Lietuvoje kuriami aukšto lygio robotizuoti sprendimai: poreikį diktuoja rinka

Pramonei pasaulyje vis labiau robotizuojantis ir skaitmenizuojantis, neatsilikti stengiasi ir Lietuvos įmonės, kuriančios įvairius automatizavimo ir skaitmenizavimo sprendimus. Pasak ekspertų, rinkos poreikio padiktuoti sprendimai niekuo nenusileidžia, o kartais ir gerokai pranoksta kitų šalių įmonių kuriamus analogiškus sprendimus.

LINPRA Robotikos forumas – įmonių sąrašas 

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų kūrimą vietoje, o ne jų importą, skatina spartėjantys pramonės automatizavimo procesai.

„Didžiausią robotizuotų sprendimų integraciją matome tose pramonės šakose, kur vykdoma masinė gamyba. Lyderiai šioje srityje yra baldų, maisto, medienos, elektronikos, metalo apdirbimo pramonė. Natūralu, kad norint efektyvinti veiklą ir didinti našumą, ieškoma automatizuotų sprendimų, leidžiančių tai padaryti optimaliomis sąlygomis. Galimybė įsigyti Lietuvos įmonių sukurtus sprendimus tampa nemažu privalumu, nes tokiu atveju paprasčiau užsitikrinti ir jų priežiūros bei atnaujinimo paslaugas. Be to, Lietuvos kūrėjai ne tik siūlo konkrečius sprendimus, bet ir kuria automatizuotų bei skaitmenizuotų sprendimų ekosistemas, galimybes išbandyti dar rinkoje nesančius prototipus, susipažinti su technologinėmis naujovėmis“, – sako D. Lasionis.

Sumažina klaidų tikimybę

Vienos iš automatizuotus sprendimus kuriančių įmonių UAB „Axioma Servisas“ Vilniaus serviso padalinio vadovas Tomas Gerdauskas sako, kad įmonė jau 20 metų diegia automatizuotus paletavimo sprendimus ir sistemas, padedančias įmonėms automatizuoti technologinį procesą nuo produkto gamybos iki paletizavimo, taip pat teikia šių sistemų priežiūros, aptarnavimo paslaugas.

„Įprastai sprendinių paiešką ir jų kūrimo poreikį inicijuoja patys klientai, kai organizuodami gamybą susiduria su problemomis, kurias gali išspręsti technologinių procesų robotizavimas. Tarp dažniausių problemų – personalo trūkumas, siekis padidinti našumą ir sumažinti veiklos kaštus, užtikrinti produkcijos kokybę“, – vardija T. Gerdauskas.

Jam antrina robotikos, pakavimo ir vaizdo atpažinimo sprendimuose besispecializuojančios bendrovės „Techvitas Robotika“ robotikos pardavimų vadybininkas Einius Daugėla. Gamybos įmonės susiduria su esamų darbuotojų išlaikymo ir naujų pritraukimo iššūkiais, tad stengiasi automatizuoti monotoniškiausius, nepatraukliausius arba fiziškai sunkiausius darbus.

„Kas susiję su vaizdo sprendimais, tai įmonės dažnai susiduria su problema, jog darbuotojai, tikrinantys detales, ar šios po gamybos neturi broko, nuo didelio detalių kiekio ir darbo monotoniškumo kartais trūkumus nesąmoningai praleidžia pro akis, o tai gali lemti dideles baudas iš galutinio produkto užsakovo. Robotizuotos patikros sistemos su vaizdo atpažinimo galimybe padidina nekokybiškos detalės aptikimo tikimybę ir visos sistemos našumą“, – teigia jis.

Pašnekovas sako, jog nors yra tikima, kad automatizuoti sprendimai aktualiausi didelėms įmonėms, tačiau robotus integruoti į savo veiklą linkę ir mažesni verslai.

„Iliustruosiu vienu iš pavyzdžių – į mus kreipėsi jauna gamybinė įmonė, turinti vos du darbuotojus, norėdama įsigyti robotą. Net ir mums tai buvo netikėta, tačiau išsiaiškinę kliento poreikius pasiūlėme asistuojantį (kolaboratyvų) robotą, arba kobotą, apmokėme juo dirbti. Klientas šį robotą „įdarbino“ atlikti šlifavimo operacijas ir sėkmingai dirba. Jei dviejų žmonių įmonė sugeba integruoti robotą, tai didesnėms neturėtų kilti jokių problemų“, – kalba E. Daugėla.

Tikslas – veikianti novatorių ekosistema

Gamybos inovacijų slėnio Technologijų ir inovacijų vadovo Rolando Lepardino nuomone, norint užtikrinti Lietuvos pramonės ilgalaikį konkurencingumą, sklandus technologinių naujovių diegimas yra ir bus prioritetas.

