Pagalba partnerių paieškai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtino įmonių dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programose skatinimo tvarkos aprašą, kuris padės įmonėms rengti tarptautinius projektus bei susirasti partnerius jiems įgyvendinti.

Pagal aprašą remiamas dalyvavimas tarptautiniuose informaciniuose ir partnerių paieškos renginiuose, projektų rengimo seminaruose, konsorciumų susitikimuose. Be to, įmonės galės organizuoti ir tarptautinių konsorciumų susitikimus Lietuvoje, skirtus parengti projektų paraiškas.

Lietuvos delegacija dalyvavo 50-ojoje Suomijos parodoje ALIHANKINTA 2017

Šias metais įvyko 50-oji didžiausia Suomijoje pramonės subrangos prekybos paroda – ALIHANKINTA 2017.  Paroda vyko rugsėjo 26-28 dienomis, Tamperėje,  Parodų ir Sporto Centre. Pirmoji paroda buvo surengta 1967 metais.

 Šiais metais penkiose parodos salėse dalyvavo daugiau nei 1 000 dalyvių iš daugiau nei 20 skirtingų šalių, renginio ekspozicijas per 3 dienas aplankė virš 17 500 lankytojų.

Tarp dalyvių jau penktą kartą dalyvavo ir inžinerinės pramonės atstovai iš Lietuvos bendrame Lietuvos stende – asociacijos LINPRA ir LPK atstovai kartu su 6 inžinerinės pramonės gamybos įmonėmis. Bendrame Lietuvos stende savo produktus bei teikiamas paslaugas pristatė šios įmonės: UAB „3D prototipai“, UAB „Electronic House“, UAB „Eurokubas“, UAB „Galvanta“, UAB „Progresyvūs štampavimo sprendimai“ ir UAB „Plieno fortas“.  Bendrame Lietuvos stende apsilankė Lietuvos Respublikos Ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas (nuotr. 4-as iš dešinės), komercijos atašė Suomijoje Aleksandras Laurinavičius (nuotr. 6-as iš dešinės) ir asociacijos LINPRA prezidiumo narys, eksporto skatinimo komiteto pirmininkas Tomas Jaskelevičius.

Pastaraisiais metais tarptautinis susidomėjimas subrangos prekybos muge išaugo. Parodos metu rugsėjo 27 d. Prekybos mugę aplankė Kento kunigaikštis Mykolas (JK) kartu su savo verslo delegacija, taip pat „Rail Baltica“ projekto COO Kaspar Rokens, kuris bendrai Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių surengtame seminare „Rail Baltica and the Business Opportunities in the Baltic States“  pristatė reikšmingiausią infrastruktūros projektą „Rail Baltica“ ir išsamiai papasakojo apie greitųjų geležinkelių verslo galimybes Baltijos šalims. „Rail Baltica“ projekte numatytos 5 mlrd. eurų investicijos, Baltijos šalyse jis bus baigtas iki 2025 m., projekto dėka  geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Seminaro metu pranešėjai pristatė Suomijos technologijų pramonę, Latvijos, Estijos ir Lietuvos inžinerinių pramonių vystymosi tendencijas bei verslo galimybes Baltijos šalyse. Lietuvos inžinerinę pramonę pristatė asociacijos LINPRA prezidiumo narys, Eksporto skatinimo komiteto pirmininkas Tomas Jaskelevičius.

Išsamesnę informaciją ir seminaro „Rail Baltica and the Business Opportunities in the Baltic States“  pranešėjų prezentacijas galima rasti ČIA.

Skelbiamas „Industry 4.0“ III mokymų kursas

Sausio mėnesį startuos trečias, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramen vedamas ir „Intechcentro“ organizuojamas „Industry 4.0“ mokymų kursas įmonėms, siekiančioms susipažinti su skaitmeninimo procesais ir sėkmingai įgyvendinti skaitmenines transformacijas įvairiuose verslo segmentuose.

Trečiasis kursas pratęs ką tik pasibaigusią „Industry 4.0“ antrojo lygio mokymų programą, Vilniuje įvykusią rugsėjo 25-26 dienomis. Šie mokymai buvo skirti visų padalinių įvairių pakopų darbuotojams, siekiantiems suvokti pramonės skaitmeninimo keliamus iššūkius ir jų sprendimo būdus. Mokymai siekia supažindinti įmones su skaitmeninėmis galimybėmis, padėti joms pasirengti Industry 4.0 auditams, rekomenduoti ir padėti atsirinkti investicijas, įrankius ir sprendimus gamybos ir kitų įmonės padalinių veiklos procesų efektyvumo didinimui.

