LINPRA nariai „Technogaja“ ruošiasi respiratorių gamybai

Pramoninius oro filtrus gaminanti Kauno rajono Rokų seniūnijoje veikianti UAB „Technogaja“ kartu su LINPRA šią savaitę ieškojo bendradarbiavimo galimybių su siuvėjais, kad apjungę technologijas, žaliavas ir pajėgas kartu galėtų gaminti respiratorius. Tokių pačių galimybių ieškojo ir UAB „Robert Kalinkin“, pasitelkę į pagalbą Kauno technologijų universitetą. Partnerystė atsirado. UAB „Robert Kalinkin“ sukūrė ir išbandė kaukės prototipą, o patobulinimus atliks ir žaliavomis pasirūpins UAB „Technogaja“. Projektas bus finansuojamas ir žaliavų kaštai padengti iš Andriaus Tapino „Laisvės TV“ įsteigto fondo.

„Technogajos“ direktorius Ramūnas Katkevičius praneša, kad šią savaitę prasidėjęs projektas pasitvirtino, ir apsauginių kaukių gamyba netrukus prasidės:

„Kaukės bus kuriamos kartu su Robert Kalinkin. Mes suteiksime technologijas ir žmonių resursus, taip pat kaip labai aukštos kokybės oro filtravimo žaliavas, kurios  plačiai naudojamos ligoninių, laboratorijų oro vėdinimo sistemose. Apjungus įvairių sričių specialistus ir jų žinias, tikimės artimiausiu metu patiekti žaliavas daugiau nei 60 tūkst. vnt. įvairios paskirties apsauginių kaukių gamybai. Taip pat numatėme, kad savo žaliavų kurį laiką į užsienio šalis netieksime, kol pilnai nepatenkinsime Lietuvos poreikio“.

Pasak Roberto Kalinkino, šioje nepaprastoje padėtyje, kai specialių žaliavų tiesiog trūksta arba net nėra, tenka pasitelkti nestandartinius sprendimus: „Pradėjome dirbti su UAB „Technogaja“. Įmonės vadovai nustebino savo noru prisidėti prie mūsų idėjos, jie sutiko nutraukti šių žaliavų pardavimą už Lietuvos ribų bei išskyrė mums maksimalų audinių kiekį šiam tikslui. Esu be galo dėkingas už norą padėti, pertraukiant savo užsakymus ir perorientuojant šalies poreikiams“.

„Technogaja“ gamina oro filtrus ventiliacijos sistemoms, ligoninėms ir laboratorijoms, maisto, farmacijos, metalo ir medžio apdirbimo pramonei, laivams, energetikos įmonėms ir t. t. „Technogaja“ 2018 m. pradžioje yra gavusi 0,4 mln. Eur investicijų moderniai gamybos linijai įsigyti ir pradėti gaminti naujas aukštesnės klasės oro filtrų rūšis. Tų pačių metų pabaigoje įmonei buvo skirta beveik 1 mln. Eur ES lėšų gamybos bei susijusiems procesams skaitmeninti. Praėjusių metų pabaigoje su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašyta sutartis dėl 0,7 mln. Eur ES finansavimo technologinių ekoinovacijų diegimo projektui. Šių trijų projektų apimtis viršija 4,5 mln. Eur. Juos numatyta baigti 2021 m.

Kauno rajono įmonės partneriai – vienas iš didžiausių Europos filtravimo žaliavų gamintojas SANDLER AG, bei daugelis kitų ir patikimų Europos filtravimo žaliavų gamintojų.

Kitos naujienos apie apsauginių kaukių gamybos iniciatyvas – „Verslo žiniose“.

Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria 15,35 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, jog Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria dar 15,35 mln. eurų. Pramonės įmonės pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti  įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis.

Finansavimas bus skiriamas technologiniam auditui atlikti, kad būtų įvertintos gamybos procesų skaitmeninimo galimybės bei perspektyvos, ir tiems projektams, kuriais diegiama bent viena skaitmeninė technologija arba su ja susijęs sprendimas, pavyzdžiui, robotikos technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai, daiktų interneto sistemų diegimas ir pan. Įgyvendinant projektą diegiamos įrangos modelis rinkai turi būti pateiktas ne anksčiau kaip prieš trejus metus nuo kvietimo paskelbimo metų, t. y. ne anksčiau nei 2017 metais.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma labai mažoms ir mažoms pramonės įmonėms – 1 mln. eurų, mažiausia – 20 tūkst. eurų, vidutinėms įmonėms didžiausia galima skirti lėšų suma – 2,9 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Didžiausia galima projektui skirti lėšų suma technologiniam auditui atlikti – 20 tūkst. eurų.

Pretenduoti į finansavimą gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, kurios veikia ne trumpiau nei 1 metus ir kurių vidutinės metinės pajamos už pačios įmonės pagamintą produkciją per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau nei 3 pastaruosius finansinius metus) ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.

Paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2020 m. birželio 22 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt, www.lvpa.lt.

Iš viso pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas  LT“ 2014–2020 m. numatoma paskirstyti  71 mln. eurų ES investicijų, iki šiol pramonės įmonėms jau yra paskirstyta beveik 56 mln. eurų investicijų.

 


Vadybos, gamybos ir technologinių procesų auditus atlieka LINPRA įsteigtas Tehnologijų centras „Intechcentras“. Norint gauti paramą įmonės skaitmeninimui, auditą atlikti yra būtina.