„Praktinis technologijų kūrimas bei diegimas reikalauja didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves įvairiuose produkto išvystymo lygmenyse. Todėl ėmėmės kurti aplinką, kur inovatyvių įmonių inžinieriai galėtų gauti skaitmeninimo sprendimų, robotikos, techninės regos, koncepcijų kūrimo, prototipavimo paslaugas, būtų vykdomas kvalifikacijos kėlimas bei perkvalifikavimas gamybos, energetikos bei viešojo sektoriaus specialistams, galiausiai – kur veiktų gyva gamybininkų novatorių ekosistema“, – sako jis.

R.Lepardino teigimu, paprastai įmonių vadovai, planuodami investicijas, nori sužinoti apie numatomą naudą, ar skaitmenizuojant galima panaudoti turimus įrengimus, ar yra rinkoje sprendimų, kuriuos įdiegus tuoj pat padidės produktyvumas ir sutaupymai. Tačiau Lietuvoje dažnai dar trūksta naujas technologijas gerai išmanančių specialistų, todėl įmonės, įsigydamos technologinę įrangą, susiduria su jos integravimo problemomis.

„Centro paslaugų portfelyje turime technologijų demonstravimo paslaugą „išbandyk prieš investuojant“. Mūsų specialistai gali atlikti technologinį auditą, parengti gamybos procesų skaitmeninimo koncepciją, pasiūlyti sprendimų, kaip suderinti turimus, efektyviai naudojamus gamybinius įrengimus su naujomis skaitmeninėmis technologijomis“, – aiškina jis.

Įmonės „VMG Technics” direktorius Mantas Leknius sako, kad tam, jog technologijos ir robotizacija neišvengiamai skverbiasi į daugybę pramonės sektorių, įtaką daro ir demografinės tendencijos Lietuvoje – mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius.

„Automatizavus monotoniškas, sudėtingas užduotis, ne tik sprendžiamas darbuotojų trūkumo klausimas, bet ir atsiranda galimybės koncentruotis į projektus, kuriančius didelę pridėtinę vertę, skatinančius tarptautinį konkurencingumą. Kad šie procesai vyktų sklandžiai, svarbu, kaip automatizavimas ir robotizacija dera su organizacijos verslo tikslais, darbuotojų įtraukimu, ilgalaike verslo strategija. Žvelgiant iš mūsų įmonės perspektyvos, į aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą sutelkta verslo strategija sudarė prielaidas atsirasti vienam moderniausių Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkui „VMG Technics R&D Park“, orientuotam į pramonės technologinį proveržį ir Lietuvos inžinerinės pramonės stiprinimą. Tai pavyzdys, kad sėkminga verslo vystymo strategija leidžia technologijoms ir žmogiškiesiems ištekliams tvariai sąveikauti siekiant efektyvumo bei konkurencingumo didinimo“, – kalba M. Leknius.

Ypač lengvai apmoko robotus dirbti

Paklaustas, kaip Lietuvoje kuriami ir diegiami robotizuoti ir skaitmenizuoti sprendimai atrodo kitų Vakarų šalių kontekste, vienas iš įmonės „Industrial Robotics Company“ įkūrėjų Andrius Miničius sako, kad Lietuva neatsilieka ir kartais netgi pralenkia kitų šalių kuriamus sprendimus: „Deja, situacija yra liūdnesnė, kai kalbame apie įdiegtų robotų skaičių gamyboje. Čia galbūt galėtų padėti didesnis valstybės įsitraukimas, skatinimas bei finansavimas. Juolab, kad robotizuotų sprendimų poreikis tikrai jaučiamas.“

Rinkos poreikis tapo paskata sukurti ir vieną iš įmonės sprendimų – inovaciją „Easy to teach“. Tai roboto apmokymo sistema, kuri suteikia galimybę žmonėms be specifinių robotikos ar programavimo žinių valdyti industrinį robotą. Ant gamybos darbuotojams įprastų įrankių, tokių kaip šlifavimo mašinėlės ar dažymo pulverizatoriai, uždėjus specialius jutiklius, jų judesius seka ir įrašinėja kameros, ir tokiu būdu darbuotojui tereikia pademonstruoti, kokias užduotis robotas turi atlikti, ir jis jas atkartos. Šis inovatyvus sprendimas leidžia eliminuoti ilgai trunkantį programavimą ir perduoti funkcijas robotui per kelias minutes.

„Kalbėdamiesi su mažaserijinės gamybos įmonėmis, vis girdėdavome, kaip sunku automatizuoti gamybą, kadangi jų kuriami gaminiai skirtingi, nėra daugybės atsikartojančių, taigi tektų robotus programuoti vis iš naujo. Užsibrėžėme ir sukūrėme sprendimą, kuris robotus leistų apmokyti ypač greitai, lengvai ir tai galėtų padaryti net robotikos žinių neturintys darbuotojai“, – sako A. Miničius.

