Publikuota DELFI 

Senstant visuomenėms kartu mažėja ir darbingo amžiaus žmonių, tad įvairūs gamybos ir pramonės sektoriai ieško, kuo galėtų juos pakeisti. Moksliniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose gyventojų skaičius mažėja arba auga lėčiau, sparčiau diegiami automatizuoti ir robotizuoti sprendimai. Ekspertų teigimu, Lietuva šioje srityje vis dar atsilieka.

Vienos (Austrija) universiteto mokslininkai, palyginę dešimties metų laikotarpio gyventojų skaičiaus ir automatizacijos duomenis 60-tyje šalių pastebėjo, kad 1 proc. sumažėjęs gyventojų skaičius lemia maždaug 2 proc. didesnį automatizacijos procesų augimą. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio, skaitmenizacijos bei robotizacijos procesų spartėjimui įtaką išties daro ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir visuomenės senėjimas.

„Šiame kontekste gyventojus suvokiame kaip darbo išteklius. Jiems mažėjant, darbas vis tiek turi būti padarytas, todėl ieškoma būdų, kaip tą pasiekti. Galima vienus darbuotojus pakeisti kitais, tačiau senstant visuomenėms apskritai trūksta galinčių aptarnauti gamybinius ar technologinius procesus, be to, šiuolaikinis žmogus nebenori dirbti fizinio, monotoninio darbo. Skaitmenizacija leidžia funkcijas automatizuoti, ir mažėjant darbuotojų skaičiui neprarasti gamybos apimčių bei efektyvumo. Deja, nors Lietuvoje neigiami demografiniai pokyčiai vyksta sparčiau nei kitose Vakarų valstybėse, robotizacija „įsivažiuoja“ lėčiau, nes trūksta valstybės dėmesio ir kryptingų investicijų“, – komentuoja dr. B. Gruževskis.

Kas pakeis „išeinančius“ iš darbo rinkos?

Lietuvoje vykstantys demografiniai procesai, tokie kaip emigracija ir visuomenės senėjimas, taip pat jau daro didelę įtaką skaitmenizacijai ir automatizacijai. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad prieš 5-6 metus šalies įmonės daugiau kalbėjo apie pigesnę darbo jėgą, iš kur ją „gauti“ ar „atsivežti“. Dabar vis daugiau savininkų ir vadovų suvokia, kad pigesnės darbo jėgos „gauti“, ypač dėl esamos geopolitinės situacijos, yra sudėtinga, todėl reikia investuoti į skaitmeninimą ir naujas technologijas, galvoti, kaip didinti efektyvumą ir našumą su esamais rinkoje žmogiškaisiais resursais, o tam reikalingi nauji darbuotojų įgūdžiai ir kompetencijos. Vis dažniau keliama problema, jog žmonių, turinčių reikalingų kompetencijų, trūksta.

„Mūsų asociacijos vienijamos įmonės, turinčios nemažai patirties ir įžvalgų apie procesų automatizavimo naudą, dažnai akcentuoja, kad skaitmenizavimas ir automatizavimas įgalina spręsti technologinių ir gamybinių darbuotojų trūkumo problemą, didina našumą. Darbo rinkoje atsiranda aukštesnės kvalifikacijos automatikos ar mechatronikos darbuotojų ir inžinierių paklausa – jie kuria, diegia ir prižiūri robotizuotas ar automatizuotas sistemas. Be to, remiantis mūsų patirtimi ir sukauptais duomenimis, darbuotojai, kurie anksčiau dirbo žemos kvalifikacijos darbą, noriai priima galimybes persikvalifikuoti ir įsisavinti inovacijas – mokytis valdyti robotizuotus įrenginius ir patys identifikuoti bei siūlyti technologinius pokyčius“, – sako jis.

Pasak dr. B. Gruževskio, į Lietuvą robotizacija ateina labai lėtai, ir tai nėra gerai, nes šalyje demografinė situacija prastėja greičiau nei kitose Europos ar Vakarų šalyse.

