Europos inžinerijos ir technologijų pramonė: 2023 rezultatai, 2024 prognozė. Orgalim ekonominė apžvalga.
Europos technologijų pramonės asociacija Orgalim (kurios nariai yra ir LINPRA) prognozuoja, kad 2024 m. Europos technologijų pramonės laukia dar vieni sudėtingi metai – pagal pirmines prognozes realioji apyvarta sumažės 2,9 %. Veiklos apimtys krenta dėl mažėjančios paklausos ir užsakymų portfelio antrus metus iš eilės, o norint išvengti tolesnio nuosmukio, svarbu skatinti paklausą.
Nors 2024 m. yra ir bus iššūkių, taip pat esama ir optimistinių prognozių: antroje metų pusėje galimas paklausos augimas, susijęs su lūkesčiais dėl palūkanų normų mažinimo. Vis dėlto susirūpinimą kelia tai, kad Europos ekonomikos augimas, palyginti su JAV, atsilieka: Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja 2,7 % JAV BVP augimą, o euro zonos prognozė kukli – 0,8 %, todėl išryškėja konkurencingumo ir investicijų problemos.
Darbo rinkos spaudimas šiek tiek sumažėjo, tačiau nuolatinis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tebėra problema. Nors dabartinės perspektyvos rodo, kad nepakankama paklausa trukdo augimui labiau negu darbo jėgos trūkumas, tai laikoma laikina situacija. Tikimasi, kad numatomas augimo atsigavimas dar kartą pabrėš Europos poreikį spręsti nuolatinio kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą.
Pagrindinės išvados:
2023 m. realioji apyvarta sumažėjo 0,5 %.
Prognozuojama, kad 2024 m. realioji apyvarta toliau mažės 2,9 %.
Išlieka susirūpinimas dėl mažėjančio Europos konkurencingumo.
Spaudimas darbo rinkai mažėja, tačiau ilgalaikės problemos išlieka.
Išsamesnę ataskaitą galima rasti Orgalim puslapyje ČIA:
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/07/Orgalim_data-Copy.png5391200Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-07-10 15:12:442024-07-10 15:15:55Europos inžinerijos ir technologijų pramonė: 2023 rezultatai, 2024 prognozė
Neformalaus ugdymo veiklos ir būreliai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimas, bet ir galimybė moksleiviams susipažinti su profesijomis, apie kurias galbūt jie žino mažiau. Švietimo ekspertai sako, kad jei formalus ugdymas daugiausiai suteikia įvairių mokslų teorinių žinių, tai neformalus parodo jų pritaikomumą, naudą, dermę tarpusavyje ir taip gali padėti apsispręsti dėl būsimo profesinio kelio pasirinkimo.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad mūsų šalyje švietimo sistema sukurta taip, kad joje vis dar didžiausias dėmesys skiriamas atskirų dalykų mokymui. Tačiau kokiame darbe ir kokiose situacijose tas žinias pritaikyti, paaiškinama ne visada.
„Pavyzdžiui, moksleiviai per fiziką mokosi apie kokias nors jėgas, per geometriją – apskaičiuoti trikampio kampus, dažnai neįsivaizduodami, kam to reikia. Neformaliojo ugdymo veiklos teoriją „įvelka“ į naudingumo rūbą ir parodo, kad štai šių žinių reikės pvz., projektuojant mašinas ir įrengimus, o kitų – programuojant kosmoso palydovus. Todėl manome, kad turėtų būti aktyviau skatinamos kryptingos, į konkrečių kompetencijų ugdymą nukreiptos neformaliojo švietimo veiklos, kuriose moksleiviai turėtų galimybę „pasimatuoti“ galimas būsimas profesijas. Tai padėtų pritraukti daugiau žmonių į įvairias specialybes, tarp jų ir inžinerines“, – tikina D. Lasionis.
Neformalus švietimas – vietoj korepetitorių?
Kryptingas neformaliojo švietimo veiklas moksleiviams organizuojančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė sako, kad, siekiant atliepti verslo poreikius ir valstybei nurodant prioritetines studijų kryptis, jau ne vienerius metus tarp jų atsiranda inžinerijos mokslai.
„Prie jų pasirinkimo skatinimo kryptingai dirbame ir mes. Stebėdami jaunuolius, kurie renkasi studijas, turėjome išsiaiškinti, kas juos paskatino tai padaryti, ir paaiškėjo, kad visa ko paslaptis yra pažinimas. Žmogus negali norėti to, apie ką nežino ir ko nematė, nepatyrė. Tuomet išsikėlėme tikslą leisti jiems patirti inžineriją per neformalias veiklas, dar mokantis mokykloje. Neretai moksleivių artimoje aplinkoje nėra tokių profesijų pavyzdžių ir jos skamba gana mįslingai – kas gi tas geodezininkas ar avionikos specialistas. Neformalus ugdymas ne tik supažindina su profesijomis, bet ir leidžia vaikui atskleisti savo savybes, kurių prieš tai jis galbūt neturėjo galimybių atrasti“, – sako dr. J. Rožėnė.
VILNIUS TECH vykdo įvairius projektus, kurie padeda moksleiviams pagilinti žinias ir gauti praktinių įgūdžių. Organizuojamos fizikos, matematikos ir informacinių sistemų pamokos, padedančios pasirengti egzaminams, ugdymo platforma „Ateities inžinerijos“ leidžia atlikti praktinius projektinius darbus, nacionalinis moksleivių čempionatas „Makaronų tiltai“ supažindina su inžinerinių statinių konstravimu, Jaunojo inžinieriaus mokykla organizuoja nuotolines paskaitas įvairiomis inžinerinėmis temomis, Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla ugdo meninius ir inžinerinius gebėjimus, VILNIUS TECH klasėse moksleiviai universitete atlieka praktinius užsiėmimus ir laboratorinius darbus.
„Visų šių veiklų varomoji jėga yra didelis pačių moksleivių suinteresuotumas. Labai dažnai į projektus ir konkursus įsitraukia entuziastingi, gabūs ir smalsūs vaikai, kurie dar intensyviai nesvarsto apie profesinius pasirinkimus, tačiau dalyvavimas akademiniame gyvenime, universiteto erdvių lankymas juos pasąmoningai skatina galvoti apie ateities perspektyvas“, – kalba pašnekovė.
Jos manymu, neformalių veiklų metu patirties įgiję, išbandę platų spektrą veiklų ir savyje inžinerinio mąstymo sėklą pasėję moksleiviai atsakingai ir kryptingai rinksis studijas ir todėl ateityje bus itin vertinami darbo rinkoje.
Savo ruožtu D. Lasionis sako, kad neformalaus ugdymo privalumų yra išties daug.
„Tokių veiklų metu įgyta patirtis prisideda prie analitinių įgūdžių ugdymo, didina norą sieti savo ateitį su konkrečia profesine sritimi ir motyvaciją mokytis, net gali pagerinti moksleivių formaliojo ugdymo rezultatus. Leisiu sau pajuokauti, kad tikslingas moksleivių neformalus ugdymas gali tapti alternatyva korepetitoriams“, – sako LINPRA vadovas.
Lengviau apsisprendžia, kuo būti
Paklausta, ar neformalios veiklos pritraukia daugiau studentų į universitetą, dr. J. Rožėnė neslepia, kad išties yra toks poveikis.
„Kasmet mūsų universitete pradeda studijuoti pusšimtis Jaunojo inžinieriaus mokyklos pažymėjimus turinčių mokinių, dar keliskart daugiau VILNIUS TECH klasių pažymėjimą turinčių abiturientų. Neseniai vienas mechatronikos ir robotikos studijų programos studentas pasakojo, kad šios studijos patraukė lankantis VILNIUS TECH LinkMenų fabriko pažintiniuose praktiniuose užsiėmimuose. Kartais studentai atskleidžia, kad svarstė apie, pavyzdžiui, architektūros studijas, bet baiminosi „neįveikiamos“ matematikos, o tam tikros veiklos paskatino juos nebebijoti ir pasirinkti statybos inžinerijos studijų programą“, – sako ekspertė.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) STEAM ugdymo skyriaus vedėja dr. Ieva Šablevičiūtė-Visockienė antrina, kad neformalaus ugdymo veiklos išties gali padėti ne tik renkantis profesiją, bet ir ugdant jai studijuoti reikalingo konkretaus mokomojo dalyko didesnį supratimą.
„Kalbant apie inžinerines profesijas, turbūt dažniausiai linksniuojama yra matematika. Iš tiesų ji nėra kažkoks atskirai egzistuojantis dalykas, tai mūsų aplinkinio pasaulio dalis, ir norint tą pasaulį suprasti ir tyrinėti, matematika ir matematinis mąstymo būdas yra būtini. Mokykloje matematika gali atrodyti kaip nuo realybės atsietas dalykas, kurį neaišku kodėl reikia išmokti ir neaišku kokia iš to bus nauda, išskyrus, kad šio dalyko pažymio reikės stojant į aukštąsias mokyklas. Neformalios veiklos, tokios kaip STEAM, padeda suprasti, kaip atskiri mokslai – matematika, fizika, chemija, biologija ir kiti – veikia kartu ir siejasi su realiu pasauliu“, – sako ji.
Dr. I. Šablevičiūtė-Visockienė pasakoja, kad STEAM veiklų metu moksleiviai analizuoja ir tiria realias situacijas, kuriose susiduria ir su matematika, tad taip gauna atsakymą į vieną iš dažnai kylančių klausimų – kam to reikia? Pavyzdžiui, programuojant robotą, programa rašoma naudojant matematinio tipo mąstymą. Arba norint sukurti kokios nors detalės modelį 3D spausdintuvui, procese irgi dalyvauja ne tik inžinerija, programavimas, bet ir geometrija. Tai įsisąmoninę, moksleiviai atskirus mokomuosius dalykus priima kitaip, o tuomet ir jų mokymasis vyksta sklandžiau.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/03/014.jpg12001920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-06-20 07:29:012024-06-20 08:39:43Darbo rinkos ir švietimo ekspertai: tikslingas moksleivių neformalus ugdymas gali tapti alternatyva korepetitoriams
Viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad darbo rinkoje jaučiamas inžinierių trūkumas. Inžinerinių ir technologinių įmonių atstovai mano, kad viena tokio specialistų trūkumo priežasčių – nesuvokimas, kaip iš tiesų atrodo inžinieriaus darbas. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jis yra nuobodus ir monotoniškas, o tokios nuostatos atbaido jaunus žmones nuo šios specialybės pasirinkimo.
Vienos didžiausių pramonės automatizavimo paslaugų ir produktų tiekėjų Lietuvoje „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis sako, kad inžinieriaus darbas savotiškai primena kompiuterinius žaidimus – kasdien tenka „žaisti“ su programomis, kurių pagalba galima realizuoti savo mintis ar vaizduotę.
„Tai yra ateities darbas. Inžinieriai kuria tokius prietaisus, kurių dar nėra, o kiekvienas sukurtas produktas yra geresnis už ankstesnį. Mus supančią aplinką taip pat kuria inžinieriai – baldus, pastatus, automobilius, buitinius prietaisus. Viskas, kas padaro mūsų buitį patogią, yra inžinierių darbas. Žinoma, reikia ir menininkų, dizainerių ir kitų specialistų, bet be inžinieriaus nieko nebūtų“, – tikina V. Jokužis.
Bendraudamas su moksleiviais ir jaunais žmonėmis pašnekovas sako visuomet pateikiantis savo pavyzdį – dar besimokydamas 10 klasėje, jau programavo šviesoforus, sukūrė švieslentę mokyklos sporto salei, kad krepšinio varžybų metu būtų galima stebėti rezultatą.
„Beje, mano sūnus, kai jam buvo 16 metų, sukūrė ir sukonstravo elektrinį motorolerį. Šis jo „pažaidimas“ išaugo į elektrinių transporto priemonių komercinę gamybą ir kūrimą. Taip vaikystės hobis tapo svajonių darbu – štai kokias galimybes atveria inžinerija“, – dalinasi jis.
Darbuotojų trūkumas buvo visada
Kad inžinieriaus darbas nėra monotoniškas, sutinka ir produktų ženklinimo, inžinerinio pakavimo ir gamybos automatizavimo įmonės „Pakmarkas“ inžinerijos departamento direktorius Linas Starkevičius. Šioje įmonėje dirba net 3 skirtingų sričių inžinieriai – projektų, technikos ir pardavimo.
„Projektų inžinieriai dažniausiai dirba su techninėmis dokumentacijomis, specifikacijomis, gamybiniais brėžiniais. Technikos inžinieriai daug laiko praleidžia pas klientus montuodami, instaliuodami gamybinę įrangą. Na, o pardavėjai didžiąją dalį laiko klientams pristatinėja įmonės paslaugas, įrangą. Šis darbas yra labai įvairus, rutina čia retas svečias“, – teigia jis.
Nepaisant to, technologinės ir inžinerinės įmonės susiduria su specialistų trūkumu. L. Starkevičius sako, kad rasti tinkamų kandidatų į inžinieriaus darbo poziciją nėra lengva.
„Šios profesijos žmonių trūksta ir trūko nuolat. Pirmiausiai todėl, kad pati profesija iki šiol nebuvo pakankamai vertinama arba buvo klaidingai įsivaizduojamas inžinieriaus darbo pobūdis. Kita priežastis yra tai, kad techninio profilio žmonės dažnai nelinkę viešinti savo pasiekimų aplinkiniams ar socialiniuose tinkluose. Didžioji dalis mūsų darbuotojų atėjo į įmonę per rekomendacijas arba „galvų medžioklę“, – dalinasi inžinerijos departamento direktorius.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sutinka, kad dabartinis inžinierių trūkumas nėra kažkas neįprasto – šios specialybės žmonės buvo paklausūs anksčiau, yra paklausūs dabar ir tikrai bus paklausūs ateityje.
„Inžinerijos sritis nuolat keičiasi ir vystosi, atsiranda naujų technologijų, su kuriomis kartu „ateina“ ir nauji iššūkiai. Verta suprasti, kad inžinieriai svarbūs ne tik gaminant kokius nors buitinius prietaisus, automobilius ar technologijas, bet ir karinėje pramonėje, dirbant su kibernetiniu saugumu. Jaunimui, besidominčiam matematika, fizika ir technologijomis, inžinerija siūlo daugybę įdomių ir perspektyvių karjeros galimybių“, – tikina jis.
Patys inžinieriai vertina darbdavio dėmesį
Jokužis sako, kad į darbuotojų trūkumą įmonė reaguoja pati juos augindama nuo universiteto ar net mokyklos.