Mokymuose dalyvavo inovatyvių, pažangių Lietuvos gamybos įmonių atstovai iš „Philip Morris Lietuva“, „Orion Global Pet“, „Vakarų laivų gamykla“, „SKF Lithuania“, „Novameta“, „Kitron“, „Aedilis“, „Vilnika“ ir kt.

Mokymus vedė Vokietijos inovacijų centro „Industry 4.0“ (Germany Innovation Centre for Industry 4.0) įkūrėjas Philipp V. Ramin. Nagrinėtos temos – Kokybės vadyba 4.0; Priežiūra 4.0; Popardaviminės paslaugos 4.0; Verslo analitika ir duomenų gavyba 4.0; Ekosistemos 4.0; Horizontalioji ir vertikalioji integracija II; Robotika 4.0; Autonominės sistemos; Įdarbinimas ir darbo vieta 4.0.

Mokymų programą ir organizavimą dalyviai įvertino aukštais balais: Lektorius 9,8; Mokymų turinys 9,1; Mokymų vieta 9,4; Mokymų organizavimo kokybė 9,5.

Dalyvių pageidavimu, 2018 m. sausio mėn. bus organizuojamas ir trečiasis mokymų kursas, kurio metu bus nagrinėjamos kitos „Industry 4.0“ temos, tokios kaip Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas; Pagalbinės sistemos, papildyta realybė ir virtuali realybė; Debesija ir orientacija į paslaugas; Programinės įrangos sistemų aplinka; Permainų vadyba pramonei 4.0; IT saugumas; Tolydžioji ir skaitmeninė inžinerija; Adityvioji gamyba ir 3D spauda; Skaitmeninių procesų diegimo vadyba.

Pastebima, kad dalis mokymuose dalyvaujančių įmonių ne tik investuoja į naudingas mokymų žinias, bet ir artimiausioje ateityje planuoja atlikti „Industry 4.0“ auditus, kad įsivertintų įmonės skaitmeninės transformacijos galimybes ir esamą padėtį įvairiais pjūviais.

Visus, besidominčius Industry 4.0 iššūkiais pramonei, „Intechcentras“ kviečia prisijungti prie Industry 4.0 mokymų.

Plačiau.

Atliekų sistemos griūtis atidedama

Aplinkos ministerija ketina spalį imtis žygių mažinti pakuočių, kurias įmonės naudoja savoms reikmėms, tvarkymo užduočių 2017–2018 m. Nes pakuočių tvarkymo sistemoje susidarė pavojinga padėtis – jei užduotys per artimiausius mėnesius nebus peržiūrėtos, gamintojams ir importuotojams pasibaigus šiems metams teks mokėti milijonus taršos mokesčio.

Į sunkią padėtį pakuočių tvarkymo organizacijas bei jų narius – gamintojus ir importuotojus – įstūmė netinkamai nustatytos atliekų tvarkymo užduotys 2017-iesiems. Lietuvoje kasmet į rinką išleidžiama per 350.000 pakuočių.

Pagal ES direktyvas, 60% į rinką išleistų pakuočių turi būti perdirbama arba paruošiama antriniam naudojimui – tuo turi pasirūpinti supakuotų prekių gamintojai ir importuotojai.

Bėdos prasidėjo, kai 2017 m. pradžioje šalia jau minėtos 60% užduoties įsigaliojo ir užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių – tai yra tokių, kurios susidaro pačiam gamintojui, bet nepasiekia parduotuvių lentynų ir vartotojų. Pavyzdžiui, įmonė importavo bananus dėžėmis iš užsienio, bananus pardavė, o dėžės liko įmonėje – tos dėžės yra savoms reikmėms naudojama pakuotė.

Įvedus užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms sunaudojamos pakuotės, bendroji užduotis – perdirbti 60% visų pakuočių – nebuvo proporcingai sumažinta. Taigi faktinė užduotis gamintojams ir importuotojams šiemet pakilo nuo 60 iki maždaug 80%.

Vos per vienus metus net 20% padidinti pakuočių atliekų surinkimą yra neįmanoma – jokia šalis tokių rezultatų per trumpą laiką pasiekti nepajėgi. Tad tapo aišku, kad jei užduotys nebus sumažintos, gamintojams už 2017 m. teks susimokėti didžiules sumas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, o pakuočių atliekų tvarkymo sistema ne juokais subraškės.

