Kviečiame dalyvauti darbuotojų mokymo „Kompetencijos LT“ paraiškoje ir sutaupyti ~60 % 2020–2022 m. mokymų išlaidų
Š. m. lapkričio 15 d. paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Kompetencijos LT“. Šio kvietimo tikslas – užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos lygio palaikymą, profesinį mobilumą ir gebėjimą sparčiai persiorientuoti į kito ūkio sektoriaus veiklas.
Pareiškėjas: asociacijos LINPRA įsteigtas kompetencijų centras VšĮ „Intechcentras“
Kas gali dalyvauti kartu su pareiškėju: mažos, vidutinės ir didelės įmonės, kurių pagrindinė veikla yra apdirbamoji gamyba
Tikėtina finansinė nauda: ~60 % mokymų kainos
Paraiškų pateikimo terminas: 2019 m. vasario 15 d.
Lapkričio 1 d. prasidėjo LINPRA koordinuojamas švietimo srities tarptautinis projektas, orientuotas į plastiko liejimo operatorių profesiją. Visoje Europoje plastiko sektoriuje šių specialistų itin trūksta, tad projektas sieks susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais ir sukurti bei diegti inovatyvų šių specialistų ugdymo turinį. Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių diegimui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui.
Pirmasis projekto partnerių suvažiavimas įvyko lapkričio gale Vilniuje, kur buvo pristatyta projekto koncepcija, tikslai, įvyko partnerių susipažinimas ir artimiausio etapo darbų planavimas. Dalyvavę partneriai:
Alytaus profesinio rengimo centras APRC
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras VPM
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras KPMPC
European Plastics Converters EuPC
Plastics and Composites Federation FPC
Alencon Institute of Plastics and Composites ISPA
Tampere Vocational College Tredu TREDU
Finnish Plastics Industries Federation FIPIF
Projekto idėją pradėjęs vystyti ir pradžią tam davęs buvęs LINPRA direktorius Gintaras Vilda, dabartinis LR Ūkio viceministras, pristatydamas šią iniciatyvą ir tikslus kalbėjo:
„Europos plastiko pramonė labai prisideda prie Europos gerovės – tai sektorius, kuriame nuolat vystomos inovacijos, siekiama efektyviai naudoti išteklius ir dalyvauti žiedinėje ekonomikoje, jis sukuria daug darbo vietų. Europoje iš viso veikia apie 60 tūkst. plastiko sektoriaus įmonių, daugiausiai mažų ir vidutinių, kuriose dirba apie 1,5 mln. žmonių, o bendra metinė apyvarta siekia 260 milrd. Eur. Didžiąją dalį – apie 90 proc. – plastikų pramonės sudaro plastiko perdirbėjai.
Europos plastiko pramonės konkurencingumas ir gebėjimas nuolat inovuoti labai tiesiogiai susijęs su darbuotojais, jų įgūdžiais ir kompetencijų ugdymu. Vertinant dabartines ekonomines ir demografines tendencijas, specialistų įgūdžių trūkumas ir reikiamų kompetencijų ugdymas yra tapęs bene aktualiausiu iššūkiu daugelyje Lietuvos ir Europos plastikų pramonės įmonių. Tad šis projektas ir nagrinėja bei siekia spręsti dvejopą problemą, susijusią su darbuotojų kompetencijomis plastiko sektoriuje ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu: plastiko mašinų operatorių skaitmeninių įgūdžių trūkumas, pažangios gamybos technologijų pažinimas ir apskritai kvalifikuotų bei motyvuotų darbuotojų trūkumas įmonėse.
Projekto tikslas – reaguoti į plastikų sektoriui būdingus darbo rinkos poreikius, projektuojant, pilotuojant ir įgyvendinant novatorišką plastiko liejimo mašinų operatorių profesinio mokymo programą, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams ir ekologiniams įgūdžiams bei verslumo kompetencijoms.
Šiame projekte LINPRA bendradarbiauja su 8 partneriais iš Belgijos, Prancūzijos, Suomijos ir Lietuvos, kurių bendru darbu siekiamas tikslas – ugdymo turinį profesinėse mokyklose priartinti prie realaus įgūdžių poreikio darbo rinkoje. Profesinio mokymo programos fokusą telks į darbu pagrįstą mokymąsi, verslaus mąstymo skatinimą, technologijų ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimą, „Lean“ metodų taikymą gamyboje, žiedinės ekonomikos ir kitas žinias. Tikimasi, kad plastikų sektoriui bus naudingi šie numatomi apčiuopiami projekto rezultatai: „Kvalifikacijų ir mokymo programų tyrimai“, EQF pagrįstas modelis profesinio mokymo programai, išsami mokymo medžiaga studentams ir mokytojams, 50 apmokytų mokinių ir 20 instruktorių bei projektą uždaranti konferencija Briuselyje.“
Dėkojame visiems susirinkusiems partneriams ir linkime sėkmės profesinėms mokykloms, kurios turės svarbiausią užduotį kelti profesinio mokymo lygį, didinti tiek plastiko liejimo mašinų operatorių (mokytojų), tiek ir mokinių kvalifikaciją.
Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais pradeda nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga.
Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ (SOLIDWORKS EDU) programinės įrangos paketų pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Apie šios „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos pradžią bus paskelbta „Litexpo“ parodoje „Mokykla 2018“ lapkričio 24 d. 14.00–14.45 Idėjų klasėje (4 salė).
Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga dabar jau gali pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.
„Įprasta, kad moksleiviai gerai moka užsienio kalbas, tačiau tie, kas renkasi technologinius mokslus, turi mokėti inžinerinę kalbą – gebėti dirbti su šiuolaikinėmis skaitmeninio modeliavimo ir imitacinėmis technologijomis. Turime daug pavyzdžių Lietuvoje, kai bendrojo ugdymo įstaigose skaitmeninio modeliavimo programos naudojamos dėstant įvairių pakraipų disciplinas: technologijas, IT, tiksliuosius mokslus. Ši kompanijos „SOLIDWORKS“ dovana Lietuvos mokykloms sustiprins šias tendencijas, leis moksleiviams įsisavinti moderniausius dizainerio, inžinieriaus ir tyrėjo įrankius“, – programos aktualumą pabrėžia „IN RE“ direktorius Vladimir Popov.
„Siekiant tobulinti ugdymo procesą ir kurti paskatas inžinerinės krypties specialistų gausėjimui, LINPRA ir Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiauja jau ilgą laiką bei vysto bendras iniciatyvas. Džiugu, kad mūsų mokyklose bus apčiuopiamas verslo ir valdžios bendradarbiavimo rezultatas – tai vienas iš geriausių tokių iniciatyvų pavyzdžių. Dėkojame „SOLIDWORKS“ už dosnumą ir ministerijai už pagalbą įveiklinant jas mokyklose“, – komentuoja LINPRA viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.
Išsami informacija apie naudojimosi sąlygas ir naudojimo instrukcija bus patalpinta Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamame Švietimo informacinių technologijų centro puslapyje. Technologijų, IT ir kitų susijusių sričių mokytojams, norintiems gilesnių šios programos naudojimo žinių darbui su moksleiviais, nuo naujų metų pradžios bus organizuojami specialūs mokymai.
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.
Lapkričio 14 d. Briuselyje vykusioje ORGALIME Generalinėje Asamblėjoje iš visos Europos susirinkę inžinerinės ir technologijų pramonės atstovai ne tik aptarė ateinančių metų veiklą, bet ir pasitvirtino atnaujintą vadovybę. Į Orgalime Direktorių Valdybą dviejų metų kadencijai buvo paskirti keturi nauji atstovai, tarp jų – LINPRA direktorius Darius Lasionis. D. Lasioniui ORGALIME Valdybos teikimu ir sprendimu šias pareigas patikėta eiti iki 2020 m. lapkričio mėnesio.
ORGALIME taip pat išsirinko naujus Generalinės Asamblėjos ir Direktorių Valdybos vadovus. Dabar pirmininkaujantį Peter Bongaerts (CEO of Dutch association FME) nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeis Thilo Brodtmann (German mechanical engineering federation VDMA, CEO), vice pirmininku taip pat nuo naujų metų pradžios paskirtas Klas Wåhlberg (Swedish association Teknikföretagen, Director General). Plačiau.
2018 m. birželio 12–13 d. ORGALIME Generalinė Asamblėja vyko Vilniuje, narių suvažiavimą ir konferenciją organizavo LINPRA. Plačiau.
Apie ORGALIME (The European Technology Industries)
Tai viena didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija. Ji įkurta 1954 m. ir šiandien vienija daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų iš visos Europos. Jų atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/11/Darius-Lasionis_Orgalime-1.jpg9821600linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2018-11-20 13:05:112018-11-20 13:47:16LINPRA direktorius Darius Lasionis tapo Orgalime valdybos nariu
Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalis šalies inžinerinės pramonės apyvartos, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA viceprezidentas.
Didelė dalis Lietuvos metalo perdirbimo įmonių dirba eksportui. Įmonių vadovai sako, kad jų produkcijos poreikis Vakarų Europoje vis auga.
Man lengviau kalbėti apie visą šalies inžinerinę pramonę, kuri laikosi ant trijų stulpų. Be metalo perdirbėjų, tai dar plastiko ir gumos produktų gamintojai bei elektronikos pramonės įmonės. 2017 m. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sugeneravo 3,8 mlrd. Eur pajamų, 2016 m. tas rodiklis siekė 3,2 mlrd. Eur. Panašaus augimo tikimės ir šiemet.
Apie 72% šių pajamų tenka eksportui.
Mums sako, kad turime kaip apie pramoninės šalies pavyzdį kalbėti apie Vokietiją. Vokietijoje inžinerinės pramonės įmonės 2017 m. sukūrė 23% šalies BVP. Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 21%. Maždaug trečdalis šio rodiklio – metalo apdirbimo įmonių nuopelnas.
Manau, kad inžinerinės pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra nepakankamai įvertintas ir valdžios institucijų, paramos šiam sektoriui galėtų būti daugiau.
Kokia toji parama galėtų būti?
Šalies pramonės įmonių laukia skaitmenizavimo iššūkiai, kuriems reikia didelių investicijų. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pasirūpinti, kad šiam sektoriui kliūtų daugiau ES paramos lėšų.
Augti įmonėms trukdo ir darbo jėgos trūkumas. Įmonės gelbstisi įdarbindamos darbuotojų iš Ukrainos, bet šioje srityje pralaimime konkurenciją su Lenkijos verslu: ten įdarbinti iš Ukrainos atvykusius žmones daug paprasčiau. Pagalvokime patys: juk čia dirbantys šalies kaimynės piliečiai kuria pas mus pridėtinę vertę, moka mokesčius. Palengvinimas būtų abiem pusėms naudingas.
Ir švietimo sistema derėtų pasirūpinti. Pramonėje vienam inžinieriui tenka 5 darbininkai. O mūsų švietimo sistema rengia 70% žmonių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus. Be to, tarp aukštųjų mokyklų auklėtinių – per mažai inžinierių.
Juk jeigu pakankamai inžinierių, darbininkų parengtume Lietuvoje, mažiau jų reikėtų ir įsivežti.
