Spalio 24-25 dienomis Taline vyko Europos technologijų platformos MANUFUTURE konferencija, kas du metus sutraukianti daugybę dalyvių iš pramonės, švietimo, tyrimų ir politinių organizacijų. Atidarymo kalbą sakiusi Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid džiaugėsi, kad Estija jau gerokai pažengė į priekį valstybės mastu taikydama elektronines paslaugas, ir išreiškė viltį, kad jau greitai visos Europos ir pasaulio šalys susijungs į vieną skaitmeninę sistemą, užtikrinsiančią efektyvų bendradarbiavimą globaliu mastu.

Global BOD Group valdybos pirmininkas, Vidmantas Janulevičius, MANUFUTURE konferencijoje skaitęs pranešimą apie atsinaujinančios energetikos naudą įmonei, teigė, kad skaitmenizacija leidžia tiekėjui būti kuo arčiau pirkėjo, ir tuo pačiu sumažinti kaštus.

Visi konferencijos pranešimai ir diskusijos koncentravosi į skaitmeninės pramonės revoliucijos, daiktų interneto, duomenų analizės, debesų sistemos formuojamus pokyčius, išmanios logistikos ateitį ir duomenų apsaugos būtinybę. Pristatytos šiandienos realijos ir ateities scenarijai išryškino būtinybę jau šiandien suvienyti jėgas ir veikti visiems siekiant vieno tikslo – konkurencingos ir vieningos Europos.

Plačiau.

Neseniai Lietuvoje viešėjęs ir „Metų ekonomikos forume“ dalyvavęs Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas profesorius Klausas Schwabas pristatė savo jau bestseleriu tapusios knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija” lietuviškąjį leidimą. Šią knygą rekomenduojame perskaityti ne tik inžinerinės pramonės atstovams, bet visiems, kurie neabejingi pasaulio progresui.  

Savo knygoje K. Schwabas  nagrinėja esminius naujosios technologijos revoliucijos požymius, atskleidžia jos kuriamas galimybes ir dilemas. Autorius apibrėžia, kaip naujos bendradarbiavimo ir valdymo formos, grindžiamos teigiamu ir visuotiniu požiūriu, gali pakreipti ketvirtosios pramonės revoliucijos procesus visų labui. Pasak profesoriaus, visi kartu prisiimdami atsakomybę už ateitį, kurioje inovacijos ir technologijos tarnaus žmonėms, galėsime pakelti žmoniją į naują moralinės sąmonės lygį.

Jau knygynuose!
Dar kartą dėkojame partneriams ir rėmėjams!

Tyrimai atskleidžia, kad mažiausiai pusė Lietuvos gamybos įmonių sunkiai suvokia, kas slypi po terminu „Pramonė 4.0“. Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės narys, interviu „Verslo žinioms“ nurodo konkrečius „Pramonės 4.0“ žingsnius, nuo ko derėtų įmonėms pradėti, į ką kreiptis konsultacijų ir kokios paramos jos galėtų gauti.

Nedidelė tradicinės pramonės įmonė, tarkime, plastiko gamintoja iš Pakruojo, mano, kad jai reikia pradėti diegti skaitmenines technologijas. Koks turėtų būti pirmasis žingsnis? Ar yra įsteigta institucija, į kurią ji galėtų kreiptis?

Pirmas žingsnis, kurį gali padaryti ši įmonė, – kreiptis į Lietuvos inžinerinės pramonės asociaciją „Linpra“ arba į išmaniosios gamybos kompetencijų centrą VšĮ „Intechcentras“. „Intechcentro“ ekspertai įvertins įmonės pasirengimą skaitmeninėms transformacijoms. Po technologinio audito, kurį gali atlikti tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai, įmonė sužinos, kiek ji yra pasirengusi skaitmeninimui.

Vėliau su įmone yra parengiamas skaitmeninimo planas, dar vėliau – detalus įmonės ar jos procesų pertvarkymo projektas. Jo apimtis priklausys nuo įmonės technologinės brandos ir užsibrėžtų tikslų. Be to, „Intechcentras“ gali pasiūlyti ir mokymus, kurių metu besikreipiančių įmonių darbuotojams būtų suteikiama žinių ir gebėjimų, kaip vertinti įmonės technologinį pasirengimą.

Kad menama Pakruojo plastiko gamintoja galėtų įsidiegti skaitmenines technologijas, jai reikia naujų įrenginių. Kokie finansavimo šaltiniai jai prieinami šiuo metu ir ateityje?

Skaitmeninių technologijų diegimui finansuoti yra išties nemažai priemonių: „Regio Invest LT+“, „DPT Pramonei LT+“, „E-verslas LT“, „Ekoinovacijos LT“, „Intelektas LT“, „Procesas LT“. Be to, rengiama tik pramonės skaitmeninimo procesams finansuoti skirta priemonė „Pramonės skaitmenizavimas LT“.

Ar turite žinių, kiek iš viso ES pinigų Ūkio ministerija 2018–2020 m. laikotarpiu planuoja nukreipti „Pramonės 4.0“ reikmėms?

„Pramonės 4.0“ komisijoje buvo siūlymų skirti apie 38 mln. Eur ES investicijų pagal naujai kuriamą priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“. Tai reiškia, kad dar tokią pat investicijų sumą, įgyvendinant projektus, pritrauktų privačios verslo įmonės.

Tarkime, įmonė gavo ES pinigų, nusipirko technologiškai naujesnių įrenginių – į ką jai kreiptis konsultacijos dėl skaitmeninimo paslaugų? Ar ji gali tikėtis nemokamų konsultacijų?

Tokias konsultacijas teikia ir skaitmenizuotos technologinės įrangos gamintojai ar pardavėjai. Jeigu tokių paslaugų įmonė iš tiekėjo visgi negauna, dėl skaitmeninimo srities konsultacijų pramonės įmonės gali kreiptis į „Linprą“ ar „Intechcentrą“. Kiekvienu atveju konsultacijų kaina gali būti skirtinga, tačiau nemokamai jos neteikiamos. Nemokamai asociacija „Linpra“ konsultuoja tik asociacijos narius. Kitoms bendrovėms, priklausomai nuo poreikio ir paslaugų apimties, bus pasiūlytas sprendimas.

O jei ir šių šaltinių negana, tuomet konsultacijų gali suteikti mūsų technologijų centro partneriai, skaitmeninimo paslaugas teikiančios įmonės, tokios kaip „Baltec CNC Technologies“, „Progresyvūs verslo sprendimai“, „Aedilis“, „Elinta“, „Arginta Engineering“, 3D PRO ir kitos.

Gamyba suskaitmeninta, pradėti kaupti duomenys. Kuo švietimo sistema prisidės, kad į šią įmonę ateitų parengti specialistai? Ar kokie nors žingsniai žengiami, ar specialistų rengimas vis dar nustumtas į antrą planą?

Ūkio ministerija, suprasdama, kad skaitmeninimas itin aktualus įmonėms, yra parengusi porą priemonių, skirtų darbuotojų kvalifikacijai kelti, tai „Pameistrystė LT“, „Kompetencijos LT“. Šiomis priemonėmis jau naudojasi daugiau nei 120 Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių. Tačiau vien šių iniciatyvų nepakanka. Labai laukiame priemonės „Kompetencijų vaučeris“.

„Linpros“ manymu, esminis dalykas, kurio reikia tolesniam proveržiui, – tai profesinio švietimo pertvarka ir su ja siejamų sektorinių profesinių kompetencijų centrų atsiradimas. Šiuo klausimu jau beveik metus kalbamės su Švietimo ir mokslo ministerija.

Mes galėtume dirbti su profesinėmis mokyklomis, rengiant mokymo standartus, įvertinant skaitmeninimo pramonėje galimybes, peržiūrint mokymo programas, mokymo turinį. „Linpra“ kvalifikacijos kėlimą ir darbuotojų perkvalifikavimą mato kaip prioritetinę veiklą.

Galbūt anksčiau surašyti klausimai verslui nėra labai aktualūs ir įmonių vadovai susitikimuose prašo atkreipti dėmesį į kitus dalykus. Jei taip, kokius?

Inžinerinės pramonės įmonių vadovams vis aktualesnės eksperimentavimo, inovacijų diegimo, prototipų kūrimo galimybės, o vėliau ir naujų produktų eksporto plėtros klausimai. Todėl Lietuvai svarbu steigti skaitmeninius inovacijų centrus, kuriuose būtų teikiamos šiuo metu trūkstamos paslaugos. Beje, tai numato ir Europos Komisijos plėtojama skaitmeninės transformacijos strategija, planuojanti kurti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) tinklą. Taip siekiama senosiose ES šalyse narėse sukurtas technologijas perkelti kuo arčiau visų ES šalių tradicinės pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Tam ketinama skirti net 55 mlrd. Eur ES lėšų per „Horizon 2020“ ir struktūrinių fondų programas.

Lietuvai svarbu nukreipti nepanaudotas ES struktūrinių fondų investicijas, padėti pramonės įmonėms pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis ir su pramone sukurti skaitmeninių inovacijų verslo paramos sistemą, skaitmeninių inovacijų centrų. Svarbu stiprinti šalies pramonę, nes būtent ji, o ne aukštųjų technologijų įmonės yra šalies ekonomikos lokomotyvas.

Lankotės įmonėse – ar yra tokių, kurioms iki skaitmeninės gamybos liko priimti tik keletą sprendimų, ar tokių įmonių vis dėlto Lietuvoje dar nėra?

Drąsiai galima sakyti, kad inžinerijos pramonėje jau yra įmonių, kurios eina lietuviškos ketvirtosios pramonės revoliucijos priekyje. Pažangiausiomis šioje srityje galime laikyti bendroves „Aedilis“, „Arginta Engineering“, „Kitron“, „Elinta“, „Frilux“, „Terekas“, 3D PRO, „Pakmarkas“, Vakarų laivų gamyklą, „Baltec CNC Technologies“, kai kurias baldų ir langų gamybos įmones. Šios įmonės yra labai daug nuveikusios gamybos skaitmeninimo srityje.

Gana daug įmonių supranta permainų būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kaip tai daryti, neturi tam pakankamai lėšų. Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien dokumentuose, mums reikia remti pramonės novatorius, lyderius, gebančius teikti paslaugas verslui, mokančius kalbėti mažų ir vidutinių įmonių kalba, suprasti jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius, kad būtų galima visoms įmonėms padėti persitvarkyti. Tokios pagalbos ašimi ir turėtų tapti skaitmeninių inovacijų centrai, kurių kūrimo koncepciją perdavėme Ūkio ministerijai.

Kaip Lietuvos pramonė atrodo „Pramonės 4.0“ kontekste, palyginti su Vokietijos, Lenkijos ar Latvijos ir Estijos pramonės įmonėmis?

Palyginti su Vokietijos pramonės įmonėmis, atrodome gana gerai. Esame pirmoji Baltijos šalis, turinti platformą „Pramonė 4.0“, kuri skirta šalies pramonės konkurencingumo ir skaitmeninimo klausimams spręsti. Kaip veržlios pramonės šalis sulaukiame daug dėmesio iš ES institucijų ir europinių verslo organizacijų – jos domisi, kiek esame pasirengę, atlieka mūsų įmonių auditus, kreipia dėmesį į technologinį pasirengimą.

Kas būtų šiuo metu svarbiausia, kad visi procesai vyktų kuo sparčiau ir sklandžiau?

Šiandien valstybei svarbiausia racionaliai planuoti likusias ES investicijas, konsoliduoti visas pramonės konkurencingumą didinančias skaitmeninimo iniciatyvas. Tai bendra tiek valstybės institucijų, tiek asocijuotų struktūrų, tiek atskirų įmonių pareiga. Svarbu, kad naujoji Ūkio ministerijos vadovybė tęstų pradėtas „Pramonės 4.0“ platformos veiklas ir priimtų reikalingus sprendimus dėl paramos skaitmeninių inovacijų centrams Lietuvoje. Verslas pasirengęs tam padėti.

Interviu „Verslo žiniose“.