Politiko kaltinimai

Šią savaitę viešą pranešimą apie sudėtingą padėtį pakuočių fronte išplatino Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.

Pasak jo, rinkoje veikiančios kolektyviai pakuotes tvarkančios organizacijos rizikuoja bankrotu, nes neįvykdys Aplinkos ministerijos suformuluotų pakuočių sutvarkymo užduočių, o tada tektų mokėti 7–25 kartus didesnius, nei kainuotų atliekų tvarkymas, aplinkos taršos mokesčius.

„Gamintojai ir importuotojai gaus kone 15–20 mln. Eur netikėtą aplinkos taršos mokesčio sąskaitą“, – pranešime teigė p. Gentvilas.

Liberalas kaltino ministeriją, kad ši žlugdo pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, ir piktinosi, kad ši iki šiol nesiima pakuočių tvarkymo užduočių peržiūros.

Ministerija nustebusi

Dalius Krinickas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius, VŽ sako esąs nustebęs dėl p. Gentvilo kaltinimų.

„Tokius pareiškimus galbūt reikėtų suprasti kaip spaudimą, nes jie iškrinta iš konteksto – problema yra, bet ji jau sprendžiama, deramės su gamintojais ir importuotojais dėl užduočių pakeitimo. Be to, Seimo narys puikiai žino, kad užduotis mes nustatėme ne vienašališkai, o pritariant pakuočių tvarkymo organizacijoms, tik vėliau paaiškėjo, kad jas įgyvendinti sudėtinga“, – VŽ teigė p. Krinickas.

Ministerija ketina teikti Vyriausybei nutarimą, kuriuo bus sumažintos užduotys 2017 m. ir 2018 m.

Pasak p. Krinicko, svarstoma sumažinti savoms reik­mėms naudojamų pakuočių užduotį nuo dabartinių 100% iki 80–90%, nes iš perdirbėjų buvo gauta informacija, kad natūraliai perdirbimo procese susidaro nuostolis – netenkama iki 20% pakuotės. Pavyzdžiui, dalis popierinių pakuočių perdirbant susigadina dėl drėgmės ir pan., tad jų perdirbti perdirbėjas negali.

Diskusijos – spalį

„Taip pat svarstome galimybę diferencijuoti užduotį – kad atskira užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių galiotų tik tiems gamintojams, kurie patys individualiai organizuoja savo pakuočių tvarkymą, o tiems gamintojams, kurie patikėję pakuotes tvarkyti organizacijoms, tokios atskiros užduoties „savoms reikmėms“ nebeliktų – jiems galiotų tik bendra 60% užduotis“, – pasakoja jis.

Pasak p. Krinicko, diferenciacija reikalinga, nes per organizacijas atliekas tvarkantys gamintojai, kad įveiktų užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms naudojamos pakuotės, deklaruoja didžiąją dalį pakuočių kaip naudojamas savoms reikmėms ir dar papildomai užsako pakuočių per organizacijas, o tai gali sukelti pakuočių atliekų trūkumą rinkoje ir tampa neįmanoma sutvarkyti reikiamą pakuočių kiekį ir įvykdyti užduotis.

„Tačiau šiuo klausimu dar norime išgirsti ir sektoriaus dalyvių – ne tik gamintojų, importuotojų, bet ir perdirbėjų pozicijas. Turime dar kartą susėsti ir aptarti prieš teikiant Vyriausybei nutarimą dėl užduočių pakeitimo“, – sakė p. Krinickas.

Apsispręsti, kokios turi būti užduotys, ministerija ketina spalį.

Laikas spaudžia

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos tikisi, kad užduotys bus kuo greičiau peržiūrėtos.

Kęstutis Pocius, pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad problema yra didelė, įmonėms kilo grėsmė, kad teks mokėti dideles sumas už nesutvarkytas pakuotes.

„Tačiau, mano žiniomis, Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimą, pagelbėsiantį visai pakuotės atliekų sistemai, – ji planuoja pakeisti užduotis, tai leistų sistemai išgyventi“, – sako jis.

„Žaliojo taško“ nuomone, racionalu būtų savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį sumažinti iki 80%, o tvarkantiems atliekas per organizacijas tokios atskiros užduoties visai netaikyti – tik bendrą 60%.

„Pakuotės, kurios susidaro įmonėse, ir taip puikiai tvarkomos, nes tai vertingos antrinės žaliavos ir įmonės jas pardavusios gauna pajamų. Todėl kokia užduotis – 50 ar 100% – bus nustatyta dėl šių pakuočių, nesvarbu, nes jomis vis tiek pasirūpinama – tai pinigai. Didžiausia problema ir rūpestis – pakuotės, kurias žmonės išmeta į komunalinius konteinerius, joms tvarkyti ir reikia didžiausių pastangų“, – aiškina jis.

