Publikuota 15min. 

Šiandien vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“ paskelbti modernios pramonės įmonių konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai.  Tai vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje, kuriuo siekiama įvertinti pramonės skaitmeninimo ir transformacijos lyderius.

Šiemet konkurse laimėtojai buvo renkami naujose kategorijose. Nominacijoje „Gamyba 4.0“ buvo vertinami pačių gamybos įmonių vidiniai procesai ir jų transformacija. Kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“ buvo vertinamos bendrovės, kuriančios išmanius sprendimus gamybos įmonėms.

Nominacijos „Gamyba 4.0“ nugalėtoja tapo Kauno rajone įsikūrusi bendrovė „Axioma Metering“, vienintelė Baltijos šalyse gaminanti išmaniuosius vandens ir šilumos apskaitos prietaisus. Jos investicijos į skaitmenines technologijas atsipirko gerokai išaugusiais pardavimais ir eksporto verte.

„Per trejus metus į skaitmenines technologijas, tokias kaip elektronikos surinkimo, testavimo ir kitus robotizuotus sprendimus investavome 10 mln. eurų. Bendrovės gamyba yra didele dalimi automatizuota. Tai lėmė, kad per trejus metus įmonės pardavimai padidėjo 150 %, o eksportas 145 %. Sukuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui per tris metus padidėjo 23 tūkst. eurų“ – pasakoja Marius Balčiūnas, UAB „Axioma Metering“ gamybos departamento direktorius.

Bendrovės atstovas teigia, jog norint būti konkurencingiems pasauliniu mastu, į naujoves, automatizaciją ir efektyvumą svarbu investuoti ne kaip į atskirus vienetus, o kaip į bendrai veikiančią sistemą. Tokios investicijos galiausiai ne tik atsiperka, bet ir didina įmonės atsparumą bei tvarumą.

„Pradėję lieti įvairias detales supratome, kad brokuotas ar kitaip po naudojimo likusias medžiagas galime grąžinti atgal į procesą. Pusgaminius mes sumalame ir iš jų vėl gaminame produktą. Šį sprendimą, taip pat padėjo įgyvendinti investicijos į technologinę transformaciją. Atsinaujinimo naudą jaučiame ir dabartinėje rinkos situacijoje, kai apstu iššūkių ir reikia nuolat keisti savo planus. Automatizuoti sprendimai ir aukštas techninis resursų kiekis padeda lengviau suvaldyti skirtingus „pikinius momentus“, dinamiškiau naudoti resursus“ – pasakoja Marius Balčiūnas.

Jo teigimu, bendrovė siekia, kad tvarumas taptų įmonės „DNR“ – tam įpareigoja tiesioginė įmonės veikla. „Mūsų gaminami ultragarso technologija paremti produktai keičia milijonų vartotojų įpročius visame pasaulyje ir padeda klientams iki 20 procentų sumažinti sunaudojamo vandens kiekį. Tokiu būdu taupomi resursai, tausojami ir ateities kartoms saugojami gruntiniai vandenys” – sako įmonės atstovas.

Marius Balčiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinėje rinkoje veikiančios bendrovės negali delsti priimdamos sprendimus dėl atsinaujinimo: „Įmonės, dirbančios globalioje rinkoje, supranta, kad kol jos svarsto apie vieną ar kitą skaitmenizavimo, automatizavimo sprendimą, jų konkurentas, esantis kažkurioje kitoje pasaulio vietoje, jį jau įsidiegė. Negalime sau leisti stovėti vietoje, kitu atveju, „rytoj“ gali būti per vėlu. Nebūtina nerti į avantiūras, bet svarbu suprasti, kad sprendimo greitis yra labai svarbus“.

Konkurso kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“ laimėtoja paskelbta Kretingos įmonė „Terekas“ (veikianti prekės ženklu „Flexblow“). Bendrovė gamina lanksčiausią pasaulyje PET taros pūtimo įrangą, kuri 3 kartus sumažina taros gamybai reikiamų įrenginių skaičių, apie 40 % sumažina įrangai reikiamą plotą, leidžia produkciją pagaminti 30 kartų greičiau bei atveria galimybes išplėsti gaminamos produkcijos asortimentą.