„Sparčiau mažėja bendras gyventojų skaičius ir sparčiau senėja visuomenė. Gausiausia gyventojų grupė šiandien yra 61-66 metų amžiaus žmonių, kitos amžiaus grupės yra mažiau gausios, ypač 18-23 metų jaunimo. Realybėje būtent ši grupė turi pakeisti „išeinančius“ iš darbo rinkos, tačiau jų neužteks, todėl apie tai reikėjo galvoti jau anksčiau, aktyvinant skaitmenizaciją. Tai nevyksta, nes nėra pakankamai investicijų valstybės lygiu“, – tikina jis.

Pašnekovas aiškina, kad ilgą laiką Lietuvoje visa šalies ekonomika buvo orientuojama į, kalbant paprastai, mažesnius mokesčius, kas XXI amžiaus Europos valstybei yra nesuvokiama. Vietoje to, kad valstybė galvotų apie aukšto našumo veiklas ir jų skatinimą, investicijas buvo stengiamasi pritraukti per pigią darbo jėgą.

„Tai suvarė mus į „duobę“, iš kurios sunku greitai pakilti. Lietuvoje yra labai efektyvių verslų, galinčių mokėti aukštus atlyginimus, organizuoti aukštos vertės technologinius procesus – į tokius turi būti nukreipta valstybės pagalba, padedant atrasti tinkamas galimybes ir partnerius poreikiams realizuoti. Valstybė yra žengusi keletą žingsnių, skatinančių robotizaciją: buvo sudarytos sąlygos lengviau investuoti į naują įrangą, informacines technologijas, tokių investicijų neapmokestinant pelno mokesčiu. Tik tokio pobūdžio sprendimų turėtų būti žymiai daugiau“, – sako jis.

Pasisako už kryptingą pagalbą

LINPRA vadovas pastebi, jog valstybės, susiduriančios su didesniais demografiniais iššūkiais, aktyviau investuoja į technologijų atnaujinimą, robotizavimą ir automatizavimą, kad išlaikytų ir plėtotų gamybos efektyvumą bei rinkos konkurencingumą.

„Lietuva šiuo aspektu galėtų veikti aktyviau, strategiškai nustatydama prioritetus, darydama pokyčius ir stiprindama gamtos mokslų (STEM) dėstymą bendrojo ugdymo mokyklose, įrengdama technologijų klases, skatindama mokytojų mokymą, specialistų perkvalifikavimą įmonėse, teikdama kryptingas investicijas. Trūksta ekspertų – mokytojų, dėstytojų – kurie rengtų specialistus dirbti su naujausiomis technologijomis. Robotizacijos technologijų diegimas reikalauja nemažų investicijų, o valstybės institucijos stokoja politinės valios išgryninti ir finansuoti labai aiškias pramonės kryptis, kurias skaitmenizavus, robotizavus ar automatizavus, jos kurtų šaliai aukštas pridėtines vertes“, – kalba D. Lasionis.

Savo ruožtu dr. B. Gruževskis sako, kad valstybės ar Europos Sąjungos parama bei finansinės paskatos verslui nuolat turėtų būti siejamos su našumu, tad didžioji dalis tektų įmonėms, maksimaliai naudojančioms skaitmeninius sprendimus, automatizacijos technologijas ir taip kuriančioms aukštos pridėtinės vertės darbo vietas su konkurencingais atlyginimais.

„Reikia didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą, kurį didele dalimi lemia aukšti atlyginimai. Didinant darbo rinkos patrauklumą, kartu didintume ir darbo vietos produktyvumą, gamybos našumą, eksportą bei mokesčius į valstybės biudžetą“, – teigia jis.

Taip pat reikalingas dėmesys švietimui, ruošiant jaunimą darbui su naujomis technologijomis, nuo pradinių mokyklos klasių ir per neformalias veiklas padedant atrasti ir ugdyti inžinerinius gebėjimus bei kūrybiškumą, ir tai daryti bendradarbiaujant su darbdaviais.

„Dar viena labai svarbi kryptis – skatinant skaitmenizaciją ir automatizaciją lygiagrečiai turi būti didinamas ir darbuotojų suinteresuotumas, jų pasitenkinimas darbu. Negalima pamiršti, kad kokie bebūtų technologiniai sprendimai, juos prižiūri ir problemas sprendžia žmonės, todėl labai svarbūs tinkami socialiniai santykiai. Reikia sprendimų, kurie harmoningai jungtų ekonominę technologinių pokyčių naudą su socialiniais žmonių interesais“, – reziumuoja dr. B. Gruževskis.

