STEAM TEAM 2023: REGISTRACIJA

Komandų registracija:

Kiekviena komanda privalo turėti konsultuojantį mentorių (mokytoją), kuri(-is) konsultuotų ir užregistruotų užduotį rengiančius mokinius. Komandose privalo būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 moksleiviai.

Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d., registracijos forma ČIA. 

GRĮŽTI į konkurso aprašymą 

/by

STEAM TEAM 2023: ČEMPIONATO EIGA

  1. Komandos registruojasi dalyvauti čempionate kartu su mentoriais (mokytojais). Vienoje komandoje negali būti mažiau negu du mokiniai, maksimalus moksleivių skaičius komandoje – 5. Registruojantis komandos nurodo, kurioje apskrityje rungsis.
  2. Komandos turės laiko iki balandžio mėnesio pasiruošti ir ištestuoti savo Goldbergo mašinos prototipus. Rekomenduojame iki semi-finalo pilnai pastatyti Goldbergo mašiną ir įsitikinti, kad ji veikia, prieš ją surenkant semi-finale.
  3. Semi-finalai vyksta Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune, Vilniuje. 
  4. Semi-finalų metu, kiekvienoje apskrityje rungiasi dviejų amžiaus kategorijų (5-8 kl. ir 9-12 kl.) moksleivių komandos. Vienoje apskrityje dali dalyvauti daugiausiai po 7 moksleivių (5-8 kl.) ir 7 gimnazistų (9-12 kl.) komandas.
  5. Semi-finalų metu komandos turės dvi valandas vietoje surinkti savo Goldbergo mašinas bei po to jas pristatyti komisijai (žr. vertinimo kriterijai).
  6. Kiekvienoje apskrityje bus išrinkta po vieną laimėjusią moksleivių moksleivių (5-8 kl.) ir gimnazistų (9-12 kl.) komandą, kurios keliaus į finale, kuriame susirungs semi-finalus laimėjusios moksleivių ir gimnazistų komandos.
  7. Finalas vyks gegužės 4 d., jo metu, kaip ir semi-finaluose, komandos turės atvykti su savo paruoštomis naujomis Goldbergo mašinos versijomis, kurias surinks vietoje.
  8. Finale komandų laukia ir viktorina.
  9. Finale bus paskelbtos dvi nugalėtojų komandos (viena moksleivių ir viena gimnazistų komanda), kurios laimės po 1000 Eur. 

GRĮŽTI į konkurso aprašymą 

/by

Tomas Prūsas: Kaip populiarinsime inžineriją?

Publikuota 15min.lt 

Gruodį, reaguodama į žurnalo „Reitingai“ paskelbtą Lietuvos mokyklas baigiančių moksleivių analizę, Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija LINPRA pakvietė Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų atstovus į viešą forumą, kuriame būtų fiksuojami padėties rimtumą rodantys signalai ir ieškoma krypčių ir priemonių, kurių valstybė privalo imtis nedelsiant, jeigu norima gilėjančias problemas valdyti ir spręsti.

Temos: 2 Ugdymas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) Komentarai Forume buvo dalinamasi įvairiomis nuomonėmis ir siūlymais, tačiau dėl keleto idėjų sutarė bene visi dalyviai. Pirmiausia, tai būtinybė verslui įsitraukti į darbą su vaikais, kol jie dar nepadarė sprendimo rinktis vieną ar kitą profilį vėlesnėse mokyklos klasėse. O tai reiškia, kad vaikus supažindinti ir norą, lūkesčius suformuoti būtina dar jiems mokantis progimnazijose, ypač daug dėmesio skiriant 7-8 klasių moksleiviams.

Antra sritis – tai infrastruktūra ir mokymosi galimybės. Viena vertus, tai reiškia, kad kiekviename didesniame rajono centre turi būti bent viena gimnazija, kuri turėtų į inžinerines specialybes orientuotas klases. Būtent šiose gimnazijose turi būti buriama ir puoselėjama inžinerinėms specialybėms būtinų mokytojų komanda – fizikos, chemijos, biologijos, IT ir kitų STEAM šakų mokytojai turi būti tokių gimnazijų ilgalaikių tikslų pagrindas.