„Universitete ieškome gabių jaunuolių, kuriuos pakviečiame į praktiką. Vėliau šie jaunuoliai pradeda pas mus dirbti. Dabar, beje, turime ir apie 10 moksleivių, kurie atlieka dviejų dienų praktiką. Šiuo metu turime keletą darbuotojų, kurie pirmą kartą pas mus apsilankė būdami moksleiviais“, – dalinasi pašnekovas.
Tuo tarpu L. Starkevičius priduria, kad patys darbuotojai vertina tokį jiems įmonių rodomą dėmesį, norą išmokyti, paruošti. Anot jo, didelė motyvacija darbuotojui yra ir galimybė jaustis komandos dalimi.
„Inžinieriui svarbu, kad jis nejaustų atskirties tarp skirtingų pareigų ar statuso – jis nori dirbti komandoje. Partneriški santykiai yra didžiausia vertybė. Ne „darbdavio“ ir „darbuotojo“ santykiai, bet būtent partnerių, kai dalinamasi žiniomis, laiku, pinigais. Tada visi yra motyvuoti siekti bendro tikslo. Tai taip pat yra geras pavyzdys jaunimui, kuris dar svarsto, kokią specialybę rinktis“, – reziumuoja pašnekovas.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/02/141.jpg12001920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-06-06 05:24:592024-06-13 05:25:19Darbas, primenantis kompiuterinį žaidimą – ką veikia inžinierius?
Tikslieji mokslai, tokie kaip matematika ar fizika, nemažai daliai Lietuvos moksleivių yra tapę galvos skausmu, o tai daro įtaką ne tik patikrinimų ar egzaminų rezultatams, bet ir būsimiems profesiniams pasirinkimams. Darbdavių atstovai pastebi, kad moksleiviai retai supranta, kaip šiuos mokslus pritaikyti gyvenime ir kokias perspektyvas jie atveria, todėl būtina padėti jiems suprasti, kad viskas yra įveikiama, o mokytis verta ne vien egzaminui, bet ir karjerai.
Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio, kalbant apie inžinerines profesijas, situacija yra paradoksali. Gabūs moksleiviai ir studentai profesinėse arba aukštosiose mokyklose jau dirba nuo trečio kurso, šios srities specialistai graibstomi darbo rinkoje, gauna gerus atlyginimus, turi puikias karjeros galimybes Lietuvoje ir užsienyje, tačiau stojančiųjų vis dar mažoka.
„Kiek tenka bendrauti su moksleiviais, vienos iš dažnai pasikartojančių priežasčių – mitų egzistavimas, kad pramonės įmonėse vyrauja sunkus fizinis ir monotoniškas darbas, nepasitikėjimas savo tiksliųjų mokslų, kurie yra reikalingi inžinerijoje, žiniomis, jėgomis mokantis ar nesuvokimu, kam to reikia. Tokiu būdu net ir vienas mokomasis dalykas labai susiaurina galimus pasirinkimus, o moksleiviai, nesigilindami į „sunkių“ dalykų mokymąsi, nes tam reikia papildomų pastangų, nesąmoningai susikuria kliūtis pasirinkti profesijas, kurios būtų ne tik įdomios, bet ir perspektyvios“, – komentuoja D. Lasionis.
Pašnekovo teigimu, gyvename technologijų amžiuje, ir kiekvienos šalies gerovę, jos žmonių saugumą, atsparumą lems, kiek šalis turės specialistų, turinčių reikalingas inžinerines ir technologines kompetencijas, koks bus piliečių skaitmenizacijos lygis. Dėl to ateityje galima tikėtis vis didesnio „spaudimo“ tokioms profesijoms, kurios bus vertinamos, gerai apmokamos ir suteiks savirealizacijos galimybių.
Suteikia laisvę pasirinkti
Pasak Kauno KTU inžinerinio licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdauskas, pakankamai geros tiksliųjų mokslų, pvz., matematikos ir fizikos, žinios yra būtinos, nes turėdami įvairių žinių – tiek kalbinių, tiek tiksliųjų mokslų, moksleiviai tampa laisvesni pasirinkti studijų programas universitetuose, nesusiaurinti galimų specialybių horizonto.
„Pasaulyje yra stebima tendencija, kai farmacijos, inžinerijos pramonė susiduria su milžinišku kvalifikuotų specialistų poreikiu. Tas poreikis tik augs. Todėl moksleiviams yra svarbūs įgūdžiai, kaip spręsti matematinį uždavinį, kaip analizuoti problemas fizikoje, chemijoje, biologijoje, o be jų nepavyks įgyti aukštos kvalifikacijos“, – svarsto D. Žvirdauskas.
Kad gerai mokantis matematiką ar fiziką žmogus turi plačias karjeros perspektyvas inžinerinėse ar technologijų įmonėse, teigia ir bendrovės „Kitron Lietuva“ Techninio skyriaus vadovas Saulius Jačėnas.
„Toks žmogus gali rinktis įvairias karjeros kryptis, pradedant inžinieriaus ar technologijų specialisto ir tęsiant karjerą duomenų analitiku, projektų vadovu, dirbant su verslo valdymu. Gerai mokant matematiką ir tiksliuosius mokslus atsiveria daug galimybių kurti ir inovuoti įvairiose technologinėse srityse, įskaitant elektros inžineriją, programinę įrangą, mechaniką ir kitas inžinerines disciplinas“, – sako S. Jačėnas.
Jo teigimu, pasaulyje augant elektronikos ir technologijų produktų poreikiui, auga ir tokį darbą galinčių dirbti specialistų paklausa. Tikslieji mokslai yra kasdieninė sritis inžinerinėse įmonėse, ypač tokiose kaip „Kitron“, kur veikla grindžiama kompleksinių elektroninių sistemų gamyba. Matematinių principų galima rasti įvairiuose technologiniuose procesuose, įskaitant projektavimą, gamybą, testavimą ir problemų sprendimą. Inžinieriai reguliariai taiko matematinius modelius, statistiką, algoritmus, geometriją, kad efektyviai projektuotų, analizuotų ir optimizuotų gamybines operacijas.
Teorijos ir praktikos sintezė
Paklaustas, koks šiuo metu yra Lietuvos moksleivių santykis su tiksliaisiais mokslais, KTU inžinerijos licėjaus direktorius D. Žvirdauskas sako, kad gimnazistų, profiliuojant pasirenkančių mokytis fiziką ar chemiją, o po to ir laikyti egzaminus, yra nedaug.
„Kita vertus, šių metų tiksliųjų mokslų tarpiniai patikrinimai parodė, kad beveik trečdaliu daugiau mokinių juose dalyvavo. Tai jau yra tam tikras pozityvus ženklas. Reikia skatinti moksleivius rinktis šiuos mokslus. Jei mokinys save apriboja, renkasi paprastesnius, lengvesnius variantus, tai gali ateityje smarkiai apriboti jo karjeros pasirinkimus“, – mano pašnekovas.
D. Žvirdauskas sako esąs šalininkas to, kad ugdymas būtų orientuotas į teorinių ir praktinių gebėjimų sintezę, kad besimokantieji suvoktų, jog be teorijos nėra praktikos, o praktika irgi neįmanoma be teorijos. Nes būna, kad jauni žmonės, mokęsi aukštosiose mokyklose, pradėję dirbti pagal specialybę vėl iš naujo turi mokytis.
„Neseniai teko lankytis Singapūre, kur moksleiviai neturi bėdų su tiksliųjų mokslų tarptautinių testų rezultatais. Panaši situacija yra Pietų Korėjoje, visoje Pietryčių Azijoje. Ten yra bandoma matematikos ir tiksliųjų mokslų kiek įmanoma mokyti taip, kad vaikai turėtų galimybę juos „pačiupinėti“. Erdvinis, loginis, matematinis suvokimas ugdomas nuo pat pradinės mokyklos. Mes Lietuvoje taip pat galėtumėme sukurti ir atverti moksleiviams įvairius uždavinynus, su uždavinių sprendimų būdais, atsakymais ir panašiai“, – komentuoja jis.
Būtina nepamiršti ir mokytojų – ši profesija turi tapti išties prestižinė, turi būti nuoseklus jų darbo užmokesčio didėjimas, darbo sąlygų gerinimas, lygiagrečiai keliant jiems didesnius profesinius reikalavimus kelti kvalifikaciją, stengtis, kad pamokos būtų informatyvios ir įdomios.
Populiarėja mikro mokymasis
Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Dovilija Jančiauskienė pritaria, kad mokant tiksliuosius mokslus atsiveria plačios perspektyvos, ir ne vien inžinerijos srityje. Matematikos mokymasis lavina loginį bei analitinį mąstymą, stiprina problemų sprendimo įgūdžius, abstrakčiojo mąstymo gebėjimus, sisteminį požiūrį į tam tikras situacijas, dažniausiai ir komandinio darbo gebėjimus.
Užsibrėžusiems tikslą išmokti tiksliųjų mokslų, ji pataria mokytis nuosekliai. Reikėtų neužleisti nė vienos temos, nes visos temos susijusios. Geri užrašai, taisyklių konspektai yra būtini. Dažnai moksleiviai tarsi supranta klasėje, ką mokytojas aiškina, bet parėję namo pamiršta, ką po ko daryti, ir tema tampa nebeaiški. Todėl svarbu atidžiai klausytis mokytojo ir viską užsirašyti, išsiryškinti svarbiausius niuansus, pasirašyti paaiškinimus prie sprendimų.
„Efektyvus būdas išmokti yra namuose pakartojant klasėje spręstus uždavinius. Jei moksleivis ne viską supranta pamokoje, bet viską užsirašo – namuose jis gali bandyti perspręsti nesuprastus uždavinius, nežiūrėdamas į užsirašytą sprendimą, o po to pasitikrinti, ar toks žingsnių eiliškumas ir kokiose vietose klydo. Jei dar nesuprato – gali ateiti pas mokytoją su konkrečiais klausimais. Toks mokymasis pats efektyviausias, nes jei vaikas kelia klausimus, kodėl ir kada kokį žingsnį atlikti, tuomet supranta visą sprendimo algoritmą“, – aiškina matematikos mokytoja.
Kaip vieną iš populiarėjančių mokymosi būdų ji įvardija mikro mokymąsi, kasdien skiriant iki 10 minučių teorijos pakartojimui ir tos temos spręstų uždavinių peržiūrai.
„Geriau mokytis kasdien po nedaug, nei bandyti visą skyrių išmokti per vieną vakarą. Kiekvienas moksleivis labai skirtingas, vienam reikia keleto minučių pakartojimui, kitam kelių valandų, todėl pats turėtų atrasti savo sėkmės formulę mokantis“, – pataria D. Jančiauskienė.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/05/Matematika.jpg575743Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-05-30 10:19:092024-05-30 11:23:58Ekspertai atsakė, kodėl verta mokėti tiksliuosius mokslus ir kaip juos įdarbinti gyvenime
Balandžio ir gegužės mėnesiais visoje Lietuvoje jau antrą kartą vyko jaunųjų inžinierių čempionatas, o jame dalyvaujantys moksleiviai turėjo sukonstruoti kuo unikalesnę, kūrybiškesnę ir įdomesnę Goldbergo mašiną. Kol vienos komandos konstravo mašinas, demonstruojančias, kaip veikia atsinaujinanti energetika, kitos komandos parodė, kaip technologijų pagalba be jokio žmogaus indėlio galima pagaminti mėsainį.
„Esame labai laimingi dėl pergalės, nes įdėjome daug darbo – ruošėmės beveik 2,5 mėnesio. Tiesa, pergalę iš dalies numatėme, nes visiems sakėme, kad važiuojame būtinai nugalėti. Smagu ir tai, kad čempionato metu užmezgėme naudingų pažinčių – sutikome įdomių ir protingų žmonių, bendravome su daug įmonių vadovų“, – sako moksleivių (5-8 kl.) kategorijos nugalėtojos, Panevėžio robotikos centro komandos „RoboLabas“ atstovas Modestas Reila.
M. Reilos ir jo komandos Goldbergo mašina veikė dar nematytu principu – ji pagamino mėsainį. Iš pradžių mašina ant bandelės užpylė kečupo, jį išmaišė ir nusiuntė lėkštę bėgiais važiuoti toliau. Kitoje stotelėje į lėkštę buvo įdėta mėsos, sūrio ir salotų, o pavažiavus dar toliau, mašina mėsainį vainikavo agurkėliais bei viršutine bandele.
Paklaustas, ar už pirmą vietą iškovotas piniginis prizas bus naudojamas mokslo tikslais, pašnekovas atsako, kad toks sprendimas buvo priimtas dar prieš čempionatą.
„Dar prieš sudalyvaudami su komandos nariais nutarėme, kad tikslingiausia būtų už piniginį prizą, jeigu jį laimėtumėme, įsigyti naujas detales robotams. Savo pažado išsižadėti neketiname, tad visi pinigai bus skirti inžinerijos poreikiams“, – dalinasi nugalėtojas.
Panevėžio „RoboLabas“ komanda pirmą vietą iškovojo ir praėjusių metų „STEAM TEAM“ čempionate – tąkart moksleiviai pristatė Goldbergo mašiną, kuri visiems komisijos nariams į stiklines įpylė limonado.
Komisiją sužavėjo kūrybiškumu
Tuo tarpu gimnazistų (9-12 kl.) kategorijoje triumfavo komanda „Dronai“ iš Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos.
„Jaučiamės puikiai, labai džiaugiamės, labai siekėme pergalės ir stengėmės. Ne viskas vyko kaip tikėjomės, bet lemiamu momentu, kai labiausiai reikėjo, pasisekė. Žinote, Goldbergo mašinų pristatymuose labai svarbu sėkmė. Vieną kartą pasiseka, kitą kartą kažkur kažkoks rutuliukas užstringa, tačiau šį kartą kone viskas ėjosi lyg per sviestą“, – komentuoja „Dronų“ komandos mokytoja Vida Minkevičienė.
Elektrėniškių komanda komisijai pristatė Goldbergo mašiną, kuri simbolizavo įžymiuosius Elektrėnų elektrinės kaminus ir buvo lyg savotiškas kvietimas „pereiti“ prie atsinaujinančių išteklių.
„Komandoje turime labai gerų fizikų, kurie sugalvojo, kaip tą mintį realizuoti. Gaminome arbaletą, katapultą, saulės ir vėjo elektrines. Savo pristatymu siekėme išplatinti žinutę, kad vertėtų „nulipti“ nuo kaminų ir atsigręžti į žaliąją energiją“, – priduria ji.