Pasak „Elinta Robotics“ direktoriaus Aurelijaus Beleckio, didžiosios Lietuvos inžinerinės įmonės geba konkuruoti ir net pranokti užsienio kūrėjus techninių sprendimų kompleksiškumu, sudėtingumu bei pramoniniu dizainu.

„Galime ir privalome atsikratyti mažos šalies komplekso ir drąsiai iškelta galva teigti, kad mes turime puikias kompetencijas ir sukauptas žinias, kurias pritaikome kurdami konkurencingus sprendimus pramonei ne tik Lietuvos, tačiau ir pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, mes savo įmonėje nuolatos įgyvendiname projektus, susijusius su elektronikos industrija, ir sėkmingai auginame savo kompetencijas, kurias galime pasiūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Elektronikos pramonėje esame įdiegę apie 70 robotinių sistemų, be to, kuriame bei pritaikome ateities technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymas bei kompiuterinė rega“, – komentuoja A. Beleckis.

Bendras darbas lemia geriausius rezultatus

LINPRA vadovo D. Lasionio teigimu, natūralu, kad augant robotizuotų ir automatizuotų sprendimų paklausai didės ir jų pasiūla, tad sėkmingam kūrėjų ir naudotojų bendradarbiavimui labai svarbu išsiaiškinti poreikius – ko tikimasi iš sprendimo, kokiems tikslams norima jį „įdarbinti“.

„Robotizuotus sprendimus diegti norinčios įmonės pirmiausia turėtų įvertinti integratoriaus arba įmonės, kuriančios ir testuojančios koncepcijas, kompetenciją, gebėjimą įsigilinti į keliamus tikslus. Taip pat svarbi patirtis ir profesionalumas, gebėjimas valdyti projekto rizikas. Ne paskutinėje vietoje ir naudojamų komponentų gamintojų žinomumas, patikimumas, garantiniai bei pogarantiniai įsipareigojimai. Robotizuoti sprendimai yra dar pakankamai nauja sritis, tikrai ne visi turi patirties ir žinių, tad reikia kuo didesnio domėjimosi“, – akcentuoja D. Lasionis.

Kadangi gamybinė įmonė žino savo gamybinius procesus, o integratorius išmano jų automatizavimą, bendras abiejų pusių darbas atneša geriausius rezultatus ieškant tinkamiausio sprendimo.

Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veiklose

LINPRA aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veiklose, todėl pasinaudojo galimybe ir gavo finansavimą tarptautinių organizacijų – EIT Manufacturing, Orgalim ir EuPC – narysčių išlaidoms dalinai kompensuoti. Ši finansinė priemonė skirta efektyvinti tarptautinę tinklaveiką ir įgyti tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties bei aktyviai naudotis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas“ ir kitų tarptautinių programų finansavimu MTEP veikloms vykdyti.

LINPRA, pasinaudojusi šia priemone ir toliau galės dalyvauti EIT Manufacturing (projekto Nr. 10-039-P-0001-50), Orgalim (projekto Nr. 10-039-P-0001-49) ir EuPC (projekto Nr. 10-039-P-0001-59) veiklose, kurios generuoja iniciatyvas ir programos „Europos Horizontas“ tematikas. Finansuojamų projektų siekiami rezultatai – pateikta ne mažiau nei 3 tarptautinės paraiškos pagal programą „Europos Horizontas“.

Projektų finansuojančioji institucija – Lietuvos mokslo taryba, projektai finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

STEAM TEAM 2024: PROGRAMA

Konkurso renginio programa:

(Trukmė ir eiga gali šiek tiek kisti pagal aplinkybes, dalyvaujančių komandų skaičių)

13:30 – 14:00 val. registracija

14:00 – 14:10 val. Įžanga, pasisveikinimas

14:10 – 16:10 val. Goldbergo mašinų statyba

16:10 – 17:10 val. Goldbergo mašinų pristatymas

17:10 – 17:30 val. Petrauka – komisijos narių vertinimai ir balų skaičiavimas

17:30 – 18:00 val. Rezultatų paskelbimai, apdovanojimai ir renginio uždarymas 

GRĮŽTI į konkurso aprašymą 

STEAM TEAM 2024: UŽDUOČIŲ VERTINIMŲ KRITERIJAI

 

BAZINIAI KRITERIJAI: MAX 15 balų
Minimalus balas: 5
Goldbergo mašinos veikimas (įgyvendintas A-Z, veikia)

 

0 balų – Neveikia

5 balai – Veikia

Užduoties kriterijų atitikimas 0 balų – visiškai neatitinka kriterijų

1-2 balai – minimaliai atitinka

3-4 atitinka, tačiau nepilnai

5 – pilnai atitinka

Bandymų skaičius: ne daugiau 3 kartai.

