„Formula Air“ pristato rinkai oro filtrus, padedančius sustabdyti Covid-19 koronaviruso plitimą

  • E-PURE ASPRA oro filtrai pašalina > 99 % virusų ir bakterijų
  • Ekonomiška, veiksminga ir efektyvi patentuota ASPRA oro valymo technologija

„Formula Air“ džiaugiasi galėdama pranešti, jog šį mėnesį pasaulį pasieks du novatoriški virusų šalinimo filtrai – E-PURE ASPRA P10000 ir E-PURE ASPRA M2500. Dar vieną, E-PURE ASPRA L5000, bus galima įsigyti nuo rugsėjo mėn. Kiekviename iš filtrų yra įdiegta ekologiška ASPRA technologija, kuri naudoja elektrostatinį lauką ir mechaninį filtravimą bei buvo sėkmingai išbandyta prieš mikrobus. Ši pažangi technologija pašalina daugiau nei 99 % virusų, bakterijų, smulkių dulkių, grybelių, pelėsių, kvapų ir dujų iš aplinkos oro.

E-PURE ASPRA filtrai yra savaiminio įdiegimo („plug and play“), juos lengva prižiūrėti, jie tinkami pramoninėms bei komercinėms patalpoms. Efektyviai šalindami dideles dulkių koncentracijas, šie filtrai puikiai tinka naudoti suvirinimo darbo zonose, logistikos-distribucijos sandėliuose, gyvulininkystės ūkiuose, žemės ūkio tarpinėse erdvėse, plieno, popieriaus ar maisto perdirbimo patalpose. Mobilusis filtrų asortimentas yra lankstus, mobilus ir keičiamas, taip pat tinka biurams, ligoninėms, sporto centrams, parodoms, dienos priežiūros įstaigoms ar mažesnėms patalpoms.

„Formula Air“ generalinis direktorius Jeroen Zweegers: „Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, oro kokybė yra vienintelis didžiausias pavojus aplinkai pasaulyje. Mes didžiuojamės tuo, kad šiuo svarbiu metu prisidedame prie kovos su greitai plintančiais virusais, tokiais kaip COVID-19, ir kitais mikrobais, taip pat padedame pašalinti kitas kenksmingas medžiagas, tokias kaip pramoninės dulkės, iš oro, kuriuo kvėpuojame. E-PURE ASPRA filtrų asortimentas gali būti tiesiogiai naudingas tiek pramoniniam, tiek privačiam sektoriui“.

„Formula Air“ kviečia susisiekti dėl įrenginio apžiūros detalesnės techninės informacijos.

„Formula Air“ padeda sukurti tvarią darbo ir gyvenamąją aplinką, siūlydama lengvai prieinamus pramoninių dulkių ištraukimo sprendimus. Įmonė tiekia visus dulkių ištraukimo, filtravimo ir vėdinimo komponentus.

 

Automobilių pramonės tiekėjai Lietuvoje 2020-uosius „nurašo“

Rimos Rutkauskaitės ir Gintarės Rovaitės straipsnis „Verslo žiniose

  • Automobilių sektoriaus įmonių apyvartos per tris mėnesius krito 4-5 kartus.
  • Komponentų ir detalių tiekėjai atsigavimą prognozuoja 2021 m. pabaigoje.
  • Kokios viltys sudėtos į elektromobilių pramonę.

Nukritus pardavimams, pasaulinė automobilių pramonė kelias dešimtis Lietuvos tiekėjų, gaminančių detales ar komponentus, įstūmė į nuostolius. Gamybininkai pradeda orientuotis į būsimų metų poreikius, o ekspertai ragina šiemet naujų užsienio investicijų nelaukti.

Ispanijos automobilių detalių gamintojos „Cie Automotive“ valdomos Marijampolės alkūninių velenų ir kitų detalių gamintojos „Cie LT Forge“ gamybos pajėgumo panaudojimas šiuo metu siekia tik apie pusę, koks būdavo anksčiau.