Audito tikslai:

  • Įvertinti pasirinktos srities pramonės įmonės procesų esamą skaitmeninį lygį ir suteikti rekomendacijas skaitmeninės brandos lygiui pagerinti (nemokamai, naudojant tik de minimis pagalbą)

Audito formatas:

  • Vienos dienos eksperto vizitas jūsų įmonėje
    vertinant pasirinktą sritį.
  • Po vizito pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma audituotos srities būklė bei rekomendacijos ateičiai.

Platesnę informaciją suteikti ir pakonsultuoti gali „Intechcentras“:

Marius Kvedaravičius, Inovacijų ekspertas, + 370 670 22857, marius.kvedaravicius@intechcentras.lt.

Aukštojo mokslo kokybės standartai nuleidžiami

Į Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintą šiemetinę stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką pramonės atstovai reaguoja vienareikšmiškai: naujoji tvarka tiesiogiai lems studijų kokybės prastėjimą, stipriai prisidės prie profesinio mokymo sektoriaus nykimo ir niekaip nesuderinamų darbo rinkos ir verslo poreikių lūkesčių.

Panaikinus iki šiol buvusius reikalavimus pirmakursių pasirengimui, kad privalomų brandos egzaminų rezultatų vidurkis stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete siektų 40 balų, o kolegijoje – 25, stojimo kartelė nuleidžiama. Tai lems, kad net ir visiškai aukštajam mokslui nepasirengę jaunuoliai su vidutinišku ir žemesniu balų vidurkiu galės studijuoti universitete kartu su aukščiausiais balais valstybinius egzaminus išlaikiusiais studentais.

Pasak Gintauto Kvietkausko, LINPRA viceprezidento, šios aplinkybės pirmiausiai pakenks patiems moksleiviams ir studentams: „Labai daug kartų kalbėjome, kad reiktų siekti kokybės, o ne kiekybės. Šiuo atveju viskas daroma priešingai. Tokios lengvatos sumažins mokinių ir studentų motyvaciją mokytis jau mokykloje, žinant, kad įstoti nebus sunku. Taip pat mažės motyvacija ir studijuojant. Tiems, kurie mokykloje tinkamai nepasirengė aukštajam mokslui, bus sunku – jiems reikės iš naujo mokytis tų dalykų, kurių neišmoko vidurinėje. O aukštasis mokslas visgi skirtas ne spragų lopymui, bet naujų žinių įgijimui. O ką reikės daryti pažangiems studentams, kuriems nepasirengusiųjų tempas bus per mažas? Kentės ir vieni, ir kiti.“

Tam pritaria Lietuvos pramonininkų konfederacijos tarptautinis inovacijų ekspertas Gintaras Vilda: „Mūsų švietimo sistemoje naudojama vertinimo balais sistema iš esmės yra pagrįsta konkurencijos tarp besimokančiųjų sukūrimu. Šiuo atveju, kai praeinamas balas sumažinamas iki sveiku protu nesuvokiamo minimumo, nelieka konkurencijos elemento, varžybų elemento. Tad besimokantiems nelieka paskatos stengtis. Koks skirtumas, kaip aš mokausi, jei vis tiek galiu pasirinkti, kur toliau eiti: studijuoti universitete arba kolegijoje, ar mokytis profesinėje mokykloje – iš esmės, jokio skirtumo. Panašu, kad ilgalaikėje perspektyvoje, visa valstybė būsime paversti žemos kokybės aukštojo mokslo įkaitais.“

Tokia iškreipta situacija sudarys sunkumų dėstytojams, kuriems reikės supaprastinti studijų turinį ir palengvinti jį, taip automatiškai žeminant studijų kokybę. Didelė tikimybė, kad žemi aukštojo mokslo standartai ir toliau didins gabiausiųjų jaunuolių nutekėjimą į užsienio universitetus, kurie taiko aukštesnius kokybės standartus. Tuo pačiu tai padarys žalą profesinio mokymo sektoriui. Padarius laisvai prieinamą universitetinį išsilavinimą, ir taip menkas profesinio mokymo populiarumas dar labiau sumažės. Milijoninės valstybės ir Europos Sąjungos investicijos į sektorinius profesinio mokymo centrus neduos siektų rezultatų – laikui bėgant, jie neužsipildys, o stovės pustuščiai ir nenaudojami.

G. Kvietkauskas pastebi, kad lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje besimokančiųjų aukštąjį bei profesinį mokslą santykis ir dabar jau yra neadekvatus: Lietuvoje 68 proc. baigia aukštąjį, universitetą ar kolegiją, ir tik 32 proc. renkasi profesinį mokymąsi. Iš tiesų, šis santykis turėtų būti apytiksliai 50 ir 50 proc.: „Ši spraga gilės. Daugelis stos į universitetus apeidami kolegijas, o tie, kurie studijuotų profesinėse mokyklose, atsidurs kolegijose. Viskas veda prie to, kad pramonė neturės nei kvalifikuotų, praktinius įgūdžius įgijusių darbuotojų, nei aukštas kompetencijas turinčių specialistų“.