Ponas Pocius tikisi, kad 2017 m. ir 2018 m. užduotys bus pakoreguotos ilgai nedelsiant, nes jau dabar rinkoje yra kilęs didelis chaosas.

„O per kitus metus būtų galima išnagrinėti duomenis apie savoms reikmėms sunaudotas pakuotes – reikalavimas jas apskaityti atskirai įsigaliojo nuo šių metų – ir tada būtų galima apskaičiuoti, kokia užduotis yra racionali“, – kalba jis.

Straipsnis VERSLO ŽINIOSE.

Startavo inžinerinės pramonės profesijoms dedikuotas konkursas ARTech 2k17

Lietuvoje antrus metus rengiamas modernaus profesinio mokymo konkursas „ARTech“, skirtas su inžinerijos pasauliu supažindinti savo profesinį kelią besirenkančius jaunuolius ir paskatinti juos pasirinkti šalies inžinerinei pramonei reikalingiausias specialybes. Šalies moksleiviai šiemet kviečiami registruotis į konkursą „ARTech 2K17“ ir prabilti apie inžineriją vaizdų kalba – vaizdo klipais, fotografijomis ar meninėmis iliustracijomis. Konkursą organizuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“.

Konkurso metu bus siekiama atkreipti moksleivių dėmesį į inžinerinę pramonę ir jos įmonių sukuriamus rezultatus, skatinti suvokimą, kad su inžinerija susiduriama kasdien: viskas, nuo dantų šepetėlio iki išmaniųjų telefonų, nuo kompiuterių iki aukščiausių pastatų, greičiausių mašinų ir įspūdingiausių robotų, yra inžinerijos rezultatai. Užsiregistravę jaunuoliai turės apsilankyti vienoje iš Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, susipažinti su ja ir ten dirbančių žmonių profesijomis bei sukurti apie tai vaizdo klipą, fotografiją ar meninę iliustraciją (koliažą, nuotraukų manipuliaciją, kompoziciją).

„Šiuo metu su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria net 70 procentų šalies pramonės įmonių. Suprasdami situaciją vis didesnį dėmesį profesiniam mokymui skiria ir valdžios atstovai – pertvarkoma profesinio mokymo sistema, bus tobulinama profesinių mokyklų valdymo ir finansavimo tvarka. Susiedami savo ateitį su didžiulį gerai apmokamų darbo vietų potencialą turinčia inžinerine pramone, jaunuoliai dirbtų įdomų ir perspektyvų darbą. Toks konkursas – puikus būdas inicijuoti jaunuolių, profesinio mokymo įstaigų ir pramonės įmonių tarpusavio dialogą, paskatinti moksleivius susipažinti su inžinerine pramone ir paskatinti juos pažiūrėti į šią sritį kūrybiškai, paprastai, įtaigiai ir visiems suprantama vaizdų kalba“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.

Modernaus profesinio mokymo konkurse gali dalyvauti 9–12 klasių moksleiviai ir jaunuoliai iki 25 metų ar jų komandos iki trijų žmonių. Dalyviai į konkursą kviečiami registruotis iki spalio 9 d. užpildant registracijos formą, esančią „ARTech“ puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Konkurse dalyvaujančius darbus vertins specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarys inžinerinės pramonės, verslo, mokslo, žiniasklaidos atstovai.  Komisijos geriausiai įvertintų darbų autoriai, taip pat daugiausiai balsų konkurso „Facebook“ puslapyje surinkę dalyviai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, vyksiančioje lapkričio 20–24 d. Profesinių gebėjimų savaitės metu, Vilniuje. Šių metų konkurso prizinio fondo vertė net 3000 eurų, o jį išsidalins trijose – videomeno, fotografijos ir meninės iliustracijos – kategorijose geriausiai pasirodžiusios komandos.

Pernai vykusiame pirmajame „ARTech“ konkurse dalyvavo daugiau kaip 60 moksleivių komandų iš Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos, Šilalės, Ukmergės, Kelmės, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Komandų dalyviai lankėsi inžinerinėse įmonėse ir pasisėmę idėjų kūrė vaizdo klipus ar nuotraukų serijas apie tai, su kuo asocijuojasi inžinerinė pramonė.

Plačiau apie konkursą: ČIA.

Šis pranešimas dalinai finansuojamas ES projekto „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ lėšomis.

Ateities sąvartynai – be plastiko

Europai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5 proc.) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant bendrąjį vidaus produktą. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 milijardus eurų, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. eurų. Būtent todėl EuPC (ES plastiko pramonės asociacijai) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius. Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.

Pirma, šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigiję pažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.

Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.

Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė. Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant  kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus. Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90 proc. antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.

Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose. Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPC bei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, o įmonėms savo darbu pavyko prasimušti į didžiąsias Europos rinkas.

Rugsėjo 19 d. ECP4 platformos ir LINPRA organizuotame projektų planavimo renginyje buvo ieškoma tarptautinių partnerysčių ir bendradarbiavimo galimybių tarp Lietuvos plastikų klasterio ir užsienio įmonių. Tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams tokios iniciatyvos atveria platesnes galimybes jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus.

Pernai priimtas EuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“ jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.

Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsnių pereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos  surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojama gaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.

Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms. Tokios įmonės kaip „Terekas“ ar „Premeta“ turi puikiai išvystytus gebėjimus gaminti formas, tačiau jų pajėgumų neužtenka. Tad tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka ir užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. eurų kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai. Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.

Apie organizacijas:

EuPC (European Plastic Converters) – Europos Sąjungos plastiko pramonės asociacija, kurios būstinė Briuselyje, atstovaujanti Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA yra EuPC narė nuo 2016 metų.

2015 m. susiformavusį Lietuvos plastikų klasterį šiuo metu sudaro 14 įmonių. Klasteris vienija Lietuvos kompanijas, dirbančias plastikų pramonės srityje ir bendromis veiklomis didina Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei skleidžia informaciją apie potencialą. Klasterio siekis – tapti patikima ir pripažinta plastikų pramonės įmonių sąjunga, kuri gamina inovatyvius, konkurencingus technologinius produktus, sukuriančius didelę pridėtinę vertę. Klasterio koordinatorius – LINPRA – dalyvauja plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformoje ECP4.

Rimantas Damanskis
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas
LINPRA atstovas EuPC

Pranešimas žiniasklaidoje.

Įvyko tarptautinė projektų planavimo sesija „ECP4 Info Day & B2B Meetings“

Rugsėjo 19 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre FTMC įvyko Lietuvos plastikų klasterio ir Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos (ECP4) partnerių paieškos ir idėjų mainai naujiems R&D ir inovacijų projektams. Tai didelė galimybė Lietuvos įmonėms integruotis į tarptautinius projektus, stiprinti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, pristatyti Lietuvos plastikų sektorių, įvertinti sektoriaus galimybes ir poreikius iš tyrimų ir mokslinės perspektyvos.

Lietuvos verslas kalba apie tai, kad mes mokame gaminti, turime pažangiausias technologijas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje. Lietuvos mokslas taip pat ieško platesnės erdvės šios srities moksliniams tyrimams. Įvykęs renginys – tai viena iš unikalių progų tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams atrasti ir jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus. Neabejojame, kad įvykęs susitikimas duos rezultatų jame dalyvavusioms organizacijoms.

Visa nuotraukų fotogalerija: LINPRA Facebook.
(Fotografas Vidmantas Vaitulevičius).  

 

 

 

ECP4 InfoDiena ir B2B susitikimai 2017

Rugsėjo 19 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre FTMC įvyks ECP4 platformos tarptautinė projektų planavimo sesija – Partnerių paieška ir idėjų mainai naujuose R&D ir inovacijų projektuose. Tokia „Ifo diena“ ir B2B susitikimas reikšminga Lietuvos plastikų klasteriui ir bendrai plastikų rinkai.

ES plastikų novatoriai, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platforma ECP4 (The European Composites, Plastics and Polymer Processing Platform), kuriai priklausome ir mes, Lietuvos plastikų klasteris, sukvietė platformos narius ir besidominčias įmones į tęstinę platformos sesiją. Renginyje dalyvaus Lietuvos ir kitų šalių ECP4 nariai, kitos su plastikų sektoriumi susijusios organizacijos. Tęstinė projektų planavimo sesija padės sustiprinti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, leis pristatyti Lietuvos plastikų sektorių, įvertinti sektoriaus galimybes ir poreikius iš tyrimų ir mokslinės perspektyvos. Taip pat tai bus puiki terpė įmonėms reprezentuoti save, surasti būdų įsilieti į tarptautinius projektus.

ECP4 platforma yra inicijuota plastikų ir kompozitų perdirbėjų pramonės įmonių. Ji vienija aukščiausio lygio Europos mokslinių tyrimų įstaigas, ES regionų plastikų klasterius ir ES lygmens plastikų pramonės asocijuotas organizacijas. Nuo 2015 m. gruodžio Lietuvos plastikų klasteris yra ECP4 narys.

Išleistas lietuviškas Klauso Schwabo „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ leidimas

Žmonija iki šiol nepatyrė nieko panašaus į ketvirtąją pramonės revoliuciją. Naujosios technologijos, sujungdamos fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius, teikia didelių vilčių ir kartu gali sukelti pavojų. Šios revoliucijos tempas ir plati jos įvairovė skatina naujai pažvelgti į valstybių plėtrą, organizacijų kuriamą vertę ir netgi permąstyti, ką reiškia būti žmogumi.

Klauso Schwabo knyga „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ – vienas iš naujausių tarptautiniu mastu paplitusių pramonės ir technologijų srities bestselerių. Lietuvišką šios knygos leidimą pristato LINPRA kartu su leidybos partneriais Lietuvos pramonininkų konfederacija LPK, LR Užsienio reikalų ministerija ir „Vadovų klubu“. 

Knygos autorius, pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir valdybos pirmininkas, profesorius Klausas Schwabas, yra įsitikinęs, kad mes esame pradžioje revoliucijos, kuri iš esmės keičia, kaip mes gyvename, dirbame ir bendraujame vieni su kitais. Šią revoliuciją jis tyrinėja savo knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.

Oficialus lietuviško knygos leidimo pristatymas įvyks spalio 12 d. Vilniuje, LPK organizuojamo „Metų Ekonomikos Forumo 2017“ metu, dalyvaujant pačiam autoriui. Iškart po to knygą bus galima įsigyti visuose „Vagos“ knygynuose.

Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija „Pramonė 4.0“ pradėjo darbą

Rugpjūčio 29 d. įvyko pirmasis ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus pirmininkaujamos Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ posėdis, kuriame aptartos ketvirtosios pramonės revoliucijos vystymo galimybės Lietuvoje.

Posėdyje komisijos narys Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas kartu su Lietuvos inovacijų centro ekspertu Aleksandru Izgorodinu pristatė šių institucijų parengtą bendrą pranešimą „Pramonės skaitmenizavimas. Iššūkiai ir galimybės“. Pristatymo metu buvo aptarta dabartinė ekonomikos situacija Lietuvoje ir galimos eksporto rizikos. Komisijos narys Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris pristatė šios asociacijos kartu su „Infobalt“ parengtą prezentaciją „Pramonė 4.0“ – sprendimų tiekėjų požiūris“.

Posėdyje pažymėta, kad labai svarbu jau dabar rengtis permainoms ir teikti motyvuotus pasiūlymus, kaip skaitmeninti pramonę nacionaliniu lygmeniu, kad Lietuva liktų konkurencinga tarp kitų valstybių.

Sutarta parengti strateginį platformos „Pramonė 4.0“ veiklos planą. Koordinacinei grupei pavesta parengti ir pateikti komisijai strateginio veiklos plano techninę užduotį.

Taip pat informuota, kad Ūkio ministerija rengia Europos Sąjungos investicijų priemonę, kuri bus skirta paspartinti pramonės skaitmeninimą ir automatizavimą, ir taip prisidės prie pramonės įmonių produktyvumo augimo.

Posėdyje patvirtintos prioritetinės platformos „Pramonė 4.0“  veiklos kryptys:  skaitmeninė gamyba, skaitmeninimą skatinančios paslaugos, žmogiškieji ištekliai, standartizavimas ir teisinis reglamentavimas bei kibernetinė sauga. Pagal šias sritis bus sudarytos atskiros teminės darbo grupės, kurios teiks savo pasiūlymus komisijai.

Nacionalinę pramonės konkurencingumo komisiją „Pramonė 4.0“ Vyriausybė patvirtino šių metų birželio mėnesį Šios komisijos darbas – pagrindas tolesniam pramonės skaitmeninimo iniciatyvos įgyvendinimui ir nacionalinės platformos vystymui Lietuvoje, prisidedant prie pramonės konkurencingumo ir produktyvumo didinimo.

Komisija turi užtikrinti Lietuvos dalyvavimą pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose – teikdama pasiūlymus, ji koordinuoja ir kontroliuoja nacionalinės pramonės skaitmeninimo iniciatyvos „Pramonė 4.0“ įgyvendinimą.