 

0 balų – bandymų skaičius daugiau nei 3

3 balai – bandymų skaičius 2-3

5 balai – bandymų skaičius 1

 

PAPILDOMI KRITERIJAI: MAX 40  
Pusfinaliui Finalui
Komandų pristatymo vertinimas Pagal atitikimą komandų pristatymo vertinimams (bendras balų skaičius iki 10):

 

  • Komandos narių pristatymas (1 balas)
  • Golbergo mašinos idėjos ir pavadinimo pristatymas (1-2 balai)
  • Golbergo mašinos sprendžiama problema/istorija ir jos aktualumas  (1-2 balai)
  • Pasirinktų priemonių bei testavimo pristatymas, argumentavimas (1-3 balai)
  • Pristatymo sklandumas, įdomumas, originalumas (1-2 balai)
Pagal atitikimą komandų pristatymo vertinimams (bendras balų skaičius iki 10):

 

  • Komandos narių pristatymas (1 balas)
  • Golbergo mašinos idėjos ir pavadinimo pristatymas (1-2 balai)
  • Golbergo mašinos sprendžiama problema/istorija ir jos aktualumas  (1-2 balai)
  • Pasirinktų priemonių bei testavimo pristatymas, argumentavimas (1-3 balai)
  • Pristatymo sklandumas, įdomumas, originalumas (1-2 balai)

Skirtingų mašinos grandžių/etapų integracijos skaičius

 

2 balai – 6-7 etapai

3 balai  – 8-9 etapai

5 balai – 10 ar daugiau etapų

2 balai – 9-10 etapai

3 balai  – 11-12 etapai

5 balai – 13 ar daugiau etapų

Golbergo mašinos veikimo trukmė (MOKSLEIVIAMS) 2 balai – 11-14 sec.

3 balai – 15-20 sec.

4 balai – 21 – 30 sec.

5 balai – 31 ar daugiau sec.

2 balai – 21-25 sec.

3 balai – 26-30 sec.

4 balai – 31 – 35 sec.

5 balai – 36 ar daugiau sec.

Golbergo mašinos veikimo trukmė (GIMNAZISTAMS) 2 balai – 16-19 sec.

3 balai – 20-25 sec.         

4 balai – 26 – 35 sec.

5 balai – 36 ar daugiau sec.

2 balai – 31-35 sec.

3 balai – 36-40 sec.

4 balai – 41 – 45 sec.

5 balai – 46 ar daugiau sec.

Golbergo mašinos vizualinis ir kūrybinis apipavidalinimas, dekoratyvus originalumas 1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą 1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
Inžinerinių sprendimų inovatyvumas ir mašinos sudėtingumas 1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą 1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
BONUS balas nuo komisijos komandai favoritei – reitingavimas (MOKSLEIVIAI) 1-5 balai 1-5 balai
BONUS balas nuo komisijos komandai favoritei – reitingavimas (GIMNAZISTAI) 1-5 balai 1-5 balai
BONUS balas – publikos/kitų komandų palaikymas, sprendžia vedėjas (MOKSLEIVIAI) 5 balai 5 balai
BONUS balas – publikos/kitų komandų palaikymas, sprendžia vedėjas (GIMNAZISTAI) 5 balai 5 balai

 

Papildomai: esant atvejui, kai komandos surenka vienodą balų skaičių, vykdomas pakartotinis komisijos balsavimas skiriant persveriantį balą vienai komandai.

Užduotis vertins LINPRA sudaryta ekspertų komisija.

Rekomenduojame komandoms, kurios rungsis čempionate, Goldbergo mašinų pristatymo metu įdėmiai klausytis ir analizuoti kitų komandų sprendimus – visa ši informacija gali padėti jums ruošiant finalinę užduotį. 


GRĮŽTI į konkurso aprašymą 

 

STEAM TEAM 2024: UŽDUOTIS

Čempionato užduotis: sukurti veikiančią Goldbergo mašiną integruojant inžinerinius sprendimus (žr. užduoties kriterijai).

Apie užduotį:

Rube’as Goldbergas (1883–1970) buvo Pulitzerio premijos laureatas amerikiečių karikatūristas, išradėjas, novatorius.

Goldbergo mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, sukurtas domino principu, kai vienas procesas paleidžia kitą ir taip jie rutuliojasi iki pat veiksmo pabaigos. Čempionato metu skatinama pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, kuriant kuo įdomesnį bei sudėtingesnį sprendimą Golbergo mašinos veikimui. Mašinos funkcionalumas skatina giliau pamąstyti apie mechanizuotus procesus, įtaisus ir technologijas bei jų naudojimo būdus.

Užduoties etapai:

  1. Komandos renginio metu per 2 val. turi pastatyti ir pademonstruoti veikiančią Goldbergo mašiną.
  2. Dalyviai privalo atlikti komandos bei savo sukurtos mašinos pristatymą (iki 5min.).

Užduoties techniniai reikalavimai (PUSFINALIAI)

Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)

  • Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 5 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis (grandys renkamos savarankiškai – pasinaudokite vaizduote!);
  • Mašina privalo spręsti jūsų pačių sugalvotą problemą;
  • Mašinos veikime integruotas 50 cm. tiltas;
  • Mašinos veikimo pabaigoje įsijungti bet koks el. prietaisas;
  • Mašinos veikimo mechanizmas turi pakilti iki 2 m. aukščio;
  • Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 15 sek.

Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)

  • Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 5 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis (grandys renkamos savarankiškai – pasinaudokite vaizduote!);
  • Mašina privalo spręsti jūsų pačių sugalvotą problemą;
  • Mašinos veikime integruotas 70 cm. tiltas;
  • Mašinos veikimo pabaigoje įsijungti bet koks el. prietaisas;
  • Mašinos veikimo mechanizmas turi pakilti iki 2,5 m. aukščio;
  • Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 20 sek.

Užduoties techniniai reikalavimai (FINALAS)

Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)

  • Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 8 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis;
  • Mašina privalo spręsti jūsų pačių sugalvotą problemą;
  • Mašinos veikime integruotas 60 cm. tiltas;
  • Mašinos veikimo eigoje turi būti panaudoti bent 2 elektroniniai prietaisai;
  • Mašinos veikimo mechanizmas turi pakilti iki 2,5 m. aukščio;
  • Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 30 sek.

Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)

  • Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 8 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis;
  • Mašina privalo spręsti jūsų pačių sugalvotą problemą;
  • Mašinos veikime integruotas 80 cm. tiltas;
  • Mašinos veikimo eigoje turi būti panaudoti bent 2 elektroniniai prietaisai;
  • Mašinos veikimo mechanizmas turi pakilti iki 3 m. aukščio;
  • Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 40 sek.

Priemonės užduočiai: čempionato dalyviai privalo iki semi-finalų finalo pradžios patys konstruoti bei testuoti Goldbergo mašiną, kurią vėliau surinktų čempionate. Goldbergo mašinos konstravimui jie gali naudoti įvairias turimas priemones, kurias vėliau turės atsivežti į renginio vietą ir sudėti mašiną.  Esant poreikiui, renginio vietoje jie galės naudotis pagalbinėmis priemonėmis (kartono lakštais, karštais klijais, virvėmis, lipnia juosta, žirklėmis, popieriumi ir pan.)


GRĮŽTI į konkurso aprašymą 

STEAM TEAM 2024: REGISTRACIJA

Komandų registracija:

Kiekviena komanda privalo turėti konsultuojantį mentorių (mokytoją), kuri(-is) konsultuotų ir užregistruotų užduotį rengiančius mokinius. Komandose privalo būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 moksleiviai.

Komandų registracija vyksta iki kovo 31 d., registracijos forma ČIA.

GRĮŽTI į konkurso aprašymą 

STEAM TEAM 2024: ČEMPIONATO EIGA

  1. Komandos registruojasi dalyvauti čempionate kartu su mentoriais (mokytojais). Vienoje komandoje negali būti mažiau negu du mokiniai, maksimalus moksleivių skaičius komandoje – 5. Registruojantis komandos nurodo, kurioje apskrityje rungsis.
  2. Komandos turės laiko iki balandžio mėnesio pasiruošti ir ištestuoti savo Goldbergo mašinos prototipus. Rekomenduojame iki semi-finalo pilnai pastatyti Goldbergo mašiną ir įsitikinti, kad ji veikia, prieš ją surenkant semi-finale.
  3. Pusfinaliai vyksta Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune, Vilniuje.
  4. Pusfinalių metu kiekviename mieste rungiasi dviejų amžiaus kategorijų (5-8 kl. ir 9-12 kl.) moksleivių komandos. Viename pusfinalyje gali dalyvauti daugiausiai po 6 moksleivių (5-8 kl.) ir 6 gimnazistų (9-12 kl.) komandas.
  5. Pusfinalių metu komandos turės dvi valandas vietoje surinkti savo Goldbergo mašinas bei po to jas pristatyti komisijai (žr. vertinimo kriterijai).
  6. Kiekviename pusfinalio mieste bus išrinkta po vieną laimėjusią moksleivių moksleivių (5-8 kl.) ir gimnazistų (9-12 kl.) komandą, kurios keliaus į finalą. Jame susirungs pusfinalius laimėjusios moksleivių ir gimnazistų komandos.
  7. Finalas vyks gegužės 17 d. Vilniuje. Jo metu, kaip ir pusfinaliuose, komandos turės atvykti su savo paruoštomis atnaujintomis Goldbergo mašinos versijomis, kurias surinks vietoje.
  8. Finale komandų laukia ir viktorina.
  9. Finale bus paskelbtos dvi nugalėtojų komandos (viena moksleivių ir viena gimnazistų komanda), kurios laimės po 1000 Eur. Antrą vietą laimėjusios komandos gaus po 500, trečią vietą – po 300 Eur. 

GRĮŽTI į konkurso aprašymą 

Plastikų klasterio narių eksportas

Projektas „Plastikų klasterio narių eksporto konkurencingumo augimas ir klasterių tinklo kūrimosi skatinimas“ Nr. 02-026-K-0009

LINPRA nuo 2024 metų sausio mėn. kartu su Plastikų klasterio įmonėmis – UAB „Terekas“, UAB „Hoda“, UAB „Putokšnis“, UAB „Pack Klaipėda“, UAB „Plastara“, UAB „Agmis“ – pradėjo įgyvendinti projektą „Plastikų klasterio narių eksporto konkurencingumo augimas ir klasterių tinklo kūrimosi skatinimas“ pagal 2022-2030 metų plėtros programos pažangos priemonę Nr. 05-001-01-11-04, skatinančią įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą. Iš Europos Sąjungos fondų lėšų skirta finansavimo suma sudaro 319 064,07 Eur. Projekto trukmė – 24 mėn.

Projektu siekiama paskatinti eksportuojančių MVĮ įsitraukimą į tarptautines tinklų grandines ir pozicijų jose stiprinimą. Bus investuojama į MVĮ partnerystės kultūros stiprinimą, MVĮ tinklo dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose ir klasteriuose skatinimą. Projektu siekiama padidinti Plastikų klasterio įmonių žinomumą, pardavimus bei eksportą.

Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus įdarbinti eksporto ekspertai, kurie vykdys naujų klientų užsienio rinkose paiešką. Taip pat įmonės turės galimybę viešinti Plastikų klasterį, atskirus narius, dalintis informaciją vienas su kitu, organizuoti bendrus pristatymus ir pan., gauti daugiau žinių, kompetencijų, auginti potencialių klientų ratą, plėsti eksporto rinkas.

Numatomas projekto rezultatas – išaugęs įmonių, veikiančių VVL regione, klasterio tarptautinis žinomumas, iš to sekantis klasterio narių eksporto augimas ir didėjantis tarptautinis konkurencingumas.

 

Proveržis Lietuvos jūrinėje pramonėje – milijoninės investicijos į robotizaciją

Publikuota Klaipėda.diena.lt 

Nors valstybė deklaruoja orientaciją į inovacijų plėtrą, Lietuvoje investicijos į automatizaciją ir robotizuotus įrengimus stagnuoja ir yra vienos mažiausių ES.

Išjudinant procesus lyderystės imasi verslas: Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomai įmonių grupei  AB Vakarų laivų gamykla priklausanti UAB „Marine Technology“ ruošiasi analogų jūrinėje pramonėje kol kas neturinčios robotizuotos suvirinimo linijos paleidimui. Investicija į technologiją ir infrastruktūrą šiame etape sieks apie 4 mln. Eur, tačiau įmonė čia taško nežada dėti.

Nauja jėga ir kokybė

Įgyvendinant reikšmingą modernizacijos projektą AB Vakarų laivų gamykla grupės įmonė bendradarbiauja su pasauline technologijų lydere ABB, kurios kuriamus robotizacijos sprendimus naudoja „Volvo“, „Lamborgini“, „Ferrari“, “ ir kiti inovacijų flagmanai.

Pasaulinėje rinkoje sparčiai augant energetikos pramonei skirtų plieno ričių paklausai, pasitelkus robotus jų suvirinimas Klaipėdoje taps iki 7 kartų spartesnis. Moderniausios įrangos  dėka, 4 m skersmens produktas bus suvirinamas per 7 valandas. Per metus šioje gamybos linijoje bus suvirinama apie 250-350 ričių, panaudojamų vandenynų dugne tiesiant aukštos įtampos bei antžeminius kabelius, plėtojant jūrinių vėjo jėgainių, dujų ir naftos gamybai reikalingą infrastruktūrą.

„Teikdami visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas, į savo veiklos spektrą sėkmingai įtraukiame ir bendradarbiavimą su jūrinės energetikos ekspertais. Esame pelnę solidžią reputaciją dėl savo patikimumo, greičio ir gebėjimo užsakovams pasiūlyti unikalius sprendimus. Naujos robotizuotos gamybos linijos dėka, įgyvendinami projektai bus pakylėti į naują lygmenį – taip ne vien įgysime svarų pranašumą prieš konkurentus, bet ir globaliu mastu auginsime jūrinės Lietuvos pramonės prestižą ir žinomumą“, – kalbėjo AB Vakarų laivų gamykla generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Priešnuodis rizikoms

Investuodama į robotizaciją AB Vakarų laivų gamykla ir ją valdantis Estijos kapitalo koncernas „BLRT Grupp“ lygiagrečiai siekia spręsti dvi verslui itin aktualias problemas – eliminuojant žmogaus klaidų tikimybę užtikrinti standartizuotą gaminių kokybę ir tikslumą, o taip pat apsidrausti  nuo svyravimų darbo rinkoje, kurie galėtų neigiamai paveikti gamybinius pajėgumus.

„Mūsų užsakovai atstovauja TOP 5-ukui pasaulyje priklausantiems aukštos įtampos kabelių gamintojams – tai liudija ilgametį įdirbį ir jau užtarnautą pasitikėjimą, tačiau suprantame, kad sustoti jokiu būdu negalima. Aktyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų dar labiau sustiprinti pozicijas bei atvertų galimybes spurtuoti naujuose projektuose Pietų ir Šiaurės Amerikoje“, – akcentavo „Marine Technology“ direktorius Arūnas Kačinskis.

Ant 4 m diametro ritės suvynioto 1 km ilgio kabelio piniginė išraiška – apie 1 mln. Eur. „Ir vieno, ir kito produkto gamintojai privalo itin glaudžiai bendradarbiauti tam, kad būtų išvengta bet kokių rizikų ir jūrinės energetikos projektų vystytojus jūros keliu pasiekiantis užsakymas būtų nepriekaištingos kokybės“, – pažymi A. Kačinskis.

Sprendimams generuoti – inžinerinis centras

Galutinę produkciją UAB „Marine Technology“ ekspertai prilygina ledkalnio viršūnei ir akcentuoja, kad sėkmės pagrindas yra ištobulinti procesai ir inovatyvios technologijos. „Siekiant generuoti aukštą pridėtinę vertę, įmonės viduje esame įkūrę savo inžinerinį centrą, kurio dėmesio centre yra tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Be šių dalykų neįmanomas visavertis augimas“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė jau šiandien prisideda prie strateginės reikšmės energetinių projektų įgyvendinimo JAV ir Brazilijoje. „Tinkamu laiku, su reikiama technologine baze bei kompetencijomis – vertindami šių faktorių visumą brėžiame ambicingą ateities viziją, kuri ir toliau augins mūsų komandą ir užsakymų spektrą toli už Lietuvos ribų“, – „Marine Technology“ vadovas neslepia, jog aktyviai žvalgomos padalinių užsienyje atidarymo galimybės.

Technologinis masalas talentams

Nors vis garsiau pasigirsta tarptautinių ekspertų balsai, kad savo procesų nerobotizavusios gamyklos jau 10 metų eigoje žlugs, vis dar gajūs būgštavimai apie darbuotojus neva išstumsiančius robotus ir ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtus socialinius bei ekonominius lūžius.

Šiandien itin trūkstant suvirintojų, robotas, kuris gali atlikti visos specialistų komandos  darbą greičiau, o neretai ir tiksliau, yra didelė pagalba pramonei. Visgi žmonės, kurie valdytų automatizuotus įrengimus, yra labai svarbi dedamoji.  Anot „Marine Technology“ projektų valdymo departamento vadovo dr. Manto Atučio, nėra abejonių, kad darbuotojų poreikis nemažės, tačiau šiandienos gamybininkai transformuosis į procesų operatorius. „Užduotys robotams ir jų programavimas, darbas su jau pagamintais komponentais – visam tam reikės žmonių. Užuot bauginę, pokyčiai gamyboje turėtų signalizuoti apie geras profesinio tobulėjimo perspektyvas, nišas kūrybiškumui skleistis. Šiandien gi pastebime, kad nors suvirintojo darbas yra vertinamas ir gerai apmokamas, jaunimą gan sunku įtikinti rinktis šią profesiją. Tuo tarpu atvėrę duris į robotų pasaulį, matome, kaip talentų akys išsyk užsidega“, – dalijosi įžvalgomis dr. M. Atutis.

Šuolis į aukštesnes kompetencijas

Dalis „Marine Technology“ komandos jau žengia robotizacijos brėžiama persiorientavimo kryptimi ir kelia kvalifikaciją specializuotuose ABB mokymuose, kurie įgalins dirbti su pažangia įranga. Planuojama, kad šis procesas išliks tęstinis.

Robotizuota suvirinimo linija vertingą technologinių treniruočių aikštelę suteiks ir jauniems mokslininkams. Podoktarantūros stažuotojams Klaipėdoje bus sudarytos sąlygos šią įrangą pasitelkti savo moksliniams darbams ir inovacijų kūrimui. Tikimasi, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas suteiks postūmį tiek Robotikos centrą bei aukštos kvalifikacijos automatizavimo ir robotizavimo specialistus siekiančiam auginti Klaipėdos universitetui, tiek pramonei, kuri gaus  naujų įžvalgų ir praktinių gairių procesų tobulinimui.

Ambicingas ateities scenarijus

Anot pašnekovo, rudenį viename „Marine Technology“ cechų pradėsianti veikti robotizuota linija savo veikimo galimybėmis ir amplitude pranoks panašius įrenginius naudojamus, pavyzdžiui, baldų pramonėje: „Specialiai mūsų poreikiams adaptuotų įrengimų gamyba pačiai robotizacijos milžinei ABB tapo postūmiu dar labiau patobulinti savo ir taip aukšto kalibro technologinius sprendimus. Iki šiol ABB nebuvo gaminę suvirinimo robotų, pritaikytų  dirbti su mūsų produktų masteliais “.

Arūno Kačinskio nuomone, kitas žingsnis plėtojant industrinių ričių gamybos robotizaciją greičiausiai būtų nukreiptas į šių konstrukcijų dažymo procesą. Tokiu būdu būtų taupomas laikas, itin efektyviai panaudojamos medžiagos bei energijos resursai.

 

PAPILDOMA INFORMACIJA:

  • Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su BVP yra vienas mažiausių ES ir nesiekia 8 proc.
  • Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 proc. įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.

 

LINPRA KOMENTARAS:

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis pastebi, kad Lietuva investuoja į pramoninius robotus, nors ir nepakankamai sparčiai – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, o 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.

„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“.

Pasak D. Lasionio, verslas jau supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą, tačiau kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos finansinių paskatos instrumentų labai trūksta.

„Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – reziumuoja D. Lasionis.

Žaliasis kursas: Orgalim pozicija ir rekomendacijos dėl ES 2040 klimato srities tikslų

Europos technologijų pramonei atstovaujanti asociacija Orgalim, kurios nariai yra ir LINPRA, palaiko Europos Komisijos iniciatyvą parengti tarpinius 2040 m. klimato srities tikslus, siekiant užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą.

Kad žaliasis kursas būtų įgyvendintas sėkmingas, būtini aiškūs ir realistiški tikslai, kurie leistų Europos visuomenei ir pramonei tinkamai pasiruošti.

Visi 2040 m. klimato tikslai turi būti ir ambicingi, ir tuo pačiu pragmatiški. Ambicingi, nes greitai ir sėkmingai pasiektas neutralus poveikis klimatui užtikrins ES ekonomikos ateitį ir leis jai pirmauti ekonominio vystymosi srityje. Pragmatiškas, nes Europos pramonei turi būti suteikta galimybė lanksčiai siekti šio tikslo nesumažinant jos konkurencingumo pasaulyje.

Orgalim apibrėžė Europos pramonės poziciją šiuo klausimu, kurią komunikuos aktualiose klimato politikos diskusijose. Orgalim rekomendacijos ES klimato kaitos teisėkūros tolesniam įgyvendinimui:

  • Laikytis ambicingų tikslų. Klimato srityje reikalingos didelės ambicijos, adekvačios išsikeltam tikslui 2050 m. pasiekti neutralumo klimato atžvilgiu.
  • Laikytis technologinio neutralumo. Ieškant klimatui palankių sprendimų, ES neturėtų laikytis kraštutinumų: arba aktyviai teikiant pirmenybę tam tikroms technologijų rūšims, arba veiksmingai ribojant perspektyvių inovacijų krypčių mokslinius tyrimus.
  • Skirti dėmesį infrastruktūrai ir technologijoms: Komisija turi priimti politinę strategiją, kuri užtikrintų dideles investicijas į skaitmeninimą, elektros tinklus, energetikos sistemų integraciją ir efektyvumo infrastruktūrą, daugiausia dėmesio skiriant efektyvaus išteklių naudojimo sprendimams, kad būtų galima „pasiekti daugiau mažesnėmis sąnaudomis“.
  • Mobilizuoti investicijas: 2023 m. investicijos į pramonės sektorių sumažėjo. Anglies dioksido išmetimo mažinimas nebus sėkmingas, jei pramonės ekologinei transformacijai nebus sutelktos visos įmanomos finansinės priemonės. Pavyzdžiui, turime įtraukti visą vertės grandinę į valstybės finansuojamų inovacijų programų taikymo sritį.
  • Įgalinti pramonę ir panaudoti bendrąją rinką klimato neutralumui užtikrinti: Europos įmonės ir toliau susiduria su sudėtingomis ir net neįgyvendinamomis taisyklėmis, kurios stabdo inovacijas ir investicijas, taip pat su didelėmis kliūtimis prekiaujant visoje ES rinkoje. Europos Komisija turėtų supaprastinti reguliavimą, t. y. rinkos ir (arba) kainomis grindžiamomis priemonėmis ir naujos teisėkūros sistemos principais, kad būtų pasiektas 2040 m. klimato kaitos tikslas.

Išsamesnė informacija – Orgalim svetainėje:

Green Transition: Orgalim position and recommendations on the Communication on the 2040 Climate Target for the European Union