Paklausta, kas labiausiai įsiminė čempionato metu, mokytoja atsako, kad įtampa ir svarstymai, ar pavyks sklandžiai pristatyti mašiną.
„Čempionatui ruošėmės 2 mėnesius, tačiau prie vienos detalės, arbaleto, kurį gamino trečios gimnazijos klasės mokinys Teodoras Šneider, užtrukome kur kas ilgiau. Vaikai dirbo ir per pamokas, ir po pamokų. Būdavo, kad mokyklą jie palieka tik 20-21 val. Nepaisant to, po tokio finalo čempionate tikrai dalyvausime dar kartą. Vaikai pamatė, kaip kiti stengiasi, o sėkmė daug ką lemia motyvacijos prasme. Dabar besidominčiųjų šiais mokslais tikrai turėtų padaugėti, bent jau tarp mano mokinių“, – tikina pašnekovė.
Nustebino „paaugę“ dalyviai
Anot komisijos nario, konkursą inicijavusios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio, čempionatas rengiamas jau antrą kartą, bet nepaisant to, jis vis tiek susilaukė didelio susidomėjimo – varžytuvėse buvo gausu pirmą kartą dalyvaujančių moksleivių.
„Šiais metais turėjome nemažai naujokų, kuriems tai buvo pirmasis inžinierių čempionatas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad susidomėjimas inžinerija, bent jau tarp jaunimo, auga, o tai yra labai svarbu, kadangi būtent šie moksleiviai ateityje bus savotiškas darbo rinkos „variklis“. Kita vertus, labai džiaugiamės ir tuo, kad komandos, kurioms pernai nepasisekė patekti į finalą arba nugalėti, nenuleido rankų ir dalyvavo dar kartą“, – sako jis.
Pašnekovas priduria, kad čempionate dalyvaujantys moksleiviai įgyja neįkainojamos patirties – jie lavina kūrybiškumą, komandinį darbą, problemų sprendimo įgūdžius, išmoksta iššūkius paversti galimybėmis.
„Dar neprasidėjus finalui, moksleiviai klausė, ar sekančiais metais vėl vyks tokios varžytuvės. Tikrai matome prasmę tęsti šią įtraukiančia ir moksleivius motyvuojančią iniciatyvą, tad čempionatą planuojame rengti ir kitais metais“, – tikina pašnekovas.
Tiek šiemet, tiek pernai komisijoje teisėjavęs „Teltonika“ atstovas Julius Purlys pastebi, kad vaikų sukonstruotos Goldbergo mašinos šiemet buvo sudėtingesnės ir originalesnės.
„Šiemet dalyviai tikrai nestokojo kūrybiškumo. Moksleivių kategorijos laimėtojai, kurie čempionatą laimi jau antrą kartą iš eilės, pernai gamino limonadą, o šiemet – mėsainį. Jie tematiką išlaikė, tačiau jų mašina yra žymiai geresnė nei pernai. Progresas matomas ir bendrai, ne tik kalbant apie kurią nors konkrečią komandą – viso čempionato lygis tikrai buvo gerokai aukštesnis, tad tikėtina, kad kitąmet jis dar labiau paaugs“, – teigia pašnekovas.
J. Purlio manymu, tokio pobūdžio čempionatai yra labai svarbūs, kadangi Lietuva turėtų būti matoma kaip inžinerinė šalis.
„Mes neturime kokių nors gamtinių išteklių, tad visas šalies sėkmės faktorius priklauso nuo mūsų protinių ir technologinių gebėjimų. Tokie renginiai skatina moksleivius dalyvauti, kurti, tobulinti savo projektus. Matome, su kokiu entuziazmu jie dalyvauja, grįžę apie patirtis papasakoja kitiems, tuomet įsitraukia ir jų draugai bei bendraklasiai. Visa tai reikia skatinti, tokių čempionatų turėtų būti kuo daugiau“, – reziumuoja „Teltonika“ atstovas.
Šiais metais jaunųjų inžinierių čempionate „STEAM TEAM“ iš viso dalyvavo 42 komandos iš 13 Lietuvos miestų ir miestelių, Goldbergo mašinas konstravo daugiau nei 170 moksleivių.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/05/157.jpg12001920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-05-27 09:06:382024-05-27 09:06:38Lietuvos jaunųjų inžinierių čempionate – mėsainius gaminantys robotai ir kvietimas mažinti aplinkos taršą
Nuo šių metų spalio 17 d. būsime atsparesni kibernetinėms grėsmėms: į nacionalinę teisę iki šios datos turi būti perkelta Europos Sąjungos (ES) Tinklų ir informacinių sistemų direktyva (TIS2 arba NIS2). Ja siekiama visoje bendrijoje padidinti itin svarbias funkcijas atliekančių įmonių ir organizacijų kibernetinio atsparumo lygį, sumažinti tarp skirtingų sektorių egzistuojančius kibernetinio atsparumo neatitikimus bei pagerinti informacijos mainus ir kolektyvinius gebėjimus, pasirengiant bei reaguojant į kibernetinius incidentus.
Naujoji direktyva, skirta bendram aukštam kibernetinio saugumo lygiui ES užtikrinti, palies daugumą Lietuvos sektorių: pramonės, energetikos, transporto, skaitmeninės infrastruktūros, sveikatos priežiūros, bankininkystės, viešojo administravimo ir kt. Apie svarbiausius jos įgyvendinimo aspektus, niuansus ir poveikį verslui gegužės 15 d. LITEXPO vyksiančioje parodoje „BaltTechnika 2024“, konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“ pranešimą skaitysiantis pramonės tinklų ir kibernetinio saugumo specialistas iš Švedijos, įmonės „Phoenix Contact AB“ atstovas Jiunnas-Jeras Sunas, įsitikinęs – direktyva įmonėms yra nemenkas iššūkis, bet kartu tai ir būtina priemonė.
Svarbu tiek žmogui, tiek visai valstybei
Pasak specialisto, nuolat visame pasaulyje auganti kibernetinių išpuolių grėsmė neišvengiamai skatina kurti specialias kovos su ja priemones. Paprastai žmonės nelinkę galvoti apie potencialias grėsmes: mes labai retai susimąstome apie tai, kad nelaimė gali ištikti būtent mus. Prie šios psichologinės ypatybės pridėjus tai, kad dauguma žmonių palyginti menkai išmano technologijas ir nepasižymi aukštu skaitmeninio išprusimo lygiu, peršasi vienintelis logiškas sprendimas: stengtis kuo aukštesnį kibernetinio saugumo lygį užtikrinti centralizuotai, pasitelkus įstatymus ir reglamentus.
„Šiandien kibernetiniam saugumui visame pasaulyje daugiausia dėmesio skiriama būtent dėl diegiamų naujų reglamentų, didinančių kibernetinio saugumo reikalavimus ir užtikrinančių jų vykdymą“, – sako J.-J. Sunas.
Papildomų problemų ir grėsmių gali iškilti tada, kai gana glaudžiai susijusios šalys (pvz., Europos Sąjungos) kibernetinio saugumo užtikrinimui taiko skirtingus reglamentus ir įstatymus. Tokiu atveju pro silpnesnę apsaugą prasiskverbę piktavaliai įsilaužėliai gali lengviau patekti ir į kitų – geriau apsisaugojusių – valstybių tinklus. Naujoji TIS2 direktyva, tikimasi, eliminuos šią grėsmę ir padidins kibernetinį saugumą visame ES bloke.
Pagal naująją direktyvą bus privaloma užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygį rizikos analizės, incidentų valdymo, tiekimo grandinės saugumo, veiklos tęstinumo užtikrinimo po incidentų ar ekstremaliųjų įvykių, kriptografijos naudojimo politikos ir procedūrų, žmogiškųjų išteklių saugumo, prieigos kontrolės ir turto valdymo politikos bei kitose srityse.
Kaip naujoji direktyva paveiks verslą?
Prie naujų kibernetinio saugumo reikalavimų teks prisitaikyti ne tik viešajam sektoriui, bet ir verslui. Šiuo metu, pasak kompanijos „Phoenix Contact AB“ atstovo, viena didžiausių skaitmeninių grėsmių verslui yra išpirkos reikalaujanti kenkėjiška programinė įranga (angl. ransomware).
„Tačiau pramonės įmonės taip pat neturėtų pamiršti ir vidinių atakų bei tiekimo grandinės saugumo. Teoriškai nė viena įmonė nėra apsaugota nuo dabartinių ar buvusių darbuotojų, rangovų ar tiekėjų galimų grėsmių. Pramoninės įmonių valdymo sistemos labai dažnai susideda iš kelių tiekėjų komponentų. Bet kurio iš šių komponentų žemas atsparumo lygis ar kibernetinio saugumo spraga gali sukelti rimtą incidentą visoje valdymo sistemoje“, – aiškina specialistas.
J.-J. Sunas pabrėžia, kad norint užtikrinti kibernetinį saugumą „reikalingas bendras, kompleksiškas požiūris į įmonės politiką ir procesus, žmones bei naudojamas technologijas. Pagrindinis iššūkis yra kibernetinio saugumo srities žinių ir efektyvios valdymo sistemos trūkumas ar netgi visiškas jos nebuvimas“.
Yra daugybė galimybių ir technologijų siekiant padidinti kibernetinį saugumą, tačiau jomis pasinaudoti dažnai trukdo nepakankamas vadovų skiriamas dėmesys, neišmanymas ar tiesiog lėšų trūkumas. Tiek stiprios vidinės IT/OT specialistų komandos kūrimas, tiek išorės specialistų pagalba ar naujausia įranga kainuoja. Todėl, kaip ir atskiro žmogaus atveju, įmonės vis dar dažnai naudoja tik bazinę tinklų (dažniausiai tik IT) apsaugos įrangą ir tikisi, kad to pakaks norint apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių.
Kad netektų graužtis dėl to, kad nepavyko apsisaugoti nuo kibernetinės atakos, pridariusios nuostolių įmonei, kibernetinio saugumo specialistas siūlo pirmiausia išsiaiškinti įmonės sritis ar taškus, kuriuose išpuolių rizika labiausiai tikėtina ir gali lemti didžiausius netoleruotinus nuostolius. O tai nustačius nedelsiant taikyti sprendimus siekiant sumažinti kibernetinių atakų riziką.
„Sukūrus tvirtą pagrindinę infrastruktūrą – tinklo architektūrą, naudotojų prieigos kontrolę, viešojo rakto infrastruktūrą (Public Key Infrastructure – PKI), sertifikatus ir t. t. – kibernetinis saugumas labai padidės“, – pataria J.-J. Sunas.
Ekspertų teigimu, TIS2 direktyvos įgyvendinimas gali iš įmonių pareikalauti gana didelių išteklių ir daug dėmesio, nukreipto į IT/OT infrastruktūros atnaujinimą bei personalo mokymą. Visgi, jų teigimu, tai yra būtinas žingsnis užtikrinant, kad ES galėtų efektyviai atliepti kibernetinius iššūkius, kurių, tvyrant geopolitinei įtampai, tik daugėja.
Ką žada ateitis?
Pramoninių tinklų srityje 18 metų patirtį turintis saugumo specialistas neabejoja, kad kibernetinio saugumo žinios bei mąstysena ateityje bus privalomi ir taps įprasti ir savaime suprantami kiekvienam įmonių darbuotojui.
„Kibernetinis saugumas – visų ir kiekvieno atsakomybė. Siekdamos apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, įmonės tiesiog privalės rengti savo darbuotojų mokymus, didinančius jų skaitmeninį raštingumą ir sąmoningumą“, – konstatuoja ekspertas.
Jis taip pat mano, kad kibernetinį saugumą užtikrinantys ar bent jau juos didinantys sprendimai taps vis labiau integruota pačių įvairiausių produktų, programų ir paslaugų dalimi.
„Atsižvelgiant į populiarėjantį daiktų internetą ir dirbtinį intelektą, kibernetinė sauga taps neatskiriama inovacijų dalimi jau pačioje projektavimo stadijoje“, – prognozuoja pramoninių tinklų ir kibernetinio saugumo specialistas iš Švedijos.
Išsamiau apie tai, kaip prie saugesnės ateities prisidės ir kaip verslą paveiks naujoji TIS2 direktyva, J.-J. Sunas papasakos gegužės 15 d. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, „DigiTech“ asociacijos „Infobalt“ ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) organizuojamoje konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“.
Nuo 2016-ųjų kasmet vykstanti konferencija nagrinėja ketvirtosios pramonės revoliucijos temas, o šiemet daugiausia dėmesio bus skirta tiek lokaliems pramonės transformacijos iššūkiams, tiek technologinėms tendencijoms visoje Europoje, tarp jų ir kibernetiniam saugumui.
Konferencija „Making Industry 4.0 Real“ yra gegužės 15–17 d. vyksiančios LITEXPO tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos „BaltTechnika 2024“ dalis.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/12/LT-Kvadratas.jpg12001200Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-05-14 15:44:332024-07-08 15:44:50Kibernetinio saugumo ekspertas nurodė būdus, padėsiančius įmonėms pasiruošti naujos ES direktyvos įsigaliojimui
Kuomet ateina laikas rinktis profesiją, didelė dalis mokinių jaučia nerimą – jiems sunku apsispręsti, ką norėtų dirbti ateityje, kokia specialybė juos domintų ir kur galėtų save realizuoti. Tokiais atvejais vertėtų atsižvelgti į tai, kas domino vaikystėje, sako inžinieriumi šiandien dirbantis Edvard Šaškevič. Jo patirtis byloja, kad nuo mažų dienų traukę automobiliai nulėmė norą pasirinkti studijuoti inžinieriaus profesiją.
Vyriausiuoju inžinieriumi dirbantis Edvard Šaškevič prisimena, kad inžinerijos sritis jį sudomino dar vaikystėje. Vyro tėtis dirbo mechaniku, tad paauglystėje jam daug laiko tekdavo praleisti garaže – reikėdavo padėti tėčiui, stebėti, kaip remontuojami automobiliai, bandyti keisti detales savo jėgomis.
„Laikas ėjo, o pomėgis dirbti prie automobilių niekur nedingo. Pabaigęs mokyklą sužinojau, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje dėstoma Mechaninių technologijų inžinerija, viena iš šios studijų krypties atšakų buvo automobilių mechanika, tad ją ir pasirinkau. Tuo metu dar galvojau kad „nersiu“ tik į automobilių pramonę, bet ilgainiui išmokau ir gamybos procesų, projektavimo, braižymo įgūdžių. Visa tai praplėtė mano darbo spektrą, o didžiąją dalį dėstytos medžiagos vis dar naudoju kasdien“, – dalinasi jis.