Šiose srityse itin reikšmingas yra vietos įmonių įsitraukimas. Verslo lyderiai turi aktyviai imtis įvairių būdų ir priemonių, kurios supažindintų ir formuotų vaikų norus bei tikslus, o mokytojams padėtų moksleivius supažindinant su realiais gamybiniais procesais, bazinių žinių ir technologijų pritaikymo praktikoje pavyzdžiais.

LINPRA jau artimiausiu metu planuoja imtis ir savo nariams pateiks rekomendacijas – kokio pobūdžio ir turinio praktines išvykas geriausiai organizuoti pradinių ir vyresnių klasių moksleiviams. Šios metodinės gairės bus integruotos su skirtingų klasių ugdymo programomis ir leis progimnazijų moksleiviams gyvai pamatyti, jog bazinės jų įgyjamos žinios turi tiesioginį pritaikymą labai realiuose darbuose. Nepamirštant ir paprastos tiesos, kad su šypsena ir įdomiai prisikviečiant moksleivius apsilankyti įmonėse, pasiūlant pažaisti įmonės „Kahoot“, pavaišinant pica ir kola – galima sudomint ir atverti net labai uždarų jaunuolių protus ir širdis.

Organizuotame forume Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė buvo atvira ir konstatavo pagrindinę inžinierių trūkumo problemą – tai demografinę šalies situaciją, kuri rodo, jog vaikų ir jaunuolių nuosekliai mažėja, o artimiausiu metu perspektyvų, kad situacija kardinaliai keisis, nematyti. Kitaip tariant, mažėjant vaikų, atitinkama dalimi mažės ir moksleivių, ir studentų, ir inžinierių skaičius. Ministrės teigimu, suplanuotos ir įgyvendinamos net kelios pertvarkos, kurios padėtį keis. Mokyklų tinklų pertvarka didins STEAM dalykų patrauklumą, šiuolaikiniams ugdymo iššūkiams jau pritaikytos bendrojo ugdymo programos. O ankstyva moksleivių orientacija į karjerą ir šiuolaikinis mokytojas sudarys sąlygas šiam turiniui pasiekti visų moksleivių protus. Pertvarka apima tris ugdymo erdves – mokyklą, mokytoją ir turinį.

Sunku vertinti, kiek greitai planuojamos pertvarkos iš esmės padės inžinerijos ir technologijų mokymui. Šios permainos neatsako į klausimus, ką daryti, kad moksleiviai rinktųsi tiksliuosius mokslus, kaip sukurti deramą ekosistemą mažesniuose rajonų centruose (ir rajonuose!), kad tiksliųjų mokslų mokytojai (fizikos, chemijos, IT) turėtų pakankamą krūvį, nebūtų iš karto perviliojami į verslo įmones. Mokyklų tinklo pertvarka teoriškai turėtų atsakyti į šį iššūkį, tačiau apie tinklo problemas kalbame jau kone du dešimtmečius, tačiau esminiai pokyčiai niekaip neįvyksta.

Akivaizdu, jog šalia valstybės pastangų modernizuoti švietimo sektorių svarbus, o gal net ir lemiantis yra pačių įmonių įsitraukimas. Verslas turi susikurti ir nuosekliai įgyvendinti bendravimo su vietos mokyklomis planus. Moksleivių apsilankymai įmonėse turi tapti labai lengvai pamatuojamu veiklos rodikliu. Kaip ir įmonių specialistų vizitai į mokyklas, kur jie pasakoja moksleiviams apie savo darbą. Būtent šios pastangos gali tapti esmine jungtimi, galinčia keisti jaunuolių lūkesčius, užmegzti naujus ryšius su kiek įmanoma daugiau vaikinų ir merginų, besimokančių čia, šalia kiekvieno iš mūsų. Ir tai netruks grįžti su kaupu.

/by

Mobiliosios laboratorijos STEM mokymuisi. Projekto medžiaga

2022 m. gruodžio 31 d. LINPRA baigė įgyvendinti ES programos „Erasmus+“ 2 pagrindinio veiksmo (KA2) strateginės partnerystės projektą „Mobiliosios laboratorijos STEM mokymuisi“, projekto Nr. 2020-1-LV01-KA201-077502.

Pagal „Erasmus+“ programą finansuoto, dvejus metus vykusio projekto „Mobilios laboratorijos STEM žinių tobulinimui“ (Lab4STEM) pagrindinis uždavinys buvo sukurti atvirą, interaktyvią, skaitmeninę mokomąją medžiagą mokiniams apie STEM keturiomis kalbomis (ENG, EE, LT, LV).

Projekto kontekste buvo parengtos gairės verslo sektoriaus atstovams dėl STEM žinių tobulinimo keturiomis kalbomis (ENG, EE, LT, LV). Jos suteiks įžvalgų apie būsimus veiksmus, kurių reikia imtis sektoriaus atstovams ir kitoms suinteresuotosioms šalims nacionaliniu, sektoriaus, regioniniu ir vietos lygmeniu bei politikos lygmeniu, taip gerinant verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimo įsipareigojimus.

 

PROJEKTO METU PARENGTA MEDŽIAGA LIETUVIŲ KALBA 

Mokomoji medžiaga mokiniams ir mokytojų vadovas technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) klausimais šiose srityse:

Kita projekto medžiaga: 

 

PROJECT MATERIALS IN ENGLISH 

Educational materials for students and a teacher’s guide on technology, engineering and mathematics (STEM) in the following areas:

Other project materials: 

 

PROJEKTO MEDŽIAGA LATVIŲ IR ESTŲ KALBOMIS SKELBIAMA ČIA 

 

 

/by

Tomas Prūsas: 2022-ųjų pramonės paradoksas – neapibrėžtumams tik didėjant investicijų planai nestojo

Publikuota VŽ 

Jeigu reikėtų keliais žodžiais apibūdinti, kaip 2022-aisiais metais gyvavo Lietuvos inžinerijos  pramonė, tai tarp jų tikrai būtų „vėluojame“, „tiekimas“, „lankstumas“. Tačiau negalima pamiršti ir tokių svarbių raktažodžių kaip „investicijos“ ir „augimas“. Kaip visa tai dera metais, kuriuos prisiminsime kaip pandemijos pabaigą ir Ukrainos karą?

Pradėkime nuo statistikos:

Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad inžinerijos ir technologijų pramonės produkcija (pagal klasifikatorių kodai C22 ir C24-C30) 2022 metais vėl mušė rekordus ir per dešimt mėnesių siekė 5,573 mlrd. eurų. Jeigu lapkričio-gruodžio mėnesiai pakartos spalio rezultatus, tai per 2022 metus šio sektoriaus Lietuvos inžinerijos pramonės įmonės bus pagaminusios produkcijos už 6,773 mlrd. eurų (vertė be PVM ir akcizų). Tai 21,9 proc. daugiau, nei 2021 metais.

Beje, teigiami pokyčiai lydi ne tik šios pramonės šakos veiklą. Ekonomistas Žygimantas Mauricas, neseniai trijų Baltijos valstybių šių metų III ketvirčio rezultatus lyginęs su ikipandeminiais 2019-aisiais, konstatavo, jog Lietuvos pramonė demonstravo solidų 6,4 proc. metinį augimą, kuris šalies BVP pakėlė 1,5 p.p. Tokį augimą lemia pastaraisiais metais reikšmingai išaugusios investicijos į naujų fabrikų statybą, kur, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, svarbų vaidmenį atlieka ne sostinės regionas. Lietuvos pramonė taip pat pademonstravo didelį lankstumą ir pasinaudojo sutrūkinėjusiomis pasaulio gamybos grandinėms COVID-19 pandemijos metu – gamybos modeliui keičiantis iš „just in time“ į „just in case“” Lietuvos įmonės sugebėjo reikšmingai padidinti eksporto rinkos dalį.

Tai, kad Lietuvos inžinerijos pramonės įmonės susiduria su vis didesniais sunkumais, rodo ir LINPRA narių duomenys – pilnai ir laiku įvykdytų užsakymu dalis nuosekliai mažėja visus šiuos metus. Šiandien galima „džiaugtis“, jeigu bent du užsakymai iš trijų įvykdomi laiku. Tokia situacija kelia didžiules įtampas tiek pirkimų, tiek pardavimų srityse, tačiau visiems tampa aišku, jog tai naujoji realybė, su kuria tenka susitaikyti.

Šiek tiek vilties teikia ir natūrali rinkos reakcija. Štai INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, jog lėtėjančios Vakarų ekonomikos apsukos, prastėjantys įmonių lūkesčiai ir griežta Kinijos politika valdant Covid-19 padėjo normalizuoti žaliavų kainas: jau gerokai atpigę pramoniniai metalai, panašios tendencijos jaučiasi ir pervežimų rinkose. Pavyzdžiui, jūrinio transporto atveju kainos nuo 2021-ųjų rekordų dabar yra sumažėjusios kone dukart. Tiesa, vartotojų šie signalai kol kas dar nepasiekia.

Paradoksalu, tačiau didelė infliacija Lietuvos atveju yra dar viena paskata nestabdyti investicinių projektų. Pigaus finansinio kapitalo laikais sukaupti rezervai daugelį Lietuvos įmonių verčia investuoti nelaukiant rinkų neapibrėžtumo pabaigos net ir santykinai smarkiai išaugusių statybos darbų sąlygomis. Delsimas vykdyti investicinius projektus, laukiant geresnių kainų ir aiškumo rinkose, daugeliui potencialių projektų gali virsti gerokai didesniais praradimais dėl nuvertėjančio finansinio kapitalo. Žinoma, visiškai kitoje situacijoje yra tie investuotojai, kurie projektus finansuoja didesne skolintų lėšų dalimi.

Ar šios priežastys gali lemti pramonės rezultatų lėtėjimą ar net susitraukimą? Čia Lietuva gali tapti malonia išimtimi. Lygindami LINPRA narių duomenis su inžinerijos ir technologijų europinės asociacijos „Orgalim“ duomenimis matom, kad Europos lygiu jau 2022-aisiais fiksuotas neigiamas rezultatas (bendri metiniai pardavimai krito 0,7 proc.). Dviženklis Lietuvos įmonių augimas, tikėtina, didele dalimi sietinas su infliacija, o ne produkcijos apimties augimu, todėl tai gali būti signalas, kad prarandamas konkurencingumas, kai kaštų prasme sparčiai artėjama Vakarų valstybių link.

Kita vertus, 2022-uosius pasitikę su dvejomis pandemijos ir Rusijos/Kinijos/Baltarusijos santykių krizėmis, šiuos metus baigiam pandemijai dar tebedarant reikšmingą įtaką, o santykiams su Rusija/Baltarusija tik aštrėjant tebesitęsiančio Ukrainos karo fone. Uždarant 2022-uosius galima tik pasidžiaugti, kad didžiulius verslo aplinkos virsmus Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė įveikia ir juda į priekį. Tegul 2023 būna kupini kompetencijų ir sėkmės! 

/by

Tomas Prūsas: kodėl skubiai reikia forumo apie inžinerijos ir technologijų švietimo būklę?

Publikuota 15min.lt 

Prieš pora savaičių žurnalo „Reitingai“ ekspertų paskelbti naujausi švietimo situacijos vertinimai privertė visus suklusti dėl toliau prastėjančių rezultatų tose mokymo programose, kurios yra kertinės Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonėms.

Todėl LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija) pakvietė Seimo Ateities, Ekonomikos, Švietimo ir mokslo komitetus, taip pat Vyriausybės, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų atstovus jau artimiausiu metu organizuoti padėties konstatavimui ir analizei skirtą forumą. Jame turime aptarti padėties rimtumą rodančius ženklus ir ieškoti krypčių ir priemonių, kurių valstybė privalo imtis nedelsiant, jeigu norime gilėjančias problemas valdyti ir spręsti.

Žurnalo „Reitingai“ paskelbti duomenys rodo, jog praėjusiais metais fizikos egzaminą laikė tik 2170 moksleivių (iš 25 tūkstančių). Net informacinių technologijų egzaminą laikė tik pustrečio tūkstančio moksleivių, t.y. kas dešimtas abiturientas. Be to, tyrėjai konstatavo, kad moksleivių dėmesio stoka tiksliesiems mokslams įsuka uždarą ratą, nes mokyklose dingsta poreikis šių dalykų mokytojams. Šiandien visoje Lietuvoje tėra vos 400 chemijos, 550 fizikos mokytojų. Daugėja savivaldybių, kur tėra po 2-3 šių dalykų mokytojus. Ir, dar svarbiau, mokytojų trūkumas uždaro galimybę net tiems keliems moksleiviams, norintiems šiuos dalykus studijuoti, sulaukti įgūdžių nepraradusio mokytojo. Todėl regionuose vaikai vien dėl mokytojų trūkumo netenka net teorinės galimybės studijuoti inžinerinės ar technologijų krypčių mokslus.

Aukštosios mokyklos skaičiuoja, kad šiandien kasmet inžinerinės pakraipos studentais gali tapti, geriausiu atveju, vos apie 3 tūkstančius moksleivių. Visiems kitiems šių sričių studijos yra nepasiekiamos dėl bazinių žinių stokos, nes jie mokykloje reikiamu lygiu tiesiog nesimokė nei fizikos, nei chemijos, nei biologijos ar net informacinių technologijų.

Šios tendencijos kelią esminę abejonę, ar 2021-2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatyti tikslai 2030 metams yra realūs. Galiojančiame dokumente numatytas tikslas per likusius septynerius metus pasiekti, jog mokinių dalis, pasiekianti 2 lygį iš 6 (pagal PISA) turi sudaryti 95 proc. (dabar 86,1 proc.), o pasiekianti 5-6 lygius 20 proc. (dabar 11,1 proc.). O juk plane inžinerija ir informacinės technologijos yra išskirtos vienu iš trijų prioritetinių šalies vystymosi sektorių.

LINPRA ekspertai prognozuoja, kad per kelerius metus iki 2025-ųjų Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų. Šių šakų specialistų poreikis kasmet išauga 2-3 kartus, nes tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje toliau stebima sparti šios srities pramonės plėtra. Vilniaus Gedimino technikos universiteto vertinimu, vien Vilniuje per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties specialistams bus sukurta 5 tūkstančiai naujų darbo vietų.

Visą šį pramonės poreikį privalo atliepti ir bendrojo lavinimo sistemos pokyčiai, kurių pastaraisiais metais visiškai nepastebime. Todėl būtina nedelsiant sėsti prie apvalaus stalo ir ieškoti sprendimų, kurie leistų jau per artimiausius pora metų inžinerijos ir technologijų mokslų studijas atverti reikšmingai didesnei abiturientų daliai. Kitaip gresia, kad Lietuvos siekis pakilti į TOP-20 Inovacijų švieslentėje taps tik deklaracija, o ir dabar užimama 39 vieta liks tik gražiu prisiminimu.

Tikiuosi, kad jau sausį LINPRA‘i kartu su partneriais pavyks organizuoti atvirą forumą dėl inžinerijos ir technologijų krypčių mokslų populiarinimo mokyklose, galimybių jas studijuoti sudarymo reikšmingai didesniam moksleivių skaičiui.

/by

Gazelle Accelerator: 17 novatoriškų Europos startuolių

Gazelle Accelerator pristato 17 novatoriškų Europos startuolių ir pradedančiųjų ateities pramonės įmonių

Apie ką šis projektas? Gazelle Accelerator skirtas technologinėms įmonėms, MVĮ, startuoliams ir augančiam, besiplečiančiam jaunam verslui. Į programą patekusioms jaunoms įmonėms teikiama ekspertų pagalba vystyti verslą ir inovacijas, atsidurti tarptautiniame akiratyje, atrasti užsienio investuotojus ir finansavimą inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, gauti individualią paramą ir užmegzti ryšius su pramonininkais bei investuotojais. Tokiu būdu siekiama skatinti inovacijų kūrimą visoje Europoje. Projektas specializuojasi gamybos ir Pramonė 4.0 srityse.

Programą bendrai finansuoja EIT Manufacturing ir įgyvendina tarptautinis partnerių konsorciumas, tarp jų ir LINPRA.

Atrankoje dalyvavo MVĮ ir startuoliai, kuriantys pramonines technologijas dirbtinio intelekto, daiktų interneto, virtualios realybės, robotikos ir panašiose srityse. Iš viso atrinkta 17 dalyvių, su kurių idėjomis ir inovacijomis galima susipažinti jų pristatymuose:  

Katalogas

Video prisistatymai

  • Airudit: Human Machine collaboration via speech interfaces
  • Alteria: Smart sensors for predictive maintenance
  • Aquila: Virtual sensors and data science for industrial maintenance and quality control
  • Dak-Mekatronik: Pedagogical tools for pilot training
  • Deltia: AI-based assistance system for manual assembly processes
  • DCO2: Software tools to calculate and monitor manufacturing companies’ carbon footprint
  • Goodflow: Tracking and management of industrial returnable packaging
  • Holis Consulting: Software tools to digitalize inspection/maintenance processes of infrastructures
  • Imagin-VR: Immersive, interactive and collaborative Virtual Reality solutions
  • Mecabotix: Mobile Manipulators capable of cooperating with each other carrying heavy and large loads
  • Miura Simulation: New simulation technology to simulate production processes in real-time and on-site
  • OMEGA365: Project Software management
  • Packitoo: E-commerce platform for cardboard box manufacturers
  • R&Dnano: Sol-gel technologies for customized eco-responsible coatings and surface treatments (conduction, insulation, anticorrosion, super-hydrophobic…)
  • SmartConnect: No Code Software for IoT Servers and Gateways to optimize performance
  • USENSIT: Portable and smart optoelectronic sensor for non-contact measurements to empower operators
  • Proditec Codji: Automatic inspection machines with multi-angle camera system & improved laser vision for high-quality inspection of small objects

 

Besidomintiems Gazelle startuoliais ir norintiems susisiekti: 
Projekto vadovė Lietuvoje 
Jūratė Gamulienė, +370 645 60961, jurate.gamuliene@linpra.lt

/by

YouLead baigiamasis renginys

Metus laiko vykdytas projektas YouLead ir jaunųjų lyderių ugdymo programa bus apžvelgta baigiamajame projekto renginyje lapkričio 29 d. 14:00–16:00 val. Renginys vyks nuotoliniu būdu internetu, į jį kviečiami dalyvauti prie programos prisijungę ir veikloje dalyvavę jaunieji lyderiai. Renginys vyks anglų kalba.

Moderatorė – Triin Ploompuu, Community and Events Manager at Mainor Ülemiste AS.

Renginio programa skelbiama anglų kalba:

  • 2.00 – 2.10 PM. YouLEAD: Overview and Insights from Program Developers. Miglė Trinkūnaitė, Project manager at Engineering and Technology Industries Association of Lithuania LINPRA
  • 2.10 – 2.30 PM. Empowering Team Members and Creating a Leader Clone. Hassan Akram, Customer Success Manager at Motive; Area Director 9 Division C Toastmasters
  • 2.30 – 2.40 PM. Discussion
  • 2.40 – 3.10 PM. Are You Sure You Want to be a Manager? Orijana Mašalė, Entrepreneur, Independent board member
  • 3.10 – 3.20 PM. Discussion
  • 3.20 – 3.45 PM. The Best Practices of Teamwork and Learning Paths. Team presentations and feedback from the YouLEAD Participants. Moderator: Taskeen Iqbal, Research assistant at Ruhr-University of Bochum
  • 3.45 – 3.55 PM. YouLEAD Awards of the Most Active Participants
  • 3.55 – 4.00 PM. Closing remarks

/by

LINPRA – Orgalim valdyboje

Lapkričio 16-17 d. Ciuriche, Šveicarijoje, įvyko Europos lygiu technologijų pramonei atstovaujančios tarptautinės organizacijos Orgalim generalinė asamblėja, sukvietusi į aukšto lygio susitikimą savo narius, asociacijų vadovus iš visos Europos, tarp jų – ir LINPRA prezidentą Tomą Prūsą bei direktorių Darių Lasionį.

Generalinė asamblėja apsprendė tolesnes aukščiausių Orgalim valdymo organų kadencijas. Prezidentės pareigas iki 2023 m. pabaigos eis Rada Rodriguez, Signify GmbH generalinė direktorė. Ji toliau atstovaus Orgalim, palaikydama dialogą su Europos sprendimų priėmėjais, pirmininkaus Orgalim prezidentų valdybai, o kartu su Orgalim direktorių valdyba formuos asociacijos strateginę darbotvarkę.

Orgalim valdymo organuose veiklą tęs ir LINPRA – vieninteliai atstovai iš Rytų ir Centrinės Europos. Prezidentų taryboje dalyvauja LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, o Direktorių valdyboje kadenciją tęsia LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Orgalim yra pirmaujanti Europos pramonės asociacija, dalyvaujanti svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų sprendime. 

/by

Besibaigiant LAB4STEM projektui apdovanoti moksleiviai, konkurso laimėtojai

Neseniai vykusi inžinerinių sprendimų ir technologijų paroda BALTTECHNIKA 2022 traukė ne tik pramonės specialistus, bet ir jaunimą – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA stende buvo pasveikinti moksleiviai ir apdovanoti vaikams skirto konkurso „Mano projektas STEM klasėje“ laimėtojai.  

7-8 klasių moksleiviams skirtame LAB4STEM projekto konkurse dalyvavo STEAM dalykais besidomintys vaikai, lankantys STEAM pamokas ar būrelius, turintys technologinių hobių. Jiems skirta kūrybinė užduotis – išradingai pristatyti savo mėgstamiausią STEAM srities veiklą, o gal net sukurtą gaminį.

Kartu su konkurso apdovanojimais įvyko ir besibaigiančio projekto LAB4STEM pristatymas, pasiektų rezultatų apžvalga. LAB4STEM projektą, siekiant populiarinti technologines, inžinerines profesijas ir specialybes, įgyvendino LINPRA kartu su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru (TchIn) bei Latvijos ir Estijos partneriais.

Pagal „Erasmus +“ programą finansuoto, dvejus metus vykusio projekto „Mobilios laboratorijos STEM žinių tobulinimui“ (Lab4STEM) pagrindinis uždavinys buvo sukurti atvirą, interaktyvią, skaitmeninę mokomąją medžiagą mokiniams apie STEM keturiomis kalbomis (ENG, EE, LT, LV). Projekte taip pat buvo sukurtas mokytojo vadovas apie tai, kaip supažindinti mokinius su STEM; pravesti 3 bandomieji renginiai (po vieną kiekvienoje šalyje) su pedagogais apie interaktyvios, skaitmeninės mokomosios medžiagos naudojimą ir tobulinimą; pravesti bandomieji mokinių mokymai (kiekvienoje šalyje apmokyta ne mažiau kaip 100 mokinių), apimantys visus dalyvaujančių šalių regionus. Visose Baltijos šalyse buvo įgyvendinti nacionaliniai mokinių konkursai dėl mokymo medžiagos tobulinimo patiems partneriams pasirenkant konkurso formatą. Galiausiai, projekto kontekste buvo parengtos gairės verslo sektoriaus atstovams dėl STEM žinių tobulinimo keturiomis kalbomis (ENG, EE, LT, LV). Jos suteiks įžvalgų apie būsimus veiksmus, kurių reikia imtis sektoriaus atstovams ir kitoms suinteresuotosioms šalims nacionaliniu, sektoriaus, regioniniu ir vietos lygmeniu bei politikos lygmeniu, taip gerinant verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimo įsipareigojimus.

Projekto baigiamojo renginio metu buvo puiki proga pristatyti pasiektus rezultatus, pasveikinti konkurse dalyvavusius mokinius, apdovanoti laimėtojus ir pabendrauti su STEM srities mokytojais, specialistais bei moksleiviais.

Konkurso laimėtojais tapo:

  • Jonas Neseckas, 5A klasė, Utenos Vyturių progimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Šuniukas“.  Muzikos, IT ir robotikos mokytojas Linas Vaitiekėnas, „Steam Utena“.
  • Karolina Kvietkauskaitė, 7C klasė, Alytaus Likiškėlių progimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Išmanus namas“. STEAM mokytoja Danguolė Brindzienė.
  • Inesa Dvarionaitė, 8A klasė, Mosėdžio gimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Dirvos ph įtaka raudonųjų burokėlių stiebų spalvos intensyvumui“. STEAM mokytoja Vilma Gailienė.

/by