėl progresui turi susivienyti ir valdžios, ir verslo, ir švietimo atstovai. „Ar ketvirtoji pramonės revoliucija – iššūkis Lietuvai?“ – apie tai diskutuos Raimundas Slavinskas, LINPRA prezidiumo narys, Gintaras Valušis, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius, Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, Giedrius Viliūnas, Švietimo ir mokslo viceministras. Diskusiją moderuos Tadas Langaitis, Seimo Ekonomikos komiteto narys. Kviečiame dalyvauti kartu su LINPRA rugsėjo 9 d. 11 val.

Tarp kitų festivalio dalyvių – „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos karininkas Linas Idzelis, žurnalistai Aurimas Perednis, Olegas Jerofejevas, Vytautas Bruveris, istorikai Liudas Mažylis, Alfredas Bumblauskas, ekonomistai Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė ir daugybė kitų. Renginyje taip pat dalyvaus kviestiniai svečiai iš svetur.

Diskusijų festivalis – tai visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas. Renginį inicijuoja viešoji įstaiga „Visos idėjos“, organizuoja neseniai veiklą atnaujinęs Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, bankas „Swedbank“, festivalio partneriai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Temas festivaliui ruošia daugiau nei 20 skirtingų organizacijų. Į diskusijų festivalio organizavimą taip pat įsitraukė strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“ bei renginių organizatoriai „Propeller“.

Diskusijų dienų iniciatoriai įkvėpimo semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio ir kasmet apie 30 tūkst. žmonių pritraukiančio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, taip pat sėkmingų pavyzdžių Danijoje, Suomijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje. Tikimasi, kad diskusijų festivalyje „Būtent!“ šiemet apsilankys iki 3 tūkst. lankytojų ir jis taps kasmetine tradicija, padedančia puoselėti diskusijų kultūrą ir gerinti priimamų sprendimų kokybę Lietuvoje.

Festivalio programa skelbiama festivalio svetainėje ir Facebook puslapyje.

Pajamas augina kelionės pas klientus

Solidžios investicijos į naują įrangą ir laboratoriją PET ruošinių UAB „Putokšnis“ leidžia tikėtis šiemet 25% didesnių pardavimo pajamų. Dviženklis pirmojo pusmečio augimas įrodė, kad tai įmanoma.

Pirmąjį pusmetį įmonės apyvarta išaugo 22%, iki 22 mln. Eur, o birželį buvo pasiektas rekordinis pardavimo rezultatas įmonės istorijoje. Siekiant tokių rezultatų, nuo 2015 m. su europine parama į naujos kartos gamybos įrangą investuota beveik 10 mln. Eur. Jau suplanuoti ir kitų metų pirkiniai.

„Nauja ruošinių liejimo mašina pajėgia per metus pagaminti apie 300-350 mln. ruošinių, kai visas įmonės gamybos pajėgumas siekia 1,2 mlrd. Per šiuos metus tikimės padidinti ruošinių skaičių iki 1,5 mlrd. vienetų. Investicija į naujausią įrangą buvo planuota kelerius metus ir paremta klientų poreikiais – maža talpa ir lengvas buteliukas“, – aiškina Dovydas Stulpinas, UAB „Putokšnis“ valdybos narys ir pardavimo vadovas.

Anot jo, vartotojų įpročiai keičiasi: pietinėje Europos dalyje seniai įprasta gatvėse matyti žmones su nedideliais vandens buteliukais rankose, tokį įprotį pamažu perima ir Vidurio bei Rytų Europos gyventojai. Trumpo vartojimo, kai išgeri vandenį ir buteliuką priduodi įsigydamas naują, augimas yra juntamas.

Beje, pasak p. Stulpino, daugelis laukia, kada depozito sistemą estų ir lietuvių pavyzdžiu įsives Lenkija. Tai duotų postūmį rinkai ir atvertų platesnes galimybes geriau panaudoti antrinę žaliavą.

Lenkijoje „Putokšnis“ realizuoja maždaug 15% gaminių ir mano, kad galimybės dar toli gražu neišnaudotos. „Putokšnio“ ruošiniai daugiausia tiekiami vandens ir gaiviųjų gėrimų gamintojams, o pagrindinė eksporto rinka, į kurią iškeliauja apie 45% visos produkcijos, – Vokietija.


Apie tendencijas iš klientų

Orientuodamasi į klientų poreikį rugsėjį PET ruošinių gamintoja atidaro ir nuosavą laboratoriją. Ponas Stulpinas patikina, kad į ją jau gabenama pati pažangiausia įranga, kuri padės užtikrinti žaliavos ir gaminių kokybę, atlikti įvairiausius bandymus. To reikalauja didieji produkcijos pirkėjai – tarptautinės korporacijos.

Kad galėtų kuo geriau pažinti pirkėjus, sužinoti, ko jiems trūksta, ko jie pageidautų ir kur link krypsta vartojimas, „Putokšnio“ pardavimo vadybininkai nuolat keliauja. Sprendimas kuo dažniau lankytis pas klientus, anot p. Stulpino, duoda vaisių – tai rodo ir pajamų augimas.
Bendravimas išryškina naujausias tendencijas ir leidžia planuoti ateitį. Juolab kad rinkoje vyksta ryški koncentracija. Pavyzdžiui, viena didžiausių PET ruošinių gamintojų pasaulyje Austrijos „Alpra“ birželį nusipirko italų „Propack Srl“ ir JAV įmonę „Gehl Food“, vasarį įsigijo rumunų „Star East Pet“ ir šiuo metu veikia 43 šalyse, turi 160 gamyklų ir tiekia plastiko pakuotes gėrimų, maisto, kosmetikos ir buitinės chemijos pramonei. Panašių koncentracijos pavyzdžių yra daugiau.

Tačiau, pasak p. Stulpino, pirkėjai nenori tapti priklausomi nuo vieno tiekėjo ir neretai turi jų po 2-3 ar daugiau. Tai leidžia išlikti ir smulkesniems žaidėjams.

„Klientai vertina galimybę pasiūlyti jiems įvairų asortimentą, ir dabar mes tai galime. Nors vyraujanti tendencija yra mažesnis plastiko kiekis pakuotėje, vieni klientai staigiai stengiasi pereiti prie tokios pakuotės, kiti – nuosekliai. Klientai nori, kad tiekėjas jiems galėtų pasiūlyti visą portfelį gaminių – nuo lengviausių iki sunkiausių, kad turėtų galimybę rinktis“, – teigia pardavimo vadovas.
• Didesnio pelno priežastis – aktyvus dėmesys aplinkai
• „Terekas“ su prigijusiu verslo modeliu žengia į Daniją
• „Putokšnis“: valdymo pertvarkos pasiteisina

Neatsisako ir butelių

Šie metai įmonei išskirtiniai ir tuo, kad iš dviejų vietų Šiaulių mieste persikelta į vieną gamyklą. Sezono pikui buvo pasigaminta daugiau ruošinių atsargų, kurios jau baigiamos realizuoti. Nors Baltijos šalyse pusė vasaros buvo vėsi, kai kuriuos Vokietijos regionus alino karštis, o tokiu oru vandens ir gaiviųjų gėrimų nuperkama daugiau.

Apie dešimtadalį „Putokšnio“ apyvartos sudaro buteliai, ir šis verslas, anot p. Stulpino, taip pat svarbus, nors iki šiol jam nebuvo skiriama dėmesio. Pavyzdžiui, neseniai buvo pasirašyta sutartis su vienu Islandijos užsakovu – į plastiko buteliukus bus pilstoma degtinė. Greta senų užsakovų atsiranda ir naujų klientų iš Skandinavijos.

„Turime pajėgumų, turime naują pūtimo mašiną ir šiam verslui taip pat numatome augimą. Tai – pranašumas, kai pagaminęs bandomąjį ruošinį gali čia pat jį išpūsti ir parodyti klientui. Žinoma, tai dažniausiai būna nišiniai, išskirtiniai projektai“, – pabrėžia pardavimo vadovas.
Bendrovės konkurencingumą didins ir atsinaujinančios energijos panaudojimas – ant bendrovės stogo įrengiama saulės jėgainė sumažins elektros energijos savikainą. Skaičiuojama, kad saulės jėgainė leistų sutaupyti iki dešimtadalio įmonės sunaudojamos energijos – per metus įmonė sunaudoja 23,2 mln. kWh elektros.

Plačiau „Verslo žiniose“.

Lietuva – Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvų žemėlapyje

Lietuva – Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvų žemėlapyje!

Su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusias visų šalių iniciatyvas fiksuoja Europos inžinerinės pramonės asociacija Orgalime, progresą stebi ir informaciją nuolat atnaujina ir Europos komisija.

Būti šiame žemėlapyje Lietuvai ypač svarbu: siekiame išlikti konkurencinga šalimi, būti matomi tarp tų, kurie panaudoja savo potencialą ir savo darbu sutelktai kuria Europą. Tam Lietuvoje veikia nacionalinė platforma „Pramonė 4.0″, vis aktyviau vystome Pažangios gamybos technologijų centro (Digital Innovation Hub) veiklas. Jų misija – telkti Lietuvos intelektinį potencialą ir ekosistemos dalyvius bei skatinti tradicinės pramonės virsmą į aukštomis skaitmeninėmis technologijomis pagrįstą pramonę, gebančią kurti aukštos pridėtinės vertės produktus.

Kartu su Ūkio ministerija, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Infobalt ir kitais partneriais pasiekėme, kad būtume pastebimi ir Europoje, ir užtikrintai kviestume šia kryptimi žengti Lietuvos įmones.