,

Gegužės 14 d. | 8:45–11:30 val. | UAB „Umega Group“, SnolTherm padalinys, Plento g. 3, Narkūnai, Utenos rajonas

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Utenos regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, pelningumą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki gegužės 13 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:45 Registracija, kava.
09:00 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
10:00 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
10:30 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Tomas Tiškus („SME Finance“ projektų vadovas).
11:00 Kritinis ERP vaidmuo didinant gamybos įmonės pelningumą. Gediminas Balodas (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
11:30 Pabaiga.

Procesų skaitmeninimas: verslas atskleidžia, kas svarbiausia

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Inžinerinės pramonės įmonės pagrindinėmis investicijomis, didinančiomis konkurencingumą, laiko gamybos įrangos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos ir išteklių valdymo sistemų įsigijimą – tai duoda didžiausią naudą. Ir kol kas įmonės kritiškos dėl dabartinio savo skaitmeninimo lygio.

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos „Linpra“ narių apklausa rodo, kad 52,9% inžinerinės pramonės įmonių dabartinį technologinio išsivystymo lygį vertina kaip pakankamą, 29,4% – kaip silpną, 17,6% – kaip aukštą.

„Apklausa parodė, kad asociacijos nariai itin daug investuoja į įrangą. O vertinant tai, kad „Linpros“ narių mokami atlyginimai yra kur kas aukštesni, palyginti su visu Lietuvos ūkiu, galime daryti prielaidą, kad vienijame pažangias įmones. Nors panašaus Lietuvos ūkio apklausos duomenų neturime, veikiausiai mūsų įmonių skaitmeninimo lygis yra aukštesnis už vidutinį“, – apklausos rezultatus apibendrina Darius Lasionis, „Linpros“ direktorius.

Vaidas Liesionis, AB mašinų gamyklos „Astra“ generalinis direktorius, prioritetą skiria investicijoms į išteklių valdymo sistemą. Jo skaičiavimu, efektyvumas įmonėje per pastaruosius 3 metus pašoko ketvirtadaliu ir didžiausias nuopelnas tenka išmaniai resursų valdymo sistemai ERP.

„Stebėtinai greitą ir didelę grąžą, jeigu pavyksta sėkmingai investuoti, duoda resursų valdymo sistema. Gamybos įrenginių tokio tipo įmonėse kaip „Astra“ įsigyjama kasmet ir nemažai. Tai nėra svarbiausia. Tačiau negali įsigyti veikiančios išteklių valdymo sistemos – ją diegi ir konfigūruoji pagal save. Mūsų atveju tai vyksta jau penktus metus“, – neslepia vadovas.

Taupys brangų laiką

Toliau investicijos bus kreipiamos į PDS sistemas, kurios išlaisvintų brangų inžinerinį ir gamybinį personalą nuo pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų. Pavyzdžiui, jei inžinierius ant popierinio brėžinio surenka tris parašus, jis tuo metu nekuria pridėtinės vertės.

„Mano skaičiavimu, laikas, kurį dabar „sudegina“ brangiai mokamas personalas, gali būti 2 darbo valandos per dieną. Jei nors viena valanda per porą metų šis laikas sutrumpėtų, mes, šiurkščiai skaičiuojant, sutaupytume 3.600 valandų“, – akcentuoja „Astros“ generalinis direktorius.

Tai leistų kurti daugiau pridėtinės vertės, auginti apyvartą. Per 2018 m. nerūdijančio plieno įrenginių gamyklos apyvarta padidėjo 36%, iki 18,2 mln. Eur.

„Tai buvo geriausi metai, aplenkę prieškrizinių metų rezultatus. Nors manome, kad galėtume pasiekti ir 24 mln. Eur ar didesnę pardavimų apimtį. Tai galima padaryti per naujų gaminių kūrimą, dalį pajėgumų skiriant serijinei gamybai, generuojant daugiau pridėtinės vertės iš inovatyvių produktų“, – vardija p. Liesionis.

Prieš pusantro mėnesio įmonė pradėjo projektą, kurio tikslas – sukurti autocisterną-puspriekabę iš naujų itin aukštų mechaninių savybių medžiagų – „Duplex“ plienų.

