Lapkričio 14 d. Briuselyje vykusioje ORGALIME Generalinėje Asamblėjoje iš visos Europos susirinkę inžinerinės ir technologijų pramonės atstovai ne tik aptarė ateinančių metų veiklą, bet ir pasitvirtino atnaujintą vadovybę. Į Orgalime Direktorių Valdybą dviejų metų kadencijai buvo paskirti keturi nauji atstovai, tarp jų – LINPRA direktorius Darius Lasionis. D. Lasioniui ORGALIME Valdybos teikimu ir sprendimu šias pareigas patikėta eiti iki 2020 m. lapkričio mėnesio.
ORGALIME taip pat išsirinko naujus Generalinės Asamblėjos ir Direktorių Valdybos vadovus. Dabar pirmininkaujantį Peter Bongaerts (CEO of Dutch association FME) nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeis Thilo Brodtmann (German mechanical engineering federation VDMA, CEO), vice pirmininku taip pat nuo naujų metų pradžios paskirtas Klas Wåhlberg (Swedish association Teknikföretagen, Director General). Plačiau.
2018 m. birželio 12–13 d. ORGALIME Generalinė Asamblėja vyko Vilniuje, narių suvažiavimą ir konferenciją organizavo LINPRA. Plačiau.
Apie ORGALIME (The European Technology Industries)
Tai viena didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija. Ji įkurta 1954 m. ir šiandien vienija daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų iš visos Europos. Jų atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/11/Darius-Lasionis_Orgalime-1.jpg9821600linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-11-20 13:05:112018-11-20 13:47:16LINPRA direktorius Darius Lasionis tapo Orgalime valdybos nariu
Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalis šalies inžinerinės pramonės apyvartos, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA viceprezidentas.
Didelė dalis Lietuvos metalo perdirbimo įmonių dirba eksportui. Įmonių vadovai sako, kad jų produkcijos poreikis Vakarų Europoje vis auga.
Man lengviau kalbėti apie visą šalies inžinerinę pramonę, kuri laikosi ant trijų stulpų. Be metalo perdirbėjų, tai dar plastiko ir gumos produktų gamintojai bei elektronikos pramonės įmonės. 2017 m. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sugeneravo 3,8 mlrd. Eur pajamų, 2016 m. tas rodiklis siekė 3,2 mlrd. Eur. Panašaus augimo tikimės ir šiemet.
Apie 72% šių pajamų tenka eksportui.
Mums sako, kad turime kaip apie pramoninės šalies pavyzdį kalbėti apie Vokietiją. Vokietijoje inžinerinės pramonės įmonės 2017 m. sukūrė 23% šalies BVP. Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 21%. Maždaug trečdalis šio rodiklio – metalo apdirbimo įmonių nuopelnas.
Manau, kad inžinerinės pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra nepakankamai įvertintas ir valdžios institucijų, paramos šiam sektoriui galėtų būti daugiau.
Kokia toji parama galėtų būti?
Šalies pramonės įmonių laukia skaitmenizavimo iššūkiai, kuriems reikia didelių investicijų. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pasirūpinti, kad šiam sektoriui kliūtų daugiau ES paramos lėšų.
Augti įmonėms trukdo ir darbo jėgos trūkumas. Įmonės gelbstisi įdarbindamos darbuotojų iš Ukrainos, bet šioje srityje pralaimime konkurenciją su Lenkijos verslu: ten įdarbinti iš Ukrainos atvykusius žmones daug paprasčiau. Pagalvokime patys: juk čia dirbantys šalies kaimynės piliečiai kuria pas mus pridėtinę vertę, moka mokesčius. Palengvinimas būtų abiem pusėms naudingas.
Ir švietimo sistema derėtų pasirūpinti. Pramonėje vienam inžinieriui tenka 5 darbininkai. O mūsų švietimo sistema rengia 70% žmonių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus. Be to, tarp aukštųjų mokyklų auklėtinių – per mažai inžinierių.
Juk jeigu pakankamai inžinierių, darbininkų parengtume Lietuvoje, mažiau jų reikėtų ir įsivežti.
Jau antrą dešimtmetį klostosi padėtis, kad Lietuvos metalo apdirbėjai laimi ten, kur reikia nedidelių siuntų neserijinių gaminių, ypač Skandinavijos rinkose – į jas galima greitai ir pigiai nugabenti.
Naujoji Lietuvos metalo apdirbimo pramonė ėmė formuotis maždaug prieš pusantro dešimtmečio, praėjus kuriam laikui po to, kai žlugo senoji sovietinė metalo gamyba.
Įmonės pradėjo nuo to, kad teikė paslaugas, negamino savų gaminių. Dalis ir toliau taip daro, kai kas gamina paprastesnius gaminius, kurie reikalingi statybose, – toji sritis irgi svarbi ir reikalinga. Kitos įmonės pasuko sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės gaminių keliu. Imta gaminti detales, paskui gaminių mazgus, vėliau – jau ir pačius gaminius. Pažangiausios įmonės jau žengia link savo gaminių kūrimo.
