Įvyko ketvirtoji tarptautinė pramonės skaitmeninimui skirta konferencija

,

Įvyko ketvirtoji tarptautinė konferencija „Making Industry 4.0 real“ ir konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“ apdovanojimai, kuriuos organizavome kartu su partneriais Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai ir INFOBALT. Renginys sutraukė beveik 400 skaitmeninėmis technologijomis besidominčių verslo, mokslo, valdžios atstovų. Dėkojame visiems pranešėjams, rėmėjams ir dalyviams, taip pat konkurso globėjai Ekonomikos ir inovacijų ministerija, komisijos nariams, projektui Diginno BSR, LINPRA nariams.

Konkursu siekėme įvertinti ir išskirti daugiausiai gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo įmones. Laimėtojomis tapo: mažos ir vidutinės įmonės kategorija – Ortho Baltic; Didelės įmonės kategorija – Baltik vairas; Publikos prizas – Peikko Lietuva. Nuoširdžiai sveikiname! 

Plačiau apie konferenciją ir apdovanojimus ČIA.

Nuotraukų foto albumas: LINPRA Facebook.

Konferencijos programa.

Dalyvių pranešimai:

 

LINPRA nariai UMP Technika atidaro naują įrengimų gamyklą

#LINPRAnariai

Kovo 1 dieną Ukmergėje oficialiai atidaroma nauja Baltic-American Concord įmonių grupei priklausanti gamykla UMP Technika. Pagrindiniai bendrovės veiklos produktai: hidraulinis briketų gamybos presas, šieno ir šiaudų smulkintuvas. Į gamyklą investuota 1,5 mln. eurų, o planuose – plėtra.

Įrengimų gamyboje – ne naujokai

Baltic-American Concord įmonių grupei priklauso 4 gamyklos. Trys iš jų veikia baldų industrijoje ir viena – UMP Technika – metalo pramonės atstovė.

Įmonės UMP Technika vadovas Vilius Domarkas teigia, kad briketavimo presų gamybos poreikis atėjo organiškai: „Mūsų baldų pramonės įmonės pagamina daug antrinio produkto – pjuvenų, žievės, skiedros – daugiau kaip 20 tūkst. tonų per metus. Vienas iš įmonių uždavinių – beatliekė gamyba, kurios pagrindas – visos žaliavos realizacija. Kurui skirtų medžio briketų gamyba – puiki galimybė, todėl hidraulinį briketų gamybos presą pasigaminome sau, o paskui šį produktą pasiūlėme taip pat ir rinkai“.

Metalo apdirbimo ir įrengimų gamybos verslą įmonių grupė vysto nuo 2004 metų, o prieš 5 metus buvo įsteigta ir tuo užsiimanti atskira įmonė. Bendrovės UMP Technika produktų kataloge taip pat – šieno ir šiaudų smulkintuvas, reikalingas daugiausiai žemės ūkiu besiverčiantiems verslininkams, planuose – ir kiti įrengimai.

Briketų gamybos verslą dažniau parduoda užsienio rinkoms

Per visą veiklos laikotarpį parduoti daugiau nei 600 įrengimų nukeliavo į daugiau kaip 25 šalis. Bendrovė sėkmingai dirba su atstovais – produktą galima įsigyti Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rumunijoje ir kitur veikiančiose įmonėse.  Lietuvoje parduota ir veikia apie 100 briketavimo presų.

„Briketų gamybos presas tai – arba verslas, arba sprendimas verslui. Produktas labiau skirtas ne fiziniams asmenims, o gamybos įmonėms, todėl siūlomas ne tik Lietuvos rinkai. Apie eksporto galimybes domėjomės dar prieš pradėdami gamybą, tačiau tarptautiškumas negąsdino: jau turime patirties –  didžioji dalis kitų grupės įmonių produktų taip pat eksportuojami,“ – apie pardavimų rinkas pasakoja V. Domarkas.

Įrengimų gamyba – daug žadanti veikla

Įmonių grupės vadovas Audrius Dabužinskas teigia, kad jeigu produkto gamybos sprendimas atėjo organiškai, tai naujos gamyklos statyba buvo gerai suplanuotas ir pasvertas veiksmas: „Iki šiol UMP Technika veikė kitos bendrovės patalpose ir galėtų sėkmingai veikti toliau, jeigu nematytumėm potencialo. Tačiau apsukos didėja, užsakymų turime pakankamai ir matome, kad su turimais resursais vis sudėtingiau patenkinti klientų poreikius. Tuo tarpu veikla – pelninga. Pernai įmonės pardavimai augo 50% ir pasiekė 3,5 mln. Eurų. Sustoti neketiname, sieksime, kad bendrovės tempai tik didėtų, o dirbant naujoje, erdvesnėje gamykloje, tokie tikslai daug paprasčiau pasiekiami“.

Anot A. Dabužinsko, nauja gamykla įrengta atsižvelgiant į produkto gamybos specifiką ir procesus, įdiegtos modernios technologijos, todėl gamyba spartės, o darbo sąlygos – gerės: „statydami naują gamyklą apgalvojome kiekvieną gamybos etapą: buvo išanalizuoti technologiniai procesai, pasitelkta profesionalių projektuotojų pagalba, dirbo stiprus rangovas. Mąstėme ir apie žmones: norime, kad dirbti būtų maloniau ir lengviau,“ – teigia A. Dabužinskas.

Planuose – plėtra ir nauji gaminiai

„Per kelis ateinančius metus ketiname 20 proc. didinti darbuotojų skaičių. Daugiausiai – gamyboje, tačiau neišvengiamai plėsis ir administracija. Planas labai realus, nes ketiname pradėti naujo produkto – pakavimo linijos gamybą. Prototipą jau turime, atstovams ir partneriams pristatėme, žinome, kad poreikis yra, tad netrukus pradėsime jį siūlyti užsienio rinkoms,“ – apie planus pasakoja UMP Technika vadovas.

Baltic-American Concord įmonių grupė vienija 4 gamybines įmones, 3 iš jų veikia baldų pramonės srityje: Užmojai su garantijomis – pirminio medienos paruošimo bendrovė, Apvalūs medžio gaminiai – baldinių kaiščių ir lazdelių gamintoja, Universalūs medžio produktai – medžio masyvo baldų ir komponentų gamintoja bei UMP Technika – įrengimų gamintoja.

,

Kovo 5 d. | 8:15–10:30 val. | AB mašinų gamykla „Astra“ salė, Ulonų g. 33

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Alytaus regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, metų pradžioje apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvų eksportą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki kovo 1 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:15 Registracija, kava.
08:30 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Andrius Vilkauskas (KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas).
08:50 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius), Rokas Bekeris (LINPRA eksporto vystymo projektų vadovas).
09:10 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
09:35 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Lukas Baškys („SME Finance“ pardavimų vadovas).
10:00 Kaip ženkliai padidinti pardavimus eksporto rinkose? Mindaugas Voldemaras (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
10:30 Pabaiga.

Parodoje „Studijos 2019“ – dėmesys profesiniam mokymui

,

Vasario 7–9 d. Litexpo vykusioje parodoje „Studijos 2019“ inžinerinės pramonės sektoriui atstovavo ir karjeros galimybes pristatė LINPRA nariai. Kartu su partneriais Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras ir Robotikos mokykla pristatėme projektą 4Change: Industry 4.0 Challange: Empowering Metalworkers For Smart Factories Of The Future! Projekto stende vyko konsultacijos, 3D spausdinimo įrangos ir robotų pristatymas. Projekto vadovas Gintaras Rimša savo pranešime Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019 akcentavo inžinerinių kompetencijų, skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimo prisitaikyti kintančioje aplinkoje svarbą. Tai – ateities profesijų pagrindas.

Projektas 4Change – viena iš priemonių, siekianti stiprinti pramonės darbuotojų įgūdžius. Šiuo projektu yra formuojamos ir atnaujinamos mokymo programos, kurios padės besimokantiems įgyti aktualias skaitmenines, verslo žinias ir pritaikyti jas modernioje darbo rinkoje. Į projekto partnerių susitikimą susirinkę kolegos iš Latvijos, Estijos ir Vokietijos apsilankė Studijų parodoje ir aptarė paskutinio projekto etapo eigą.

4Change projektas jau baigiamas įgyvendinti. Šiuo metu vyksta jo pilotavimo etapas. Gavus pilotavime dalyvavusiųjų grįžtamąjį ryšį, bus atlikti paskutiniai projekto medžiagos, vadovėlio, mokomųjų testų atnaujinimai. Galutinis rezultatas bus pristatytas baigiamojoje projekto konferencijoje, kuri įvyks spalio 17 d. Vilniuje.

Projekto pristatymo „Studijos 2019“ parodoje foto albumas – LINPRA FB puslapyje.

 

Europos technologijų pramonės asociacija ORGALIM pristato pramonės viziją 2030

2019 m. įvykiai – Brexit, naujo Europos Parlamento rinkimai, tarptautiniai santykiai ir kita – Europos pramonei gali atnešti iššūkių ir pokyčių. Siekdama šiomis aplinkybėmis ir toliau sėkmingai atstovauti Europos pramonės interesams ir sutelkti politikos formuotojų dėmesį, Europos technologijų pramonės asociacija Orgalim parengė kampaniją „2030: pramonės vizija atsinaujinančioje Europoje“. Ši iniciatyva politikos formuotojams pristato darbotvarkę, kuri remia Europos technologijų sektorių ir prisideda prie Europos ekonomikai bei visuomenei palankios ateities.

„Nepaisant būsimų iššūkių, dabar yra ir didelių galimybių laikas“, – teigia „Orgalim“ generalinis direktorius Malte Lohan. „Mūsų 2030 m. vizija pristato konkurencingą Europą, kurioje vystomos inovacijos, klesti pramonė, technologinė pažanga atliepia visuomenės poreikius, gerėja žmonių gyvenimo kokybė ir tuo pačiu skatinamas tvarumas, kad mūsų planetos ateitis būtų žalesnė, švaresnė ir grynesnė“.

Orgalim atstovauja technologijų ir inžinerinei pramonei – tai didžiausias pramonės sektorius su 11 milijonų darbuotojų. Tai svarbi varomoji pasaulinės pramonės dalis, nuolat auganti ir besiplečianti už Europos ribų – trečdalį Europos gamybos eksporto sudaro būtent technologijų pramonė. Orgalim pristatyta programa yra svarus pareiškimas vykstančiose diskusijose dėl Europos ateities. Kampanija išskiria rekomendacijų sąrašą, orientuotą trimis esminėmis veiklos kryptimis:

  • Palaikyti ir skatinti Europos pramonės transformacijos procesus (tokiose srityse kaip: AI, kibernetinis saugumas, duomenų sistema, tinklo infrastruktūra, įskaitant 5G etc.).
  • Skatinti Europos pramonės ilgalaikę lyderystę pasaulyje (veiklos sritys: atvira, taisyklėmis pagrįsta prekyba, ES investicijos bei mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, vidaus rinkos sistema, reguliavimas etc.).
  • Socialinius iššūkius paversti teigiamais rezultatais (veiklos sritys: perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, tvarus išteklių naudojimas, tvarus judumas, skaitmeniniam pasauliui ir darbo rinkai pritaikyta švietimo ir mokymo sistema etc.)

Šias esmines žinutes Orgalim aktyviai komunikuos artimiausioje ateityje. „Šiuo laikotarpiu mums reikalinga stipri politinė lyderystė, kaip pagrindas klestinčiai ir tvariai Europos ateičiai“, – teigia M. Lohan. „Laikas veikti dabar – mūsų pramonės šakos yra pasirengusios atlikti savo vaidmenį.“

Daugiau informacijos – oficialiame atnaujintame Orgalim interneto puslapyje ČIA.

* LINPRA yra Europos technologijų pramonės asociacijos Orgalim narė ir atstovauja Lietuvos interesams. 2018 m. pabaigoje dalyvauti naujos Orgalim Direktorių Valdybos veikloje dviejų metų kadencijai buvo paskirtas ir LINPRA direktorius Darius Lasionis.

LINPRA įmonės investuoja į inovacijas, bendri sektoriaus rodikliai nuosekliai auga

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos inžinerinė pramonė nuosekliai stiprina konkurencingumą, taip pat kaip visoje Europoje neatsilieka nuo Pramonė 4.0 tendencijų ir išlieka vienu svarbiausių sektorių auginant šalies ekonomiką. Nors inžinerinės įmonės susiduria su įvairiais iššūkiais (kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, švietimo sistemos pertvarkos būtinybė, skaitmeninių transformacijų svarba etc.), jos geba išlaikyti efektyvumą ir augimą. Net ir su sąlyginai panašiu darbuotojų skaičiumi, įmonės pagamina, parduoda ir eksportuoja vis daugiau.

2018 m. metų pabaigoje LINPRA kompetencijų centras VšĮ „Intechcentras“ inicijavo ir atliko apdirbamosios gamybos ir siauresnio inžinerinės pramonės sektoriaus penkerių metų laikotarpio veiklos tyrimą, kuris rodo augimo tendencijas daugelyje sričių, tarp jų – didėjančias investicijas į įmonių modernizavimą, skaitmenines transformacijas.

INVESTICIJOS Į MODERNIZAVIMĄ IR INOVACIJAS  

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje kasmet auga investicijų į modernizavimą, atsinaujinimą dydis, tiek bendrai Lietuvos apdirbamojoje gamyboje, tiek ir konkrečiai LINPRA asociacijoje veikiančiose įmonėse. LINPRA įmonės modernizavimui skiria vis daugiau finansinių išteklių, skaičiuojant nuo apyvartos – per paskutinius 5 metus investicijos į atnaujinimą įmonėse vidutiniškai padidėjo daugiau nei dvigubai.

LINPRA narių investicijos į modernizavimą / atnaujinimą, % nuo apyvartos

Maždaug du kartus išaugo ir LINPRA įmonių investicijos į MTEP – 2013 m. jos sudarė 2,42 % nuo apyvartos, o 2017 m. pasiekė 4,88 %. Tyrimas parodė, kad praktiškai kiekvienais metais visos LINPRA įmonės investuoja į inovacinę veiklą: produktų kūrimą/tobulinimą, technologijų diegimą, organizacinių inovacijų diegimą. Investuodamos į inovacijas, įmonės daugiausiai dėmesio skiria produktų kūrimui / tobulinimui.

PROCESŲ SKAITMENINIMAS

Ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje LINPRA įmonės savo pasirengimą ir dabartinį lygį kol kas dar vertina vidutiniškai ir gana kritiškai, tačiau vienareikšmiškai akcentuoja skaitmeninimo procesų svarbą. Ateityje įmonės planuoja didinti savo konkurencingumą tikslingai investuodamos į šias pagrindines kryptis:

  • Skaitmeninių technologijų diegimą.
  • Darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Tarp skaitmeninių technologijų, kurias įmonėms diegti aktualiausia, yra šios:

  • Gamybos procesų įranga
  • Įmonės išteklių valdymo sistema
  • Operatyvaus gamybos valdymo sistema
  • Išmanieji sensoriai
  • Automatika ir automatizavimo technologijos ir kt.

ATLYGINIMAI

Vertinant darbo užmokestį, inžinerinė pramonė yra viena iš patraukliausių sričių. Vien tarp LINPRA narių per paskutinius 5 metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 30 proc. – apie 300 EUR, kas yra ganėtinai reikšmingas pokytis, lyginant su vidurkiu Lietuvoje. Fiksuojama, jog LINPRA narių mokami atlyginimai yra ženkliai didesni lyginant su Lietuvos ūkiu. 2013 m. vidutinė alga Lietuvos ūkyje buvo 646,3 Eur, kai tuo tarpu tarp LINPRA narių atlyginimai siekė 900,39 Eur. 2017 m. visoje Lietuvoje šis rodiklis buvo 840,8 Eur, kai LINPRA narės mokėjo 1199,40 Eur.

Atlyginimų augimas LINPRA narių įmonėse

APYVARTA

Per 2017 m. Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus apyvarta ženkliai išaugo:

  • Tarp TOP 5 didžiausią apyvartą generuojančių sektorių apdirbamoji gamyba užima antrą vietą.
  • Inžinerinės pramonės sektorius bendrame apdirbamosios gamybos sektoriuje generuoja 16,51 % apyvartos per pastaruosius penkerius metus.
  • 2017 m. inžinerinės pramonės apyvarta pasiekė 3,9 mlrd. Eur.

Inžinerinės pramonės apyvartų suma, mln. Eur

EKSPORTAS

Apdirbamosios gamybos eksporto apimčių dinamika 2013–2016 m. buvo nestabili, ženklus augimas įvyko tik per 2017 m. Tuo tarpu inžinerinės pramonės eksporto mastai didėjo stabiliai ir 2017 m. sudarė ~2,9 mlrd. Eur.

Inžinerinės pramonės eksporto apimtys C22, C24-C30 sektoriuose, mln. Eur

DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Apdirbamosios gamybos sektorius ir toliau išlieka vienas iš daugiausiai darbuotojų įdarbinančių sektorių Lietuvoje. Išskiriant inžinerinės pramonės sričių įmones, vyrauja panaši augimo dinamika kaip ir bendrai apdirbamojoje gamyboje. 2013 m. sektoriuose, kurie apima LINPRA narių veiklos sritis, buvo įdarbinta 38 514 darbuotojų, o 2017 m. vidutiniškai dirbo jau 49 240 darbuotojų.

***

Apibendrinant, pastaruosius penkis metus apdirbamosios gamybos pramonės kuriama pridėtinė vertė auga. Augimas yra pastebimas ir inžinerinės pramonės srityje. Kalbant apie LINPRA nares, per paskutinius 5 metus padidėjo jos narių indėlis į bendrą apdirbamosios gamybos ir inžinerinės pramonės kuriamą pridėtinę vertę: pridėtinės vertės dalies augimas visoje apdirbamojoje gamyboje siekia 5,5 %, o inžinerinėje pramonėje šios dalies augimas yra dar didesnis – 19 %.

 

G. Kvietkauskas. Pokyčiai profesinio mokymo politikoje – tik pirmosios kregždės

Parengė „Agenda“ redaktorė Rūta Jadzevičiūtė 

#LINPRAekspertai 

Profesinis mokymas ilgą laiką buvo švietimo sistemos paribiuose. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas pastebi, kad profesinis mokymas – turbūt vienintelė švietimo pakopa, kuri per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos. LINPRA viceprezidentas neslepia džiugesio, kad uždelsti pakeitimai profesiniame mokyme pagaliau pradėti, tačiau kol kas, anot jo, tai tik pirmosios kregždės.

Švietimo sistemoje stinga balanso

Pradėdamas pokalbį, G. Kvietkauskas skuba pabrėžti – profesinio mokymo vertė visada buvo aktuali verslui. Visgi iki šiol profesinis mokymas, pasak LINPRA atstovo, neatliepė darbo rinkos poreikių – disbalansas bado akis.

„Kalbant apie inžinerinės pramonės įmones, jose kvalifikuotų darbuotojų ir inžinierių santykis yra penki su vienu – tai yra penkiems kvalifikuotiems darbuotojams vadovauja vienas inžinierius. O visa švietimo sistema jau ilgus metus, užuot ruošusi daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, ugdo gerokai per didelį inžinierių skaičių. Dėl to susidaręs disbalansas iškreipia rinką ir daro labai neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Darbdaviai negali priimti daug inžinierių, nes neturi užtektinai kvalifikuotų darbuotojų. Tad situacija paradoksali: studijas baigę inžinieriai turi tris pasirinkimus. Pirma, kai kuriems, žinoma, pasiseka užimti retą laisvą, specialybę atitinkančią darbo vietą. Tačiau įprastai studijas ką tik baigę inžinieriai neturi darbo patirties ir verslas į juos žiūri skeptiškai, sunkiai įsileidžia. Todėl, antra, neįsidarbinus pagal specialybę, jiems tenka paminti savo savivertę ir eiti dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Arba, trečia, jei savivertė neleidžia to daryti, o sociumas spaudžia, jie pasirenka išvykti dirbti į užsienį. Vadinasi, profesinio mokymo užmarštis netgi paskatina emigraciją“, – mano G. Kvietkauskas.

Įvertinus tai, LINPRA viceprezidentas siūlo ir toliau kelti stojimo kartelę į aukštąsias mokyklas, kad daugiau jaunuolių rinktųsi profesinį ugdymą.

Ruošia ne tuos, kurių reikia

G. Kvietkauskas atkreipia dėmesį, kad profesinės mokyklos ilgą laiką ruošė visai ne tuos specialistus, kurių reikia darbdaviams ir, apskritai, Lietuvos ekonomikai.

„Dabar eina tik antri metai, kai profesinėse mokyklose pradėta daugiau ruošti pramonės specialistų. Iki šiol profesinėse mokyklose kasmet paruoštų pramonės darbuotojų skaičius nesiekdavo dešimtadalio visų Lietuvos pramonėje dirbančių specialistų. Tuo metu, pavyzdžiui, Ukmergėje esanti profesinė mokykla kasmet paruošdavo daugiau negu šimtą verslo turizmo žmonių. O kiek yra viešbučių Ukmergėje? Nesant tokio pobūdžio darbo pasiūlos, paruošėme specialistus bergždžiai. O stiprioms gamybinėms įmonėms, įsikūrusioms Ukmergėje, užtektinai specialistų neparuošėme“, – pastebi LINPRA viceprezidentas.

Jo teigimu, didžiausia problema yra profesinio mokymo programų turinys ir neoptimalus profesinių mokyklų tinklas. Sektoriniais praktinio mokymo centrais tapusios mokyklos yra perspektyvios, jose yra daug geros, šiuolaikiškos įrangos praktiniam mokymuisi. O kai kurios mokyklos visgi neišnaudoja visų galimybių ir neveikia efektyviai – jų plotai dideli, jose diegiama brangi įranga, tačiau moksleivių, kurie ją išnaudotų, nėra pakankamai. Dėl šios priežasties reikalingas visų mokymo įstaigų tinklo optimizavimas.

Nors, pasak G. Kvietkausko, dėl pakoreguoto profesinio mokymo įstatymo kokybės galima diskutuoti, verta pasidžiaugti pokyčių pradžia.

Deda daug vilčių į pameistrystę

G. Kvietkauskas ragina profesines mokyklas aktyviau žengti pameistrystės organizavimo keliu.

„Tik batsiuvys gali išmokyti mokinį siūti batus. Tik suvirintojas gali išmokyti mokinį, kaip tinkamai suvirinti. Vedu link to, kad tik amato meistras gali išmokyti paties amato. Todėl aš labai viliuosi, kad pameistrystė ateityje sudarys bent 80 proc. profesinio mokymo. Tik pabrėšiu – tikra pameistrystė. Dabar dar dažnai pameistrystė klaidingai interpretuojama, tuomet netinkamai ir įgyvendinama.

Tikroji pameistrystė reiškia tokį mokymo būdą, kai mokiniai didžiąją laiko dalį mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra įmonėse. Profesinėms mokykloms turėtų būti palikta tik teorijos mokymo dalis. Tai ypač aktualu, ateinant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Kaip žinia, pastaroji naikins daug darbo vietų, todėl konkurencingesnėmis šalimis taps būtent tos, kurios gebės greitai perkvalifikuoti savo žmogiškąjį kapitalą. Vadinasi, profesinis mokymas turi būti orientuotas ne tik į pirminį mokymą pameistrystės būdu, bet ir į žmonių, jau esančių darbo rinkoje, perkvalifikavimą“, – dėsto LINPRA viceprezidentas.

Mokymosi programos, jo teigimu, turi būti sukuriamos nedelsiant, vos tik atsiranda poreikis. Pavyzdžiui, Lietuvos miestuose kuriasi daug naujų gamybinių įmonių – kaip neseniai nutiko Kaune. Staiga pasiūloma daug darbo vietų, bet kas jas užims? G. Kvietkauskas mini, kad Kauno atveju mokytojo vaidmens imsis pačios įmonės. Visgi pašnekovas nemano, kad tai tinkamas modelis: „Mokymas – tai mokyklų pagrindinė funkcija. Įmonėms nebūdinga pačioms mokyti. Jos tikrai verčiau šią funkciją perleistų mokykloms. Net sumokėtų už tai“.

Chaosas politikoje neužtikrina tęstinumo 

Paklaustas, kokias įžvelgia rizikas, siekiant naujosios profesinio mokymo politikos tikslų, G. Kvietkauskas visų pirma išskiria politinį nestabilumą.

„Didžiausią baimę kelia tęstinumo politikoje nebuvimas. Štai ir dabar, tai puikiai iliustruoja švietimo ministrės pakeitimas. Komanda jau suvokė reformas, pradėjo jas įgyvendinti, iki naujų metų turėjo priimti profesinių mokyklų finansavimo sistemos reformą, pameistrystės įgyvendinimo poįstatyminius aktus, bet dabar tai liko sustabdyta. Pasikeitus Švietimo ir mokslo ministerijos komandai, viskas gali būti pradėta daryti vėl nuo nulio. Naujai atėję žmonės, tikėtina, netęs ankstesnės politikos, ieškos kitų sprendimų, nes prieš tai buvę esą blogi. O galbūt ne viskas buvo blogai, tik tam tikri niuansai. Tokie politiniai pasikeitimai kelia chaosą visoje švietimo sistemoje“, – tvirtina LINPRA viceprezidentas.

Užsakovų iš užsienio vizitai į LINPRA įmones dažnės

Sausio mėnesį Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėse „Karbonas“, „Iremas“, „Rokiškio mašinų gamykla“, „Arginta Engineering“ LINPRA kvietimu lankėsi svečiai iš Suomijos: kompanijos „Eastworks“ bei Suomijos ir Lietuvos Pramonės ir prekybos rūmų atstovai. Pagrindinis vizito tikslas – specialiam projektui rasti partnerius, kurių patirtis ir techniniai pajėgumai leistų gaminti arktiniam šalčiui atsparius metalo gaminius.

Suomių teigimu, jų krašto inžinerinės įmonės, iki šiol daugiausiai dirbusios su Kinijos tiekėjais, dabar vis dažniau žvalgosi Baltijos šalyse. Pastebima tendencija, kad Kinijoje metalo žaliavų ir darbo jėgos kainos yra nestabilios, nuolat kyla. O Baltijos šalys konkuruoja savo privalumais – lankstumu ir logistika. Iš čia gaminiai pasiekia Suomiją per 2-3 dienas, kai dirbant su Kinija, transportavimas gali užtrukti 6 savaites ir ilgiau. Arčiau esančios šalys suomių užsakovams yra patrauklesnės, nes užsakymai įvykdomi sparčiai, ir užsakymų apimtys gali būti mažesnės, pagal poreikį.

Pasak Suomijos užsakovų, aplankytos Lietuvos įmonės yra konkurencingos, jų profilis, kokybė ir pajėgumai puikiai atitinka konkretaus gamybinio projekto poreikius, tad neatmeta galimybės su Lietuvos gamintojais stiprinti ryšius ir vystyti ilgalaikes partnerystes.

Moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ pradėtas įgyvendinti

Lietuvos mokykloms padovanoję 3500 „SOLIDWORKS“ licencijų LINPRA nariai UAB „IN RE“ pradėjo įgyvendinti didžiausią pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektą „SOLIDWORKS EDU“ ir sausio pradžioje surengė pirmąjį seminarą mokytojams. Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais pradeda nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga.

Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusiame seminare dalyvavo 85 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Seminaro dalyviai teigiamai įvertino galimybes, kurias jų mokykloms suteikia šis nacionalinis projektas. Daugelis mokytojų svarstė, kad „SOLIDWORKS EDU“ turėtų būti integruota į pamokas – tiek technologijų, tiek informacinių technologijų. Jie yra pasiryžę patys išmokti naudotis ne tik šia programa, bet ir kita mokyklose diegiama inovatyvia įranga. Pasak mokytojų, projektavimo, modeliavimo įgūdžiai moksleiviams yra itin reikalingi ir svarbūs. Mokymų seminarai mokytojams bus toliau rengiami nuotoliniu būdu sausio pabaigoje ir vasario pradžioje.

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja jų įveiklinimą. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.

Pasaulinės bendruomenės dalis

Pasaulyje yra apie 5 mln. 600 tūkst. „SOLIDWORKS“ vartotojų, šią programinę įrangą naudoja 275 tūkst. kompanijų, 33 tūkst. mokymo įstaigų, yra 275 tūkst. sertifikuotų vartotojų, kurie yra išlaikę jų kvalifikaciją patvirtinančius egzaminus.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos turi per 1200 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ produktų komercinių licencijų, yra per 150 sertifikuotų vartotojų. Mokymo tikslais „SOLIDWORKS“ programomis be apribojimų gali naudotis aukštosios mokyklos, studentai ir moksleiviai.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Daugiau informacijos: https://svietimas.inre.lt/pradzia
UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje
Tel: 852124660

Nuotraukų autorius – Aleksas Jaunius (VGTU).

Tarptautiniai B2B susitikimai – kovo 21 d. Kaune

,

Kaunas, Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27 | 2019 m. kovo 21 d.
Tarptautinių B2B susitikimų sesija 

Inžinerinės pramonės įmonių atstovai kviečiami į nemokamą tarptautinį B2B / kontaktų mainų renginį, dvišalius susitikimus su lyderiaujančių Europos inžinerinės pramonės įmonių atstovais, pirkimų srities vadovais ir vadybininkais. LINPRA ir „Verslios Lietuvos“ organizuojama B2B sesija vyks Kaune 2019 m. kovo 21 d. kaip antroji tarptautinės konferencijos „Pramonė 4.0“ dalis.

Į kontaktų mainų renginį kviečiami registruotis Lietuvos, Skandinavijos šalių, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Čekijos ir kitų šalių inžinerinės pramonės įmones iš šių sektorių:

  • metalo apdirbimas
  • plastiko ir gumos gaminių gamyba
  • elektros įrangos ir kitų mechanizmų gamyba
  • automatizavimo, robotikos ir lazerinių technologijų vystymas

Būtina registracija ČIA

Daugiau informacijos ČIA.