Darbą susirado po praktikos
E. Šaškevič prisimena, kad besibaigiant trečiajam studijų kursui visi studentai privalėjo atlikti praktiką pasirinktoje įmonėje.
„Tuo metu kolegijoje vykdavo konferencijos, į kurias atvykdavo skirtingos įmonės, siūlančios praktikos ar darbo vietas, todėl susirasti praktikos vietą nebuvo labai sudėtinga. Nepaisant to, aš nenorėjau rinktis įmonės, kuri užsiima masine gamyba, svajojau praktiką atlikti mažesnėje įmonėje, kur galėčiau stebėti ir dalyvauti visuose gamybos etapuose. Galiausiai suradau mažą, bet labai gerai struktūrizuotą įstaigą, kuri gamino patobulintas „Harley-Davidson“ motociklų detales. Vėliau, baigęs studijas ir atlikęs praktiką, likau šioje įmonėje dirbti“, – teigia jis.
Pašnekovas priduria, kad per visą darbovietėje praleistą laiką, pavyko išmokti labai daug naudingų dalykų – jis buvo apmokytas būti staklių operatoriumi, kurti specialiai staklėms reikalingas programas, projektuoti naujas detales. Paklaustas, ar jam neatsibodo inžinieriaus darbas, vyras atsako, kad tokia mintis niekada nebuvo jo aplankiusi – inžinieriaus darbas jam atrodo įdomus, naudingas ir nemonotoniškas.
„Inžinierius turi palengvinti darbą arba išspręsti kitiems žmonėms kilusias problemas. Pavyzdžiui, šiuo metu dirbu įmonėje, kuri užsiima automobilių vairo kolonėlių remontu. Viena iš mano pareigų – aprūpinti cecho mechanikus reikiamais nestandartiniais įrankiais. Dažnai parduotuvėse parduodami įrankiai nėra tinkami darbui atlikti, todėl tenka gaminti naujus. Šioje stadijoje vyksta visi gamybos procesai, nuo įrankio projektavimo iki galutinio produkto testavimo ir tobulinimo, o galiausiai – pagaminto įrankio pardavimo užsienio partneriams bei įmonėms. Man šis darbas labai patinka, nes aš matau visą jo eigą, nuo pat pirmos idėjos iki galutinio produkto“, – sako E. Šaškevič.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis sutinka, kad inžinieriaus darbas yra nemonotoniškas – šios specialybės atstovai dažnai susiduria su iššūkiais, kurių sprendimui būtina pasitelkti kūrybiškumą ir nestandartinį mąstymą.
„Dažnai apie tai nepagalvojame, bet inžinieriai yra mus „apsupę“ – jie kuria, projektuoja, gamina laivus, automobilius ir komponentus jiems, palydovus, sudėtingas bei preciziškas detales naudojamas įvairiuose produktuose, dirba su dirbtiniu intelektu, diegia robotines sistemas, novatoriškas technologijas įmonėse, gamina naujus įrankius ir daro viską, kad mūsų gyvenimas būtų lengvesnis. Tai yra puiki specialybė tiems žmonėms, kurie nenustygsta vienoje vietoje, turi lakią vaizduotę ir nori prisidėti prie ateities technologijų kūrimo“, – tikina jis.
Jaunimui pataria neprarasti motyvacijos
Paklaustas, ką galėtų patarti apie būsimos specialybės pasirinkimą svarstančiai jaunajai kartai, E. Šaškevič atsako, kad mokiniams, kurie yra sumanūs, kūrybingi ir mėgsta projektuoti, vertėtų pasidomėti inžinieriaus specialybe.
„Pradėjus studijas, žinoma, reikės priprasti prie naujo mokymo stiliaus, kuris yra kitoks nei mokykloje – paskaitos gali trukti pusantros arba kartais net tris valandas, tačiau visa tai padeda geriau suprasti ir įsigilinti į dėstomą temą. Tiems mokiniams, kurie dar nėra pasirinkę jokios specialybės ir galbūt jaučiasi pasimetę, siūlau atsižvelgti į tai, kas jums kėlė džiaugsmą vaikystėje. Tikėtina, kad tai ir gali jums pasufleruoti, kokia specialybė labiausiai tiktų“, – pataria inžinierius.
Nepaisant to, pašnekovas priduria, kad mokinių pastangos neturėtų apsiriboti ties baigiamaisiais egzaminais – neva kartais galvojama, kad įstojus į aukštąją ar profesinę mokyklą stengtis ir mokytis nebereikia.
„Stengtis reikia visur – namų ruošoje, mokykloje, universitete, kolegijoje, profesinėje mokykloje ar darbe. Savo kailiu patyriau, kad jeigu gerai mokaisi ir esi aktyvus paskaitose, dėstytojai tai labai vertina. Ne kartą už gerus pažymius gavau amerikietiškas „HAAS“ stipendijas, teikiamas mokiniams inžinerijos srityje paskatinti. Be to, gerų pažymių ir aktyvumo dėka man pasisekė gauti nemokamus darbo su „HAAS CNC“ staklėmis mokymus. Nepamirškite stengtis, išlikti motyvuotais ir viskas bus gerai“, – reziumuoja E. Šaškevič.
2024 m. gegužės 15 d. Balttechnika 2024 parodos metu LITEXPO rūmuose įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas, kurio tikslas – įvertinti asociacijos veiklą, finansinę situaciją ir sutarti dėl kitų visuotinio susirinkimo būdu sprendžiamų klausimų. Pasibaigus dviejų metų kadencijai, šiais metais taip pat buvo perrinktas LINPRA prezidiumas.
Išankstinio balsavimo būdu darbotvarkės klausimais balsavo 36 nariai, gyvai savo nuomonę išreiškė dar 50 narių atstovų. Asociacijos bendruomenė teigiamai įvertino praėjusių metų organizacijos veiklą ir pritarė jos planams ir darbų tęstinumui šiais metais.
LINPRA 2023 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas: 86 už
LINPRA 2023 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas: 85 už, 1 susilaikė
LINPRA revizijos komisijos 2023 m. darbo ataskaitos patvirtinimas: 86 už
Narystės mokesčio LINPRA asociacijoje naujos apskaičiavimo tvarkos įvedimo nuo 2025 m. patvirtinimas: 80 už, 5 susilaikė, 1 prieš
LINPRA Prezidiumo 2024–2026 patvirtinimas: 86 už
LINPRA 2024–2026 Prezidento ir 3 Viceprezidentų patvirtinimas: 84 už, 2 susilaikė
Įgaliojimų suteikimas naujajam Prezidiumui suformuoti LINPRA Revizijos komisiją ketverių metų kadencijai, 2025–2028 m. darbui: 86 už
Į Prezidiumą 2024–2026 m. kadencijai buvo išrinkti:
TOMAS PRŪSAS [Prezidentas]
ANDRIUS VILKAUSKAS [Viceprezidentas]
VYTAUTAS JOKUŽIS [Viceprezidentas]
ARNOLDAS ŠILEIKA [Viceprezidentas]
JURGA MARTINAITYTĖ
ŽIVILĖ RAMOŠKIENĖ
KĘSTUTIS JASIŪNAS
ERNESTAS ZDANIAUSKIS
EDVARDAS RADZEVIČIUS
GIEDRIUS VALUCKAS
JUSTINAS GARGASAS
MINDAUGAS JONUŠKIS
GINTARAS VILDA
JUOZAS MAKSVYTIS
RIMANTAS DAMANSKIS
Šiuo metu LINPRA asociacijos veikloje dalyvauja 147 nariai. Narių skaičius nuolat auga.
Pastaraisiais metais sparčiai populiarumą įgaunanti inžinieriaus specialybė vaikus žavi savo neribotomis galimybėmis, sako mokytojai. Ir nors šią sritį pasirinkę moksleiviai dar pernelyg negalvoja apie savo ateitį, ekspertai teigia, kad darbo rinkoje jie bus priimami išskėstomis rankomis – ši specialybė buvo ir yra paklausi, nes jos negali pakeisti dirbtinis intelektas.
Praėjusių metų jaunųjų inžinierių čempionato „STEAM TEAM“ nugalėtojų komandos „RoboLabas“ mokytoja Laura Kuchalskienė sako, kad rinkdamiesi mokytis ar studijuoti inžinerijos sritį moksleiviai įprastai negalvoja apie ateitį ar būsimas karjeros perspektyvas – jie tai daro iš savaime kylančio susidomėjimo.
„Todėl mano, kaip mokytojos, vienas pagrindinių uždavinių ir yra sudominti jaunuolius, neleisti jiems prarasti motyvacijos bei įdiegti norą nuolatos mokytis. Pastebiu, kad šia sritimi susidomėję vaikai į ją įsitraukia tiek, kad paskui net laisvalaikiu renkasi su ja susijusias veiklas, o į tas veiklas dažnai įtraukia bendraamžius ar tėvus“, – teigia ji.
Paklausta, kodėl inžinerija yra įdomi jos mokiniams, pašnekovė atsako, kad jaunimą dominą srities įvairovė – galimybė kurti ir spręsti įvairias problemas.
„Tai labai plati sritis, kuri vaikams suteikia galimybę konstruoti, projektuoti, jungti įvairias grandines, programuoti ir panašiai. Mokiniai įprastai dirba komandose, todėl gali atlikti tuos darbus, kurie jiems labiausiai patinka, pavyzdžiui, meniški vaikai mėgsta rengti brėžinius, o į tiksliuosius mokslus linkę mokiniai patys pirmieji skuba surinkti prototipų arba įvairių mašinų. Ilgainiui atsiranda motyvacija išmokti naujų dalykų, tad vaikai tarsi savaime tobulėja ir auga, labiau pasigilina į tas sritis, kurių iki šiol nebuvo bandę“, – dalinasi mokytoja.
Mato ir specialistų trūkumą, ir augančią naująją kartą
Anot šiemet antrus metus jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM“ organizuojančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio, Lietuvos darbo rinkai šiuo metu trūksta inžinerijos specialistų, todėl tai, kad jaunoji karta aktyviai domisi šia sritimi – džiugina.
„Inžinieriams reikalingas ne koks nors specifinis inžinieriaus mąstymas, o kūrybiškumas, problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas nestandartiškai mąstyti, dirbti komandoje – tai yra tokios savybės, kurių joks dirbtinis intelektas negalės pakeisti. Matome, kaip šiuolaikinis jaunimas domisi inžinerija, dalyvauja šios srities čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Galime tik pasidžiaugti, kad ateityje turėsime puikių specialistų, kuriuos mielu noru priims bet kuri įmonė“, – sako jis.
Kad inžinierių nepakeis dirbtinis intelektas sutinka ir šiemet pirmąkart „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionate dalyvaujančios Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos mokytoja Ramunė Šimkuvienė. Jos teigimu, vargu, ar dirbtinis intelektas sugebėtų vienu metu piešti, kurti, konstruoti, analizuoti ir prisitaikyti prie situacijos.
„Pavyzdžiui, turime puikią komandos narę Eriką, kuri yra mūsų idėjų generatorė. Komandos narys Vytautas yra nuostabus konstruktorius, kuris realizuoja visas Erikos idėjas brėžiniuose, o mūsų komandos fizikas Ernestas paaiškina visus fizikinius reiškinius ir jėgas, prisidėdamas prie galutinio rezultato. Visi šie vaikai turi tokių savybių, kurios yra nepakeičiamos. Ne veltui sakoma, kad inžinerija yra ne tik dabarties, bet ir ateities profesija“, – dalinasi pašnekovė.
Paklausta, kaip jos komandai sekėsi dalyvauti čempionate, R. Šimkuvienė sako, kad nors ir dalyvavo tik pirmąjį kartą, viskas praėjo sklandžiai ir paskatino vaikus dar labiau domėtis inžinerija.
„Konstravome Goldbergo mašiną, kuri geba pati įjungti kalėdines lemputes ir dekoracijas. Ją pagaminome iš „Lego“, medienos ir popieriaus detalių. Kadangi esame naujokai, mūsų pagrindinis tikslas buvo spėti laiku sukonstruoti mašiną ir ją sėkmingai pristatyti teisėjams. Išsikeltus tikslus sėkmingai įgyvendinome“, – pasakoja mokytoja.
Pirmasis šių metų „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionato pusfinalis, kuriame dalyvavo ir R. Šimkuvienės komanda, įvyko balandžio 17 dieną Klaipėdoje. Balandžio 18 dieną įvyko antrasis pusfinalis Šiauliuose, likę pusfinaliai vyks balandžio 23 dieną Panevėžyje, balandžio 24 ir 26 dieną Kaune, balandžio 25 dieną Vilniuje. Jaunųjų inžinierių čempionato finalas vyks gegužės 17 dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“.
Susipažinti su detalesne informacija kviečiame paspaudus šią nuorodą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/04/061.jpg12001920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-04-24 10:48:272024-04-24 10:53:03Specialybė, kuri „nebijo“ dirbtinio intelekto – kodėl vaikams įdomi inžinerija?
Balandžio 15 d. įvyko Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir šalies pramonės asociacijų susitikimas, kuriame dalyvavo LINPRA direktorius Darius Lasionis ir prezidiumo narys Giedrius Valuckas. Susitikime aptartos gynybos pramonės plėtros perspektyvos bei krašto apsaugos sistemos poreikiai.
Ministras pristatė, kokie pokyčiai numatomi įstatyminėje bazėje, kaip siekiama, kad Lietuvos įmonės turėtų kuo mažiau kliūčių gaminti karinę įrangą ir amuniciją tiek taikos, tiek krizių sąlygomis. Aptarta, kokie teisinės aplinkos pokyčiai tam reikalingi.
„Lietuvos pramonės asociacijos yra bendruomenės dalis, todėl turime ieškoti būdų, kaip rasti bendrų sąlyčio taškų, kad visiems bendradarbiavimas būtų naudingas ir atitiktų tiek jūsų, tiek valstybės poreikius. Nacionalinė gynybos pramonė yra neatsiejamas šalies saugumo ir gynybos elementas, todėl labai svarbu stiprinti krašto apsaugos sistemos institucijų ir šalies gynybos pramonės sąveiką, kurti inovatyvius ir Lietuvos specifiniams poreikiams pritaikytus produktus“, – susitikime kalbėjo ministras.
LR Seimas praeitą savaitę priėmė gynybos pramonės įmonėms aktualius viešųjų pirkimų pakeitimus dėl įsigijimų valstybės interesams gynybos srityje.
