LINPRA kartu su partneriais inicijavo jau antros profesoriaus Klauso Schwabo knygos lietuvišką leidimą. 2017 m. rudenį pasirodė pirmoji dalis „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ (angl. “The Fourth Industrial Revolution“), o 2018 m. pabaigoje LINPRA pristato antrą lietuviškai išleistą K. Schwabo knygą „Ketvirtosios pramonės revoliucijos valdymas“ (angl. “Shaping the Fourth Industrial Revolution“).
Antrojoje knygoje vokiečių ekonomistas, World Economic Forum įkūrėjas profesorius Klausas Schwabas toliau plėtoja ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius: žmogiškųjų vertybių, žmogaus teisių ir technologijų sandūrą, blokų grandinės technologijų (“blockchain“), daiktų interneto reikšmę, etinius duomenų dalijimosi klausimus, kibernetinę saugą, dirbtinio interneto, neurotechnologijų, multidimensinio spausdinimo, virtualios realybės temas, atkreipia dėmesį į meno bei kultūros santykį su vykstančiomis technologinėmis permainomis ir aptaria daugybę kitų įdomių aspektų.
Pirmoji knyga:
Antroji knyga:
LINPRA Prezidiumas
Lyderiaujančios Lietuvos pramonės įmonės į skaitmeninės transformacijos būtinybę žvelgia pakankamai rimtai ir imasi atitinkamų veiksmų: investuoja į inovacijas ir diegia modernius verslo modelius. Vienareikšmiškai pripažįstame, kad Lietuvos ekonomikos tvarumas ir augimas, visos valstybės konkurencingumas Europos bendrijoje priklauso nuo to, kaip sugebėsime priimti ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius ir neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau tai svarbu ne tik pramonės lygmenyje. Transformacija pirmiausiai turi prasidėti kiekvieno žmogaus sąmonėje, suvokiant, kaip ir kuriose srityse mus palies technologiniai pokyčiai, ir gebant juos priimti. Klauso Schwabo knyga – plačiajai visuomenei skirtas žinynas, atvirai ir įtaigiai atskleidžiantis, kaip technologinis virsmas atsiliepia kasdieniam gyvenimui, ir kiek reikšmės tame turi žmogiškosios vertybės.
Žilvinas Dubosas, UAB „Baltik vairas“ generalinis direktorius
Jau yra raškomi pirmieji ketvirtosios pramonės revoliucijos vaisiai. Niekas iki galo nežino, kur ji mus nuves –matome tik aibę technologinių pokyčių, kurie sujungia skaitmeninį, fizinį ir biologinį pasaulius. Kaip vartotojai, laimėsime visi, tačiau laukia ir daug iššūkių. Deja, ne visi suspės eiti koja kojon su technologine pažanga. Nugalėtojais taps greiti, lankstūs, sparčiai prisitaikantys prie pokyčių, nuolat tobulėjantys ir bendradarbiaujantys. Verta paimti šią Klauso Schwabo knygą į rankas, norint geriau orientuotis ketvirtosios pramonės revoliucijos kelyje.
Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs Verslo Sprendimai“ direktorius
Gyvename išskirtiniu laiku – technologinių pokyčių verpete, kuris vystosi vis didesniu pagreičiu. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės visuomet pasižymėjo dinamiškumu ir inovacijomis. Tikiu, kad mūsų įmonės, taikydamos ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimus, bus ne besivejančiųjų, o lyderių pozicijose. Linkiu šioje knygoje rasti naujų idėjų ir drąsiai jas taikyti savo versluose.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/12/Knyga_4.jpg13652048linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2018-12-17 08:51:512018-12-19 04:57:18LINPRA pristato antrą K. Swabo knygą
Rimanto Damanskio, LINPRA prezidiumo nario, Plastikų–gumos gaminių gamybos sektoriaus eksperto komentaras:
Dėl žinių stokos apie plastikų pramonę kyla daugiausiai spekuliacijų kritikuojant plastiką ir kaip alternatyvą bandant iškelti daugkartinių pakuočių idėją arba popierių kaip pranašesnį. Vienareikšmiškos tiesos nėra, tačiau lyginant plastikinio ir popierinio maišelio pagaminimo, panaudojimo ir perdirbimo faktorius, galima įvertinti, kas labiau teršia, sunaudoja daugiau energijos gamybos procese, sukelia didesnę CO2 emisiją aplinkai („carbon footprint“), o kurios pakuočių rūšys yra draugiškesnės aplinkai ir lengviau perdirbamos.
Interneto amžiuje mažėjant popierinės spaudos poreikiui, stipriai smuko ir popieriaus vartojimas, popieriaus pramonės apimtys. Dėl to įvairiomis spekuliacijomis bandoma įrodinėti popieriaus pakuočių privalumus, bet popierius anaiptol nėra pranašesnis už plastiką.
Mitas, kad popierinis maišelis arba puodelis suyra greičiau negu plastikinis. Bet tiesa, kad popierinis maišelis užima 3–4 kartus daugiau vietos sąvartyne ir yra iki 10 kartų sunkesnis už analoginio tūrio plastikinę pakuotę. Popieriaus, kaip žaliavos, gamybos ir perdirbimo procesas yra žymiai sudėtingesnis nei plastiko. Popieriaus gamybos ir perdirbimo metu energijos sąnaudos yra 4 kartus didesnės nei plastiko pakuotės gamyboje, nekalbant apie vandens taršą antrinio perdirbimo metu, paverčiant makulatūrą popieriaus mase. Popierinių vienkartinių kavos puodelių popierius nėra perdirbamas. Jie dažniausiai yra dengti polietilenu, kad skystis neprasiskverbtų, todėl po naudojimo šių medžiagų atskirti viena nuo kitos neįmanoma.
Plastiko maišelių perdirbimas – labai paprastas ir nereikalauja didelių energijos sąnaudų, proceso metu neteršiamas vanduo. Plastikinio maišelio svoris yra keliais kartais mažesnis nei popieriaus, todėl atliekų apimtys (tonažai) taip pat yra mažesni. Plastikiniai maišeliai, pagaminti tam tikru būdu, gali būti biologiškai suyrantys („biodegradable“), todėl jų net nesurenkant, jie gali suirti greičiau nei popierius.
Šiandien antrinis plastikas, pavyzdžiui, iš žemo tankio polietileno (LDPE) ir aukšto tankio polietileno (HDPE) gaminami maišeliai yra superkami. Įmonės, gaminančios šiukšlių maišus, šiandien sėkmingai naudoja antrines žaliavas. Apskritai, plastikų pramonė sparčiai žengia į priekį aplinkosaugos atžvilgiu: atsiranda priedai ar medžiagos, kurios biodegraduoja natūralioje aplinkoje, net jei gaminiai nesurenkami.
Kaip Lietuva pasirengusi / nepasirengusi griežtinamai tvarkai dėl plastiko?
Nereiktų skubėti įvesti draudimų prieš tai nepasigilinus. Viena vertus, Lietuva jungiasi prie ES memorandumo dėl žiedinės ekonomikos, skatinančios tvarią plėtrą ir antrinės medžiagos panaudojimą gaminiuose, taip siekiant mažinti aplinkos taršą. Iš kitos pusės, skubama įvesti draudimus, skatinančius pereiti prie alternatyvių popieriaus pakuočių. Tačiau popieriaus pramonė turi savo neigiamą poveikį: ji tiesiogiai susijusi su miškų kirtimu, popieriaus perdirbimas daro 3–4 kartus žalingesnį poveikį aplinkai, popieriaus gamybai reikalingos didesnės energijos sąnaudos, o tai reiškia didesnį CO2 pėdsaką, popierius yra sunkesnis, dėl to atliekų tūris namų ūkiuose didėja.
Vietoj draudimų įvedimo daug daugiau naudos duotų efektyvesnių surinkimo priemonių diegimas. Šiandien Lietuvos pakuočių gamintojai sėkmingai naudoja antrinį plastiką, tačiau dėl menko surinkimo jo netgi trūksta, antrinės pakuočių žaliavos perkamos iš kitų šalių, nes vietinės antrinės žaliavos nėra pakankamai. Perdirbėjai žaliavos taip pat galėtų pagaminti daugiau, tačiau ir jiems trūksta atliekų, jie taip pat sėkmingai parduoda perdirbtą plastiko žaliavą užsienio šalims. Plastiko pakuočių privalumai yra įrodyti. Todėl reiktų spręsti plastiko surinkimo problemą, o ne jo draudimą.
Lietuvoje yra visos sąlygos vystyti žiedinę ekonomiką, daug veiksmų jau yra daroma ir sprendžiama:
Antrinės žaliavos naudojimas HDPE ir LDPE pakuočių gamyboje;
Biodegradacinių priedų naudojimas maišelių gamyboje, kad pakuotė suirtų natūraliose sąlygose;
Vartotojų atliekų ir industrinių atliekų supirkimas ir perdirbimas į granules ir panaudojimas pakuotės gamyboje;
PET pakuočių problema Lietuvoje yra išspręsta – sėkmingai veikia depozito sistema;
Smulkių plastiko gaminių, tokių kaip šiaudeliai, vatos pagaliukai ir pan., gamintojų Lietuvoje nėra arba jie yra nežymūs, jų pagaminami tonažai neturi didelės reikšmės Europos kontekste;
Nesunkiai įgyvendinama ir vertėtų skatinti aktyviau: Eko ženklinimą bei vartotojų pasirinkimą naudoti mažesnio svorio pakuotes su antrinėmis medžiagomis ir biodegradaciniais priedais;
Ką svarbu spręsti: kokybiškos antrinės žaliavos, kurios papildomi kiekiai importuojami iš svetur, trūkumą Lietuvoje.
Vengti iš kelių medžiagų pagamintų (multi-material) pakuočių, nes lengviau perdirbama yra vienalytė medžiaga HDPE, PP, PC, PET, LDPE, o ne popierius su PE (kavos puodeliai), kartonas su PE ir aliuminiu – sulčių pakuotės.
Ką planuoja daryti Lietuvos verslas, plastiko įmonės šiuo klausimu?
Planuojami įvesti draudimai palies tik tam tikras įmones, kurios užsiima maišelių ir plastikinių pakuočių gamyba. Didelių vienkartinių indų gamintojų Lietuvos rinkoje nėra arba jie yra maži. Su PET tara, į kurią pilstomi gėrimai, esminės problemos nėra, nes sėkmingai veikia depozito sistema. Visa surinkta tara sėkmingai perdirbama atgal į butelius. Didžiausias iššūkis tenka įmonėms, ekstruzijos būdu gaminančioms LDPE ir HDPE pakuotę, maišelius. Reiktų skatinti ir didinti jų surinkimo bei rūšiavimo apimtis.
Šiandien didžioji dauguma maišelių papuola į bendrą plastiko atliekų konteinerį prie namų ūkių. Tuo tarpu perdirbimo įmonės juos superka ir šios antrinės žaliavos jiems trūksta. Daugelis stambesnių plastiko pakuočių gamintojų šiandien naudoja antrinę žaliavą, investuoja į perdirbimo įrangą arba jungiasi į klasterius, kad galėtų užtikrinti žiedinės ekonomikos iniciatyvą ir padidinti antrinių medžiagų naudojimą. Lietuvos plastikų klasteris yra prisijungęs prie ES memorandumo „Zero Plastics on Landfill by 2025“.
Rūpinantis aplinka, geriausia naudoti daugkartinio naudojimo maišelį. Tačiau kad atsvertų daugkartinio maišelio pagaminimo poveikį aplinkai, jį reiktų panaudoti nuo 11 iki 80 kartų ir vėliau pasirūpinti tekstilės ar tvirtesnio poliesterio pluošto utilizacija.
Turbūt jau sunku įsivaizduoti, kad į greito maisto kavinę atsineštume keramikos puodelį iš namų, kad vienkartines popierines nosinaites pakeistume senovinėmis tekstilinėmis, o kavinėje naudotume daugkartinius metalinius šiaudelius arba daugkartinio naudojimo higieninius vatos pagaliukus. Vienkartinė pakuotė yra reikalinga ir neišvengiama higieniniu ir vartotojų saugumo požiūriu, tačiau siekiant gerovės aplinkai, reikia skatinti jos efektyvesnį surinkimą ir perdirbimą kaip žiedinės ekonomikos dalį.
Šiandieną fokusas turėtų būti į surinkimo bei perdirbimo sprendimus, bet ne į draudimus arba iliuziją, kurioje įvertinami tik paviršutiniai poveikio aplinkai aspektai, o ne visos grandinės pakuočių perdirbamumas, energijos sąnaudos ir su tuo susijusi tarša.
LINPRA sulaukė aukšto įvertinimo Europos mastu, kuris atveria didžiules galimybes. 50-ies Europos partnerių konsorciumas, kuriame Lietuvai atstovauja LINPRA, oficialiai tapo nauja žinių ir inovacijų bendrija (KIC – Knowledge and Innovation Community) Manufacturing srityje. Siekiant Europos konkurencingumo didinimo, šią ir panašias Europos inovacijų bendrijas telkia Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT).
Tapęs naujuoju Manufacturing KIC‘u, šis 17 Europos šalių, 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Projektas bus finansuojamas iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020.
LINPRA, viena iš konsorciumo partnerių, KIC ekosistemoje atstovaus Baltijos šalių regiono verslo interesams. Artimiausiuose konsorciumo planuose – partnerių susitikimas gruodžio 19 d. konsorciumo būstinėje Paryžiuje, kur bus aptariamas projekto „Made by Europe“ pirmasis įgyvendinimo etapas.
Apie EIT ir KIC
Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.
EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą.
EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos (KIC – Knowledge and Innovation Community). Plačiau apie EIT.
Žinių ir inovacijų bendrijos kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.
Iki šiol EIT turėjo subūrusi 6 KIC:
EIT Climate-KIC
EIT Digital
EIT Food
EIT Health
EIT InnoEnergy
EIT Raw Materials
2018 m. EIT inicijavo dvi naujas bendrijas:
EIT Manufacturing
EIT Urban Mobility
Konsorciumas, tapęs EIT Manufacturing bendrija, įgyvendins projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/12/EIT_call_for_proposals_cover.jpg6301200linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2018-12-06 08:15:102018-12-06 11:29:16EIT pasipildė nauju KIC – LINPRA tapo jo dalimi!
Projektas NAUJOS GALIMYBĖS
Projekto Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-03-0014
Šiuo projektu siekiama skatinti Lietuvos inžinerinės pramonės labai mažas, mažas ir vidutines įmones lietuviškos kilmės produkcijai ieškoti naujų užsienio rinkų ir plėsti esamas. Projektą numatyta įgyvendinti per dvejus metus ir su projekte dalyvaujančiomis įmonėmis išvykti į 8 verslo misijas ir tarptautines pramonės parodas užsienio šalyse. Projekte dalyvauja 18 Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių.
Projekto pradžia: 2018 m. rugpjūčio 9 d.
Projekto pabaiga: 2020 m. rugpjūčio 9 d.
Projektas apima šias verslo misijas ir tarptautines parodas:
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/12/ELMIA_2018_delegacija_.jpg30244032linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2018-12-05 10:47:392018-12-05 11:01:30Naujos galimybės
„3500 „SOLIDWORKS“ licencijų mokykloms“ – tai viena iš iniciatyvų, skirta Lietuvos moksleivių technologiniam ugdymui, kurią įgyvendina UAB „IN RE“ kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA. Mokykloms padovanotos „SOLIDWORKS“ programinės įrangos licencijos jau yra prieinamos mokyklų bendruomenėms, o sausio 4 d. įvyks pirmasis seminaras mokytojams.
Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais jau gali pradėti nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga. Licencijos – tiek tinklinės mokykloms, tiek individualios mokytojams ir mokiniams – aktyvuojamos tinklalapyje:
Apie šios „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos pradžią paskelbta lapkričio 24 d. „Litexpo“ parodoje „Mokykla 2018“. Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Vilma Bačkiūtė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja, šią programą dėl jos masto ir nemokamai gautos dovanos vertės vertina kaip išskirtinę. „Kad visa tai pasiektų mokinius, mums reikia konkrečių žmonių konkrečiose vietose, kurie būtų iniciatyvūs ir turėtų idėjų, kaip geriausiai tas licencijas panaudoti. Tai yra unikali galimybė,“ – per programos pristatymą „Litexpo“ sakė ji.
„Ką reiškia 3500 licencijų? Lietuvai tai faktiškai neribotas skaičius. 3500 vartotojų gali prisijungti tuo pačiu metu. Galima prisijungti iš klasės, individualiai iš namų ar mokyklos kompiuterio, iš bet kur tuo pačiu metu,“ – sakė UAB „IN RE“ direktorius dr. Vladimiras Popovas.
Jis pabrėžė, kad skaitmeninimo technologijos yra šiuolaikinės ekonomikos variklis. Profesionalių „SOLIDWORS“ programų naudojimas yra labai paplitęs Lietuvoje, jis sparčiai auga kartu su pramonės augimu.
„SOLIDWORKS“ programų spektras labai didelis, jis prasideda nuo programos mažiems vaikams „Apps for Kids“, kuri yra lyg „virtualus plastilinas“. Tolesnė pakopa – programos mokykloms „SOLIDWORKS EDU“, dar sudėtingesnis lygmuo – studijoms kolegijoje ir universitete, ir galiausiai sudėtingiausios programos skirtos gamybai ir tolesniam specialistų tobulėjimui.
„Dabar laikas mokytis,“ – sakė dr. V. Popovas. UAB „IN RE“ kartu su mokymų srityje patyrusiu projekto partneriu VšĮ „Robotikos mokykla“ parengė 6 valandų seminarą, kurio klausytojai galės gauti „SOLIDWORKS“ mokymų centro sertifikatą. Pasak dr. V. Popovo, jis pripažįstamas visame pasaulyje ir gali pasitarnauti kaip gražus įrašas mokytojo CV.
Mokymai vyks sausio 4 d. VGTU inžinerijos licėjuje Vilniuje, į juos jau galima užsiregistruoti. Mokymai taip pat bus transliuojami tiesiogiai internetu, vėliau bus viešai prieinamas jų vaizdo įrašas.
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.
Kviečiame dalyvauti darbuotojų mokymo „Kompetencijos LT“ paraiškoje ir sutaupyti ~60 % 2020–2022 m. mokymų išlaidų
Š. m. lapkričio 15 d. paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Kompetencijos LT“. Šio kvietimo tikslas – užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos lygio palaikymą, profesinį mobilumą ir gebėjimą sparčiai persiorientuoti į kito ūkio sektoriaus veiklas.
Pareiškėjas: asociacijos LINPRA įsteigtas kompetencijų centras VšĮ „Intechcentras“
Kas gali dalyvauti kartu su pareiškėju: mažos, vidutinės ir didelės įmonės, kurių pagrindinė veikla yra apdirbamoji gamyba
Tikėtina finansinė nauda: ~60 % mokymų kainos
Paraiškų pateikimo terminas: 2019 m. vasario 15 d.
Lapkričio 1 d. prasidėjo LINPRA koordinuojamas švietimo srities tarptautinis projektas, orientuotas į plastiko liejimo operatorių profesiją. Visoje Europoje plastiko sektoriuje šių specialistų itin trūksta, tad projektas sieks susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais ir sukurti bei diegti inovatyvų šių specialistų ugdymo turinį. Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių diegimui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui.
Pirmasis projekto partnerių suvažiavimas įvyko lapkričio gale Vilniuje, kur buvo pristatyta projekto koncepcija, tikslai, įvyko partnerių susipažinimas ir artimiausio etapo darbų planavimas. Dalyvavę partneriai:
Alytaus profesinio rengimo centras APRC
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras VPM
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras KPMPC
European Plastics Converters EuPC
Plastics and Composites Federation FPC
Alencon Institute of Plastics and Composites ISPA
Tampere Vocational College Tredu TREDU
Finnish Plastics Industries Federation FIPIF
Projekto idėją pradėjęs vystyti ir pradžią tam davęs buvęs LINPRA direktorius Gintaras Vilda, dabartinis LR Ūkio viceministras, pristatydamas šią iniciatyvą ir tikslus kalbėjo:
„Europos plastiko pramonė labai prisideda prie Europos gerovės – tai sektorius, kuriame nuolat vystomos inovacijos, siekiama efektyviai naudoti išteklius ir dalyvauti žiedinėje ekonomikoje, jis sukuria daug darbo vietų. Europoje iš viso veikia apie 60 tūkst. plastiko sektoriaus įmonių, daugiausiai mažų ir vidutinių, kuriose dirba apie 1,5 mln. žmonių, o bendra metinė apyvarta siekia 260 milrd. Eur. Didžiąją dalį – apie 90 proc. – plastikų pramonės sudaro plastiko perdirbėjai.
Europos plastiko pramonės konkurencingumas ir gebėjimas nuolat inovuoti labai tiesiogiai susijęs su darbuotojais, jų įgūdžiais ir kompetencijų ugdymu. Vertinant dabartines ekonomines ir demografines tendencijas, specialistų įgūdžių trūkumas ir reikiamų kompetencijų ugdymas yra tapęs bene aktualiausiu iššūkiu daugelyje Lietuvos ir Europos plastikų pramonės įmonių. Tad šis projektas ir nagrinėja bei siekia spręsti dvejopą problemą, susijusią su darbuotojų kompetencijomis plastiko sektoriuje ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu: plastiko mašinų operatorių skaitmeninių įgūdžių trūkumas, pažangios gamybos technologijų pažinimas ir apskritai kvalifikuotų bei motyvuotų darbuotojų trūkumas įmonėse.
Projekto tikslas – reaguoti į plastikų sektoriui būdingus darbo rinkos poreikius, projektuojant, pilotuojant ir įgyvendinant novatorišką plastiko liejimo mašinų operatorių profesinio mokymo programą, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams ir ekologiniams įgūdžiams bei verslumo kompetencijoms.
Šiame projekte LINPRA bendradarbiauja su 8 partneriais iš Belgijos, Prancūzijos, Suomijos ir Lietuvos, kurių bendru darbu siekiamas tikslas – ugdymo turinį profesinėse mokyklose priartinti prie realaus įgūdžių poreikio darbo rinkoje. Profesinio mokymo programos fokusą telks į darbu pagrįstą mokymąsi, verslaus mąstymo skatinimą, technologijų ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimą, „Lean“ metodų taikymą gamyboje, žiedinės ekonomikos ir kitas žinias. Tikimasi, kad plastikų sektoriui bus naudingi šie numatomi apčiuopiami projekto rezultatai: „Kvalifikacijų ir mokymo programų tyrimai“, EQF pagrįstas modelis profesinio mokymo programai, išsami mokymo medžiaga studentams ir mokytojams, 50 apmokytų mokinių ir 20 instruktorių bei projektą uždaranti konferencija Briuselyje.“
Dėkojame visiems susirinkusiems partneriams ir linkime sėkmės profesinėms mokykloms, kurios turės svarbiausią užduotį kelti profesinio mokymo lygį, didinti tiek plastiko liejimo mašinų operatorių (mokytojų), tiek ir mokinių kvalifikaciją.
Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais pradeda nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga.
Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ (SOLIDWORKS EDU) programinės įrangos paketų pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Apie šios „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos pradžią bus paskelbta „Litexpo“ parodoje „Mokykla 2018“ lapkričio 24 d. 14.00–14.45 Idėjų klasėje (4 salė).
Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga dabar jau gali pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.
„Įprasta, kad moksleiviai gerai moka užsienio kalbas, tačiau tie, kas renkasi technologinius mokslus, turi mokėti inžinerinę kalbą – gebėti dirbti su šiuolaikinėmis skaitmeninio modeliavimo ir imitacinėmis technologijomis. Turime daug pavyzdžių Lietuvoje, kai bendrojo ugdymo įstaigose skaitmeninio modeliavimo programos naudojamos dėstant įvairių pakraipų disciplinas: technologijas, IT, tiksliuosius mokslus. Ši kompanijos „SOLIDWORKS“ dovana Lietuvos mokykloms sustiprins šias tendencijas, leis moksleiviams įsisavinti moderniausius dizainerio, inžinieriaus ir tyrėjo įrankius“, – programos aktualumą pabrėžia „IN RE“ direktorius Vladimir Popov.
„Siekiant tobulinti ugdymo procesą ir kurti paskatas inžinerinės krypties specialistų gausėjimui, LINPRA ir Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiauja jau ilgą laiką bei vysto bendras iniciatyvas. Džiugu, kad mūsų mokyklose bus apčiuopiamas verslo ir valdžios bendradarbiavimo rezultatas – tai vienas iš geriausių tokių iniciatyvų pavyzdžių. Dėkojame „SOLIDWORKS“ už dosnumą ir ministerijai už pagalbą įveiklinant jas mokyklose“, – komentuoja LINPRA viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.
Išsami informacija apie naudojimosi sąlygas ir naudojimo instrukcija bus patalpinta Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamame Švietimo informacinių technologijų centro puslapyje. Technologijų, IT ir kitų susijusių sričių mokytojams, norintiems gilesnių šios programos naudojimo žinių darbui su moksleiviais, nuo naujų metų pradžios bus organizuojami specialūs mokymai.
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.
Lapkričio 14 d. Briuselyje vykusioje ORGALIME Generalinėje Asamblėjoje iš visos Europos susirinkę inžinerinės ir technologijų pramonės atstovai ne tik aptarė ateinančių metų veiklą, bet ir pasitvirtino atnaujintą vadovybę. Į Orgalime Direktorių Valdybą dviejų metų kadencijai buvo paskirti keturi nauji atstovai, tarp jų – LINPRA direktorius Darius Lasionis. D. Lasioniui ORGALIME Valdybos teikimu ir sprendimu šias pareigas patikėta eiti iki 2020 m. lapkričio mėnesio.
ORGALIME taip pat išsirinko naujus Generalinės Asamblėjos ir Direktorių Valdybos vadovus. Dabar pirmininkaujantį Peter Bongaerts (CEO of Dutch association FME) nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeis Thilo Brodtmann (German mechanical engineering federation VDMA, CEO), vice pirmininku taip pat nuo naujų metų pradžios paskirtas Klas Wåhlberg (Swedish association Teknikföretagen, Director General). Plačiau.
2018 m. birželio 12–13 d. ORGALIME Generalinė Asamblėja vyko Vilniuje, narių suvažiavimą ir konferenciją organizavo LINPRA. Plačiau.
Apie ORGALIME (The European Technology Industries)
Tai viena didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija. Ji įkurta 1954 m. ir šiandien vienija daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų iš visos Europos. Jų atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/11/Darius-Lasionis_Orgalime-1.jpg9821600linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2018-11-20 13:05:112018-11-20 13:47:16LINPRA direktorius Darius Lasionis tapo Orgalime valdybos nariu
Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalis šalies inžinerinės pramonės apyvartos, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA viceprezidentas.
Didelė dalis Lietuvos metalo perdirbimo įmonių dirba eksportui. Įmonių vadovai sako, kad jų produkcijos poreikis Vakarų Europoje vis auga.
Man lengviau kalbėti apie visą šalies inžinerinę pramonę, kuri laikosi ant trijų stulpų. Be metalo perdirbėjų, tai dar plastiko ir gumos produktų gamintojai bei elektronikos pramonės įmonės. 2017 m. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sugeneravo 3,8 mlrd. Eur pajamų, 2016 m. tas rodiklis siekė 3,2 mlrd. Eur. Panašaus augimo tikimės ir šiemet.
Apie 72% šių pajamų tenka eksportui.
Mums sako, kad turime kaip apie pramoninės šalies pavyzdį kalbėti apie Vokietiją. Vokietijoje inžinerinės pramonės įmonės 2017 m. sukūrė 23% šalies BVP. Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 21%. Maždaug trečdalis šio rodiklio – metalo apdirbimo įmonių nuopelnas.
Manau, kad inžinerinės pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra nepakankamai įvertintas ir valdžios institucijų, paramos šiam sektoriui galėtų būti daugiau.
Kokia toji parama galėtų būti?
Šalies pramonės įmonių laukia skaitmenizavimo iššūkiai, kuriems reikia didelių investicijų. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pasirūpinti, kad šiam sektoriui kliūtų daugiau ES paramos lėšų.
Augti įmonėms trukdo ir darbo jėgos trūkumas. Įmonės gelbstisi įdarbindamos darbuotojų iš Ukrainos, bet šioje srityje pralaimime konkurenciją su Lenkijos verslu: ten įdarbinti iš Ukrainos atvykusius žmones daug paprasčiau. Pagalvokime patys: juk čia dirbantys šalies kaimynės piliečiai kuria pas mus pridėtinę vertę, moka mokesčius. Palengvinimas būtų abiem pusėms naudingas.
Ir švietimo sistema derėtų pasirūpinti. Pramonėje vienam inžinieriui tenka 5 darbininkai. O mūsų švietimo sistema rengia 70% žmonių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus. Be to, tarp aukštųjų mokyklų auklėtinių – per mažai inžinierių.
Juk jeigu pakankamai inžinierių, darbininkų parengtume Lietuvoje, mažiau jų reikėtų ir įsivežti.
Jau antrą dešimtmetį klostosi padėtis, kad Lietuvos metalo apdirbėjai laimi ten, kur reikia nedidelių siuntų neserijinių gaminių, ypač Skandinavijos rinkose – į jas galima greitai ir pigiai nugabenti.
Naujoji Lietuvos metalo apdirbimo pramonė ėmė formuotis maždaug prieš pusantro dešimtmečio, praėjus kuriam laikui po to, kai žlugo senoji sovietinė metalo gamyba.
Įmonės pradėjo nuo to, kad teikė paslaugas, negamino savų gaminių. Dalis ir toliau taip daro, kai kas gamina paprastesnius gaminius, kurie reikalingi statybose, – toji sritis irgi svarbi ir reikalinga. Kitos įmonės pasuko sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės gaminių keliu. Imta gaminti detales, paskui gaminių mazgus, vėliau – jau ir pačius gaminius. Pažangiausios įmonės jau žengia link savo gaminių kūrimo.
Tarp šios srities įmonių – ir tokios gigantės kaip Vakarų laivų gamykla, didžiausia Klaipėdos regiono darbdavė. Apskritai šalyje gana mažai žinoma ir kalbama apie šio sektoriaus įmones. Jos paprastai dirba eksportui, tad neturi poreikio užsiimti savo vardo garsinimu Lietuvoje.
Gerai, kad Skandinavija šalia, bet vien atstumu plėtojantis logistikai ne tiek jau daug ir laimėsi. Skandinavijos verslininkui juk tas pats, ar jam užsakyti gaminį Lietuvoje, ar tai daryti Lenkijoje. Konkurencija tarp naujųjų ES narių šioje srityje didelė. Dar šiek tiek lenkiame savo kolegas iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet jie labai greitai mokosi – taip, kaip kažkada mokėmės mes.
Nemažai šnekama apie krizės galimybę, bet metalo apdirbėjai kol kas apie tai nekalba ir sako, kad Vakarų Europoje – labai daug užsakymų.
Lietuvos metalo apdirbimo įmonės tiekia savo produkciją ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalims. Europoje dabar užsakymų tikrai daug, kol kas ten į krizę nepanašu. Bet, kita vertus, krizė, kuri vis tiek kada nors ateis, Lietuvos metalo perdirbėjų gali būti panaudota ir kaip nauja plėtros galimybė. Juk Vakarų Europos įmonės tokiu atveju kur kas daugiau dėmesio skirs veiklos optimizavimui, o Lietuvoje gaminti pigiau.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/11/G.Kvietkauskas.jpg447748linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2018-11-20 11:10:102018-11-20 11:12:10VŽ interviu su Gintautu Kvietkausku: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
LINPRA pristato antrą K. Swabo knygą
Linpra pranešimaiLINPRA kartu su partneriais inicijavo jau antros profesoriaus Klauso Schwabo knygos lietuvišką leidimą. 2017 m. rudenį pasirodė pirmoji dalis „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ (angl. “The Fourth Industrial Revolution“), o 2018 m. pabaigoje LINPRA pristato antrą lietuviškai išleistą K. Schwabo knygą „Ketvirtosios pramonės revoliucijos valdymas“ (angl. “Shaping the Fourth Industrial Revolution“).
Antrojoje knygoje vokiečių ekonomistas, World Economic Forum įkūrėjas profesorius Klausas Schwabas toliau plėtoja ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius: žmogiškųjų vertybių, žmogaus teisių ir technologijų sandūrą, blokų grandinės technologijų (“blockchain“), daiktų interneto reikšmę, etinius duomenų dalijimosi klausimus, kibernetinę saugą, dirbtinio interneto, neurotechnologijų, multidimensinio spausdinimo, virtualios realybės temas, atkreipia dėmesį į meno bei kultūros santykį su vykstančiomis technologinėmis permainomis ir aptaria daugybę kitų įdomių aspektų.
LINPRA Prezidiumas
Lyderiaujančios Lietuvos pramonės įmonės į skaitmeninės transformacijos būtinybę žvelgia pakankamai rimtai ir imasi atitinkamų veiksmų: investuoja į inovacijas ir diegia modernius verslo modelius. Vienareikšmiškai pripažįstame, kad Lietuvos ekonomikos tvarumas ir augimas, visos valstybės konkurencingumas Europos bendrijoje priklauso nuo to, kaip sugebėsime priimti ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius ir neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau tai svarbu ne tik pramonės lygmenyje. Transformacija pirmiausiai turi prasidėti kiekvieno žmogaus sąmonėje, suvokiant, kaip ir kuriose srityse mus palies technologiniai pokyčiai, ir gebant juos priimti. Klauso Schwabo knyga – plačiajai visuomenei skirtas žinynas, atvirai ir įtaigiai atskleidžiantis, kaip technologinis virsmas atsiliepia kasdieniam gyvenimui, ir kiek reikšmės tame turi žmogiškosios vertybės.
Žilvinas Dubosas, UAB „Baltik vairas“ generalinis direktorius
Jau yra raškomi pirmieji ketvirtosios pramonės revoliucijos vaisiai. Niekas iki galo nežino, kur ji mus nuves –matome tik aibę technologinių pokyčių, kurie sujungia skaitmeninį, fizinį ir biologinį pasaulius. Kaip vartotojai, laimėsime visi, tačiau laukia ir daug iššūkių. Deja, ne visi suspės eiti koja kojon su technologine pažanga. Nugalėtojais taps greiti, lankstūs, sparčiai prisitaikantys prie pokyčių, nuolat tobulėjantys ir bendradarbiaujantys. Verta paimti šią Klauso Schwabo knygą į rankas, norint geriau orientuotis ketvirtosios pramonės revoliucijos kelyje.
Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs Verslo Sprendimai“ direktorius
Gyvename išskirtiniu laiku – technologinių pokyčių verpete, kuris vystosi vis didesniu pagreičiu. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės visuomet pasižymėjo dinamiškumu ir inovacijomis. Tikiu, kad mūsų įmonės, taikydamos ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimus, bus ne besivejančiųjų, o lyderių pozicijose. Linkiu šioje knygoje rasti naujų idėjų ir drąsiai jas taikyti savo versluose.
Knygos partneriai ir rėmėjai:
Plastikinė pakuotė VS popierinė žiedinėje grandinėje
Linpra pranešimai#LINPRAekspertai
Eglės Markevičienės straipsniai „Verslo žiniose“: Straipsnis I, Straipsnis II.
Rimanto Damanskio, LINPRA prezidiumo nario, Plastikų–gumos gaminių gamybos sektoriaus eksperto komentaras:
Dėl žinių stokos apie plastikų pramonę kyla daugiausiai spekuliacijų kritikuojant plastiką ir kaip alternatyvą bandant iškelti daugkartinių pakuočių idėją arba popierių kaip pranašesnį. Vienareikšmiškos tiesos nėra, tačiau lyginant plastikinio ir popierinio maišelio pagaminimo, panaudojimo ir perdirbimo faktorius, galima įvertinti, kas labiau teršia, sunaudoja daugiau energijos gamybos procese, sukelia didesnę CO2 emisiją aplinkai („carbon footprint“), o kurios pakuočių rūšys yra draugiškesnės aplinkai ir lengviau perdirbamos.
Interneto amžiuje mažėjant popierinės spaudos poreikiui, stipriai smuko ir popieriaus vartojimas, popieriaus pramonės apimtys. Dėl to įvairiomis spekuliacijomis bandoma įrodinėti popieriaus pakuočių privalumus, bet popierius anaiptol nėra pranašesnis už plastiką.
Mitas, kad popierinis maišelis arba puodelis suyra greičiau negu plastikinis. Bet tiesa, kad popierinis maišelis užima 3–4 kartus daugiau vietos sąvartyne ir yra iki 10 kartų sunkesnis už analoginio tūrio plastikinę pakuotę. Popieriaus, kaip žaliavos, gamybos ir perdirbimo procesas yra žymiai sudėtingesnis nei plastiko. Popieriaus gamybos ir perdirbimo metu energijos sąnaudos yra 4 kartus didesnės nei plastiko pakuotės gamyboje, nekalbant apie vandens taršą antrinio perdirbimo metu, paverčiant makulatūrą popieriaus mase. Popierinių vienkartinių kavos puodelių popierius nėra perdirbamas. Jie dažniausiai yra dengti polietilenu, kad skystis neprasiskverbtų, todėl po naudojimo šių medžiagų atskirti viena nuo kitos neįmanoma.
Plastiko maišelių perdirbimas – labai paprastas ir nereikalauja didelių energijos sąnaudų, proceso metu neteršiamas vanduo. Plastikinio maišelio svoris yra keliais kartais mažesnis nei popieriaus, todėl atliekų apimtys (tonažai) taip pat yra mažesni. Plastikiniai maišeliai, pagaminti tam tikru būdu, gali būti biologiškai suyrantys („biodegradable“), todėl jų net nesurenkant, jie gali suirti greičiau nei popierius.
Šiandien antrinis plastikas, pavyzdžiui, iš žemo tankio polietileno (LDPE) ir aukšto tankio polietileno (HDPE) gaminami maišeliai yra superkami. Įmonės, gaminančios šiukšlių maišus, šiandien sėkmingai naudoja antrines žaliavas. Apskritai, plastikų pramonė sparčiai žengia į priekį aplinkosaugos atžvilgiu: atsiranda priedai ar medžiagos, kurios biodegraduoja natūralioje aplinkoje, net jei gaminiai nesurenkami.
Kaip Lietuva pasirengusi / nepasirengusi griežtinamai tvarkai dėl plastiko?
Nereiktų skubėti įvesti draudimų prieš tai nepasigilinus. Viena vertus, Lietuva jungiasi prie ES memorandumo dėl žiedinės ekonomikos, skatinančios tvarią plėtrą ir antrinės medžiagos panaudojimą gaminiuose, taip siekiant mažinti aplinkos taršą. Iš kitos pusės, skubama įvesti draudimus, skatinančius pereiti prie alternatyvių popieriaus pakuočių. Tačiau popieriaus pramonė turi savo neigiamą poveikį: ji tiesiogiai susijusi su miškų kirtimu, popieriaus perdirbimas daro 3–4 kartus žalingesnį poveikį aplinkai, popieriaus gamybai reikalingos didesnės energijos sąnaudos, o tai reiškia didesnį CO2 pėdsaką, popierius yra sunkesnis, dėl to atliekų tūris namų ūkiuose didėja.
Vietoj draudimų įvedimo daug daugiau naudos duotų efektyvesnių surinkimo priemonių diegimas. Šiandien Lietuvos pakuočių gamintojai sėkmingai naudoja antrinį plastiką, tačiau dėl menko surinkimo jo netgi trūksta, antrinės pakuočių žaliavos perkamos iš kitų šalių, nes vietinės antrinės žaliavos nėra pakankamai. Perdirbėjai žaliavos taip pat galėtų pagaminti daugiau, tačiau ir jiems trūksta atliekų, jie taip pat sėkmingai parduoda perdirbtą plastiko žaliavą užsienio šalims. Plastiko pakuočių privalumai yra įrodyti. Todėl reiktų spręsti plastiko surinkimo problemą, o ne jo draudimą.
Lietuvoje yra visos sąlygos vystyti žiedinę ekonomiką, daug veiksmų jau yra daroma ir sprendžiama:
Ką planuoja daryti Lietuvos verslas, plastiko įmonės šiuo klausimu?
Planuojami įvesti draudimai palies tik tam tikras įmones, kurios užsiima maišelių ir plastikinių pakuočių gamyba. Didelių vienkartinių indų gamintojų Lietuvos rinkoje nėra arba jie yra maži. Su PET tara, į kurią pilstomi gėrimai, esminės problemos nėra, nes sėkmingai veikia depozito sistema. Visa surinkta tara sėkmingai perdirbama atgal į butelius. Didžiausias iššūkis tenka įmonėms, ekstruzijos būdu gaminančioms LDPE ir HDPE pakuotę, maišelius. Reiktų skatinti ir didinti jų surinkimo bei rūšiavimo apimtis.
Šiandien didžioji dauguma maišelių papuola į bendrą plastiko atliekų konteinerį prie namų ūkių. Tuo tarpu perdirbimo įmonės juos superka ir šios antrinės žaliavos jiems trūksta. Daugelis stambesnių plastiko pakuočių gamintojų šiandien naudoja antrinę žaliavą, investuoja į perdirbimo įrangą arba jungiasi į klasterius, kad galėtų užtikrinti žiedinės ekonomikos iniciatyvą ir padidinti antrinių medžiagų naudojimą. Lietuvos plastikų klasteris yra prisijungęs prie ES memorandumo „Zero Plastics on Landfill by 2025“.
Rūpinantis aplinka, geriausia naudoti daugkartinio naudojimo maišelį. Tačiau kad atsvertų daugkartinio maišelio pagaminimo poveikį aplinkai, jį reiktų panaudoti nuo 11 iki 80 kartų ir vėliau pasirūpinti tekstilės ar tvirtesnio poliesterio pluošto utilizacija.
Turbūt jau sunku įsivaizduoti, kad į greito maisto kavinę atsineštume keramikos puodelį iš namų, kad vienkartines popierines nosinaites pakeistume senovinėmis tekstilinėmis, o kavinėje naudotume daugkartinius metalinius šiaudelius arba daugkartinio naudojimo higieninius vatos pagaliukus. Vienkartinė pakuotė yra reikalinga ir neišvengiama higieniniu ir vartotojų saugumo požiūriu, tačiau siekiant gerovės aplinkai, reikia skatinti jos efektyvesnį surinkimą ir perdirbimą kaip žiedinės ekonomikos dalį.
Šiandieną fokusas turėtų būti į surinkimo bei perdirbimo sprendimus, bet ne į draudimus arba iliuziją, kurioje įvertinami tik paviršutiniai poveikio aplinkai aspektai, o ne visos grandinės pakuočių perdirbamumas, energijos sąnaudos ir su tuo susijusi tarša.
EIT pasipildė nauju KIC – LINPRA tapo jo dalimi!
Linpra pranešimaiLINPRA sulaukė aukšto įvertinimo Europos mastu, kuris atveria didžiules galimybes. 50-ies Europos partnerių konsorciumas, kuriame Lietuvai atstovauja LINPRA, oficialiai tapo nauja žinių ir inovacijų bendrija (KIC – Knowledge and Innovation Community) Manufacturing srityje. Siekiant Europos konkurencingumo didinimo, šią ir panašias Europos inovacijų bendrijas telkia Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT).
Tapęs naujuoju Manufacturing KIC‘u, šis 17 Europos šalių, 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Projektas bus finansuojamas iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020.
LINPRA, viena iš konsorciumo partnerių, KIC ekosistemoje atstovaus Baltijos šalių regiono verslo interesams. Artimiausiuose konsorciumo planuose – partnerių susitikimas gruodžio 19 d. konsorciumo būstinėje Paryžiuje, kur bus aptariamas projekto „Made by Europe“ pirmasis įgyvendinimo etapas.
Apie EIT ir KIC
Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.
EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą.
EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos (KIC – Knowledge and Innovation Community). Plačiau apie EIT.
Žinių ir inovacijų bendrijos kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.
Iki šiol EIT turėjo subūrusi 6 KIC:
2018 m. EIT inicijavo dvi naujas bendrijas:
Konsorciumas, tapęs EIT Manufacturing bendrija, įgyvendins projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti.
Plačiau apie EIT Manufacturing KIC.
Naujos galimybės
Vykstantys projektai, Linpra pranešimaiProjektas NAUJOS GALIMYBĖS
Projekto Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-03-0014
Šiuo projektu siekiama skatinti Lietuvos inžinerinės pramonės labai mažas, mažas ir vidutines įmones lietuviškos kilmės produkcijai ieškoti naujų užsienio rinkų ir plėsti esamas. Projektą numatyta įgyvendinti per dvejus metus ir su projekte dalyvaujančiomis įmonėmis išvykti į 8 verslo misijas ir tarptautines pramonės parodas užsienio šalyse. Projekte dalyvauja 18 Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių.
Projektas apima šias verslo misijas ir tarptautines parodas:
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Bendra projekto finansuojama ir dalyvių veikloms skirta suma: 406 683,08 Eur.
„SOLIDWORKS EDU“: prieiga mokykloms prie licencijų sukurta, rengiamasi mokymams
Naujienos„3500 „SOLIDWORKS“ licencijų mokykloms“ – tai viena iš iniciatyvų, skirta Lietuvos moksleivių technologiniam ugdymui, kurią įgyvendina UAB „IN RE“ kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA. Mokykloms padovanotos „SOLIDWORKS“ programinės įrangos licencijos jau yra prieinamos mokyklų bendruomenėms, o sausio 4 d. įvyks pirmasis seminaras mokytojams.
Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais jau gali pradėti nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga. Licencijos – tiek tinklinės mokykloms, tiek individualios mokytojams ir mokiniams – aktyvuojamos tinklalapyje:
AKTYVUOTI ČIA
Apie šios „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos pradžią paskelbta lapkričio 24 d. „Litexpo“ parodoje „Mokykla 2018“. Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Vilma Bačkiūtė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja, šią programą dėl jos masto ir nemokamai gautos dovanos vertės vertina kaip išskirtinę. „Kad visa tai pasiektų mokinius, mums reikia konkrečių žmonių konkrečiose vietose, kurie būtų iniciatyvūs ir turėtų idėjų, kaip geriausiai tas licencijas panaudoti. Tai yra unikali galimybė,“ – per programos pristatymą „Litexpo“ sakė ji.
„Ką reiškia 3500 licencijų? Lietuvai tai faktiškai neribotas skaičius. 3500 vartotojų gali prisijungti tuo pačiu metu. Galima prisijungti iš klasės, individualiai iš namų ar mokyklos kompiuterio, iš bet kur tuo pačiu metu,“ – sakė UAB „IN RE“ direktorius dr. Vladimiras Popovas.
Jis pabrėžė, kad skaitmeninimo technologijos yra šiuolaikinės ekonomikos variklis. Profesionalių „SOLIDWORS“ programų naudojimas yra labai paplitęs Lietuvoje, jis sparčiai auga kartu su pramonės augimu.
„SOLIDWORKS“ programų spektras labai didelis, jis prasideda nuo programos mažiems vaikams „Apps for Kids“, kuri yra lyg „virtualus plastilinas“. Tolesnė pakopa – programos mokykloms „SOLIDWORKS EDU“, dar sudėtingesnis lygmuo – studijoms kolegijoje ir universitete, ir galiausiai sudėtingiausios programos skirtos gamybai ir tolesniam specialistų tobulėjimui.
„Dabar laikas mokytis,“ – sakė dr. V. Popovas. UAB „IN RE“ kartu su mokymų srityje patyrusiu projekto partneriu VšĮ „Robotikos mokykla“ parengė 6 valandų seminarą, kurio klausytojai galės gauti „SOLIDWORKS“ mokymų centro sertifikatą. Pasak dr. V. Popovo, jis pripažįstamas visame pasaulyje ir gali pasitarnauti kaip gražus įrašas mokytojo CV.
Mokymai vyks sausio 4 d. VGTU inžinerijos licėjuje Vilniuje, į juos jau galima užsiregistruoti. Mokymai taip pat bus transliuojami tiesiogiai internetu, vėliau bus viešai prieinamas jų vaizdo įrašas.
REGISTRUOTIS MOKYMAMS
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.
Daugiau informacijos: http://inre.lt/solidworks; http://3dcad.lt
UAB, IN RE „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje; tel: 852124660.
„Kompetencijos LT“: kvietimas prisijungti prie paraiškos
Linpra pranešimaiKviečiame dalyvauti darbuotojų mokymo „Kompetencijos LT“ paraiškoje ir sutaupyti ~60 % 2020–2022 m. mokymų išlaidų
Š. m. lapkričio 15 d. paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Kompetencijos LT“. Šio kvietimo tikslas – užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos lygio palaikymą, profesinį mobilumą ir gebėjimą sparčiai persiorientuoti į kito ūkio sektoriaus veiklas.
Kontaktai: Susidomėjusius kviečiame kreiptis į Audrių Jasėną, 8 620 71450, audrius.jasenas@intechcentras.lt.
Startuoja LINPRA koordinuojamas projektas UPSKILL
Linpra pranešimaiLapkričio 1 d. prasidėjo LINPRA koordinuojamas švietimo srities tarptautinis projektas, orientuotas į plastiko liejimo operatorių profesiją. Visoje Europoje plastiko sektoriuje šių specialistų itin trūksta, tad projektas sieks susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais ir sukurti bei diegti inovatyvų šių specialistų ugdymo turinį. Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių diegimui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui.
Plačiau apie projektą ČIA.
Pirmasis projekto partnerių suvažiavimas įvyko lapkričio gale Vilniuje, kur buvo pristatyta projekto koncepcija, tikslai, įvyko partnerių susipažinimas ir artimiausio etapo darbų planavimas. Dalyvavę partneriai:
Projekto idėją pradėjęs vystyti ir pradžią tam davęs buvęs LINPRA direktorius Gintaras Vilda, dabartinis LR Ūkio viceministras, pristatydamas šią iniciatyvą ir tikslus kalbėjo:
„Europos plastiko pramonė labai prisideda prie Europos gerovės – tai sektorius, kuriame nuolat vystomos inovacijos, siekiama efektyviai naudoti išteklius ir dalyvauti žiedinėje ekonomikoje, jis sukuria daug darbo vietų. Europoje iš viso veikia apie 60 tūkst. plastiko sektoriaus įmonių, daugiausiai mažų ir vidutinių, kuriose dirba apie 1,5 mln. žmonių, o bendra metinė apyvarta siekia 260 milrd. Eur. Didžiąją dalį – apie 90 proc. – plastikų pramonės sudaro plastiko perdirbėjai.
Europos plastiko pramonės konkurencingumas ir gebėjimas nuolat inovuoti labai tiesiogiai susijęs su darbuotojais, jų įgūdžiais ir kompetencijų ugdymu. Vertinant dabartines ekonomines ir demografines tendencijas, specialistų įgūdžių trūkumas ir reikiamų kompetencijų ugdymas yra tapęs bene aktualiausiu iššūkiu daugelyje Lietuvos ir Europos plastikų pramonės įmonių. Tad šis projektas ir nagrinėja bei siekia spręsti dvejopą problemą, susijusią su darbuotojų kompetencijomis plastiko sektoriuje ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu: plastiko mašinų operatorių skaitmeninių įgūdžių trūkumas, pažangios gamybos technologijų pažinimas ir apskritai kvalifikuotų bei motyvuotų darbuotojų trūkumas įmonėse.
Projekto tikslas – reaguoti į plastikų sektoriui būdingus darbo rinkos poreikius, projektuojant, pilotuojant ir įgyvendinant novatorišką plastiko liejimo mašinų operatorių profesinio mokymo programą, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams ir ekologiniams įgūdžiams bei verslumo kompetencijoms.
Šiame projekte LINPRA bendradarbiauja su 8 partneriais iš Belgijos, Prancūzijos, Suomijos ir Lietuvos, kurių bendru darbu siekiamas tikslas – ugdymo turinį profesinėse mokyklose priartinti prie realaus įgūdžių poreikio darbo rinkoje. Profesinio mokymo programos fokusą telks į darbu pagrįstą mokymąsi, verslaus mąstymo skatinimą, technologijų ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimą, „Lean“ metodų taikymą gamyboje, žiedinės ekonomikos ir kitas žinias. Tikimasi, kad plastikų sektoriui bus naudingi šie numatomi apčiuopiami projekto rezultatai: „Kvalifikacijų ir mokymo programų tyrimai“, EQF pagrįstas modelis profesinio mokymo programai, išsami mokymo medžiaga studentams ir mokytojams, 50 apmokytų mokinių ir 20 instruktorių bei projektą uždaranti konferencija Briuselyje.“
Dėkojame visiems susirinkusiems partneriams ir linkime sėkmės profesinėms mokykloms, kurios turės svarbiausią užduotį kelti profesinio mokymo lygį, didinti tiek plastiko liejimo mašinų operatorių (mokytojų), tiek ir mokinių kvalifikaciją.
LITEXPO parodoje pristatoma „SOLIDWORKS“ edukacinė programa mokykloms
Linpra pranešimaiLietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais pradeda nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga.
Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ (SOLIDWORKS EDU) programinės įrangos paketų pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Apie šios „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos pradžią bus paskelbta „Litexpo“ parodoje „Mokykla 2018“ lapkričio 24 d. 14.00–14.45 Idėjų klasėje (4 salė).
Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga dabar jau gali pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.
„Įprasta, kad moksleiviai gerai moka užsienio kalbas, tačiau tie, kas renkasi technologinius mokslus, turi mokėti inžinerinę kalbą – gebėti dirbti su šiuolaikinėmis skaitmeninio modeliavimo ir imitacinėmis technologijomis. Turime daug pavyzdžių Lietuvoje, kai bendrojo ugdymo įstaigose skaitmeninio modeliavimo programos naudojamos dėstant įvairių pakraipų disciplinas: technologijas, IT, tiksliuosius mokslus. Ši kompanijos „SOLIDWORKS“ dovana Lietuvos mokykloms sustiprins šias tendencijas, leis moksleiviams įsisavinti moderniausius dizainerio, inžinieriaus ir tyrėjo įrankius“, – programos aktualumą pabrėžia „IN RE“ direktorius Vladimir Popov.
„Siekiant tobulinti ugdymo procesą ir kurti paskatas inžinerinės krypties specialistų gausėjimui, LINPRA ir Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiauja jau ilgą laiką bei vysto bendras iniciatyvas. Džiugu, kad mūsų mokyklose bus apčiuopiamas verslo ir valdžios bendradarbiavimo rezultatas – tai vienas iš geriausių tokių iniciatyvų pavyzdžių. Dėkojame „SOLIDWORKS“ už dosnumą ir ministerijai už pagalbą įveiklinant jas mokyklose“, – komentuoja LINPRA viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.
Išsami informacija apie naudojimosi sąlygas ir naudojimo instrukcija bus patalpinta Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamame Švietimo informacinių technologijų centro puslapyje. Technologijų, IT ir kitų susijusių sričių mokytojams, norintiems gilesnių šios programos naudojimo žinių darbui su moksleiviais, nuo naujų metų pradžios bus organizuojami specialūs mokymai.
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.
LINPRA direktorius Darius Lasionis tapo Orgalime valdybos nariu
Linpra pranešimaiLapkričio 14 d. Briuselyje vykusioje ORGALIME Generalinėje Asamblėjoje iš visos Europos susirinkę inžinerinės ir technologijų pramonės atstovai ne tik aptarė ateinančių metų veiklą, bet ir pasitvirtino atnaujintą vadovybę. Į Orgalime Direktorių Valdybą dviejų metų kadencijai buvo paskirti keturi nauji atstovai, tarp jų – LINPRA direktorius Darius Lasionis. D. Lasioniui ORGALIME Valdybos teikimu ir sprendimu šias pareigas patikėta eiti iki 2020 m. lapkričio mėnesio.
ORGALIME taip pat išsirinko naujus Generalinės Asamblėjos ir Direktorių Valdybos vadovus. Dabar pirmininkaujantį Peter Bongaerts (CEO of Dutch association FME) nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeis Thilo Brodtmann (German mechanical engineering federation VDMA, CEO), vice pirmininku taip pat nuo naujų metų pradžios paskirtas Klas Wåhlberg (Swedish association Teknikföretagen, Director General). Plačiau.
2018 m. birželio 12–13 d. ORGALIME Generalinė Asamblėja vyko Vilniuje, narių suvažiavimą ir konferenciją organizavo LINPRA. Plačiau.
Apie ORGALIME (The European Technology Industries)
Tai viena didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija. Ji įkurta 1954 m. ir šiandien vienija daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų iš visos Europos. Jų atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.
ORGALIME prezidentas – Tomas Hedenborg.
ORGALIME direktorius – Malte Lohan.
VŽ interviu su Gintautu Kvietkausku: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę
Naujienos#LINPRAekspertai
Vytauto Gaižausko straipsnis „Verslo žiniose“
Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalis šalies inžinerinės pramonės apyvartos, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA viceprezidentas.
Didelė dalis Lietuvos metalo perdirbimo įmonių dirba eksportui. Įmonių vadovai sako, kad jų produkcijos poreikis Vakarų Europoje vis auga.
Man lengviau kalbėti apie visą šalies inžinerinę pramonę, kuri laikosi ant trijų stulpų. Be metalo perdirbėjų, tai dar plastiko ir gumos produktų gamintojai bei elektronikos pramonės įmonės. 2017 m. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sugeneravo 3,8 mlrd. Eur pajamų, 2016 m. tas rodiklis siekė 3,2 mlrd. Eur. Panašaus augimo tikimės ir šiemet.
Apie 72% šių pajamų tenka eksportui.
Mums sako, kad turime kaip apie pramoninės šalies pavyzdį kalbėti apie Vokietiją. Vokietijoje inžinerinės pramonės įmonės 2017 m. sukūrė 23% šalies BVP. Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 21%. Maždaug trečdalis šio rodiklio – metalo apdirbimo įmonių nuopelnas.
Manau, kad inžinerinės pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra nepakankamai įvertintas ir valdžios institucijų, paramos šiam sektoriui galėtų būti daugiau.
Kokia toji parama galėtų būti?
Šalies pramonės įmonių laukia skaitmenizavimo iššūkiai, kuriems reikia didelių investicijų. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pasirūpinti, kad šiam sektoriui kliūtų daugiau ES paramos lėšų.
Augti įmonėms trukdo ir darbo jėgos trūkumas. Įmonės gelbstisi įdarbindamos darbuotojų iš Ukrainos, bet šioje srityje pralaimime konkurenciją su Lenkijos verslu: ten įdarbinti iš Ukrainos atvykusius žmones daug paprasčiau. Pagalvokime patys: juk čia dirbantys šalies kaimynės piliečiai kuria pas mus pridėtinę vertę, moka mokesčius. Palengvinimas būtų abiem pusėms naudingas.
Ir švietimo sistema derėtų pasirūpinti. Pramonėje vienam inžinieriui tenka 5 darbininkai. O mūsų švietimo sistema rengia 70% žmonių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus. Be to, tarp aukštųjų mokyklų auklėtinių – per mažai inžinierių.
Juk jeigu pakankamai inžinierių, darbininkų parengtume Lietuvoje, mažiau jų reikėtų ir įsivežti.
Jau antrą dešimtmetį klostosi padėtis, kad Lietuvos metalo apdirbėjai laimi ten, kur reikia nedidelių siuntų neserijinių gaminių, ypač Skandinavijos rinkose – į jas galima greitai ir pigiai nugabenti.
Naujoji Lietuvos metalo apdirbimo pramonė ėmė formuotis maždaug prieš pusantro dešimtmečio, praėjus kuriam laikui po to, kai žlugo senoji sovietinė metalo gamyba.
Įmonės pradėjo nuo to, kad teikė paslaugas, negamino savų gaminių. Dalis ir toliau taip daro, kai kas gamina paprastesnius gaminius, kurie reikalingi statybose, – toji sritis irgi svarbi ir reikalinga. Kitos įmonės pasuko sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės gaminių keliu. Imta gaminti detales, paskui gaminių mazgus, vėliau – jau ir pačius gaminius. Pažangiausios įmonės jau žengia link savo gaminių kūrimo.
Tarp šios srities įmonių – ir tokios gigantės kaip Vakarų laivų gamykla, didžiausia Klaipėdos regiono darbdavė. Apskritai šalyje gana mažai žinoma ir kalbama apie šio sektoriaus įmones. Jos paprastai dirba eksportui, tad neturi poreikio užsiimti savo vardo garsinimu Lietuvoje.
Gerai, kad Skandinavija šalia, bet vien atstumu plėtojantis logistikai ne tiek jau daug ir laimėsi. Skandinavijos verslininkui juk tas pats, ar jam užsakyti gaminį Lietuvoje, ar tai daryti Lenkijoje. Konkurencija tarp naujųjų ES narių šioje srityje didelė. Dar šiek tiek lenkiame savo kolegas iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet jie labai greitai mokosi – taip, kaip kažkada mokėmės mes.
Nemažai šnekama apie krizės galimybę, bet metalo apdirbėjai kol kas apie tai nekalba ir sako, kad Vakarų Europoje – labai daug užsakymų.
Lietuvos metalo apdirbimo įmonės tiekia savo produkciją ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalims. Europoje dabar užsakymų tikrai daug, kol kas ten į krizę nepanašu. Bet, kita vertus, krizė, kuri vis tiek kada nors ateis, Lietuvos metalo perdirbėjų gali būti panaudota ir kaip nauja plėtros galimybė. Juk Vakarų Europos įmonės tokiu atveju kur kas daugiau dėmesio skirs veiklos optimizavimui, o Lietuvoje gaminti pigiau.