2017-ųjų metų pabaiga reikšminga profesinio mokymo pertvarkai – Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas.

Kodėl tai svarbu mums, inžinerinės pramonės atstovams?

– Verslo atstovams bus lengviau įsitraukti į profesinio mokymo įstaigų valdymą – visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, o už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys ne tik mokyklos atstovai, bet ir socialiniai partneriai;

– Moksleiviai atsakingiau ir motyvuočiau rinksis profesiją – profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Taip pat naujasis įstatymas aiškiai apibrėžia, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas.

– Profesinis mokymas atlieps šiandieninius verslo poreikius – profesinių mokyklų tinklas bus vystomas atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimas – į ekonomikos prognozes.

– Augs profesinio mokymo prestižas – bus užtikrinama mokymo kokybė, kas 5 metus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai.

– Atnaujintu profesinio mokymo įstatymu numatoma įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Tokiu būdu profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžius įgis realioje darbo vietoje, galės dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.

Tikimės, kad šie pakeitimai padės įgyvendinti vieną iš prioritetinių Europos komisijos ir Europos šalių darbdavių siekį – padaryti profesinį mokymą pirmuoju pasirinkimu tarp jaunų žmonių!

Nuotraukos šaltinis ir daugiau informacijos Prezidentės puslapyje.

14,5 mlrd. Eur pardavimo pajamos ir 909 mln. Eur ikimokestinis pelnas – tokius 9 šių metų mėnesių apdirbamosios gamybos duomenis pateikia Statistikos departamentas. O pelnas buvo beveik toks pat, kaip sudėjus 2011 ir 2012 m. Analitikų teigimu, toks rezultatas pasiektas didinant eksportą.

„Lyginant trijų ketvirčių 2016 ir 2017 m. duomenis, stebimas įspūdingas 16 % metinis augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje. Turint mintyje, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius yra orientuotas į eksportą, sektoriaus pardavimo pajamų pokyčius būtų galima palyginti su lietuviškos kilmės prekių eksporto pokyčiais atitinkamu laikotarpiu. Per šių metų devynis mėnesius apdirbamosios gamybos pardavimo pajamos augo 16 % ir vos pusantro procentinio punkto lenkia lietuviškos kilmės prekių eksporto metinį didėjimą tuo pačiu laikotarpiu, kuris siekė 14,6%. Tai yra įspūdingą apdirbamosios gamybos pardavimo pajamų augimą atspindi ir eksporto statistika“, – atkreipia dėmesį Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pabrėžia: apdirbamoji gamyba Lietuvoje – vienas stabiliausių sektorių, kurio produkcijos augimas pastaraisiais iššūkių kupinais metais išliko tvarus. Impulsu pramonės rezultatams tapo eksporto rinkų atsigavimas, nes šis ūkio sektorius eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos.

„Kad šie metai apdirbamajai pramonei sėkmingi, matome iš to, kad išaugo šios veiklos bendrasis pelnas. Vadinasi, nors, palyginti su pernai, kilo tiek darbo kaštai, tiek atsitiesė pagrindinių žaliavų kainos, gamybos įmonės sugebėjo iš pagrindinės veiklos auginti pelną. Tačiau galutinis finansinis rezultatas šiemet, palyginti su pernai, 7,6 % kuklesnis dėl smarkiai išaugusių veiklos ir ypač bendrųjų ir administracinių sąnaudų. Prie padidėjusios šio tipo sąnaudų naštos gerokai prisidėjo ir atlyginimų kėlimas kvalifikuotiems valdymo ir administracijos darbuotojams“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Prasčiau bendrasis rezultatas, anot jos, atrodo ir dėl netiesioginės veiklos rezultatų – nuostolinga daugeliui pramonės šakų buvo finansų ir investicinė veikla, nors pernai ji davė pelno.

Rezultatus iškreipė gėrimų pramonė

Apdirbamosios gamybos pelno mažėjimas 7,6 %, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kelia nerimą ir p. Ivanovui.

„Tačiau reikėtų vertinti ir tai, kad apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos atitinkamu laikotarpiu per metus išaugo 15,6 %, o tai turėjo įtakos finansinės bei investicinės veiklos rezultatams ir mažino pelno rodiklius“, – primena „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Kai kurių sektorių veiklos rezultatai suprastėjo ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų pramonės „MV Group Production“ 2016 m. nurodė uždirbusi 90 mln. Eur grynojo pelno. Vėliau patikslinta, kad pelnas „popierinis“, susijęs su turto perkainojimu, formuojant turto valdymo įmonę. Tai iškreipė visos apdirbamosios pramonės pelno rezultatą.

„Luminor“ vyriausioji analitikė, panagrinėjusi nemetalo mineralinių produktų pramonės pelno (nuostolio) ataskaitos eilutes, sako, kad atsigavusios statybos įpūtė aktyvumo ir šiai pramonės šakai: bendrasis pelnas augo 17 %. Tiesa, ikimokestinio pelno rezultatai prastesni, o jiems įtakos galėjo turėti išaugusios netiesioginės veiklos sąnaudos.

„Įmonės patiria daugiau išlaidų, nes daugelis paslaugų pabrango, smarkiai yra padidėjęs gamtos išteklių mokestis, sparčiai kilo darbo užmokestis, todėl statybinių medžiagų gamintojų kaštai išaugo. Ir ta tendencija tęsis toliau – jau dabar matome, kaip kyla kainos. O dėl aštrios konkurencijos gamintojai statybinių medžiagų kainų didinti negali“, – aiškina Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas rodo santūrų optimizmą: apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė ketvirtąjį ketvirtį siekia 60 punktų ir 10 punktų viršija kritinę 50 punktų ribą.

Šaltinis: Verslo žinios.

BBC paskelbė nerimą keliančios plastiko gamybos ir jo vartojimo statistikos. Ne paslaptis, kad pasaulio jūros ir vandenynai kenčia nuo išmetamo plastiko – milijonai tonų nusėda kasmet, žalodami visą ekosistemą. Vienas iš plastiko privalumų – ilgaamžiškumas, tampa didele grėsme Žemei. Plastiko gaminiai egzistuoja vos 60–70 metų, ir šių gaminių kiekis šiandien jau siekia 8,3 milijardo tonų. Iš šio kiekio 6,3 milijardo tonų virsta atliekomis, ir tik 9 proc. yra perdirbama. Kiekvieną minutę nuperkamas 1 milijonas plastikinių butelių, mažiau negu pusė jų yra perdirbama, ir tik 7 proc. panaudojami naujų butelių gamybai. Daugiau statistikos – BBC apžvalgoje.