G. Kvietkauskas. Pokyčiai profesinio mokymo politikoje – tik pirmosios kregždės

Parengė „Agenda“ redaktorė Rūta Jadzevičiūtė 

#LINPRAekspertai 

Profesinis mokymas ilgą laiką buvo švietimo sistemos paribiuose. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas pastebi, kad profesinis mokymas – turbūt vienintelė švietimo pakopa, kuri per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos. LINPRA viceprezidentas neslepia džiugesio, kad uždelsti pakeitimai profesiniame mokyme pagaliau pradėti, tačiau kol kas, anot jo, tai tik pirmosios kregždės.

Švietimo sistemoje stinga balanso

Pradėdamas pokalbį, G. Kvietkauskas skuba pabrėžti – profesinio mokymo vertė visada buvo aktuali verslui. Visgi iki šiol profesinis mokymas, pasak LINPRA atstovo, neatliepė darbo rinkos poreikių – disbalansas bado akis.

„Kalbant apie inžinerinės pramonės įmones, jose kvalifikuotų darbuotojų ir inžinierių santykis yra penki su vienu – tai yra penkiems kvalifikuotiems darbuotojams vadovauja vienas inžinierius. O visa švietimo sistema jau ilgus metus, užuot ruošusi daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, ugdo gerokai per didelį inžinierių skaičių. Dėl to susidaręs disbalansas iškreipia rinką ir daro labai neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Darbdaviai negali priimti daug inžinierių, nes neturi užtektinai kvalifikuotų darbuotojų. Tad situacija paradoksali: studijas baigę inžinieriai turi tris pasirinkimus. Pirma, kai kuriems, žinoma, pasiseka užimti retą laisvą, specialybę atitinkančią darbo vietą. Tačiau įprastai studijas ką tik baigę inžinieriai neturi darbo patirties ir verslas į juos žiūri skeptiškai, sunkiai įsileidžia. Todėl, antra, neįsidarbinus pagal specialybę, jiems tenka paminti savo savivertę ir eiti dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Arba, trečia, jei savivertė neleidžia to daryti, o sociumas spaudžia, jie pasirenka išvykti dirbti į užsienį. Vadinasi, profesinio mokymo užmarštis netgi paskatina emigraciją“, – mano G. Kvietkauskas.

Įvertinus tai, LINPRA viceprezidentas siūlo ir toliau kelti stojimo kartelę į aukštąsias mokyklas, kad daugiau jaunuolių rinktųsi profesinį ugdymą.

Ruošia ne tuos, kurių reikia

G. Kvietkauskas atkreipia dėmesį, kad profesinės mokyklos ilgą laiką ruošė visai ne tuos specialistus, kurių reikia darbdaviams ir, apskritai, Lietuvos ekonomikai.

„Dabar eina tik antri metai, kai profesinėse mokyklose pradėta daugiau ruošti pramonės specialistų. Iki šiol profesinėse mokyklose kasmet paruoštų pramonės darbuotojų skaičius nesiekdavo dešimtadalio visų Lietuvos pramonėje dirbančių specialistų. Tuo metu, pavyzdžiui, Ukmergėje esanti profesinė mokykla kasmet paruošdavo daugiau negu šimtą verslo turizmo žmonių. O kiek yra viešbučių Ukmergėje? Nesant tokio pobūdžio darbo pasiūlos, paruošėme specialistus bergždžiai. O stiprioms gamybinėms įmonėms, įsikūrusioms Ukmergėje, užtektinai specialistų neparuošėme“, – pastebi LINPRA viceprezidentas.

Jo teigimu, didžiausia problema yra profesinio mokymo programų turinys ir neoptimalus profesinių mokyklų tinklas. Sektoriniais praktinio mokymo centrais tapusios mokyklos yra perspektyvios, jose yra daug geros, šiuolaikiškos įrangos praktiniam mokymuisi. O kai kurios mokyklos visgi neišnaudoja visų galimybių ir neveikia efektyviai – jų plotai dideli, jose diegiama brangi įranga, tačiau moksleivių, kurie ją išnaudotų, nėra pakankamai. Dėl šios priežasties reikalingas visų mokymo įstaigų tinklo optimizavimas.

Nors, pasak G. Kvietkausko, dėl pakoreguoto profesinio mokymo įstatymo kokybės galima diskutuoti, verta pasidžiaugti pokyčių pradžia.

Deda daug vilčių į pameistrystę

G. Kvietkauskas ragina profesines mokyklas aktyviau žengti pameistrystės organizavimo keliu.

„Tik batsiuvys gali išmokyti mokinį siūti batus. Tik suvirintojas gali išmokyti mokinį, kaip tinkamai suvirinti. Vedu link to, kad tik amato meistras gali išmokyti paties amato. Todėl aš labai viliuosi, kad pameistrystė ateityje sudarys bent 80 proc. profesinio mokymo. Tik pabrėšiu – tikra pameistrystė. Dabar dar dažnai pameistrystė klaidingai interpretuojama, tuomet netinkamai ir įgyvendinama.

Tikroji pameistrystė reiškia tokį mokymo būdą, kai mokiniai didžiąją laiko dalį mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra įmonėse. Profesinėms mokykloms turėtų būti palikta tik teorijos mokymo dalis. Tai ypač aktualu, ateinant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Kaip žinia, pastaroji naikins daug darbo vietų, todėl konkurencingesnėmis šalimis taps būtent tos, kurios gebės greitai perkvalifikuoti savo žmogiškąjį kapitalą. Vadinasi, profesinis mokymas turi būti orientuotas ne tik į pirminį mokymą pameistrystės būdu, bet ir į žmonių, jau esančių darbo rinkoje, perkvalifikavimą“, – dėsto LINPRA viceprezidentas.

Mokymosi programos, jo teigimu, turi būti sukuriamos nedelsiant, vos tik atsiranda poreikis. Pavyzdžiui, Lietuvos miestuose kuriasi daug naujų gamybinių įmonių – kaip neseniai nutiko Kaune. Staiga pasiūloma daug darbo vietų, bet kas jas užims? G. Kvietkauskas mini, kad Kauno atveju mokytojo vaidmens imsis pačios įmonės. Visgi pašnekovas nemano, kad tai tinkamas modelis: „Mokymas – tai mokyklų pagrindinė funkcija. Įmonėms nebūdinga pačioms mokyti. Jos tikrai verčiau šią funkciją perleistų mokykloms. Net sumokėtų už tai“.

Chaosas politikoje neužtikrina tęstinumo 

Paklaustas, kokias įžvelgia rizikas, siekiant naujosios profesinio mokymo politikos tikslų, G. Kvietkauskas visų pirma išskiria politinį nestabilumą.

„Didžiausią baimę kelia tęstinumo politikoje nebuvimas. Štai ir dabar, tai puikiai iliustruoja švietimo ministrės pakeitimas. Komanda jau suvokė reformas, pradėjo jas įgyvendinti, iki naujų metų turėjo priimti profesinių mokyklų finansavimo sistemos reformą, pameistrystės įgyvendinimo poįstatyminius aktus, bet dabar tai liko sustabdyta. Pasikeitus Švietimo ir mokslo ministerijos komandai, viskas gali būti pradėta daryti vėl nuo nulio. Naujai atėję žmonės, tikėtina, netęs ankstesnės politikos, ieškos kitų sprendimų, nes prieš tai buvę esą blogi. O galbūt ne viskas buvo blogai, tik tam tikri niuansai. Tokie politiniai pasikeitimai kelia chaosą visoje švietimo sistemoje“, – tvirtina LINPRA viceprezidentas.

Užsakovų iš užsienio vizitai į LINPRA įmones dažnės

Sausio mėnesį Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėse „Karbonas“, „Iremas“, „Rokiškio mašinų gamykla“, „Arginta Engineering“ LINPRA kvietimu lankėsi svečiai iš Suomijos: kompanijos „Eastworks“ bei Suomijos ir Lietuvos Pramonės ir prekybos rūmų atstovai. Pagrindinis vizito tikslas – specialiam projektui rasti partnerius, kurių patirtis ir techniniai pajėgumai leistų gaminti arktiniam šalčiui atsparius metalo gaminius.

Suomių teigimu, jų krašto inžinerinės įmonės, iki šiol daugiausiai dirbusios su Kinijos tiekėjais, dabar vis dažniau žvalgosi Baltijos šalyse. Pastebima tendencija, kad Kinijoje metalo žaliavų ir darbo jėgos kainos yra nestabilios, nuolat kyla. O Baltijos šalys konkuruoja savo privalumais – lankstumu ir logistika. Iš čia gaminiai pasiekia Suomiją per 2-3 dienas, kai dirbant su Kinija, transportavimas gali užtrukti 6 savaites ir ilgiau. Arčiau esančios šalys suomių užsakovams yra patrauklesnės, nes užsakymai įvykdomi sparčiai, ir užsakymų apimtys gali būti mažesnės, pagal poreikį.

Pasak Suomijos užsakovų, aplankytos Lietuvos įmonės yra konkurencingos, jų profilis, kokybė ir pajėgumai puikiai atitinka konkretaus gamybinio projekto poreikius, tad neatmeta galimybės su Lietuvos gamintojais stiprinti ryšius ir vystyti ilgalaikes partnerystes.

Moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ pradėtas įgyvendinti

Lietuvos mokykloms padovanoję 3500 „SOLIDWORKS“ licencijų LINPRA nariai UAB „IN RE“ pradėjo įgyvendinti didžiausią pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektą „SOLIDWORKS EDU“ ir sausio pradžioje surengė pirmąjį seminarą mokytojams. Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais pradeda nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga.

Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusiame seminare dalyvavo 85 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Seminaro dalyviai teigiamai įvertino galimybes, kurias jų mokykloms suteikia šis nacionalinis projektas. Daugelis mokytojų svarstė, kad „SOLIDWORKS EDU“ turėtų būti integruota į pamokas – tiek technologijų, tiek informacinių technologijų. Jie yra pasiryžę patys išmokti naudotis ne tik šia programa, bet ir kita mokyklose diegiama inovatyvia įranga. Pasak mokytojų, projektavimo, modeliavimo įgūdžiai moksleiviams yra itin reikalingi ir svarbūs. Mokymų seminarai mokytojams bus toliau rengiami nuotoliniu būdu sausio pabaigoje ir vasario pradžioje.

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja jų įveiklinimą. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.

Pasaulinės bendruomenės dalis

Pasaulyje yra apie 5 mln. 600 tūkst. „SOLIDWORKS“ vartotojų, šią programinę įrangą naudoja 275 tūkst. kompanijų, 33 tūkst. mokymo įstaigų, yra 275 tūkst. sertifikuotų vartotojų, kurie yra išlaikę jų kvalifikaciją patvirtinančius egzaminus.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos turi per 1200 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ produktų komercinių licencijų, yra per 150 sertifikuotų vartotojų. Mokymo tikslais „SOLIDWORKS“ programomis be apribojimų gali naudotis aukštosios mokyklos, studentai ir moksleiviai.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Daugiau informacijos: https://svietimas.inre.lt/pradzia
UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje
Tel: 852124660

Nuotraukų autorius – Aleksas Jaunius (VGTU).

Tarptautiniai B2B susitikimai – kovo 21 d. Kaune

,

Kaunas, Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27 | 2019 m. kovo 21 d.
Tarptautinių B2B susitikimų sesija 

Inžinerinės pramonės įmonių atstovai kviečiami į nemokamą tarptautinį B2B / kontaktų mainų renginį, dvišalius susitikimus su lyderiaujančių Europos inžinerinės pramonės įmonių atstovais, pirkimų srities vadovais ir vadybininkais. LINPRA ir „Verslios Lietuvos“ organizuojama B2B sesija vyks Kaune 2019 m. kovo 21 d. kaip antroji tarptautinės konferencijos „Pramonė 4.0“ dalis.

Į kontaktų mainų renginį kviečiami registruotis Lietuvos, Skandinavijos šalių, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Čekijos ir kitų šalių inžinerinės pramonės įmones iš šių sektorių:

  • metalo apdirbimas
  • plastiko ir gumos gaminių gamyba
  • elektros įrangos ir kitų mechanizmų gamyba
  • automatizavimo, robotikos ir lazerinių technologijų vystymas

Būtina registracija ČIA

Daugiau informacijos ČIA.

LINPRA nariai „Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu

#LINPRAnariai 

„Volkswagen“ pasirinko „ALTAS AUTO“ strateginiu partneriu mažųjų autobusų gamybai jai suteikdama „Premium Partner“ statusą. Vilniaus rajone įsikūrusi įmonė yra vienintelė, kuriai pavyko pelnyti šį statusą autobusų gamybos kategorijoje po to kai Vokietijos koncernas 2017 m. vasarą pristatė naują partnerių atrankos ir sertifikavimo programą.  Programa skirta antro etapo gamintojams kuriantiems komercinio transporto priemones „Volkswagen“ bazėje.

„Volkswagen Commercial Vehicles“ vadovybės teigimu „ALTAS AUTO“ išskirtinis statusas suteiktas dėl įmonės profesionalumo, įvairiapusiškos autobusų inžinerijos ir gamybos specifikos išmanymo bei inovatyvumo. Šias savybes koncernas įvardija kaip didžiausias lietuviškos įmonės stiprybes.

„Pasiūlymo sertifikuotis sulaukėme kai koncerno atstovai susipažino su tuo, kaip veikia mūsų organizacija ir vidaus procesai, turėjo galimybę patys išvysti mūsų specialistų darbą, įsitikinti giliomis inžinerinėmis žiniomis ir rinkos poreikių išmanymu. Džiaugiuosi, jog būtent tai, kaip dirbame buvo paspirtis „Volkswagen“ inicijuoti glaudesnę partnerystę“ – sako Edvardas Radzevičius, „ALTAS AUTO“ generalinis direktorius.

Pasak E. Radzevičiaus, „Volkswagen“ kartu su „ALTAS AUTO“ sukurs keletą autobusų modifikacijų, kurias „Volkswagen“ teiks kaip patikimą sprendimą savo pardavimų atstovams visame pasaulyje. Pastarieji naujas rinkos užklausas dėl gaminių tiesiogiai adresuos lietuvių kapitalo autobusų gamintojui.

Naujus gaminius „Volkswagen“ bazėje „ALTAS AUTO“ kuria nuo veiklos pradžios 2002 m. Išskirtinį partnerio statusą įmonė įgijo po išsamaus audito, kuris apėmė kompleksinį įmonės veiklos vertinimą, įskaitant vadybą, produktų kūrimą ir gamybą, santykių su rangovais vadybą, klientų aptarnavimą, kokybės sistemą ir daugelį kitų sričių. „Volkswagen“ reikalavimai partneriams yra ženkliai didesni nei ISO9000 kokybės standarto, kurį įdiegėme dar 2005 m., todėl džiaugiamės, jog pelnėme aukščiausius įvertinimus daugumoje sričių ir tapome „Volkswagen“ „Premium Partner““ – sako E. Radzevičius.

Pirmąjį naujoje partnerystėje gimusį produktą „Volkswagen“ jau pristatė rinkai. „ALTAS AUTO“ „Volkswagen Crafter“ bazėje sukurtas 20 vietų miesto žemagrindis autobusas pirmą kartą buvo eksponuojamas didžiausioje Europoje komercinio transporto parodoje IAA 2018 Hanoveryje „Volkswagen“ stende. Šis autobusas kartu su dar 39-iais „Volkswagen“ bazėje koncerno partnerių pagamintais įvairių paskirčių automobiliais šį rudenį buvo pristatytas Amsterdame vykusiame viso pasaulio „Volkswagen“ atstovų renginyje.

Ši patirtis buvo išskirtinė ir koncernui. „ALTAS AUTO“ buvo pirmasis autobusų gamintojas Europoje kartu su „Volkswagen“ partnerystėje išvystęs naują produktą. Koncerno vadovybės teigimu „ALTAS AUTO“ veikė itin profesionaliai, buvo orientuota į tikslą, kėlė pasitikėjimą ir pasižymėjo visapusišku palaikymu projekto eigoje.  „Pirmam projektui, kurį vystome su koncernu kaip lygiaverčiai partneriai, pasirinkome miesto žemagrindį autobusą. Tai gaminio konstrukcijos ir gamybos technologijos atžvilgiu yra vienas sudėtingiausių gaminių „Volkswagen“ automobilių bazėje. Jį „Volkswagen“ įvertino puikiai, todėl džiaugiamės, kad jau pirmuoju projektu pagrindėme savo profesionalumą“ – sako E.Radzevičius.

„Volkswagen Commercial Vehicles“ naują automobilių perdirbimo partnerių programą pristatė praėjusių metų rugpjūtį. Ši trijų pakopų programa, sertifikuojanti gamintojus „Registered Bodybuilder“, „Integrated Partner“ ir „Premium Partner“ kategorijose, skirta gamintojams, kurie „Volkswagen“ gaminamoje bazėje kuria autovežius, keltuvus, mažuosius autobusus ir mobilias dirbtuves, taip pat savivarčius, šaldytuvus, neįgaliųjų transportavimui skirtus automobilius ir kt. „Integrated Partner“ ir „Premium Partner“ statusas suteikiamas tik audituotoms įmonėms, kurių gaminiai gauna konversijos tipą patvirtinantį sertifikatą. Visoms partnerių pergamintoms transporto priemonėms yra suteikiamas toks „Volkswagen“ aptarnavimas po pardavimo, koks įprastai suteikiamas šio prekės ženklo automobiliams.

Apie „ALTAS AUTO“

„ALTAS AUTO“ prekinį ženklą valdo UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojas. 2002 m. įsteigtos Lietuvos kapitalo bendrovės atstovybės veikia 18-oje valstybių, o „ALTAS AUTO“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. Įmonės ankstesnis prekės ženklas sutapo su juridiniu pavadinimu. Visgi  šių metų gruodžio mėnesį jis buvo pakeistas, siekiant jį labiau pritaikyti eksporto rinkoms.

Daugiau nei 200 darbuotojų turinti įmonė kasmet pagamina 600-700 vnt. specialaus komercinio transporto, bei įvairios paskirties keleivinių autobusų, skirtų miesto ar tarpmiestiniam keleivių pervežimui „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „MAN“ ir „Iveco“ bazėse. UAB „ALTAS AUTO“ šį rudenį pristatė savo prekės ženklo MIDI klasės autobusą „Altas Viator“. Tai pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje sukurtas ir serijinei gamybai pritaikytas tokio tipo gaminys.

  

 

Ketvirtoji tarptautinė konferencija Pramonė 4.0 – kovo 20 d. Kaune

,

Ketvirtoji tarptautinė pramonės revoliucijai dedikuota konferencija
Kaunas, Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27 | 2019 m. kovo 20 d.
Making Industry 4.0 real 

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija INFOBALT ketvirtą kartą organizuoja tarptautinę konferenciją pramonės skaitmeninimo tema: „Making Industry 4.0 real“.

PROGRAMA IR REGISTRACIJA

Atliepiant pramonės atstovų poreikį gilintis ir dalintis gerąja įmonių patirtimi žengiant transformacijų keliu, konferencija labiausiai orientuojama į praktinę pusę. Didžioji dalis programos pranešimų pristatys realius pavyzdžius iš įmonių ir organizacijų veiklos: su kokiais iššūkiais susidūrė, kaip keitėsi, kiek resursų investavo ir kokią grąžą atgavo arba turi lūkesčius atgauti perspektyvoje įmonės, kurios siekia prisitaikyti ir neatsilikti nuo ketvirtosios pramonės revoliucijos raidos. Kita konferencijos pusė – tarptautinis aspektas, siekiant pasisemti gerosios patirties iš šios srities Europos šalių lyderių, tokių kaip Vokietija, ir iš Baltijos kaimynių. Savo įžvalgomis pasidalins Vokietijos viešojo sektoriaus ir pramonės ekspertai, diskusijoje taip pat dalyvaus verslo ir valdžios atstovai iš Latvijos ir Estijos.

 


Antra renginio dalis – kontaktų mainų diena 
Kaunas, Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27 | 2019 m. kovo 21 d.
Tarptautinių B2B susitikimų sesija 

Po konferencijos kitą dieną inžinerinės pramonės įmonių atstovai kviečiami į nemokamą tarptautinį B2B / kontaktų mainų renginį, dvišalius susitikimus su lyderiaujančių Europos inžinerinės pramonės įmonių atstovais, pirkimų srities vadovais ir vadybininkais. LINPRA ir „Verslios Lietuvos“ organizuojama B2B sesija vyks Kaune 2019 m. kovo 21 d. kaip antroji tarptautinės konferencijos „Pramonė 4.0“ dalis.

Į kontaktų mainų renginį kviečiami registruotis Lietuvos, Skandinavijos šalių, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Čekijos ir kitų šalių inžinerinės pramonės įmones iš šių sektorių:

  • metalo apdirbimas
  • plastiko ir gumos gaminių gamyba
  • elektros įrangos ir kitų mechanizmų gamyba
  • automatizavimo, robotikos ir lazerinių technologijų vystymas

Būtina registracija ČIA

Daugiau informacijos ČIA.

LINPRA pristato antrą K. Swabo knygą

LINPRA kartu su partneriais inicijavo jau antros profesoriaus Klauso Schwabo knygos lietuvišką leidimą. 2017 m. rudenį pasirodė pirmoji dalis „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ (angl. “The Fourth Industrial Revolution“), o 2018 m. pabaigoje LINPRA pristato antrą lietuviškai išleistą K. Schwabo knygą „Ketvirtosios pramonės revoliucijos valdymas“ (angl. “Shaping the Fourth Industrial Revolution“).

Antrojoje knygoje vokiečių ekonomistas, World Economic Forum įkūrėjas profesorius Klausas Schwabas toliau plėtoja ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius: žmogiškųjų vertybių, žmogaus teisių ir technologijų sandūrą, blokų grandinės technologijų (“blockchain“), daiktų interneto reikšmę, etinius duomenų dalijimosi klausimus, kibernetinę saugą, dirbtinio interneto, neurotechnologijų, multidimensinio spausdinimo, virtualios realybės temas, atkreipia dėmesį į meno bei kultūros santykį su vykstančiomis technologinėmis permainomis ir aptaria daugybę kitų įdomių aspektų.

Pirmoji knyga:  Antroji knyga:

LINPRA Prezidiumas

Lyderiaujančios Lietuvos pramonės įmonės į skaitmeninės transformacijos būtinybę žvelgia pakankamai rimtai ir imasi atitinkamų veiksmų: investuoja į inovacijas ir diegia modernius verslo modelius. Vienareikšmiškai pripažįstame, kad Lietuvos ekonomikos tvarumas ir augimas, visos valstybės konkurencingumas Europos bendrijoje priklauso nuo to, kaip sugebėsime priimti ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius ir neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau tai svarbu ne tik pramonės lygmenyje. Transformacija pirmiausiai turi prasidėti kiekvieno žmogaus sąmonėje, suvokiant, kaip ir kuriose srityse mus palies technologiniai pokyčiai, ir gebant juos priimti. Klauso Schwabo knyga – plačiajai visuomenei skirtas žinynas, atvirai ir įtaigiai atskleidžiantis, kaip technologinis virsmas atsiliepia kasdieniam gyvenimui, ir kiek reikšmės tame turi žmogiškosios vertybės.

Žilvinas Dubosas, UAB „Baltik vairas“ generalinis direktorius

Jau yra raškomi pirmieji ketvirtosios pramonės revoliucijos vaisiai. Niekas iki galo nežino, kur ji mus nuves –matome tik aibę technologinių pokyčių, kurie sujungia skaitmeninį, fizinį ir biologinį pasaulius. Kaip vartotojai, laimėsime visi, tačiau laukia ir daug iššūkių. Deja, ne visi suspės eiti koja kojon su technologine pažanga. Nugalėtojais taps greiti, lankstūs, sparčiai prisitaikantys prie pokyčių, nuolat tobulėjantys ir bendradarbiaujantys. Verta paimti šią Klauso Schwabo knygą į rankas, norint geriau orientuotis ketvirtosios pramonės revoliucijos kelyje.

Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs Verslo Sprendimai“ direktorius

Gyvename išskirtiniu laiku – technologinių pokyčių verpete, kuris vystosi vis didesniu pagreičiu. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės visuomet pasižymėjo dinamiškumu ir inovacijomis. Tikiu, kad mūsų įmonės, taikydamos ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimus, bus ne besivejančiųjų, o lyderių pozicijose. Linkiu šioje knygoje rasti naujų idėjų ir drąsiai jas taikyti savo versluose.

Knygos partneriai ir rėmėjai: 

          

Plastikinė pakuotė VS popierinė žiedinėje grandinėje

#LINPRAekspertai

Eglės Markevičienės straipsniai „Verslo žiniose“: Straipsnis I, Straipsnis II


Rimanto Damanskio, LINPRA prezidiumo nario, Plastikų–gumos gaminių gamybos sektoriaus eksperto komentaras: 

Dėl žinių stokos apie plastikų pramonę kyla daugiausiai spekuliacijų kritikuojant plastiką ir kaip alternatyvą bandant iškelti daugkartinių pakuočių idėją arba popierių kaip pranašesnį. Vienareikšmiškos tiesos nėra, tačiau lyginant plastikinio ir popierinio maišelio pagaminimo, panaudojimo ir perdirbimo faktorius, galima įvertinti, kas labiau teršia, sunaudoja daugiau energijos gamybos procese, sukelia didesnę CO2 emisiją aplinkai („carbon footprint“), o kurios pakuočių rūšys yra draugiškesnės aplinkai ir lengviau perdirbamos.

Interneto amžiuje mažėjant popierinės spaudos poreikiui, stipriai smuko ir popieriaus vartojimas, popieriaus pramonės apimtys. Dėl to įvairiomis spekuliacijomis bandoma įrodinėti popieriaus pakuočių privalumus, bet popierius anaiptol nėra pranašesnis už plastiką.

Mitas, kad popierinis maišelis arba puodelis suyra greičiau negu plastikinis. Bet tiesa, kad popierinis maišelis užima 3–4 kartus daugiau vietos sąvartyne ir yra iki 10 kartų sunkesnis už analoginio tūrio plastikinę pakuotę. Popieriaus, kaip žaliavos, gamybos ir perdirbimo procesas yra žymiai sudėtingesnis nei plastiko. Popieriaus gamybos ir perdirbimo  metu energijos sąnaudos yra 4 kartus didesnės nei plastiko pakuotės gamyboje, nekalbant apie vandens taršą antrinio perdirbimo metu, paverčiant makulatūrą popieriaus mase. Popierinių vienkartinių kavos puodelių popierius nėra perdirbamas. Jie dažniausiai yra dengti polietilenu, kad skystis neprasiskverbtų, todėl po naudojimo šių medžiagų atskirti viena nuo kitos neįmanoma.

Plastiko maišelių perdirbimas – labai paprastas ir nereikalauja didelių energijos sąnaudų, proceso metu neteršiamas vanduo. Plastikinio maišelio svoris yra keliais kartais mažesnis nei popieriaus, todėl atliekų apimtys (tonažai) taip pat yra mažesni. Plastikiniai maišeliai, pagaminti tam tikru būdu, gali būti biologiškai suyrantys („biodegradable“), todėl jų net nesurenkant, jie gali suirti greičiau nei popierius.

Šiandien antrinis plastikas, pavyzdžiui, iš žemo tankio polietileno (LDPE) ir aukšto tankio polietileno (HDPE) gaminami maišeliai yra superkami. Įmonės, gaminančios šiukšlių maišus, šiandien sėkmingai naudoja antrines žaliavas. Apskritai, plastikų pramonė sparčiai žengia į priekį aplinkosaugos atžvilgiu: atsiranda priedai ar medžiagos, kurios biodegraduoja natūralioje aplinkoje, net jei gaminiai nesurenkami.

Kaip Lietuva pasirengusi / nepasirengusi griežtinamai tvarkai dėl plastiko?

Nereiktų skubėti įvesti draudimų prieš tai nepasigilinus. Viena vertus, Lietuva jungiasi prie ES memorandumo dėl žiedinės ekonomikos, skatinančios tvarią plėtrą ir antrinės medžiagos panaudojimą gaminiuose, taip siekiant mažinti aplinkos taršą. Iš kitos pusės, skubama įvesti draudimus, skatinančius pereiti prie alternatyvių popieriaus pakuočių. Tačiau popieriaus pramonė turi savo neigiamą poveikį: ji tiesiogiai susijusi su miškų kirtimu, popieriaus perdirbimas daro 3–4 kartus žalingesnį poveikį aplinkai, popieriaus gamybai reikalingos didesnės energijos sąnaudos, o tai reiškia didesnį CO2 pėdsaką, popierius yra sunkesnis, dėl to atliekų tūris namų ūkiuose didėja.

Vietoj draudimų įvedimo daug daugiau naudos duotų efektyvesnių surinkimo priemonių diegimas. Šiandien Lietuvos pakuočių gamintojai sėkmingai naudoja antrinį plastiką, tačiau dėl menko surinkimo jo netgi trūksta, antrinės pakuočių žaliavos perkamos iš kitų šalių, nes vietinės antrinės žaliavos nėra pakankamai. Perdirbėjai žaliavos taip pat galėtų pagaminti daugiau, tačiau ir jiems trūksta atliekų, jie taip pat sėkmingai parduoda perdirbtą plastiko žaliavą užsienio šalims. Plastiko pakuočių privalumai yra įrodyti. Todėl reiktų spręsti plastiko surinkimo problemą, o ne jo draudimą.

Lietuvoje yra visos sąlygos vystyti žiedinę ekonomiką, daug veiksmų jau yra daroma ir sprendžiama:

  • Antrinės žaliavos naudojimas HDPE ir LDPE pakuočių gamyboje;
  • Biodegradacinių priedų naudojimas maišelių gamyboje, kad pakuotė suirtų natūraliose sąlygose;
  • Vartotojų atliekų ir industrinių atliekų supirkimas ir perdirbimas į granules ir panaudojimas pakuotės gamyboje;
  • PET pakuočių problema Lietuvoje yra išspręsta – sėkmingai veikia depozito sistema;
  • Smulkių plastiko gaminių, tokių kaip šiaudeliai, vatos pagaliukai ir pan., gamintojų Lietuvoje nėra arba jie yra nežymūs, jų pagaminami tonažai neturi didelės reikšmės Europos kontekste;
  • Nesunkiai įgyvendinama ir vertėtų skatinti aktyviau: Eko ženklinimą bei vartotojų pasirinkimą naudoti mažesnio svorio pakuotes su antrinėmis medžiagomis ir biodegradaciniais priedais;
  • Ką svarbu spręsti: kokybiškos antrinės žaliavos, kurios papildomi kiekiai importuojami iš svetur, trūkumą Lietuvoje.
  • Vengti iš kelių medžiagų pagamintų (multi-material) pakuočių, nes lengviau perdirbama yra vienalytė medžiaga HDPE, PP, PC, PET, LDPE, o ne popierius su PE (kavos puodeliai), kartonas su PE ir aliuminiu – sulčių pakuotės.

Ką planuoja daryti Lietuvos verslas, plastiko įmonės šiuo klausimu?

Planuojami įvesti draudimai palies tik tam tikras įmones, kurios užsiima maišelių ir plastikinių pakuočių gamyba. Didelių vienkartinių indų gamintojų Lietuvos rinkoje nėra arba jie yra maži. Su PET tara, į kurią pilstomi gėrimai, esminės problemos nėra, nes sėkmingai veikia depozito sistema. Visa surinkta tara sėkmingai perdirbama atgal į butelius. Didžiausias iššūkis tenka įmonėms, ekstruzijos būdu gaminančioms LDPE ir HDPE pakuotę, maišelius. Reiktų skatinti ir didinti jų surinkimo bei rūšiavimo apimtis.

Šiandien didžioji dauguma maišelių papuola į bendrą plastiko atliekų konteinerį prie namų ūkių. Tuo tarpu perdirbimo įmonės juos superka ir šios antrinės žaliavos jiems trūksta. Daugelis stambesnių plastiko pakuočių gamintojų šiandien naudoja antrinę žaliavą, investuoja į perdirbimo įrangą arba jungiasi į klasterius, kad galėtų užtikrinti žiedinės ekonomikos iniciatyvą ir padidinti antrinių medžiagų naudojimą. Lietuvos plastikų klasteris yra prisijungęs prie ES memorandumo „Zero Plastics on Landfill by 2025“.

Rūpinantis aplinka, geriausia naudoti daugkartinio naudojimo maišelį. Tačiau kad atsvertų daugkartinio maišelio pagaminimo poveikį aplinkai, jį reiktų panaudoti nuo 11 iki 80 kartų ir vėliau pasirūpinti tekstilės ar tvirtesnio poliesterio pluošto utilizacija.

Turbūt jau sunku įsivaizduoti, kad į greito maisto kavinę atsineštume keramikos puodelį iš namų, kad vienkartines popierines nosinaites pakeistume senovinėmis tekstilinėmis, o kavinėje naudotume daugkartinius metalinius šiaudelius arba daugkartinio naudojimo higieninius vatos pagaliukus. Vienkartinė pakuotė yra reikalinga ir neišvengiama higieniniu ir vartotojų saugumo požiūriu, tačiau siekiant gerovės aplinkai, reikia skatinti jos efektyvesnį surinkimą ir perdirbimą kaip žiedinės ekonomikos dalį.

Šiandieną fokusas turėtų būti į surinkimo bei perdirbimo sprendimus, bet ne į draudimus arba iliuziją, kurioje įvertinami tik paviršutiniai poveikio aplinkai aspektai, o ne visos grandinės pakuočių perdirbamumas, energijos sąnaudos ir su tuo susijusi tarša.

EIT pasipildė nauju KIC – LINPRA tapo jo dalimi!

LINPRA sulaukė aukšto įvertinimo Europos mastu, kuris atveria didžiules galimybes. 50-ies Europos partnerių konsorciumas, kuriame Lietuvai atstovauja LINPRA, oficialiai tapo nauja žinių ir inovacijų bendrija (KIC – Knowledge and Innovation Community) Manufacturing srityje. Siekiant Europos konkurencingumo didinimo, šią ir panašias Europos inovacijų bendrijas telkia Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT).

Tapęs naujuoju Manufacturing KIC‘u, šis 17 Europos šalių, 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Projektas bus finansuojamas iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020.

LINPRA, viena iš konsorciumo partnerių, KIC ekosistemoje atstovaus Baltijos šalių regiono verslo interesams. Artimiausiuose konsorciumo planuose – partnerių susitikimas gruodžio 19 d. konsorciumo būstinėje Paryžiuje, kur bus aptariamas projekto „Made by Europe“ pirmasis įgyvendinimo etapas.

 

Apie EIT ir KIC

Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.

EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą.

EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos (KIC – Knowledge and Innovation Community). Plačiau apie EIT.

Žinių ir inovacijų bendrijos kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.

Iki šiol EIT turėjo subūrusi 6 KIC:

  • EIT Climate-KIC
  • EIT Digital
  • EIT Food
  • EIT Health
  • EIT InnoEnergy
  • EIT Raw Materials

2018 m. EIT inicijavo dvi naujas bendrijas:  

  • EIT Manufacturing
  • EIT Urban Mobility

Konsorciumas, tapęs EIT Manufacturing bendrija, įgyvendins projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti.

Plačiau apie EIT Manufacturing KIC.

 

 

Naujos galimybės

,

Projektas NAUJOS GALIMYBĖS
Projekto Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-03-0014

Šiuo projektu siekiama skatinti Lietuvos inžinerinės pramonės labai mažas, mažas ir vidutines įmones lietuviškos kilmės produkcijai ieškoti naujų užsienio rinkų ir plėsti esamas. Projektą numatyta įgyvendinti per dvejus metus ir su projekte dalyvaujančiomis įmonėmis išvykti į 8 verslo misijas ir tarptautines pramonės parodas užsienio šalyse. Projekte dalyvauja 18 Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių.

  • Projekto pradžia: 2018 m. rugpjūčio 9 d.
  • Projekto pabaiga: 2020 m. rugpjūčio 9 d.

Projektas apima šias verslo misijas ir tarptautines parodas:

  • „Alihankinta“ (Tampere, Suomija), 2018.09.25-27;
  • „Elmia Subcontractor“ (Jönköping, Švedija), 2018.11.13-16;
  • „Hannover Messe“ (Hanoveris, Vokietija), 2019.04.01-05;
  • „Alihankinta“ (Tampere, Suomija), 2019.09.24-26;
  • „Elmia Subcontractor“ (Jönköping, Švedija), 2019.11.12-15;
  • „Hannover Messe“ (Hanoveris, Vokietija), 2020.04.01-05;
  • Verslo misija į Jungtinę Karalystę, 2019 m.;
  • Verslo misija į Jungtinę Karalystę, 2020 m..

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Bendra projekto finansuojama ir dalyvių veikloms skirta suma: 406 683,08 Eur.