„Tai yra mini autonominė PET butelių gamykla, kuri gali gaminti iki 55 mm kakliuko diametro bei iki 5 l talpos PET pakuotes. Įrenginys užima 50 % mažiau vietos nei įprastos tarai gaminti skirtos mašinos, o jį perderinti kitam gaminiui užtrunka tik pusvalandį. Be to, įrenginys leidžia sumažinti operatorių, kurių šiuo metu taip trūksta rinkoje, poreikį“ – pasakoja Gintautas Maksvytis, „FlexBlow“ verslo plėtros direktorius.

Bendrovės inovacija nustebino ne tik lietuvius, bet ir pasaulio kompanijas. „Esame pirmieji, sujungę taros gamybos, kokybės kontrolės bei paletavimo procesus į vieną. Išankstinio pristatymo metu daugeliui pakuočių gamintojų mūsų sprendimas atrodė per geras, kad būtų tiesa – jie delsė pateikti užsakymus ir prašė pademonstruoti, kai turėsime pagamintą įrenginį. Jį nuotolinės konferencijos metu pristatėme beveik 200 potencialių klientų iš viso pasaulio, nuo Australijos iki JAV“ – atskleidžia įmonės atstovas.

Jis pažymi, kad sukurtas sprendimas gali padėti ir įmonėms, veikiančioms įtemptos geopolitinės situacijos sąlygomis, sutrūkinėjus įprastoms tiekimo grandinėms. „Pavyzdžiui, nemažai JAV įmonių savo pakuotes pirkdavo iš Kinijos. Augant įtampai tarp šalių, didžioji dalis JAV klientų ieško alternatyvių sprendimų. Autonominė PET taros gamykla suteikia galimybę net neturintiems gamybos patirties klientams tai daryti be klaidų“ – sako Gintautas Maksvytis.

Be to, bendrovė ir pati taiko automatizavimo bei skaitmenizavimo sprendimus, siekdama didinti savo veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, metalo detalėms gaminti įmonėje pasitelkiami robotai, o skaitmeninės komercinės platformos leidžia pateikti pasiūlymus klientams per 5 minutes. Įmonės atstovas įsitikinęs, kad inovacijos yra pagrindinė priemonė, leidžianti laimėti konkurencinėje kovoje.

„Šiemet komisija rinkdama laimėtojus buvo kaip niekad vieninga. „Axioma Metering“ demonstruoja puikius veiklos rezultatus, o „FlexBlow“ sukurtas sprendimas išties unikalus ir inovatyvus. Abi šios įmonės – puikūs pavyzdžiai, kaip skaitmenizacija padeda didinti kuriamą pridėtinę vertę bei veiklos atsparumą ir tvarumą“ – sako Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atstovė Vilma Areškienė, atsakinga už konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ organizavimą.

Kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) apdovanojimus „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA bei asociacija INFOBALT. Partneriai – kartu su partneriais Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei technologijų centras „Intechcentras“.

Publikuota Delfi Login.LT

Nors karas Ukrainoje ir Lietuvos konfrontacija su Kinija bei Baltarusija gerokai apsunkino elektronikos ir elektrotechnikos pramonės verslo sąlygas, tačiau oficialioji 2022 metų pirmojo pusmečio verslo statistika rodo, kad ši pramonės šaka vis dar sugeba išlaikyti dviženklį augimą. Tam neturėtų daryti įtakos ir energetikos kaštų augimas, kuris tokioms energijai imlioms pramonės šakoms kaip plastikai ar metalo apdirbimas grasina net laikinu veiklos stabdymu.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktoriaus Dariaus Lasionio duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvos įmonių pardavimai kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje (C26 pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) siekė 574,6 mln. eurų (be PVM ir akcizų) ir buvo 11,1 proc. didesni nei per atitinkamą laikotarpį 2021 metais. Kaip žinia, praėjusieji metai šiam pramonės sektoriui buvo rekordiniai Lietuvos istorijoje – bendri pardavimai per metus siekė 939,4 mln. eurų. Ir daugiau nei 40 proc. viršijo 2019 metų rezultatą. Tikimasi, kad nors ir lėtesnį, bet augimą pavyks išlaikyti, ir metus pramonės sektorius baigs perkopęs simbolinį 1 mlrd. eurų lygį.