Tarp šios srities įmonių – ir tokios gigantės kaip Vakarų laivų gamykla, didžiausia Klaipėdos regiono darbdavė. Apskritai šalyje gana mažai žinoma ir kalbama apie šio sektoriaus įmones. Jos paprastai dirba eksportui, tad neturi poreikio užsiimti savo vardo garsinimu Lietuvoje.
Gerai, kad Skandinavija šalia, bet vien atstumu plėtojantis logistikai ne tiek jau daug ir laimėsi. Skandinavijos verslininkui juk tas pats, ar jam užsakyti gaminį Lietuvoje, ar tai daryti Lenkijoje. Konkurencija tarp naujųjų ES narių šioje srityje didelė. Dar šiek tiek lenkiame savo kolegas iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet jie labai greitai mokosi – taip, kaip kažkada mokėmės mes.
Nemažai šnekama apie krizės galimybę, bet metalo apdirbėjai kol kas apie tai nekalba ir sako, kad Vakarų Europoje – labai daug užsakymų.
Lietuvos metalo apdirbimo įmonės tiekia savo produkciją ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalims. Europoje dabar užsakymų tikrai daug, kol kas ten į krizę nepanašu. Bet, kita vertus, krizė, kuri vis tiek kada nors ateis, Lietuvos metalo perdirbėjų gali būti panaudota ir kaip nauja plėtros galimybė. Juk Vakarų Europos įmonės tokiu atveju kur kas daugiau dėmesio skirs veiklos optimizavimui, o Lietuvoje gaminti pigiau.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/11/G.Kvietkauskas.jpg447748linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-11-20 11:10:102018-11-20 11:12:10VŽ interviu su Gintautu Kvietkausku: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę
Mokymo programa sudaryta iš 6 skirtingų modulių, iš kurių galima rinktis aktualias temas arba lankyti visus. Mokymai skirti suvirintojų brigadai vadovaujantiems asmenims, komandų lyderiams. Šių mokymų tikslas – pagilinti žinias arba suteikti pagrindinių efektyvaus vadovavimo brigadai įgūdžių bei įrankių, leidžiančių valdyti savo laiką, darbą ir žmones.
Mokymo programos moduliai:
I modulis: DARBO NAŠUMO DIDINIMO IR LEAN SISTEMOS PAGRINDAI
II modulis: VADOVAVIMAS BRIGADAI
III modulis: KONSTRUKCINĖS IR SUVIRINIMO MEDŽIAGOS BEI JŲ SAVYBĖS SUVIRINANT
IV modulis. SUVIRINIMO PROCESAI IR ĮRANGA
V modulis: SUVIRINIMO BRĖŽINIAI IR SIŪLIŲ ŽYMĖJIMAS
VI modulis: SUVIRINIMO KOKYBĖS KONTROLĖ IR SUVIRINIMO PROCEDŪRŲ APRAŠO (SPA) NAUDOJIMAS GAMYBOJE
Būtina registracija, vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos apie visą mokymo programą ČIA.
REGISTRACIJA ir INFORMACIJA:
Miglė Motiejūnaitė
El. paštas: m.motiejunaite@mokymas.eu
Tel. nr.: +370 672 13 615
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/11/BFL_8051.jpg8231000linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-11-13 06:27:302018-11-13 06:41:43Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras rengia SUVIRINTOJŲ BRIGADININKO MOKYMUS
Nuo spalio mėnesio Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis programine įranga „SolidWorks“. Iš viso mokykloms prieinami 3500 „SolidWorks Student Design Kit“ programinės įrangos paketų. Juos dar pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Technologijų, IT ir kitų susijusių sričių mokytojams, norintiems gilesnių šios programos naudojimo žinių darbui su moksleiviais, bus organizuojami specialūs mokymai. Seminaras su „SolidWorks“ ekspertais vyks 2019 m. sausio 7 / 11 d. Vilniuje, VGTU inžinerijos licėjuje. Į pirmuosius parodomuosius „SolidWorks“ kursus mokytojai gali užsiregistruoti nemokamai, užpildę registracijos anketą ČIA.
Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga, skirta mokslo ir mokymo tikslams, yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga gali pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.
Išsamią informaciją apie naudojimosi sąlygas ir naudojimo instrukciją galite parsisiųsti iš ČIA.
Taip pat mokyklų informavimu rūpinasi ir „SolidWorks“ programą aktyviai naudoti skatina Švietimo ir mokslo ministerija. Platesnė informacija prieinama Informacinių technologijų centro puslapyje.
LINPRA kompetencijų centras „Intechcentras“ kviečia į patirties mainų forumus „Factory Floor Net“. Tai interaktyvaus formato, pramonės įmonių specialistams skirti teminiai susitikimai. Jų metu nagrinėjamos verslo procesams aktualios sritys, aptariami problemų sprendimo būdai, dalinamasi patirtimi ir žiniomis. Susitikimuose taip pat dalyvauja ir juos moderuoja kviestiniai svečiai ekspertai, kurie pateikia profesionalias įžvalgas nagrinėjama tema.
Iki šių metų galo įvyks 3 skirtingi forumai. Kviečiame apsvarstyti ir prisijungti. Kontaktas visais forumų organizavimo, turinio ir registracijos klausimais:
Tema: Naujos VVS (tiekimo / pirkimų modulio) funkcionalumas ir diegimas, pritaikymas procesams. Tiekimo proceso optimizavimas (automatizavimas) Vieta: LITEK, Savanorių pr. 235, Vilnius. Konferencijų salė Nr. 2-16. Moderatorius: Merkys Saukevičius Dienotvarkė: 12:00-13:00 Pirkimo padalinio skaitmeninės transformacijos vizija remiantis EPICOR sistema (Žygimantas Grinys). Diskusija. 13:00-13:15 Kavos pertraukėlė 13:15-14:30 Dalyvių patirties pasidalinimas 14:30-14:45 Kavos pertraukėlė 14:45-16:00 Diskusija
PRODUKTŲ KŪRIMO FORUMAS 2018 m. lapkričio 29 d.
Tema: Kaip vystyti rytdienos idėjas? (Inovacijų diegimo patirtys, metodai ir gerieji pavyzdžiai). Strateginė sesija. Vieta: LITEK, Savanorių pr. 235, Vilnius Moderatorius: inovacijų ekspertas Marius Skarupskas Įžanginės sesijos dienotvarkė: 12:00-12:15 Įžanga (Programos pristatymas, susipažinimas, darbo principų įvardinimas) 12:15-13:00 Kaip vystyti rytdienos idėjas? (Inovacijų diegimo patirtys, metodai ir gerieji pavyzdžiai) 13:00-13:15 Kavos pertraukėlė 12:15-15:30 Simuliacija „Inovacijų diegimo tikslai, patirtys ir lūkesčiai“ 15:30-16:00 Sesijos aptarimas ir darbo plano pasitvirtinimas
GAMYBOS VADOVŲ FORUMAS 2018 m. gruodžio 5 d.
Tema: Efektyvi naujų darbuotojų (darbininkiškų profesijų) adaptacijos sistema. „Kitron“ atvejis. Vieta: UAB „Kitron“, Taikos pr. 151, Kaunas Dienotvarkė: 12:00-12:15 UAB „Kitron“ įmonės pristatymas 12:15-14:00 Ekskursija po gamybą; 14:00-14:15 Kavos pertraukėlė 14:15-16:00 Naujų darbuotojų augimas, efektyvi adaptacija; skaitmeninimimas. Diskusija.
Europos Komisijos Jungtinis Tyrimų centras (JRC) parengė ataskaitą, nagrinėjančią, kaip skirtingose Europos šalyse veikia Skaitmeninių inovacijų centrai ir kaip įgyvendinamos Sumaniosios specializacijos strategijos. Ataskaitoje pateikiami septynių šalių pavyzdžiai, tarp jų – Lietuvos, bendradarbiaujant su šių šalių atstovais, dirbančiais DIH ir S3 srityse. Informacija apie Lietuvą parengta bendradarbiaujant su Gintaru Vilda, ėjusiu LINPRA direktoriaus pareigas, šiandieniniu LR Ūkio viceministru, ir pristatant LINPRA koordinuojamą Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centrą.
Šioje ataskaitoje nagrinėjama sinergija tarp Skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) ir Sumaniosios specializacijos strategijų (S3) skirtinguose Europos regionuose, kuriuose Skaitmeninių inovacijų centrai politiškai išsivystė kaip sumaniosios specializacijos strategijų dalis ir / arba jie atlieka svarbų vaidmenį verslumo skatinimo procesuose. Remdami vietos pramonės skaitmeninimą, Skaitmeninių inovacijų centrai tuo pačiu gerina visą regiono inovacijų ekosistemą: jie arba teikia paramą skaitmeninimui į plotį, arba lyderiauja vienoje iš S3 prioritetinių sričių. Vienas aiškus DIH vaidmuo – priartinti ir padaryti lengviau prieinamą paramą, kuri reikalinga vietos MVĮ ir apskritai pramonei. Skirtingi Skaitmeninių inovacijų centrai veikia pagal skirtingus verslo ir finansavimo modelius, o jų tvarumui reikalingi įvairūs finansavimo instrumentai MVĮ skaitmeninėms transformacijoms įgyvendinti. Šioje Europos Komisijos sudarytoje ataskaitoje pateikiami 7 pavyzdžiai: vienas iš jų nagrinėja Lietuvos DIH ir S3 sinergiją nacionaliniu mastu, kiti šeši – situaciją skirtingų šalių regionuose: Vokietijoje (Baden-Wurttemberg), Belgijoje (Wallonia), Portugalijoje (Norte), Italijoje (Lombardy), Čekijoje (South Moravia), Ispanijoje (Catalonia).
Projekto tikslas – susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais, sukuriant, pilotuojant ir įgyvendinant inovatyvų plastiko liejimo mašinų operatorių ugdymo turinį.
Koordinatorius – LINPRA
Partnerių skaičius – 9
Projekto pradžia – 2018 11
Trukmė – 2 metai
LINPRA biudžetas – 61 956 Eur
Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių diegimui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui, siekiant šių rezultatų:
Profesinio mokymo turinys bus priartintas prie realių darbo rinkos poreikių
Bus tobulinamos ne tik plastiko liejimo mašinų operatorių, bet ir profesijos mokytojų kompetencijos
Bus sukurta E-mokymosi sistema plastiko liejimo mašinų operatoriams
Visi partneriai:
Alytaus profesinio rengimo centras APRC
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras VPM
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras KPMPC
Tai virtuali atvira daugiapakopė platforma metalo, plastiko ir aukštųjų technologijų gamybos įrangos gamintojams, tiekėjams ir pirkėjams
Koordinatorius – Laboratory for manufacturing Systems & Automation (LMS) (Graikija)
Partnerių skaičius – 18
Projekto pradžia – 2018 11
Trukmė – 4 metai
LINPRA biudžetas – 153188,75 eur.
Siekiami projekto rezultatai:
Indėlis į Europos inovacijų pajėgumus ir naujų rinkos galimybių kūrimas
Inovatyvi B2B bendradarbiavimo forma gamybinės įrangos gamintojams, tiekėjams (ypač MVĮ), bei naudotojams (sistemų integracijos įmonėms)
Simuliacinės paslaugos per Digital Twin, naudojamos pirkimo etape ir sistemos eksploatavimo metu
Socialinis ir aplinkosauginis poveikis
LINPRA veiklos projekte:
Virtualios platformos naudotojų ir techninių parametrų nustatymas, naudojant klausimynus ir interviu bei dokumentų / publikacijų apžvalgą
Virtualios platformos dalies, skirtos plastikų apdirbimo įrangos ar procesų demonstravimui, dizaino kūrimas, platformos testavimas ir pilotavimas
Verslo modelių analizė (DIH, I4MS), sklaida ir švietimas, bendruomenės telkimas (bendradarbiavimas su EFFRA, I4MS, AIOTI ir BDVA), komunikacija ir rezultatų pritaikymas
Partneriai:
Intrasoft International SA
Engineering – Ingegneria Informatica SPA
Industrial Data Space EV.
OBEO
Segula Tecnologias Espana SA
Openplus Systems B.V.
Sciences & Computers Consultants Sarl
Panepistimio Patron
Nederlandse Organisatie Voor Toegepast Natuurwetenschappelijk Onderzoek TNO
Politecnico di Milano
Fundacion Tecnalia Research & Innovation
Centre Technique Industriel de la Plasturgie et des Composites
Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų socialinio verslumo ir kūrybiškumo ugdymas gerinant jų kompetencijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams
Projekto nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0029
Santrauka: Tai universitetų ir kolegijų studentams skirtas projektas, kuriame jaunimas apmokomas verslumo pagrindų ir kviečiamas generuoti bei vystyti savo gamybinio verslo idėjas. Dirbdami komandose, imituojančiose įmonių veiklą, geriausias idėjas studentai įgyvendina įmonėse įkurtuose Verslumo ir techninės kūrybos centruose, padedami įmonių mentorių, jie praktiškai kuria verslo planus. Projektas skirtas tam, kad studentai, baigdami universitetą, kartu su technologinėmis ir kitomis profesinėmis žiniomis įgautų ir tvirtus verslumo ir kūrybiškumo pagrindus, ypač pritaikytus „Pramonė 4.0“ kelyje.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, atstovaudama daugiausia gamybos pramonės sektoriaus (mechanikos, mechatronikos, elektrotechnikos, elektronikos, medžiagų apdirbimo ir kt.) įmones siekia, kad būtų stiprinamos aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų verslumo bei kūrybiškumo kompetencijos ir atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius.
Taip pat šiuo projektu stiprinamas studentų ir jų dėstytojų domėjimasis savo regiono, miesto ir šalies socialinėmis problemomis ir didinama motyvacija bei įgūdžiai šias problemas spręsti, taikant žinias, praktinius profesinius įgūdžius, kūrybiškumą ir kt. turimus resursus.
Universitetai: Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas
Valstybinės kolegijos: Alytaus kolegija, Kauno technikos kolegija, Marijampolės kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Panevėžio kolegija.
Projekto veiklos:
Projekto pristatymo renginiai;
Projekto dalyvių (studentų ir dėstytojų) atranka;
Verslumo ir kūrybiškumo įgūdžių mokymai;
Praktinės verslumo ir kūrybiškumo įgūdžių dirbtuvės verslumo ir technologijų kompetencijų centruose (VTKC);
Socialinio verslumo idėjų konkursas;
Mokomieji vizitai užsienyje bei Lietuvoje.
Projekto tikslinė grupė:
Biomedicinos, fizinių, socialinių, technologinių mokslų studentai ir jų dėstytojai.
Jie dalyvauja socialinio verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo mokymuose bei aktyviuose praktiniuose mokymuose įmonėse, kuria socialiai atsakingo verslo projektus. Juos vertina verslo atstovai ir vadybos ekspertai. Studentams sudaromos galimybės apsilankyti pažangiose technologijų srities socialiai atsakingo verslo įmonėse užsienyje ir susipažinti su jauno, sėkmingo ir inovatyvaus verslo patirtimi.
ŠIS PROJEKTAS FINANSUOJAMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ.
LINPRA nariai „IN RE“ kviečia į lapkričio mėnesio seminarus įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose bus pristatoma SOLIDWORKS programa, siejant su aktualiomis „Smart Manufacturing“ ir „Industry 4.0“ temomis.
Seminaruose bus galima susipažinti su naujausiomis SOLIDWORKS 2019 produktų šeimos galimybėmis, kurios maksimaliai pagreitina projektavimo kelią nuo koncepcijos iki pagaminto produkto ir užtikrina glaudų bendradarbiavimą vieningoje SOLIDWORKS programų ekosistemoje.
Seminaras skirtas mechanikos inžinieriams, projektuotojams, elektrotechnikos ir elektronikos inžinieriams, technologams, projektuojantiems ir gaminantiems šiuolaikinius gaminius, integruotas mechatronines sistemas bei visiems, kurie domisi šiuolaikinėmis projektavimo technologijomis.
Seminarų datos: 2018 lapkričio m. 13-23 d. Seminarų miestai: Marijampolė, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Vilnius, Panevėžys.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
LINPRA direktorius Darius Lasionis tapo Orgalime valdybos nariu
Linpra pranešimaiLapkričio 14 d. Briuselyje vykusioje ORGALIME Generalinėje Asamblėjoje iš visos Europos susirinkę inžinerinės ir technologijų pramonės atstovai ne tik aptarė ateinančių metų veiklą, bet ir pasitvirtino atnaujintą vadovybę. Į Orgalime Direktorių Valdybą dviejų metų kadencijai buvo paskirti keturi nauji atstovai, tarp jų – LINPRA direktorius Darius Lasionis. D. Lasioniui ORGALIME Valdybos teikimu ir sprendimu šias pareigas patikėta eiti iki 2020 m. lapkričio mėnesio.
ORGALIME taip pat išsirinko naujus Generalinės Asamblėjos ir Direktorių Valdybos vadovus. Dabar pirmininkaujantį Peter Bongaerts (CEO of Dutch association FME) nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeis Thilo Brodtmann (German mechanical engineering federation VDMA, CEO), vice pirmininku taip pat nuo naujų metų pradžios paskirtas Klas Wåhlberg (Swedish association Teknikföretagen, Director General). Plačiau.
2018 m. birželio 12–13 d. ORGALIME Generalinė Asamblėja vyko Vilniuje, narių suvažiavimą ir konferenciją organizavo LINPRA. Plačiau.
Apie ORGALIME (The European Technology Industries)
Tai viena didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija. Ji įkurta 1954 m. ir šiandien vienija daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų iš visos Europos. Jų atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.
ORGALIME prezidentas – Tomas Hedenborg.
ORGALIME direktorius – Malte Lohan.
VŽ interviu su Gintautu Kvietkausku: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę
Naujienos#LINPRAekspertai
Vytauto Gaižausko straipsnis „Verslo žiniose“
Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalis šalies inžinerinės pramonės apyvartos, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA viceprezidentas.
Didelė dalis Lietuvos metalo perdirbimo įmonių dirba eksportui. Įmonių vadovai sako, kad jų produkcijos poreikis Vakarų Europoje vis auga.
Man lengviau kalbėti apie visą šalies inžinerinę pramonę, kuri laikosi ant trijų stulpų. Be metalo perdirbėjų, tai dar plastiko ir gumos produktų gamintojai bei elektronikos pramonės įmonės. 2017 m. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sugeneravo 3,8 mlrd. Eur pajamų, 2016 m. tas rodiklis siekė 3,2 mlrd. Eur. Panašaus augimo tikimės ir šiemet.
Apie 72% šių pajamų tenka eksportui.
Mums sako, kad turime kaip apie pramoninės šalies pavyzdį kalbėti apie Vokietiją. Vokietijoje inžinerinės pramonės įmonės 2017 m. sukūrė 23% šalies BVP. Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 21%. Maždaug trečdalis šio rodiklio – metalo apdirbimo įmonių nuopelnas.
Manau, kad inžinerinės pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra nepakankamai įvertintas ir valdžios institucijų, paramos šiam sektoriui galėtų būti daugiau.
Kokia toji parama galėtų būti?
Šalies pramonės įmonių laukia skaitmenizavimo iššūkiai, kuriems reikia didelių investicijų. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pasirūpinti, kad šiam sektoriui kliūtų daugiau ES paramos lėšų.
Augti įmonėms trukdo ir darbo jėgos trūkumas. Įmonės gelbstisi įdarbindamos darbuotojų iš Ukrainos, bet šioje srityje pralaimime konkurenciją su Lenkijos verslu: ten įdarbinti iš Ukrainos atvykusius žmones daug paprasčiau. Pagalvokime patys: juk čia dirbantys šalies kaimynės piliečiai kuria pas mus pridėtinę vertę, moka mokesčius. Palengvinimas būtų abiem pusėms naudingas.
Ir švietimo sistema derėtų pasirūpinti. Pramonėje vienam inžinieriui tenka 5 darbininkai. O mūsų švietimo sistema rengia 70% žmonių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus. Be to, tarp aukštųjų mokyklų auklėtinių – per mažai inžinierių.
Juk jeigu pakankamai inžinierių, darbininkų parengtume Lietuvoje, mažiau jų reikėtų ir įsivežti.
Jau antrą dešimtmetį klostosi padėtis, kad Lietuvos metalo apdirbėjai laimi ten, kur reikia nedidelių siuntų neserijinių gaminių, ypač Skandinavijos rinkose – į jas galima greitai ir pigiai nugabenti.
Naujoji Lietuvos metalo apdirbimo pramonė ėmė formuotis maždaug prieš pusantro dešimtmečio, praėjus kuriam laikui po to, kai žlugo senoji sovietinė metalo gamyba.
Įmonės pradėjo nuo to, kad teikė paslaugas, negamino savų gaminių. Dalis ir toliau taip daro, kai kas gamina paprastesnius gaminius, kurie reikalingi statybose, – toji sritis irgi svarbi ir reikalinga. Kitos įmonės pasuko sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės gaminių keliu. Imta gaminti detales, paskui gaminių mazgus, vėliau – jau ir pačius gaminius. Pažangiausios įmonės jau žengia link savo gaminių kūrimo.
Tarp šios srities įmonių – ir tokios gigantės kaip Vakarų laivų gamykla, didžiausia Klaipėdos regiono darbdavė. Apskritai šalyje gana mažai žinoma ir kalbama apie šio sektoriaus įmones. Jos paprastai dirba eksportui, tad neturi poreikio užsiimti savo vardo garsinimu Lietuvoje.
Gerai, kad Skandinavija šalia, bet vien atstumu plėtojantis logistikai ne tiek jau daug ir laimėsi. Skandinavijos verslininkui juk tas pats, ar jam užsakyti gaminį Lietuvoje, ar tai daryti Lenkijoje. Konkurencija tarp naujųjų ES narių šioje srityje didelė. Dar šiek tiek lenkiame savo kolegas iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet jie labai greitai mokosi – taip, kaip kažkada mokėmės mes.
Nemažai šnekama apie krizės galimybę, bet metalo apdirbėjai kol kas apie tai nekalba ir sako, kad Vakarų Europoje – labai daug užsakymų.
Lietuvos metalo apdirbimo įmonės tiekia savo produkciją ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalims. Europoje dabar užsakymų tikrai daug, kol kas ten į krizę nepanašu. Bet, kita vertus, krizė, kuri vis tiek kada nors ateis, Lietuvos metalo perdirbėjų gali būti panaudota ir kaip nauja plėtros galimybė. Juk Vakarų Europos įmonės tokiu atveju kur kas daugiau dėmesio skirs veiklos optimizavimui, o Lietuvoje gaminti pigiau.
Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras rengia SUVIRINTOJŲ BRIGADININKO MOKYMUS
NaujienosIšsami informacija apie visą mokymo programą – Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro puslapyje.
TRUMPAI:
Mokymo programa sudaryta iš 6 skirtingų modulių, iš kurių galima rinktis aktualias temas arba lankyti visus. Mokymai skirti suvirintojų brigadai vadovaujantiems asmenims, komandų lyderiams. Šių mokymų tikslas – pagilinti žinias arba suteikti pagrindinių efektyvaus vadovavimo brigadai įgūdžių bei įrankių, leidžiančių valdyti savo laiką, darbą ir žmones.
Mokymo programos moduliai:
Būtina registracija, vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos apie visą mokymo programą ČIA.
REGISTRACIJA ir INFORMACIJA:
Miglė Motiejūnaitė
El. paštas: m.motiejunaite@mokymas.eu
Tel. nr.: +370 672 13 615
Lietuvos mokykloms jau prieinami 3500 dovanotų „SolidWorks“ licencijų paketų
Uncategorized @ltNuo spalio mėnesio Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis programine įranga „SolidWorks“. Iš viso mokykloms prieinami 3500 „SolidWorks Student Design Kit“ programinės įrangos paketų. Juos dar pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Technologijų, IT ir kitų susijusių sričių mokytojams, norintiems gilesnių šios programos naudojimo žinių darbui su moksleiviais, bus organizuojami specialūs mokymai. Seminaras su „SolidWorks“ ekspertais vyks 2019 m. sausio 7 / 11 d. Vilniuje, VGTU inžinerijos licėjuje. Į pirmuosius parodomuosius „SolidWorks“ kursus mokytojai gali užsiregistruoti nemokamai, užpildę registracijos anketą ČIA.
Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga, skirta mokslo ir mokymo tikslams, yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga gali pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.
Išsamią informaciją apie naudojimosi sąlygas ir naudojimo instrukciją galite parsisiųsti iš ČIA.
Taip pat mokyklų informavimu rūpinasi ir „SolidWorks“ programą aktyviai naudoti skatina Švietimo ir mokslo ministerija. Platesnė informacija prieinama Informacinių technologijų centro puslapyje.
„Factory Floor Net“ kalendorius. Kviečiame prisijungti
Linpra pranešimaiLINPRA kompetencijų centras „Intechcentras“ kviečia į patirties mainų forumus „Factory Floor Net“. Tai interaktyvaus formato, pramonės įmonių specialistams skirti teminiai susitikimai. Jų metu nagrinėjamos verslo procesams aktualios sritys, aptariami problemų sprendimo būdai, dalinamasi patirtimi ir žiniomis. Susitikimuose taip pat dalyvauja ir juos moderuoja kviestiniai svečiai ekspertai, kurie pateikia profesionalias įžvalgas nagrinėjama tema.