Jau antrą dešimtmetį klostosi padėtis, kad Lietuvos metalo apdirbėjai laimi ten, kur reikia nedidelių siuntų neserijinių gaminių, ypač Skandinavijos rinkose – į jas galima greitai ir pigiai nugabenti.
Naujoji Lietuvos metalo apdirbimo pramonė ėmė formuotis maždaug prieš pusantro dešimtmečio, praėjus kuriam laikui po to, kai žlugo senoji sovietinė metalo gamyba.
Įmonės pradėjo nuo to, kad teikė paslaugas, negamino savų gaminių. Dalis ir toliau taip daro, kai kas gamina paprastesnius gaminius, kurie reikalingi statybose, – toji sritis irgi svarbi ir reikalinga. Kitos įmonės pasuko sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės gaminių keliu. Imta gaminti detales, paskui gaminių mazgus, vėliau – jau ir pačius gaminius. Pažangiausios įmonės jau žengia link savo gaminių kūrimo.
Tarp šios srities įmonių – ir tokios gigantės kaip Vakarų laivų gamykla, didžiausia Klaipėdos regiono darbdavė. Apskritai šalyje gana mažai žinoma ir kalbama apie šio sektoriaus įmones. Jos paprastai dirba eksportui, tad neturi poreikio užsiimti savo vardo garsinimu Lietuvoje.
Gerai, kad Skandinavija šalia, bet vien atstumu plėtojantis logistikai ne tiek jau daug ir laimėsi. Skandinavijos verslininkui juk tas pats, ar jam užsakyti gaminį Lietuvoje, ar tai daryti Lenkijoje. Konkurencija tarp naujųjų ES narių šioje srityje didelė. Dar šiek tiek lenkiame savo kolegas iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet jie labai greitai mokosi – taip, kaip kažkada mokėmės mes.
Nemažai šnekama apie krizės galimybę, bet metalo apdirbėjai kol kas apie tai nekalba ir sako, kad Vakarų Europoje – labai daug užsakymų.
Lietuvos metalo apdirbimo įmonės tiekia savo produkciją ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalims. Europoje dabar užsakymų tikrai daug, kol kas ten į krizę nepanašu. Bet, kita vertus, krizė, kuri vis tiek kada nors ateis, Lietuvos metalo perdirbėjų gali būti panaudota ir kaip nauja plėtros galimybė. Juk Vakarų Europos įmonės tokiu atveju kur kas daugiau dėmesio skirs veiklos optimizavimui, o Lietuvoje gaminti pigiau.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/11/G.Kvietkauskas.jpg447748linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2018-11-20 11:10:102018-11-20 11:12:10VŽ interviu su Gintautu Kvietkausku: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę
Mokymo programa sudaryta iš 6 skirtingų modulių, iš kurių galima rinktis aktualias temas arba lankyti visus. Mokymai skirti suvirintojų brigadai vadovaujantiems asmenims, komandų lyderiams. Šių mokymų tikslas – pagilinti žinias arba suteikti pagrindinių efektyvaus vadovavimo brigadai įgūdžių bei įrankių, leidžiančių valdyti savo laiką, darbą ir žmones.
Mokymo programos moduliai:
I modulis: DARBO NAŠUMO DIDINIMO IR LEAN SISTEMOS PAGRINDAI
II modulis: VADOVAVIMAS BRIGADAI
III modulis: KONSTRUKCINĖS IR SUVIRINIMO MEDŽIAGOS BEI JŲ SAVYBĖS SUVIRINANT
IV modulis. SUVIRINIMO PROCESAI IR ĮRANGA
V modulis: SUVIRINIMO BRĖŽINIAI IR SIŪLIŲ ŽYMĖJIMAS
VI modulis: SUVIRINIMO KOKYBĖS KONTROLĖ IR SUVIRINIMO PROCEDŪRŲ APRAŠO (SPA) NAUDOJIMAS GAMYBOJE
Būtina registracija, vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos apie visą mokymo programą ČIA.
REGISTRACIJA ir INFORMACIJA:
Miglė Motiejūnaitė
El. paštas: m.motiejunaite@mokymas.eu
Tel. nr.: +370 672 13 615
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/11/BFL_8051.jpg8231000linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2018-11-13 06:27:302018-11-13 06:41:43Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras rengia SUVIRINTOJŲ BRIGADININKO MOKYMUS
Nuo spalio mėnesio Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis programine įranga „SolidWorks“. Iš viso mokykloms prieinami 3500 „SolidWorks Student Design Kit“ programinės įrangos paketų. Juos dar pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Technologijų, IT ir kitų susijusių sričių mokytojams, norintiems gilesnių šios programos naudojimo žinių darbui su moksleiviais, bus organizuojami specialūs mokymai. Seminaras su „SolidWorks“ ekspertais vyks 2019 m. sausio 7 / 11 d. Vilniuje, VGTU inžinerijos licėjuje. Į pirmuosius parodomuosius „SolidWorks“ kursus mokytojai gali užsiregistruoti nemokamai, užpildę registracijos anketą ČIA.
Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga, skirta mokslo ir mokymo tikslams, yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga gali pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.
Išsamią informaciją apie naudojimosi sąlygas ir naudojimo instrukciją galite parsisiųsti iš ČIA.
Taip pat mokyklų informavimu rūpinasi ir „SolidWorks“ programą aktyviai naudoti skatina Švietimo ir mokslo ministerija. Platesnė informacija prieinama Informacinių technologijų centro puslapyje.
LINPRA kompetencijų centras „Intechcentras“ kviečia į patirties mainų forumus „Factory Floor Net“. Tai interaktyvaus formato, pramonės įmonių specialistams skirti teminiai susitikimai. Jų metu nagrinėjamos verslo procesams aktualios sritys, aptariami problemų sprendimo būdai, dalinamasi patirtimi ir žiniomis. Susitikimuose taip pat dalyvauja ir juos moderuoja kviestiniai svečiai ekspertai, kurie pateikia profesionalias įžvalgas nagrinėjama tema.
Iki šių metų galo įvyks 3 skirtingi forumai. Kviečiame apsvarstyti ir prisijungti. Kontaktas visais forumų organizavimo, turinio ir registracijos klausimais:
Tema: Naujos VVS (tiekimo / pirkimų modulio) funkcionalumas ir diegimas, pritaikymas procesams. Tiekimo proceso optimizavimas (automatizavimas) Vieta: LITEK, Savanorių pr. 235, Vilnius. Konferencijų salė Nr. 2-16. Moderatorius: Merkys Saukevičius Dienotvarkė: 12:00-13:00 Pirkimo padalinio skaitmeninės transformacijos vizija remiantis EPICOR sistema (Žygimantas Grinys). Diskusija. 13:00-13:15 Kavos pertraukėlė 13:15-14:30 Dalyvių patirties pasidalinimas 14:30-14:45 Kavos pertraukėlė 14:45-16:00 Diskusija
PRODUKTŲ KŪRIMO FORUMAS 2018 m. lapkričio 29 d.
Tema: Kaip vystyti rytdienos idėjas? (Inovacijų diegimo patirtys, metodai ir gerieji pavyzdžiai). Strateginė sesija. Vieta: LITEK, Savanorių pr. 235, Vilnius Moderatorius: inovacijų ekspertas Marius Skarupskas Įžanginės sesijos dienotvarkė: 12:00-12:15 Įžanga (Programos pristatymas, susipažinimas, darbo principų įvardinimas) 12:15-13:00 Kaip vystyti rytdienos idėjas? (Inovacijų diegimo patirtys, metodai ir gerieji pavyzdžiai) 13:00-13:15 Kavos pertraukėlė 12:15-15:30 Simuliacija „Inovacijų diegimo tikslai, patirtys ir lūkesčiai“ 15:30-16:00 Sesijos aptarimas ir darbo plano pasitvirtinimas
GAMYBOS VADOVŲ FORUMAS 2018 m. gruodžio 5 d.
Tema: Efektyvi naujų darbuotojų (darbininkiškų profesijų) adaptacijos sistema. „Kitron“ atvejis. Vieta: UAB „Kitron“, Taikos pr. 151, Kaunas Dienotvarkė: 12:00-12:15 UAB „Kitron“ įmonės pristatymas 12:15-14:00 Ekskursija po gamybą; 14:00-14:15 Kavos pertraukėlė 14:15-16:00 Naujų darbuotojų augimas, efektyvi adaptacija; skaitmeninimimas. Diskusija.
Europos Komisijos Jungtinis Tyrimų centras (JRC) parengė ataskaitą, nagrinėjančią, kaip skirtingose Europos šalyse veikia Skaitmeninių inovacijų centrai ir kaip įgyvendinamos Sumaniosios specializacijos strategijos. Ataskaitoje pateikiami septynių šalių pavyzdžiai, tarp jų – Lietuvos, bendradarbiaujant su šių šalių atstovais, dirbančiais DIH ir S3 srityse. Informacija apie Lietuvą parengta bendradarbiaujant su Gintaru Vilda, ėjusiu LINPRA direktoriaus pareigas, šiandieniniu LR Ūkio viceministru, ir pristatant LINPRA koordinuojamą Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centrą.
Šioje ataskaitoje nagrinėjama sinergija tarp Skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) ir Sumaniosios specializacijos strategijų (S3) skirtinguose Europos regionuose, kuriuose Skaitmeninių inovacijų centrai politiškai išsivystė kaip sumaniosios specializacijos strategijų dalis ir / arba jie atlieka svarbų vaidmenį verslumo skatinimo procesuose. Remdami vietos pramonės skaitmeninimą, Skaitmeninių inovacijų centrai tuo pačiu gerina visą regiono inovacijų ekosistemą: jie arba teikia paramą skaitmeninimui į plotį, arba lyderiauja vienoje iš S3 prioritetinių sričių. Vienas aiškus DIH vaidmuo – priartinti ir padaryti lengviau prieinamą paramą, kuri reikalinga vietos MVĮ ir apskritai pramonei. Skirtingi Skaitmeninių inovacijų centrai veikia pagal skirtingus verslo ir finansavimo modelius, o jų tvarumui reikalingi įvairūs finansavimo instrumentai MVĮ skaitmeninėms transformacijoms įgyvendinti. Šioje Europos Komisijos sudarytoje ataskaitoje pateikiami 7 pavyzdžiai: vienas iš jų nagrinėja Lietuvos DIH ir S3 sinergiją nacionaliniu mastu, kiti šeši – situaciją skirtingų šalių regionuose: Vokietijoje (Baden-Wurttemberg), Belgijoje (Wallonia), Portugalijoje (Norte), Italijoje (Lombardy), Čekijoje (South Moravia), Ispanijoje (Catalonia).
Projekto tikslas – susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais, sukuriant, pilotuojant ir įgyvendinant inovatyvų plastiko liejimo mašinų operatorių ugdymo turinį.