„Pagal klientų užsakymus mūsų prognozės – iki rugsėjo–spalio turėtų atsitiesti iki 65 %, galbūt iki 70 % praėjusių metų lygio. Maždaug 20 % darbuotojų prastovose. Kadangi vasarą gamyba tradiciškai dviem savaitėms stabdoma – pildome sandėlius“, – aiškina Darius Masionis, „Cie LT Forge“ generalinis direktorius.

Anot jo, įmonė yra globalios automobilių pramonės dalis ir ją veikia toks pačios tendencijos, kaip ir visą pramonę, – tradicinių automobilių gamyba mažėja, o elektra varomų automobilių gamybos augimas kol kas nekompensuoja to mažėjimo.

„Kitų metų planų dar nesame pasitvirtinę – veikiausiai neplanuosime, kad gamyba kitąmet atsigaus. Kiek stebime, ateinantys metais bus bandymas pasivyti tai, kas buvo 2019 m. Ar tai bus 10 ar 20 % mažiau negu pernai – dar negaliu pasakyti. Bet akivaizdu, kad kiekiai bus mažesni“, – svarsto vadovas.

Per 2019 m. „CIE LT Forge“ apyvarta buvo išaugusi 28 %, iki 44,8 mln. Eur, grynasis pelnas – 39 %, iki 6,8 mln. Eur.

„Lietuvoje prieš 3–4 mėnesius automobilių pramonė ir tos įmonės, kurios gamina automobilių dalis ar komponentus, patyrė didžiausią COVID-19 poveikį. Didžioji dalis bendrovių buvo priverstos skelbti dalines arba visiškas prastovas. Drastiškai krito įmonių apyvartos, kai kurių net 4–5 kartus, per laikotarpį nuo kovo iki gegužės“, – nurodo LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Automobilių elektronikos ir komponentų gamintoja „Hella“, valdanti gamyklą Kauno LEZ, smarkų paklausos sumažėjimą pajuto dar vasario pabaigoje.

„Reaguodama į tai, šalia jau veikiančios kaštų taupymo programos kompanija ėmėsi veiksmų dėl darbo užmokesčio ir kitų materialinių išlaidų sumažinimo“, – gegužę teigė Rolfas Breidenbachas, „Hellos“, tuomet svarsčiusios galimybę dirbti sutrumpintu grafiku, generalinis direktorius.

Bendrovės 9 finansinių metų mėnesių, pasibaigusių kovą, pajamos siekė 4,8 mlrd. Eur ir buvo 4 % mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o 347.000 Eur pelnas – 15 % mažesnis.

Kaip sekasi šiandien, „Hella“ nekomentuoja – tai daryti ruošiasi rugsėjį, kai bus skelbiami bendrovės metiniai finansiniai rezultatai. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, įmonėje vis dar yra galiojančių prastovų.

Visgi birželį ir liepą didelė dalis bendrovių, jo žiniomis, dalijasi džiugesne informacija. Nemažai jų patvirtino, kad liepos užsakymų skaičius ir apyvarta prilygsta praeitų metų tam pačiam laikotarpiui, grįžtama į įprastas vėžes.

Pandemija nukirto 1,1 mlrd. USD

Tai, kaip skaudžiai pandemija kirto automobilių detalių tiekėjams, rodo bendrovės „Magna“, vienos didžiausių pasaulyje komponentų automobilių pramonei tiekėjos, paskelbti pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai.

Nors kovo pabaigoje, kai fiksuoti laikotarpio pardavimai, koronavirusas Europoje dar nebuvo parodęs visos savo griaunamosios jėgos, bendrovės apyvarta, siekusi 8,66 mlrd. USD, buvo 18 % mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Detalių automobilių pramonei tiekėjos EBITA buvo 403 mln. USD – 44 % mažesnė nei 2019 m. pirmąjį ketvirtį.

„Pardavimai smuko dėl klientų gamyklų stabdymo, susijusio su pandemija, kuris Kinijoje prasidėjo sausio pabaigoje, o kovo viduryje pasiekė ir Europą bei Šiaurės Ameriką“, – rašoma „Magnos“ pranešime.

Tiesa, kol įprasto darbo nesujaukė koronavirusas, įmonės finansiniai rezultatai visuose segmentuose buvo tokie, kaip planuota, arba net geresni. Vis dėlto pandemija pakoregavo ir finansus, ir planus. Savo pranešime „Magna“ skaičiuoja, kad koronavirusas nuo bendrovės pardavimų per pirmąjį metų ketvirtį jau nurėžė apie 1,1 mlrd. USD.

Kovo pabaigoje, kai skelbė savo finansinius rezultatus, įmonė teigė negalinti pasakyti, kaip jiems artimiausiu laikotarpiu atsilieps pandemijos įtaka.

Kaip jau rašyta, susidūręs su paklausos automobilių pramonėje smukimu, kurį dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, šveicarų automatizavimo sprendimų kompanijos „Mikron Group“ padalinys „Mikron Automation“ liepos pradžioje paskelbė parduodantis prieš pusantrų metų įsteigtą UAB „Mikron Kaunas“.

Investicijų nesitiki

„Šie metai investicijų prasme bus skurdūs. Įsibėgėjant pandemijos bangoms, potencialūs investuotojai bijo keliauti – juos pristabdo ne tik netikrumas dėl ekonomikos ateities, bet ir galimybė lankytis užsienio šalyse“, – kalba Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“ vadovas, LINPRA prezidiumo narys.

Kuria elektrinius autobusus

„Mūsų partneriai Lietuvoje, subrangovai, verčiasi sunkiai. Jaučiame, kad jie labai jautrūs mokėjimams, prašo, kad atidėjimai būtų kuo trumpesni, kad sumokėtume iškart, kai tik detalės bus patiektos. Matyti, kad finansinė jų padėtis nestabili“, – konstatuoja Edvardas Radzevičius, mažų ir vidutinio dydžio autobusų bei specialiųjų transporto priemonių gamybos UAB „Altas komercinis transportas“, veikiančios su prekės ženklu „Altas Auto“, generalinis direktorius, LINPRA prezidiumo narys.

Didžiausia problema sektoriuje, anot jo, – dėl koronaviruso pandemijos apribotas žmonių judėjimas.

„Žmonės nejuda, kaip anksčiau. Turizmo verslas sustingęs, lėktuvai neskraido, autobusai nevažinėja. Autobusų segmente rinka sugriuvusi, nes žmonės, jeigu ir keliauja, renkasi individualų kelionės būdą“, – padėtį sektoriuje apibūdina E. Radzevičius.

Visos prognozės, anot jo, dabar abejotinos, niekas nežino – bus daugiau pandemijos bangų ar jau nebe. Darbuotojų, kurių skaičius balandį siekė iki 250, įmonėje sumažėjo iki 180. Skaičiuojama, kad pardavimo pajamos 2020 m. gali sumažėti iki 21 mln. Eur (2019 m. buvo 26,8 mln. Eur), o grynasis pelnas – iki 10.000–50.000 Eur (2019 m. – 0,4 mln. Eur). Tačiau nors ir mažesniu pajėgumu, įmonė dirba. Pernai laimėtas konkursas dėl 40 mokyklinių autobusų Lietuvoje ir dėl maždaug 40 greitosios pagalbos automobilių Latvijoje. „Dalyvavome gana daug konkursų, dirbome daugelyje šalių, bet dėl nestabilios padėties šių šalių vyriausybės neskuba priimti sprendimų. Ir nors esame laimėję konkursų, parašus ant reikiamų dokumentų delsiama sudėlioti. Kylant abejonių dėl finansavimo vyriausybės atsargios. Nors turėjome gaminti šiemet, viskas gali vėluoti. Turime gamybos pajėgumų ir, jeigu atsiras užsakymų, juos įgyvendinsime, bet labiau žiūrime į kitus metus“, – neslepia bendrovės „Altas komercinis transportas“ vadovas.

„Altas Auto“ kartu su „Elinta Motors“ bando įžengti į elektrinių autobusų rinką. Įmonės investicijos, preliminariais duomenimis, sudarys maždaug 0,3 mln. Eur. „Elinta Motors“, gaminanti sistemas elektromobiliams, šiuo metu ieško naujų darbuotojų – pandemija, kaip yra sakęs Vytautas Jokužis, įmonių grupės „Elinta“ vadovas ir akcininkas, privertė Vakarų kompanijas, net labai stambias, skubiai permąstyti strategiją ir ieškoti naujų tiekėjų.

Planuojama, kad kitų metų pradžioje iš „Altas Auto“ gamyklos Vilniaus rajone išriedės pirmieji elektriniai autobusai, sukurti naudojant MAN ir „Mercedes-Benz“ bazę.

„Turizmas stagnuoja, o viešasis transportas dar juda – stengiamės investuoti į segmentą, kuriame daugiau gyvybės. Be to, žalioji kryptis Europoje leidžia tikėtis, kad parama bus nukreipta į ekologiškas transporto priemones, o vežėjai bus labiau suinteresuoti pirkti tokias transporto priemones, kurioms įsigyti galima gauti papildomą finansavimą“, – nurodo E. Radzevičius.

„Altas Auto“ maži autobusai nekonkuruos su miestų keleiviams vežti skirtais „Dancer“, kuriuos gamina Klaipėdos UAB „Vėjo projektai“. Jie bus skirti mažesniems miesteliams, kur didelių autobusų pirkti neapsimoka, arba žmonėms iš priemiesčių atvežti iki pagrindinių viešojo transporto linijų.

Toli iki tvarumo

Praėjus pirmajam metų ketvirčiui, kai Kinijos fabrikai ėmė grįžti prie darbo, o Europoje dar nebuvo aišku, į kokią krizę sektorių įstums pandemija, ne vienas gamintojas tikėjosi, kad jei ne antrasis pusmetis, tai bent antrasis metų ketvirtis leis lengviau atsipūsti. Dabar, virusui kirtus ne tik gamintojams, bet ir visai ekonomikai, aiškėja, kad sudėtingomis sąlygomis dirbti reikės dar ilgai. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, birželį ES buvo registruoti 949.722 nauji automobiliai – 22 % mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o per pirmąjį pusmetį naujų automobilių registruota 38 % mažiau. Nors kritimas ne toks didelis kaip gegužę, kai registruota 52 % mažiau automobilių, statistika rodo, kad gyventojai pinigines atveria atsargiau, ir tikėtis staigaus sektoriaus atsigavimo jau nereikėtų.

Pardavimų nebus, teks investuoti

2020–2024 m. periodo apžvalgoje Europos automobilių gamintojų asociacija prognozuoja, kad nors pandemija kiek apribojo gamintojų ambicijas autonominių automobilių srityje, analizuojamu periodu sektoriaus dėmesys neabejotinai bus nukreiptas į elektrifikaciją ir automobilių su hibridiniais ar vandenilio varikliais komercializaciją. Gaminti taršius automobilius greitai tiesiog bus per brangu.

Vis dėlto, Automobilių gamintojų asociacija teigia, kad gamintojams investicijos į elektrifikaciją liks sudėtingas iššūkis tol, kol neatsigaus bendri automobilių pardavimai.

S. de Vries atkreipia dėmesį, kad ir parama, kurią automobilių pramonės sektoriui dalija valstybės, ne visuomet yra naudinga tiekėjams. Pavyzdžiui, Vokietijos paramos paketas buvo kritikuotas ne vieno gamintojo dėl to, kad, skiriant lėšas sektoriaus elektrifikacijai ir inovacijoms, mažai paskatų buvo suteikta benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimams, iš kurių kol kas didžiąją dalį apyvartos generuoja ne tik automobilių gamintojai, bet ir jų komponentų tiekėjai.

Ekonominė apžvalga 2020 07

Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ ekonomistas, su LINPRA nariais ir inžinerinės pramonės sektoriaus atstovais dalijasi ekonominėmis apžvalgomis. Skelbiame pirmąjį pristatymą video formatu ir esmines įžvalgas, apie kurias plačiau išgirsite įraše:

Pristatymas VIDEO formatu: 

  • Kinijos ekonomikos atsigavimo tempas stiprėja, o atsigavimas tampa vis labiau diversifikuotas. Prie augančių pramonės apsukų vis labiau prisideda ir gerėjantys vidaus paklausos rodikliai. Skaičiai aiškiai rodo apie ne pirmo būtinumo vartojimo segmento atsigavimą Kinijoje, kas teikia vilčių dėl ES pramonės ir eksporto augimo.
  • Naujieji oro užterštumo virš ES atmosferos rodikliai aiškiai rodo, kad dėl sušvelninto karantino ekonomikos aktyvumas ES regione pastebimai išaugo. Šiuo metu ES ekonomikos atsigavimą labiausiai tempia pramonė, tačiau pastaruoju metu vis labiau įžvelgiami ir vidaus paklausos atsigavimo požymiai.
  • Pagrindinis veiksnys, kuris šiuo metu ir artimiausiu laikotarpiu ribos vidaus paklausos atsigavimą Europoje – ženkliai padidėjęs ES vartotojų polinkis taupyti. Eurostat duomenimis, pirmąjį 2020 m. ketvirtį namų ūkių taupymo norma euro zonoje pasiekė istorinį maksimumą ir siekė beveik 17 proc. Tokią dalį pajamų standartinis euro zonos vartotojas šiuo metu skiria taupymui. Iš kitos pusės, vartojimo kontekste šių skaičių nereikėtų dramatizuoti, kadangi didelės įtakos vartotojų taupymui turėjo ir dėl karantino apribotos vartojimo galimybės.
  • Naujausi Eurostat duomenys rodo, kad situacija Europos pramonėje po truputį gerėja ir stabilizuojasi. Eurostat apklausos fiksuoja, kad birželį, lyginant su geguže, 22-ose ES valstybėse pagerėjo gamintojų lūkesčiai (duomenys yra sezoniškai išlyginti). Iš pagrindinių Lietuvos prekių eksporto rinkų gegužę gamintojų nuotaikos gerėjo visose valstybėse išskyrus Suomiją, kur gamintojų nuotaikos liko nepakitusios (tačiau ir nepablogėjo). Eurostat skaičiai rodo, kad ES pramonė po truputį atsigauna, o atsigaunant ES pramonei, padidės ir kontraktinės gamybos užsakymų srautas iš didžiųjų ES valstybių gamintojų.
  • Tai, kad situacija Lietuvos eksporto ir pramonės rodikliuose po truputį stabilizuojasi, rodo ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pavyzdžiui, birželį Lietuvos pramonės pajėgumų panaudojimo lygis išaugo: jeigu gegužę Lietuvos gamintojai išnaudojo 67 proc. turimų gamybos pajėgumų, birželį – jau 70 proc. gamybos pajėgumų. Lyginant su geguže, Lietuvos gamintojai taip pat geriau vertino eksporto paklausos būklę. Tikėtina, kad kelių mėnesių bėgyje fiksuosime pirmus Lietuvos pramonės ir prekių eksporto stabilizacijos ir atsigavimo požymius.
  • Pilna prezentacija: LT ekonomikos apzvalga_2020 07 10_LINPRA

„SME Finance“ – 10 metų patirtį finansų sektoriuje turinčių profesionalų komanda, kurios tikslas padėti verslui augti. Alternatyvaus finansavimo kompanija teikia platų spektrą finansinių paslaugų: COVID-19 paskolas, faktoringo paslaugas, kitas paslaugas verslui.

 

 

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė pasiruošusi priimti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivus

#LINPRAnariai

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė verčia naują istorijos puslapį – baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivus. Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. Pirmąjį laivą remontui jis priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

LINPRA viceprezidentas, VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.

„Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.

„Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien AB „Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A.Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.

„Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A.Šileika.

„Novametos“ posūkis – pramoninių virtuvių gamintoja ėmėsi sveikatos sprendimų

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

  • #LINPRAnariai
  • Kokie pokyčiai vyko pagrindinėse „Novametos“ rinkose.
  • Kiek laiko užtruko naujų produktų kūrimas ir ką teko keisti.
  • Ar bus kompensuoti praradimai.
  • Ką signalizuoja pirkėjai šiuo metu.

Krizės poveikį dėl COVID-19 pandemijos siekianti sumažinti LINPRA narė „Novameta“ per rekordiškai trumpą laiką persitvarkė gaminti naujus produktus ligoninėms. Tokia produkcija, kaip prognozuojama, šiemet sudarys iki 30% apyvartos

„Matydami valdžios rekomendacijas, jausdami, ko trūksta mums ir mūsų klientams, nusprendėme praplėsti savo turimą asortimentą ir rinkai pasiūlyti bekontakčių produktų, tokių kaip mobilios rankų plovimo stotelės, stovai su dalytuvais ir panašūs, kurie leidžia užtikrinti švarą ir mažinti viruso plitimo galimybes. Kuriant ir pristatant šiuos gaminius, svarbiausia buvo greitis ir komandinis susitelkimas. Mūsų nauji produktai galvose gimė per kelias dienas, o per vieną naktį nugulė reklaminėje medžiagoje. Iš ryto pardavimų skyrius juos jau siūlė klientams visame pasaulyje. Šiandien šie sprendimai generuoja nemažą dalį mūsų pajamų“, – atskleidžia Mindaugas Jonuškis, pramoninių virtuvių iš nerūdijančiojo plieno  gamybos UAB „Novameta“ direktorius ir akcininkas.

Anot jo, kartu šoktelėjo ir medicininių, reanimacinių lovų poreikis, kurių gamyboje specializuojasi antrinė įmonė „Taneta“, todėl nuspręsta dalį pajėgumų perkelti į reanimacinių lovų gamybą. Tiesa, teko atlikti nemažus technologinius pakeitimus gamykloje, perkalibruoti turimą įrangą, apmokyti darbuotojus, nes produktai visiškai skirtingi.

„Kad galėtume sėkmingai veikti ir užtikrinti savo darbuotojų saugumą, turėjome užimti prieš tai kitiems išnuomotą dalį patalpų. Visi sprendimai turėjo būti įgyvendinti labai greitai, nes produktas buvo itin reikalingas ir reikalingas skubiai“, – aiškina vadovas.

Beje, dalį pagamintų lovų bendrovė nutarė padovanoti Lietuvos ligoninėms.

„Novametos“ metiniame pranešime rašoma, kad dėl pandemijos įmonės apyvarta gali sumažėti  iki dešimtadalio, nuosmukį mažins ligoninėms skirta įranga, kuri sudarys apie 20–30% apyvartos.

Išvengė smūgio 

„Novametos“ specializacija – nerūdijančiojo plieno įrangos profesionalams skirtoms virtuvėms gamyba. Nuoseklus užsakymų augimas ir matomas gamybinis potencialas paskatino investuoti į naują gamyklą, į kurią persikelta pernai, ir atsinaujinti technologiškai.

Anot direktoriaus, krizė buvo labai netikėta – pirmasis metų ketvirtis buvo vienas sėkmingiausių per bendrovės veiklos metus, o ir Europa nelėtino apsukų netgi tada, kai viruso pavojaus signalai iš Kinijos jau buvo girdėti.

„Virusas pirmiausia sustabdė būtent tą sektorių, kuriame specializuojamės. Staigiai pradėjo užsidaryti restoranai, viešbučiai. Mūsų užsakymai ir įgyvendinami projektai visame pasaulyje buvo atšaukiami arba nukeliami. Tačiau dirbame daugiau nei 20-yje rinkų ir, matydami skirtingas situacijas bei poreikius, galėjome savo veiklą ir pajamas diversifikuoti, kad išvengtume vieno didelio smūgio“, – prisimena vadovas.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Lenkijoje per krizės piką vos 1% viešojo maitinimo ir viešbučių (HORECA) sektoriaus įmonių dirbo taip pat, kaip prieš pandemiją. Apie 67% veiklą sustabdė, 32% gerokai ją sumažino.

Švedija nusprendė neskelbti visuotinio karantino, tad, nors mažesne apimtimi, „Novameta“ šioje šalyje tęsė projektus.

Jungtinė Karalystė, panašiai kaip ir Švedija, – kai visi stabdė profesionalių virtuvių projektus, „Novametos“ partneriai Jungtinėje Karalystėje savo apsukų nelėtino ir buvo vieni pagrindinių pirkėjų. Tačiau vėliau viskas sustojo.

„Užsakymų skaičius pradėjo augti, tik sušvelninus karantino sąlygas. Pavyzdžiui, kai tik Danijoje buvo atšauktas karantinas, jau kitą dieną iš klientų išgirdome apie higieninių gaminių, kurie užtikrintų sugrįžtančių į darželius, mokyklas ir universitetus vaikų ir jaunuolių saugumą, poreikį. Kiekviena rinka skirtingu metu turėjo skirtingų iššūkių ir skirtingų sprendimų, kuriais juos bandė įveikti, o mes tiesiog turėjome prisitaikyti“, – pasakoja M. Jonuškis.

Nors šiandien klausimų yra daugiau nei atsakymų, pasak verslininko, dauguma Europos įmonių krizę mato kaip laikiną stabtelėjimą. Netgi tie, kurių apsukos smarkiai mažėjo, tikisi, kad nuostoliai nebus labai dideli ir jie galės ilgainiui grįžti į sau įprastą režimą.

„Žinoma, optimizmo teikia tai, kad suvaržymus sumažinusios rinkos pradeda pamažu didinti užsakymus. Taip pat viešasis, valstybinis sektoriai tęsia tuos projektus, kuriuos buvo įsipareigojęs vykdyti dar iki karantino“, – teigia vadovas.

Per 2019 m. Kauno įmonės pardavimo pajamos išaugo 5%, iki 13,4 mln. Eur, grynasis pelnas dėl persikraustymo kaštų ir didėjant darbuotojų skaičiui sumažėjo 36%, iki 1,09 mln. Eur.

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į JAV

LINPRA kvietimu inžinerinės pramonės įmonėms skirtame internetiniame seminare Lietuvos komercijos atašė JAV ir į šią rinką eksportuojančių inžinerinės pramonės įmonių „Femtika“ ir „Terekas“ vadovai pristatė COVID-19 pasekmes JAV ekonomikai ir galimybes Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms.

Seminaro video įrašas:

Įmones, kurioms aktualus eksportas į JAV – komercijos atašė kviečia susisiekti ir yra pasiruošęs padėti eksporto klausimais. Patirtimi apie žengimą į JAV rinką gali pasidalinti ir įmonių atstovai.

Lietuvos komercijos atašė JAV Laimutis Abeciūnas:

UAB „Femtika“ vadovas Vidmantas Šakalys:

UAB „Terekas“ vadovas Gintautas Maksvytis: 

 

 

EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Galimybės inovacijoms | KTU | 2020 06 18

Papildyta po renginio: 

Facebook transliacijos įrašas ČIA.
Konstantinos Georgoulias, EIT Manufacturing ES ir RIS reikalų direktoriaus prezentacija ČIA.
Kontaktai dėl EIT Manufacturing projektų:

 

 


LINPRA ir Kauno technologijos universitetas organizuoja tarptautinės EIT Manufacturing bendrijos, projektų ir galimybių Lietuvos pramonės sektoriui pristatymą. Renginio tikslas – išsamiai pristatyti bendrijos veiklą, jos teikiamą naudą ir atveriamas galimybes, Lietuvos įsitraukimą ir vykstančius projektus bei tuo pačiu paskatinti įmones dalyvauti EIT Manufacturing skelbiamuose projektuose. Aktualu gamybinėms įmonėms ir start-up‘ams, turintiems inovatyvių idėjų, ieškantiems naujų technologinių sprendimų gamybos procese ar kuriantiems inovatyvius produktus ir norintiems pasinaudoti projektų pagalba.

Programa

09:45 Priėmimas, registracija, kava.

10:00 Seminaro pradžia:

  • KTU rektorius Eugenijus Valatka
  • LINPRA direktorius Darius Lasionis

10:10 Kviestinis svečias:

  • Konstantinos Georgoulias, EIT Manufacturing ES ir RIS reikalų direktorius (anglų kalba)
  • Q&A

10:40 Darius Lasionis, LINPRA direktorius: LINPRA – EIT Manufacturing bendrijos dalis. Projektų perspektyvos ir galimybės Lietuvos įmonėms.

11:10 Vytautas Jokužis, UAB „Elinta“ vadovas: Inovacijų ir robotizacijos svarba, „Elinta“ pavyzdžiai.

11:30 Q&A, diskusija su dalyviais, aktualių idėjų generavimas naujų projektų inicijavimui.

12:00 Pabaiga.

Renginys vyks gyvai ir bus transliuojamas internetu, ZOOM platformoje. Registracijos formoje prašome pažymėti, ar planuojate atvykti ir dalyvauti fiziškai, ar nuotoliniu būdu: https://forms.gle/bASgv3wQr5By9kWe9

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją

LINPRA kvietimu inžinerinės pramonės įmonėms skirtame internetiniame seminare Lietuvos komercijos atašė Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje pristatė COVID-19 pasekmes šalių ekonomikoms ir galimybes Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms jose.

Seminaro video įrašas:

Įmones, kurioms aktualus eksportas į šias šalis – komercijos atašė kviečia susisiekti ir yra pasiruošę padėti eksporto klausimais.

Rusija, Gintaras Binkauskas:

Ukraina, Sergejus Tichomirovas:

Baltarusija, Julijus Glebovas: 

 

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Vakarų Europą

LINPRA kvietimu inžinerinės pramonės įmonėms skirtame internetiniame seminare Lietuvos komercijos atašė Vakarų Europoje pristatė COVID-19 pasekmes šalių ekonomikoms ir galimybes Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms jose.

Seminaro video įrašas:

Įmones, kurioms aktualus eksportas į Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją – komercijos atašė kviečia susisiekti ir yra pasiruošę padėti eksporto klausimais.

Vokietija, Šarūnė Šablevičienė:

Jungtinė Karalystė, Mantas Zamžickas:

Prancūzija, Daiva Kirkilaitė-Chetkuti: 

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Šiaurės šalis

LINPRA kvietimu inžinerinės pramonės įmonėms skirtame internetiniame seminare Lietuvos komercijos atašė Šiaurės šalyse pristatė COVID-19 pasekmes šalių ekonomikoms ir galimybes Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms jose.

Seminaro video įrašas:

 

 

 

 

Įmones, kurioms aktualus eksportas į Švediją, Norvegiją, Suomiją – komercijos atašė kviečia susisiekti ir yra pasiruošę padėti eksporto klausimais.

Švedija, Aleksandras Laurinavičius:
Aleksandras.Laurinavicius@urm.lt

Norvegija, Darius Budrys:
Darius.BUDRYS@urm.lt

Suomija, Audrius Masiulionis:
a.masiulionis@enterpriselithuania.com