Iki šių metų galo įvyks 3 skirtingi forumai. Kviečiame apsvarstyti ir prisijungti. Kontaktas visais forumų organizavimo, turinio ir registracijos klausimais:
Apie forumus PLAČIAU.
Kontaktai organizaciniais ir registracijos klausimais: VšĮ „Intechcentras“, Daiva Darčianovaitė, 8 698 53989, daiva.darcianovaite@intechcentras.lt.
PIRKIMŲ VADOVŲ FORUMAS
2018 m. lapkričio 21 d.
Tema: Naujos VVS (tiekimo / pirkimų modulio) funkcionalumas ir diegimas, pritaikymas procesams. Tiekimo proceso optimizavimas (automatizavimas)
Vieta: LITEK, Savanorių pr. 235, Vilnius. Konferencijų salė Nr. 2-16.
Moderatorius: Merkys Saukevičius
Dienotvarkė:
12:00-13:00 Pirkimo padalinio skaitmeninės transformacijos vizija remiantis EPICOR sistema (Žygimantas Grinys). Diskusija.
13:00-13:15 Kavos pertraukėlė
13:15-14:30 Dalyvių patirties pasidalinimas
14:30-14:45 Kavos pertraukėlė
14:45-16:00 Diskusija
PRODUKTŲ KŪRIMO FORUMAS
2018 m. lapkričio 29 d.
Tema: Kaip vystyti rytdienos idėjas? (Inovacijų diegimo patirtys, metodai ir gerieji pavyzdžiai). Strateginė sesija.
Vieta: LITEK, Savanorių pr. 235, Vilnius
Moderatorius: inovacijų ekspertas Marius Skarupskas
Įžanginės sesijos dienotvarkė:
12:00-12:15 Įžanga (Programos pristatymas, susipažinimas, darbo principų įvardinimas)
12:15-13:00 Kaip vystyti rytdienos idėjas? (Inovacijų diegimo patirtys, metodai ir gerieji pavyzdžiai)
13:00-13:15 Kavos pertraukėlė
12:15-15:30 Simuliacija „Inovacijų diegimo tikslai, patirtys ir lūkesčiai“
15:30-16:00 Sesijos aptarimas ir darbo plano pasitvirtinimas
GAMYBOS VADOVŲ FORUMAS
2018 m. gruodžio 5 d.
Tema: Efektyvi naujų darbuotojų (darbininkiškų profesijų) adaptacijos sistema. „Kitron“ atvejis.
Vieta: UAB „Kitron“, Taikos pr. 151, Kaunas
Dienotvarkė:
12:00-12:15 UAB „Kitron“ įmonės pristatymas
12:15-14:00 Ekskursija po gamybą;
14:00-14:15 Kavos pertraukėlė
14:15-16:00 Naujų darbuotojų augimas, efektyvi adaptacija; skaitmeninimimas. Diskusija.
EK ataskaita: Skaitmeninių inovacijų centrų vaidmuo Sumaniosios specializacijos strategijose
Linpra pranešimaiEuropos Komisijos Jungtinis Tyrimų centras (JRC) parengė ataskaitą, nagrinėjančią, kaip skirtingose Europos šalyse veikia Skaitmeninių inovacijų centrai ir kaip įgyvendinamos Sumaniosios specializacijos strategijos. Ataskaitoje pateikiami septynių šalių pavyzdžiai, tarp jų – Lietuvos, bendradarbiaujant su šių šalių atstovais, dirbančiais DIH ir S3 srityse. Informacija apie Lietuvą parengta bendradarbiaujant su Gintaru Vilda, ėjusiu LINPRA direktoriaus pareigas, šiandieniniu LR Ūkio viceministru, ir pristatant LINPRA koordinuojamą Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centrą.
Šioje ataskaitoje nagrinėjama sinergija tarp Skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) ir Sumaniosios specializacijos strategijų (S3) skirtinguose Europos regionuose, kuriuose Skaitmeninių inovacijų centrai politiškai išsivystė kaip sumaniosios specializacijos strategijų dalis ir / arba jie atlieka svarbų vaidmenį verslumo skatinimo procesuose. Remdami vietos pramonės skaitmeninimą, Skaitmeninių inovacijų centrai tuo pačiu gerina visą regiono inovacijų ekosistemą: jie arba teikia paramą skaitmeninimui į plotį, arba lyderiauja vienoje iš S3 prioritetinių sričių. Vienas aiškus DIH vaidmuo – priartinti ir padaryti lengviau prieinamą paramą, kuri reikalinga vietos MVĮ ir apskritai pramonei. Skirtingi Skaitmeninių inovacijų centrai veikia pagal skirtingus verslo ir finansavimo modelius, o jų tvarumui reikalingi įvairūs finansavimo instrumentai MVĮ skaitmeninėms transformacijoms įgyvendinti. Šioje Europos Komisijos sudarytoje ataskaitoje pateikiami 7 pavyzdžiai: vienas iš jų nagrinėja Lietuvos DIH ir S3 sinergiją nacionaliniu mastu, kiti šeši – situaciją skirtingų šalių regionuose: Vokietijoje (Baden-Wurttemberg), Belgijoje (Wallonia), Portugalijoje (Norte), Italijoje (Lombardy), Čekijoje (South Moravia), Ispanijoje (Catalonia).