Kitas inovacinis projektas – kuriama talpykla su šilumos mainų elementais. Įgyvendindama projektą įmonė bendradarbiauja su Lietuvos energetikos instituto mokslininkais ir pasiekė neblogų rezultatų.

„Aliejai, šokoladas, jogurtai, grietinė, fermentuojami gėrimai – šiems produktams šilumos klausimas yra kritinis, nes kuo greičiau vyksta procesai, tuo gali dirbti efektyviau. Klientai tokio produkto laukia“, – neabejoja vadovas.

Šiemet planuojanti gauti leidimus statyboms, „Astra“ jau kitąmet žada pradėti 5 mln. Eur vertės plėtrą, kad galėtų gaminti didesnių gabaritų talpas, kurių reikia gamybos apimtį didinančiai pramonei.

20% „Astros“ produkcijos realizuojama Lietuvoje.

Vidutinį lygį jau pasiekė

Tarp pagrindinių investavimo krypčių, didinančių efektyvumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) numato 58,8% įmonių.

Mindaugas Martišius, Ukmergės UAB „Systemair“ vadovas, sako, kad pagrindinės investicijos įmonėje buvo atliktos pastaraisiais metais – pirkta nemažai įrangos. Sutvarkyti procesai – diegiamas „Lean“, įdiegtas ISO. Jo nuomone, įmonė yra pasiekusi vidutinį skaitmeninimo lygį.

„Pramonei 4.0“ būdingi procesai, tokie kaip gaminio aprašymas, jam reikalingo komponentų kiekio įsigijimas ir nurašymas, kokybės valdymas – tai tapo įprastine praktika“, – aiškina p. Martišius.

Bendrovės pardavimo apimtis kyla šuoliais. 2018 m. balandį pasibaigusiais finansiniais metais apyvarta išaugo 28%, iki 35,8 mln. Eur. 2019 m. balandžio 30 d. pasibaigsiančiais finansiniais metais prognozuojama apyvarta sieks 38 mln. Eur.

Sparčiai augant įmonei, itin svarbu patiekti kokybišką produkciją, nenukrypstant nuo sutartų terminų.

„Jeigu gaminsi nekokybiškai ar nesilaikysi terminų, nepirks net „Systemair“ grupės įmonės, kurių pasaulyje yra trys dešimtys“, – pabrėžia vadovas.

UAB „Systemair“ yra pasaulinės vėdinimo įrangos gamyklos lyderės Švedijos „Systemair“ grupės antrinė įmonė.

Pusė produktų parduodama pramonės įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėdinimo įranga sumontuota „Narbuto“ biuro baldų gamykloje, baigiamoje statyti JAV medicinos prietaisų gamykloje „Hollister“, viešbučiuose, prekybos centruose. Kita pusė vėdinimo įrangos skirta būstui.

Inovacijos yra vienas pagrindinių prioritetų. Inovacijų ir tyrimų (R&D) skyrius Vilniuje tobulina ir vartotojų poreikiams pritaiko vėdinimo įrangą. Kitąmet planuojama turėti ir specializuotą laboratoriją.

„Kuriame išmaniuosius produktus, kurie būtų reikalingi rinkoms. Vėdinimo įranga, taip pat buitiniai įrenginiai, vadinamieji rekuperatoriai, yra susieti su internetu, juos galima valdyti mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, galima nustatyti oro kiekį, tiekiamą į patalpą ir panašiai“, – tvirtina vadovas.

Stakles keičia į robotus

„Bendrovės šiuo metu daugiau dėmesio skiria įrangai, nes kai kuriose gamyklose dar stovi 30 ar 40 metų senumo staklės, kurias vargiai suskaitmeninsi. Joms reikia naujesnės įrangos, bent 10–15 metų senumo, kad būtų galima montuoti jutiklius, matuoti efektyvumą ir panašiai“, – atkreipia dėmesį „Linpros“ direktorius.

Beveik 60% gamintojų, matančių būtinybę investuoti į MTEP, anot jo, aukštas lygis. Tai reiškia, kad pramonininkai suvokia, jog didesnę pridėtinę vertę galima sukurti tik gaminant išskirtinius, inovatyvius produktus.

