Publikuota 15min. 

Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas

Jeigu reikėtų pasirinkti vieną, ir tik vieną, problemą, kuri lems Lietuvos ateitį, tai būtų gana paprastai skambantis klausimas – kaip grąžinti šlovę inžinieriaus profesijai?

Paprastai skambantis iššūkis savyje talpina esminius visuomenės sąrangos, laikmečio prioritetų, net demografijos ir kultūrinės aplinkos klausimus. Kaip ir kur visuomenė paskirsto savo pastangas? Kokioje vietoje pasaulio bendrijoje Lietuva mato save? Ar mūsų lūkesčiais ir vizijos dera su realiais gimstamumo ir infrastruktūros skaičiais? Ar mes esame pasiruošę aukoti ar bent iš dalies atsisakyti kitų ne mažiau svarbių tikslų?

Inžinerijos, technologijų ir kitos pramonės šakos gali iki detalių gilintis į verslo aplinkos subtilybes, pirmauti ar net būti inovacijų lyderėmis, siūlyti konkurencingiausius sprendimus, tačiau visa tai neturės lemiančios reikšmės, jeigu trūks žmonių, kurie (a) norės; (b) sugebės dalyvauti šiuose procesuose ir kurs vertę visuomenei.

Deja, bet statistika yra pribloškianti – per pastarąjį dešimtmetį stojančiųjų į inžinerinės krypties specialybes sumažėjo tris (!) kartus. Ne tris ir ne trisdešimt procentų, o tris kartus. Jokia technologinė revoliucija, jokie robotizacijos ir skaitmeninimo tempai nesugebės padengti šio žmogiškųjų išteklių trūkumo.

Galime guostis, kad ne visi vaikai užaugę taps inžinieriais, ne visiems reikalingos matematikos, fizikos ar biologijos žinios, tačiau nepavyks apgauti nei dabar dirbančių įmonių, nei apie įsikūrimą Lietuvoje galvojančių investuotojų, jeigu visiems bus akivaizdu, jog inžinerija nedomina jaunuolių, jeigu domėjimasis šių specialybių karjeros galimybėmis išliks tokiame lygyje.

O nesiplėtojant aukštųjų technologijų pramonei Lietuva negali tikėtis proveržio gyvenimo kokybės srityje. Be aukštų technologijų ir jas naudojančių piliečių galimybė pasiekti geriausiai gyvenančių valstybių sąrašus – tik nepamatuota svaja.

Paradoksas, tačiau tuo pat metu Lietuva jau šiandien turi puikią ir augimui pakankamą technologinę bazę. Daugelis pramonės sektorių dabar naudoja moderniausias technologijas, gali pasigirti lyderyste regiono ar net visos Europos mastu. Mes gerokai lenkiame „senosios“ Europos pramonės kai kurių sektorių įmones, kurios į technologijas investavo prieš vieną ar pora dešimtmečių ir vis dar dirba, siekdamos investicijų į technologijas, robotiką, stakles, įrankius atsipirkimo.

Visgi, ši infrastruktūros pranašumo dedamoji – itin laikina. Taip, tiekimo grandinių problemos pastaruosius metus leidžia išlaikyti šį konkurencinį pranašumą, tačiau visiems suprantama, jog tai laikina ir palengva tai išnyks.

Kiek ilgesnio laikotarpio pranašumas – tai lietuviams vis dar būdingas požymis, jog esame alkani darbui ir uždarbiui. Lietuviai santykinai vis dar yra darbštūs ir nori konkuruoti, nori laimėti, nori perimti konkurentų užsakymus, nori augti ir plėstis. Ir tai jau gana aiškiai kontrastuoja su „senąja“ Europa, kur tikimasi, kad robotai, skaitmenizacija ar „išmanios“ staklės sugebės pakeisti darbuotojų tingulį.

Tačiau esminis Lietuvos ateities klausimas yra kitas – ar sugebėsime pakeisti mūsų švietimo sistemą, kad jaunimas grįžtų prie inžinerijos ir technologijų? Gamyklose priimdami pradinukus matome jų aistrą gaminti ir kurti, bet vėliau visa tai dingsta. Kur ir kodėl pradinėse ir vidurinėse mokyklose, gimnazijose vaikai praranda pažinimo ir kūrybos džiaugsmą? Kodėl programuotojas yra siekiamybė, o inžinierius – vos ne gyvenimo „nevykėlis“?

Lietuva privalo grįžti prie ištakų – vaikų norą meistrauti (tiek baldus, tiek lėktuvų modelius, tiek programuojamus robotus, tiek ir naujo modelio drabužius) palaikyti ir ugdyti. Privalome švietimo sistemą pakeisti į sugebančią „parduoti“ svajonę tuo gyventi visą gyvenimą.

Kad tai veikia, mes – suaugusieji – puikiai matome iš šiandienos statybininkų, kurių karjera yra gyvas pavyzdys, kad realus visuomenės įvertinimas rinkoje gali kartais skirtis nuo to, kuo abiturientai įtiki baigdami mokyklas ir gimnazijas. Per mažai ir per retai kalbame apie Panevėžyje, Mažeikiuose, Molėtuose ar Kretingoje kuriamus mažus inžinerijos stebuklus. Per retai rodome šviesias fabrikų sales, su ligoninių operacinėmis palygintinas darbo sąlygas gamybos linijose, puikias laisvalaikio ir poilsio erdves, įspūdingas tarptautinio augimo galimybes.

Sugrąžinta pagarba „inžinieriaus“ profesijai yra ne tik savanaudiškas inžinerijos ir technologijų pramonės tikslas. Tai ir visos visuomenės, kuri nori būti orientuota į ateitį ir augimą, problemų sprendinys. Neatsitiktinai jau šiandien šioje pramonės šakoje dirbantys yra tarp aukščiausius atlyginimus užsidirbančių specialistų.

Visas šias galimybes turime atverti ir papasakoti vaikams jau nuo pradinių klasių. Todėl vienas svarbiausių pastarųjų metų inžinerijos ir technologijos pramonės tikslų – aktyvus įsitraukimas į švietimo sistemos kaitą, papildant ir įtraukiant naujas, geriausiomis užsienio šalių praktikomis  paremtas praktinio ugdymo idėjas.

Lietuvoje jau ketvirtą kartą rengiami modernios pramonės įmonių apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ – vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje, kuriuo siekiama įvertinti pramonės skaitmeninimo ir transformacijos lyderius.

Šiemet konkursas dalyvius pasitinka atnaujintomis nominacijomis: „Gamyba 4.0“ ir  „Produktas / paslauga 4.0“. Paraiškas visos Lietuvoje registruotos ir joje veiklą vykdančios įmonės gali teikti iki liepos 31 dienos. Dalyvavimas konkurse nemokamas, o nugalėtojai bus paskelbti spalio 19 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“.

„Projektu siekiame įvertinti verslininkus už jų pasiekimus gamybos ir pramonės skaitmeninimo srityje. Atnaujintos nominacijos suteikia galimybę įmonėms atskleisti savo veiklos inovatyvumą ir pažangą, dalintis patirtimi ir gerosiomis praktikomis, tuo skatinant gamybos efektyvumo lygio augimą Lietuvoje. Produktų bei sprendimų kūrėjams šis konkursas atveria galimybes pristatyti realią skaitmeninimo naudą konkrečiose veiklos srityse – tokiu būdu siekiame skatinti inovacijų sklaidą“ – sako Kęstutis Kasakaitis, konkurso komisijos narys ir „SAP Lietuva“ pardavimo vadovas.

Varžytis nominacijoje „Gamyba 4.0“ kviečiamos įmonės, kurios jau yra pritaikiusios ar įsidiegusios išmanius sprendimus ir technologijas bei tokiu būdu pagerinusios gamybos ar veiklos procesus. Šioje kategorijoje vertinami pačios gamybinės įmonės vidiniai procesai ir jų transformacija.

Nominacija „Produktas / paslauga 4.0“ skirta bendrovėms, sukūrusioms išmanaus sprendimo ar technologijos produktą ar paslaugą, kuris jau yra pritaikytas pramonės įmonėse, ir kurį naudodami klientai pagerino gamybos ar veiklos procesus, reikšmingus rodiklius. Šioje kategorijoje vertinama produkto ir / ar paslaugos įtaka ir sukurta vertė kliento – gamybinės įmonės skaitmeninei transformacijai.

Konkursui pateiktas bendrovių paraiškas vertins komisijos nariai: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK), Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, asociacijos INFOBALT ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Technologijų centro „Intechcentras“ atstovai atliks konkurse dalyvaujančių įmonių pirminį vertinimą.

„Konkurse dalyvavome nuo 2019 metų, visus kartus patekdavome į finalinį etapą ir pritrūkdavo tik mažo žingsnelio norint nugalėti: jį pavyko žengti praėjusiais metais, kai konkursui pristatėme sprendimą, leidusį pradėti automatizuotai gaminti nestandartines unikalias detales bei vienetinius produktus. Taip sumažinome gamybos kaštus, ji tapo greitesnė, efektyvesnė ir modernesnė“ – sako 2021 metais didelių įmonių kategorijoje apdovanojimą „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ laimėjusios UAB „Novameta“ direktorius Mindaugas Jonuškis.

Pasak jo, šis įvertinimas svarbus tiek siekiant rezultatų ir tobulinant procesus, tiek ir žmonių motyvacijai – daugelis nori dirbti modernioje, šiuolaikiškoje ir gal net šiek tiek ateities gamykloje. „Pelnytą apdovanojimą laikome įsipareigojimu nesustoti ir toliau ieškoti naujų galimybių bei sprendimų ir būti pavyzdžiu visai bendruomenei“ – pasakoja bendrovės vadovas.

Įmonių paraiškos konkurse „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ vertinamos dviem etapais. „Pirminį vertinimą, pasitelkę tarptautines adaptuotas „Inovacinio audito“ ir „Industry 4.0 audito” metodikas bei įrankius atliekame mes: analizuojame bendrovių pateiktus skaitmeninimo / automatizavimo sprendimus, finansinius rodiklius. Atrinktas įmones-finalininkes kiekvienoje kategorijoje antrojo vertinimo etapo metu lanko komisija“ – pasakoja „Intechcentras“ vadovas Audrius Jasėnas.

Konkurse dalyvausiančioms įmonėms jis pataria akcentuoti, kaip sukurtas ar įdiegtas sprendimas pagerino gamybos, veiklos procesus bei kitus rodiklius, kokią naudą tai davė bendrovės veiklai, kokią vertę pajuto klientai. Jis pabrėžia, kad šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama ir įmonės tvarumui: kaip technologijos padeda bendrovei kurti tvarius produktus ar paslaugas, kaip pati įmonė suvokia savo tvarumą.

Konkurso  „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai bus apdovanoti jau septintus metus rengiamoje tarptautinėje konferencijoje pramonės skaitmeninimo tema. Šių metų konferencijos „Making Industry 4.0 real“ pagrindinė tema – kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?. Renginys vyks 2022 m. spalio 19 dieną Vilniuje, LITEXPO parodų centre, parodos BALTTECHNIKA metu.

Apdovanojimus „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ ir tarptautinę konferenciją „Making Industry 4.0 real“ rengia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, asociacija INFOBALT, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) kartu su partneriais Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei technologijų centru „Intechcentras“.

Plačiau apie konkursą ir konferenciją ČIA.