Taip pat Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas gynybos ir saugumo srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės įsitraukimą į tiekimo grandines. Įstatymas keliauja į Seimą: tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
Pramonės atstovai savo ruožtu minėjo, jų nuomone, svarbiausią dalyką – teisinės bazės pokyčius. Užsiminė apie poreikį steigti kompetencijų centrą, kuris sujungtų pramonės įmones bei ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų, kad pramonės atstovai žinotų, ko ilgalaikėje perspektyvoje reikės valstybei.
Lietuvos pramonės asociacijų atstovams taip pat buvo pristatyta, kokia kryptimi yra vystomi Lietuvos kariuomenės pajėgumai, kokios technologijos yra reikalingos, kokie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai pajėgumų vystymo planai.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/04/KAM_susitikimas.jpg550825Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-04-17 05:25:192024-04-17 05:25:19Susitikimas su Lietuvos Krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu
Europos inžinerijos ir technologijų pramonė: 2023 rezultatai, 2024 prognozė
Naujienos 2024Europos inžinerijos ir technologijų pramonė: 2023 rezultatai, 2024 prognozė. Orgalim ekonominė apžvalga.
Europos technologijų pramonės asociacija Orgalim (kurios nariai yra ir LINPRA) prognozuoja, kad 2024 m. Europos technologijų pramonės laukia dar vieni sudėtingi metai – pagal pirmines prognozes realioji apyvarta sumažės 2,9 %. Veiklos apimtys krenta dėl mažėjančios paklausos ir užsakymų portfelio antrus metus iš eilės, o norint išvengti tolesnio nuosmukio, svarbu skatinti paklausą.
Nors 2024 m. yra ir bus iššūkių, taip pat esama ir optimistinių prognozių: antroje metų pusėje galimas paklausos augimas, susijęs su lūkesčiais dėl palūkanų normų mažinimo. Vis dėlto susirūpinimą kelia tai, kad Europos ekonomikos augimas, palyginti su JAV, atsilieka: Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja 2,7 % JAV BVP augimą, o euro zonos prognozė kukli – 0,8 %, todėl išryškėja konkurencingumo ir investicijų problemos.
Darbo rinkos spaudimas šiek tiek sumažėjo, tačiau nuolatinis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tebėra problema. Nors dabartinės perspektyvos rodo, kad nepakankama paklausa trukdo augimui labiau negu darbo jėgos trūkumas, tai laikoma laikina situacija. Tikimasi, kad numatomas augimo atsigavimas dar kartą pabrėš Europos poreikį spręsti nuolatinio kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą.
Pagrindinės išvados:
Išsamesnę ataskaitą galima rasti Orgalim puslapyje ČIA:
Economics and Statistics Report – Spring 2024
Ataskaitoje pristatomos trijų Orgalim atstovaujamų technologijų pramonės sektorių perspektyvos:
Darbo rinkos ir švietimo ekspertai: tikslingas moksleivių neformalus ugdymas gali tapti alternatyva korepetitoriams
Naujienos 2024Publikuota 15min.lt
Neformalaus ugdymo veiklos ir būreliai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimas, bet ir galimybė moksleiviams susipažinti su profesijomis, apie kurias galbūt jie žino mažiau. Švietimo ekspertai sako, kad jei formalus ugdymas daugiausiai suteikia įvairių mokslų teorinių žinių, tai neformalus parodo jų pritaikomumą, naudą, dermę tarpusavyje ir taip gali padėti apsispręsti dėl būsimo profesinio kelio pasirinkimo.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad mūsų šalyje švietimo sistema sukurta taip, kad joje vis dar didžiausias dėmesys skiriamas atskirų dalykų mokymui. Tačiau kokiame darbe ir kokiose situacijose tas žinias pritaikyti, paaiškinama ne visada.
„Pavyzdžiui, moksleiviai per fiziką mokosi apie kokias nors jėgas, per geometriją – apskaičiuoti trikampio kampus, dažnai neįsivaizduodami, kam to reikia. Neformaliojo ugdymo veiklos teoriją „įvelka“ į naudingumo rūbą ir parodo, kad štai šių žinių reikės pvz., projektuojant mašinas ir įrengimus, o kitų – programuojant kosmoso palydovus. Todėl manome, kad turėtų būti aktyviau skatinamos kryptingos, į konkrečių kompetencijų ugdymą nukreiptos neformaliojo švietimo veiklos, kuriose moksleiviai turėtų galimybę „pasimatuoti“ galimas būsimas profesijas. Tai padėtų pritraukti daugiau žmonių į įvairias specialybes, tarp jų ir inžinerines“, – tikina D. Lasionis.
Neformalus švietimas – vietoj korepetitorių?
Kryptingas neformaliojo švietimo veiklas moksleiviams organizuojančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė sako, kad, siekiant atliepti verslo poreikius ir valstybei nurodant prioritetines studijų kryptis, jau ne vienerius metus tarp jų atsiranda inžinerijos mokslai.
„Prie jų pasirinkimo skatinimo kryptingai dirbame ir mes. Stebėdami jaunuolius, kurie renkasi studijas, turėjome išsiaiškinti, kas juos paskatino tai padaryti, ir paaiškėjo, kad visa ko paslaptis yra pažinimas. Žmogus negali norėti to, apie ką nežino ir ko nematė, nepatyrė. Tuomet išsikėlėme tikslą leisti jiems patirti inžineriją per neformalias veiklas, dar mokantis mokykloje. Neretai moksleivių artimoje aplinkoje nėra tokių profesijų pavyzdžių ir jos skamba gana mįslingai – kas gi tas geodezininkas ar avionikos specialistas. Neformalus ugdymas ne tik supažindina su profesijomis, bet ir leidžia vaikui atskleisti savo savybes, kurių prieš tai jis galbūt neturėjo galimybių atrasti“, – sako dr. J. Rožėnė.
VILNIUS TECH vykdo įvairius projektus, kurie padeda moksleiviams pagilinti žinias ir gauti praktinių įgūdžių. Organizuojamos fizikos, matematikos ir informacinių sistemų pamokos, padedančios pasirengti egzaminams, ugdymo platforma „Ateities inžinerijos“ leidžia atlikti praktinius projektinius darbus, nacionalinis moksleivių čempionatas „Makaronų tiltai“ supažindina su inžinerinių statinių konstravimu, Jaunojo inžinieriaus mokykla organizuoja nuotolines paskaitas įvairiomis inžinerinėmis temomis, Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla ugdo meninius ir inžinerinius gebėjimus, VILNIUS TECH klasėse moksleiviai universitete atlieka praktinius užsiėmimus ir laboratorinius darbus.
„Visų šių veiklų varomoji jėga yra didelis pačių moksleivių suinteresuotumas. Labai dažnai į projektus ir konkursus įsitraukia entuziastingi, gabūs ir smalsūs vaikai, kurie dar intensyviai nesvarsto apie profesinius pasirinkimus, tačiau dalyvavimas akademiniame gyvenime, universiteto erdvių lankymas juos pasąmoningai skatina galvoti apie ateities perspektyvas“, – kalba pašnekovė.
Jos manymu, neformalių veiklų metu patirties įgiję, išbandę platų spektrą veiklų ir savyje inžinerinio mąstymo sėklą pasėję moksleiviai atsakingai ir kryptingai rinksis studijas ir todėl ateityje bus itin vertinami darbo rinkoje.
Savo ruožtu D. Lasionis sako, kad neformalaus ugdymo privalumų yra išties daug.
„Tokių veiklų metu įgyta patirtis prisideda prie analitinių įgūdžių ugdymo, didina norą sieti savo ateitį su konkrečia profesine sritimi ir motyvaciją mokytis, net gali pagerinti moksleivių formaliojo ugdymo rezultatus. Leisiu sau pajuokauti, kad tikslingas moksleivių neformalus ugdymas gali tapti alternatyva korepetitoriams“, – sako LINPRA vadovas.
Lengviau apsisprendžia, kuo būti
Paklausta, ar neformalios veiklos pritraukia daugiau studentų į universitetą, dr. J. Rožėnė neslepia, kad išties yra toks poveikis.
„Kasmet mūsų universitete pradeda studijuoti pusšimtis Jaunojo inžinieriaus mokyklos pažymėjimus turinčių mokinių, dar keliskart daugiau VILNIUS TECH klasių pažymėjimą turinčių abiturientų. Neseniai vienas mechatronikos ir robotikos studijų programos studentas pasakojo, kad šios studijos patraukė lankantis VILNIUS TECH LinkMenų fabriko pažintiniuose praktiniuose užsiėmimuose. Kartais studentai atskleidžia, kad svarstė apie, pavyzdžiui, architektūros studijas, bet baiminosi „neįveikiamos“ matematikos, o tam tikros veiklos paskatino juos nebebijoti ir pasirinkti statybos inžinerijos studijų programą“, – sako ekspertė.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) STEAM ugdymo skyriaus vedėja dr. Ieva Šablevičiūtė-Visockienė antrina, kad neformalaus ugdymo veiklos išties gali padėti ne tik renkantis profesiją, bet ir ugdant jai studijuoti reikalingo konkretaus mokomojo dalyko didesnį supratimą.
„Kalbant apie inžinerines profesijas, turbūt dažniausiai linksniuojama yra matematika. Iš tiesų ji nėra kažkoks atskirai egzistuojantis dalykas, tai mūsų aplinkinio pasaulio dalis, ir norint tą pasaulį suprasti ir tyrinėti, matematika ir matematinis mąstymo būdas yra būtini. Mokykloje matematika gali atrodyti kaip nuo realybės atsietas dalykas, kurį neaišku kodėl reikia išmokti ir neaišku kokia iš to bus nauda, išskyrus, kad šio dalyko pažymio reikės stojant į aukštąsias mokyklas. Neformalios veiklos, tokios kaip STEAM, padeda suprasti, kaip atskiri mokslai – matematika, fizika, chemija, biologija ir kiti – veikia kartu ir siejasi su realiu pasauliu“, – sako ji.
Dr. I. Šablevičiūtė-Visockienė pasakoja, kad STEAM veiklų metu moksleiviai analizuoja ir tiria realias situacijas, kuriose susiduria ir su matematika, tad taip gauna atsakymą į vieną iš dažnai kylančių klausimų – kam to reikia? Pavyzdžiui, programuojant robotą, programa rašoma naudojant matematinio tipo mąstymą. Arba norint sukurti kokios nors detalės modelį 3D spausdintuvui, procese irgi dalyvauja ne tik inžinerija, programavimas, bet ir geometrija. Tai įsisąmoninę, moksleiviai atskirus mokomuosius dalykus priima kitaip, o tuomet ir jų mokymasis vyksta sklandžiau.
Darbas, primenantis kompiuterinį žaidimą – ką veikia inžinierius?
Naujienos 2024Publikuota 15min.lt
Viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad darbo rinkoje jaučiamas inžinierių trūkumas. Inžinerinių ir technologinių įmonių atstovai mano, kad viena tokio specialistų trūkumo priežasčių – nesuvokimas, kaip iš tiesų atrodo inžinieriaus darbas. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jis yra nuobodus ir monotoniškas, o tokios nuostatos atbaido jaunus žmones nuo šios specialybės pasirinkimo.
Vienos didžiausių pramonės automatizavimo paslaugų ir produktų tiekėjų Lietuvoje „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis sako, kad inžinieriaus darbas savotiškai primena kompiuterinius žaidimus – kasdien tenka „žaisti“ su programomis, kurių pagalba galima realizuoti savo mintis ar vaizduotę.
„Tai yra ateities darbas. Inžinieriai kuria tokius prietaisus, kurių dar nėra, o kiekvienas sukurtas produktas yra geresnis už ankstesnį. Mus supančią aplinką taip pat kuria inžinieriai – baldus, pastatus, automobilius, buitinius prietaisus. Viskas, kas padaro mūsų buitį patogią, yra inžinierių darbas. Žinoma, reikia ir menininkų, dizainerių ir kitų specialistų, bet be inžinieriaus nieko nebūtų“, – tikina V. Jokužis.
Bendraudamas su moksleiviais ir jaunais žmonėmis pašnekovas sako visuomet pateikiantis savo pavyzdį – dar besimokydamas 10 klasėje, jau programavo šviesoforus, sukūrė švieslentę mokyklos sporto salei, kad krepšinio varžybų metu būtų galima stebėti rezultatą.
„Beje, mano sūnus, kai jam buvo 16 metų, sukūrė ir sukonstravo elektrinį motorolerį. Šis jo „pažaidimas“ išaugo į elektrinių transporto priemonių komercinę gamybą ir kūrimą. Taip vaikystės hobis tapo svajonių darbu – štai kokias galimybes atveria inžinerija“, – dalinasi jis.
Darbuotojų trūkumas buvo visada
Kad inžinieriaus darbas nėra monotoniškas, sutinka ir produktų ženklinimo, inžinerinio pakavimo ir gamybos automatizavimo įmonės „Pakmarkas“ inžinerijos departamento direktorius Linas Starkevičius. Šioje įmonėje dirba net 3 skirtingų sričių inžinieriai – projektų, technikos ir pardavimo.
„Projektų inžinieriai dažniausiai dirba su techninėmis dokumentacijomis, specifikacijomis, gamybiniais brėžiniais. Technikos inžinieriai daug laiko praleidžia pas klientus montuodami, instaliuodami gamybinę įrangą. Na, o pardavėjai didžiąją dalį laiko klientams pristatinėja įmonės paslaugas, įrangą. Šis darbas yra labai įvairus, rutina čia retas svečias“, – teigia jis.
Nepaisant to, technologinės ir inžinerinės įmonės susiduria su specialistų trūkumu. L. Starkevičius sako, kad rasti tinkamų kandidatų į inžinieriaus darbo poziciją nėra lengva.
„Šios profesijos žmonių trūksta ir trūko nuolat. Pirmiausiai todėl, kad pati profesija iki šiol nebuvo pakankamai vertinama arba buvo klaidingai įsivaizduojamas inžinieriaus darbo pobūdis. Kita priežastis yra tai, kad techninio profilio žmonės dažnai nelinkę viešinti savo pasiekimų aplinkiniams ar socialiniuose tinkluose. Didžioji dalis mūsų darbuotojų atėjo į įmonę per rekomendacijas arba „galvų medžioklę“, – dalinasi inžinerijos departamento direktorius.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sutinka, kad dabartinis inžinierių trūkumas nėra kažkas neįprasto – šios specialybės žmonės buvo paklausūs anksčiau, yra paklausūs dabar ir tikrai bus paklausūs ateityje.