Visą ataskaitą galima perskaityti ČIA.
UPSKILL: Actions Upward: The Skills for the Digital Future of Plastics Factories
ERASMUS+
Sector Skills Alliances
Oficiali projekto svetainė: www.upskill-project.eu
Projekto pristatymo skaidrės: UPSKILL_General-presentation
Projekto tikslas – susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais, sukuriant, pilotuojant ir įgyvendinant inovatyvų plastiko liejimo mašinų operatorių ugdymo turinį.
Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių diegimui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui, siekiant šių rezultatų:
Visi partneriai:
MARKET 4.0: A Multi Sided Business Platform for Plug and Produce Industrial Product Service Systems
Horizon2020
Oficiali projekto svetainė: www.market40.eu
Tai virtuali atvira daugiapakopė platforma metalo, plastiko ir aukštųjų technologijų gamybos įrangos gamintojams, tiekėjams ir pirkėjams
Siekiami projekto rezultatai:
LINPRA veiklos projekte:
Partneriai:
ATVERK-2
Įvykę projektaiLietuvos aukštųjų mokyklų studentų socialinio verslumo ir kūrybiškumo ugdymas gerinant jų kompetencijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams
Projekto nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0029
Santrauka: Tai universitetų ir kolegijų studentams skirtas projektas, kuriame jaunimas apmokomas verslumo pagrindų ir kviečiamas generuoti bei vystyti savo gamybinio verslo idėjas. Dirbdami komandose, imituojančiose įmonių veiklą, geriausias idėjas studentai įgyvendina įmonėse įkurtuose Verslumo ir techninės kūrybos centruose, padedami įmonių mentorių, jie praktiškai kuria verslo planus. Projektas skirtas tam, kad studentai, baigdami universitetą, kartu su technologinėmis ir kitomis profesinėmis žiniomis įgautų ir tvirtus verslumo ir kūrybiškumo pagrindus, ypač pritaikytus „Pramonė 4.0“ kelyje.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, atstovaudama daugiausia gamybos pramonės sektoriaus (mechanikos, mechatronikos, elektrotechnikos, elektronikos, medžiagų apdirbimo ir kt.) įmones siekia, kad būtų stiprinamos aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų verslumo bei kūrybiškumo kompetencijos ir atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius.
Taip pat šiuo projektu stiprinamas studentų ir jų dėstytojų domėjimasis savo regiono, miesto ir šalies socialinėmis problemomis ir didinama motyvacija bei įgūdžiai šias problemas spręsti, taikant žinias, praktinius profesinius įgūdžius, kūrybiškumą ir kt. turimus resursus.
Konkurso nuostatai: parsisiųsti
Projekto pradžia: 2017 m. lapkričio mėn.
Projekto pabaiga: 2019 m. lapkričio mėn.
Projekto partneriai:
Projekto veiklos:
Projekto tikslinė grupė:
Biomedicinos, fizinių, socialinių, technologinių mokslų studentai ir jų dėstytojai.
Jie dalyvauja socialinio verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo mokymuose bei aktyviuose praktiniuose mokymuose įmonėse, kuria socialiai atsakingo verslo projektus. Juos vertina verslo atstovai ir vadybos ekspertai. Studentams sudaromos galimybės apsilankyti pažangiose technologijų srities socialiai atsakingo verslo įmonėse užsienyje ir susipažinti su jauno, sėkmingo ir inovatyvaus verslo patirtimi.
ŠIS PROJEKTAS FINANSUOJAMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ.
SOLIDWORKS 2019 – INOVATYVUS PROJEKTAVIMAS IŠMANIAJAI GAMYBAI
NaujienosLINPRA nariai „IN RE“ kviečia į lapkričio mėnesio seminarus įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose bus pristatoma SOLIDWORKS programa, siejant su aktualiomis „Smart Manufacturing“ ir „Industry 4.0“ temomis.
Seminaruose bus galima susipažinti su naujausiomis SOLIDWORKS 2019 produktų šeimos galimybėmis, kurios maksimaliai pagreitina projektavimo kelią nuo koncepcijos iki pagaminto produkto ir užtikrina glaudų bendradarbiavimą vieningoje SOLIDWORKS programų ekosistemoje.
Seminaras skirtas mechanikos inžinieriams, projektuotojams, elektrotechnikos ir elektronikos inžinieriams, technologams, projektuojantiems ir gaminantiems šiuolaikinius gaminius, integruotas mechatronines sistemas bei visiems, kurie domisi šiuolaikinėmis projektavimo technologijomis.
Seminarų datos: 2018 lapkričio m. 13-23 d.
Seminarų miestai: Marijampolė, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Vilnius, Panevėžys.
Detali programa ir registracija ČIA.