Publikuota Lrytas.lt

Kuomet darbovietėje atsiranda naujų technologijų, neretai kyla klaidingų įsitikinimų ar mitų, gąsdinančių darbuotojus. Viena tokių technologijų yra pramoniniai robotai – darbuotojai baiminasi ne tik dėl jų valdymo niuansų, bet ir kad šie užims jų darbo vietą. Ekspertai ramina: technologijos diegiamos  tam, kad paspartintų įmonės procesus ir palengvintų pačių darbuotojų darbą.

Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2022 metais viso pasaulio gamyklose buvo įrengta kiek daugiau nei 553 tūkst. pramoninių robotų. Išankstiniai 2023-iųjų duomenys rodo, kad šiemet buvo įdiegta dar apie 593 tūkst. robotų, o jei dabartinės tendencijos nesikeis, 2024-aisiais viso pasaulio gamyklose atsiras dar 622 tūkst. jų.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad robotų skaičius nenumaldomai augs ir tolimoje ateityje, nes procesų robotizavimas itin palengvina ir paspartina įmonės darbą.

„Kadangi žinia apie robotizacijos privalumus ir naudas sklinda vis garsiau, atsiranda ne tik daugiau įmonių, kurios pastebi jų efektyvumą, bet ir tam tikrų mitų, gąsdinančių darbuotojus. Pavyzdžiui, išgirdę, kad darbo vietoje atsiras robotas, darbuotojai kartais baiminasi, kad nemokės jo valdyti, reikės specialaus išsilavinimo ar kokių nors programavimo žinių, tačiau tai nėra tiesa. Žinoma, gali prireikti tam tikrų įgūdžių, kurie leistų geriau perprasti arba darbuotis su robotizuota technika, bet tam tikrai nereikia ilgų mokymosi metų ar specialaus išsilavinimo. Dauguma šiuo metu kuriamų robotų yra patogūs naudoti ir nereikalaujantys specifinių žinių“, – teigia vadovas.

Kaip to pavyzdį pašnekovas įvardina CNC pjovimo stakles, kurių pagalba pagal kompiuterinėje programoje nustatytą kontūrą išpjaunama ypač tiksli detalė iš plastiko, metalo, medžio, keramikos ir kitų medžiagų. Kai prieš 15 metų jos atsirado darbo rinkoje, pasigirdo abejonės, ar jos sugebės atlikti tokį precizišką darbą, kokį iki tol rankiniu būdu darydavo patys darbuotojai, tačiau šiandien daugeliui būtų sunku įsivaizduoti savo darbo dieną be šių staklių.

„Be to, kartais manoma, kad robotai atims žmonių darbo vietas, tačiau dažnu atveju tie žmonės, kurie bijo netekti savo darbo, ilgainiui visgi pripranta ir darbuojasi kartu su robotais. Tam tikrais atvejais, kai robotams patikima, pavyzdžiui, dažų purkštukų priežiūra, ne tik pagreitinami darbo procesai, bet ir saugoma žmogaus sveikata – nebereikia turėti artimo kontakto su kenksmingomis medžiagomis. Robotizacija taip pat supaprastina naujų darbuotojų apmokymo procesą, nes visa reikalinga informacija pavaizduojama ekranuose, todėl naujam darbuotojui, kuris atėjęs į nepažįstamą vietą ir taip turi daug ko išmokti, nereikia papildomai atsiminti, ką daryti toliau ir kokia turėtų būti veiksmų seka“, – dalinasi D. Lasionis.

Pašnekovas teigia, kad darbdavius gąsdina kiek kiti aspektai – pramoninių robotų atsiperkamumas, įdarbinimas ir maksimalus jų potencialo išnaudojimas.

„Technologijos ilgainiui atsipirks, bet svarbu suprasti ir tai, jog įsidiegus tokio tipo inovacijas didėja ir pačios įmonės konkurencingumas. Tuo tarpu darbuotojai turėtų suprasti, jog naujovės kuriamos ne tam, kad jų profesija taptų sunkesnė, priešingai – taip norima palengvinti jų fizinį darbą, tuo pačiu paspartinant ir pačios įmonės procesus“, – sako jis.

Gali dirbti 24 val. per parą

Apšvietimo technologijas vystančios įmonės „BaltLED“ Gamybos ir aptarnavimo skyriaus vadovė Žydrūnė Šilingė teigia, kad įmonėje jau kurį laiką yra keletas robotizuotų procesų, o darbuotojų reakcija į pasikeitimus darbovietėje buvo teigiama.

„Diegėme naują nišą, kuri mūsų darbe dar nebuvo vykdoma – pradėjome pjaustyti ir gaminti kartonines dėžes, į kurias supakuojame užsakymus. Daugeliui darbuotojų tai kaip tik sukėlė teigiamas emocijas, jiems buvo smalsu pamatyti, kaip visa tai atrodys, kaip veiks pats robotas ir ar šis sprendimas palengvins mūsų kasdienius procesus“, – prisimena ji.

Pašnekovė priduria, kad robotizavimas išties palengvino ir pagreitino įmonės procesus, o labiausiai išsiskiria robotų greitis ir produktyvumas – esant poreikiui, jie gali dirbti 24 val. per parą, sumažėja gamybos kaštai, išvengiama žmogiškųjų klaidų.

„Diegiant tokias automatines sistemas, visuomet skaičiuojame atsiperkamumą. Šiuo atveju jį pastebėjome iškart – mūsų užsakymai įprastai supakuojami į nestandartinio dydžio dėžes, o tai reiškia, kad iki procesų robotizavimo iš tiekėjų, kurie vykdo tik tam tikro dydžio užsakymus, turėjome užsakinėti ženkliai daugiau žaliavų, negu mums iš tikrųjų reikėdavo. Šiuo metu jau užsakinėjame tik didelius standartinius kartono lakštus, nes reikiamą pakuočių kiekį galime išsipjauti ir pasigaminti patys. Be to, mūsų sandėlis tapo erdvesnis, nebereikėjo jo „užkišti“ perteklinėmis atsargomis, o tuo pačiu paspartinome ir medžiagų pakavimo procesus“, – dalinasi Ž. Šilingė.

Skaičiuojama, kad pasaulyje daugiausiai robotizuotų sprendimų šiuo metu aptinkama elektronikos (39 proc.), automobilių (34 proc.), metalo apdirbimo (16,5 proc.), plastiko ir chemijos (6,5 proc.) ir maisto (4 proc.) pramonės srityse. D. Lasionio teigimu, Lietuva taip pat sparčiai investuoja į pramoninius robotus – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, tačiau 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.

„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“, – reziumuoja jis.

Publikuota ve.lt 

Pastaruoju metu didžiosios pasaulio ir Europos industrinės valstybės vis aktyviau imasi pramonės robotizacijos ir automatizacijos, skirdamos tam daug dėmesio ir resursų. Lietuva šiame kontekste yra maža šalis, tačiau robotizacijos klausimai lygiai tokie pat aktualūs, kadangi jie stipriai susiję su šalies ir jos pramonės konkurencingumu. Ekspertai teigia, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Rytų Europos šalių, kol kas gerokai per mažai investuodama į šią sritį valstybės lygiu.

„Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir nesiekia 8 proc. Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – komentuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis.  

Finansavimo priemonės stipriai vėluoja

Lietuvoje vieni pirmųjų robotizuoti ir automatizuoti savo veiklą pradėjo sektoriai, vykdantys masinę gamybą – baldų, maisto pramonės.  Pastaruoju metu prie procesų robotizacijos pereina ir elektronikos produktų gamintojai, auga susidomėjimas ir poreikis iš mažų ir vidutinių įmonių, dirbančių metalo apdirbimo, mašinų įrengimų, plastiko ir kituose sektoriuose. Pasak pašnekovo, įmonės supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą ir pačios į tai investuoja nuolat, tačiau pasigendama kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) finansinių paskatos instrumentų.

„Tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms robotizuotis, šiandien parama ir finansavimas nėra prieinamas, nes tokių priemonių paprasčiausiai nėra. 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo galimybė pasinaudoti fondų investicijų programos priemonėmis „Regio invest LT“, „Pramonės skaitmeninimas LT“, „Intelektas LT“ ir kitomis, orientuotomis į veiklos procesų skaitmeninimą, pramonės modernizavimą, inovatyvių produktų diegimą ir kūrimą. Tačiau šis finansavimo laikotarpis jau pasibaigęs, o naujajame, prasidėjusiame 2021 m., nėra nė vienos priemonės, kuri skatintų įmonių transformaciją automatizacijos, robotizacijos ar inovacijų kūrimo link“, – sako LINPRA vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu kalbama apie 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuvos“ planą, tik ši suma bus skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms.

„Verslui nelabai aišku, kam tokia priemonė reikalinga, jei rinkos sąlygomis paskolą galima gauti ir banke. Tokia priemonė greičiausiai bus neefektyvi ir neturės reikiamo poveikio. Nesinori kritikuoti, tačiau, viena vertus, kalbama apie žaliųjų, inovatyvių, skaitmeninių technologijų bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos ir eksporto  būtinybę, kita vertus – visur vėluojama ir nekuriamos jokios realios priemonės, leidžiančios investuoti čia ir dabar. Valdžia skelbia gražias deklaracijas, o skaitmeninimą, automatizaciją, robotizaciją kažkaip įgyvendinti paliekama verslui. Trūksta platesnio, kompleksinio požiūrio“, – kalba D. Lasionis.

Investuoti ne tik į įrangą, bet ir į žmones

Paklaustas, kokias priemones, skatinančias spartesnį pramonės skaitmeninimą ir robotizaciją, siūlytų pačios šioje srityje veikiančios įmonės, D. Lasionis pirmiausia akcentuoja tikslingumą ir kompleksiškumą.

„Vienas dalykas yra finansiniai instrumentai, kurie palengvintų verslo procesų robotizaciją ir automatizaciją, technologinės įrangos įsigijimą. Tačiau kita labai svarbi dedamoji yra žmonės, valdantys tuos automatizuotus įrenginius, turintys reikiamų kompetencijų. Tad lygiagrečiai turėtų būti dirbama ir su „sunkiąja“ dalimi, ir su specialistų pasiūlos užtikrinimu“, – teigia jis.

Kaip efektyviausią finansinį instrumentą, kaip teisingai įdarbinti žadamą 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, pašnekovas įvardija dalines finansines valstybės subsidijas už įsipareigojimus. Jas skiriant, verslas įsipareigotų ne vien įsigyti naują, pvz. energetiškai efektyvią įrangą, skaitmenizuotis ir panašiai, bet ir tuo pačiu padidinti gamybos našumą, eksporto rodiklius, darbo užmokestį darbuotojams. Tokia priemonė būtų veiksminga, nes teiktų naudą ir visam pramonės sektoriui, ir jo darbuotojams, ir Lietuvos ekonomikai, visai regioninei ekosistemai.

„Finansiniai įrankiai galėtų būti skirti ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Įdiegus automatizuotus ir robotizuotus sprendimus, įmonės turi apmokyti savo darbuotojus. Efektyvus būdas tai padaryti būtų įgūdžių tobulinimas darbo vietoje. Pavyzdžiui, darbdavys susiranda vietinius ar užsienio konsultantus, kurie darbuotojus apmoko dirbti su įranga jų darbo vietoje, tad tokios žinios būtų ne teorinės, bet ir praktinės. Dalį investicijų į darbuotojų tobulėjimą skirtų pats darbdavys, dalį gautų iš specialių investicinių priemonių. Taip darbuotojas per trumpą laiką įgytų aukštesnę kompetenciją dirbti su naujausiais robotizuotais sprendimais“, – sako jis.

D. Lasionis pabrėžia, kad pačios įmonės skaitmenizavimo, robotizavimo ir automatizavimo klausimą laiko prioritetiniu ir ne tik investuoja į technologijas, bet ir ieško sprendimų, kaip visą procesą dar labiau „išjudinti“ šalies mastu. Tuo tikslu veikia LINPRA suburtas Robotikos ir pramonės automatizacijos paslaugas bei sprendimus teikiančių įmonių forumas, į kurį įsitraukė apie 80 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių robotikos sprendimus siūlančių įmonių.

„Robotikos forumas nekuria pramonės robotizavimo strategijos, už tai atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau, matydami realią situaciją, šio forumo nariai planuoja veiksmus, kurie padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Aktualiausi šiai dienai uždaviniai yra sukurti kompetencijų ir paslaugų žemėlapį, maksimaliai skleisti informaciją apie robotizavimo naudą ne tik verslui, bet ir ekonomikai, atstovauti visai sektoriaus pozicijai susitikimuose su valdžios institucijomis“, – vardija LINPRA vadovas.

Publikuota DELFI 

Įvairių žaidybinių robotų konstravimas, jų veikimo programavimas yra viena daugiausia dėmesio sulaukiančių STEM krypties popamokinių veiklų Lietuvoje, tačiau Lietuvos pramonėje robotai diegiami lėtai – Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 procento įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.

Komentuodama padėtį Indrė Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, atkreipia dėmesį į oficialius palyginamuosius „Eurostat“ duomenis, kad Lietuvoje noriau investuojama į nekilnojamąjį turtą, nei į gamybos mašinas, įrengimus. Jeigu pirmu atveju investicijos sudaro apie 8% BVP, tai technologiniam atsinaujinimui buvo skirta tik apie 5% BVP suma.

Tą atspindi ir robotizacijos statistika. Ji skiriama į dvi grupes. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais pramoninius ir paslaugų robotus naudojo 3,8% įmonių, o 2,7% naudojosi robotinio procesų automatizavimo nauda. Tiesa, pastarasis pagal ES statistikos rinkimo metodiką nėra įtraukiamas į robotizacijos rodiklį. Palyginimui, ES šalių vidurkis sudaro 7% pramoninius robotus naudojančių įmonių.

Lietuvoje kol kas trūksta kelių masiniam pritaikymui

Pasaulinė robotų asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje 10-15 pramoninių robotų tenka 10 tūkst. pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis – 119 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis pripažįsta, kad robotizacijos ir automatizacijos lygis Lietuvoje stipriai atsilieka nuo tokių pasaulinių lyderių kaip Vokietija, Pietų Korėja ar Taivanas. Pirma, tai lėmė mūsų inžinerinės pramonės įmonių specifika, kai mūsų pramonė daugiausia buvo ir yra orientuota ne į masinę produktų gamybą, o į mažų ir vidutinių partijų komponentų ar vienetinės užsakomosios produkcijos gamybą, kuriai reikia daugiau rankų darbo. Tai buvo mūsų stiprybė ir išskirtinumas, kai Vakarų šalių gamintojai „perleisdavo“ gaminti mažų partijų produktus pigios darbo jėgos šalims, tokioms kaip Lietuva, o patys pasilikdavo gaminti masinius produktus. Nes robotas, tarkim, Vokietijoje kainuoja tiek pat ar net ir pigiau, o atsiperkamumas dėl darbo jėgos kaštų Vakaruose yra žymiai greitesnis.  Tačiau vis labiau brangstant darbo jėgai šis mūsų privalumas tampa nekonkurencingas. Kito kelio nėra. Tik diegiant inžinerinius, skaitmeninimo sprendimus, valdant gamybą ir procesus, robotizuojant ar automatizuojant gamybą (suprantama, kur įmanoma) galima pakelti našumą ir efektyvumą .

Pasak Manto Lekniaus, bendrovės „VMG Technics“ direktoriaus, robotizacija ir robotų diegimas, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos „Pramonė 4.0“, judėjimo elementai. Kita vertus, Lietuvoje pramonės robotizacijos tempas galėtų būti daug greitesnis, jei ne nepagrįstos baimės, kilusios iš įsitikinimo, jog investicijos į technologijas neatsipirks arba pritrūks kompetencijų šias technologijas valdyti

Automatizacija – kelias į efektyvesnę ir pigesnę gamybą. O norint konkuruoti globalioje rinkoje būtina efektyvinti procesus ir technologijas. Pavyzdžiui, „VMG Technics“ vystomos ir kuriamos technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugos. Vertinant iš sektoriaus perspektyvos, akivaizdu, kad vystant aukštos pridėtinės vertės paslaugas, produktus bei inovacijas ir juos realizuojant rinkoje, užtikrinamas šių investicijų atsiperkamumas. Šį atsiperkamumą kompleksiškai papildo ir kitos automatizacijos naudos: užtikrinamas didesnis produktyvumas, robotai mažiau klysta, atlieka operacijas pavojingose darbo aplinkose ir kita. Todėl automatizacijos investicijų grąža didėja ir vis didės.

Mantas Leknius sako, kad orientuodamiesi į robotizacijos sprendimų kūrimą baldų, maisto, medienos apdirbimo ir kituose sektoriuose pastebi, kad potencialo automatizacijos sprendimų pritaikymui Lietuvos pramonės sektoriuje – apstu.  Sudėtingiausia dalis yra įtikinti, kad įmonėms to reikia, nors Lietuvoje jau kyla daug iššūkių dėl darbo jėgos trūkumo. Pastaruoju metu bendrovė vysto strateginio valstybės projekto statusą turintį pramonės inovacijų parko projektą „VMG Technics R&D Park“, kur bus sutelktas aukštos kvalifikacijos inžinerinis potencialas, vienysiantis kelis šimtus aukštos kvalifikacijos ir kompetencijų darbuotojų.  Turint tokią kompetencijų bazę ir moderniausią pramoninę infrastruktūrą,  bus užtikrintas vienos didžiausių Lietuvoje technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugų tiekėjų statusas.

2022 metų pasaulinėje ataskaitoje pastebėta Lenkija

Tarptautinė robotikos federacija, išleidusi 2022 metų Pasaulinę robotikos ataskaitą, pažymi, kad 2021 metais prasidėjo ryškus robotų panaudojimo augimas. Per vienerius metus pasaulyje įdiegta daugiau nei pusė milijono (517 tūkst.) pramoninių robotų. Europoje pramoninių robotų skaičius ūgtelėjo beveik ketvirčiu (24%) ir pasiekė 84 302 regione veikiančius pramoninius robotus. Pagrindinė paklausos dalis ir toliau siejama su automobilių pramone, nors augo ir tradicinė pramonė, kurioje įdiegtų mechanizmų skaičius padidėjo 51%. Vokietija, kuri yra tarp penkių didžiausių pramoninių robotų rinkų pasaulyje, turėjo 28% iš visų Europoje veikiančių robotų. Antra Italija su 17% ir trečia Prancūzija su 7%.

Tarp Lietuvos kaimynių išsiskiria Lenkija, kuri nuosekliai auga jau kone dešimtmetį. Skaičiuojama, kad per 2022 metus Lenkijoje įdiegta daugiau nei 3,1 tūkst. pramoninių robotų – tai tik neženkliai nusileido 2021 metais pasiektam rekordui, kai pramonėje pradėjo veikti 3,5 tūkst. robotų. Pagrindiniai robotus pasitelkiantys pramonės sektoriai – metalo apdirbimo ir įrengimų pramonė, taip pat automobilių gamybos grandinėje dirbančios įmonės.

Kokios perspektyvos ir galimybės Lietuvai?

Pasak Dariaus Lasionio, siekiant spartinti pramonės sektoriaus technologinį atsinaujinimą, robotizaciją ir automatizaciją, reikalingos kryptingos ir nuoseklios valdžios institucijų paskatos ir investicinės paramos priemonės pramonės įmonėms. Šiai dienai tokių investicinių, paramos priemonių ir projektų labai pasigendama ir tai nėra geras dalykas, lyginant, kaip kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių verslo įmonės investuoja į technologinį atsinaujinimą. „Roges ruošk vasarą“ – sako patarlė. Ir kai visa Europa kalba apie recesiją arba laikiną stagnaciją, pats laikas investuoti į technologijas.

Labai svarbu ir tai, jog be darbuotojų, turinčių reikalingas kompetencijas ir įgūdžius dirbti su naujomis technologijomis, jokia Pramonės 4.0 revoliucija, robotizacija ar skaitmenizacija neįmanoma. Tam reikalinga ir švietimo sistemos orientacija į technologijas ir inžineriją, kurių ugdymas turėtų prasidėti jau mokyklose nuo pradinių klasių.