„Inžinerijos sritis nuolat keičiasi ir vystosi, atsiranda naujų technologijų, su kuriomis kartu „ateina“ ir nauji iššūkiai. Verta suprasti, kad inžinieriai svarbūs ne tik gaminant kokius nors buitinius prietaisus, automobilius ar technologijas, bet ir karinėje pramonėje, dirbant su kibernetiniu saugumu. Jaunimui, besidominčiam matematika, fizika ir technologijomis, inžinerija siūlo daugybę įdomių ir perspektyvių karjeros galimybių“, – tikina jis.
Patys inžinieriai vertina darbdavio dėmesį
„Universitete ieškome gabių jaunuolių, kuriuos pakviečiame į praktiką. Vėliau šie jaunuoliai pradeda pas mus dirbti. Dabar, beje, turime ir apie 10 moksleivių, kurie atlieka dviejų dienų praktiką. Šiuo metu turime keletą darbuotojų, kurie pirmą kartą pas mus apsilankė būdami moksleiviais“, – dalinasi pašnekovas.
Tuo tarpu L. Starkevičius priduria, kad patys darbuotojai vertina tokį jiems įmonių rodomą dėmesį, norą išmokyti, paruošti. Anot jo, didelė motyvacija darbuotojui yra ir galimybė jaustis komandos dalimi.
„Inžinieriui svarbu, kad jis nejaustų atskirties tarp skirtingų pareigų ar statuso – jis nori dirbti komandoje. Partneriški santykiai yra didžiausia vertybė. Ne „darbdavio“ ir „darbuotojo“ santykiai, bet būtent partnerių, kai dalinamasi žiniomis, laiku, pinigais. Tada visi yra motyvuoti siekti bendro tikslo. Tai taip pat yra geras pavyzdys jaunimui, kuris dar svarsto, kokią specialybę rinktis“, – reziumuoja pašnekovas.
Ekspertai atsakė, kodėl verta mokėti tiksliuosius mokslus ir kaip juos įdarbinti gyvenime
Naujienos 2024Publikuota 15min.lt
Tikslieji mokslai, tokie kaip matematika ar fizika, nemažai daliai Lietuvos moksleivių yra tapę galvos skausmu, o tai daro įtaką ne tik patikrinimų ar egzaminų rezultatams, bet ir būsimiems profesiniams pasirinkimams. Darbdavių atstovai pastebi, kad moksleiviai retai supranta, kaip šiuos mokslus pritaikyti gyvenime ir kokias perspektyvas jie atveria, todėl būtina padėti jiems suprasti, kad viskas yra įveikiama, o mokytis verta ne vien egzaminui, bet ir karjerai.
Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio, kalbant apie inžinerines profesijas, situacija yra paradoksali. Gabūs moksleiviai ir studentai profesinėse arba aukštosiose mokyklose jau dirba nuo trečio kurso, šios srities specialistai graibstomi darbo rinkoje, gauna gerus atlyginimus, turi puikias karjeros galimybes Lietuvoje ir užsienyje, tačiau stojančiųjų vis dar mažoka.
„Kiek tenka bendrauti su moksleiviais, vienos iš dažnai pasikartojančių priežasčių – mitų egzistavimas, kad pramonės įmonėse vyrauja sunkus fizinis ir monotoniškas darbas, nepasitikėjimas savo tiksliųjų mokslų, kurie yra reikalingi inžinerijoje, žiniomis, jėgomis mokantis ar nesuvokimu, kam to reikia. Tokiu būdu net ir vienas mokomasis dalykas labai susiaurina galimus pasirinkimus, o moksleiviai, nesigilindami į „sunkių“ dalykų mokymąsi, nes tam reikia papildomų pastangų, nesąmoningai susikuria kliūtis pasirinkti profesijas, kurios būtų ne tik įdomios, bet ir perspektyvios“, – komentuoja D. Lasionis.
Pašnekovo teigimu, gyvename technologijų amžiuje, ir kiekvienos šalies gerovę, jos žmonių saugumą, atsparumą lems, kiek šalis turės specialistų, turinčių reikalingas inžinerines ir technologines kompetencijas, koks bus piliečių skaitmenizacijos lygis. Dėl to ateityje galima tikėtis vis didesnio „spaudimo“ tokioms profesijoms, kurios bus vertinamos, gerai apmokamos ir suteiks savirealizacijos galimybių.
Suteikia laisvę pasirinkti
Pasak Kauno KTU inžinerinio licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdauskas, pakankamai geros tiksliųjų mokslų, pvz., matematikos ir fizikos, žinios yra būtinos, nes turėdami įvairių žinių – tiek kalbinių, tiek tiksliųjų mokslų, moksleiviai tampa laisvesni pasirinkti studijų programas universitetuose, nesusiaurinti galimų specialybių horizonto.
„Pasaulyje yra stebima tendencija, kai farmacijos, inžinerijos pramonė susiduria su milžinišku kvalifikuotų specialistų poreikiu. Tas poreikis tik augs. Todėl moksleiviams yra svarbūs įgūdžiai, kaip spręsti matematinį uždavinį, kaip analizuoti problemas fizikoje, chemijoje, biologijoje, o be jų nepavyks įgyti aukštos kvalifikacijos“, – svarsto D. Žvirdauskas.
Kad gerai mokantis matematiką ar fiziką žmogus turi plačias karjeros perspektyvas inžinerinėse ar technologijų įmonėse, teigia ir bendrovės „Kitron Lietuva“ Techninio skyriaus vadovas Saulius Jačėnas.
„Toks žmogus gali rinktis įvairias karjeros kryptis, pradedant inžinieriaus ar technologijų specialisto ir tęsiant karjerą duomenų analitiku, projektų vadovu, dirbant su verslo valdymu. Gerai mokant matematiką ir tiksliuosius mokslus atsiveria daug galimybių kurti ir inovuoti įvairiose technologinėse srityse, įskaitant elektros inžineriją, programinę įrangą, mechaniką ir kitas inžinerines disciplinas“, – sako S. Jačėnas.
Jo teigimu, pasaulyje augant elektronikos ir technologijų produktų poreikiui, auga ir tokį darbą galinčių dirbti specialistų paklausa. Tikslieji mokslai yra kasdieninė sritis inžinerinėse įmonėse, ypač tokiose kaip „Kitron“, kur veikla grindžiama kompleksinių elektroninių sistemų gamyba. Matematinių principų galima rasti įvairiuose technologiniuose procesuose, įskaitant projektavimą, gamybą, testavimą ir problemų sprendimą. Inžinieriai reguliariai taiko matematinius modelius, statistiką, algoritmus, geometriją, kad efektyviai projektuotų, analizuotų ir optimizuotų gamybines operacijas.
Teorijos ir praktikos sintezė
Paklaustas, koks šiuo metu yra Lietuvos moksleivių santykis su tiksliaisiais mokslais, KTU inžinerijos licėjaus direktorius D. Žvirdauskas sako, kad gimnazistų, profiliuojant pasirenkančių mokytis fiziką ar chemiją, o po to ir laikyti egzaminus, yra nedaug.
„Kita vertus, šių metų tiksliųjų mokslų tarpiniai patikrinimai parodė, kad beveik trečdaliu daugiau mokinių juose dalyvavo. Tai jau yra tam tikras pozityvus ženklas. Reikia skatinti moksleivius rinktis šiuos mokslus. Jei mokinys save apriboja, renkasi paprastesnius, lengvesnius variantus, tai gali ateityje smarkiai apriboti jo karjeros pasirinkimus“, – mano pašnekovas.
D. Žvirdauskas sako esąs šalininkas to, kad ugdymas būtų orientuotas į teorinių ir praktinių gebėjimų sintezę, kad besimokantieji suvoktų, jog be teorijos nėra praktikos, o praktika irgi neįmanoma be teorijos. Nes būna, kad jauni žmonės, mokęsi aukštosiose mokyklose, pradėję dirbti pagal specialybę vėl iš naujo turi mokytis.
„Neseniai teko lankytis Singapūre, kur moksleiviai neturi bėdų su tiksliųjų mokslų tarptautinių testų rezultatais. Panaši situacija yra Pietų Korėjoje, visoje Pietryčių Azijoje. Ten yra bandoma matematikos ir tiksliųjų mokslų kiek įmanoma mokyti taip, kad vaikai turėtų galimybę juos „pačiupinėti“. Erdvinis, loginis, matematinis suvokimas ugdomas nuo pat pradinės mokyklos. Mes Lietuvoje taip pat galėtumėme sukurti ir atverti moksleiviams įvairius uždavinynus, su uždavinių sprendimų būdais, atsakymais ir panašiai“, – komentuoja jis.
Būtina nepamiršti ir mokytojų – ši profesija turi tapti išties prestižinė, turi būti nuoseklus jų darbo užmokesčio didėjimas, darbo sąlygų gerinimas, lygiagrečiai keliant jiems didesnius profesinius reikalavimus kelti kvalifikaciją, stengtis, kad pamokos būtų informatyvios ir įdomios.
Populiarėja mikro mokymasis
Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Dovilija Jančiauskienė pritaria, kad mokant tiksliuosius mokslus atsiveria plačios perspektyvos, ir ne vien inžinerijos srityje. Matematikos mokymasis lavina loginį bei analitinį mąstymą, stiprina problemų sprendimo įgūdžius, abstrakčiojo mąstymo gebėjimus, sisteminį požiūrį į tam tikras situacijas, dažniausiai ir komandinio darbo gebėjimus.
Užsibrėžusiems tikslą išmokti tiksliųjų mokslų, ji pataria mokytis nuosekliai. Reikėtų neužleisti nė vienos temos, nes visos temos susijusios. Geri užrašai, taisyklių konspektai yra būtini. Dažnai moksleiviai tarsi supranta klasėje, ką mokytojas aiškina, bet parėję namo pamiršta, ką po ko daryti, ir tema tampa nebeaiški. Todėl svarbu atidžiai klausytis mokytojo ir viską užsirašyti, išsiryškinti svarbiausius niuansus, pasirašyti paaiškinimus prie sprendimų.
„Efektyvus būdas išmokti yra namuose pakartojant klasėje spręstus uždavinius. Jei moksleivis ne viską supranta pamokoje, bet viską užsirašo – namuose jis gali bandyti perspręsti nesuprastus uždavinius, nežiūrėdamas į užsirašytą sprendimą, o po to pasitikrinti, ar toks žingsnių eiliškumas ir kokiose vietose klydo. Jei dar nesuprato – gali ateiti pas mokytoją su konkrečiais klausimais. Toks mokymasis pats efektyviausias, nes jei vaikas kelia klausimus, kodėl ir kada kokį žingsnį atlikti, tuomet supranta visą sprendimo algoritmą“, – aiškina matematikos mokytoja.
Kaip vieną iš populiarėjančių mokymosi būdų ji įvardija mikro mokymąsi, kasdien skiriant iki 10 minučių teorijos pakartojimui ir tos temos spręstų uždavinių peržiūrai.
„Geriau mokytis kasdien po nedaug, nei bandyti visą skyrių išmokti per vieną vakarą. Kiekvienas moksleivis labai skirtingas, vienam reikia keleto minučių pakartojimui, kitam kelių valandų, todėl pats turėtų atrasti savo sėkmės formulę mokantis“, – pataria D. Jančiauskienė.
Lietuvos jaunųjų inžinierių čempionate – mėsainius gaminantys robotai ir kvietimas mažinti aplinkos taršą
Naujienos 2024Publikuota Lrt.lt
Balandžio ir gegužės mėnesiais visoje Lietuvoje jau antrą kartą vyko jaunųjų inžinierių čempionatas, o jame dalyvaujantys moksleiviai turėjo sukonstruoti kuo unikalesnę, kūrybiškesnę ir įdomesnę Goldbergo mašiną. Kol vienos komandos konstravo mašinas, demonstruojančias, kaip veikia atsinaujinanti energetika, kitos komandos parodė, kaip technologijų pagalba be jokio žmogaus indėlio galima pagaminti mėsainį.
„Esame labai laimingi dėl pergalės, nes įdėjome daug darbo – ruošėmės beveik 2,5 mėnesio. Tiesa, pergalę iš dalies numatėme, nes visiems sakėme, kad važiuojame būtinai nugalėti. Smagu ir tai, kad čempionato metu užmezgėme naudingų pažinčių – sutikome įdomių ir protingų žmonių, bendravome su daug įmonių vadovų“, – sako moksleivių (5-8 kl.) kategorijos nugalėtojos, Panevėžio robotikos centro komandos „RoboLabas“ atstovas Modestas Reila.
M. Reilos ir jo komandos Goldbergo mašina veikė dar nematytu principu – ji pagamino mėsainį. Iš pradžių mašina ant bandelės užpylė kečupo, jį išmaišė ir nusiuntė lėkštę bėgiais važiuoti toliau. Kitoje stotelėje į lėkštę buvo įdėta mėsos, sūrio ir salotų, o pavažiavus dar toliau, mašina mėsainį vainikavo agurkėliais bei viršutine bandele.
Paklaustas, ar už pirmą vietą iškovotas piniginis prizas bus naudojamas mokslo tikslais, pašnekovas atsako, kad toks sprendimas buvo priimtas dar prieš čempionatą.
„Dar prieš sudalyvaudami su komandos nariais nutarėme, kad tikslingiausia būtų už piniginį prizą, jeigu jį laimėtumėme, įsigyti naujas detales robotams. Savo pažado išsižadėti neketiname, tad visi pinigai bus skirti inžinerijos poreikiams“, – dalinasi nugalėtojas.
Panevėžio „RoboLabas“ komanda pirmą vietą iškovojo ir praėjusių metų „STEAM TEAM“ čempionate – tąkart moksleiviai pristatė Goldbergo mašiną, kuri visiems komisijos nariams į stiklines įpylė limonado.
Komisiją sužavėjo kūrybiškumu
Tuo tarpu gimnazistų (9-12 kl.) kategorijoje triumfavo komanda „Dronai“ iš Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos.
„Jaučiamės puikiai, labai džiaugiamės, labai siekėme pergalės ir stengėmės. Ne viskas vyko kaip tikėjomės, bet lemiamu momentu, kai labiausiai reikėjo, pasisekė. Žinote, Goldbergo mašinų pristatymuose labai svarbu sėkmė. Vieną kartą pasiseka, kitą kartą kažkur kažkoks rutuliukas užstringa, tačiau šį kartą kone viskas ėjosi lyg per sviestą“, – komentuoja „Dronų“ komandos mokytoja Vida Minkevičienė.