G. Vilda atkreipia dėmesį į tai, kad didelę žalą patirs inžinerinės pramonės sektorius: „Pati inžinerinė pramonė tampa aukštųjų technologijų pramone, o aukštosios technologijos, jų kūrimas ir naudojimas reikalauja kompetencijos. Norint turėti aukštą kompetenciją, reikia mokytis. Ir mokytis visą gyvenimą. Jeigu nebus skatinimo mokytis gerai nuo pat pradžių, natūralu, kad nebus išugdyti reikiami mokymosi įgūdžiai ateities gyvenimui. Tokia žemais balais grįsta stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, matomai, tik pablogins ir taip valstybės viešojo sektoriaus, o galiausiai ir verslo inovacinius gebėjimus. Tokiu atveju, manau, tikėtis, kad į inžinerinę pramonę, kuri yra aukštųjų technologijų pramonė, paklius aukšto lygio specialistai – būtų naivu. Verslas ateityje turės pats rengti sau specialistus, nes švietimo sistema, nuleisdama kartelę žemyn, dar kartą siunčia signalą tiek jaunimui, tiek industrijoms ir verslui, kad nėra ko tikėtis iš mūsų aukštojo mokslo aukštos kokybės.“

Iki balandžio 2-osios Vyriausybė turi skirti lėšas, pagal kurias paaiškės, kiek bus priimama pirmakursių, o ministras A. Monkevičius iki balandžio 15-osios turi patvirtinti pirminį vietų skaičių pagal studijų kryptis. Tačiau jau šiandien preliminariai aišku, kad bene tris kartus padaugės vietų socialinių mokslų kryptyje, nors jau ne vienerius metus akivaizdu, kad Lietuva turi didžiulį potencialą tapti pavyzdine ir konkurencinga valstybe pramonės, technologijų, inžinerijos srityse.

Silpną Lietuvos švietimo sistemą ir lėtai joje vykstančius pokyčius pabrėžia ir Europos Komisija 2020 m. vasario mėn. parengtoje ataskaitoje apie Lietuvą. Pasak EK, šis iššūkis ilgalaikėje perspektyvoje yra ypač lemtingas inovacijų ir pramonės progresui. Jo nesprendžiant, stabdomas šalies vystymasis technologijų ir pramonės srityse.

,

Kovo 10 d. | 9:30–12:30 val. | Mažeikių verslininkų asociacija, Ventos g. 8A, Mažeikiai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą Mažeikių regiono pramonės įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, technologinius auditus, inovacijas, alternatyvius finansavimo įrankius verslui ir kita.

Būtina REGISTRACIJA (iki kovo 9 d. 12 val., vietų skaičius ribotas).

PROGRAMA:

09:30 Registracija, kava.

10:00 Darius Lasionis (LINPRA direktorius) ir Audrius Jasėnas „Intechcentras“ direktorius:

  • LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė
  • Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje
  • Galimybės, kuriomis rekomenduojame pasinaudoti įmonėms, norinčioms investuoti į naujas technologijas
  • Technologiniai auditai – rekomendacijos
  • Priemonė „Pramonės skaitmeninimas LT“

11:00 Giedrius Janušauskas (gamybos planavimo ekspertas). Gamybos procesų valdymas. Planas=Faktas. Praktiniai pavyzdžiai:

  • Pagrindiniai gamybos procesų valdymo iššūkiai
  • Tinkami ir netinkami sprendimai
  • Gerosios praktikos vidutinėse gamybos įmonėse
  • Rekomendacijos besirenkantiems pažangią planavimo sistemą

11:30 Aleksandras Izgorodinas („SME Finance“ ekonomistas):

  • Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga
  • Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui

12:00 Įmonių sėkmės atvejai

12:30 Pabaiga

Plastikų sektoriui reikalingą mokymo programą kuria LINPRA kartu su UPSKILL partneriais

,

LINPRA koordinuojamo ES Erasmus+ programos UPSKILL projekto tikslas – sukurti inovatyvią plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programą ir mokymo medžiagą. Šiame projekte patirtimi dalijasi ir mokymo turinį kuria Prancūzijos, Suomijos ir Lietuvos profesinio rengimo mokyklos.

Projekto rėmuose jau sukurtas plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programos projektas ir mokinio knyga. Siekiant praktikoje išbandyti sukurtos medžiagos kokybę ir ją patobulinti, vasario 17–21 d. trys mokytojai iš Prancūzijos profesinio rengimo mokyklos (ISPA) bei du mokytojai iš Suomijos profesinio rengimo mokyklos (TREDU) apsilankė Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre bei Alytaus profesinio rengimo centre. Plastikų liejimo srities mokytojai pasidalino savo patirtimi.

Šis projektas yra ypač svarbus Lietuvos plastikų liejimo sektoriui. Šiuo metu neturime nacionalinės plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programos, kuri būtų taikoma profesinio mokymo centruose ir prisidėtų prie šios kvalifikacijos darbuotojų kompetencijų įgijimo bei kėlimo. LINPRA kartu su kitais Lietuvos partneriais Alytaus Profesinio rengimo centru ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru, taip pat Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru planuoja, kad tokią nacionalinę mokymo programą ir mokymo medžiagą jau turėsime ir galėsime pasiūlyti plastiko įmonėms pasibaigus projektui – 2021 m. balandį.

 

Epidemija Kinijoje: padėtis susireguliuos per pusmetį

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“. 

  • Šių metų rezultatus virusas nusmukdys, kitąmet leis užsidirbti.
  • Tarptautinės korporacijos keičia pirkimų politiką.
  • Kinija bando atkurti pramonės pajėgumą, bet ne viskas pavyksta.
  • Padėtis, prognozuojama, susireguliuos per pusmetį.

Kinų tiekėjams Lietuvos įmones maitinant pažadais, tenka dalį gamybos stabdyti, ieškoti alternatyvų vietoje ir tikėtis, kad koronaviruso epidemija artimiausiais mėnesiais bus sutramdyta. Neabejojama, kad šių metų finansinius rezultatus virusas koreguos, bet kitąmet sudarys sąlygas uždirbti daugiau.

ENTECH GROUP:

„Kadangi gaminame liejimo formas elektronikos prietaisų korpusams, gamybinę įrangą ir įvairias detales užsakome Kinijoje. Sustabdžius Kinijoje gamyklas, neturėdami kitos išeities, esame priversti stabdyti gamybą ir mes. O paskui mus ir mūsų partneriai. Pavyzdžiui, šveicarams mes gaminame korpusines detales. Bet jiems stringa mokėjimai, kadangi stringa pardavimai – jie iš Kinijos perka elektroniką, iš mūsų korpusus. Susidaro ištisos tiekimo grandinės, kurios dabar neveikia“, – atkreipia dėmesį Liutauras Byčius, gaminių projektavimu ir prototipų kūrimu bei masine gamyba užsiimančios UAB „Entech Group“ savininkas ir vadovas.

Kinijoje „Entech Group“ turi 10 partnerių, leidimą atnaujinti gamybą gavo 3 įmonės, jos dirba gal tik 10% pajėgumo, kadangi ribojamas žmonių judėjimas. Išvykti iš miesto neleidžiama, o neveikiant viešajam transportui į darbą gali atvykti tik turintieji nuosavas mašinas. Tokių kinų nedaug. Tad, netgi gavę leidimus veikti, įmonės nepajėgia visa apimtimi atnaujinti gamybos.

„Nors partneriai vis žada, kad jau netrukus pradės dirbti, praktiškai jie nedirba. Net jei  ir visos gamyklos kovą pradėtų veikti, yra susidarę nežmoniškos užsakymų eilės. Juk visa, kas susiję su elektronika, yra susiję ir su Kinija, o kol gamyba grįš į vėžes, praeis mažiausiai pusmetis. Ir metiniams įmonių rezultatams įtakos tai turės“, – prognozuoja L. Byčius.

Nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūrę smulkios ir finansiškai silpnesnės bendrovės, „Entech Group“ partnerės Lietuvoje. Anot verslininko, sustabdę gamybą jos 2 ar 3 mėnesius be pajamų neišgyvens.

„Matau, kad kai kurie klientai neturi pinigų atsiskaityti už projektus, nes irgi negali nieko nei pagaminti, nei parduoti. Kai kurie jau ant bankroto ribos vien dėl to“, – neslepia L.Byčius.

Sustabdžiusi gamybą „Entech Group“ šiuo metu užsiima tik projektavimo darbais.

ALTEGRA:

Aukštųjų technologijų UAB „Altegra“, sustojus komponentų tiekimui iš Kinijos, kad netektų stabdyti gamybos, detales perka iš vietos tiekėjų. Tiesa, penkis kartus brangiau.

„Tiesiogiai su Kinijos gamintojais nedirbame – perkame per tarpininkus. O šie pastaruoju metu maitina pažadais. Anksčiau nieko panašaus nebūdavo, spėju, tai susiję su koronavirusu. Nesame dideli gamintojai, tačiau šių metų finansiniams rezultatams tokie trukdžiai gali atsiliepti“, – svarsto  Nerijus Baltrimavičius, „Altegros“ vadovas.

KARBONAS:

Kauno lakštinių medžiagų pjovimo paslaugų UAB „Karbonas“ tiesioginių problemų dėl koronaviruso dar neturi. Tačiau tai nereiškia, kad jo poveikio nepajus.

„Vienas mūsų užsakovas, kol baigsis epidemija, atidėjo gana didelio projekto Kinijoje, kuriame kaip gamintojai dalyvautume ir mes, vykdymą. Ir jeigu virusas nebus suvaldytas per keletą ateinančių mėnesių, galim jo poveikį pajusti ir mes“, – dalijasi  Gintautas Jatulis, „Karbono“ vykdomasis direktorius.

RYTŲ TECHNOLOGINIAI SPRENDIMAI:

Partnerius Uhane turinti UAB „Rytų technologiniai sprendimai“ negali pristatyti jiems bandinių testams.

„Mieste visiškai neveikia siuntų pristatymo tarnybos – nei DHL, nei UPS, nei kitos. Negalime pristatyti savo siuntų nuo sausio 22 dienos“, – apgailestauja  Algirdas Rukšėnas, įmonės vadovas.

 

Uhane – karantinas iki gegužės

ELGAMA-ELEKTRONIKA:

Problemų gali kilti ir kiniško kapitalo įmonei. Du trečdaliai elektros energijos skaitiklių projektavimo ir gamybos UAB  „Elgama-Elektronika“ akcijų priklauso Kinijos „Jiangsu Linyang Energy“. Iš 3.000 darbuotojų pagrindinėje Kinijos įmonėje į darbą  yra grįžę 800, čia veikia griežta patikra, stiprus reguliavimas ir dirbama ne visu pajėgumu.

„Kol kas didžiausias pasaulio tiekimo katilas bando atkurti pajėgumą, bet ne viskas pavyksta“, – daro išvadą Tadas Ruželė, „Elgama-Elektronika“ generalinis direktorius.

Didžioji dalis komponentų į Vilniaus bendrovę atkeliauja iš Kinijos. Šiuo metu turima atsargų 6 mėnesiams ir tikimasi, kad drastiškų priemonių neprireiks.

„Jeigu per tą laiką tiekimas nebus atnaujintas, bus labai liūdna. Žinoma, ieškosime komponentų tiekėjų kitose šalyse. Bet pasiūla ir paklausa mėgsta balansą, o tai reiškia, kad būtume priversti mokėti brangiau, sumažėtų konkurencingumas“, – aiškina T. Ruželė.

Jo žiniomis, Kinijos Uhano provincijoje paskelbtas karantinas galios iki balandžio pabaigos. Kaip tai paveiks kitų Kinijos regionų gamintojus – neaišku.

 

Geroji pusė

ELINTA:

Vytautas Jokužis, „Elintos“ generalinis direktorius, bando įžvelgti ir gerąją padėties pusę – po šios epidemijos gamintojai sparčiau kelsis iš Kinijos ir gamybinis potencialas pradės greičiau augti rytų Europoje bei Amerikoje. Tačiau kol kas dauguma elektronikos komponentų gaminama Azijos šalyse, o ten esančios įmonės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susiję. Tad, jeigu nepaprastoji padėtis užsitęs ir baigsis komponentų atsargos, daugybei įmonių gresia sustoti.

„Pereiti prie kito gamintojo komponentų užtruks bent pusę metų, jeigu iš viso tai bus įmanoma padaryti. Jeigu per pusmetį koronaviruso epidemija nebus suvaldyta, mūsų lauks didžiuliai iššūkiai susirasti naujų tiekėjų“, – neslepia „Elintos“ vadovas.

ARGINTA ENGINEERING:

Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas, savo vadovaujamos „Arginta Engineering“ įmonės pavyzdžiu gali patvirtinti – tarptautinės korporacijos, netgi Kinijai dirbant visu pajėgumu, dalį užsakymų perkels į Europą.

„Arginta Engineering“ tokių užsakymų jau sulaukė, projektai pradėti derinti.

Pasak jo, net jeigu gaminys kainuoja 30 ar 40% brangiau, korporacijos sieks apsidrausti, dalį, pavyzdžiui, penktadalį užsakymų perkeldamos į Europą.

„Didieji koncernai į savo pirkimų politiką įsirašė punktą, kad nebegali turėti tiekėjų tik Kinijoje. Tam, kad neįstrigtų stambūs infrastruktūriniai projektai – geležinkelių, kalnakasybos, energetikos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Šiemet, ypač elektronikos gamintojų, finansiniai rezultatai, jo nuomone, nukentės – kai kurios įmonės patiria prastovas ir nėra žinoma, kiek komplektuojančių detalių stygius gali užsitęsti. O ir tiesiogiai tiekėjų Kinijoje neturinčios bendrovės gali nukentėti, jeigu jų partneris iš Europos pirko komplektuojančiąsias detales Kinijoje. Juolab kad komplektuojančių detalių kainos gali augti.

Tačiau atsiras didesnių perspektyvų 2021–2022 metams.

„Manau, kad kitąmet ir dar kitais metais, turime galimybę augti. Buvo suduotas smūgis, finansinis smūgis globalizacijai. Tai gali tapti mūsų laimėjimu“, – viliasi LINPRA prezidentas.

 

Erasmus+ finansuoto projekto rezultatai padės mažinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą metalo apdirbimo pramonėje

Metalo apdirbimo pramonei susiduriant su skaitmenines technologijas išmanančių darbuotojų trūkumu, Lietuvoje buvo įgyvendintas projektas „4Change“. Jo metu parengta mokymų bazė padės šalies švietimo įstaigoms ir verslo įmonėms paruošti darbuotojus, gebančius lanksčiai prisitaikyti greitai kintančioje darbo vietoje ir patiems mokytis, naudojantis naujausiomis metodikomis bei praktikos priemonėmis.

 

Ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai

Ketvirtoji industrijos revoliucija vis labiau keičia gamybos principus pramonėje visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Viena iš sričių, kur tai itin aktualu – metalo apdirbimo pramonė. Čia naudojamos vis pažangesnės technologijos, keičiasi gamyboje naudojama įranga. Todėl darbdaviai jaučia su ja gebančių dirbti darbuotojų trūkumą.

Šiuo metu vykstanti pramonės revoliucija pasižymi tuo, kad gamybos procesuose reikia vis mažiau žmogaus rankų darbo, tačiau valdyti pažangiausią techniką reikalingi išmaniąsias technologijas suprantantys darbuotojai. Todėl Erasmus+ finansuotas ir Lietuvoje bei dar trijose ES šalyse įgyvendinamas projektas „Industry 4.0 CHAlleNGE: Empowering Metalworkers For Smart Factories Of The Future („4Change“, Nr. 575813-EPP-1-2016-1-LT-EPPKA2-SSA)“ atveria kelią šios srities specialistų tobulėjimui.

„Darbas su naujausiais įrengimais, staklėmis ir technika reikalauja naujų įgūdžių ir kompetencijų. IT raštingumas, mokėjimas programuoti, informacijos valdymas ir perdavimas yra svarbūs dalykai. Tačiau ateityje bus svarbūs ir šie gebėjimai: kritiškumas ir kūrybiškumas, gebėjimas matyti alternatyvas ir mąstyti įvairiapusiškai. Su tokių darbuotojų trūkumu jau dabar darbdaviai susiduria daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. O ateityje jų paklausa tik augs“, – teigia LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Sukūrė šiuolaikines mokymo priemones

Reaguojant į šiuos poreikius Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo įgyvendintas pagal Erasmus+ programą finansuotas projektas „4Change“. Projektas vyko trejus metus nuo 2016 m. pabaigos ir buvo skirtas sustiprinti metalo pramonės darbuotojų įgūdžius, formuojant atitinkamas profesinio mokymo centrų programas, suteikti įgūdžius darbuotojams lanksčiai prisitaikyti ir patiems mokytis greitai kintančioje darbo vietoje.

Vykdant projektą, keturiomis dalyvaujančių šalių kalbomis ir angliškai buvo parengta lavinimo medžiaga besimokantiems ir mokytojams, sukurta praktikavimosi sistema, simuliacinė CNC programinė įranga ir inovatyvi elektroninė mokymosi platforma.

Projekto pilotavimo mokymai vyko visose 4 projekto šalyse. Lietuvoje jie surengti įmonėje „Baltec CNC Technologies“ Kaune ir Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre. Mūsų šalyje juose dalyvavo 20 mokytojų ir 40 studentų, o iš viso pilotavimo projekte – 50 mokytojų ir 100 studentų.

 

Naudotis gali visi

„Labiausiai projekto mokymo medžiaga pritaikyta metalo apdirbimo specialybių profesinių mokyklų ir kolegijų studentams. Tačiau vadovėlis yra aprobuotas kaip mokymo priemonė ir Kauno technologijos universiteto gamybos technologijų krypčių programoms, taip pat rekomenduotas kaip tinkamas mokymui ir visoms technologines krypties kolegijoms Lietuvoje“, – sakė projekto „4Change“ vadovas Gintaras Rimša.

Šio projekto metu sukurtais įrankiais Mokslo įstaigos galės naudotis neribotą laiką – tol, kol jie bus aktualūs. O naudą pajus tūkstančiai studentų jau per artimiausius kelerius metus. Projekto interneto puslapis ir elektroninė mokymosi platforma yra ir bus atvira po projekto pabaigos mažiausiai trejus metus. Todėl ja gali naudotis, ne tik mokymo įstaigos, bet ir visi kiti asmenys, norintys pagilinti savo žinias bei įgūdžius.

 

Darbą atlieka staklės

Šis projektas labiausiai aktualus metalo apdirbimo staklininkams, šaltkalviams, programinių staklių operatoriams. Pasak Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro profesijos mokytojo Justino Dundulio, jau dabar CNC staklės yra įrenginys, suteikiantis naujų galimybių, be kurio metalo apdirbimo įmonė neapsieis, todėl projekto teikiamos galimybės tobulėti šios srities studentams ir darbuotojams yra labai reikalingos.

„Įprastose staklėse sunku atkartoti gaminimo procesą, operatorius turi savo rankomis judinti apdirbimo įrankį, pasinaudodamas rankenėlėmis. O dirbant su CNC staklėmis jos atlieka mechaninį apdirbimą pagal įdiegtą programą. Operatoriui tereikia paleisti tinkamą programą ir patikrinti ar darbas atliktas tinkamai“, – skirtumus aiškino J. Dundulis.

Ugdo reikalingus gebėjimus

Projekto vadovas G. Rimša pabrėžė, kad projektas padės suderinti mokymo vietoje gaunamas kompetencijas ir darbo rinkos poreikius. O, kad projektas jau teikia naudą rodo ir pirmieji teigiami atsiliepimai iš pilotavime dalyvavusių studentų ir mokytojų.

„Kaip yra žinoma, visa apdirbamoji pramonė susiduria su globalias gamybos produktyvumo didinimo iššūkiais pasauliniu mastu. Daugeliu atveju jie sprendžiami technologinių procesų skaitmeninimo metodais, ką ir rekomenduoja įvairūs Pramonės 4.0 kelrodžiai. Ypač didelis dėmesys skiriamas žmogiškųjų resursų parengimui gerinti, skaitmeniniams gebėjimams valdyti sudėtingus technologinius procesus. Projekto tikslas ir buvo, pasinaudojant visų projekto dalyvių gerąja praktika, sukurti šiuolaikines mokymo priemones tiems gebėjimams ugdyti“, – sakė projekto vadovas.

„Projektas baigėsi, bet jo rezultatai naudojami toliau. Ne tik naudojami, bet ir vystomi vis plačiau Lietuvoje bei kitose šalyse, pristatant naujas galimybes mokiniams bei dirbantiesiems. Gamybos procesų skaitmenizavimas nesustabdomai keičia įmonėms reikalingų darbo kompetencijų paklausą. Džiugu, kad dabar mokymo įstaigos gali pasiūlyti šiuolaikiškas paslaugas ir vystytis kartu su pažangiausiomis įmonėmis“, – projekto rezultatus apibendrino Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Projekto metu sukurtas aukšto lygio mokymo turinys, skirtas gamybos pramonei, ypač metalo apdirbimo sektoriui. Visos mokymo priemonės prieinamos plačiajai visuomenei ir specialistams.

LINPRA tęsia Patirties mainų forumus

,

LINPRA tęsia technologijų centro Intechcentras vystytą patirties mainų praktiką ir renginių ciklą. Šį kovą startuos LINPRA organizuojami pramonės įmonių vadovams ir skirtingų sričių specialistams skirti forumai šiomis temomis:

  • Pardavimų
  • Gamybos
  • Pirkimų
  • Produktų kūrimo

Registracija atvira iki vasario 17 d.

Forumų kuriama vertė:

  • Forumų vieta – progresyvios, įdomios įmonės, savo pavyzdžiu įkvepiančios tobulėti.
  • Forumų moderatoriai / pranešėjai  – savo srities specialistai, turintys puikių patirčių, leisiančių jums priimti geresnį sprendimą.
  • Forumų dalyviai – tokie pat patyrę, bet nepaliaujamai ieškantys vadovai, savo amato meistrai kaip jūs, norintys ir galintys pasidalinti ne tik problemomis, bet ir galimais jų sprendimais.
  • Forumų trukmė: vienas patirčių pilnas pusdienis.
  • Forumų kalendorius: kiekvienai tematikai skirta po 3-6 forumus per metus; datos derinamos su dalyviais.

Tikslas ir nauda:

  • Profesinės informacijos sklaida
  • Narių kompetencijos kėlimas
  • Kūrybinių sprendimų skatinimas
  • Dalinimasis žiniomis ir patirtimi tarp skirtingų (pramonės šakų) įmonių

Forumo vertybės: pagarba, atvirumas, pasitikėjimas ir nekonkuravimas.

Formatas: susitikimai vyksta vis kitoje pramonės įmonėje, susitikimo metu nagrinėjamos aktualios temos, aptariami įvairių problemų sprendimo būdai, dalinamasi patirtimi ir žiniomis. Susitikimuose taip pat dalyvauja kviestiniai svečiai – ekspertai ar lektoriai kurie pateikia įžvalgas ir naujausias tendencijas nagrinėjama tema.

Metinė registracija į forumų ciklą LINPRA nariams 250 Eur + PVM, ne LINPRA nariams 500 Eur + PVM. 

Kontaktai visiems su LINPRA Patirties mainų forumais susijusiems klausimams:

Rokas Bekeris | Projektų vadovas | +370 682 68404 | rokas.bekeris@linpra.lt

 

Tobulėkime kartu!

LAIMĖTOJAI! LINPRA TECHNINĖS KŪRYBOS KONKURSO REZULTATAI

,

Vasario 6-7 d. vykusioje LITEXPO parodoje STUDIJOS 2020 LINPRA surengė Techninės kūrybos konkursą 10-12 kl. moksleiviams. Konkursas pateikė 4 LINPRA narių – mokymais užsiimančių ir švietimo įstaigų – užduotis keturiose STEAM srityse: suvirinimas, trimatis spausdinimas, trimatis modeliavimas ir roboto programavimas.

Per dvi parodos dienas savo jėgas išbandė iš viso 96 dalyviai – moksleiviai ir keletas studentų – iš kurių buvo išrinkti 4 laimėtojai, pasiekę geriausią rezultatą.

Laimėtojais tapo:

  • Mykolas Gargunas, 12-okas iš Plungės – Suvirinimo užduotyje, kurią organizavo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras.
  • Arnas Zakutauskas, 11-okas iš Radviliškio – Trimačio modeliavimo su Solidworks programa užduotyje, kurią organizavo UAB INRE.
  • Eividas Martinėnas iš Utenos – Trimačio spausdinimo užduotyje, kurią organizavo Alytaus profesinio rengimo centras.
  • Serhij Kulyk, 11-okas iš Vilniaus – Roboto programavimo užduotyje, kurią organizavo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.

Sveikiname laimėtojus ir tikimės, kad šis patyrimas ir sėkmingas savo jėgų išbandymas paskatins juos rinktis inžinerinės srities tolesnį mokymąsi ir profesinės veiklos kryptį!

Prizas laimėjusiems moksleiviams – kelialapiai į Pasaulinę pramonės technologijų, inovacijų ir automatizacijos parodą Hannover Messe, kuri vyks 2020 m. balandžio 20–24 d. Hanoveryje, Vokietijoje. Prizinį fondą šiems kelialapiams į Hannover Messe įsteigė LINPRA nariai – UAB „Technogaja“! Į kelionę moksleivius lydės LINPRA atstovai.

Dėkojame prizo steigėjui, UAB „Technogaja“ vadovui Ramūnui Katkevičiui ir konkurso partneriams, taip pat visiems dalyvavusiems moksleiviams. Šį konkursą LINPRA planuoja tęsti ir kitais metais, siekiant sudominti jaunimą inžinerinėmis profesijomis, technologijų pasauliu, galimybėmis patiems kurti inžinerines inovacijas, stiprinti šį sektorių ir garsinti Lietuvą pasaulyje!

Konkurso ir laimėtojų paskelbimo akimirkos nuotraukų albume LINPRA Facebook.

 

LINPRA Techninės kūrybos konkursas moksleiviams parodoje Studijos 2020

,

Inžinerinės pramonės sektorius yra vienas perspektyviausių moderniame šiandienos pasaulyje. Tik inžinerijos dėka kuriamos šiuolaikinės technologijos, be jos neįmanomas medicinos, automobilių, aviacijos, laivybos, telekomunikacijų, informacinių technologijų, interjero, net grožio industrijos ar maisto gamybos ir daugelio kitų sričių gyvavimas.

Visam tam kurti reikalingi kūrybiški ir STEAM srityje besimokantys jauni žmonės. Inžinerijos pagrindus galima įgyti jau mokykloje, į juos gilintis naudinga ir be galo įdomu! Robotika, trimatis projektavimas, trimatis spausdinimas ir suvirinimas – tai keletas sričių, be kurių neįsivaizduojama šiandienos inžinerinė pramonė.

LINPRA – šio sektoriaus įmones vienijanti asociacija – kviečia 10–12 kl. moksleivius sudalyvauti Techninės kūrybos konkurse ir išbandyti savo jėgas vienoje iš 4 (arba visose) inžinerinėse „stotelėse“. Jose bus galima pasitikrinti savo technologinius hobius ir talentus – galbūt tai ateities studijų ir mokymosi kryptis!

Kiekvienoje užduotyje laimės vienas moksleivis, atlikęs ją tiksliausiai, kokybiškiausiai, išmaniausiu būdu! Prizas keturiems 4 laimėjusiems moksleiviams – kelialapiai į Pasaulinę pramonės technologijų, inovacijų ir automatizacijos parodą Hannover Messe, kuri vyks 2020 m. balandžio 20–24 d. Hanoveryje, Vokietijoje. Šį prizą įsteigė LINPRA nariai – UAB „Technogaja“!


Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 

Liniją sekančio roboto programavimas 

Liniją sekantys robotai yra naudojami pramonėje gaminių ar įrankių transportavimui tam tikrais maršrutais. Liniją sekantis ir apvažiuojantis kliūtis robotas skirtas daugiausiai sandėliams, kai krovinys paimamas vienoje sandėlio vietoje ir nuvežamas į kitą. Taip pat taikomas gamybos procese –  ceche, kur gaminiai gali būti išdėlioti nebūtinai  tokia pat tvarka ar gali būti skirtingo dydžio. Tokio roboto pagalba yra taupomi kaštai, gamybos procesas tampa lankstesnis, nes lengvai galima keisti programuojamus maršrutus ir  roboto komandas.

Liniją sekančio roboto programavimo konkurso metu, dalyviai turi užprogramuoti Lego Mindstorms mobilųjį robotą taip, kad jis sugebėtų sekti baltame paviršiuje esančią juodą liniją. Juoda linija nurodo roboto judėjimo maršrutą, kuris bus pateiktas visiems dalyviams vienodas. Konkursas vyks sesijomis, vienu metu programuoti galės trys dalyviai. Konkurso metu bus vertinamas laikas nuo roboto programavimo pradžios iki viso nurodyto maršruto nuvažiavimo pabaigos. Nugalėtoju taps vienas  dalyvis, iš visų konkurso dalyvių, kuris greičiausiai įvykdys konkurso reikalavimus.


IN RE 

Drono korpuso modeliavimas ir jo patvarumo simuliacija (reikalingi SOLIDWORKS programos pagrindai ar pažangesnis lygis)

Trimatis projektavimas yra modernios inžinerijos pagrindas, be kurio apsieiti šiais laikais yra praktiškai neįmanoma. SOLIDWORKS pirmauja tarp visų CAD programų, kadangi leidžia atlikti modeliavimo, simuliacijų, brėžinių ruošimo bei parengimo gamybai veiksmus vienoje darbo aplinkoje. Todėl trimatis projektavimas su SOLIDWROKS yra nepaprastai intuityvus, automatizuotas ir smagus procesas, leidžiantis sukurti modelį nuo jo pirminės koncepcijos iki išbaigto brėžinio, patikrinti, kaip jis elgsis realiame pasaulyje, ir iškart paruošti failus gamybai.

Konkurso metu dalyviai galės išbandyti savo jėgas, su SOLIDWORKS sumodeliuodami ketursraigčio drono korpusą ir simuliacijos pagalba patikrindami, kuriose vietose variklių traukos jėga sukelia didžiausias apkrovas. Užduoties tikslas – optimizuoti šią konstrukciją, kad ji būtų kuo lengvesnė, tačiau pakankamai tvirta reikiamose vietose. Dalyviui bus pateiktas bazinis modelis su drono elektronikos dėžute bei variklių tvirtinimo plokštelėmis, ir jis turės sujungti jas į vientisą konstrukciją, sumodeliuodamas drono rankas. Tada jis turės pagal instrukciją atlikti simuliaciją ir kūrybiškai optimizuoti šį modelį, siekdamas maksimaliai jį išlengvinti, tačiau kartu išlaikyti reikiamą tvirtumą. Nugalėtoju taps dalyvis, kuris per tam skirtą laiką sugebės sukurti patį lengviausią korpusą!


Alytaus profesinio rengimo centras 

3D spausdinimas

Užduotis: sukurti pateiktos detalės kopiją.

Užduoties atlikimo laikas: iki 45 min.

Reikalavimai: Atlikti pateiktos detalės matavimus. Gebėti dirbti matavimo prietaisais, pvz., elektroniniu slankmačiu;

Sukurti kuo tikslesnį pateiktos detalės 3D modelį. Gebėti modeliuoti su Solidworks programine įranga; Laikantis nurodymų, atspausdinti detalės kopiją. Gebėti parengti tinkamą failą 3D spausdintuvui. Naudojama CURA arba paties spausdintuvo programinė įranga.

Bus vertinama: tikslumas; tinkamai parengtas brėžinys; tinkamai paruoštas spausdinimo failas.

Surinkus vienodą taškų skaičių, bus atsižvelgiama į užduoties atlikimo laiką.


Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras 

Suvirinimo užduotis

Dviejų detalių suvirinimas su suvirinimo simuliatoriumi. Bus vertinama siūlės kokybė pagal simuliatoriaus rodomus ir kitus parametrus.


Konkurso organizatorius:

Prizą įsteigė:

Konkurso partneriai: