„Ketvirtoji pramonės revoliucija ir Pramonė 4.0 – tai persipynusios, bet ne tą patį reiškiančios sąvokos“, – 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus rotušėje vykusio Metų ekonomikos forumo metu dėstė svečias, profesorius Klausas Schwabas. Pramonė 4.0 – tai skaitmeninės transformacijos, technologijų diegimas. Tačiau Revoliucija apima kur kas daugiau ir liečia ne tik pramonę, bet ir politiką, visuomenę, kultūrą ir, svarbiausia, švietimą! Mokymosi visą gyvenimą samprata ir skaitmeniniai įgūdžiai turėtų vis labiau išplėsti tradicinio išsilavinimo ribas. Kitaip tariant, Pramonės 4.0 iššūkius įveiksime tik padedami Švietimo 4.0, kas yra viena iš strateginių LINPRA veiklos krypčių. Savo pranešime profesorius patarė nepamiršti vertybių, bet tuo pačiu suvokti, kad ateityje rezultatų pasiekti padės partnerysčių mezgimas, darbas platformose, pozityvus požiūris ir stiprūs „nervai“ hiper-trapiame ir hiper-aktyviame pasaulyje.
Tarp renginio svečių pranešimus skaitė ir diskusijoje be Klauso Schwabo dalyvavo Europos Komisijos, „Telia“, „Google“, SAP, SEB banko atstovai. Sveikinimo žodį tarusi LR Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos stiprybė – žmonės, jų kūrybinis, intelektinis potencialas, tad vykstančių pokyčių iššūkius vertėtų priimti ir išnaudoti kaip galimybę.
Pristatydamas LINPRA ir partnerių išleistą lietuvišką savo knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ leidimą, autorius dar sykį atkreipė dėmesį į nepaprastą šiandienos pasaulio greitį. Vos prieš dvejus metus parašytą knygą jau galima papildyti ir gilinti naujomis įžvalgomis bei patirtimis, todėl K. Schwabas jau ruošia naują knygos dalį.
Vizito Lietuvoje metu World Economic Forum įkūrėjui ir vykdomajam pirmininkui prof. Klaus Schwab taip pat buvo įteiktos Garbės daktaro regalijos. Ceremonija vyko KTU, o po jos savo paskaitoje vėl buvo pabrėžta, jog visi pokyčiai visuomenėje, ekonomikoje prasideda nuo švietimo.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2017/10/K.Schwab_LT.jpg720960Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2017-10-13 11:32:062017-10-13 11:47:50Švietimas 4.0 – dalis Ketvirtosios pramonės revoliucijos
Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu – 2017 m. spalio 28 – lapkričio 2 d. *
* Misijos data yra preliminari. Priklausomai nuo individualių įmonių interesų data gali būti koreguojama.
Š. m. spalio mėn. 30 – lapkričio 1 d. yra numatomas LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Jungtinius Arabų Emyratus kartu su verslo delegacija.
VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoja verslo atstovų dalyvavimą šioje misijoje ir kviečia įvairių sektorių Lietuvos įmones prisijungti.
pasiteiravimui 8 52121111 arba 8 62625278.
Registracija verslo misijoje ketinančioms dalyvauti įmonėms vyksta iki š.m. spalio 18 d.
Prelimanari verslo misijos programa:
Verslo forumas (forumo metu numatomi aukščiausių Lietuvos ir JAE pareigūnų, verslo struktūrų atstovų pasisakymai dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo perspektyvų, spręstinų klausimų dvišalių santykių plėtojimui ir skatinimui);
Lietuvos įmonių susitikimai su potencialiais partneriais Jungtiniuose Arabų Emyratuose (susitikimai organizuojami su UAB „Innoera group“ ir partnerių Dubajuje – „CITI X CONSULTANTS“ pagalba);
Susitikimai su Lietuvos diasporos Jungtiniuose Arabų Emyratuose atstovais;
Dalyvavimo verslo misijoje kaina – 1416,82 EUR be PVM.
Įmonių dalyvavimas dalinai finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, iš Europos struktūrinių fondų lėšų, šiuo atveju iki 1416,82 Eur. PVM nėra finansuojamas projekte.
Projektas pagal priemonę „Naujos galimybės LT”, skirtas įmonių eksporto rinkų paieškai ir plėtrai. Priemonės apimtyje finansuojamos įmonės, vykstančios į verslo misijas. Finansavimą gali gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės su sąlyga, jog grupę turi sudaryti bent 5 atstovai iš vieno ekonomikos sektoriaus, tokiu atveju atsiranda galimybė finansuoti ir kitų ekonomikos sektorių atstovus.
Verslo misijoje dalyvausiančios įmonės pasirašys dalyvavimo verslo misijoje sutartį.
Dalyvavimui reikalingi dokumentai:
Metinės finansinės atskaitomybės dokumentai
Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracija (pateiksime
susidomėjusioms įmonėms)
Klausimynas (prisegtas)
Sutartis su pareiškėju dėl dalyvavimo projekte
Vienos įmonės“ deklaracija (pateiksime susidomėjusioms įmonėms)
Įsakymas dėl lėšų skyrimo
Dalyvavimo sąlygos:
Surinkus susidomėjusių verslininkų grupę bus suorganizuoti logistiniai sprendimai bei apgyvendinimas centralizuotai.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2017/10/JAE.jpg5101280Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2017-10-13 07:33:112017-10-13 07:39:30Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu
Šalies pramonės įmonės, susidurdamos su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais, turi skaitmenizuotis, kad neatsiliktų nuo pasaulinių tendencijų. Lietuvoje pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso šalies bendrojo vidaus produkto ir daugiau kaip 80 procentų eksporto. Todėl skaitmeninių technologijų diegimas Lietuvos pramonėje yra ypač aktualus ją stiprinantis veiksnys, be kurio nebus užtikrintas mūsų ekonomikos tvarumas ir augimas, visos valstybės konkurencingumas. Šios temos bus aptariamos „Metų Ekonomikos Forume 2017“ jau spalio 12 d. Vilniuje, o diskusijos dalyvaus Klausas Schwabas, Pasaulio Ekonomikos Forumo įkūrėjas ir vadovas, Europos Komisijos, Telia, Google, SAP, SEB banko ir kt. kompanijų padalinių vadovai, visuomenės bei politikos lyderiai.
Lyderiaujančios Lietuvos pramonės įmonės į skaitmeninės transformacijos būtinybę žvelgia pakankamai rimtai ir imasi atitinkamų veiksmų: investuoja į inovacijas ir diegia modernius verslo modelius. Viena tokių įmonių – „Argintos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Arginta Engineering” – didžiausia Lietuvoje inžinerinės pramonės eksportuotoja, kurios metinė apyvarta viršija 10 mln. eurų, o darbuotojų skaičius siekia 200. Pagrindinė įmonės veikla – metalo apdirbimas, nestandartinių įrenginių, detalių ir ruošinių gamyba. „Arginta Engineering“ gamina produkciją įvairioms pramonės šakoms įvairiose Europos šalyse – energetikos ir transporto įmonėms, popieriaus pramonei, žemės ūkio ir kėlimo įrenginiams, kitoms sritims.
„Orientuojamės tik į aukščiausios kokybės produktų gamybą ir aukščiausio lygio paslaugų teikimą. Jei neinvestuosi į gamybos ir jos procesų skaitmeninimą, labai greitai atsiliksi konkurencinėje kovoje. Mūsų įmonės veikla yra orientuota į eksportą, todėl konkuruoti turime tiek su pažangiausiomis įmonėmis iš tokių toli technologiškai pažengusių Europos šalių, kaip Vokietija, Švedija ar Suomija, tiek su sparčiai tobulėjančiomis slovėnų, lenkų, čekų, slovakų bendrovėmis“, – sako įmonės direktorius Tomas Jaskelevičius.
Pasak „Arginta Engineering“ vadovo, norint su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi sukurti didesnę pridėtinę vertę, reikia investuoti į tokius gamybos įrankius, kurie šiuo metu yra pažangiausi. Inžinerinėje pramonėje – tai kompiuteriniai robotai, turintys dirbtinio intelekto savybes. „Arginta Engineering“ daugiau kaip už 1,2 mln. eurų įsigijo kompiuterizuotas stakles, kurios pačios skaito brėžinius, sudaro programas juose suprojektuotiems gaminiams pagaminti ir juos pagamina.
„Tokie sprendimai mums leidžia sukurti 30 procentų didesnę pridėtinę vertę nei šalies pramonės vidurkis. Mes keliame tikslą kasmet savo sukuriamą pridėtinę vertę didinti dar po 10 procentų, todėl ir toliau nuosekliai investuosime į moderniausias gamybos priemones. Mūsų įmonėje per savaitę kompiuterizuoti robotai atlieka apie 20 tūkst. gamybinių operacijų. Skaičiuojame, kad šiuo metu 70–80 procentų mūsų gamybos yra skaitmenizuota“, – pažymi „Arginta Engineering“ vadovas.
Tomo Jaskelevičiaus teigimu, labai didelis dėmesys įmonėje skiriamas ir procesų valdymui. Visi įrenginiai sujungti su valdymo sistema, teikiančia informaciją, kokiu pajėgumu ir kiek laiko vienas ar kitas įrenginys dirba ir kokių priemonių imtis, kad būtų dirbama našiau.
Gamybos skaitmenizacija ir orientacija į aukščiausios kokybės produktus bei paslaugas leidžia bendrovei atlikti pasaulinio garso bendrovių užsakymus. Tarp jų – pasaulinis elektrotechnikos koncernas ABB, Švedijos kėlimo įrangos gamintoja „Konecranes“, garsi Suomijos kompanija „Valmet“.
„Metų Ekonomikos Forumas 2017“ vyks spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje.
„Metų ekonomikos forume 2017“ pagrindinis tikslas – suprasti ir įvertinti, kaip skaitmenizacija ir su ja susijusios inovacijos keičia gamybos procesus, kokią įtaką daro įmonių ir organizacijų struktūrai kintantis darbuotojų santykis su intensyvia robotizacija, kaip mokslo ir tyrimų rezultatai spartina naujų produktų atsiradimą rinkoje, o gamyba neretai keliasi į virtualią realybę.
Robotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet vis auga. Prognozuojama, kad iki 2019 metų pasaulyje gamybos pramonė ketina įsigyti 1,4 mln. industrinių robotų. Logistikoje turėtų atsirasti apie 175 tūkst., o namų ūkiuose – net 4,2 mln. robotų, padedančių didinti verslo efektyvumą bei palengvinančių namų buitį. Europos Sąjunga yra viena iš lyderių pramoninėje robotizacijoje, net 65% šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra Europos Sąjungoje.
Virtuali realybė – kitas naujas reiškinys – vartotojų pasaulyje pasirodė neseniai. Nors pati virtuali realybė pradėta naudoti 1970-aisiais skrydžio simuliatoriuose, dabartinio tipo virtualios realybės įrenginiai vartotojams atsirado tik prieš keletą metų. Lietuvos bei pasaulio rinkose jos pritaikymas yra dar gana ankstyvoje stadijoje, tačiau vis daugiau gamybos procesų yra perkeliami į virtualią realybę. Pramonės įmonės Lietuvoje tampa vis labiau panašios į laboratorijas, kur įprastą techniką keičia skaitmeniniai sprendimai, virtualios realybės teikiamos galimybės, inovatyvūs procesų, produktų kūrimo ir modeliavimo būdai. Daugeliui įmonių Lietuvoje „ketvirtoji pramonės revoliucija“ jau tapo kasdienių inovacijų platforma.
AB „Vakarų Laivų gamykla“ įmonių grupės laivų statytojai virtualią erdvę naudoja projektavimo darbams. Visi projektai gali būti vizualizuoti, ir tik patikrinus patį produktą ir jo gamybos technologijos efektyvumą virtualioje erdvėje, galima pradėti gamybą. Siekiamybė – visas klaidas šalinti iki gamybos, taip užtikrinama efektyvi gamyba, gaunamas geriausias rezultatas. Naudodami virtualią realybę, 3D erdvėje realiu laiku įmonės darbuotojai gali nagrinėti laivo projektą, jo sandarą, projektines charakteristikas iš vidaus, stebėti inžinerinius trūkumus, numatyti klaidas ir priimti atitinkamus sprendimus korekcijoms. Tai pirmas žingsnis į virtualią projekto gamybos simuliaciją. Šiame etape jau galima atvaizduoti gamybos procesą: nuo lakšto išpjovimo iki laivo nuleidimo ant vandens, iš šono stebėti net ir mažiausias projekto gamybos detales, nuo medžiagų faktinio buvimo sandėlyje iki variklio ar antstato sumontavimo. Net ir menkiausias nukrypimas nuo normos, simuliacijos metu parodo kritinius projektavimo, planavimo bei gamybos procesų netikslumus, kurie turi įtakos projekto įgyvendinimui.
Kokia ateitis laukia laivų statytojų, išmaniai naudojant technologines naujoves? „Vakarų Laivų gamyklos“ vadovai jau kelia ambiciją statyti elektroninius laivus, valdomus nuo kranto. Tokių laivų naudojimas sumažina gabenamų krovinių savikainą ir galbūt netolimoje ateityje iš esmės pakeis logistikos sampratą. Kai kur tokie laivai jau yra bandymo stadijoje. Dideli pokyčiai nusimato ir laivų projektavimo srityje: tai ir naudojamų technologijų, ir programų atnaujinimai, daug skaitmenizavimo, išplėstinės realybės (eng. ougmented reality) naudojimo ir kitų pokyčių.
Daugiau apie „ketvirtąją pramonės revoliuciją“ verslo, mokslo, politikos, visuomenės lyderiai diskutuos jau spalio 12 d. „Metų ekonomikos forume 2017“.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2017/10/vakaru-laivu-gamykla-klaipedoje.jpg10601600Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2017-10-11 07:16:422017-10-11 07:16:42Laivus projektuoja virtualioje realybėje, o stato robotai
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtino įmonių dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programose skatinimo tvarkos aprašą, kuris padės įmonėms rengti tarptautinius projektus bei susirasti partnerius jiems įgyvendinti.
Pagal aprašą remiamas dalyvavimas tarptautiniuose informaciniuose ir partnerių paieškos renginiuose, projektų rengimo seminaruose, konsorciumų susitikimuose. Be to, įmonės galės organizuoti ir tarptautinių konsorciumų susitikimus Lietuvoje, skirtus parengti projektų paraiškas.
Šias metais įvyko 50-oji didžiausia Suomijoje pramonės subrangos prekybos paroda – ALIHANKINTA 2017. Paroda vyko rugsėjo 26-28 dienomis, Tamperėje, Parodų ir Sporto Centre. Pirmoji paroda buvo surengta 1967 metais.
Šiais metais penkiose parodos salėse dalyvavo daugiau nei 1 000 dalyvių iš daugiau nei 20 skirtingų šalių, renginio ekspozicijas per 3 dienas aplankė virš 17 500 lankytojų.
Tarp dalyvių jau penktą kartą dalyvavo ir inžinerinės pramonės atstovai iš Lietuvos bendrame Lietuvos stende – asociacijos LINPRA ir LPK atstovai kartu su 6 inžinerinės pramonės gamybos įmonėmis. Bendrame Lietuvos stende savo produktus bei teikiamas paslaugas pristatė šios įmonės: UAB „3D prototipai“, UAB „Electronic House“, UAB „Eurokubas“, UAB „Galvanta“, UAB „Progresyvūs štampavimo sprendimai“ ir UAB „Plieno fortas“. Bendrame Lietuvos stende apsilankė Lietuvos Respublikos Ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas (nuotr. 4-as iš dešinės), komercijos atašė Suomijoje Aleksandras Laurinavičius (nuotr. 6-as iš dešinės) ir asociacijos LINPRA prezidiumo narys, eksporto skatinimo komiteto pirmininkas Tomas Jaskelevičius.
Pastaraisiais metais tarptautinis susidomėjimas subrangos prekybos muge išaugo. Parodos metu rugsėjo 27 d. Prekybos mugę aplankė Kento kunigaikštis Mykolas (JK) kartu su savo verslo delegacija, taip pat „Rail Baltica“ projekto COO Kaspar Rokens, kuris bendrai Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių surengtame seminare „Rail Baltica and the Business Opportunities in the Baltic States“ pristatė reikšmingiausią infrastruktūros projektą „Rail Baltica“ ir išsamiai papasakojo apie greitųjų geležinkelių verslo galimybes Baltijos šalims. „Rail Baltica“ projekte numatytos 5 mlrd. eurų investicijos, Baltijos šalyse jis bus baigtas iki 2025 m., projekto dėka geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Seminaro metu pranešėjai pristatė Suomijos technologijų pramonę, Latvijos, Estijos ir Lietuvos inžinerinių pramonių vystymosi tendencijas bei verslo galimybes Baltijos šalyse. Lietuvos inžinerinę pramonę pristatė asociacijos LINPRA prezidiumo narys, Eksporto skatinimo komiteto pirmininkas Tomas Jaskelevičius.
Išsamesnę informaciją ir seminaro „Rail Baltica and the Business Opportunities in the Baltic States“ pranešėjų prezentacijas galima rasti ČIA.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2017/10/Alihankinta_paroda-e1507094806693.jpg15002000Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2017-10-04 03:20:562018-10-01 07:32:16Lietuvos delegacija dalyvavo 50-ojoje Suomijos parodoje ALIHANKINTA 2017
Sausio mėnesį startuos trečias, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramen vedamas ir „Intechcentro“ organizuojamas „Industry 4.0“ mokymų kursas įmonėms, siekiančioms susipažinti su skaitmeninimo procesais ir sėkmingai įgyvendinti skaitmenines transformacijas įvairiuose verslo segmentuose.
Trečiasis kursas pratęs ką tik pasibaigusią „Industry 4.0“ antrojo lygio mokymų programą, Vilniuje įvykusią rugsėjo 25-26 dienomis. Šie mokymai buvo skirti visų padalinių įvairių pakopų darbuotojams, siekiantiems suvokti pramonės skaitmeninimo keliamus iššūkius ir jų sprendimo būdus. Mokymai siekia supažindinti įmones su skaitmeninėmis galimybėmis, padėti joms pasirengti Industry 4.0 auditams, rekomenduoti ir padėti atsirinkti investicijas, įrankius ir sprendimus gamybos ir kitų įmonės padalinių veiklos procesų efektyvumo didinimui.
Mokymuose dalyvavo inovatyvių, pažangių Lietuvos gamybos įmonių atstovai iš „Philip Morris Lietuva“, „Orion Global Pet“, „Vakarų laivų gamykla“, „SKF Lithuania“, „Novameta“, „Kitron“, „Aedilis“, „Vilnika“ ir kt.
Mokymus vedė Vokietijos inovacijų centro „Industry 4.0“ (Germany Innovation Centre for Industry 4.0) įkūrėjas Philipp V. Ramin. Nagrinėtos temos – Kokybės vadyba 4.0; Priežiūra 4.0; Popardaviminės paslaugos 4.0; Verslo analitika ir duomenų gavyba 4.0; Ekosistemos 4.0; Horizontalioji ir vertikalioji integracija II; Robotika 4.0; Autonominės sistemos; Įdarbinimas ir darbo vieta 4.0.
Mokymų programą ir organizavimą dalyviai įvertino aukštais balais: Lektorius 9,8; Mokymų turinys 9,1; Mokymų vieta 9,4; Mokymų organizavimo kokybė 9,5.
Dalyvių pageidavimu, 2018 m. sausio mėn. bus organizuojamas ir trečiasis mokymų kursas, kurio metu bus nagrinėjamos kitos „Industry 4.0“ temos, tokios kaip Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas; Pagalbinės sistemos, papildyta realybė ir virtuali realybė; Debesija ir orientacija į paslaugas; Programinės įrangos sistemų aplinka; Permainų vadyba pramonei 4.0; IT saugumas; Tolydžioji ir skaitmeninė inžinerija; Adityvioji gamyba ir 3D spauda; Skaitmeninių procesų diegimo vadyba.
Pastebima, kad dalis mokymuose dalyvaujančių įmonių ne tik investuoja į naudingas mokymų žinias, bet ir artimiausioje ateityje planuoja atlikti „Industry 4.0“ auditus, kad įsivertintų įmonės skaitmeninės transformacijos galimybes ir esamą padėtį įvairiais pjūviais.
Visus, besidominčius Industry 4.0 iššūkiais pramonei, „Intechcentras“ kviečia prisijungti prie Industry 4.0 mokymų.
Aplinkos ministerija ketina spalį imtis žygių mažinti pakuočių, kurias įmonės naudoja savoms reikmėms, tvarkymo užduočių 2017–2018 m. Nes pakuočių tvarkymo sistemoje susidarė pavojinga padėtis – jei užduotys per artimiausius mėnesius nebus peržiūrėtos, gamintojams ir importuotojams pasibaigus šiems metams teks mokėti milijonus taršos mokesčio.
Į sunkią padėtį pakuočių tvarkymo organizacijas bei jų narius – gamintojus ir importuotojus – įstūmė netinkamai nustatytos atliekų tvarkymo užduotys 2017-iesiems. Lietuvoje kasmet į rinką išleidžiama per 350.000 pakuočių.
Pagal ES direktyvas, 60% į rinką išleistų pakuočių turi būti perdirbama arba paruošiama antriniam naudojimui – tuo turi pasirūpinti supakuotų prekių gamintojai ir importuotojai.
Bėdos prasidėjo, kai 2017 m. pradžioje šalia jau minėtos 60% užduoties įsigaliojo ir užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių – tai yra tokių, kurios susidaro pačiam gamintojui, bet nepasiekia parduotuvių lentynų ir vartotojų. Pavyzdžiui, įmonė importavo bananus dėžėmis iš užsienio, bananus pardavė, o dėžės liko įmonėje – tos dėžės yra savoms reikmėms naudojama pakuotė.
Įvedus užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms sunaudojamos pakuotės, bendroji užduotis – perdirbti 60% visų pakuočių – nebuvo proporcingai sumažinta. Taigi faktinė užduotis gamintojams ir importuotojams šiemet pakilo nuo 60 iki maždaug 80%.
Vos per vienus metus net 20% padidinti pakuočių atliekų surinkimą yra neįmanoma – jokia šalis tokių rezultatų per trumpą laiką pasiekti nepajėgi. Tad tapo aišku, kad jei užduotys nebus sumažintos, gamintojams už 2017 m. teks susimokėti didžiules sumas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, o pakuočių atliekų tvarkymo sistema ne juokais subraškės.
Politiko kaltinimai
Šią savaitę viešą pranešimą apie sudėtingą padėtį pakuočių fronte išplatino Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.
Pasak jo, rinkoje veikiančios kolektyviai pakuotes tvarkančios organizacijos rizikuoja bankrotu, nes neįvykdys Aplinkos ministerijos suformuluotų pakuočių sutvarkymo užduočių, o tada tektų mokėti 7–25 kartus didesnius, nei kainuotų atliekų tvarkymas, aplinkos taršos mokesčius.
„Gamintojai ir importuotojai gaus kone 15–20 mln. Eur netikėtą aplinkos taršos mokesčio sąskaitą“, – pranešime teigė p. Gentvilas.
Liberalas kaltino ministeriją, kad ši žlugdo pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, ir piktinosi, kad ši iki šiol nesiima pakuočių tvarkymo užduočių peržiūros.
Ministerija nustebusi
Dalius Krinickas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius, VŽ sako esąs nustebęs dėl p. Gentvilo kaltinimų.
„Tokius pareiškimus galbūt reikėtų suprasti kaip spaudimą, nes jie iškrinta iš konteksto – problema yra, bet ji jau sprendžiama, deramės su gamintojais ir importuotojais dėl užduočių pakeitimo. Be to, Seimo narys puikiai žino, kad užduotis mes nustatėme ne vienašališkai, o pritariant pakuočių tvarkymo organizacijoms, tik vėliau paaiškėjo, kad jas įgyvendinti sudėtinga“, – VŽ teigė p. Krinickas.
Ministerija ketina teikti Vyriausybei nutarimą, kuriuo bus sumažintos užduotys 2017 m. ir 2018 m.
Pasak p. Krinicko, svarstoma sumažinti savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį nuo dabartinių 100% iki 80–90%, nes iš perdirbėjų buvo gauta informacija, kad natūraliai perdirbimo procese susidaro nuostolis – netenkama iki 20% pakuotės. Pavyzdžiui, dalis popierinių pakuočių perdirbant susigadina dėl drėgmės ir pan., tad jų perdirbti perdirbėjas negali.
Diskusijos – spalį
„Taip pat svarstome galimybę diferencijuoti užduotį – kad atskira užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių galiotų tik tiems gamintojams, kurie patys individualiai organizuoja savo pakuočių tvarkymą, o tiems gamintojams, kurie patikėję pakuotes tvarkyti organizacijoms, tokios atskiros užduoties „savoms reikmėms“ nebeliktų – jiems galiotų tik bendra 60% užduotis“, – pasakoja jis.
Pasak p. Krinicko, diferenciacija reikalinga, nes per organizacijas atliekas tvarkantys gamintojai, kad įveiktų užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms naudojamos pakuotės, deklaruoja didžiąją dalį pakuočių kaip naudojamas savoms reikmėms ir dar papildomai užsako pakuočių per organizacijas, o tai gali sukelti pakuočių atliekų trūkumą rinkoje ir tampa neįmanoma sutvarkyti reikiamą pakuočių kiekį ir įvykdyti užduotis.
„Tačiau šiuo klausimu dar norime išgirsti ir sektoriaus dalyvių – ne tik gamintojų, importuotojų, bet ir perdirbėjų pozicijas. Turime dar kartą susėsti ir aptarti prieš teikiant Vyriausybei nutarimą dėl užduočių pakeitimo“, – sakė p. Krinickas.
Apsispręsti, kokios turi būti užduotys, ministerija ketina spalį.
Laikas spaudžia
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos tikisi, kad užduotys bus kuo greičiau peržiūrėtos.
Kęstutis Pocius, pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad problema yra didelė, įmonėms kilo grėsmė, kad teks mokėti dideles sumas už nesutvarkytas pakuotes.
„Tačiau, mano žiniomis, Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimą, pagelbėsiantį visai pakuotės atliekų sistemai, – ji planuoja pakeisti užduotis, tai leistų sistemai išgyventi“, – sako jis.
„Žaliojo taško“ nuomone, racionalu būtų savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį sumažinti iki 80%, o tvarkantiems atliekas per organizacijas tokios atskiros užduoties visai netaikyti – tik bendrą 60%.
„Pakuotės, kurios susidaro įmonėse, ir taip puikiai tvarkomos, nes tai vertingos antrinės žaliavos ir įmonės jas pardavusios gauna pajamų. Todėl kokia užduotis – 50 ar 100% – bus nustatyta dėl šių pakuočių, nesvarbu, nes jomis vis tiek pasirūpinama – tai pinigai. Didžiausia problema ir rūpestis – pakuotės, kurias žmonės išmeta į komunalinius konteinerius, joms tvarkyti ir reikia didžiausių pastangų“, – aiškina jis.
Ponas Pocius tikisi, kad 2017 m. ir 2018 m. užduotys bus pakoreguotos ilgai nedelsiant, nes jau dabar rinkoje yra kilęs didelis chaosas.
„O per kitus metus būtų galima išnagrinėti duomenis apie savoms reikmėms sunaudotas pakuotes – reikalavimas jas apskaityti atskirai įsigaliojo nuo šių metų – ir tada būtų galima apskaičiuoti, kokia užduotis yra racionali“, – kalba jis.
Lietuvoje antrus metus rengiamas modernaus profesinio mokymo konkursas „ARTech“, skirtas su inžinerijos pasauliu supažindinti savo profesinį kelią besirenkančius jaunuolius ir paskatinti juos pasirinkti šalies inžinerinei pramonei reikalingiausias specialybes. Šalies moksleiviai šiemet kviečiami registruotis į konkursą „ARTech 2K17“ ir prabilti apie inžineriją vaizdų kalba – vaizdo klipais, fotografijomis ar meninėmis iliustracijomis. Konkursą organizuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“.
Konkurso metu bus siekiama atkreipti moksleivių dėmesį į inžinerinę pramonę ir jos įmonių sukuriamus rezultatus, skatinti suvokimą, kad su inžinerija susiduriama kasdien: viskas, nuo dantų šepetėlio iki išmaniųjų telefonų, nuo kompiuterių iki aukščiausių pastatų, greičiausių mašinų ir įspūdingiausių robotų, yra inžinerijos rezultatai. Užsiregistravę jaunuoliai turės apsilankyti vienoje iš Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, susipažinti su ja ir ten dirbančių žmonių profesijomis bei sukurti apie tai vaizdo klipą, fotografiją ar meninę iliustraciją (koliažą, nuotraukų manipuliaciją, kompoziciją).
„Šiuo metu su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria net 70 procentų šalies pramonės įmonių. Suprasdami situaciją vis didesnį dėmesį profesiniam mokymui skiria ir valdžios atstovai – pertvarkoma profesinio mokymo sistema, bus tobulinama profesinių mokyklų valdymo ir finansavimo tvarka. Susiedami savo ateitį su didžiulį gerai apmokamų darbo vietų potencialą turinčia inžinerine pramone, jaunuoliai dirbtų įdomų ir perspektyvų darbą. Toks konkursas – puikus būdas inicijuoti jaunuolių, profesinio mokymo įstaigų ir pramonės įmonių tarpusavio dialogą, paskatinti moksleivius susipažinti su inžinerine pramone ir paskatinti juos pažiūrėti į šią sritį kūrybiškai, paprastai, įtaigiai ir visiems suprantama vaizdų kalba“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.
Modernaus profesinio mokymo konkurse gali dalyvauti 9–12 klasių moksleiviai ir jaunuoliai iki 25 metų ar jų komandos iki trijų žmonių. Dalyviai į konkursą kviečiami registruotis iki spalio 9 d. užpildant registracijos formą, esančią „ARTech“ puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.
Konkurse dalyvaujančius darbus vertins specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarys inžinerinės pramonės, verslo, mokslo, žiniasklaidos atstovai. Komisijos geriausiai įvertintų darbų autoriai, taip pat daugiausiai balsų konkurso „Facebook“ puslapyje surinkę dalyviai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, vyksiančioje lapkričio 20–24 d. Profesinių gebėjimų savaitės metu, Vilniuje. Šių metų konkurso prizinio fondo vertė net 3000 eurų, o jį išsidalins trijose – videomeno, fotografijos ir meninės iliustracijos – kategorijose geriausiai pasirodžiusios komandos.
Pernai vykusiame pirmajame „ARTech“ konkurse dalyvavo daugiau kaip 60 moksleivių komandų iš Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos, Šilalės, Ukmergės, Kelmės, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Komandų dalyviai lankėsi inžinerinėse įmonėse ir pasisėmę idėjų kūrė vaizdo klipus ar nuotraukų serijas apie tai, su kuo asocijuojasi inžinerinė pramonė.
Europai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5 proc.) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant bendrąjį vidaus produktą. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 milijardus eurų, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. eurų. Būtent todėl EuPC (ES plastiko pramonės asociacijai) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius. Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.
Pirma, šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigiję pažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.
Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.
Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė. Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus. Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90 proc. antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.
Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose. Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPC bei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, o įmonėms savo darbu pavyko prasimušti į didžiąsias Europos rinkas.
Rugsėjo 19 d. ECP4 platformos ir LINPRA organizuotame projektų planavimo renginyje buvo ieškoma tarptautinių partnerysčių ir bendradarbiavimo galimybių tarp Lietuvos plastikų klasterio ir užsienio įmonių. Tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams tokios iniciatyvos atveria platesnes galimybes jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus.
Pernai priimtas EuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“ jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.
Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsnių pereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojama gaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.
Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms. Tokios įmonės kaip „Terekas“ ar „Premeta“ turi puikiai išvystytus gebėjimus gaminti formas, tačiau jų pajėgumų neužtenka. Tad tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka ir užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. eurų kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai. Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.
Apie organizacijas:
EuPC (European Plastic Converters) – Europos Sąjungos plastiko pramonės asociacija, kurios būstinė Briuselyje, atstovaujanti Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA yra EuPC narė nuo 2016 metų.
2015 m. susiformavusį Lietuvos plastikų klasterį šiuo metu sudaro 14 įmonių. Klasteris vienija Lietuvos kompanijas, dirbančias plastikų pramonės srityje ir bendromis veiklomis didina Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei skleidžia informaciją apie potencialą. Klasterio siekis – tapti patikima ir pripažinta plastikų pramonės įmonių sąjunga, kuri gamina inovatyvius, konkurencingus technologinius produktus, sukuriančius didelę pridėtinę vertę. Klasterio koordinatorius – LINPRA – dalyvauja plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformoje ECP4.
Rimantas Damanskis
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas
LINPRA atstovas EuPC
Švietimas 4.0 – dalis Ketvirtosios pramonės revoliucijos
Linpra pranešimai„Ketvirtoji pramonės revoliucija ir Pramonė 4.0 – tai persipynusios, bet ne tą patį reiškiančios sąvokos“, – 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus rotušėje vykusio Metų ekonomikos forumo metu dėstė svečias, profesorius Klausas Schwabas. Pramonė 4.0 – tai skaitmeninės transformacijos, technologijų diegimas. Tačiau Revoliucija apima kur kas daugiau ir liečia ne tik pramonę, bet ir politiką, visuomenę, kultūrą ir, svarbiausia, švietimą! Mokymosi visą gyvenimą samprata ir skaitmeniniai įgūdžiai turėtų vis labiau išplėsti tradicinio išsilavinimo ribas. Kitaip tariant, Pramonės 4.0 iššūkius įveiksime tik padedami Švietimo 4.0, kas yra viena iš strateginių LINPRA veiklos krypčių. Savo pranešime profesorius patarė nepamiršti vertybių, bet tuo pačiu suvokti, kad ateityje rezultatų pasiekti padės partnerysčių mezgimas, darbas platformose, pozityvus požiūris ir stiprūs „nervai“ hiper-trapiame ir hiper-aktyviame pasaulyje.
Tarp renginio svečių pranešimus skaitė ir diskusijoje be Klauso Schwabo dalyvavo Europos Komisijos, „Telia“, „Google“, SAP, SEB banko atstovai. Sveikinimo žodį tarusi LR Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos stiprybė – žmonės, jų kūrybinis, intelektinis potencialas, tad vykstančių pokyčių iššūkius vertėtų priimti ir išnaudoti kaip galimybę.
Pristatydamas LINPRA ir partnerių išleistą lietuvišką savo knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ leidimą, autorius dar sykį atkreipė dėmesį į nepaprastą šiandienos pasaulio greitį. Vos prieš dvejus metus parašytą knygą jau galima papildyti ir gilinti naujomis įžvalgomis bei patirtimis, todėl K. Schwabas jau ruošia naują knygos dalį.
Vizito Lietuvoje metu World Economic Forum įkūrėjui ir vykdomajam pirmininkui prof. Klaus Schwab taip pat buvo įteiktos Garbės daktaro regalijos. Ceremonija vyko KTU, o po jos savo paskaitoje vėl buvo pabrėžta, jog visi pokyčiai visuomenėje, ekonomikoje prasideda nuo švietimo.
#Švietimas40 #Education40 #DigitalRevolution #DigitalSkillsEu#LINPRA
Daugiau apie Metų ekonomikos forumą ir LINPRA komentaras – LRT „Panoramos” reportaže ir „Verslo žiniose„.
Dėkojame knygą padėjusiems išleisti partneriams ir rėmėjams!
Verslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu
NaujienosVerslo misija į Jungtinius Arabų Emyratus LR Prezidentės vizito metu – 2017 m. spalio 28 – lapkričio 2 d. *
* Misijos data yra preliminari. Priklausomai nuo individualių įmonių interesų data gali būti koreguojama.
Š. m. spalio mėn. 30 – lapkričio 1 d. yra numatomas LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Jungtinius Arabų Emyratus kartu su verslo delegacija.
VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoja verslo atstovų dalyvavimą šioje misijoje ir kviečia įvairių sektorių Lietuvos įmones prisijungti.
Prelimanari verslo misijos programa:
Dalyvavimo verslo misijoje kaina – 1416,82 EUR be PVM.
Įmonių dalyvavimas dalinai finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, iš Europos struktūrinių fondų lėšų, šiuo atveju iki 1416,82 Eur. PVM nėra finansuojamas projekte.
Projektas pagal priemonę „Naujos galimybės LT”, skirtas įmonių eksporto rinkų paieškai ir plėtrai. Priemonės apimtyje finansuojamos įmonės, vykstančios į verslo misijas. Finansavimą gali gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės su sąlyga, jog grupę turi sudaryti bent 5 atstovai iš vieno ekonomikos sektoriaus, tokiu atveju atsiranda galimybė finansuoti ir kitų ekonomikos sektorių atstovus.
Verslo misijoje dalyvausiančios įmonės pasirašys dalyvavimo verslo misijoje sutartį.
Dalyvavimui reikalingi dokumentai:
Dalyvavimo sąlygos:
„Arginta Engineering“ vadovas: būsime įdomūs tik orientuodamiesi į aukščiausią kokybę
Linpra pranešimaiŠalies pramonės įmonės, susidurdamos su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais, turi skaitmenizuotis, kad neatsiliktų nuo pasaulinių tendencijų. Lietuvoje pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso šalies bendrojo vidaus produkto ir daugiau kaip 80 procentų eksporto. Todėl skaitmeninių technologijų diegimas Lietuvos pramonėje yra ypač aktualus ją stiprinantis veiksnys, be kurio nebus užtikrintas mūsų ekonomikos tvarumas ir augimas, visos valstybės konkurencingumas. Šios temos bus aptariamos „Metų Ekonomikos Forume 2017“ jau spalio 12 d. Vilniuje, o diskusijos dalyvaus Klausas Schwabas, Pasaulio Ekonomikos Forumo įkūrėjas ir vadovas, Europos Komisijos, Telia, Google, SAP, SEB banko ir kt. kompanijų padalinių vadovai, visuomenės bei politikos lyderiai.
Lyderiaujančios Lietuvos pramonės įmonės į skaitmeninės transformacijos būtinybę žvelgia pakankamai rimtai ir imasi atitinkamų veiksmų: investuoja į inovacijas ir diegia modernius verslo modelius. Viena tokių įmonių – „Argintos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Arginta Engineering” – didžiausia Lietuvoje inžinerinės pramonės eksportuotoja, kurios metinė apyvarta viršija 10 mln. eurų, o darbuotojų skaičius siekia 200. Pagrindinė įmonės veikla – metalo apdirbimas, nestandartinių įrenginių, detalių ir ruošinių gamyba. „Arginta Engineering“ gamina produkciją įvairioms pramonės šakoms įvairiose Europos šalyse – energetikos ir transporto įmonėms, popieriaus pramonei, žemės ūkio ir kėlimo įrenginiams, kitoms sritims.
„Orientuojamės tik į aukščiausios kokybės produktų gamybą ir aukščiausio lygio paslaugų teikimą. Jei neinvestuosi į gamybos ir jos procesų skaitmeninimą, labai greitai atsiliksi konkurencinėje kovoje. Mūsų įmonės veikla yra orientuota į eksportą, todėl konkuruoti turime tiek su pažangiausiomis įmonėmis iš tokių toli technologiškai pažengusių Europos šalių, kaip Vokietija, Švedija ar Suomija, tiek su sparčiai tobulėjančiomis slovėnų, lenkų, čekų, slovakų bendrovėmis“, – sako įmonės direktorius Tomas Jaskelevičius.
Pasak „Arginta Engineering“ vadovo, norint su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi sukurti didesnę pridėtinę vertę, reikia investuoti į tokius gamybos įrankius, kurie šiuo metu yra pažangiausi. Inžinerinėje pramonėje – tai kompiuteriniai robotai, turintys dirbtinio intelekto savybes. „Arginta Engineering“ daugiau kaip už 1,2 mln. eurų įsigijo kompiuterizuotas stakles, kurios pačios skaito brėžinius, sudaro programas juose suprojektuotiems gaminiams pagaminti ir juos pagamina.
„Tokie sprendimai mums leidžia sukurti 30 procentų didesnę pridėtinę vertę nei šalies pramonės vidurkis. Mes keliame tikslą kasmet savo sukuriamą pridėtinę vertę didinti dar po 10 procentų, todėl ir toliau nuosekliai investuosime į moderniausias gamybos priemones. Mūsų įmonėje per savaitę kompiuterizuoti robotai atlieka apie 20 tūkst. gamybinių operacijų. Skaičiuojame, kad šiuo metu 70–80 procentų mūsų gamybos yra skaitmenizuota“, – pažymi „Arginta Engineering“ vadovas.
Tomo Jaskelevičiaus teigimu, labai didelis dėmesys įmonėje skiriamas ir procesų valdymui. Visi įrenginiai sujungti su valdymo sistema, teikiančia informaciją, kokiu pajėgumu ir kiek laiko vienas ar kitas įrenginys dirba ir kokių priemonių imtis, kad būtų dirbama našiau.
Gamybos skaitmenizacija ir orientacija į aukščiausios kokybės produktus bei paslaugas leidžia bendrovei atlikti pasaulinio garso bendrovių užsakymus. Tarp jų – pasaulinis elektrotechnikos koncernas ABB, Švedijos kėlimo įrangos gamintoja „Konecranes“, garsi Suomijos kompanija „Valmet“.
„Metų Ekonomikos Forumas 2017“ vyks spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje.
Pranešimas žiniasklaidoje: DELFI.
Laivus projektuoja virtualioje realybėje, o stato robotai
Linpra pranešimai„Metų ekonomikos forume 2017“ pagrindinis tikslas – suprasti ir įvertinti, kaip skaitmenizacija ir su ja susijusios inovacijos keičia gamybos procesus, kokią įtaką daro įmonių ir organizacijų struktūrai kintantis darbuotojų santykis su intensyvia robotizacija, kaip mokslo ir tyrimų rezultatai spartina naujų produktų atsiradimą rinkoje, o gamyba neretai keliasi į virtualią realybę.
Robotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet vis auga. Prognozuojama, kad iki 2019 metų pasaulyje gamybos pramonė ketina įsigyti 1,4 mln. industrinių robotų. Logistikoje turėtų atsirasti apie 175 tūkst., o namų ūkiuose – net 4,2 mln. robotų, padedančių didinti verslo efektyvumą bei palengvinančių namų buitį. Europos Sąjunga yra viena iš lyderių pramoninėje robotizacijoje, net 65% šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra Europos Sąjungoje.
Virtuali realybė – kitas naujas reiškinys – vartotojų pasaulyje pasirodė neseniai. Nors pati virtuali realybė pradėta naudoti 1970-aisiais skrydžio simuliatoriuose, dabartinio tipo virtualios realybės įrenginiai vartotojams atsirado tik prieš keletą metų. Lietuvos bei pasaulio rinkose jos pritaikymas yra dar gana ankstyvoje stadijoje, tačiau vis daugiau gamybos procesų yra perkeliami į virtualią realybę. Pramonės įmonės Lietuvoje tampa vis labiau panašios į laboratorijas, kur įprastą techniką keičia skaitmeniniai sprendimai, virtualios realybės teikiamos galimybės, inovatyvūs procesų, produktų kūrimo ir modeliavimo būdai. Daugeliui įmonių Lietuvoje „ketvirtoji pramonės revoliucija“ jau tapo kasdienių inovacijų platforma.
AB „Vakarų Laivų gamykla“ įmonių grupės laivų statytojai virtualią erdvę naudoja projektavimo darbams. Visi projektai gali būti vizualizuoti, ir tik patikrinus patį produktą ir jo gamybos technologijos efektyvumą virtualioje erdvėje, galima pradėti gamybą. Siekiamybė – visas klaidas šalinti iki gamybos, taip užtikrinama efektyvi gamyba, gaunamas geriausias rezultatas. Naudodami virtualią realybę, 3D erdvėje realiu laiku įmonės darbuotojai gali nagrinėti laivo projektą, jo sandarą, projektines charakteristikas iš vidaus, stebėti inžinerinius trūkumus, numatyti klaidas ir priimti atitinkamus sprendimus korekcijoms. Tai pirmas žingsnis į virtualią projekto gamybos simuliaciją. Šiame etape jau galima atvaizduoti gamybos procesą: nuo lakšto išpjovimo iki laivo nuleidimo ant vandens, iš šono stebėti net ir mažiausias projekto gamybos detales, nuo medžiagų faktinio buvimo sandėlyje iki variklio ar antstato sumontavimo. Net ir menkiausias nukrypimas nuo normos, simuliacijos metu parodo kritinius projektavimo, planavimo bei gamybos procesų netikslumus, kurie turi įtakos projekto įgyvendinimui.
Kokia ateitis laukia laivų statytojų, išmaniai naudojant technologines naujoves? „Vakarų Laivų gamyklos“ vadovai jau kelia ambiciją statyti elektroninius laivus, valdomus nuo kranto. Tokių laivų naudojimas sumažina gabenamų krovinių savikainą ir galbūt netolimoje ateityje iš esmės pakeis logistikos sampratą. Kai kur tokie laivai jau yra bandymo stadijoje. Dideli pokyčiai nusimato ir laivų projektavimo srityje: tai ir naudojamų technologijų, ir programų atnaujinimai, daug skaitmenizavimo, išplėstinės realybės (eng. ougmented reality) naudojimo ir kitų pokyčių.
Daugiau apie „ketvirtąją pramonės revoliuciją“ verslo, mokslo, politikos, visuomenės lyderiai diskutuos jau spalio 12 d. „Metų ekonomikos forume 2017“.
Pranešimas žiniasklaidoje: DELFI.
Pagalba partnerių paieškai
NaujienosMokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtino įmonių dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programose skatinimo tvarkos aprašą, kuris padės įmonėms rengti tarptautinius projektus bei susirasti partnerius jiems įgyvendinti.
Pagal aprašą remiamas dalyvavimas tarptautiniuose informaciniuose ir partnerių paieškos renginiuose, projektų rengimo seminaruose, konsorciumų susitikimuose. Be to, įmonės galės organizuoti ir tarptautinių konsorciumų susitikimus Lietuvoje, skirtus parengti projektų paraiškas.
Lietuvos delegacija dalyvavo 50-ojoje Suomijos parodoje ALIHANKINTA 2017
RenginiaiŠias metais įvyko 50-oji didžiausia Suomijoje pramonės subrangos prekybos paroda – ALIHANKINTA 2017. Paroda vyko rugsėjo 26-28 dienomis, Tamperėje, Parodų ir Sporto Centre. Pirmoji paroda buvo surengta 1967 metais.
Šiais metais penkiose parodos salėse dalyvavo daugiau nei 1 000 dalyvių iš daugiau nei 20 skirtingų šalių, renginio ekspozicijas per 3 dienas aplankė virš 17 500 lankytojų.
Tarp dalyvių jau penktą kartą dalyvavo ir inžinerinės pramonės atstovai iš Lietuvos bendrame Lietuvos stende – asociacijos LINPRA ir LPK atstovai kartu su 6 inžinerinės pramonės gamybos įmonėmis. Bendrame Lietuvos stende savo produktus bei teikiamas paslaugas pristatė šios įmonės: UAB „3D prototipai“, UAB „Electronic House“, UAB „Eurokubas“, UAB „Galvanta“, UAB „Progresyvūs štampavimo sprendimai“ ir UAB „Plieno fortas“. Bendrame Lietuvos stende apsilankė Lietuvos Respublikos Ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas (nuotr. 4-as iš dešinės), komercijos atašė Suomijoje Aleksandras Laurinavičius (nuotr. 6-as iš dešinės) ir asociacijos LINPRA prezidiumo narys, eksporto skatinimo komiteto pirmininkas Tomas Jaskelevičius.
Pastaraisiais metais tarptautinis susidomėjimas subrangos prekybos muge išaugo. Parodos metu rugsėjo 27 d. Prekybos mugę aplankė Kento kunigaikštis Mykolas (JK) kartu su savo verslo delegacija, taip pat „Rail Baltica“ projekto COO Kaspar Rokens, kuris bendrai Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių surengtame seminare „Rail Baltica and the Business Opportunities in the Baltic States“ pristatė reikšmingiausią infrastruktūros projektą „Rail Baltica“ ir išsamiai papasakojo apie greitųjų geležinkelių verslo galimybes Baltijos šalims. „Rail Baltica“ projekte numatytos 5 mlrd. eurų investicijos, Baltijos šalyse jis bus baigtas iki 2025 m., projekto dėka geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Seminaro metu pranešėjai pristatė Suomijos technologijų pramonę, Latvijos, Estijos ir Lietuvos inžinerinių pramonių vystymosi tendencijas bei verslo galimybes Baltijos šalyse. Lietuvos inžinerinę pramonę pristatė asociacijos LINPRA prezidiumo narys, Eksporto skatinimo komiteto pirmininkas Tomas Jaskelevičius.
Išsamesnę informaciją ir seminaro „Rail Baltica and the Business Opportunities in the Baltic States“ pranešėjų prezentacijas galima rasti ČIA.
Skelbiamas „Industry 4.0“ III mokymų kursas
Linpra pranešimaiSausio mėnesį startuos trečias, Vokietijos eksperto Phillip V. Ramen vedamas ir „Intechcentro“ organizuojamas „Industry 4.0“ mokymų kursas įmonėms, siekiančioms susipažinti su skaitmeninimo procesais ir sėkmingai įgyvendinti skaitmenines transformacijas įvairiuose verslo segmentuose.
Trečiasis kursas pratęs ką tik pasibaigusią „Industry 4.0“ antrojo lygio mokymų programą, Vilniuje įvykusią rugsėjo 25-26 dienomis. Šie mokymai buvo skirti visų padalinių įvairių pakopų darbuotojams, siekiantiems suvokti pramonės skaitmeninimo keliamus iššūkius ir jų sprendimo būdus. Mokymai siekia supažindinti įmones su skaitmeninėmis galimybėmis, padėti joms pasirengti Industry 4.0 auditams, rekomenduoti ir padėti atsirinkti investicijas, įrankius ir sprendimus gamybos ir kitų įmonės padalinių veiklos procesų efektyvumo didinimui.
Mokymuose dalyvavo inovatyvių, pažangių Lietuvos gamybos įmonių atstovai iš „Philip Morris Lietuva“, „Orion Global Pet“, „Vakarų laivų gamykla“, „SKF Lithuania“, „Novameta“, „Kitron“, „Aedilis“, „Vilnika“ ir kt.
Mokymus vedė Vokietijos inovacijų centro „Industry 4.0“ (Germany Innovation Centre for Industry 4.0) įkūrėjas Philipp V. Ramin. Nagrinėtos temos – Kokybės vadyba 4.0; Priežiūra 4.0; Popardaviminės paslaugos 4.0; Verslo analitika ir duomenų gavyba 4.0; Ekosistemos 4.0; Horizontalioji ir vertikalioji integracija II; Robotika 4.0; Autonominės sistemos; Įdarbinimas ir darbo vieta 4.0.
Mokymų programą ir organizavimą dalyviai įvertino aukštais balais: Lektorius 9,8; Mokymų turinys 9,1; Mokymų vieta 9,4; Mokymų organizavimo kokybė 9,5.
Dalyvių pageidavimu, 2018 m. sausio mėn. bus organizuojamas ir trečiasis mokymų kursas, kurio metu bus nagrinėjamos kitos „Industry 4.0“ temos, tokios kaip Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas; Pagalbinės sistemos, papildyta realybė ir virtuali realybė; Debesija ir orientacija į paslaugas; Programinės įrangos sistemų aplinka; Permainų vadyba pramonei 4.0; IT saugumas; Tolydžioji ir skaitmeninė inžinerija; Adityvioji gamyba ir 3D spauda; Skaitmeninių procesų diegimo vadyba.
Pastebima, kad dalis mokymuose dalyvaujančių įmonių ne tik investuoja į naudingas mokymų žinias, bet ir artimiausioje ateityje planuoja atlikti „Industry 4.0“ auditus, kad įsivertintų įmonės skaitmeninės transformacijos galimybes ir esamą padėtį įvairiais pjūviais.
Visus, besidominčius Industry 4.0 iššūkiais pramonei, „Intechcentras“ kviečia prisijungti prie Industry 4.0 mokymų.
Plačiau.
Atliekų sistemos griūtis atidedama
NaujienosAplinkos ministerija ketina spalį imtis žygių mažinti pakuočių, kurias įmonės naudoja savoms reikmėms, tvarkymo užduočių 2017–2018 m. Nes pakuočių tvarkymo sistemoje susidarė pavojinga padėtis – jei užduotys per artimiausius mėnesius nebus peržiūrėtos, gamintojams ir importuotojams pasibaigus šiems metams teks mokėti milijonus taršos mokesčio.
Į sunkią padėtį pakuočių tvarkymo organizacijas bei jų narius – gamintojus ir importuotojus – įstūmė netinkamai nustatytos atliekų tvarkymo užduotys 2017-iesiems. Lietuvoje kasmet į rinką išleidžiama per 350.000 pakuočių.
Pagal ES direktyvas, 60% į rinką išleistų pakuočių turi būti perdirbama arba paruošiama antriniam naudojimui – tuo turi pasirūpinti supakuotų prekių gamintojai ir importuotojai.
Bėdos prasidėjo, kai 2017 m. pradžioje šalia jau minėtos 60% užduoties įsigaliojo ir užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių – tai yra tokių, kurios susidaro pačiam gamintojui, bet nepasiekia parduotuvių lentynų ir vartotojų. Pavyzdžiui, įmonė importavo bananus dėžėmis iš užsienio, bananus pardavė, o dėžės liko įmonėje – tos dėžės yra savoms reikmėms naudojama pakuotė.
Įvedus užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms sunaudojamos pakuotės, bendroji užduotis – perdirbti 60% visų pakuočių – nebuvo proporcingai sumažinta. Taigi faktinė užduotis gamintojams ir importuotojams šiemet pakilo nuo 60 iki maždaug 80%.
Vos per vienus metus net 20% padidinti pakuočių atliekų surinkimą yra neįmanoma – jokia šalis tokių rezultatų per trumpą laiką pasiekti nepajėgi. Tad tapo aišku, kad jei užduotys nebus sumažintos, gamintojams už 2017 m. teks susimokėti didžiules sumas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, o pakuočių atliekų tvarkymo sistema ne juokais subraškės.
Politiko kaltinimai
Šią savaitę viešą pranešimą apie sudėtingą padėtį pakuočių fronte išplatino Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.
Pasak jo, rinkoje veikiančios kolektyviai pakuotes tvarkančios organizacijos rizikuoja bankrotu, nes neįvykdys Aplinkos ministerijos suformuluotų pakuočių sutvarkymo užduočių, o tada tektų mokėti 7–25 kartus didesnius, nei kainuotų atliekų tvarkymas, aplinkos taršos mokesčius.
„Gamintojai ir importuotojai gaus kone 15–20 mln. Eur netikėtą aplinkos taršos mokesčio sąskaitą“, – pranešime teigė p. Gentvilas.
Liberalas kaltino ministeriją, kad ši žlugdo pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, ir piktinosi, kad ši iki šiol nesiima pakuočių tvarkymo užduočių peržiūros.
Ministerija nustebusi
Dalius Krinickas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius, VŽ sako esąs nustebęs dėl p. Gentvilo kaltinimų.
„Tokius pareiškimus galbūt reikėtų suprasti kaip spaudimą, nes jie iškrinta iš konteksto – problema yra, bet ji jau sprendžiama, deramės su gamintojais ir importuotojais dėl užduočių pakeitimo. Be to, Seimo narys puikiai žino, kad užduotis mes nustatėme ne vienašališkai, o pritariant pakuočių tvarkymo organizacijoms, tik vėliau paaiškėjo, kad jas įgyvendinti sudėtinga“, – VŽ teigė p. Krinickas.
Ministerija ketina teikti Vyriausybei nutarimą, kuriuo bus sumažintos užduotys 2017 m. ir 2018 m.
Pasak p. Krinicko, svarstoma sumažinti savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį nuo dabartinių 100% iki 80–90%, nes iš perdirbėjų buvo gauta informacija, kad natūraliai perdirbimo procese susidaro nuostolis – netenkama iki 20% pakuotės. Pavyzdžiui, dalis popierinių pakuočių perdirbant susigadina dėl drėgmės ir pan., tad jų perdirbti perdirbėjas negali.
Diskusijos – spalį
„Taip pat svarstome galimybę diferencijuoti užduotį – kad atskira užduotis perdirbti 100% savoms reikmėms naudojamų pakuočių galiotų tik tiems gamintojams, kurie patys individualiai organizuoja savo pakuočių tvarkymą, o tiems gamintojams, kurie patikėję pakuotes tvarkyti organizacijoms, tokios atskiros užduoties „savoms reikmėms“ nebeliktų – jiems galiotų tik bendra 60% užduotis“, – pasakoja jis.
Pasak p. Krinicko, diferenciacija reikalinga, nes per organizacijas atliekas tvarkantys gamintojai, kad įveiktų užduotį sutvarkyti 100% savoms reikmėms naudojamos pakuotės, deklaruoja didžiąją dalį pakuočių kaip naudojamas savoms reikmėms ir dar papildomai užsako pakuočių per organizacijas, o tai gali sukelti pakuočių atliekų trūkumą rinkoje ir tampa neįmanoma sutvarkyti reikiamą pakuočių kiekį ir įvykdyti užduotis.
„Tačiau šiuo klausimu dar norime išgirsti ir sektoriaus dalyvių – ne tik gamintojų, importuotojų, bet ir perdirbėjų pozicijas. Turime dar kartą susėsti ir aptarti prieš teikiant Vyriausybei nutarimą dėl užduočių pakeitimo“, – sakė p. Krinickas.
Apsispręsti, kokios turi būti užduotys, ministerija ketina spalį.
Laikas spaudžia
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos tikisi, kad užduotys bus kuo greičiau peržiūrėtos.
Kęstutis Pocius, pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad problema yra didelė, įmonėms kilo grėsmė, kad teks mokėti dideles sumas už nesutvarkytas pakuotes.
„Tačiau, mano žiniomis, Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimą, pagelbėsiantį visai pakuotės atliekų sistemai, – ji planuoja pakeisti užduotis, tai leistų sistemai išgyventi“, – sako jis.
„Žaliojo taško“ nuomone, racionalu būtų savoms reikmėms naudojamų pakuočių užduotį sumažinti iki 80%, o tvarkantiems atliekas per organizacijas tokios atskiros užduoties visai netaikyti – tik bendrą 60%.
„Pakuotės, kurios susidaro įmonėse, ir taip puikiai tvarkomos, nes tai vertingos antrinės žaliavos ir įmonės jas pardavusios gauna pajamų. Todėl kokia užduotis – 50 ar 100% – bus nustatyta dėl šių pakuočių, nesvarbu, nes jomis vis tiek pasirūpinama – tai pinigai. Didžiausia problema ir rūpestis – pakuotės, kurias žmonės išmeta į komunalinius konteinerius, joms tvarkyti ir reikia didžiausių pastangų“, – aiškina jis.
Ponas Pocius tikisi, kad 2017 m. ir 2018 m. užduotys bus pakoreguotos ilgai nedelsiant, nes jau dabar rinkoje yra kilęs didelis chaosas.
„O per kitus metus būtų galima išnagrinėti duomenis apie savoms reikmėms sunaudotas pakuotes – reikalavimas jas apskaityti atskirai įsigaliojo nuo šių metų – ir tada būtų galima apskaičiuoti, kokia užduotis yra racionali“, – kalba jis.
Straipsnis VERSLO ŽINIOSE.
Startavo inžinerinės pramonės profesijoms dedikuotas konkursas ARTech 2k17
RenginiaiLietuvoje antrus metus rengiamas modernaus profesinio mokymo konkursas „ARTech“, skirtas su inžinerijos pasauliu supažindinti savo profesinį kelią besirenkančius jaunuolius ir paskatinti juos pasirinkti šalies inžinerinei pramonei reikalingiausias specialybes. Šalies moksleiviai šiemet kviečiami registruotis į konkursą „ARTech 2K17“ ir prabilti apie inžineriją vaizdų kalba – vaizdo klipais, fotografijomis ar meninėmis iliustracijomis. Konkursą organizuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“.
Konkurso metu bus siekiama atkreipti moksleivių dėmesį į inžinerinę pramonę ir jos įmonių sukuriamus rezultatus, skatinti suvokimą, kad su inžinerija susiduriama kasdien: viskas, nuo dantų šepetėlio iki išmaniųjų telefonų, nuo kompiuterių iki aukščiausių pastatų, greičiausių mašinų ir įspūdingiausių robotų, yra inžinerijos rezultatai. Užsiregistravę jaunuoliai turės apsilankyti vienoje iš Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, susipažinti su ja ir ten dirbančių žmonių profesijomis bei sukurti apie tai vaizdo klipą, fotografiją ar meninę iliustraciją (koliažą, nuotraukų manipuliaciją, kompoziciją).
„Šiuo metu su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria net 70 procentų šalies pramonės įmonių. Suprasdami situaciją vis didesnį dėmesį profesiniam mokymui skiria ir valdžios atstovai – pertvarkoma profesinio mokymo sistema, bus tobulinama profesinių mokyklų valdymo ir finansavimo tvarka. Susiedami savo ateitį su didžiulį gerai apmokamų darbo vietų potencialą turinčia inžinerine pramone, jaunuoliai dirbtų įdomų ir perspektyvų darbą. Toks konkursas – puikus būdas inicijuoti jaunuolių, profesinio mokymo įstaigų ir pramonės įmonių tarpusavio dialogą, paskatinti moksleivius susipažinti su inžinerine pramone ir paskatinti juos pažiūrėti į šią sritį kūrybiškai, paprastai, įtaigiai ir visiems suprantama vaizdų kalba“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.
Modernaus profesinio mokymo konkurse gali dalyvauti 9–12 klasių moksleiviai ir jaunuoliai iki 25 metų ar jų komandos iki trijų žmonių. Dalyviai į konkursą kviečiami registruotis iki spalio 9 d. užpildant registracijos formą, esančią „ARTech“ puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.
Konkurse dalyvaujančius darbus vertins specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarys inžinerinės pramonės, verslo, mokslo, žiniasklaidos atstovai. Komisijos geriausiai įvertintų darbų autoriai, taip pat daugiausiai balsų konkurso „Facebook“ puslapyje surinkę dalyviai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, vyksiančioje lapkričio 20–24 d. Profesinių gebėjimų savaitės metu, Vilniuje. Šių metų konkurso prizinio fondo vertė net 3000 eurų, o jį išsidalins trijose – videomeno, fotografijos ir meninės iliustracijos – kategorijose geriausiai pasirodžiusios komandos.
Pernai vykusiame pirmajame „ARTech“ konkurse dalyvavo daugiau kaip 60 moksleivių komandų iš Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos, Šilalės, Ukmergės, Kelmės, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Komandų dalyviai lankėsi inžinerinėse įmonėse ir pasisėmę idėjų kūrė vaizdo klipus ar nuotraukų serijas apie tai, su kuo asocijuojasi inžinerinė pramonė.
Plačiau apie konkursą: ČIA.
Šis pranešimas dalinai finansuojamas ES projekto „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ lėšomis.
Ateities sąvartynai – be plastiko
Linpra pranešimaiEuropai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5 proc.) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant bendrąjį vidaus produktą. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 milijardus eurų, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. eurų. Būtent todėl EuPC (ES plastiko pramonės asociacijai) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius. Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.
Pirma, šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigiję pažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.
Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.
Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė. Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus. Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90 proc. antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.
Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose. Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPC bei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, o įmonėms savo darbu pavyko prasimušti į didžiąsias Europos rinkas.
Rugsėjo 19 d. ECP4 platformos ir LINPRA organizuotame projektų planavimo renginyje buvo ieškoma tarptautinių partnerysčių ir bendradarbiavimo galimybių tarp Lietuvos plastikų klasterio ir užsienio įmonių. Tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams tokios iniciatyvos atveria platesnes galimybes jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus.
Pernai priimtas EuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“ jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.
Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsnių pereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojama gaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.
Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms. Tokios įmonės kaip „Terekas“ ar „Premeta“ turi puikiai išvystytus gebėjimus gaminti formas, tačiau jų pajėgumų neužtenka. Tad tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka ir užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. eurų kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai. Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.
Apie organizacijas:
EuPC (European Plastic Converters) – Europos Sąjungos plastiko pramonės asociacija, kurios būstinė Briuselyje, atstovaujanti Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA yra EuPC narė nuo 2016 metų.
2015 m. susiformavusį Lietuvos plastikų klasterį šiuo metu sudaro 14 įmonių. Klasteris vienija Lietuvos kompanijas, dirbančias plastikų pramonės srityje ir bendromis veiklomis didina Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei skleidžia informaciją apie potencialą. Klasterio siekis – tapti patikima ir pripažinta plastikų pramonės įmonių sąjunga, kuri gamina inovatyvius, konkurencingus technologinius produktus, sukuriančius didelę pridėtinę vertę. Klasterio koordinatorius – LINPRA – dalyvauja plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformoje ECP4.
Rimantas Damanskis
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas
LINPRA atstovas EuPC
Pranešimas žiniasklaidoje.