Elektrėniškių komanda komisijai pristatė Goldbergo mašiną, kuri simbolizavo įžymiuosius Elektrėnų elektrinės kaminus ir buvo lyg savotiškas kvietimas „pereiti“ prie atsinaujinančių išteklių.
„Komandoje turime labai gerų fizikų, kurie sugalvojo, kaip tą mintį realizuoti. Gaminome arbaletą, katapultą, saulės ir vėjo elektrines. Savo pristatymu siekėme išplatinti žinutę, kad vertėtų „nulipti“ nuo kaminų ir atsigręžti į žaliąją energiją“, – priduria ji.
Paklausta, kas labiausiai įsiminė čempionato metu, mokytoja atsako, kad įtampa ir svarstymai, ar pavyks sklandžiai pristatyti mašiną.
„Čempionatui ruošėmės 2 mėnesius, tačiau prie vienos detalės, arbaleto, kurį gamino trečios gimnazijos klasės mokinys Teodoras Šneider, užtrukome kur kas ilgiau. Vaikai dirbo ir per pamokas, ir po pamokų. Būdavo, kad mokyklą jie palieka tik 20-21 val. Nepaisant to, po tokio finalo čempionate tikrai dalyvausime dar kartą. Vaikai pamatė, kaip kiti stengiasi, o sėkmė daug ką lemia motyvacijos prasme. Dabar besidominčiųjų šiais mokslais tikrai turėtų padaugėti, bent jau tarp mano mokinių“, – tikina pašnekovė.
Nustebino „paaugę“ dalyviai
Anot komisijos nario, konkursą inicijavusios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio, čempionatas rengiamas jau antrą kartą, bet nepaisant to, jis vis tiek susilaukė didelio susidomėjimo – varžytuvėse buvo gausu pirmą kartą dalyvaujančių moksleivių.
„Šiais metais turėjome nemažai naujokų, kuriems tai buvo pirmasis inžinierių čempionatas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad susidomėjimas inžinerija, bent jau tarp jaunimo, auga, o tai yra labai svarbu, kadangi būtent šie moksleiviai ateityje bus savotiškas darbo rinkos „variklis“. Kita vertus, labai džiaugiamės ir tuo, kad komandos, kurioms pernai nepasisekė patekti į finalą arba nugalėti, nenuleido rankų ir dalyvavo dar kartą“, – sako jis.
Pašnekovas priduria, kad čempionate dalyvaujantys moksleiviai įgyja neįkainojamos patirties – jie lavina kūrybiškumą, komandinį darbą, problemų sprendimo įgūdžius, išmoksta iššūkius paversti galimybėmis.
„Dar neprasidėjus finalui, moksleiviai klausė, ar sekančiais metais vėl vyks tokios varžytuvės. Tikrai matome prasmę tęsti šią įtraukiančia ir moksleivius motyvuojančią iniciatyvą, tad čempionatą planuojame rengti ir kitais metais“, – tikina pašnekovas.
Tiek šiemet, tiek pernai komisijoje teisėjavęs „Teltonika“ atstovas Julius Purlys pastebi, kad vaikų sukonstruotos Goldbergo mašinos šiemet buvo sudėtingesnės ir originalesnės.
„Šiemet dalyviai tikrai nestokojo kūrybiškumo. Moksleivių kategorijos laimėtojai, kurie čempionatą laimi jau antrą kartą iš eilės, pernai gamino limonadą, o šiemet – mėsainį. Jie tematiką išlaikė, tačiau jų mašina yra žymiai geresnė nei pernai. Progresas matomas ir bendrai, ne tik kalbant apie kurią nors konkrečią komandą – viso čempionato lygis tikrai buvo gerokai aukštesnis, tad tikėtina, kad kitąmet jis dar labiau paaugs“, – teigia pašnekovas.
J. Purlio manymu, tokio pobūdžio čempionatai yra labai svarbūs, kadangi Lietuva turėtų būti matoma kaip inžinerinė šalis.
„Mes neturime kokių nors gamtinių išteklių, tad visas šalies sėkmės faktorius priklauso nuo mūsų protinių ir technologinių gebėjimų. Tokie renginiai skatina moksleivius dalyvauti, kurti, tobulinti savo projektus. Matome, su kokiu entuziazmu jie dalyvauja, grįžę apie patirtis papasakoja kitiems, tuomet įsitraukia ir jų draugai bei bendraklasiai. Visa tai reikia skatinti, tokių čempionatų turėtų būti kuo daugiau“, – reziumuoja „Teltonika“ atstovas.
Šiais metais jaunųjų inžinierių čempionate „STEAM TEAM“ iš viso dalyvavo 42 komandos iš 13 Lietuvos miestų ir miestelių, Goldbergo mašinas konstravo daugiau nei 170 moksleivių.
Kibernetinio saugumo ekspertas nurodė būdus, padėsiančius įmonėms pasiruošti naujos ES direktyvos įsigaliojimui
Naujienos 2024Publikuota 15min.lt
Nuo šių metų spalio 17 d. būsime atsparesni kibernetinėms grėsmėms: į nacionalinę teisę iki šios datos turi būti perkelta Europos Sąjungos (ES) Tinklų ir informacinių sistemų direktyva (TIS2 arba NIS2). Ja siekiama visoje bendrijoje padidinti itin svarbias funkcijas atliekančių įmonių ir organizacijų kibernetinio atsparumo lygį, sumažinti tarp skirtingų sektorių egzistuojančius kibernetinio atsparumo neatitikimus bei pagerinti informacijos mainus ir kolektyvinius gebėjimus, pasirengiant bei reaguojant į kibernetinius incidentus.
Naujoji direktyva, skirta bendram aukštam kibernetinio saugumo lygiui ES užtikrinti, palies daugumą Lietuvos sektorių: pramonės, energetikos, transporto, skaitmeninės infrastruktūros, sveikatos priežiūros, bankininkystės, viešojo administravimo ir kt. Apie svarbiausius jos įgyvendinimo aspektus, niuansus ir poveikį verslui gegužės 15 d. LITEXPO vyksiančioje parodoje „BaltTechnika 2024“, konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“ pranešimą skaitysiantis pramonės tinklų ir kibernetinio saugumo specialistas iš Švedijos, įmonės „Phoenix Contact AB“ atstovas Jiunnas-Jeras Sunas, įsitikinęs – direktyva įmonėms yra nemenkas iššūkis, bet kartu tai ir būtina priemonė.
Svarbu tiek žmogui, tiek visai valstybei
Pasak specialisto, nuolat visame pasaulyje auganti kibernetinių išpuolių grėsmė neišvengiamai skatina kurti specialias kovos su ja priemones. Paprastai žmonės nelinkę galvoti apie potencialias grėsmes: mes labai retai susimąstome apie tai, kad nelaimė gali ištikti būtent mus. Prie šios psichologinės ypatybės pridėjus tai, kad dauguma žmonių palyginti menkai išmano technologijas ir nepasižymi aukštu skaitmeninio išprusimo lygiu, peršasi vienintelis logiškas sprendimas: stengtis kuo aukštesnį kibernetinio saugumo lygį užtikrinti centralizuotai, pasitelkus įstatymus ir reglamentus.
„Šiandien kibernetiniam saugumui visame pasaulyje daugiausia dėmesio skiriama būtent dėl diegiamų naujų reglamentų, didinančių kibernetinio saugumo reikalavimus ir užtikrinančių jų vykdymą“, – sako J.-J. Sunas.
Papildomų problemų ir grėsmių gali iškilti tada, kai gana glaudžiai susijusios šalys (pvz., Europos Sąjungos) kibernetinio saugumo užtikrinimui taiko skirtingus reglamentus ir įstatymus. Tokiu atveju pro silpnesnę apsaugą prasiskverbę piktavaliai įsilaužėliai gali lengviau patekti ir į kitų – geriau apsisaugojusių – valstybių tinklus. Naujoji TIS2 direktyva, tikimasi, eliminuos šią grėsmę ir padidins kibernetinį saugumą visame ES bloke.
Pagal naująją direktyvą bus privaloma užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygį rizikos analizės, incidentų valdymo, tiekimo grandinės saugumo, veiklos tęstinumo užtikrinimo po incidentų ar ekstremaliųjų įvykių, kriptografijos naudojimo politikos ir procedūrų, žmogiškųjų išteklių saugumo, prieigos kontrolės ir turto valdymo politikos bei kitose srityse.
Kaip naujoji direktyva paveiks verslą?
Prie naujų kibernetinio saugumo reikalavimų teks prisitaikyti ne tik viešajam sektoriui, bet ir verslui. Šiuo metu, pasak kompanijos „Phoenix Contact AB“ atstovo, viena didžiausių skaitmeninių grėsmių verslui yra išpirkos reikalaujanti kenkėjiška programinė įranga (angl. ransomware).
„Tačiau pramonės įmonės taip pat neturėtų pamiršti ir vidinių atakų bei tiekimo grandinės saugumo. Teoriškai nė viena įmonė nėra apsaugota nuo dabartinių ar buvusių darbuotojų, rangovų ar tiekėjų galimų grėsmių. Pramoninės įmonių valdymo sistemos labai dažnai susideda iš kelių tiekėjų komponentų. Bet kurio iš šių komponentų žemas atsparumo lygis ar kibernetinio saugumo spraga gali sukelti rimtą incidentą visoje valdymo sistemoje“, – aiškina specialistas.
J.-J. Sunas pabrėžia, kad norint užtikrinti kibernetinį saugumą „reikalingas bendras, kompleksiškas požiūris į įmonės politiką ir procesus, žmones bei naudojamas technologijas. Pagrindinis iššūkis yra kibernetinio saugumo srities žinių ir efektyvios valdymo sistemos trūkumas ar netgi visiškas jos nebuvimas“.
Yra daugybė galimybių ir technologijų siekiant padidinti kibernetinį saugumą, tačiau jomis pasinaudoti dažnai trukdo nepakankamas vadovų skiriamas dėmesys, neišmanymas ar tiesiog lėšų trūkumas. Tiek stiprios vidinės IT/OT specialistų komandos kūrimas, tiek išorės specialistų pagalba ar naujausia įranga kainuoja. Todėl, kaip ir atskiro žmogaus atveju, įmonės vis dar dažnai naudoja tik bazinę tinklų (dažniausiai tik IT) apsaugos įrangą ir tikisi, kad to pakaks norint apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių.
Kad netektų graužtis dėl to, kad nepavyko apsisaugoti nuo kibernetinės atakos, pridariusios nuostolių įmonei, kibernetinio saugumo specialistas siūlo pirmiausia išsiaiškinti įmonės sritis ar taškus, kuriuose išpuolių rizika labiausiai tikėtina ir gali lemti didžiausius netoleruotinus nuostolius. O tai nustačius nedelsiant taikyti sprendimus siekiant sumažinti kibernetinių atakų riziką.
„Sukūrus tvirtą pagrindinę infrastruktūrą – tinklo architektūrą, naudotojų prieigos kontrolę, viešojo rakto infrastruktūrą (Public Key Infrastructure – PKI), sertifikatus ir t. t. – kibernetinis saugumas labai padidės“, – pataria J.-J. Sunas.
Ekspertų teigimu, TIS2 direktyvos įgyvendinimas gali iš įmonių pareikalauti gana didelių išteklių ir daug dėmesio, nukreipto į IT/OT infrastruktūros atnaujinimą bei personalo mokymą. Visgi, jų teigimu, tai yra būtinas žingsnis užtikrinant, kad ES galėtų efektyviai atliepti kibernetinius iššūkius, kurių, tvyrant geopolitinei įtampai, tik daugėja.
Ką žada ateitis?
Pramoninių tinklų srityje 18 metų patirtį turintis saugumo specialistas neabejoja, kad kibernetinio saugumo žinios bei mąstysena ateityje bus privalomi ir taps įprasti ir savaime suprantami kiekvienam įmonių darbuotojui.
„Kibernetinis saugumas – visų ir kiekvieno atsakomybė. Siekdamos apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, įmonės tiesiog privalės rengti savo darbuotojų mokymus, didinančius jų skaitmeninį raštingumą ir sąmoningumą“, – konstatuoja ekspertas.
Jis taip pat mano, kad kibernetinį saugumą užtikrinantys ar bent jau juos didinantys sprendimai taps vis labiau integruota pačių įvairiausių produktų, programų ir paslaugų dalimi.
„Atsižvelgiant į populiarėjantį daiktų internetą ir dirbtinį intelektą, kibernetinė sauga taps neatskiriama inovacijų dalimi jau pačioje projektavimo stadijoje“, – prognozuoja pramoninių tinklų ir kibernetinio saugumo specialistas iš Švedijos.
Išsamiau apie tai, kaip prie saugesnės ateities prisidės ir kaip verslą paveiks naujoji TIS2 direktyva, J.-J. Sunas papasakos gegužės 15 d. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, „DigiTech“ asociacijos „Infobalt“ ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) organizuojamoje konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“.
Nuo 2016-ųjų kasmet vykstanti konferencija nagrinėja ketvirtosios pramonės revoliucijos temas, o šiemet daugiausia dėmesio bus skirta tiek lokaliems pramonės transformacijos iššūkiams, tiek technologinėms tendencijoms visoje Europoje, tarp jų ir kibernetiniam saugumui.
Konferencija „Making Industry 4.0 Real“ yra gegužės 15–17 d. vyksiančios LITEXPO tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos „BaltTechnika 2024“ dalis.
Inžinieriumi dirbantis Edvard profesiją pamilo stebėdamas tėčio darbą: „Laikas ėjo, o pomėgis niekur nedingo“
Naujienos 2024Publikuota 15min.lt
#LINPRAšvietimas
Kuomet ateina laikas rinktis profesiją, didelė dalis mokinių jaučia nerimą – jiems sunku apsispręsti, ką norėtų dirbti ateityje, kokia specialybė juos domintų ir kur galėtų save realizuoti. Tokiais atvejais vertėtų atsižvelgti į tai, kas domino vaikystėje, sako inžinieriumi šiandien dirbantis Edvard Šaškevič. Jo patirtis byloja, kad nuo mažų dienų traukę automobiliai nulėmė norą pasirinkti studijuoti inžinieriaus profesiją.
Vyriausiuoju inžinieriumi dirbantis Edvard Šaškevič prisimena, kad inžinerijos sritis jį sudomino dar vaikystėje. Vyro tėtis dirbo mechaniku, tad paauglystėje jam daug laiko tekdavo praleisti garaže – reikėdavo padėti tėčiui, stebėti, kaip remontuojami automobiliai, bandyti keisti detales savo jėgomis.
„Laikas ėjo, o pomėgis dirbti prie automobilių niekur nedingo. Pabaigęs mokyklą sužinojau, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje dėstoma Mechaninių technologijų inžinerija, viena iš šios studijų krypties atšakų buvo automobilių mechanika, tad ją ir pasirinkau. Tuo metu dar galvojau kad „nersiu“ tik į automobilių pramonę, bet ilgainiui išmokau ir gamybos procesų, projektavimo, braižymo įgūdžių. Visa tai praplėtė mano darbo spektrą, o didžiąją dalį dėstytos medžiagos vis dar naudoju kasdien“, – dalinasi jis.
Darbą susirado po praktikos
E. Šaškevič prisimena, kad besibaigiant trečiajam studijų kursui visi studentai privalėjo atlikti praktiką pasirinktoje įmonėje.
„Tuo metu kolegijoje vykdavo konferencijos, į kurias atvykdavo skirtingos įmonės, siūlančios praktikos ar darbo vietas, todėl susirasti praktikos vietą nebuvo labai sudėtinga. Nepaisant to, aš nenorėjau rinktis įmonės, kuri užsiima masine gamyba, svajojau praktiką atlikti mažesnėje įmonėje, kur galėčiau stebėti ir dalyvauti visuose gamybos etapuose. Galiausiai suradau mažą, bet labai gerai struktūrizuotą įstaigą, kuri gamino patobulintas „Harley-Davidson“ motociklų detales. Vėliau, baigęs studijas ir atlikęs praktiką, likau šioje įmonėje dirbti“, – teigia jis.
Pašnekovas priduria, kad per visą darbovietėje praleistą laiką, pavyko išmokti labai daug naudingų dalykų – jis buvo apmokytas būti staklių operatoriumi, kurti specialiai staklėms reikalingas programas, projektuoti naujas detales. Paklaustas, ar jam neatsibodo inžinieriaus darbas, vyras atsako, kad tokia mintis niekada nebuvo jo aplankiusi – inžinieriaus darbas jam atrodo įdomus, naudingas ir nemonotoniškas.
„Inžinierius turi palengvinti darbą arba išspręsti kitiems žmonėms kilusias problemas. Pavyzdžiui, šiuo metu dirbu įmonėje, kuri užsiima automobilių vairo kolonėlių remontu. Viena iš mano pareigų – aprūpinti cecho mechanikus reikiamais nestandartiniais įrankiais. Dažnai parduotuvėse parduodami įrankiai nėra tinkami darbui atlikti, todėl tenka gaminti naujus. Šioje stadijoje vyksta visi gamybos procesai, nuo įrankio projektavimo iki galutinio produkto testavimo ir tobulinimo, o galiausiai – pagaminto įrankio pardavimo užsienio partneriams bei įmonėms. Man šis darbas labai patinka, nes aš matau visą jo eigą, nuo pat pirmos idėjos iki galutinio produkto“, – sako E. Šaškevič.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis sutinka, kad inžinieriaus darbas yra nemonotoniškas – šios specialybės atstovai dažnai susiduria su iššūkiais, kurių sprendimui būtina pasitelkti kūrybiškumą ir nestandartinį mąstymą.
„Dažnai apie tai nepagalvojame, bet inžinieriai yra mus „apsupę“ – jie kuria, projektuoja, gamina laivus, automobilius ir komponentus jiems, palydovus, sudėtingas bei preciziškas detales naudojamas įvairiuose produktuose, dirba su dirbtiniu intelektu, diegia robotines sistemas, novatoriškas technologijas įmonėse, gamina naujus įrankius ir daro viską, kad mūsų gyvenimas būtų lengvesnis. Tai yra puiki specialybė tiems žmonėms, kurie nenustygsta vienoje vietoje, turi lakią vaizduotę ir nori prisidėti prie ateities technologijų kūrimo“, – tikina jis.
Jaunimui pataria neprarasti motyvacijos
Paklaustas, ką galėtų patarti apie būsimos specialybės pasirinkimą svarstančiai jaunajai kartai, E. Šaškevič atsako, kad mokiniams, kurie yra sumanūs, kūrybingi ir mėgsta projektuoti, vertėtų pasidomėti inžinieriaus specialybe.
„Pradėjus studijas, žinoma, reikės priprasti prie naujo mokymo stiliaus, kuris yra kitoks nei mokykloje – paskaitos gali trukti pusantros arba kartais net tris valandas, tačiau visa tai padeda geriau suprasti ir įsigilinti į dėstomą temą. Tiems mokiniams, kurie dar nėra pasirinkę jokios specialybės ir galbūt jaučiasi pasimetę, siūlau atsižvelgti į tai, kas jums kėlė džiaugsmą vaikystėje. Tikėtina, kad tai ir gali jums pasufleruoti, kokia specialybė labiausiai tiktų“, – pataria inžinierius.
Nepaisant to, pašnekovas priduria, kad mokinių pastangos neturėtų apsiriboti ties baigiamaisiais egzaminais – neva kartais galvojama, kad įstojus į aukštąją ar profesinę mokyklą stengtis ir mokytis nebereikia.
„Stengtis reikia visur – namų ruošoje, mokykloje, universitete, kolegijoje, profesinėje mokykloje ar darbe. Savo kailiu patyriau, kad jeigu gerai mokaisi ir esi aktyvus paskaitose, dėstytojai tai labai vertina. Ne kartą už gerus pažymius gavau amerikietiškas „HAAS“ stipendijas, teikiamas mokiniams inžinerijos srityje paskatinti. Be to, gerų pažymių ir aktyvumo dėka man pasisekė gauti nemokamus darbo su „HAAS CNC“ staklėmis mokymus. Nepamirškite stengtis, išlikti motyvuotais ir viskas bus gerai“, – reziumuoja E. Šaškevič.
Patvirtintas naujas LINPRA Prezidiumas 2024–2026
Naujienos 20242024 m. gegužės 15 d. Balttechnika 2024 parodos metu LITEXPO rūmuose įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas, kurio tikslas – įvertinti asociacijos veiklą, finansinę situaciją ir sutarti dėl kitų visuotinio susirinkimo būdu sprendžiamų klausimų. Pasibaigus dviejų metų kadencijai, šiais metais taip pat buvo perrinktas LINPRA prezidiumas.
Išankstinio balsavimo būdu darbotvarkės klausimais balsavo 36 nariai, gyvai savo nuomonę išreiškė dar 50 narių atstovų. Asociacijos bendruomenė teigiamai įvertino praėjusių metų organizacijos veiklą ir pritarė jos planams ir darbų tęstinumui šiais metais.
Į Prezidiumą 2024–2026 m. kadencijai buvo išrinkti:
Šiuo metu LINPRA asociacijos veikloje dalyvauja 147 nariai. Narių skaičius nuolat auga.
Specialybė, kuri „nebijo“ dirbtinio intelekto – kodėl vaikams įdomi inžinerija?
Naujienos 2024Pastaraisiais metais sparčiai populiarumą įgaunanti inžinieriaus specialybė vaikus žavi savo neribotomis galimybėmis, sako mokytojai. Ir nors šią sritį pasirinkę moksleiviai dar pernelyg negalvoja apie savo ateitį, ekspertai teigia, kad darbo rinkoje jie bus priimami išskėstomis rankomis – ši specialybė buvo ir yra paklausi, nes jos negali pakeisti dirbtinis intelektas.
Praėjusių metų jaunųjų inžinierių čempionato „STEAM TEAM“ nugalėtojų komandos „RoboLabas“ mokytoja Laura Kuchalskienė sako, kad rinkdamiesi mokytis ar studijuoti inžinerijos sritį moksleiviai įprastai negalvoja apie ateitį ar būsimas karjeros perspektyvas – jie tai daro iš savaime kylančio susidomėjimo.
„Todėl mano, kaip mokytojos, vienas pagrindinių uždavinių ir yra sudominti jaunuolius, neleisti jiems prarasti motyvacijos bei įdiegti norą nuolatos mokytis. Pastebiu, kad šia sritimi susidomėję vaikai į ją įsitraukia tiek, kad paskui net laisvalaikiu renkasi su ja susijusias veiklas, o į tas veiklas dažnai įtraukia bendraamžius ar tėvus“, – teigia ji.
Paklausta, kodėl inžinerija yra įdomi jos mokiniams, pašnekovė atsako, kad jaunimą dominą srities įvairovė – galimybė kurti ir spręsti įvairias problemas.
„Tai labai plati sritis, kuri vaikams suteikia galimybę konstruoti, projektuoti, jungti įvairias grandines, programuoti ir panašiai. Mokiniai įprastai dirba komandose, todėl gali atlikti tuos darbus, kurie jiems labiausiai patinka, pavyzdžiui, meniški vaikai mėgsta rengti brėžinius, o į tiksliuosius mokslus linkę mokiniai patys pirmieji skuba surinkti prototipų arba įvairių mašinų. Ilgainiui atsiranda motyvacija išmokti naujų dalykų, tad vaikai tarsi savaime tobulėja ir auga, labiau pasigilina į tas sritis, kurių iki šiol nebuvo bandę“, – dalinasi mokytoja.
Mato ir specialistų trūkumą, ir augančią naująją kartą
Anot šiemet antrus metus jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM“ organizuojančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio, Lietuvos darbo rinkai šiuo metu trūksta inžinerijos specialistų, todėl tai, kad jaunoji karta aktyviai domisi šia sritimi – džiugina.
„Inžinieriams reikalingas ne koks nors specifinis inžinieriaus mąstymas, o kūrybiškumas, problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas nestandartiškai mąstyti, dirbti komandoje – tai yra tokios savybės, kurių joks dirbtinis intelektas negalės pakeisti. Matome, kaip šiuolaikinis jaunimas domisi inžinerija, dalyvauja šios srities čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Galime tik pasidžiaugti, kad ateityje turėsime puikių specialistų, kuriuos mielu noru priims bet kuri įmonė“, – sako jis.
Kad inžinierių nepakeis dirbtinis intelektas sutinka ir šiemet pirmąkart „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionate dalyvaujančios Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos mokytoja Ramunė Šimkuvienė. Jos teigimu, vargu, ar dirbtinis intelektas sugebėtų vienu metu piešti, kurti, konstruoti, analizuoti ir prisitaikyti prie situacijos.
„Pavyzdžiui, turime puikią komandos narę Eriką, kuri yra mūsų idėjų generatorė. Komandos narys Vytautas yra nuostabus konstruktorius, kuris realizuoja visas Erikos idėjas brėžiniuose, o mūsų komandos fizikas Ernestas paaiškina visus fizikinius reiškinius ir jėgas, prisidėdamas prie galutinio rezultato. Visi šie vaikai turi tokių savybių, kurios yra nepakeičiamos. Ne veltui sakoma, kad inžinerija yra ne tik dabarties, bet ir ateities profesija“, – dalinasi pašnekovė.
Paklausta, kaip jos komandai sekėsi dalyvauti čempionate, R. Šimkuvienė sako, kad nors ir dalyvavo tik pirmąjį kartą, viskas praėjo sklandžiai ir paskatino vaikus dar labiau domėtis inžinerija.
„Konstravome Goldbergo mašiną, kuri geba pati įjungti kalėdines lemputes ir dekoracijas. Ją pagaminome iš „Lego“, medienos ir popieriaus detalių. Kadangi esame naujokai, mūsų pagrindinis tikslas buvo spėti laiku sukonstruoti mašiną ir ją sėkmingai pristatyti teisėjams. Išsikeltus tikslus sėkmingai įgyvendinome“, – pasakoja mokytoja.
Pirmasis šių metų „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionato pusfinalis, kuriame dalyvavo ir R. Šimkuvienės komanda, įvyko balandžio 17 dieną Klaipėdoje. Balandžio 18 dieną įvyko antrasis pusfinalis Šiauliuose, likę pusfinaliai vyks balandžio 23 dieną Panevėžyje, balandžio 24 ir 26 dieną Kaune, balandžio 25 dieną Vilniuje. Jaunųjų inžinierių čempionato finalas vyks gegužės 17 dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“.
Susipažinti su detalesne informacija kviečiame paspaudus šią nuorodą.
Susitikimas su Lietuvos Krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu
Naujienos 2024Balandžio 15 d. įvyko Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir šalies pramonės asociacijų susitikimas, kuriame dalyvavo LINPRA direktorius Darius Lasionis ir prezidiumo narys Giedrius Valuckas. Susitikime aptartos gynybos pramonės plėtros perspektyvos bei krašto apsaugos sistemos poreikiai.
Plačiau KAM puslapyje
Ministras pristatė, kokie pokyčiai numatomi įstatyminėje bazėje, kaip siekiama, kad Lietuvos įmonės turėtų kuo mažiau kliūčių gaminti karinę įrangą ir amuniciją tiek taikos, tiek krizių sąlygomis. Aptarta, kokie teisinės aplinkos pokyčiai tam reikalingi.
„Lietuvos pramonės asociacijos yra bendruomenės dalis, todėl turime ieškoti būdų, kaip rasti bendrų sąlyčio taškų, kad visiems bendradarbiavimas būtų naudingas ir atitiktų tiek jūsų, tiek valstybės poreikius. Nacionalinė gynybos pramonė yra neatsiejamas šalies saugumo ir gynybos elementas, todėl labai svarbu stiprinti krašto apsaugos sistemos institucijų ir šalies gynybos pramonės sąveiką, kurti inovatyvius ir Lietuvos specifiniams poreikiams pritaikytus produktus“, – susitikime kalbėjo ministras.
LR Seimas praeitą savaitę priėmė gynybos pramonės įmonėms aktualius viešųjų pirkimų pakeitimus dėl įsigijimų valstybės interesams gynybos srityje.
Taip pat Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas gynybos ir saugumo srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės įsitraukimą į tiekimo grandines. Įstatymas keliauja į Seimą: tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
Pramonės atstovai savo ruožtu minėjo, jų nuomone, svarbiausią dalyką – teisinės bazės pokyčius. Užsiminė apie poreikį steigti kompetencijų centrą, kuris sujungtų pramonės įmones bei ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų, kad pramonės atstovai žinotų, ko ilgalaikėje perspektyvoje reikės valstybei.
Lietuvos pramonės asociacijų atstovams taip pat buvo pristatyta, kokia kryptimi yra vystomi Lietuvos kariuomenės pajėgumai, kokios technologijos yra reikalingos, kokie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai pajėgumų vystymo planai.