Koordinatorius – LINPRA
Partnerių skaičius – 9
Projekto pradžia – 2018 11
Trukmė – 2 metai
LINPRA biudžetas – 61 956 Eur
Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių diegimui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui, siekiant šių rezultatų:
Profesinio mokymo turinys bus priartintas prie realių darbo rinkos poreikių
Bus tobulinamos ne tik plastiko liejimo mašinų operatorių, bet ir profesijos mokytojų kompetencijos
Bus sukurta E-mokymosi sistema plastiko liejimo mašinų operatoriams
Visi partneriai:
Alytaus profesinio rengimo centras APRC
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras VPM
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras KPMPC
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
„Kompetencijos LT“: kvietimas prisijungti prie paraiškos
Linpra pranešimaiKviečiame dalyvauti darbuotojų mokymo „Kompetencijos LT“ paraiškoje ir sutaupyti ~60 % 2020–2022 m. mokymų išlaidų
Š. m. lapkričio 15 d. paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Kompetencijos LT“. Šio kvietimo tikslas – užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos lygio palaikymą, profesinį mobilumą ir gebėjimą sparčiai persiorientuoti į kito ūkio sektoriaus veiklas.
Kontaktai: Susidomėjusius kviečiame kreiptis į Audrių Jasėną, 8 620 71450, audrius.jasenas@intechcentras.lt.
Startuoja LINPRA koordinuojamas projektas UPSKILL
Linpra pranešimaiLapkričio 1 d. prasidėjo LINPRA koordinuojamas švietimo srities tarptautinis projektas, orientuotas į plastiko liejimo operatorių profesiją. Visoje Europoje plastiko sektoriuje šių specialistų itin trūksta, tad projektas sieks susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais ir sukurti bei diegti inovatyvų šių specialistų ugdymo turinį. Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių diegimui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui.
Plačiau apie projektą ČIA.
Pirmasis projekto partnerių suvažiavimas įvyko lapkričio gale Vilniuje, kur buvo pristatyta projekto koncepcija, tikslai, įvyko partnerių susipažinimas ir artimiausio etapo darbų planavimas. Dalyvavę partneriai:
Projekto idėją pradėjęs vystyti ir pradžią tam davęs buvęs LINPRA direktorius Gintaras Vilda, dabartinis LR Ūkio viceministras, pristatydamas šią iniciatyvą ir tikslus kalbėjo:
„Europos plastiko pramonė labai prisideda prie Europos gerovės – tai sektorius, kuriame nuolat vystomos inovacijos, siekiama efektyviai naudoti išteklius ir dalyvauti žiedinėje ekonomikoje, jis sukuria daug darbo vietų. Europoje iš viso veikia apie 60 tūkst. plastiko sektoriaus įmonių, daugiausiai mažų ir vidutinių, kuriose dirba apie 1,5 mln. žmonių, o bendra metinė apyvarta siekia 260 milrd. Eur. Didžiąją dalį – apie 90 proc. – plastikų pramonės sudaro plastiko perdirbėjai.
Europos plastiko pramonės konkurencingumas ir gebėjimas nuolat inovuoti labai tiesiogiai susijęs su darbuotojais, jų įgūdžiais ir kompetencijų ugdymu. Vertinant dabartines ekonomines ir demografines tendencijas, specialistų įgūdžių trūkumas ir reikiamų kompetencijų ugdymas yra tapęs bene aktualiausiu iššūkiu daugelyje Lietuvos ir Europos plastikų pramonės įmonių. Tad šis projektas ir nagrinėja bei siekia spręsti dvejopą problemą, susijusią su darbuotojų kompetencijomis plastiko sektoriuje ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu: plastiko mašinų operatorių skaitmeninių įgūdžių trūkumas, pažangios gamybos technologijų pažinimas ir apskritai kvalifikuotų bei motyvuotų darbuotojų trūkumas įmonėse.
Projekto tikslas – reaguoti į plastikų sektoriui būdingus darbo rinkos poreikius, projektuojant, pilotuojant ir įgyvendinant novatorišką plastiko liejimo mašinų operatorių profesinio mokymo programą, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams ir ekologiniams įgūdžiams bei verslumo kompetencijoms.
Šiame projekte LINPRA bendradarbiauja su 8 partneriais iš Belgijos, Prancūzijos, Suomijos ir Lietuvos, kurių bendru darbu siekiamas tikslas – ugdymo turinį profesinėse mokyklose priartinti prie realaus įgūdžių poreikio darbo rinkoje. Profesinio mokymo programos fokusą telks į darbu pagrįstą mokymąsi, verslaus mąstymo skatinimą, technologijų ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimą, „Lean“ metodų taikymą gamyboje, žiedinės ekonomikos ir kitas žinias. Tikimasi, kad plastikų sektoriui bus naudingi šie numatomi apčiuopiami projekto rezultatai: „Kvalifikacijų ir mokymo programų tyrimai“, EQF pagrįstas modelis profesinio mokymo programai, išsami mokymo medžiaga studentams ir mokytojams, 50 apmokytų mokinių ir 20 instruktorių bei projektą uždaranti konferencija Briuselyje.“
Dėkojame visiems susirinkusiems partneriams ir linkime sėkmės profesinėms mokykloms, kurios turės svarbiausią užduotį kelti profesinio mokymo lygį, didinti tiek plastiko liejimo mašinų operatorių (mokytojų), tiek ir mokinių kvalifikaciją.
LITEXPO parodoje pristatoma „SOLIDWORKS“ edukacinė programa mokykloms
Linpra pranešimaiLietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais pradeda nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga.
Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ (SOLIDWORKS EDU) programinės įrangos paketų pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Apie šios „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos pradžią bus paskelbta „Litexpo“ parodoje „Mokykla 2018“ lapkričio 24 d. 14.00–14.45 Idėjų klasėje (4 salė).
Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga dabar jau gali pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.
„Įprasta, kad moksleiviai gerai moka užsienio kalbas, tačiau tie, kas renkasi technologinius mokslus, turi mokėti inžinerinę kalbą – gebėti dirbti su šiuolaikinėmis skaitmeninio modeliavimo ir imitacinėmis technologijomis. Turime daug pavyzdžių Lietuvoje, kai bendrojo ugdymo įstaigose skaitmeninio modeliavimo programos naudojamos dėstant įvairių pakraipų disciplinas: technologijas, IT, tiksliuosius mokslus. Ši kompanijos „SOLIDWORKS“ dovana Lietuvos mokykloms sustiprins šias tendencijas, leis moksleiviams įsisavinti moderniausius dizainerio, inžinieriaus ir tyrėjo įrankius“, – programos aktualumą pabrėžia „IN RE“ direktorius Vladimir Popov.
„Siekiant tobulinti ugdymo procesą ir kurti paskatas inžinerinės krypties specialistų gausėjimui, LINPRA ir Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiauja jau ilgą laiką bei vysto bendras iniciatyvas. Džiugu, kad mūsų mokyklose bus apčiuopiamas verslo ir valdžios bendradarbiavimo rezultatas – tai vienas iš geriausių tokių iniciatyvų pavyzdžių. Dėkojame „SOLIDWORKS“ už dosnumą ir ministerijai už pagalbą įveiklinant jas mokyklose“, – komentuoja LINPRA viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.
Išsami informacija apie naudojimosi sąlygas ir naudojimo instrukcija bus patalpinta Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamame Švietimo informacinių technologijų centro puslapyje. Technologijų, IT ir kitų susijusių sričių mokytojams, norintiems gilesnių šios programos naudojimo žinių darbui su moksleiviais, nuo naujų metų pradžios bus organizuojami specialūs mokymai.
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.
LINPRA direktorius Darius Lasionis tapo Orgalime valdybos nariu
Linpra pranešimaiLapkričio 14 d. Briuselyje vykusioje ORGALIME Generalinėje Asamblėjoje iš visos Europos susirinkę inžinerinės ir technologijų pramonės atstovai ne tik aptarė ateinančių metų veiklą, bet ir pasitvirtino atnaujintą vadovybę. Į Orgalime Direktorių Valdybą dviejų metų kadencijai buvo paskirti keturi nauji atstovai, tarp jų – LINPRA direktorius Darius Lasionis. D. Lasioniui ORGALIME Valdybos teikimu ir sprendimu šias pareigas patikėta eiti iki 2020 m. lapkričio mėnesio.
ORGALIME taip pat išsirinko naujus Generalinės Asamblėjos ir Direktorių Valdybos vadovus. Dabar pirmininkaujantį Peter Bongaerts (CEO of Dutch association FME) nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeis Thilo Brodtmann (German mechanical engineering federation VDMA, CEO), vice pirmininku taip pat nuo naujų metų pradžios paskirtas Klas Wåhlberg (Swedish association Teknikföretagen, Director General). Plačiau.
2018 m. birželio 12–13 d. ORGALIME Generalinė Asamblėja vyko Vilniuje, narių suvažiavimą ir konferenciją organizavo LINPRA. Plačiau.
Apie ORGALIME (The European Technology Industries)
Tai viena didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija. Ji įkurta 1954 m. ir šiandien vienija daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų iš visos Europos. Jų atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.
ORGALIME prezidentas – Tomas Hedenborg.
ORGALIME direktorius – Malte Lohan.
VŽ interviu su Gintautu Kvietkausku: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę
Naujienos#LINPRAekspertai
Vytauto Gaižausko straipsnis „Verslo žiniose“
Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalis šalies inžinerinės pramonės apyvartos, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA viceprezidentas.
Didelė dalis Lietuvos metalo perdirbimo įmonių dirba eksportui. Įmonių vadovai sako, kad jų produkcijos poreikis Vakarų Europoje vis auga.
Man lengviau kalbėti apie visą šalies inžinerinę pramonę, kuri laikosi ant trijų stulpų. Be metalo perdirbėjų, tai dar plastiko ir gumos produktų gamintojai bei elektronikos pramonės įmonės. 2017 m. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sugeneravo 3,8 mlrd. Eur pajamų, 2016 m. tas rodiklis siekė 3,2 mlrd. Eur. Panašaus augimo tikimės ir šiemet.
Apie 72% šių pajamų tenka eksportui.
Mums sako, kad turime kaip apie pramoninės šalies pavyzdį kalbėti apie Vokietiją. Vokietijoje inžinerinės pramonės įmonės 2017 m. sukūrė 23% šalies BVP. Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 21%. Maždaug trečdalis šio rodiklio – metalo apdirbimo įmonių nuopelnas.
Manau, kad inžinerinės pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra nepakankamai įvertintas ir valdžios institucijų, paramos šiam sektoriui galėtų būti daugiau.
Kokia toji parama galėtų būti?
Šalies pramonės įmonių laukia skaitmenizavimo iššūkiai, kuriems reikia didelių investicijų. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pasirūpinti, kad šiam sektoriui kliūtų daugiau ES paramos lėšų.
Augti įmonėms trukdo ir darbo jėgos trūkumas. Įmonės gelbstisi įdarbindamos darbuotojų iš Ukrainos, bet šioje srityje pralaimime konkurenciją su Lenkijos verslu: ten įdarbinti iš Ukrainos atvykusius žmones daug paprasčiau. Pagalvokime patys: juk čia dirbantys šalies kaimynės piliečiai kuria pas mus pridėtinę vertę, moka mokesčius. Palengvinimas būtų abiem pusėms naudingas.
Ir švietimo sistema derėtų pasirūpinti. Pramonėje vienam inžinieriui tenka 5 darbininkai. O mūsų švietimo sistema rengia 70% žmonių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus. Be to, tarp aukštųjų mokyklų auklėtinių – per mažai inžinierių.
Juk jeigu pakankamai inžinierių, darbininkų parengtume Lietuvoje, mažiau jų reikėtų ir įsivežti.
