„SOLIDWORKS EDU“ projektas jau keičia Lietuvos mokyklas

Sausio pradžioje pradėtas įgyvendinti didžiausias pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ jau atnešė pokyčių bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo centruose, o vykstantys pasirengimai nuo kitų mokslo metų pradžios žada kiekybinį ir kokybinį šuolį.

Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga, naudodami tiek tinklines (klasės), tiek ir individualias programas.

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo LINPRA nariai UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padėjo įveiklinti šias programas mokyklose. Kartu buvo padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Lemia mokytojo kompetencija ir nusiteikimas

Pirmojo „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos etapo rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su SOLIDWORKS, taip pat, kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Riešės gimnazija (Vilniaus raj.) aktyviai išnaudoja ES struktūrinių fondų galimybes, įskaitant ir projektus, apimančius technologijų mokslus. Moderni mokymo bazė pritraukia inovatyvius mokytojus.

Technologijų mokytojas Virginijus Grigalis su SOLIDWORKS buvo susipažinęs anksčiau, tad jau sausį dešimtų klasių mokiniams padėjo vesti savaitinę technologijų pamoką, remdamasis vien tik SOLIDWORKS.

„Yra vaikų, kurie labai nori, jiems įdomu, ir namuose dirba su SOLIDWORKS, kiti domisi mažiau. Bet kai aš jiems paskiriu kontrolinį darbą – praėjusią pamoką atsinešiau nesudėtingus fizinius daiktus, kuriuos reikėjo skaitmenizuoti, sukurti 3D modelį – tai visas 45 minutes klasėje buvo tylu, visi susikaupę dirba“, – sako V. Grigalis.

„Vienai grupei buvo užduotis piltuvėlį su rankena sumodeliuoti, kitiems buvo šlifavimo lenta su rankena. Padedi ant stalo daiktą, jie patys matuojasi ir kelia į modelį. Nesudėtingi modeliai, labai daug per pamoką nepadarysi, tačiau visi praktiškai padarė. Kai kurie tai labai profesionaliai padarė, su spalvomis, su tekstūromis, tiksliai“, – sako mokytojas.

Mokslo metus baigiant, moksleiviai turės sumodeliuoti, aprašyti ir pristatyti laisvai pasirinktą objektą. Galimybę su SOLIDWROKS jiems dirbti namuose mokytojas laiko dideliu privalumu.

Asta Venckienė, technologijų mokytoja iš Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos, su SOLIDWORKS susidūrė Šiaulių profesinio rengimo centre studijuodama kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybę.

Iki šiol ji moksleivius supažindino su SOLIDWORKS, naudodama multimediją, o gegužę, anot jos,  programą pradės bandyti patys moksleiviai. A. Venckienės planas – SOLIDWORKS būrelis nuo kitų mokslo metų pradžios ir integracija į pamokas dar kitais mokslo metais.

Minėdama gerą mokyklos technologinio mokymo bazę, ji tikisi, kad SOLIDWORKS naudojimas pamokose sukurs šios progimnazijos išskirtinumą palyginti su kitomis mokyklomis.

Tuo tarpu Snieguolė Bagočienė, IT mokytoja Vilniaus Sietuvos progimnazijoje, naudodama SOLIDWORKS, skuba, anot jos, „išeinančius aštuntokus įvesti į 3D pasaulį, kadangi viskas buvo labai apleista“. Nuo kitų mokslo metų ji ketina SOLIDWORKS integruoti į IT pamokas.

Profesinio mokymo centruose labai paklausios individualios licencijos

„SOLIDWORKS EDU“ projektas sukūrė naujų galimybių kvalifikuotus pramonės darbininkus rengiančiuose profesinio mokymo centruose.

„Anksčiau, įsigydami CNC staklyną, buvo gavę ribotą skaičių SOLIDWORKS licencijų, tačiau jas galėjome naudoti tik klasėse. Dabar moksleiviai projektus gali kurti namie, atsineša gatavus ir leidžia į stakles“, – sako  Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Vaclavas Zelenkevičius. Anot jo, šia galimybe aktyviai pasinaudojo staklininkai ir mechatronikai.

Tačiau iki tol galimybės dirbi su SOLIDWORKS neturėjo kitų specialybių moksleiviai, pavyzdžiui, besimokantys pagal kompiuterinio projektavimo operatoriaus programą. Profesijos mokytojas Sergejus Triškinas sako, kad dar sausį buvo suinstaliuota tinklinė klasės licencija, o moksleiviai paskatinti naudotis individualiomis. Programą moksleiviai naudoja kurdami baldų ar mechaninių detalių 3D brėžinius.

S. Triškinas pažymi, kad moksleiviai iki tol galėjo naudotis kitomis panašiomis trimačio projektavimo programomis, tačiau, anot jo, “darbo rinkoje paklausios SOLIDWORKS žinios, nes kas pramonėje dirba, tai dirba su SOLIDWORKS”.

Alytaus profesinio rengimo centre „SOLIDWORKS EDU“ programinė įranga klasėms naudojama palyginti seniai, tačiau ji buvo mokama ir prieinama tik viename centro skyriuje iš trijų.

Centro IT specialistas Nerijus Bunevičius sako, kad „SOLIDWORKS EDU“ projektas panaikino šį apribojimą ir dabar leidžia mokytojams SOLIDWORKS naudotis tiek visuose skyriuose, tiek ir namuose. Individualia SOLIDWORKS prieiga naudojasi ir moksleiviai.

Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Raimonda Makaveckė sako, kad SOLIDWORKS programinė įranga naudojama visose inžinerinės pramonės mokymo programose pradedant pirmu kursu, o tose specialybėse mokosi apie 400 mokinių.

UAB „IN RE“ plėtros direktorius Andrejus Jarmolajevas teigiamai vertina „SOLIDWORKS EDU“ projekto pradžią ir pabrėžia, kad jo potencialas milžiniškas.

„3500 tinklinių licencijų Lietuvai yra faktiškai neribotas skaičius – tiek galima prijungti kompiuterių klasių mokyklose. Ir visiškai neribojama individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams patiems prisijungti iš namų ar mokyklos kompiuterio“, – sako jis.

A. Jarmolajevas tikisi, kad naują impulsą SOLIDWORKS sklaidai suteiks serija video pamokų, kurios baigiamos rengti. Apie tai bus paskelbta atskirai.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Daugiau informacijos: https://svietimas.inre.lt/pradzia

LINPRA renginių kalendorius 2019

,

Tarptautiniai renginiai

Gegužės 10 Suomija, Tampere: LT inžinerinės pramonės pristatymas
Gegužės 20–23 Vokietija, Štutgartas: B2B susitikimai (automotive ir kt. pramonės šakos)
Birželis Turinas, Italija: Lietuvos-Italijos forumas
Rugsėjo 24–26 Suomija: Alihankinta paroda
Lapkričio 12–15 Švedija: Elmia paroda

Renginiai Lietuvoje

Sausio 24 Naujametinis renginys
Kovo 5 Verslo pusryčiai Alytus
Kovo 20 Industry 4.0 konferencija
Balandžio 11 Verslo pusryčiai Marijampolė
Balandžio 16 Visuotinis susirinkimas
Gegužės 14 Verslo pusryčiai Utena
Birželio 5 Women Go Tech seminaras
Birželio 11 Verslo pusryčiai Mažeikiai
Rugsėjis Verslo pusryčiai Šiauliai
Rugsėjis Verslo pusryčiai Panevėžys
Spalis Verslo pusryčiai Klaipėda
Spalis Verslo pusryčiai Kaunas
Lapkritis Verslo pusryčiai Vilnius

Intechcentro renginiai

Balandžio 11 Birželis Rugsėjis Gruodis Gamybos vadovų forumas
Balandžio 12 Birželis Rugsėjis Lapkritis Pardavimų vadovų forumas
Balandžio 17 Birželis Rugsėjis Lapkritis Personalo vadovų forumas
Balandžio 18 Birželis Rugsėjis Lapkritis Produktų kūrimo forumas
Gegužės 22 Rugsėjo 14 Pirkimo vadovų forumas
Gegužės 9–10 Industry 4.0 / Philipp Ramin mokymai

 

Gynybos technologijų vystymas Lietuvoje: fantazijų pasaulis ar reali aukso gysla?

Straipsnis „15min.lt

Kovo pabaigoje Europos Komisija patvirtino programas, kuriose numatyta 2019-2020 m. finansuoti bendrus gynybos pramonės projektus. Bendra tokių projektų vertė siekia iki 500 mln. eurų. Dar 25 mln. eurų bus skirta remti 2019 m. bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų projektams, rašoma pranešime spaudai.

Ši žinia suveikė it katalizatorius ir paskatino Lietuvos mokslo bei pramonės atstovus pasvarstyti: kokia šalies pozicija, kalbant apie gynybos technologijas?

Lietuva – starto pozicijoje?

„Lietuva kol kas dar iki galo neįvertino galimybių, kurias teikia gynybos technologijų vystymas“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas dr. Andrius Vilkauskas, vadovaujantis Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetui (MIDF) bei atstovaujantis aukštosioms mokykloms Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiume.

Panašios pozicijos laikosi ir LINPRA viceprezidentas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. „Lietuvos verslo potencialas – milžiniškas, tačiau jo išnaudojimas, deja, nedidelis“, – teigia jis.

„Jeigu kalbėtume apie ES ir NATO šalių kontekstą, tai pagyvėjimas gynybos technologijų vystymo srityje jaučiamas ženklus“, – pastebi A. Vilkauskas. Jo nuomone, daugelis Europos šalių susigriebė, kad šiai sričiai buvo skiriama per mažai dėmesio, todėl ėmėsi veiklos.

Anot A.Vilkausko, pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skirta kibernetinio saugumo inovacijoms ir su tuo susijusioms technologijoms. „Dabar tapo svarbu išmokti integruoti įprastas technologijas ir karybos būdus su naujosiomis dimensijomis“, – teigia jis.

Jo teigimu, skaitmeninimas skverbiasi visur – ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos stebėsenos, komunikacijos (ryšio) bei veikimo per nuotolį technologijoms.

Pašnekovas pastebi, kad kol kas Lietuva gynybos technologijų srityje – dar naujokė. „Taip, reikia pripažinti, kad tokių tiesiogiai susijusių produktų gamyba ir pardavimai generuoja sąlyginai nedidelę BVP dalį, tačiau potencialas yra“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Jis siūlo semiantis patirties šioje srityje pasidairyti į Skandinavijos šalis – ypač Norvegiją, Suomiją. „Pastaroji turi toliaregišką požiūrį į gynybos technologijų vystymą, orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą“, – teigia jis, akcentuodamas, kad mažesnių šalių kelias į šią sritį – kitoks nei gynybos technologijas vystančių rinkos lyderių.

„Nors pasaulyje gynybos technologijų srityje pirmauja JAV, o Rusija tam pastaruosius 10 metų skyrė ypatingai daug dėmesio ir lėšų, ypač sparčiai veržiasi Kinija, kūrybiškai kopijuojanti sprendimus ir aktyviai besiskverbianti į lyderių gretas. Savo nišą čia gali rasti ir mažesnės šalys“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Pasak A.Vilkausko, žvelgiant į jau esamą Lietuvos pramonės įmonių žemėlapį, daugiausia potencialo ateityje gynybos technologijų horizontuose turėtų Lietuvoje veikiantys elektronikos komponentų, jutiklių (sensorikos) gamintojai, jūrų, sausumos ir oro transporto sistemų tiekimo grandinių dalyviai.

„Taip pat labai didelį potencialą įžvelgčiau plastikų gamybos srityje, ypač kalbant apie naują mums sritį – kompozitines medžiagas ir struktūras. Sutelkus IKT potencialą, būtų realu dirbti su autonominėmis sistemomis ar tapti tokių sistemų integratorių partneriais, – prognozuoja specialistas. – Tačiau tam būtina įveikti rinkos barjerus ir gynybos technologijas išvystyti plačiau. Šiandien, deja, didelėmis apimtis Lietuva pasigirti dar negali“.

Pradžia yra, bet to nepakanka

KTU mokslininkas atkreipia dėmesį į negausius, tačiau sėkmingus Lietuvos pramonės įmonių pavyzdžius. Štai Kauno rajone įsikūrusi AB „Giraitės ginkluotės gamykla (GGG)“ gamina karinę ir civilinę amuniciją. Lietuviško kapitalo puslaidininkių fotonikos ir elektrooptinių sistemų gamybos įmonė „Brolis Semiconductors“ orientuojasi į matymo taikiklių, žymeklių ir panašių produktų vystymą. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių grupė „Elsis“ – į radijo ryšio ir IKT sprendimus.

A.Vilkauskas pastebi – kai kurios Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės turi netiesioginį ryšį su gynybos technologijų pramone, kuris statistikoje ne visada atsispindi, tačiau realiai egzistuoja.

Pavyzdžiui, gamina daug komponentų ir eksportuoja kitų šalių gamintojams, kurie yra tiesiogiai susiję su aeronautikos ir gynybos sektoriumi.

„Taigi nenuostabu, kad yra įmonių, kurios tiekia tokius komponentus ar net ištisas sistemas“, – teigia A.Vilkauskas, pridurdamas, jog savą indėlį įneša ir tekstilės ar aprangos įmonės, gaminančios įvairius kariškių naudojamus produktus.

Kaip vieną pavyzdžių jis įvardija AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmones, kurios veikia ir specializuojasi jūrinių technologijų srityje. Ši apima laivų ir kitų plūdriųjų priemonių projektavimą, laivų statybą, laivų remontą ir modernizavimą, įvairių konstrukcijų, elementų gamybą atsinaujinančiai energetikai, naftos, dujų gavybos pramonei.

„Daugelis gaminių ir paslaugų gali būti pritaikoma ir gynybos reikmėms“, – patikslina AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius ir LINPRA viceprezidentas A.Šileika.

Jis atskleidžia bendrovės patirtį – ši dalyvauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų skelbiamuose turimo karinio laivyno remonto konkursuose, atlieka remontus, suvienija pajėgas su užsienio partneriais, vykdydami bendrus projektus, statydami, gamindami karinės paskirties laivų komponentus.

A.Šileika patikslina, kad šioje rinkoje barjerų netrūksta – ES valstybės, proteguodamos vietos statytojus, karinius laivus statyti užsako savo laivų statybos kompanijoms. „Vis dėlto, matome tame neblogas perspektyvas, kadangi Europoje karinių laivų statybos rinkos segmentas auga dėl visiems suprantamų priežasčių“, – priduria pašnekovas.

A.Vilkauskas papildo: po šaltojo karo Europoje imtasi mažinti laivų statyklų skaičių, galinčių statyti tokio tipo laivus, bet pasikeitus aplinkybėms jaučiamas išaugęs gamybinių pajėgumų poreikis.

Proveržį paskatintų sąlygos bendradarbystei

Kalbėdamas apie iššūkius, kurie kyla Lietuvos pramonės įmonėms, siekiančioms integruotis į gynybos technologijų rinką, A. Šileika įvardija du pagrindinius barjerus – verslo galimybių nežinojimą ir nepasitikėjimą savo pajėgumais realizuoti bei patenkinti kariuomenės poreikius.

„Sutikime, kad gynybos technologijų rinkoje yra milžiniška konkurencija, čia veikia daugybė inovatyvių, pajėgių ir įtakingų rinkos žaidėjų, tad naujokai tikrai nėra labai laukiami. Taigi suprantama, kad vyrauja savotiškas nepasitikėjimas vietos gamintojais, noras užsakyti ir pirkti jau garsių vardų išbandytus technologinius sprendimus“, – sako LINPRA viceprezidentas.

Jo nuomone, situacija pasikeistų, jeigu būtų suteikiama daugiau prieigos taškų ir vietos verslui, kuris turėtų galimybę vystyti technologijas, kompetencijas, kurtų ir išlaikytų naujas darbo vietas, kauptų atitinkamą patirtį.

A.Vilkauskas mato du kelius, kurie paskatintų Lietuvos pramonės įsitraukimą į globalią gynybos technologijų rinką.

Pirmiausia, įgijus patirties vertėtų žengti į glaudesnį bendradarbiavimą ir partnerystę su didžiųjų sistemų integratoriais, taip perimant ne tik gamybos, bet ir dalį produkto bei technologijos vystymo dalių. Tokiu būdu, Lietuvoje būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė bei ugdomos kompetencijos.

„Kitas kelias – lygiagrečiai vystyti inovacijų ekosistemą ir leisti naujoms idėjoms užaugti iki tokio lygmens, kai jau gali būti demonstruojamas sprendimas ar technologija“, – sako jis, įžvelgdamas veiklos galimybę startuoliams.

Būtent jie galėtų lanksčiai reaguodami į kariuomenės poreikius išvystyti sprendimus, kurių gamybą būtų galima vystyti didesne apimti, jau išnaudojant turimą pramonės potencialą.

A.Vilkausko manymu, tam reikalingas labai geras rinkos ir vartotojų poreikių išmanymas, todėl vis svarbesnis tampa bendradarbiavimas su Lietuvos ir NATO partnerių kariuomenėmis, kad taptų įmanoma įgyti supratimą apie realius gynybos technologijų poreikius.

Pasak A.Šileikos, užsienio patirtis rodo, kad gynybos institucijos aktyviai bendradarbiauja su mokslo ir verslo organizacijomis, skatindamos naujas inovacijas gynybos technologijose.

„Todėl nėra keista, kad ir pasiekimai šioje srityje – didžiuliai. Mano supratimu, būtina valstybiniu lygmeniu skirti žymiai didesnį dėmesį bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimui, galimai netgi įkuriant ar pavedant šią atsakomybę kažkuriai valstybinei institucijai“, – sprendimą siūlo LINPRA viceprezidentas.

,

Gegužės 14 d. | 8:45–11:30 val. | UAB „Umega Group“, SnolTherm padalinys, Plento g. 3, Narkūnai, Utenos rajonas

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Utenos regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, pelningumą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki gegužės 13 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:45 Registracija, kava.
09:00 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
10:00 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
10:30 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Tomas Tiškus („SME Finance“ projektų vadovas).
11:00 Kritinis ERP vaidmuo didinant gamybos įmonės pelningumą. Gediminas Balodas (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
11:30 Pabaiga.

Procesų skaitmeninimas: verslas atskleidžia, kas svarbiausia

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Inžinerinės pramonės įmonės pagrindinėmis investicijomis, didinančiomis konkurencingumą, laiko gamybos įrangos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos ir išteklių valdymo sistemų įsigijimą – tai duoda didžiausią naudą. Ir kol kas įmonės kritiškos dėl dabartinio savo skaitmeninimo lygio.

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos „Linpra“ narių apklausa rodo, kad 52,9% inžinerinės pramonės įmonių dabartinį technologinio išsivystymo lygį vertina kaip pakankamą, 29,4% – kaip silpną, 17,6% – kaip aukštą.

„Apklausa parodė, kad asociacijos nariai itin daug investuoja į įrangą. O vertinant tai, kad „Linpros“ narių mokami atlyginimai yra kur kas aukštesni, palyginti su visu Lietuvos ūkiu, galime daryti prielaidą, kad vienijame pažangias įmones. Nors panašaus Lietuvos ūkio apklausos duomenų neturime, veikiausiai mūsų įmonių skaitmeninimo lygis yra aukštesnis už vidutinį“, – apklausos rezultatus apibendrina Darius Lasionis, „Linpros“ direktorius.

Vaidas Liesionis, AB mašinų gamyklos „Astra“ generalinis direktorius, prioritetą skiria investicijoms į išteklių valdymo sistemą. Jo skaičiavimu, efektyvumas įmonėje per pastaruosius 3 metus pašoko ketvirtadaliu ir didžiausias nuopelnas tenka išmaniai resursų valdymo sistemai ERP.

„Stebėtinai greitą ir didelę grąžą, jeigu pavyksta sėkmingai investuoti, duoda resursų valdymo sistema. Gamybos įrenginių tokio tipo įmonėse kaip „Astra“ įsigyjama kasmet ir nemažai. Tai nėra svarbiausia. Tačiau negali įsigyti veikiančios išteklių valdymo sistemos – ją diegi ir konfigūruoji pagal save. Mūsų atveju tai vyksta jau penktus metus“, – neslepia vadovas.

Taupys brangų laiką

Toliau investicijos bus kreipiamos į PDS sistemas, kurios išlaisvintų brangų inžinerinį ir gamybinį personalą nuo pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų. Pavyzdžiui, jei inžinierius ant popierinio brėžinio surenka tris parašus, jis tuo metu nekuria pridėtinės vertės.

„Mano skaičiavimu, laikas, kurį dabar „sudegina“ brangiai mokamas personalas, gali būti 2 darbo valandos per dieną. Jei nors viena valanda per porą metų šis laikas sutrumpėtų, mes, šiurkščiai skaičiuojant, sutaupytume 3.600 valandų“, – akcentuoja „Astros“ generalinis direktorius.

Tai leistų kurti daugiau pridėtinės vertės, auginti apyvartą. Per 2018 m. nerūdijančio plieno įrenginių gamyklos apyvarta padidėjo 36%, iki 18,2 mln. Eur.

„Tai buvo geriausi metai, aplenkę prieškrizinių metų rezultatus. Nors manome, kad galėtume pasiekti ir 24 mln. Eur ar didesnę pardavimų apimtį. Tai galima padaryti per naujų gaminių kūrimą, dalį pajėgumų skiriant serijinei gamybai, generuojant daugiau pridėtinės vertės iš inovatyvių produktų“, – vardija p. Liesionis.

Prieš pusantro mėnesio įmonė pradėjo projektą, kurio tikslas – sukurti autocisterną-puspriekabę iš naujų itin aukštų mechaninių savybių medžiagų – „Duplex“ plienų.

Kitas inovacinis projektas – kuriama talpykla su šilumos mainų elementais. Įgyvendindama projektą įmonė bendradarbiauja su Lietuvos energetikos instituto mokslininkais ir pasiekė neblogų rezultatų.

„Aliejai, šokoladas, jogurtai, grietinė, fermentuojami gėrimai – šiems produktams šilumos klausimas yra kritinis, nes kuo greičiau vyksta procesai, tuo gali dirbti efektyviau. Klientai tokio produkto laukia“, – neabejoja vadovas.

Šiemet planuojanti gauti leidimus statyboms, „Astra“ jau kitąmet žada pradėti 5 mln. Eur vertės plėtrą, kad galėtų gaminti didesnių gabaritų talpas, kurių reikia gamybos apimtį didinančiai pramonei.

20% „Astros“ produkcijos realizuojama Lietuvoje.

Vidutinį lygį jau pasiekė

Tarp pagrindinių investavimo krypčių, didinančių efektyvumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) numato 58,8% įmonių.

Mindaugas Martišius, Ukmergės UAB „Systemair“ vadovas, sako, kad pagrindinės investicijos įmonėje buvo atliktos pastaraisiais metais – pirkta nemažai įrangos. Sutvarkyti procesai – diegiamas „Lean“, įdiegtas ISO. Jo nuomone, įmonė yra pasiekusi vidutinį skaitmeninimo lygį.

„Pramonei 4.0“ būdingi procesai, tokie kaip gaminio aprašymas, jam reikalingo komponentų kiekio įsigijimas ir nurašymas, kokybės valdymas – tai tapo įprastine praktika“, – aiškina p. Martišius.

Bendrovės pardavimo apimtis kyla šuoliais. 2018 m. balandį pasibaigusiais finansiniais metais apyvarta išaugo 28%, iki 35,8 mln. Eur. 2019 m. balandžio 30 d. pasibaigsiančiais finansiniais metais prognozuojama apyvarta sieks 38 mln. Eur.

Sparčiai augant įmonei, itin svarbu patiekti kokybišką produkciją, nenukrypstant nuo sutartų terminų.

„Jeigu gaminsi nekokybiškai ar nesilaikysi terminų, nepirks net „Systemair“ grupės įmonės, kurių pasaulyje yra trys dešimtys“, – pabrėžia vadovas.

UAB „Systemair“ yra pasaulinės vėdinimo įrangos gamyklos lyderės Švedijos „Systemair“ grupės antrinė įmonė.

Pusė produktų parduodama pramonės įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėdinimo įranga sumontuota „Narbuto“ biuro baldų gamykloje, baigiamoje statyti JAV medicinos prietaisų gamykloje „Hollister“, viešbučiuose, prekybos centruose. Kita pusė vėdinimo įrangos skirta būstui.

Inovacijos yra vienas pagrindinių prioritetų. Inovacijų ir tyrimų (R&D) skyrius Vilniuje tobulina ir vartotojų poreikiams pritaiko vėdinimo įrangą. Kitąmet planuojama turėti ir specializuotą laboratoriją.

„Kuriame išmaniuosius produktus, kurie būtų reikalingi rinkoms. Vėdinimo įranga, taip pat buitiniai įrenginiai, vadinamieji rekuperatoriai, yra susieti su internetu, juos galima valdyti mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, galima nustatyti oro kiekį, tiekiamą į patalpą ir panašiai“, – tvirtina vadovas.

Stakles keičia į robotus

„Bendrovės šiuo metu daugiau dėmesio skiria įrangai, nes kai kuriose gamyklose dar stovi 30 ar 40 metų senumo staklės, kurias vargiai suskaitmeninsi. Joms reikia naujesnės įrangos, bent 10–15 metų senumo, kad būtų galima montuoti jutiklius, matuoti efektyvumą ir panašiai“, – atkreipia dėmesį „Linpros“ direktorius.

Beveik 60% gamintojų, matančių būtinybę investuoti į MTEP, anot jo, aukštas lygis. Tai reiškia, kad pramonininkai suvokia, jog didesnę pridėtinę vertę galima sukurti tik gaminant išskirtinius, inovatyvius produktus.

Robotikos technologijas, pasak apklausos, ketina rinktis virš 47% inžinerinės pramonės įmonių. Linas Vaitulevičius, mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų UAB „Rubedo sistemos“ verslo plėtros vadovas, tvirtina – pramonininkų, besidominčių robotikos technologijomis, daugėja. Pramonė jaučia, kad gali turėti konkurencinį pranašumą, ir siekia jį užsitikrinti.

„Tie, kurie kreipiasi į mus, dažnai tiksliai nežino, ko jiems trūksta, jiems pirmiausia reikia skaitmeninio, technologinio audito, išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai optimizavimo taškai ir su kokiais įrankiais – automatizuojant, robotizuojant – pašalinti trūkumus“, – aiškina p. Vaitulevičius.

Pagrindinė „Rubedo sistemų“ veikla – tiekti produktus sprendimų gamintojams, kuriantiems naujos kartos mobiliuosius industrinius robotus. Tai, pavyzdžiui, savivaldžiai krautuvai, kurie sandėliuose ar gamybos įmonėse pakrauna ar iškrauna padėklus, orientuojasi erdvėje, nekliudydami daiktų ar žmonių.

„Daugiau parduodame sprendimų gamintojams, per kuriuos pasiekiame galutinius vartotojus. Tačiau dirbame ir su stambiomis kompanijomis, turinčiomis inovacijų skyrių ir norinčiomis pertvarkyti procesus, dalį darbuotojų pakeičiant mobiliaisiais robotais. Tokių yra ir Lietuvoje“, – neslepia „Rubedo sistemų“ verslo plėtros vadovas.

Dirbtinio intelekto sprendimus, kaip pagrindinę investavimo kryptį, apklausoje nurodė 11,8% apklaustų įmonių.

„Viskas vyksta žingsnis po žingsnio – keičiami įrenginiai, skaitmeninami procesai ir tik tuomet įmonės bus pasirengusios dirbtinio intelekto sprendimams. Be to, tai aktualu nedidelei daliai bendrovių – statistika rodo, kad dirbtinį intelektą pirmiausia diegia stambios kompanijos, pramonės lyderiai“, – pažymi „Linpros“ direktorius.

 

Įvyko visuotinis LINPRA narių susirinkimas

2019 m. balandžio 16 d. VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas.

Susirinkime iš viso dalyvavo arti 70 organizacijų narių atstovų, iš šio skaičiaus balsuojančiųjų dalis – 57 organizacijų atstovai, vadovai arba jų deleguoti  įmonių darbuotojai. Iš anksto nuotoliniu būdu savo nuomonę asociacijos veiklos klausimais pateikė 18 įmonių atstovų. Iš viso kvorumą sudarė 75 nariai.

Nuotoliniu ir tiesioginiu balsavimu buvo patvirtinta:

  • Asociacijos 2018 m. veiklos ataskaita (vienbalsiai)
  • Asociacijos 2018 m. finansinės atskaitomybės ataskaita (vienbalsiai)
  • Revizijos komisijos 2018 m. darbo ataskaita (vienbalsiai)

LINPRA asociacijos veiklos pristatymą galite rasti ČIA.

Dėkojame po balsavimo pranešimus skaičiusiems ekspertams:

  • Mantui Andriuškevičiui, Kiwa-Inspecta gen. Direktoriui. Pranešimas ČIA.
  • Žygimantui Mauricui, „Luminor“ banko vyriausiajam ekonomistui. Pranešimas ČIA.

Renginio nuotraukos skelbiamos LINPRA Facebook puslapyje [Fotografas Artūrasz Photography].

Iki kitų susitikimų!

 

Išrinkti ATVERK-2 konkurso laimėtojai

, ,

#LINPRAveikla
#LINPRAprojektai

Praėjusią savaitę įvyko LINPRA projekto ATVERK-2 baigiamasis renginys ir studentų idėjų konkurso finalas. Projekte dalyvavusios Lietuvos aukštosios mokyklos, Robotikos mokykla ir LINPRA nariai „Baltik vairas“, „ ALTAS komercinis transportas“ bei „Vakarų laivų gamykla“ siekė sudominti jaunimą verslo kūrimo galimybėmis ir įkvėpti veiklai, kuri atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius.

LINPRA ir devynių Lietuvos aukštųjų mokyklų projekte studentai gilino savo verslumo ir kūrybiškumo žinias, kurias vėliau pritaikė kurdami socialinio verslo planus keturiose Lietuvos įmonėse, padedant įmonių atstovams. Finale varžėsi 8 studentų komandos, kurios per 3 mėnesius parengė socialinio verslo planus. Juos įvertino ir 3 laimėtojų komandas išrinko komisija, sudaryta iš verslo asociacijų, miesto savivaldos ir įmonių atstovų.

Sveikiname studentus, dėkojame aukštosioms mokykloms, įmonėms, komisijos nariams ir renginio dalyviams! Nuotraukų albumą galima peržiūrėti LINPRA Facebook.

Prizininkai:

I vieta – verslo planas „iPULSUS“

Sistemą „iPULSUS“ sudaro išmanioji apyrankė ir su ja susieta mobilioji aplikacija. „iPULSUS“ skirta sergančių ir priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų aukštos rizikos grupei asmenų stebėjimui bei maksimaliai optimaliam pagalbos iškvietimui pasireiškus infarkto ir insulto simptomams, nepriklausomai nuo vartotojo buvimo vietos (miestas ar kaimas) ir laiko.

Komanda:

  • Julija Kravčenko (Kauno technologijos universitetas)
  • Sigitas Lukošius (Kauno technikos kolegija)
  • Gintarė Stanytė (Kauno technologijos universitetas)
  • Erikas Varnas (Marijampolės kolegija)

1-os vietos laimėtojams skirtas prizas – dviejų dienų pažintinis vizitas į Vokietiją

Planuojama aplankyti Štutgarte vyksiančią parodą „Global Automotive Components and Suppliers Expo 2019“ ir susipažinti su joje dalyvaujančių įmonių veikla. Taip pat planuojama aplankyti „Festo“, „Mercedes-Benz“ ir „Porsche“ gamyklas bei muziejus.

II vieta – verslo planas: Užimtumo ir laisvalaikio centras „Live in Klaipėda“  

Kuriamas socialinis verslas „Užimtumo ir laisvalaikio centras Live in Klaipėda“ suteiks galimybę imigrantams sužinoti esminę informaciją teisiniais, finansiniais, dokumentų teikimo klausimais; galimybę mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su lietuvių tautiniais charakterio bruožais ar informaciją apie vykstančius renginius mieste keliomis kalbomis.

Komanda:

Jungtinė Klaipėdos universiteto studentų ir dėstytojų grupė:

  • Ligita Šimanskienė
  • Eligijus Toleikis
  • Valdas Piekus
  • Karolis Žalimas
  • Dovilė Bataitytė

2-os vietos laimėtojams skirtas prizas – mokomieji vizitai į Lietuvos inžinerinės pramonės įmones, susipažįstant su jų veikla.

III vieta – verslo planas „Moduliniai kubai“

Verslo idėja gimė bendradarbiaujant su UAB „Baltic Vairas“, kuri šiandien yra didžiausia dviračių ir e-dviračių gamintoja Šiaurės Europoje. Gamybos proceso metu įmonėje iškyla atliekinių žaliavų panaudojimo problema. Šiandieninėje pramonėje ryškėja nestandartinių geometrinių formų gaminių pasiūla, todėl siūloma idėja – moduliniai kubai, kurie konstruojami iš gamybos atliekų ir brokuotų dviračių detalių. Šie moduliniai kubai tiks projektuojant lauko baldus, žaidimų aikšteles vaikams, sodo įrenginius, darbastalius ir pan. Kubų panaudojimo spektras labai platus.

Komanda

  • Vytautas Dagys
  • Vaidotas Dagys
  • Deimantas Gaidamavičius
  • Ignas Motuzas
  • Evaldas Sapeliauskas

3-ios vietos laimėtojams skirtas prizas – verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo mokymų vaučeris.

 

Greitai kintanti pramonės sritis reikalauja keisti požiūrį į specialistų rengimą

Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA atliktas tyrimas išskiria dvi galimas to priežastis. Visų pirma, tai yra prastas įstojusiųjų pasirengimas, konkrečiai – nepakankamas tiksliųjų mokslų pagrindas. Antra, rengiamų specialistų žinios dažnu atveju neatitinka rinkos poreikių.

Tyrimą peržiūrėti galima ČIA

Pokyčiai reikalingi visuose švietimo lygiuose

„Norint padidinti moksleivių galimybes sėkmingai pasirinkti studijas ir planuoti karjerą, profesinis orientavimas ir informavimas turėtų būti vykdomas jau pradinėse klasėse. Visgi dėl finansavimo stygiaus profesinio orientavimo sistema Lietuvoje faktiškai neveikia. Tad neretai nutinka taip, kad jaunuoliai priimdami sprendimus verčiau kliaunasi visuomenėje formuojamais įvaizdžiais ar madomis, o ne savo gabumų bei skirtingų profesijų perspektyvumo vertinimu“,  – sako Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

G. Jakšto teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ar motyvacijos stygiumi. „Šias problemas spręsti galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių – įskaitant pramonės inžineriją – atveriamomis karjeros galimybėmis.“

Tyrimas atskleidžia, kad viena pagrindinių inžinerijos studijų nutraukimo priežasčių galėtų būti siejama su prastu akademiniu įstojusiųjų pasirengimu. 2018 m. mažiau nei pusė (41 proc.) įstojusiųjų į pirmos pakopos pramonės inžinerijos studijas matematikos valstybinį brandos egzaminą buvo išlaikę bent pagrindiniu lygiu. Fizikos egzaminą bent pagrindiniu lygiu buvo išlaikę kiek daugiau nei ketvirtadalis įstojusiųjų. Tai rodo, kad siekiant spręsti dažno studijų nutraukimo problemą yra svarbu stiprinti tiksliųjų mokslų ugdymą vidurinėse mokyklose.

Anot ataskaitos rengėjų, šiuo atveju padėtų akademinės paramos studentams priemonės, išlyginančios bendrojo lavinimo spragas ir taip suteikiančios galimybę su žemesniais konkursiniais balais į aukštąsias mokyklas įstojusiems asmenims sėkmingai studijuoti ir siekti geresnių akademinių pasiekimų. Tai padėtų ne tik užkirsti kelią ankstyvam studijų nutraukimui, bet ir pagerintų absolventų žinių lygį.

„Šiuo metu pramonės inžinierių rengimas šalies aukštosiose mokyklose nėra efektyvus. Daugiau nei trečdalis pramonės inžinerijos studentų studijas nutraukia, 81 proc. studijas baigusių  ir įsidarbinusių dirba kitą, nei pramonės inžinerijos, darbą. Todėl siekiant, kad darbo rinka pasipildytų 15 pramonės inžinerijos specialistų, į aukštąsias mokyklas ir toliau reikia priimti apie 100 studentų. Žvelgiant iš valstybinės perspektyvos, šios investicijos atrodo nepasvertos“, – sako G. Jakštas.

Anot tyrimo rengėjų, verta atkreipti dėmesį, kad daliai aukštąjį išsilavinimą kolegijose pasirinkusiųjų, atsižvelgiant į jų vėliau pasirenkamą profesinį kelią, būtų užtekę profesinės mokyklos išsilavinimo. Inžinerijos studijas kolegijose baigusieji dažniausiai įsidarbindavo elektromechanikais, elektrikais, transporto priemonių bei elektroninės įrangos mechanikais ir taisytojais, metalo apdirbimo staklių derintojais ir operatoriais – visus šiuos specialistus per trumpesnį laiko tarpą rengia profesinės mokyklos.

Pramonės stiprinimas – regionų klestėjimo sąlyga

Neefektyvus specialistų rengimas tampa itin aktualus, kai kalbama apie užsienio investicijų į gamybos sritį pritraukimą. Anot „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, reikia ruoštis galimam kvalifikuotų specialistų stygiui.

„Po poros metų pilnu pajėgumu pradės veikti pramonės milžinių – „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ gamyklos, atrieksiančios nemažą dalį darbo rinkos. Jeigu iki to laiko nepasirūpinsime specialistų rengimo efektyvumu, bus kur kas sunkiau sulaukti naujų tokio masto investicijų, kurios, savo ruožtu, galėtų stipriai prisidėti prie regionų klestėjimo“, – mano „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

Kalbant apie regionų potencialo stiprinimą, ataskaitos rengėjai nurodo, kad didesnis dėmesys 10-ties gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos (STEAM) atviros prieigos centrų regionuose įsteigimui padėtų užtikrinti, kad visos šalies moksleiviai turėtų geresnes galimybes siekti tiksliųjų profesijų.

Verslo įsitraukimas į specialistų rengimą – būtinas

Anot tyrimo rengėjų, rinkos pokyčius padėtų atliepti didesnis verslo atstovų įsitraukimas į naujų, jiems aktualių programų kūrimą ir įgyvendinimą. Bendradarbiavimo formatų yra ir daugiau – nuo galimybių stažuotis pažangiose įmonėse iki bendrų laboratorijų ir tyrimų centrų tarp įmonių ir universitetų.

Pasak LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus, šiuo metu pažangios pramonės inžinerijos įmonės iš darbuotojų, visų pirma, tikisi specialybės pagrindų – žinių apie medžiagų atsparumą, 3D modeliavimą, geometriją, gebėjimą projektuoti su SolidWorks ar panašiomis programomis. Prie šitų pagrindų, kuriuos, anot p. Jaskelevičiaus, suteikia universitetai ir kolegijos, prisideda gebėjimas dirbti su programinio valdymo staklėmis bei anglų kalbos žinios.

„Vienas iš būdų padėti studentams įgyti vienodai stiprių teorinių ir praktinių įgūdžių būtų pritaikyti Vokietijoje paplitusią dualinę mokymo sistemą. Pagal šią sistemą studentai gauna teorinių žinių švietimo įstaigoje, tuo pačiu metu dirbdami įmonėje, kuri suteikia jiems praktinius įgūdžius. Tai padėtų įmonėms greičiau parengti darbuotojus, o studentams sutaupytų dvejus mokslo metus“, – mano p. Jaskelevičius.

Apie tyrimą

Siekdamos įvertinti, kaip Lietuvos darbo rinkai ir formaliojo švietimo sistemai sekasi spręsti inžinerijos specialistų trūkumo problemą bei ruoštis naujų technologijų paskatintiems pokyčiams, savo jėgas suvienijo trys organizacijos – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) bei tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Šių bendrų pastangų rezultatas – išsamus ir įvairiapusiškas inžinerinei pramonei aktualių specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei paklausiausių darbuotojų kompetencijų tyrimas. Jame  sukaupti LAMA BPO ir Švietimo informacinių technologijų centro (ITC) renkami bei inžinerinės pramonės sektoriaus įmonių  apklausos ir interviu programos metu surinkti duomenys.

Tyrimą peržiūrėti galima ČIA

,

Balandžio 11 d. | 8:45–11:00 val. | UAB „CIE LT Forge“, Stoties g. 12, Marijampolė 

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Marijampolės regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvų eksportą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki balandžio 10 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:45 Registracija, kava.
09:00 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
09:20 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
09:40 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
10:00 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Lukas Baškys („SME Finance“ pardavimų vadovas).
10:30 Kaip ženkliai padidinti pardavimus eksporto rinkose? Mindaugas Voldemaras (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
11:00 Pabaiga

Šaukiamas visuotinis 2019 m. LINPRA narių susirinkimas

,

Asociacijos prezidiumo posėdžio 2019-01-24 nutarimu, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA visuotinis narių susirinkimas šiais metais šaukiamas balandžio 16 d. Kviečiame REGISTRUOTIS ir dalyvauti!

REGISTRACIJA

Data ir laikas: 2019 m. balandžio 16 d. 13 val.
Vieta: VGTU „LinkMenų fabrikas“, Kūrybiškumo ir inovacijų centras, Linkmenų g. 28, VILNIUS

Susirinkime kviečiami dalyvauti įmonių atstovai arba įgalioti asmenys.

Susirinkimo darbotvarkė:
11:00 – 13:00 uždaras Prezidiumo posėdis

13:00 – 13:30 DALYVIŲ REGISTRACIJA

13:30 – 14:30 LINPRA VEIKLOS METŲ ATASKAITA:

  • Asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas;
  • Asociacijos 2018 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas;
  • Revizijos komisijos 2018 m. darbo ataskaitos patvirtinimas;
  • LINPRA veiklos planai 2019 m.;
  • Kiti klausimai.

14:30 – 16:00 KVIESTINIŲ SVEČIŲ PRANEŠIMAI IR DISKUSIJA

  • Mantas Andriuškevičius, Kiwa-Inspecta gen. direktorius. Pranešimas apie procesų svarbą.
  • Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. Pridėtinė vertė XXI amžiaus ekonomikoje.
  • Diskusija su LINPRA įmonėmis. Procesų valdymas ir skaitmeninimas. Iššūkiai, su kuriais susiduriame. Ką daryti?

Susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys susirinkime turi vieną balsą. Visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį.

Asociacijos narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių.

Atvykstant į susirinkimą būtina turėti asmens tapatybės dokumentą, įgaliotieji asmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Su sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, taip pat su kitais dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam narių susirinkimui ir informacija susijusia su nario teisių įgyvendinimu, nariai gali susipažinti asociacijos buveinėje: Savanorių pr. 176C – 803, LT-03154 Vilnius, Lietuvos Respublika.

Papildoma informacija teikiama Tel. 8 5 231 2520 arba el. p. info@linpra.lt.

Direktorius Darius Lasionis