Tiekimo grandžių iššūkius keičia infliacija ir energetikos kainos

Tarp LINPRA vienijamų elektronikos įmonių išsiskiria vienos iš šio pramonės sektoriaus lyderių – „Teltonikos“ grupės įmonių rezultatai. Pasak „Teltonika IoT Group“ korporatyvinės rinkodaros vadovo Juliaus Švagždžio, per pirmąją šių metų pusę konsoliduoti „Teltonika IoT Group“ pardavimai, lyginant su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, augo 52 proc. iki 136,5 mln. eurų. Tokį šuolį pavyko pasiekti nepaisant pasaulinių tiekimo grandžių sutrikimų.

„Šiandien gerokai rimtesni nei trūkinėjančios tiekimo grandinės iššūkiai atsiranda dėl kylančios infliacijos ir energetikos kainų augimo. Juos galima įveikti tik didinant veiklos efektyvumą ir taip įgyjant esminį konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. „Teltonika“ tą bando spręsti spartindama gamybos automatizaciją ir į gamybos procesus integruodama naujausias technologijas. Be to, jau rudenį pradėsiantys veikti nauji gamybos pajėgumai Molėtuose naujajame „Teltonikos technologijų centre“ tampa dar vienu pranašumu tarptautinėse rinkose. Ir tai tik pirmasis iš per 10 metų numatytų 14 investicinių projektų“, – sakė Julius Švagždys.

Iššūkiai ne tik erzina, bet ir augina Lietuvos pramonės įmones

Martynas Čereška, UAB „Elgama-Elektronika“, gaminančios išmaniuosius elektros skaitiklius, direktorius, atkreipia dėmesį, jog šiais laikais verslas negali užsimerkti ir ignoruoti to, kas akivaizdu – iš esmės pasikeitusių Lietuvos santykių su šiandien vis dar pagrindiniu pasaulio fabriku – Kinija. Ar gali Lietuvos elektronikos pramonė dirbti ir uždirbti be Kinijos? Verslas norėtų būti tokiu optimistu, kuris galėtų išpūsti krūtinę ir deklaruoti, jog „galime!“. Tačiau verslas yra realistas, kuris kiekvieną dieną bendrauja su klientais, užsakovais, partneriais. Todėl realus atsakymas – pramonė privalo rasti būdus, kaip bendradarbiauti su didelę dalį elektronikos žaliavų gaminančiais partneriais Kinijoje.

Kita situacija su pardavimo rinkomis. Anot Martyno Čereškos, aukštos kvalifikacijos Lietuvos specialistai gali ir randa užsakovų naujose rinkose. Pavyzdžiui, įmonė Rusijoje nebedirba jau kone dešimtmetį, kai nusprendė, jog darbas joje reikalauja pernelyg daug kompromisų, o politinė rizika yra tokia didelė, kad jos ilgu laikotarpiu nepadengs joks trumpalaikis pelnas. Kita vertus, kiekviena verslo duobė turi ir likimo siūlomą progą. Štai metų pradžioje, dar iki karo pradžios, su Ukrainos elektros tinklais bendrovė pasirašė trejų metų išmaniųjų skaitiklių gamybos ir tiekimo sutartį. Ukrainos rinka – didžiulė. Dar iki karo buvo aišku, kad ji neišvengs didžiulių pokyčių, įrangos atnaujinimo. O juk 40 mln. gyventojų šalyje kas 12-16 metų reikia atnaujinti visus beveik 13 mln. elektros skaitiklių.

„Sunkumai, su kuriais susidūrė visa inžinerinė ir technologijų pramonė Lietuvoje, labai panašūs. Sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, kone šešiskart išaugę transporto kaštai, žaliavų trūkumas, lubas mušantys ir po 10 proc. per metus augantys darbo jėgos kaštai – tai bendros visų Lietuvos gamybinių įmonių godos pastaraisiais metais. Tačiau pirminė pandemijos duobė vėliau ne tik buvo „sulyginta“ pardavimų ūgtelėjimu, bet ir gerokai viršijo ankstesnių metų rezultatus. Tad šiandien jau aišku, kad tiek pandemija, tiek politinės įtampos , tiek karas Ukrainoje – tai iššūkiai, kurie verčia verslą keistis ir daro Lietuvos inžinerinę pramonę stipresne, leidžia lengviau atsisakyti dalykų, kurie tik varžė ir neleido augti“, – sakė Martynas Čereška.