Jau antrą dešimtmetį klostosi padėtis, kad Lietuvos metalo apdirbėjai laimi ten, kur reikia nedidelių siuntų neserijinių gaminių, ypač Skandinavijos rinkose – į jas galima greitai ir pigiai nugabenti.
Naujoji Lietuvos metalo apdirbimo pramonė ėmė formuotis maždaug prieš pusantro dešimtmečio, praėjus kuriam laikui po to, kai žlugo senoji sovietinė metalo gamyba.
Įmonės pradėjo nuo to, kad teikė paslaugas, negamino savų gaminių. Dalis ir toliau taip daro, kai kas gamina paprastesnius gaminius, kurie reikalingi statybose, – toji sritis irgi svarbi ir reikalinga. Kitos įmonės pasuko sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės gaminių keliu. Imta gaminti detales, paskui gaminių mazgus, vėliau – jau ir pačius gaminius. Pažangiausios įmonės jau žengia link savo gaminių kūrimo.
Tarp šios srities įmonių – ir tokios gigantės kaip Vakarų laivų gamykla, didžiausia Klaipėdos regiono darbdavė. Apskritai šalyje gana mažai žinoma ir kalbama apie šio sektoriaus įmones. Jos paprastai dirba eksportui, tad neturi poreikio užsiimti savo vardo garsinimu Lietuvoje.
Gerai, kad Skandinavija šalia, bet vien atstumu plėtojantis logistikai ne tiek jau daug ir laimėsi. Skandinavijos verslininkui juk tas pats, ar jam užsakyti gaminį Lietuvoje, ar tai daryti Lenkijoje. Konkurencija tarp naujųjų ES narių šioje srityje didelė. Dar šiek tiek lenkiame savo kolegas iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet jie labai greitai mokosi – taip, kaip kažkada mokėmės mes.
Nemažai šnekama apie krizės galimybę, bet metalo apdirbėjai kol kas apie tai nekalba ir sako, kad Vakarų Europoje – labai daug užsakymų.
Lietuvos metalo apdirbimo įmonės tiekia savo produkciją ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalims. Europoje dabar užsakymų tikrai daug, kol kas ten į krizę nepanašu. Bet, kita vertus, krizė, kuri vis tiek kada nors ateis, Lietuvos metalo perdirbėjų gali būti panaudota ir kaip nauja plėtros galimybė. Juk Vakarų Europos įmonės tokiu atveju kur kas daugiau dėmesio skirs veiklos optimizavimui, o Lietuvoje gaminti pigiau.
Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras rengia SUVIRINTOJŲ BRIGADININKO MOKYMUS
NaujienosIšsami informacija apie visą mokymo programą – Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro puslapyje.
TRUMPAI:
Mokymo programa sudaryta iš 6 skirtingų modulių, iš kurių galima rinktis aktualias temas arba lankyti visus. Mokymai skirti suvirintojų brigadai vadovaujantiems asmenims, komandų lyderiams. Šių mokymų tikslas – pagilinti žinias arba suteikti pagrindinių efektyvaus vadovavimo brigadai įgūdžių bei įrankių, leidžiančių valdyti savo laiką, darbą ir žmones.
Mokymo programos moduliai:
Būtina registracija, vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos apie visą mokymo programą ČIA.
REGISTRACIJA ir INFORMACIJA:
Miglė Motiejūnaitė
El. paštas: m.motiejunaite@mokymas.eu
Tel. nr.: +370 672 13 615
Lietuvos mokykloms jau prieinami 3500 dovanotų „SolidWorks“ licencijų paketų
Uncategorized @ltNuo spalio mėnesio Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis programine įranga „SolidWorks“. Iš viso mokykloms prieinami 3500 „SolidWorks Student Design Kit“ programinės įrangos paketų. Juos dar pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.
Technologijų, IT ir kitų susijusių sričių mokytojams, norintiems gilesnių šios programos naudojimo žinių darbui su moksleiviais, bus organizuojami specialūs mokymai. Seminaras su „SolidWorks“ ekspertais vyks 2019 m. sausio 7 / 11 d. Vilniuje, VGTU inžinerijos licėjuje. Į pirmuosius parodomuosius „SolidWorks“ kursus mokytojai gali užsiregistruoti nemokamai, užpildę registracijos anketą ČIA.
Ši trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinė įranga, skirta mokslo ir mokymo tikslams, yra priemonė skatinti STEAM dalykų ugdymą Lietuvos mokyklose bei prisidėti prie inovacijų kultūros plėtros Lietuvoje. Šia įranga gali pasinaudoti kiekviena, net mažiausia, šalies mokykla.
Išsamią informaciją apie naudojimosi sąlygas ir naudojimo instrukciją galite parsisiųsti iš ČIA.
Taip pat mokyklų informavimu rūpinasi ir „SolidWorks“ programą aktyviai naudoti skatina Švietimo ir mokslo ministerija. Platesnė informacija prieinama Informacinių technologijų centro puslapyje.
„Factory Floor Net“ kalendorius. Kviečiame prisijungti
Linpra pranešimaiLINPRA kompetencijų centras „Intechcentras“ kviečia į patirties mainų forumus „Factory Floor Net“. Tai interaktyvaus formato, pramonės įmonių specialistams skirti teminiai susitikimai. Jų metu nagrinėjamos verslo procesams aktualios sritys, aptariami problemų sprendimo būdai, dalinamasi patirtimi ir žiniomis. Susitikimuose taip pat dalyvauja ir juos moderuoja kviestiniai svečiai ekspertai, kurie pateikia profesionalias įžvalgas nagrinėjama tema.
Iki šių metų galo įvyks 3 skirtingi forumai. Kviečiame apsvarstyti ir prisijungti. Kontaktas visais forumų organizavimo, turinio ir registracijos klausimais:
Apie forumus PLAČIAU.
Kontaktai organizaciniais ir registracijos klausimais: VšĮ „Intechcentras“, Daiva Darčianovaitė, 8 698 53989, daiva.darcianovaite@intechcentras.lt.
PIRKIMŲ VADOVŲ FORUMAS
2018 m. lapkričio 21 d.
Tema: Naujos VVS (tiekimo / pirkimų modulio) funkcionalumas ir diegimas, pritaikymas procesams. Tiekimo proceso optimizavimas (automatizavimas)
Vieta: LITEK, Savanorių pr. 235, Vilnius. Konferencijų salė Nr. 2-16.
Moderatorius: Merkys Saukevičius
Dienotvarkė:
12:00-13:00 Pirkimo padalinio skaitmeninės transformacijos vizija remiantis EPICOR sistema (Žygimantas Grinys). Diskusija.
13:00-13:15 Kavos pertraukėlė
13:15-14:30 Dalyvių patirties pasidalinimas
14:30-14:45 Kavos pertraukėlė
14:45-16:00 Diskusija
PRODUKTŲ KŪRIMO FORUMAS
2018 m. lapkričio 29 d.
Tema: Kaip vystyti rytdienos idėjas? (Inovacijų diegimo patirtys, metodai ir gerieji pavyzdžiai). Strateginė sesija.
Vieta: LITEK, Savanorių pr. 235, Vilnius
Moderatorius: inovacijų ekspertas Marius Skarupskas
Įžanginės sesijos dienotvarkė:
12:00-12:15 Įžanga (Programos pristatymas, susipažinimas, darbo principų įvardinimas)
12:15-13:00 Kaip vystyti rytdienos idėjas? (Inovacijų diegimo patirtys, metodai ir gerieji pavyzdžiai)
13:00-13:15 Kavos pertraukėlė
12:15-15:30 Simuliacija „Inovacijų diegimo tikslai, patirtys ir lūkesčiai“
15:30-16:00 Sesijos aptarimas ir darbo plano pasitvirtinimas
GAMYBOS VADOVŲ FORUMAS
2018 m. gruodžio 5 d.
Tema: Efektyvi naujų darbuotojų (darbininkiškų profesijų) adaptacijos sistema. „Kitron“ atvejis.
Vieta: UAB „Kitron“, Taikos pr. 151, Kaunas
Dienotvarkė:
12:00-12:15 UAB „Kitron“ įmonės pristatymas
12:15-14:00 Ekskursija po gamybą;
14:00-14:15 Kavos pertraukėlė
14:15-16:00 Naujų darbuotojų augimas, efektyvi adaptacija; skaitmeninimimas. Diskusija.
EK ataskaita: Skaitmeninių inovacijų centrų vaidmuo Sumaniosios specializacijos strategijose
Linpra pranešimaiEuropos Komisijos Jungtinis Tyrimų centras (JRC) parengė ataskaitą, nagrinėjančią, kaip skirtingose Europos šalyse veikia Skaitmeninių inovacijų centrai ir kaip įgyvendinamos Sumaniosios specializacijos strategijos. Ataskaitoje pateikiami septynių šalių pavyzdžiai, tarp jų – Lietuvos, bendradarbiaujant su šių šalių atstovais, dirbančiais DIH ir S3 srityse. Informacija apie Lietuvą parengta bendradarbiaujant su Gintaru Vilda, ėjusiu LINPRA direktoriaus pareigas, šiandieniniu LR Ūkio viceministru, ir pristatant LINPRA koordinuojamą Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centrą.
Šioje ataskaitoje nagrinėjama sinergija tarp Skaitmeninių inovacijų centrų (DIH) ir Sumaniosios specializacijos strategijų (S3) skirtinguose Europos regionuose, kuriuose Skaitmeninių inovacijų centrai politiškai išsivystė kaip sumaniosios specializacijos strategijų dalis ir / arba jie atlieka svarbų vaidmenį verslumo skatinimo procesuose. Remdami vietos pramonės skaitmeninimą, Skaitmeninių inovacijų centrai tuo pačiu gerina visą regiono inovacijų ekosistemą: jie arba teikia paramą skaitmeninimui į plotį, arba lyderiauja vienoje iš S3 prioritetinių sričių. Vienas aiškus DIH vaidmuo – priartinti ir padaryti lengviau prieinamą paramą, kuri reikalinga vietos MVĮ ir apskritai pramonei. Skirtingi Skaitmeninių inovacijų centrai veikia pagal skirtingus verslo ir finansavimo modelius, o jų tvarumui reikalingi įvairūs finansavimo instrumentai MVĮ skaitmeninėms transformacijoms įgyvendinti. Šioje Europos Komisijos sudarytoje ataskaitoje pateikiami 7 pavyzdžiai: vienas iš jų nagrinėja Lietuvos DIH ir S3 sinergiją nacionaliniu mastu, kiti šeši – situaciją skirtingų šalių regionuose: Vokietijoje (Baden-Wurttemberg), Belgijoje (Wallonia), Portugalijoje (Norte), Italijoje (Lombardy), Čekijoje (South Moravia), Ispanijoje (Catalonia).
Visą ataskaitą galima perskaityti ČIA.
UPSKILL: Actions Upward: The Skills for the Digital Future of Plastics Factories
ERASMUS+
Sector Skills Alliances
Oficiali projekto svetainė: www.upskill-project.eu
Projekto pristatymo skaidrės: UPSKILL_General-presentation
Projekto tikslas – susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais, sukuriant, pilotuojant ir įgyvendinant inovatyvų plastiko liejimo mašinų operatorių ugdymo turinį.
Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių diegimui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui, siekiant šių rezultatų:
Visi partneriai: