KONTAKTAI
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA
Įmonės kodas: 121895717
PVM kodas: LT100002333615
Technopolis / Beta, Juozo Balčikonio g. 3, LT-08247 Vilnius
Tel. 8 5 231 2520
Faks. 8 5 203 2222
El. p: info@linpra.lt
Žemėlapis

Darbuotojų trūkumą pasaulis sprendžia skaitmenizuodamas ir automatizuodamas procesus, Lietuva atsilieka
Naujienos 2024Publikuota DELFI
Senstant visuomenėms kartu mažėja ir darbingo amžiaus žmonių, tad įvairūs gamybos ir pramonės sektoriai ieško, kuo galėtų juos pakeisti. Moksliniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose gyventojų skaičius mažėja arba auga lėčiau, sparčiau diegiami automatizuoti ir robotizuoti sprendimai. Ekspertų teigimu, Lietuva šioje srityje vis dar atsilieka.
Vienos (Austrija) universiteto mokslininkai, palyginę dešimties metų laikotarpio gyventojų skaičiaus ir automatizacijos duomenis 60-tyje šalių pastebėjo, kad 1 proc. sumažėjęs gyventojų skaičius lemia maždaug 2 proc. didesnį automatizacijos procesų augimą. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio, skaitmenizacijos bei robotizacijos procesų spartėjimui įtaką išties daro ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir visuomenės senėjimas.
„Šiame kontekste gyventojus suvokiame kaip darbo išteklius. Jiems mažėjant, darbas vis tiek turi būti padarytas, todėl ieškoma būdų, kaip tą pasiekti. Galima vienus darbuotojus pakeisti kitais, tačiau senstant visuomenėms apskritai trūksta galinčių aptarnauti gamybinius ar technologinius procesus, be to, šiuolaikinis žmogus nebenori dirbti fizinio, monotoninio darbo. Skaitmenizacija leidžia funkcijas automatizuoti, ir mažėjant darbuotojų skaičiui neprarasti gamybos apimčių bei efektyvumo. Deja, nors Lietuvoje neigiami demografiniai pokyčiai vyksta sparčiau nei kitose Vakarų valstybėse, robotizacija „įsivažiuoja“ lėčiau, nes trūksta valstybės dėmesio ir kryptingų investicijų“, – komentuoja dr. B. Gruževskis.
Kas pakeis „išeinančius“ iš darbo rinkos?
Lietuvoje vykstantys demografiniai procesai, tokie kaip emigracija ir visuomenės senėjimas, taip pat jau daro didelę įtaką skaitmenizacijai ir automatizacijai. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad prieš 5-6 metus šalies įmonės daugiau kalbėjo apie pigesnę darbo jėgą, iš kur ją „gauti“ ar „atsivežti“. Dabar vis daugiau savininkų ir vadovų suvokia, kad pigesnės darbo jėgos „gauti“, ypač dėl esamos geopolitinės situacijos, yra sudėtinga, todėl reikia investuoti į skaitmeninimą ir naujas technologijas, galvoti, kaip didinti efektyvumą ir našumą su esamais rinkoje žmogiškaisiais resursais, o tam reikalingi nauji darbuotojų įgūdžiai ir kompetencijos. Vis dažniau keliama problema, jog žmonių, turinčių reikalingų kompetencijų, trūksta.
„Mūsų asociacijos vienijamos įmonės, turinčios nemažai patirties ir įžvalgų apie procesų automatizavimo naudą, dažnai akcentuoja, kad skaitmenizavimas ir automatizavimas įgalina spręsti technologinių ir gamybinių darbuotojų trūkumo problemą, didina našumą. Darbo rinkoje atsiranda aukštesnės kvalifikacijos automatikos ar mechatronikos darbuotojų ir inžinierių paklausa – jie kuria, diegia ir prižiūri robotizuotas ar automatizuotas sistemas. Be to, remiantis mūsų patirtimi ir sukauptais duomenimis, darbuotojai, kurie anksčiau dirbo žemos kvalifikacijos darbą, noriai priima galimybes persikvalifikuoti ir įsisavinti inovacijas – mokytis valdyti robotizuotus įrenginius ir patys identifikuoti bei siūlyti technologinius pokyčius“, – sako jis.
Pasak dr. B. Gruževskio, į Lietuvą robotizacija ateina labai lėtai, ir tai nėra gerai, nes šalyje demografinė situacija prastėja greičiau nei kitose Europos ar Vakarų šalyse.
„Sparčiau mažėja bendras gyventojų skaičius ir sparčiau senėja visuomenė. Gausiausia gyventojų grupė šiandien yra 61-66 metų amžiaus žmonių, kitos amžiaus grupės yra mažiau gausios, ypač 18-23 metų jaunimo. Realybėje būtent ši grupė turi pakeisti „išeinančius“ iš darbo rinkos, tačiau jų neužteks, todėl apie tai reikėjo galvoti jau anksčiau, aktyvinant skaitmenizaciją. Tai nevyksta, nes nėra pakankamai investicijų valstybės lygiu“, – tikina jis.
Pašnekovas aiškina, kad ilgą laiką Lietuvoje visa šalies ekonomika buvo orientuojama į, kalbant paprastai, mažesnius mokesčius, kas XXI amžiaus Europos valstybei yra nesuvokiama. Vietoje to, kad valstybė galvotų apie aukšto našumo veiklas ir jų skatinimą, investicijas buvo stengiamasi pritraukti per pigią darbo jėgą.
„Tai suvarė mus į „duobę“, iš kurios sunku greitai pakilti. Lietuvoje yra labai efektyvių verslų, galinčių mokėti aukštus atlyginimus, organizuoti aukštos vertės technologinius procesus – į tokius turi būti nukreipta valstybės pagalba, padedant atrasti tinkamas galimybes ir partnerius poreikiams realizuoti. Valstybė yra žengusi keletą žingsnių, skatinančių robotizaciją: buvo sudarytos sąlygos lengviau investuoti į naują įrangą, informacines technologijas, tokių investicijų neapmokestinant pelno mokesčiu. Tik tokio pobūdžio sprendimų turėtų būti žymiai daugiau“, – sako jis.
Pasisako už kryptingą pagalbą
LINPRA vadovas pastebi, jog valstybės, susiduriančios su didesniais demografiniais iššūkiais, aktyviau investuoja į technologijų atnaujinimą, robotizavimą ir automatizavimą, kad išlaikytų ir plėtotų gamybos efektyvumą bei rinkos konkurencingumą.
„Lietuva šiuo aspektu galėtų veikti aktyviau, strategiškai nustatydama prioritetus, darydama pokyčius ir stiprindama gamtos mokslų (STEM) dėstymą bendrojo ugdymo mokyklose, įrengdama technologijų klases, skatindama mokytojų mokymą, specialistų perkvalifikavimą įmonėse, teikdama kryptingas investicijas. Trūksta ekspertų – mokytojų, dėstytojų – kurie rengtų specialistus dirbti su naujausiomis technologijomis. Robotizacijos technologijų diegimas reikalauja nemažų investicijų, o valstybės institucijos stokoja politinės valios išgryninti ir finansuoti labai aiškias pramonės kryptis, kurias skaitmenizavus, robotizavus ar automatizavus, jos kurtų šaliai aukštas pridėtines vertes“, – kalba D. Lasionis.
Savo ruožtu dr. B. Gruževskis sako, kad valstybės ar Europos Sąjungos parama bei finansinės paskatos verslui nuolat turėtų būti siejamos su našumu, tad didžioji dalis tektų įmonėms, maksimaliai naudojančioms skaitmeninius sprendimus, automatizacijos technologijas ir taip kuriančioms aukštos pridėtinės vertės darbo vietas su konkurencingais atlyginimais.
„Reikia didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą, kurį didele dalimi lemia aukšti atlyginimai. Didinant darbo rinkos patrauklumą, kartu didintume ir darbo vietos produktyvumą, gamybos našumą, eksportą bei mokesčius į valstybės biudžetą“, – teigia jis.
Taip pat reikalingas dėmesys švietimui, ruošiant jaunimą darbui su naujomis technologijomis, nuo pradinių mokyklos klasių ir per neformalias veiklas padedant atrasti ir ugdyti inžinerinius gebėjimus bei kūrybiškumą, ir tai daryti bendradarbiaujant su darbdaviais.
„Dar viena labai svarbi kryptis – skatinant skaitmenizaciją ir automatizaciją lygiagrečiai turi būti didinamas ir darbuotojų suinteresuotumas, jų pasitenkinimas darbu. Negalima pamiršti, kad kokie bebūtų technologiniai sprendimai, juos prižiūri ir problemas sprendžia žmonės, todėl labai svarbūs tinkami socialiniai santykiai. Reikia sprendimų, kurie harmoningai jungtų ekonominę technologinių pokyčių naudą su socialiniais žmonių interesais“, – reziumuoja dr. B. Gruževskis.
Rinkis inžineriją!
Steam Team 2024#RinkisInžineriją
Alytaus kolegija
Alytaus profesinio rengimo centras (APRC)
Jonavos politechnikos mokykla
Kauno kolegija
Kauno technikos kolegija
Kauno technologijos universitetas (KTU)
Kauno technologijų mokymo centras
Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos valstybinė kolegija
Mažeikių politechnikos mokykla
Panevėžio kolegija
Panevėžio mokymo centras
Šiaulių technologijų mokymo centras
Šiaulių valstybinė kolegija
Vilnius Tech
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras TechIn
Vilniaus universitetas
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras
Elektrėnų profesinio mokymo centras
Konkurentai ar kolegos? Populiariausi mitai, trukdantys robotams įsilieti į darbo rinką
Naujienos 2024Publikuota Lrytas.lt
Kuomet darbovietėje atsiranda naujų technologijų, neretai kyla klaidingų įsitikinimų ar mitų, gąsdinančių darbuotojus. Viena tokių technologijų yra pramoniniai robotai – darbuotojai baiminasi ne tik dėl jų valdymo niuansų, bet ir kad šie užims jų darbo vietą. Ekspertai ramina: technologijos diegiamos tam, kad paspartintų įmonės procesus ir palengvintų pačių darbuotojų darbą.
Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2022 metais viso pasaulio gamyklose buvo įrengta kiek daugiau nei 553 tūkst. pramoninių robotų. Išankstiniai 2023-iųjų duomenys rodo, kad šiemet buvo įdiegta dar apie 593 tūkst. robotų, o jei dabartinės tendencijos nesikeis, 2024-aisiais viso pasaulio gamyklose atsiras dar 622 tūkst. jų.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad robotų skaičius nenumaldomai augs ir tolimoje ateityje, nes procesų robotizavimas itin palengvina ir paspartina įmonės darbą.
„Kadangi žinia apie robotizacijos privalumus ir naudas sklinda vis garsiau, atsiranda ne tik daugiau įmonių, kurios pastebi jų efektyvumą, bet ir tam tikrų mitų, gąsdinančių darbuotojus. Pavyzdžiui, išgirdę, kad darbo vietoje atsiras robotas, darbuotojai kartais baiminasi, kad nemokės jo valdyti, reikės specialaus išsilavinimo ar kokių nors programavimo žinių, tačiau tai nėra tiesa. Žinoma, gali prireikti tam tikrų įgūdžių, kurie leistų geriau perprasti arba darbuotis su robotizuota technika, bet tam tikrai nereikia ilgų mokymosi metų ar specialaus išsilavinimo. Dauguma šiuo metu kuriamų robotų yra patogūs naudoti ir nereikalaujantys specifinių žinių“, – teigia vadovas.
Kaip to pavyzdį pašnekovas įvardina CNC pjovimo stakles, kurių pagalba pagal kompiuterinėje programoje nustatytą kontūrą išpjaunama ypač tiksli detalė iš plastiko, metalo, medžio, keramikos ir kitų medžiagų. Kai prieš 15 metų jos atsirado darbo rinkoje, pasigirdo abejonės, ar jos sugebės atlikti tokį precizišką darbą, kokį iki tol rankiniu būdu darydavo patys darbuotojai, tačiau šiandien daugeliui būtų sunku įsivaizduoti savo darbo dieną be šių staklių.
„Be to, kartais manoma, kad robotai atims žmonių darbo vietas, tačiau dažnu atveju tie žmonės, kurie bijo netekti savo darbo, ilgainiui visgi pripranta ir darbuojasi kartu su robotais. Tam tikrais atvejais, kai robotams patikima, pavyzdžiui, dažų purkštukų priežiūra, ne tik pagreitinami darbo procesai, bet ir saugoma žmogaus sveikata – nebereikia turėti artimo kontakto su kenksmingomis medžiagomis. Robotizacija taip pat supaprastina naujų darbuotojų apmokymo procesą, nes visa reikalinga informacija pavaizduojama ekranuose, todėl naujam darbuotojui, kuris atėjęs į nepažįstamą vietą ir taip turi daug ko išmokti, nereikia papildomai atsiminti, ką daryti toliau ir kokia turėtų būti veiksmų seka“, – dalinasi D. Lasionis.
Pašnekovas teigia, kad darbdavius gąsdina kiek kiti aspektai – pramoninių robotų atsiperkamumas, įdarbinimas ir maksimalus jų potencialo išnaudojimas.
„Technologijos ilgainiui atsipirks, bet svarbu suprasti ir tai, jog įsidiegus tokio tipo inovacijas didėja ir pačios įmonės konkurencingumas. Tuo tarpu darbuotojai turėtų suprasti, jog naujovės kuriamos ne tam, kad jų profesija taptų sunkesnė, priešingai – taip norima palengvinti jų fizinį darbą, tuo pačiu paspartinant ir pačios įmonės procesus“, – sako jis.
Gali dirbti 24 val. per parą
Apšvietimo technologijas vystančios įmonės „BaltLED“ Gamybos ir aptarnavimo skyriaus vadovė Žydrūnė Šilingė teigia, kad įmonėje jau kurį laiką yra keletas robotizuotų procesų, o darbuotojų reakcija į pasikeitimus darbovietėje buvo teigiama.
„Diegėme naują nišą, kuri mūsų darbe dar nebuvo vykdoma – pradėjome pjaustyti ir gaminti kartonines dėžes, į kurias supakuojame užsakymus. Daugeliui darbuotojų tai kaip tik sukėlė teigiamas emocijas, jiems buvo smalsu pamatyti, kaip visa tai atrodys, kaip veiks pats robotas ir ar šis sprendimas palengvins mūsų kasdienius procesus“, – prisimena ji.
Pašnekovė priduria, kad robotizavimas išties palengvino ir pagreitino įmonės procesus, o labiausiai išsiskiria robotų greitis ir produktyvumas – esant poreikiui, jie gali dirbti 24 val. per parą, sumažėja gamybos kaštai, išvengiama žmogiškųjų klaidų.
„Diegiant tokias automatines sistemas, visuomet skaičiuojame atsiperkamumą. Šiuo atveju jį pastebėjome iškart – mūsų užsakymai įprastai supakuojami į nestandartinio dydžio dėžes, o tai reiškia, kad iki procesų robotizavimo iš tiekėjų, kurie vykdo tik tam tikro dydžio užsakymus, turėjome užsakinėti ženkliai daugiau žaliavų, negu mums iš tikrųjų reikėdavo. Šiuo metu jau užsakinėjame tik didelius standartinius kartono lakštus, nes reikiamą pakuočių kiekį galime išsipjauti ir pasigaminti patys. Be to, mūsų sandėlis tapo erdvesnis, nebereikėjo jo „užkišti“ perteklinėmis atsargomis, o tuo pačiu paspartinome ir medžiagų pakavimo procesus“, – dalinasi Ž. Šilingė.
Skaičiuojama, kad pasaulyje daugiausiai robotizuotų sprendimų šiuo metu aptinkama elektronikos (39 proc.), automobilių (34 proc.), metalo apdirbimo (16,5 proc.), plastiko ir chemijos (6,5 proc.) ir maisto (4 proc.) pramonės srityse. D. Lasionio teigimu, Lietuva taip pat sparčiai investuoja į pramoninius robotus – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, tačiau 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.
„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“, – reziumuoja jis.
Gamybos sektoriuje dirbančios moterys neigia mitą apie „vyrišką“ darbą: geras specialistas neturi lyties
naujienos 2023Publikuota TV3.lt
Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės. Vienos baldų pramonės įmonės kokybės padaliniui vadovaujanti Milda Usavičiūtė įsitikinusi, kad šiuolaikinės moters karjeros pasirinkimas turėtų priklausyti ne nuo aplinkinių nuomonės, o tik nuo jos pačios norų ir pastangų.
„Anksčiau yra tekę susidurti su aplinkinių priešiškumu dėl neva labai vyriškos specialybės pasirinkimo, tad galiu pasakyti, jog šiandien tokio skirstymo į vyriškus ir moteriškus darbus bei užsiėmimus yra mažiau. Manau, kad toks pokytis įvyko ne tik dėl lyčių lygybės akcentavimo viešojoje erdvėje ir darbo rinkoje, bet ir pačių moterų drąsos išeiti iš šešėlio. Moterys vis dažniau ne tik renkasi darbą gamyboje, bet ir siekia čia užimti vadovaujančias pareigas. Manau, kad geras specialistas ar lyderis neturi lyties, viskas priklauso nuo noro ir pastangų“, – sako M. Usavičiūtė.
Reikia ir technologinių, ir lyderystės žinių
Technologijomis pašnekovė sako susidomėjusi besimokydama mokykloje ir jau tada žinojo, kad dirbs, kaip pati sako, rimtą darbą. Kryptingai to siekusi studijų metais, ir karjerą ji pasirinko su technologijomis susijusioje srityje, o štai į gamybos sektorių pakliuvo neplanuotai.
„Turėjau puikius vadovus, kurie sudomino šia sritimi ir parodė plačias galimybes, tad jau šeštus metus dirbu kokybės srityje gamybos įmonėse, dabar vadovauju kokybės skyriui baldų furnitūros gamybos įmonėje“, – pasakoja M. Usavičiūtė.
Jos teigimu, dirbant vadovaujamą darbą tokioje stereotipiškai vyriška laikomoje srityje kaip gamyba būtina nuolat domėtis ne tik su darbo specifika susijusiomis naujovėmis, bet ir ugdyti lyderystės įgūdžius.
„Kadangi esu pakankamai „šviežia“ vadovė, nuolat ieškau informacijos, padedančios suprasti, kuo gyvena šiuolaikinis pramonės pasaulis, kaip ugdyti „minkštąsias“ savybes, nes šalia technologinių įgūdžių būtinos ir lyderystės žinios. Dėl to kaip ugdytinė (angl. mentee) pasirinkau dalyvauti tarptautiniame projekte „STRADA – moterys gamyboje“, nes jis siūlė visas aktualias temas – nuo lyderystės ir vadovavimo įgūdžių stiprinimo iki dirbtinio intelekto naudojimo gamyboje. Nauda buvo didelė, nes dirbau su man paskirta mentore, užimančia vadovaujančias pareigas gamybos įmonėse, o jos palaikymas ir patarimai leido nustatyti stipriąsias puses, dirbti su trūkumais ir sudaryti aiškų karjeros planą“, – sako pašnekovė.
„Recyclass“ auditorė, plastiko perdirbimo procesų ir jų gaminių sertifikavimo bei konsultavimo paslaugų įmonės „Ecogrant“ vadovė Živilė Ramoškienė, sukaupusi ilgametę vadovavimo patirtį gamybinėje įmonėje „Gerovė“, šiame projekte dalyvavo kaip mentorė, nes, kaip sako, nedažnai tenka susidurti su moterimis, dirbančiomis gamyboje.
„Vyrai, deja, dominuoja, tik klausimas, kodėl? Gal kartais moterys išsigąsta eiti į tokią pakankamai technišką sritį kaip gamyba, joms reikia paskatinimo iš šalies. Dėl to ir norėjosi prisijungti prie projekto ir paskatinti moteris nebijoti. Optimistiškai nuteikė tai, kad yra nemažai jaunų moterų, kurias domina gamyba, jos nori siekti lyderystės – projekte dalyvavo 42 ugdytinės iš Lietuvos. Tokio aktyvumo norisi dar daugiau, todėl turime visi suremti pečius, ypač moterys, ir kviesti merginas į šią sritį“, – teigia Ž. Ramoškienė.
Lietuvoje moterų lyderystės gamybos pramonėje projektą STRADA įgyvendinančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad vyrų dominavimas gamyboje atspindi visuomenėje susiklosčiusias normas, kurios dažnai neturi jokio pagrindo, tad reikia įvairių sričių atstovų susitelkimo ir įsitraukimo, kad situacija keistųsi.
„Šiandien gamyba jau nebėra tokia, kokia buvo prieš kelias dešimtis metų, čia beveik nebeliko sunkaus fizinio darbo, jį keičia skaitmenizuoti, automatizuoti ir robotizuoti sprendimai, tad nėra jokių priežasčių, kodėl moterys negalėtų būti inžinierėmis, dirbti gamyboje. Tai stereotipas, kurį siekiame keisti dalydamiesi patirtimi, kalbėdami apie inžinerines profesijas ir vienodas karjeros galimybes visiems“, – teigia jis.
Rekomenduoja pradėti nuo mokyklos
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti LAMABPO duomenys rodo, kad inžineriją, gamybą ir statybą renkasi studijuoti kelis kartus daugiau vyrų nei moterų. 2022 m. aukštosiose mokyklose šių sričių profesijas rinkosi apie 12 proc. vyrų ir apie 3 proc. moterų, profesinio mokymo įstaigose daugiau kaip 80 proc. stojančiųjų buvo vyrai.
Pasak Ž. Ramoškienės, specialybių skirstymas pagal stereotipą „vyriška-moteriška“ nėra geras, todėl reikėtų kompleksinių sprendimų, kaip tai keisti. Pašnekovė mano, kad pradėti reikėtų dar nuo mokyklos, kur visiems mokiniams turėtų būti pateikiama vienoda objektyvi informacija apie galimų profesijų pasirinkimus.
„Paimkime pavyzdį – tam tikros profesijos atstovo nuotrauka vadovėlyje, ir jei tai profesija iš gamybos srities, galima būtų rodyti, kad robotus gamyklose valdo ne tik vyrai, bet ir moterys. Kitas žingsnis būtų padėti jaunimui išsigryninti, kur yra jų stipriosios savybės ir kaip šias savybes galima realizuoti pasirenkant profesiją. Kartais, kai visuomenėje formuojamas tam tikras įvaizdis apie profesijas, jauna mergina gali bijoti būti pati sau atvira ir pasirinkti dirbti toje srityje, kuri jai patinka, bet visuotinai vadinama „vyriška“, ypač jei draugės keliauja į „moteriškas“ sritis. Per pavyzdžius, sėkmės istorijas taip pat galima pakeisti kartais gal nelabai teisingą tam tikros profesinės srities įvaizdį“, – įsitikinusi ji.
Lyderystės ugdymo programa „STRADA – moterys gamyboje“, finansuojama Europos Sąjungos projekto EIT Manufacturing lėšomis, yra skirta inžinerijos magistrantėms ir doktorantėms bei gamyboje dirbančioms moterims, siekiančioms įsitvirtinti ir plėtoti karjerą šiame sektoriuje. Programa šiemet pirmą kartą buvo įgyvendinta septyniose Europos šalyse: Lietuvoje, Ispanijoje, Italijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Airijoje. Joje šiemet iš viso dalyvavo 148 ugdytinės ir 104 mentoriai.
Sveikiname 3D spausdinimo konkursą laimėjusias komandas!
naujienos 2023, Projektų naujienosBaigėsi LINPRA ir partnerių organizuotas 3D spausdinimo iššūkis-konkursas tvarumo tema, skirtas pradinių klasių mokytojų ir jų 8-12 m. amžiaus mokinių komandoms.
Konkursas kvietė pasitelkus 3D spausdinimo technologiją sukurti nenaudojamam daiktui naują paskirtį ar pratęsti nebefunkcionuojančio daikto gyvavimo laikotarpį – taip skatinant tvarumo idėjas ir ugdant technologinius įgūdžius.
Konkurse dalyvavo 12 komandų iš įvairių Lietuvos regionų, kurios pristatė kūrybiškus sprendimus ir su 3D technologija pačių pagamintus darbus. Juos įvertinusi, konkurso komisija išrinko keturias daugiausiai balsų gavusias komandas. Sveikiname ir dėkojame visiems dalyviams už kūrybiškumą, iniciatyvą, įsitraukimą bei šaunias idėjas. O laimėtojams įteikiame simbolines dovanėles, kurias įsteigė LINPRA nariai, UAB Eltechnika.
Laimėtojai:
Šis konkursas yra dalis projekto, kurį finansuoja Europos inovacijų ir technologijų institutas „EIT Manufacturing“: „Kuriant sveiką ateitį: 3D spausdinimas pradinių klasių mokytojams ir jų mokiniams“ (Manufacturing a Healthy Future. 3D Printing for Primary School Teachers and Their Pupils). Plačiau apie projektą ČIA.
#LINPRAprojektai #EITMteachers
„3D‘antrokai“, VGTU Inžinerijos licėjus
„3 D Restauratoriai“, Vilniaus „Vyturio” pradinė mokykla
„3 D Restauratoriai“, Vilniaus „Vyturio” pradinė mokykla
„Jaunųjų STEAMerių klubas“, Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras
Making Industry 4.0 2024: kviečiame tapti rėmėjais / pranešėjais
naujienos 2023Kartu su partneriais Vokietijos-Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) bei DigiTech asociacija INFOBALT organizuojame devintą kasmetinę tarptautinę konferenciją Making Industry 4.0 Real. Renginys vyks 2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos BALTTECHNIKA 2024 metu.
IŠSISAUGOKITE DATĄ KALENDORIUJE!
Registracija prasidės ir pirmieji konferencijos pranešėjų vardai bus skelbiami kiek vėliau naujų metų pradžioje. Informaciją sekite LINPRA kanaluose ir konferencijos svetainėje adresu www.industry40.lt.
TAPKITE KONFERENCIJOS PRANEŠĖJAIS / RĖMĖJAIS!
Į programą kviečiame gamybos įmonių atstovus ir pažangių technologinių sprendimų tiekėjus, norinčius pristatyti auditorijai savo patirtį skaitmeninimo ir inovacijų srityje. Tuo pačiu siūlome tapti konferencijos rėmėjais. Besidominčius rėmimo ir pranešimo pristatymo galimybėmis – kviečiame susisiekti arba trumpai prisistatyti ČIA.
Detalesnė informacija apie rėmimo / pranešimo sąlygas ČIA.
Kontaktiniai asmenys:
Devintojoje konferencijoje siekiame pristatyti ne tik lokalius pramonės transformacijos iššūkius, bet atkreipsime dėmesį ir į globalias ekonomikos ir gamybos raidos tendencijas bei vienus iš svarbiausių Europos politinės darbotvarkės prioritetų: Tvarumas ir aplinkosauga, gamybos sektoriaus skatinimas mažinti ekologinį poveikį, taikyti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Ypač kviečiame pranešėjus, kurie šiandienos geopolitiniame kontekste galėtų pasidalinti įžvalgomis ir pristatyti inovacijas gynybos technologijų srityje, pristatyti pavyzdžius ir patirtis tokiose srityse kaip gamybos efektyvumas ir konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, tiekimo grandinių valdymas, saugumas, duomenų apsauga ir kt.
Panelinė diskusija kvies pažvelgti į pačias pažangiausias ateities technologijas ir pasvarstyti – gal Lietuva jau pasirengusi ir Pramonė 5.0 erai? Šiomis įžvalgomis pasidalinti konferencijos pagrindinėje dalyje ir diskusijoje bus kviečiami Europos komisijos, pasaulinio lygio technologinių korporacijų atstovai ir Lietuvos pramonės bei viešojo sektoriaus lyderiai.
Pramonės robotizacija Lietuvoje vyksta, bet nepakankamai sparčiai: trūksta kompleksinio požiūrio
naujienos 2023Publikuota ve.lt
Pastaruoju metu didžiosios pasaulio ir Europos industrinės valstybės vis aktyviau imasi pramonės robotizacijos ir automatizacijos, skirdamos tam daug dėmesio ir resursų. Lietuva šiame kontekste yra maža šalis, tačiau robotizacijos klausimai lygiai tokie pat aktualūs, kadangi jie stipriai susiję su šalies ir jos pramonės konkurencingumu. Ekspertai teigia, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Rytų Europos šalių, kol kas gerokai per mažai investuodama į šią sritį valstybės lygiu.
„Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir nesiekia 8 proc. Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – komentuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis.
Finansavimo priemonės stipriai vėluoja
Lietuvoje vieni pirmųjų robotizuoti ir automatizuoti savo veiklą pradėjo sektoriai, vykdantys masinę gamybą – baldų, maisto pramonės. Pastaruoju metu prie procesų robotizacijos pereina ir elektronikos produktų gamintojai, auga susidomėjimas ir poreikis iš mažų ir vidutinių įmonių, dirbančių metalo apdirbimo, mašinų įrengimų, plastiko ir kituose sektoriuose. Pasak pašnekovo, įmonės supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą ir pačios į tai investuoja nuolat, tačiau pasigendama kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) finansinių paskatos instrumentų.
„Tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms robotizuotis, šiandien parama ir finansavimas nėra prieinamas, nes tokių priemonių paprasčiausiai nėra. 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo galimybė pasinaudoti fondų investicijų programos priemonėmis „Regio invest LT“, „Pramonės skaitmeninimas LT“, „Intelektas LT“ ir kitomis, orientuotomis į veiklos procesų skaitmeninimą, pramonės modernizavimą, inovatyvių produktų diegimą ir kūrimą. Tačiau šis finansavimo laikotarpis jau pasibaigęs, o naujajame, prasidėjusiame 2021 m., nėra nė vienos priemonės, kuri skatintų įmonių transformaciją automatizacijos, robotizacijos ar inovacijų kūrimo link“, – sako LINPRA vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu kalbama apie 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuvos“ planą, tik ši suma bus skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms.
„Verslui nelabai aišku, kam tokia priemonė reikalinga, jei rinkos sąlygomis paskolą galima gauti ir banke. Tokia priemonė greičiausiai bus neefektyvi ir neturės reikiamo poveikio. Nesinori kritikuoti, tačiau, viena vertus, kalbama apie žaliųjų, inovatyvių, skaitmeninių technologijų bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos ir eksporto būtinybę, kita vertus – visur vėluojama ir nekuriamos jokios realios priemonės, leidžiančios investuoti čia ir dabar. Valdžia skelbia gražias deklaracijas, o skaitmeninimą, automatizaciją, robotizaciją kažkaip įgyvendinti paliekama verslui. Trūksta platesnio, kompleksinio požiūrio“, – kalba D. Lasionis.
Investuoti ne tik į įrangą, bet ir į žmones
Paklaustas, kokias priemones, skatinančias spartesnį pramonės skaitmeninimą ir robotizaciją, siūlytų pačios šioje srityje veikiančios įmonės, D. Lasionis pirmiausia akcentuoja tikslingumą ir kompleksiškumą.
„Vienas dalykas yra finansiniai instrumentai, kurie palengvintų verslo procesų robotizaciją ir automatizaciją, technologinės įrangos įsigijimą. Tačiau kita labai svarbi dedamoji yra žmonės, valdantys tuos automatizuotus įrenginius, turintys reikiamų kompetencijų. Tad lygiagrečiai turėtų būti dirbama ir su „sunkiąja“ dalimi, ir su specialistų pasiūlos užtikrinimu“, – teigia jis.
Kaip efektyviausią finansinį instrumentą, kaip teisingai įdarbinti žadamą 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, pašnekovas įvardija dalines finansines valstybės subsidijas už įsipareigojimus. Jas skiriant, verslas įsipareigotų ne vien įsigyti naują, pvz. energetiškai efektyvią įrangą, skaitmenizuotis ir panašiai, bet ir tuo pačiu padidinti gamybos našumą, eksporto rodiklius, darbo užmokestį darbuotojams. Tokia priemonė būtų veiksminga, nes teiktų naudą ir visam pramonės sektoriui, ir jo darbuotojams, ir Lietuvos ekonomikai, visai regioninei ekosistemai.
„Finansiniai įrankiai galėtų būti skirti ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Įdiegus automatizuotus ir robotizuotus sprendimus, įmonės turi apmokyti savo darbuotojus. Efektyvus būdas tai padaryti būtų įgūdžių tobulinimas darbo vietoje. Pavyzdžiui, darbdavys susiranda vietinius ar užsienio konsultantus, kurie darbuotojus apmoko dirbti su įranga jų darbo vietoje, tad tokios žinios būtų ne teorinės, bet ir praktinės. Dalį investicijų į darbuotojų tobulėjimą skirtų pats darbdavys, dalį gautų iš specialių investicinių priemonių. Taip darbuotojas per trumpą laiką įgytų aukštesnę kompetenciją dirbti su naujausiais robotizuotais sprendimais“, – sako jis.
D. Lasionis pabrėžia, kad pačios įmonės skaitmenizavimo, robotizavimo ir automatizavimo klausimą laiko prioritetiniu ir ne tik investuoja į technologijas, bet ir ieško sprendimų, kaip visą procesą dar labiau „išjudinti“ šalies mastu. Tuo tikslu veikia LINPRA suburtas Robotikos ir pramonės automatizacijos paslaugas bei sprendimus teikiančių įmonių forumas, į kurį įsitraukė apie 80 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių robotikos sprendimus siūlančių įmonių.
„Robotikos forumas nekuria pramonės robotizavimo strategijos, už tai atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau, matydami realią situaciją, šio forumo nariai planuoja veiksmus, kurie padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Aktualiausi šiai dienai uždaviniai yra sukurti kompetencijų ir paslaugų žemėlapį, maksimaliai skleisti informaciją apie robotizavimo naudą ne tik verslui, bet ir ekonomikai, atstovauti visai sektoriaus pozicijai susitikimuose su valdžios institucijomis“, – vardija LINPRA vadovas.
Naujosios technologijos švietime – būtina, bet ar įmanoma?
naujienos 2023Publikuota Lrytas.lt
Šiuolaikinių specialistų gebėjimas puikiai išmanyti naujausias technologijas – kelias į šviesesnį ir inovacijomis grįstą rytojų, turintį įtakos spartesnei šalies ekonomikos raidai, technologinei plėtrai ir daugeliui kitų procesų. Tarp mus supančių naujovių randasi ir tokių, kurios nemažai daliai yra puikiai atpažįstamos ar net išmėgintos, tačiau jų veikimo principai, panaudojimo galimybės – aiškios tik mažumai. Virtualios realybė technologija, padedanti mokyti, švietimo įstaigose – puikus to pavyzdys.
Virtuali realybė – vis dar naujovė?
Virtualios realybės įranga būsimuosius specialistus gali nukelti į aplinką, kuri įprastai nėra lengvai pasiekiama studentams ar moksleiviams. Tai – priemonė, leidžianti imituoti realų darbą su įvairiais prietaisais. Aptariamos įrangos panaudojimas švietime gali palengvinti mokančiųjų darbą ir prisidėti prie mokymosi kokybės gerinimo. Visgi, ši technologija mokymosi institucijose dar retas svečias. Pasak ekspertų, tam reikalingi ne tik atitinkami finansiniai kaštai, bet ir atnaujinta metodinė medžiaga, o visų svarbiausia – žinios, kaip mokant kitus realizuoti virtualios realybės technologiją. „Norint mokyti moksleivius, studentus, pirmiausia naujas kompetencijas, supratimą ir pasitikėjimą naujomis technologijomis turi įgyti mokytojai, dėstytojai“, – atsako Jūratė Gamulienė, LINPRA projektų vadovė.
Kauno kolegijos Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros dėstytojų kolektyvas teigia, kad vienas mokymui skirtas robotas paskaitoje gali būti naudojamas tik dviejų studentų. Deja, tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos neturi laboratorijų, turinčių bent po 10 praktikai skirtų robotų. Išbandę virtualios realybės įrangą ir robotų vizualizavimo programas, kurių kai kurios palaiko per 700 robotų, ekspertai mano, kad tai yra lūkesčius pranokstanti alternatyva. Inžinierių rengimui susiduriant su įvairiais iššūkiais, kurių vienas – mažėjantis susidomėjimas šia mokslų sritimi, tai – šviesos spindulys. Kaip ir projektas „VR-PLC: Train the Trainer“, kurio mokymai, šių metų rudenį subūrę Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir įmonių darbuotojus, atskleidė virtualios realybės pritaikymo ir panaudojimo būdus, siekiant apmokyti kitus kolegas bei, žinoma, studentus ir moksleivius.
Svarba suprantama daugeliui, tačiau veikimas – tik mažumai
Aukštųjų mokyklų ir verslo subjektų kuriamos sinergijos svarba, siekiant pritraukti geriausius talentus, kuriant skirtingų sektorių pažangą ar ugdant būsimuosius specialistus, užpildysiančius laisvas darbo vietas – nenuginčijama. Ši yra aktuali ir Pramonei 4.0 – ekonomikos raidos etapui, kuriam būdingas daiktų internetas, robotika, dirbtinis intelektas ir kt. Norint neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos, verslui ir švietimui svarbu ieškoti sinergijos, kaip tai teigia projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ vadovė Lietuvoje J.Gamulienė. Anot jos, švietimo įstaigoms ruošiant jaunuosius specialistus, verslui būtina aktyviai bendradarbiauti, kad mokymo centrai turėtų visą reikiamą informaciją apie realioje darbo aplinkoje vyraujančias tendencijas.
Pramonės 4.0 proveržiui reikalingi jaunieji protai, kurių turimos naujausios žinios, gebėjimas prisitaikyti ir ambicijos leistų įsiūbuoti šalies ekonomiką. Aktyvus domėjimasis technologijų pažanga turėtų būti vis dažniau pastebimas ne tik laisvalaikio veiklose, bet ir profesinėje aplinkoje. Pastariesiems aptariama ekonomikos revoliucija yra unikali galimybė, kuri, anot J.Gamulienės, leidžia įgyti naujausių įgūdžių, kurių neišvengiamai reikės veikiant ateities darbo rinkoje.
Kalbant iš praktinės pusės, pasak Kauno kolegijos Technologijų fakulteto tarptautinės veiklos koordinatorės Viktorijos Gudauskaitės, virtuali realybė – įrankis, leidžiantis su įvairiais procesais, įtaisais ir įranga susipažinti būnant norimoje vietoje patogiu laiku. Tokios technologijos vis dažniau tampa įvairių gyvenimo sričių, įskaitant ir švietimą, palydovėmis. Anot Kauno kolegijos dėstytojų, studentai greitai pamėgsta naujoves. Viena jų yra robotų programavimo aplinka – sukurta simuliacija veikti realioje darbo aplinkoje. Naudojantis kompiuteriu darbas tampa žymiai paprastesnis, o pasitelkus virtualios realybės akinius – ir gerokai praktiškesnis.
Virtuali realybė – naujovė švietime, bet tai turi keistis
Siekiant pramonės proveržio, judant koja kojon su naujausiomis technologijomis, įmones turi pasiekti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ne tik puikiai atliktų pavestas užduotis, bet ir kurtų inovacijoms neabejingą aplinką. Inžinerijos ir kitų sričių specialistų rengimo procesuose technologijos, kaip virtuali realybė, turėtų kuo skubiau atrasti savo vietą, be kurios tikimosi spurto galima būtų sulaukti žymiai vėliau. „Pasitelkę virtualios realybės technologiją mes galime kurti plačias ir lanksčias mokymosi galimybes įvairaus užimtumo studentams“, – inovatyvius sprendimus komentuoja V.Gudauskaitė. Kauno kolegija ir LINPRA, atstovaujanti Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus interesams, yra pagrindiniai tarptautinio projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ partneriai iš Lietuvos. Drauge su dalyviais iš Vokietijos ir Lenkijos yra siekiama apmokyti instruktorius, gebančius naudoti virtualią mokymosi aplinką mokymosi procese.
Robotika Lietuvoje – kada būreliai virs pokyčiais pramonėje?
naujienos 2023Publikuota DELFI
Įvairių žaidybinių robotų konstravimas, jų veikimo programavimas yra viena daugiausia dėmesio sulaukiančių STEM krypties popamokinių veiklų Lietuvoje, tačiau Lietuvos pramonėje robotai diegiami lėtai – Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 procento įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.
Komentuodama padėtį Indrė Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, atkreipia dėmesį į oficialius palyginamuosius „Eurostat“ duomenis, kad Lietuvoje noriau investuojama į nekilnojamąjį turtą, nei į gamybos mašinas, įrengimus. Jeigu pirmu atveju investicijos sudaro apie 8% BVP, tai technologiniam atsinaujinimui buvo skirta tik apie 5% BVP suma.
Tą atspindi ir robotizacijos statistika. Ji skiriama į dvi grupes. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais pramoninius ir paslaugų robotus naudojo 3,8% įmonių, o 2,7% naudojosi robotinio procesų automatizavimo nauda. Tiesa, pastarasis pagal ES statistikos rinkimo metodiką nėra įtraukiamas į robotizacijos rodiklį. Palyginimui, ES šalių vidurkis sudaro 7% pramoninius robotus naudojančių įmonių.
Lietuvoje kol kas trūksta kelių masiniam pritaikymui
Pasaulinė robotų asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje 10-15 pramoninių robotų tenka 10 tūkst. pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis – 119 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis pripažįsta, kad robotizacijos ir automatizacijos lygis Lietuvoje stipriai atsilieka nuo tokių pasaulinių lyderių kaip Vokietija, Pietų Korėja ar Taivanas. Pirma, tai lėmė mūsų inžinerinės pramonės įmonių specifika, kai mūsų pramonė daugiausia buvo ir yra orientuota ne į masinę produktų gamybą, o į mažų ir vidutinių partijų komponentų ar vienetinės užsakomosios produkcijos gamybą, kuriai reikia daugiau rankų darbo. Tai buvo mūsų stiprybė ir išskirtinumas, kai Vakarų šalių gamintojai „perleisdavo“ gaminti mažų partijų produktus pigios darbo jėgos šalims, tokioms kaip Lietuva, o patys pasilikdavo gaminti masinius produktus. Nes robotas, tarkim, Vokietijoje kainuoja tiek pat ar net ir pigiau, o atsiperkamumas dėl darbo jėgos kaštų Vakaruose yra žymiai greitesnis. Tačiau vis labiau brangstant darbo jėgai šis mūsų privalumas tampa nekonkurencingas. Kito kelio nėra. Tik diegiant inžinerinius, skaitmeninimo sprendimus, valdant gamybą ir procesus, robotizuojant ar automatizuojant gamybą (suprantama, kur įmanoma) galima pakelti našumą ir efektyvumą .
Pasak Manto Lekniaus, bendrovės „VMG Technics“ direktoriaus, robotizacija ir robotų diegimas, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos „Pramonė 4.0“, judėjimo elementai. Kita vertus, Lietuvoje pramonės robotizacijos tempas galėtų būti daug greitesnis, jei ne nepagrįstos baimės, kilusios iš įsitikinimo, jog investicijos į technologijas neatsipirks arba pritrūks kompetencijų šias technologijas valdyti
Automatizacija – kelias į efektyvesnę ir pigesnę gamybą. O norint konkuruoti globalioje rinkoje būtina efektyvinti procesus ir technologijas. Pavyzdžiui, „VMG Technics“ vystomos ir kuriamos technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugos. Vertinant iš sektoriaus perspektyvos, akivaizdu, kad vystant aukštos pridėtinės vertės paslaugas, produktus bei inovacijas ir juos realizuojant rinkoje, užtikrinamas šių investicijų atsiperkamumas. Šį atsiperkamumą kompleksiškai papildo ir kitos automatizacijos naudos: užtikrinamas didesnis produktyvumas, robotai mažiau klysta, atlieka operacijas pavojingose darbo aplinkose ir kita. Todėl automatizacijos investicijų grąža didėja ir vis didės.
Mantas Leknius sako, kad orientuodamiesi į robotizacijos sprendimų kūrimą baldų, maisto, medienos apdirbimo ir kituose sektoriuose pastebi, kad potencialo automatizacijos sprendimų pritaikymui Lietuvos pramonės sektoriuje – apstu. Sudėtingiausia dalis yra įtikinti, kad įmonėms to reikia, nors Lietuvoje jau kyla daug iššūkių dėl darbo jėgos trūkumo. Pastaruoju metu bendrovė vysto strateginio valstybės projekto statusą turintį pramonės inovacijų parko projektą „VMG Technics R&D Park“, kur bus sutelktas aukštos kvalifikacijos inžinerinis potencialas, vienysiantis kelis šimtus aukštos kvalifikacijos ir kompetencijų darbuotojų. Turint tokią kompetencijų bazę ir moderniausią pramoninę infrastruktūrą, bus užtikrintas vienos didžiausių Lietuvoje technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugų tiekėjų statusas.
2022 metų pasaulinėje ataskaitoje pastebėta Lenkija
Tarptautinė robotikos federacija, išleidusi 2022 metų Pasaulinę robotikos ataskaitą, pažymi, kad 2021 metais prasidėjo ryškus robotų panaudojimo augimas. Per vienerius metus pasaulyje įdiegta daugiau nei pusė milijono (517 tūkst.) pramoninių robotų. Europoje pramoninių robotų skaičius ūgtelėjo beveik ketvirčiu (24%) ir pasiekė 84 302 regione veikiančius pramoninius robotus. Pagrindinė paklausos dalis ir toliau siejama su automobilių pramone, nors augo ir tradicinė pramonė, kurioje įdiegtų mechanizmų skaičius padidėjo 51%. Vokietija, kuri yra tarp penkių didžiausių pramoninių robotų rinkų pasaulyje, turėjo 28% iš visų Europoje veikiančių robotų. Antra Italija su 17% ir trečia Prancūzija su 7%.
Tarp Lietuvos kaimynių išsiskiria Lenkija, kuri nuosekliai auga jau kone dešimtmetį. Skaičiuojama, kad per 2022 metus Lenkijoje įdiegta daugiau nei 3,1 tūkst. pramoninių robotų – tai tik neženkliai nusileido 2021 metais pasiektam rekordui, kai pramonėje pradėjo veikti 3,5 tūkst. robotų. Pagrindiniai robotus pasitelkiantys pramonės sektoriai – metalo apdirbimo ir įrengimų pramonė, taip pat automobilių gamybos grandinėje dirbančios įmonės.
Kokios perspektyvos ir galimybės Lietuvai?
Pasak Dariaus Lasionio, siekiant spartinti pramonės sektoriaus technologinį atsinaujinimą, robotizaciją ir automatizaciją, reikalingos kryptingos ir nuoseklios valdžios institucijų paskatos ir investicinės paramos priemonės pramonės įmonėms. Šiai dienai tokių investicinių, paramos priemonių ir projektų labai pasigendama ir tai nėra geras dalykas, lyginant, kaip kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių verslo įmonės investuoja į technologinį atsinaujinimą. „Roges ruošk vasarą“ – sako patarlė. Ir kai visa Europa kalba apie recesiją arba laikiną stagnaciją, pats laikas investuoti į technologijas.
Labai svarbu ir tai, jog be darbuotojų, turinčių reikalingas kompetencijas ir įgūdžius dirbti su naujomis technologijomis, jokia Pramonės 4.0 revoliucija, robotizacija ar skaitmenizacija neįmanoma. Tam reikalinga ir švietimo sistemos orientacija į technologijas ir inžineriją, kurių ugdymas turėtų prasidėti jau mokyklose nuo pradinių klasių.
2023 pirmo pusmečio inžinerijos sektoriaus apžvalga
naujienos 2023Lietuvos inžinerinė pramonė 1-ąjį 2023 metų pusmetį išlaikė pramonės lokomotyvo vaidmenį lyginant jos produkcijos dinamiką su bendrais apdirbamosios pramonės rezultatais (be Orlen įtakos). Savo augimu (+8,3 proc. to meto kainomis / +5,9 proc. palyginamosiomis kainomis) inžinerinė pramonė kompensavo tų pramonės šakų praradimus, kurios labiau priklauso nuo namų ūkių vartojimo ir elgsenos (pvz., baldai, mediena, tekstilė ir t.t.).
Išorinis kontekstas:
Lietuvos pramonės įmonės yra integravęsi į ES tiekimo grandines ir jautriai reaguoja ir kertinių rinkų Vakaruose tendencijas. Kol kas ES ekonominėse perspektyvose optimizmo nedaug. Nemenkos skolos ir itin išaugusios palūkanų normos vėsina rinkas ir mažina augimo galimybes. Įmonės susiduria su kritusia paklausa prekėms, sandėliuose susikaupę aukštų sąnaudų laikotarpiu pagaminta produkcija. O praūžusi infliacija paspartino darbo kaštų augimą ir tolesnio didėjimo lūkesčius.
Nors šie metai pramonės sektoriaus įmonėms yra sudėtingi, vis dėlto, reikia nepamiršti, kad iki 2023 m. gamintojai mėgavosi itin sėkminga rekordinių rezultatų atkarpa. Eksportuojančiai pramonei pavyko pasinaudoti dėl pandemijos atsivėrusiomis nišomis, sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, perimti dalį Tolimiesiems Rytams skirtų užsakymų. Vėliau, kertinėms eksporto rinkoms įveikus pandemiją, sekė staigus gamybos ir vartojimo atsigavimas, sulaistytas beprecedenčiais vyriausybių skatinimo planais. Tai suteikė papildomos energijos Lietuvos gamybos ir eksporto plėtrai.
Gamybos ir eksporto vystymasis išliko santykinai atsparus net ir pernai, nepaisant karo Ukrainoje, energetikos šoko, užsivėrusių patogių pigios žaliavos kanalų iš agresorių ir kitų sunkiai prognozuojamų iššūkių.
Tad nenuostabu, kad dabar aukštos palyginamosios bazės efektas veikia neigiamai – kardinaliai pasikeitus išorinėms aplinkybėms, neprarasti augimo pagreičio ir pranokti tokius puikius pastarųjų metų rezultatus sunku. Jautriausiai iš inžinerinės pramonės šakų į pasikeitusias aplinkybes reaguoja gumos ir plastikų bei metalų pramonės šakos. Tuo tarpu, likusios inžinerinės pramonės šakos šiemet išvengė metinio produkcijos apimčių nuosmukio ir išlieka vienu atsparesnių pramonės sektoriaus slankstelių.
Geri ankstesni metai leido gamintojams pasitikti šių metų išbandymus su solidžiomis finansinėmis atsargomis. O tai kol kas suteikia erdvės manevrui šioje iššūkių tiesiojoje ir padeda išsaugoti darbo vietas.
Vis dėlto, antra metų pusė nebus lengvesnė. Nors palūkanų normų didinimo ciklas ir baigėsi, vis dėlto, šiandienos finansų rinkų lūkesčiais, jos aukštumoje išliks bent iki kitų metų antrojo pusmečio. Tai neleis įsibėgėti vidaus paklausos atsigavimui. Įtampą didina ir geopolitiniai veiksniai bei energetikos nešėjų rinkos neapibrėžtumas.