Robotikos technologijas, pasak apklausos, ketina rinktis virš 47% inžinerinės pramonės įmonių. Linas Vaitulevičius, mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų UAB „Rubedo sistemos“ verslo plėtros vadovas, tvirtina – pramonininkų, besidominčių robotikos technologijomis, daugėja. Pramonė jaučia, kad gali turėti konkurencinį pranašumą, ir siekia jį užsitikrinti.

„Tie, kurie kreipiasi į mus, dažnai tiksliai nežino, ko jiems trūksta, jiems pirmiausia reikia skaitmeninio, technologinio audito, išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai optimizavimo taškai ir su kokiais įrankiais – automatizuojant, robotizuojant – pašalinti trūkumus“, – aiškina p. Vaitulevičius.

Pagrindinė „Rubedo sistemų“ veikla – tiekti produktus sprendimų gamintojams, kuriantiems naujos kartos mobiliuosius industrinius robotus. Tai, pavyzdžiui, savivaldžiai krautuvai, kurie sandėliuose ar gamybos įmonėse pakrauna ar iškrauna padėklus, orientuojasi erdvėje, nekliudydami daiktų ar žmonių.

„Daugiau parduodame sprendimų gamintojams, per kuriuos pasiekiame galutinius vartotojus. Tačiau dirbame ir su stambiomis kompanijomis, turinčiomis inovacijų skyrių ir norinčiomis pertvarkyti procesus, dalį darbuotojų pakeičiant mobiliaisiais robotais. Tokių yra ir Lietuvoje“, – neslepia „Rubedo sistemų“ verslo plėtros vadovas.

Dirbtinio intelekto sprendimus, kaip pagrindinę investavimo kryptį, apklausoje nurodė 11,8% apklaustų įmonių.

„Viskas vyksta žingsnis po žingsnio – keičiami įrenginiai, skaitmeninami procesai ir tik tuomet įmonės bus pasirengusios dirbtinio intelekto sprendimams. Be to, tai aktualu nedidelei daliai bendrovių – statistika rodo, kad dirbtinį intelektą pirmiausia diegia stambios kompanijos, pramonės lyderiai“, – pažymi „Linpros“ direktorius.

 

Įvyko visuotinis LINPRA narių susirinkimas

2019 m. balandžio 16 d. VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas.

Susirinkime iš viso dalyvavo arti 70 organizacijų narių atstovų, iš šio skaičiaus balsuojančiųjų dalis – 57 organizacijų atstovai, vadovai arba jų deleguoti  įmonių darbuotojai. Iš anksto nuotoliniu būdu savo nuomonę asociacijos veiklos klausimais pateikė 18 įmonių atstovų. Iš viso kvorumą sudarė 75 nariai.

Nuotoliniu ir tiesioginiu balsavimu buvo patvirtinta:

  • Asociacijos 2018 m. veiklos ataskaita (vienbalsiai)
  • Asociacijos 2018 m. finansinės atskaitomybės ataskaita (vienbalsiai)
  • Revizijos komisijos 2018 m. darbo ataskaita (vienbalsiai)

LINPRA asociacijos veiklos pristatymą galite rasti ČIA.

Dėkojame po balsavimo pranešimus skaičiusiems ekspertams:

  • Mantui Andriuškevičiui, Kiwa-Inspecta gen. Direktoriui. Pranešimas ČIA.
  • Žygimantui Mauricui, „Luminor“ banko vyriausiajam ekonomistui. Pranešimas ČIA.

Renginio nuotraukos skelbiamos LINPRA Facebook puslapyje [Fotografas Artūrasz Photography].

Iki kitų susitikimų!

 

Išrinkti ATVERK-2 konkurso laimėtojai

, ,

#LINPRAveikla
#LINPRAprojektai

Praėjusią savaitę įvyko LINPRA projekto ATVERK-2 baigiamasis renginys ir studentų idėjų konkurso finalas. Projekte dalyvavusios Lietuvos aukštosios mokyklos, Robotikos mokykla ir LINPRA nariai „Baltik vairas“, „ ALTAS komercinis transportas“ bei „Vakarų laivų gamykla“ siekė sudominti jaunimą verslo kūrimo galimybėmis ir įkvėpti veiklai, kuri atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius.

LINPRA ir devynių Lietuvos aukštųjų mokyklų projekte studentai gilino savo verslumo ir kūrybiškumo žinias, kurias vėliau pritaikė kurdami socialinio verslo planus keturiose Lietuvos įmonėse, padedant įmonių atstovams. Finale varžėsi 8 studentų komandos, kurios per 3 mėnesius parengė socialinio verslo planus. Juos įvertino ir 3 laimėtojų komandas išrinko komisija, sudaryta iš verslo asociacijų, miesto savivaldos ir įmonių atstovų.

Sveikiname studentus, dėkojame aukštosioms mokykloms, įmonėms, komisijos nariams ir renginio dalyviams! Nuotraukų albumą galima peržiūrėti LINPRA Facebook.

Prizininkai:

I vieta – verslo planas „iPULSUS“

Sistemą „iPULSUS“ sudaro išmanioji apyrankė ir su ja susieta mobilioji aplikacija. „iPULSUS“ skirta sergančių ir priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų aukštos rizikos grupei asmenų stebėjimui bei maksimaliai optimaliam pagalbos iškvietimui pasireiškus infarkto ir insulto simptomams, nepriklausomai nuo vartotojo buvimo vietos (miestas ar kaimas) ir laiko.

Komanda:

  • Julija Kravčenko (Kauno technologijos universitetas)
  • Sigitas Lukošius (Kauno technikos kolegija)
  • Gintarė Stanytė (Kauno technologijos universitetas)
  • Erikas Varnas (Marijampolės kolegija)

1-os vietos laimėtojams skirtas prizas – dviejų dienų pažintinis vizitas į Vokietiją

Planuojama aplankyti Štutgarte vyksiančią parodą „Global Automotive Components and Suppliers Expo 2019“ ir susipažinti su joje dalyvaujančių įmonių veikla. Taip pat planuojama aplankyti „Festo“, „Mercedes-Benz“ ir „Porsche“ gamyklas bei muziejus.

II vieta – verslo planas: Užimtumo ir laisvalaikio centras „Live in Klaipėda“  

Kuriamas socialinis verslas „Užimtumo ir laisvalaikio centras Live in Klaipėda“ suteiks galimybę imigrantams sužinoti esminę informaciją teisiniais, finansiniais, dokumentų teikimo klausimais; galimybę mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su lietuvių tautiniais charakterio bruožais ar informaciją apie vykstančius renginius mieste keliomis kalbomis.

Komanda:

Jungtinė Klaipėdos universiteto studentų ir dėstytojų grupė:

  • Ligita Šimanskienė
  • Eligijus Toleikis
  • Valdas Piekus
  • Karolis Žalimas
  • Dovilė Bataitytė

2-os vietos laimėtojams skirtas prizas – mokomieji vizitai į Lietuvos inžinerinės pramonės įmones, susipažįstant su jų veikla.

III vieta – verslo planas „Moduliniai kubai“

Verslo idėja gimė bendradarbiaujant su UAB „Baltic Vairas“, kuri šiandien yra didžiausia dviračių ir e-dviračių gamintoja Šiaurės Europoje. Gamybos proceso metu įmonėje iškyla atliekinių žaliavų panaudojimo problema. Šiandieninėje pramonėje ryškėja nestandartinių geometrinių formų gaminių pasiūla, todėl siūloma idėja – moduliniai kubai, kurie konstruojami iš gamybos atliekų ir brokuotų dviračių detalių. Šie moduliniai kubai tiks projektuojant lauko baldus, žaidimų aikšteles vaikams, sodo įrenginius, darbastalius ir pan. Kubų panaudojimo spektras labai platus.

Komanda

  • Vytautas Dagys
  • Vaidotas Dagys
  • Deimantas Gaidamavičius
  • Ignas Motuzas
  • Evaldas Sapeliauskas

3-ios vietos laimėtojams skirtas prizas – verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo mokymų vaučeris.

 

Greitai kintanti pramonės sritis reikalauja keisti požiūrį į specialistų rengimą

Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA atliktas tyrimas išskiria dvi galimas to priežastis. Visų pirma, tai yra prastas įstojusiųjų pasirengimas, konkrečiai – nepakankamas tiksliųjų mokslų pagrindas. Antra, rengiamų specialistų žinios dažnu atveju neatitinka rinkos poreikių.

Tyrimą peržiūrėti galima ČIA

Pokyčiai reikalingi visuose švietimo lygiuose

„Norint padidinti moksleivių galimybes sėkmingai pasirinkti studijas ir planuoti karjerą, profesinis orientavimas ir informavimas turėtų būti vykdomas jau pradinėse klasėse. Visgi dėl finansavimo stygiaus profesinio orientavimo sistema Lietuvoje faktiškai neveikia. Tad neretai nutinka taip, kad jaunuoliai priimdami sprendimus verčiau kliaunasi visuomenėje formuojamais įvaizdžiais ar madomis, o ne savo gabumų bei skirtingų profesijų perspektyvumo vertinimu“,  – sako Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

G. Jakšto teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ar motyvacijos stygiumi. „Šias problemas spręsti galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių – įskaitant pramonės inžineriją – atveriamomis karjeros galimybėmis.“

Tyrimas atskleidžia, kad viena pagrindinių inžinerijos studijų nutraukimo priežasčių galėtų būti siejama su prastu akademiniu įstojusiųjų pasirengimu. 2018 m. mažiau nei pusė (41 proc.) įstojusiųjų į pirmos pakopos pramonės inžinerijos studijas matematikos valstybinį brandos egzaminą buvo išlaikę bent pagrindiniu lygiu. Fizikos egzaminą bent pagrindiniu lygiu buvo išlaikę kiek daugiau nei ketvirtadalis įstojusiųjų. Tai rodo, kad siekiant spręsti dažno studijų nutraukimo problemą yra svarbu stiprinti tiksliųjų mokslų ugdymą vidurinėse mokyklose.

Anot ataskaitos rengėjų, šiuo atveju padėtų akademinės paramos studentams priemonės, išlyginančios bendrojo lavinimo spragas ir taip suteikiančios galimybę su žemesniais konkursiniais balais į aukštąsias mokyklas įstojusiems asmenims sėkmingai studijuoti ir siekti geresnių akademinių pasiekimų. Tai padėtų ne tik užkirsti kelią ankstyvam studijų nutraukimui, bet ir pagerintų absolventų žinių lygį.

„Šiuo metu pramonės inžinierių rengimas šalies aukštosiose mokyklose nėra efektyvus. Daugiau nei trečdalis pramonės inžinerijos studentų studijas nutraukia, 81 proc. studijas baigusių  ir įsidarbinusių dirba kitą, nei pramonės inžinerijos, darbą. Todėl siekiant, kad darbo rinka pasipildytų 15 pramonės inžinerijos specialistų, į aukštąsias mokyklas ir toliau reikia priimti apie 100 studentų. Žvelgiant iš valstybinės perspektyvos, šios investicijos atrodo nepasvertos“, – sako G. Jakštas.

Anot tyrimo rengėjų, verta atkreipti dėmesį, kad daliai aukštąjį išsilavinimą kolegijose pasirinkusiųjų, atsižvelgiant į jų vėliau pasirenkamą profesinį kelią, būtų užtekę profesinės mokyklos išsilavinimo. Inžinerijos studijas kolegijose baigusieji dažniausiai įsidarbindavo elektromechanikais, elektrikais, transporto priemonių bei elektroninės įrangos mechanikais ir taisytojais, metalo apdirbimo staklių derintojais ir operatoriais – visus šiuos specialistus per trumpesnį laiko tarpą rengia profesinės mokyklos.

Pramonės stiprinimas – regionų klestėjimo sąlyga

Neefektyvus specialistų rengimas tampa itin aktualus, kai kalbama apie užsienio investicijų į gamybos sritį pritraukimą. Anot „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, reikia ruoštis galimam kvalifikuotų specialistų stygiui.

„Po poros metų pilnu pajėgumu pradės veikti pramonės milžinių – „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ gamyklos, atrieksiančios nemažą dalį darbo rinkos. Jeigu iki to laiko nepasirūpinsime specialistų rengimo efektyvumu, bus kur kas sunkiau sulaukti naujų tokio masto investicijų, kurios, savo ruožtu, galėtų stipriai prisidėti prie regionų klestėjimo“, – mano „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

Kalbant apie regionų potencialo stiprinimą, ataskaitos rengėjai nurodo, kad didesnis dėmesys 10-ties gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos (STEAM) atviros prieigos centrų regionuose įsteigimui padėtų užtikrinti, kad visos šalies moksleiviai turėtų geresnes galimybes siekti tiksliųjų profesijų.

Verslo įsitraukimas į specialistų rengimą – būtinas

Anot tyrimo rengėjų, rinkos pokyčius padėtų atliepti didesnis verslo atstovų įsitraukimas į naujų, jiems aktualių programų kūrimą ir įgyvendinimą. Bendradarbiavimo formatų yra ir daugiau – nuo galimybių stažuotis pažangiose įmonėse iki bendrų laboratorijų ir tyrimų centrų tarp įmonių ir universitetų.

Pasak LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus, šiuo metu pažangios pramonės inžinerijos įmonės iš darbuotojų, visų pirma, tikisi specialybės pagrindų – žinių apie medžiagų atsparumą, 3D modeliavimą, geometriją, gebėjimą projektuoti su SolidWorks ar panašiomis programomis. Prie šitų pagrindų, kuriuos, anot p. Jaskelevičiaus, suteikia universitetai ir kolegijos, prisideda gebėjimas dirbti su programinio valdymo staklėmis bei anglų kalbos žinios.

„Vienas iš būdų padėti studentams įgyti vienodai stiprių teorinių ir praktinių įgūdžių būtų pritaikyti Vokietijoje paplitusią dualinę mokymo sistemą. Pagal šią sistemą studentai gauna teorinių žinių švietimo įstaigoje, tuo pačiu metu dirbdami įmonėje, kuri suteikia jiems praktinius įgūdžius. Tai padėtų įmonėms greičiau parengti darbuotojus, o studentams sutaupytų dvejus mokslo metus“, – mano p. Jaskelevičius.

Apie tyrimą

Siekdamos įvertinti, kaip Lietuvos darbo rinkai ir formaliojo švietimo sistemai sekasi spręsti inžinerijos specialistų trūkumo problemą bei ruoštis naujų technologijų paskatintiems pokyčiams, savo jėgas suvienijo trys organizacijos – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) bei tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Šių bendrų pastangų rezultatas – išsamus ir įvairiapusiškas inžinerinei pramonei aktualių specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei paklausiausių darbuotojų kompetencijų tyrimas. Jame  sukaupti LAMA BPO ir Švietimo informacinių technologijų centro (ITC) renkami bei inžinerinės pramonės sektoriaus įmonių  apklausos ir interviu programos metu surinkti duomenys.

Tyrimą peržiūrėti galima ČIA

,

Balandžio 11 d. | 8:45–11:00 val. | UAB „CIE LT Forge“, Stoties g. 12, Marijampolė 

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Marijampolės regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvų eksportą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki balandžio 10 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:45 Registracija, kava.
09:00 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
09:20 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
09:40 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
10:00 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Lukas Baškys („SME Finance“ pardavimų vadovas).
10:30 Kaip ženkliai padidinti pardavimus eksporto rinkose? Mindaugas Voldemaras (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
11:00 Pabaiga

Šaukiamas visuotinis 2019 m. LINPRA narių susirinkimas

,

Asociacijos prezidiumo posėdžio 2019-01-24 nutarimu, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA visuotinis narių susirinkimas šiais metais šaukiamas balandžio 16 d. Kviečiame REGISTRUOTIS ir dalyvauti!

REGISTRACIJA

Data ir laikas: 2019 m. balandžio 16 d. 13 val.
Vieta: VGTU „LinkMenų fabrikas“, Kūrybiškumo ir inovacijų centras, Linkmenų g. 28, VILNIUS

Susirinkime kviečiami dalyvauti įmonių atstovai arba įgalioti asmenys.

Susirinkimo darbotvarkė:
11:00 – 13:00 uždaras Prezidiumo posėdis

13:00 – 13:30 DALYVIŲ REGISTRACIJA

13:30 – 14:30 LINPRA VEIKLOS METŲ ATASKAITA:

  • Asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas;
  • Asociacijos 2018 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas;
  • Revizijos komisijos 2018 m. darbo ataskaitos patvirtinimas;
  • LINPRA veiklos planai 2019 m.;
  • Kiti klausimai.

14:30 – 16:00 KVIESTINIŲ SVEČIŲ PRANEŠIMAI IR DISKUSIJA

  • Mantas Andriuškevičius, Kiwa-Inspecta gen. direktorius. Pranešimas apie procesų svarbą.
  • Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. Pridėtinė vertė XXI amžiaus ekonomikoje.
  • Diskusija su LINPRA įmonėmis. Procesų valdymas ir skaitmeninimas. Iššūkiai, su kuriais susiduriame. Ką daryti?

Susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys susirinkime turi vieną balsą. Visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį.

Asociacijos narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių.

Atvykstant į susirinkimą būtina turėti asmens tapatybės dokumentą, įgaliotieji asmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Su sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, taip pat su kitais dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam narių susirinkimui ir informacija susijusia su nario teisių įgyvendinimu, nariai gali susipažinti asociacijos buveinėje: Savanorių pr. 176C – 803, LT-03154 Vilnius, Lietuvos Respublika.

Papildoma informacija teikiama Tel. 8 5 231 2520 arba el. p. info@linpra.lt.

Direktorius Darius Lasionis

 

Įvyko ketvirtoji tarptautinė pramonės skaitmeninimui skirta konferencija

,

Įvyko ketvirtoji tarptautinė konferencija „Making Industry 4.0 real“ ir konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“ apdovanojimai, kuriuos organizavome kartu su partneriais Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai ir INFOBALT. Renginys sutraukė beveik 400 skaitmeninėmis technologijomis besidominčių verslo, mokslo, valdžios atstovų. Dėkojame visiems pranešėjams, rėmėjams ir dalyviams, taip pat konkurso globėjai Ekonomikos ir inovacijų ministerija, komisijos nariams, projektui Diginno BSR, LINPRA nariams.

Konkursu siekėme įvertinti ir išskirti daugiausiai gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo įmones. Laimėtojomis tapo: mažos ir vidutinės įmonės kategorija – Ortho Baltic; Didelės įmonės kategorija – Baltik vairas; Publikos prizas – Peikko Lietuva. Nuoširdžiai sveikiname! 

Plačiau apie konferenciją ir apdovanojimus ČIA.

Nuotraukų foto albumas: LINPRA Facebook.

Konferencijos programa.

Dalyvių pranešimai:

 

LINPRA nariai UMP Technika atidaro naują įrengimų gamyklą

#LINPRAnariai

Kovo 1 dieną Ukmergėje oficialiai atidaroma nauja Baltic-American Concord įmonių grupei priklausanti gamykla UMP Technika. Pagrindiniai bendrovės veiklos produktai: hidraulinis briketų gamybos presas, šieno ir šiaudų smulkintuvas. Į gamyklą investuota 1,5 mln. eurų, o planuose – plėtra.

Įrengimų gamyboje – ne naujokai

Baltic-American Concord įmonių grupei priklauso 4 gamyklos. Trys iš jų veikia baldų industrijoje ir viena – UMP Technika – metalo pramonės atstovė.

Įmonės UMP Technika vadovas Vilius Domarkas teigia, kad briketavimo presų gamybos poreikis atėjo organiškai: „Mūsų baldų pramonės įmonės pagamina daug antrinio produkto – pjuvenų, žievės, skiedros – daugiau kaip 20 tūkst. tonų per metus. Vienas iš įmonių uždavinių – beatliekė gamyba, kurios pagrindas – visos žaliavos realizacija. Kurui skirtų medžio briketų gamyba – puiki galimybė, todėl hidraulinį briketų gamybos presą pasigaminome sau, o paskui šį produktą pasiūlėme taip pat ir rinkai“.

Metalo apdirbimo ir įrengimų gamybos verslą įmonių grupė vysto nuo 2004 metų, o prieš 5 metus buvo įsteigta ir tuo užsiimanti atskira įmonė. Bendrovės UMP Technika produktų kataloge taip pat – šieno ir šiaudų smulkintuvas, reikalingas daugiausiai žemės ūkiu besiverčiantiems verslininkams, planuose – ir kiti įrengimai.

Briketų gamybos verslą dažniau parduoda užsienio rinkoms

Per visą veiklos laikotarpį parduoti daugiau nei 600 įrengimų nukeliavo į daugiau kaip 25 šalis. Bendrovė sėkmingai dirba su atstovais – produktą galima įsigyti Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rumunijoje ir kitur veikiančiose įmonėse.  Lietuvoje parduota ir veikia apie 100 briketavimo presų.

„Briketų gamybos presas tai – arba verslas, arba sprendimas verslui. Produktas labiau skirtas ne fiziniams asmenims, o gamybos įmonėms, todėl siūlomas ne tik Lietuvos rinkai. Apie eksporto galimybes domėjomės dar prieš pradėdami gamybą, tačiau tarptautiškumas negąsdino: jau turime patirties –  didžioji dalis kitų grupės įmonių produktų taip pat eksportuojami,“ – apie pardavimų rinkas pasakoja V. Domarkas.

Įrengimų gamyba – daug žadanti veikla

Įmonių grupės vadovas Audrius Dabužinskas teigia, kad jeigu produkto gamybos sprendimas atėjo organiškai, tai naujos gamyklos statyba buvo gerai suplanuotas ir pasvertas veiksmas: „Iki šiol UMP Technika veikė kitos bendrovės patalpose ir galėtų sėkmingai veikti toliau, jeigu nematytumėm potencialo. Tačiau apsukos didėja, užsakymų turime pakankamai ir matome, kad su turimais resursais vis sudėtingiau patenkinti klientų poreikius. Tuo tarpu veikla – pelninga. Pernai įmonės pardavimai augo 50% ir pasiekė 3,5 mln. Eurų. Sustoti neketiname, sieksime, kad bendrovės tempai tik didėtų, o dirbant naujoje, erdvesnėje gamykloje, tokie tikslai daug paprasčiau pasiekiami“.

Anot A. Dabužinsko, nauja gamykla įrengta atsižvelgiant į produkto gamybos specifiką ir procesus, įdiegtos modernios technologijos, todėl gamyba spartės, o darbo sąlygos – gerės: „statydami naują gamyklą apgalvojome kiekvieną gamybos etapą: buvo išanalizuoti technologiniai procesai, pasitelkta profesionalių projektuotojų pagalba, dirbo stiprus rangovas. Mąstėme ir apie žmones: norime, kad dirbti būtų maloniau ir lengviau,“ – teigia A. Dabužinskas.

Planuose – plėtra ir nauji gaminiai

„Per kelis ateinančius metus ketiname 20 proc. didinti darbuotojų skaičių. Daugiausiai – gamyboje, tačiau neišvengiamai plėsis ir administracija. Planas labai realus, nes ketiname pradėti naujo produkto – pakavimo linijos gamybą. Prototipą jau turime, atstovams ir partneriams pristatėme, žinome, kad poreikis yra, tad netrukus pradėsime jį siūlyti užsienio rinkoms,“ – apie planus pasakoja UMP Technika vadovas.

Baltic-American Concord įmonių grupė vienija 4 gamybines įmones, 3 iš jų veikia baldų pramonės srityje: Užmojai su garantijomis – pirminio medienos paruošimo bendrovė, Apvalūs medžio gaminiai – baldinių kaiščių ir lazdelių gamintoja, Universalūs medžio produktai – medžio masyvo baldų ir komponentų gamintoja bei UMP Technika – įrengimų gamintoja.

,

Kovo 5 d. | 8:15–10:30 val. | AB mašinų gamykla „Astra“ salė, Ulonų g. 33

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Alytaus regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, metų pradžioje apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvų eksportą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki kovo 1 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:15 Registracija, kava.
08:30 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Andrius Vilkauskas (KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas).
08:50 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius), Rokas Bekeris (LINPRA eksporto vystymo projektų vadovas).
09:10 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
09:35 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Lukas Baškys („SME Finance“ pardavimų vadovas).
10:00 Kaip ženkliai padidinti pardavimus eksporto rinkose? Mindaugas Voldemaras (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
10:30 Pabaiga.