Rugsėjo 25–27 d. Suomijoje, Tamperės Parodų ir Sporto Centre vyksta didžiausias Šiaurės šalyse pramonei skirtas renginys, subrangos prekybos paroda – ALIHANKINTA 2018, kuriame dalyvauja ir delegacija iš Lietuvos. Kaip ir kasmet į parodą suvažiuoja per 1000 dalyvių iš daugiau nei 20 skirtingų šalių, o renginio ekspozicijas aplanko apie 17 tūkst. lankytojų. Parodoje eksponuojamos įvairios naujovės, įskaitant produktus, paslaugas, gamybos metodus ir procesus, medžiagas ir komponentus.
Šeštą kartą ALIHANKINTA parodoje Lietuvos inžinerinė pramonė yra pristatoma LINPRA ir partnerių įrengiamame stende. Bendradarbiaujant su Šiaulių laisvosios ekonominės zonos biuru bei Tamperės prekybos ir pramonės rūmais parodoje organizuojamas Lietuvos-Suomijos seminaras „Lietuvos inžinerinės pramonės proveržis: 20 proc. auga metinė apyvarta, 80 proc. produkcijos eksportuojama!“ Pranešimus skaito Lietuvos Respublikos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas, LINPRA direktorius Darius Lasionis, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos tarybos narys Giedrius Valuckas ir Suomijos bendrovės „Tampereen Tiivisteteollisuus“ generalinis direktorius Matti Arpiainen. Seminaro metu pristatomi Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus ekonominiai rodikliai, apžvelgiama gamybos ir tiekimo grandinė, verslo aplinka ir laisvųjų ekonominių zonų suteikiamos galimybės, Suomijos verslo Lietuvoje sėkmės istorijos ir tarptautinio bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis privalumai.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/09/Alihankinta_cover.jpg5521445linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-09-26 06:16:252018-10-01 07:21:08Lietuvos delegacija dalyvauja Suomijos parodoje ALIHANKINTA 2018
2018 m. lapkričio 6-8 d. organizuojama Verslo misija į Norvegijos Stavangerio ir Haugesundo miestus. Norvegijos rinka yra artima ir palanki inicijuoti ir sudaryti verslo partnerystes įmonėms iš Lietuvos. „Versli Lietuva“ kartu su Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmais (NLCC) bei Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos Karalystėje organizuoja trijų dienų misiją, skirtą inžinerinės pramonės įmonėms.
Ši verslo misija skirta eksportuojančioms įmonėms, kurios užsiima metalo apdirbimu bei kurių gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos gali būti pritaikytos jūrinės inžinerijos pramonėje.
Verslo misijos tikslas – skatinti glaudesnį Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių bendradarbiavimą su laivų statyba užsiimančiomis įmonėmis Norvegijoje bei susipažinti su potencialiais klientais, verslo partneriais ir inžinerijos sektoriaus ekspertais.
Verslo misijos dalyviai turės galimybę dalyvauti dvišaliuose B2B susitikimuose su tiksliniais verslo partneriais, aplankyti Norvegijos įmones, kurios užsiima laivų statyba, pasidalinti savo žiniomis bei įgyti naujos patirties iš Norvegijos įmonių.
Dalies įmonių dalyvavimas verslo misijoje finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Kontaktai: Rokas Zamžickas, Sektoriaus ekspertas, r.zamzickas@verslilietuva.lt.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/09/Norway_flag.jpg500690linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-09-13 06:31:522018-10-01 07:21:36Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus verslo misija į Norvegiją
„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį keleivinį turistinį midi autobusą „ALTAS Viator“. Rugsėjį jis pristatomas Lietuvoje ir svarbiausioje komercinio transporto sektoriui tituluojamoje parodoje Vokietijoje IAA 2018(vok. Internationale Automobil-Ausstellung), kuri vyksta rugsėjo 20-27 dienomis Hanoveryje.
„Kai Lietuva nusprendė tapti šalimi, gaminančia komponentus transporto priemonėms, užsienio ekspertai į tai žiūrėjo skeptiškai. Šiandien Lietuvoje kuriasi didžiausi automobilių komponentų gamintojai, o lietuviškos įmonės kuria ne tik variklius elektromobiliams bei ateities technologijas savivaldėms transporto priemonėms, bet ir pilnai sukomplektuotus keleivinius autobusus. Taigi šalies specialistų potencialas yra kur kas didesnis nei numano tarptautiniai industrijos ekspertai. Rinkoje atsirandantis produktas su lietuvišku prekės ženklu, neabejotinai suteiks žinomumo ir pasitikėjimo šalies automobilių industrija“, – teigė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
„ALTAS komercinis transportas“ pristatomas lietuviškas autobusas vienu metu gali vežti 30 žmonių. Jis yra pirmasis ir konstrukcijų, ir dizaino prasme nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sukurtas tokio tipo turistinis autobusas. Serijinę šio autobuso gamybą numatoma pradėti kitų metų pirmą ketvirtį, o pilną gamybinį pajėgumą išvystyti 2020 m. ir per metus pagaminti iki 200 šių autobusų.
„Daugiau nei 15 metų kryptingai dirbome Europos rinkose ir matome, kad be mūsų jau gaminamų mažųjų autobusų paklausūs būtų būtent tokie vidutinės klasės autobusai. Klientai įvairiose šalyse prašo tokio gaminio ir su juo mes užpildysime dalį mažų ir vidutinių autobusų asortimento. Girdėdami atsiliepimus apie pirmąjį „ALTAS“ prekės ženklo komercinį autobusą esame įsitikinę, kad tai bus labai paklausus produktas visoje Europoje. Esame ir liksime didžiųjų Europos automobilių gamintojų partneriais, tačiau ir toliau planuojame kurti unikalius, lietuvišku prekės ženklu pažymėtus gaminius“, – sakė „ALTAS komercinis transportas“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.
Be turistines „ALTAS Viator“ autobuso versijos po metų planuojama pradėti gaminti miesto transportui skirtus šio tipo žemagrindžius autobusus, priemiesčio bei mokyklinius autobusus. O 2020 m. „ALTAS komercinis transportas“ planuoja pristatyti Jungtinės Karalystės bei Airijos eismo sistemai skirtus autobusus su vairu dešinėje.
Kuriant šį autobusą „ALTAS komercinis transportas“ pritaikė žinias ir patirtį, sukauptą dirbant su Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių įmonėmis, todėl sukurta transporto priemonė atitinka geriausios praktikos standartus.
Naujasis „ALTAS Viator“ yra europietiškas vidutinio dydžio turistinės klasės autobusas: jo ilgis 8.44 m, bendra masė 7,2 t, bagažo talpa 4,5 kub. m. Inžineriniai sprendimai ir dizainas yra sukurti Lietuvoje, o detalės ir komponentai pasirinkti iš geriausių pasaulio automobilių pramonės tiekėjų. Autobuso rėmas pagamintas iš specialaus suomiško nerūdijančio plieno, o išorės ir vidaus dekoravimui panaudotos šiuolaikiškos, lengvos, gerų šilumos ir triukšmo izoliacijos charakteristikų kompozitinės medžiagos. Autobusas pagamintas naudojant „Iveco 70C18“ važiuoklę su 3 litrų dyzeliniu varikliu ir 8 greičių automatine pavarų dėže.
„Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės ne tik pajėgios teikti paslaugas užsienio užsakovams ir gaminti pagal pateiktus brėžinius detales ir komponentus, tačiau pačios turi žinių ir inžinerinių kompetencijų, reikalingų kurti, projektuoti ir pagaminti nuosavą galutinį produktą, kuris savo techninėmis ir eksploatacinėmis savybėmis nenusileidžia analogams, pagamintiems užsienyje. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – komentavo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) eksporto vadovas ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas Darius Lasionis.
Pasak jo, nuosavo galutinio produkto sukūrimas ir gamyba – svarbiausias įmonės vystymosi etapas, įrodantis įmonės brandą ir turimas inžinerines kompetencijas.
„Lietuvos inžinerinė pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės sektorių, kuri turi didžiausią potencialą augti ateityje. Prie Lietuvos inžinerinės pramonės progreso ir augimo prisideda ir atsigaunanti Europos pramonė, ir tai, kad vis daugiau Europos šalių atranda ir pripažįsta Lietuvą kaip potencialią šalį, kurioje yra inžinerinių įmonių bei tam reikalingų kompetencijų“, – dėstė D. Lasionis.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pagamintų variklinių transporto priemonių, puspriekabių, priekabų ir įvairių jų dalių eksportas auga jau eilę metų: nuo 2012 m. iki 2017 m. šių prekių lietuviškos kilmės eksportas padidėjo 2,7 karto arba vidutiniškai beveik po 30 proc. kasmet.
„Nepaisant puikaus augimo tenka pripažinti, kad didžiausią dalį variklinių transporto priemonių sektoriaus eksporto sudaro ne pačios transporto priemonės, o jų dalys. Pagamintoms dalims 2017 m. teko apie 76 proc. viso šio sektoriaus eksporto, apie 20 proc. teko priekaboms ir puspriekabėms ir tik 4 proc. pagamintoms transporto priemonėms, – komentavo jis. – Galutinis transporto priemonės pagaminimas Lietuvoje turi aukščiausią potencialą sukuriamos pridėtinės vertės atžvilgiu šiame sektoriuje.“
LINPRA duomenimis, inžinerinė pramonė – tai sektorius, kurio įmonių apyvarta 2017 m. Lietuvoje pasiekė 3,8 mlrd. eurų (18 proc. daugiau lyginant su 2016 m.) ir yra svarbi visos apdirbamosios pramonės dalis (apdirbamajai pramonei per metus tenka 20–23 proc. šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto). Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės produkcijos yra eksportuojama. Eksporto mastas 2017 m. išaugo 24 proc. lyginat su 2016 m. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje dirba apie 46 tūkst. darbuotojų.
————————
Apie „ALTAS komercinis transportas“
UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojas. 2002 m. įsteigtos bendrovės atstovybės veikia 18-oje valstybių, o „ALTAS komercinis transportas“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. „ALTAS komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio masto partneriais, įskaitant automobilių markių „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „MAN“ ir „Iveco“ gamintojus. Bendrovės sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 220 skirtingos specializacijos profesionalų.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/09/ALTAS-VIATOR-1.jpg22994088linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-09-20 05:43:082018-09-20 05:49:48„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį Lietuvoje turistinį autobusą
Šiemet įmonių, pramonės lyderių pagrindinis bendras bruožas – ryški orientacija į eksportą ir netradiciniai kai kurie verslo plėtros sprendimai.
Darius Lasionis, LINPRA direktorius, skaičiuoja – „Verslo žinių“ sudarytame pramonės sektoriaus lyderių dešimtuke yra 7 inžinerinės pramonės įmonės. Beveik visos įmonės arba turi nuosavą galutinį produktą, arba teikia kompleksinius sprendimus (inžinerijos, projektavimo, papildomų paslaugų ir pan.). Tai leidžia joms kurti didesnę pridėtinę vertę.
Dar vienas lyderius jungiantis aspektas – gerąja vakarietiška praktika paremta vadyba, įmonės procesų valdymas, siekiant efektyvumo ir našumo, taip pat aukštų vidinių standartų laikymasis. Tai joms padeda didinti pardavimus bei gamybą esamiems partneriams ir susirasti naujų klientų.
„Šiandien tik stipri orientacija į eksportą gali užtikrinti ilgalaikį įmonės pardavimo pajamų augimą, nes, esant dabartinei demografinei, situacijai Lietuvoje, net ir didėjant žmonių pajamoms, pasiekti spartų augimą iš esmės neįmanoma“, – akcentuoja p. Lasionis.
Be to, galima pastebėti, kad, siekdami verslo plėtros, lyderiai nevengia ir kai kurių gana rizikingų sprendimų – nors ekspertai paprastai kartoja kitas tiesas, jie vadovaujasi savo galva.
Pavyzdžiui, tiek baldų UAB „Narbutas Furniture Company“, tiek lazerių UAB „Šviesos konversija“ vadovaujasi nuostata nesiskolinti iš bankų, elektros prietaisų AB „Vilma“ yra smarkiai priklausoma nuo vieno pirkėjo, o telekomunikacijos sprendimų UAB „Teltonika“ didžiausią dėmesį kreipia į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ir vertina, kad Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose regionuose padidinti ją 10 kartų.
Pramonės lydere šiemet išrinkta biuro baldų gamybos įmonė „Narbutas Furniture Company“, kuri pardavimo pajamas 2017 m. padidino 44%, iki 48 mln. Eur, grynojo pelno uždirbta 1,7 karto daugiau negu 2016 m. – 7,8 mln. Eur. Vien pernai įmonė 2,5 karto išaugino pardavimo pajamas Vokietijoje, Prancūzijoje pardavimai augo 70%. Sėkmingi žingsniai žengti JAV rinkoje (produkcijos parduota 40 kartų daugiau nei 2016 m.), Maltoje ir Italijoje (atitinkamai augimas sudarė 22 ir 10 kartų).
Petras Narbutas, įmonių grupės „Narbutas“ įkūrėjas ir savininkas, neišskiria nė vieno priimto sprendimo – visi jie svarbūs. Ir nepervertina ekspertų įžvalgų ar prognozių – atidžiai juos išklauso, tačiau pats sprendžia, ko dera laukti ir kam ruoštis.
Verslininkas pabrėžia: būtina nuolat stengtis didinti konkurencingumą. Efektyvumas yra būtinas ir svarbus konkurencinis pranašumas, bet ne vienintelis ir gal net ne svarbiausias. Svarbiausia – komandinis darbas.
„Neturime jokio išradimo, jokios ypatingos technologijos ar „know-how“, mes nesamdome jokio kultinio dizainerio, jokio genijaus mokslininko, nepriklausome jokiai galingai korporacijai ir neturime kokių nors kitokių ypatingų galių. Mūsų didžiulės sėkmės paslaptis yra labai paprasta. Ji telpa į vieną žodį ir tas žodis – „komanda“, – pabrėžia p. Narbutas.
Komandos reikšmę išskiria ir kita pramonės lyderė – lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“. Įmonė 2017 m. vėl skaičiavo rekordinį pajamų augimą: 2016 m. jos pardavimo pajamos didėjo 26%, o 2017 m. paaugo dar labiau – 35%. Grynojo pelno pernai uždirbta 14% daugiau negu 2016 m.
„Mes nesame gazelės, kurios aukštai šoka, o kartais ir skaudžiai krenta. Mes esame kaip meška – viską darome lėtai, bet užtikrintai. Jei peržvelgtume įmonės apyvartą, matytume stabilų kilimą. Aš nelyginu šių metų kovo su praėjusiais metais, nes tai nelygintini dalykai. Per trumpas laikas. Mes priklausomi nuo įvairių aplinkybių: tiekimo, derinimosi su potencialiais užsakovais. Galų gale tai nėra taip svarbu. Svarbu yra tendencija – apyvartos kreivė eina į viršų“, – taip apie įmonės rodiklius kalba Algirdas Juozapavičius, „Šviesos konversijos“ direktorius, šiemet „Verslo žinių“ išrinktas Metų CEO.
Šie lazerių ir baldų gamintojai panašūs tuo, kad plėtrą įgyvendina nuosavomis lėšomis ir nesiskolina iš bankų.
„Mūsų produktai yra aukštos pridėtinės vertės, visi veiklos metai nuo pradžių buvo pelningi, bet pelną akcininkai ne išsidalija, o investuoja“, – yra minėjęs p. Juozapavičius.
Lenktyniauja atlyginimų dydžiu
„Šviesos konversija“ iš kitų pramonės reitingo lyderių išsiskiria aukštais atlyginimais – balandžio darbo užmokesčio vidurkis sostinės įmonėje viršijo 4.098 Eur, atlyginimų mediana – 3.643 Eur. Algomis nuo lazerių gamintojų užsibrėžusi neatsilikti ir UAB „Teltonika“. Elektroninės įrangos ir jos komponentų gamintoja išsikėlė ambicingą tikslą: kiekvieno „Teltonikos“ darbuotojo minimali alga Lietuvoje 2022 m. sieks 3.000 Eur, o vidutinė viršys 5.000 Eur. Pernai darbo našumas „Teltonikoje“ siekė 20 Eur/val., šiemet turėtų išaugti iki 25 Eur/val.
„Perprojektavome didžiąją dalį populiariausių gaminių ir tai ne tik padidino gamybos našumą. Sutrumpinti litavimo, surinkimo ir testavimo ciklai leidžia pagaminti daugiau gaminių, naudojant tuos pačius išteklius, o tai savikainą sumažino 20%“, – atskleidžia Antanas Šegžda, „Teltonikos“ direktorius.
Pagrindinės elektronikos įrangos gamybos sritys – transporto sekimo ir valdymo sistemos, maršrutų parinktuvai, daiktų interneto sprendimai. Maršrutų parinktuvų segmente tiesiogiai ir netiesiogiai konkuruojama su tokiais prekės ženklais kaip „Cisco“, „Huawei“, ZTE ar „Ubiquity“.
Šiemet didžiausią dėmesį į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ribų nukreipusi „Teltonika“ skaičiuoja taip: Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose, kad ir labiau rizikinguose regionuose padidinti ją 10 kartų.
Pridėtinė vertė – iš paslaugų
Elektros ir mechaninių prietaisų gamybos bendrovės „Vilma“ praeitų metų rezultatai taip pat įspūdingi: pajamos padidėjo pusantro karto, iki 70 mln. Eur, grynasis „Vilmos“ pelnas kilo 80%, iki 7,5 mln. Eur. Iš jų vien „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ parduota produkcijos už 44,5 mln. Eur. Ir tokia priklausomybė negąsdina.
„Esame brangesni nei, pavyzdžiui, „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ galėtų pasigaminti kitose Rytų Europos šalyse. Tačiau mes galime pasiūlyti jiems viską nuo iki, suprojektuoti gaminius, o tai nemažai kainuoja. Kai kurie „Karcher“ modeliai gaminami tik Vilniuje – jokiose kitose gamyklose šie modeliai negaminami“, – apie sąsają su pagrindiniu pirkėju kalba Edmundas Pigaga, į lyderių dešimtuką patekusios įmonės „Vilma“ generalinis direktorius.
Pono Pigagos teigimu, „Karcher“ iš pradžių pateikia tik užduotį – sukurti prietaisą, kuris atliktų vieną ar kitą užduotį, taip pat įvertinti galimą jo kainą. Sukonstruotas ir 3D spausdintuvu išspausdintas prototipas surenkamas ir išbandomas. Dar gaminys turi atitikti dažniausiai vokiečių ar italų jam sukurtą dizainą, tad konstruktoriai priversti sukti galvą, kaip nuo jo nenukrypti. Kai projektas patvirtinamas, pradedami bandymai, vyksta naujo gaminio rinkos tyrimas, siūlomi patobulinimai. Jei gaminys patvirtinamas, pradedama ruoštis serijinei gamybai – parengiamos formos, surinkimo linijos. Visa tai kuria „Vilmai“ pridėtinę vertę.
Lyderių dešimtuke – ir kartono bei popieriaus gamybos AB „Grigeo Klaipėda“, kuri 2017 m. pajamas padidino 39%. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo kilusi rinkoje produkcijos kaina ir apdairios investicijos į didesnį pajėgumą. Gintautas Pangonis, AB „Grigeo“ įmonių grupės prezidentas, neslepia: kad susiklostys tokios palankios aplinkybės, buvo sunku nuspėti, bet prognozuota, kad kartono poreikis augs, nes tai ekologiška medžiaga ir kuo toliau, tuo plačiau jis bus naudojamas.
Be to, investuojant ir modernizuojant gamybą, anot jo, vertinti ir tokie aspektai kaip ekonomiškumas, masto ekonomija.
„Įmonėje dirbančių žmonių skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 6%, iki 175, didelį dėmesį skyrėme resursams taupyti – pernai buvo pagerintas pagrindinių žaliavų, medžiagų ir energijos normatyvinis sunaudojimas 1 t produkcijos pagaminti“, – vardija p. Pangonis.
Beje, peržvelgus visų lyderių metinės atskaitomybės dokumentus galima atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir auga, visos įmonės akcentuoja taupymą. Tai leidžia per keletą metų joms sukaupti įspūdingo dydžio pelną. Pavyzdžiui, iš Registrų centrui pateiktos Vilniaus rajono plastikinių pakuočių gamintojos UAB „Lietpak“ metinės ataskaitos matyti, kad 2018 m. pradžioje bendrovė buvo sukaupusi 85 mln. Eur nepaskirstyto pelno – pernai uždirbtas 17,3 mln. Eur grynasis pelnas nebuvo paskirstytas.
Kita lyderė – acetatinių ir popierinių filtrų gamybos UAB „Nemuno banga“, nors ir buvo sugriežtinta tabako gaminių reguliavimo politika, pernai uždirbo 9,9 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno ir turi sukaupusi 34,3 mln. Eur nepaskirstyto pelno.
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, pavasarį yra prognozavęs, kad šiemet apdirbamoji pramonė gali augti lėčiau negu praėjusiais metais, bet jeigu pagrindinėse eksporto rinkose nebus sukrėtimų, šis sektorius vis vien plėsis.
Prognozės kol kas pildosi – Statistikos departamentas skelbia, kad apdirbamoji pramonė pirmąjį pusmetį pajamas padidino 8,15 %, iki 10,2 mlrd. Eur, ikimokestinio pelno uždirbta 14 % daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį – 646 mln. Eur.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/06/D.Lasionis.jpg478800linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-09-18 05:50:322018-09-20 05:49:04Inžinerinės pramonės įmonės – tarp pramonės lyderių
Biuro baldus ir komponentus virtuviniams baldams gaminanti Alytaus UAB „Svenheim“ pirmoji Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Europoje gamins „click“ būdu surenkamus baldus. Į patentą ir naują gamybos liniją investicijos gali siekti iki 15 mln. Eur.
Darius Grybauskas, „Svenheim properties“, kuriai priklauso UAB „Svenheim“, vadovas aiškina, kad baldams surinkti nereikės klijų ar varžtų – jie bus surenkami panašiai, kaip dabar klojamos parketlentės ar stogai, naudojant sukabinimo arba kitaip – „click“ – sistemą. Tokia gamyba daro ir mažiau žalos aplinkai.
Drauge su pažangesniais baldais bus perkama ir diegiama nauja gamybos technologija – viskas, pradedant plokštės paėmimu iš sandėlio ir baigiant detalės pagaminimu, bus automatizuota.
„Fizinio žmogaus darbo nebebus – mašina pati atpažins plokštes, detales ir žmogui teliks sudėti ir supakuoti spintelę. Žinoma, dėl to darbo vietų įmonėje nesumažės“, – žada generalinis direktorius.
Pasak p. Grybausko, šiuo metu svarbiausias uždavinys – sukurti strategiją 5–10 metų į priekį. Sutalpinti viską po vienu stogu taip, kad vienas procesas sklandžiai pereitų į kitą, kad visi jie vyktų kuo efektyviau.
Planuojama per rudenį parengti staklių ir technologijų išdėstymo planą ir pateikti užsakymą įrangos gamintojui. Įranga bus gaminama maždaug dvejus metus. Per tą laiką įmonė turi pasirengti ją priimti ir įdiegti.
„Ligi šiol pirkėjui pakako standartinių baldų. Tačiau tendencijos tokios, kad standartinių baldų nebepakanka. Tarkim, pirkėjas turi nišą spintelei, o tokio dydžio spintelės nėra. Jis priverstas mokėti brangiau. Mūsų įranga ir technologija leis gaminti pagal individualų užsakymą, bet ta pačia kaina, kiek kainuotų standartinis baldas“, – prognozuoja „Svenheim properties“ vadovas.
Žvelgiama ir dar toliau – kuriama sistema leis klientui pačiam interneto svetainėje pasirinkti norimo baldo modelį, matmenis, medžiagas, furnitūrą ir pateikti užsakymą. Tai bus žingsnis „Pramonė 4.0“ linkme.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/09/bilde.jpg8771500linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-09-04 05:16:562018-09-04 05:16:56Baldų pramonė taip pat žengia link „Pramonė 4.0“. Alytaus „Svenheim“ gamins „click“ būdu surenkamus baldus
Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia pasaulį, reikalaudama „kietuosius“ gebėjimus išsiugdžiusių specialistų
Pagal daugumą prognozių, maždaug 8 iš 10 perspektyviausių specialybių yra susijusios su STEM sektoriais (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics)
Taikomoji matematika ypač reikalinga šiuolaikinėms inžinerijos, verslo, ekonomikos ir kitų sričių problemoms spręsti
Šiuolaikiniai inžinieriai privalo būti tarpdiscipliniški ir įvaldę „minkštąsias“ kompetencijas
Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos per artimiausius 15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai. Vykstant technologijų virsmui keičiasi ir specialistams keliami reikalavimai –turintys tarpdisciplininių įgūdžių, gerų analitinių gebėjimų, išlavintą loginį mąstymą, gebėjimą nuolat mokytis ir greitai adaptuotis prie besikeičiančio pasaulio, išliks paklausiausiųjų sąraše bei turės pranašumą profesiniame kelyje.
Jau 2014 m. STEM (STEM – mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika, angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) švietimo koalicijos vykdomasis direktorius Jamesas Brownas teigė, jog su STEM sektoriais susijusios profesijos – tai ateities profesijos. Remiantis Pasaulio Ekonomikos forumo darbų ataskaita, STEM sektoriuose bus sukurta daugiausia naujų darbo vietų.
Inžinerinės pramonės sektoriuje veikiančias įmones, šiam sektoriui specialistus ruošiančias ir bendradarbiaujančias švietimo bei mokslo įstaigas vienijanti asociacija LINPRA nuolat auga. Paskutinio prezidiumo posėdžio metu naujomis asociacijos narėmis buvo patvirtintos 3 įmonės: UAB „Constro“, UAB „Iremas“ ir UAB „Coverline Baltic“.
Plungėje 2008-aisiais įkurta ir įvairiose Europos šalyse projektus įgyvendinanti UAB „Constro“ specializuojasi plieno konstrukcijų apdirbimo, suvirinimo ir montavimo srityje. Įmonėje įdiegta integruota vadybos sistema, apimanti kokybės, aplinkos apsaugos, profesinės saugos ir sveikatos vadybos sistemas. UAB „Constro“ įmonėse Lietuvoje ir užsienyje dirba apie 200 savo srities specialistų.
UAB „Iremas“ – viena stambiausių metalo apdirbimo, gamybos, mechaninių bei elektrotechninių įrenginių montavimo, remonto, projektavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 700 darbuotojų. 2009 metais įmonė įdiegė integruotą kokybės, aplinkos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą.
UAB „Coverline Baltic“ siūlo individualias automatizavimo sistemas, atitinkančias visus šiuolaikinius europinius standartus. Įmonės specializacija – gamybinių procesų automatizavimas panaudojant jau turimus agregatus, arba projektuojant ir gaminant naujus. „Coverline Baltic“ įrengtų sistemų taikymo sritys: nuo maisto iki metalo apdirbimo pramonės.
Klaipėdoje rugpjūčio 17 d. vykusio LINPRA prezidiumo posėdžio metu taip pat buvo aptartas Lietuvos lazerių sektorius ir jo vaidmuo inžinerinės pramonės ekosistemoje, pristatyti sektoriaus progresyvūs rodikliai, reikšmė Lietuvos ekonomikai ir pasaulinėje aukštųjų technologijų ir lazerių rinkoje. Lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje. PLAČIAU.
Nuo rugpjūčio pabaigos tęsis edukacinių-pramoginių renginių ciklas „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera!“. Renginiai vyks skirtinguose Lietuvos miestuose ir jų metu bus pristatomos profesinio mokymo ateities perspektyvos, karjeros galimybės, verslo įmonėse naudojamos inovatyvios technologijos ir sėkmės pavyzdžiai. Renginiuose su inžinerinės pramonės profesijomis supažindins LINPRA Infomobilis – laboratorija ant ratų.
Pokalbiuose ir diskusijose patarimais ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos nariai, nacionalinių ir savivaldos institucijų bei verslo įmonių atstovai, darbo rinkos ekspertai, profesinio mokymo įstaigų atstovai, karjeros ir profesinio orientavimo specialistai. Pagrindinės diskusijų temos: darbdavių lūkesčiai darbuotojams, sparčios karjeros galimybės, profesinio mokymo privalumai, inovacijos ir kt.
Į renginį įtrauks interaktyvios veiklos: muzika, viktorinos, laboratorija ant ratų Infomobilis ir profesinio mokymo įstaigų atstovai, leisiantys gyvai išbandyti jų pamiltas profesijas. Renginiai vyks:
Rugpjūčio 29 d. Šiauliuose (Vasario 16-osios g. 61)
Rugpjūčio 30 d. Panevėžyje (Laisvės aikštė)
Rugpjūčio 31 d. Kaune (Rotušės aikštė)
Rugsėjo 6 d. Telšiuose (Turgaus aikštė)
Rugsėjo 12 d. Ukmergėje (prie Kultūros centro)
Rugsėjo 11 d. Utenoje (prie Utenos kūno kultūros ir sporto centro)
Inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kompetencijos – ateities gamybos pagrindas.
Gamybos inžinerija taps sudėtingų procesų inžinerija, kurioje neišsiversime be didžiųjų duomenų analitikos.
Todėl šiandien kaip niekad svarbu specialistus ruošiančių įstaigų ir pramonės sektoriaus bendradarbiavimas, investicijos ne tik į naujas technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones.
Robotika, pramonės skaitmenizavimas, ketvirtoji pramonės revoliucija – diskusijų temos, apie kurias vis dažniau girdime pasisakymų medijoje. Iš tiesų, Pramonė 4.0 neišvengiamai paliečia įvairias gyvenimo sritis – išmanūs prietaisai padeda buityje, kuriamos vis pažangesnės dirbtinio intelekto programos, įmonėse atliekami procesai vis sparčiau automatizuojami, siekiant produktyvumo užduočių atlikimui naudojami įvairūs robotai.
Tai keičia ir produktų kūrimo bei gamybos ciklą. Kai šiuo metu kalbame apie gamybos procesus ir su jais susijusias technologijas, medžiagų apdirbimą, gamybos įrangą ir įrankius, turime apie tai galvoti gamybos inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kontekste. Būtent šių kompetencijų tandemas ir kurs ateities gamybos procesą, kuriame specifiniai robotizavimo sprendimai leis rutininius, kūrybinių sprendimų nereikalaujančius darbus mechanizuoti ir automatizuoti.
Visi šie procesai egzistavo dar iki dabartinio supratimo apie Pramonę 4.0, tačiau pramonės skaitmeninimas tik padidino šių trijų inžinerinių kompetencijų integralumą. Šios kompetencijos tampa gamybos proceso pamatine ląstele, jos turi sąveikauti tarpusavyje iš anksto numatydamos būsimus duomenų mainus ir jų poveikį.
Pramonė 4.0 taip pat keičia ir klasikines inžinerijos sritis, pavyzdžiui, projektuojant ateities gaminius reikės galvoti apie produktų konstrukcinius sprendimus, kurie leistų gaminį surinkti robotizuotu būdu.
Apskritai gamybos inžineriją suvoksime žymiai plačiau nei buvome įpratę iki šiol: tai bus procesų inžinerija, kurioje duomenų srauto valdymas ir jų parametrų kitimas bus labai svarbus planuojant ir valdant visą gamybos procesą. Tuo tarpu ICT (informacinės ir komunikacinės technologijos) ir didžiųjų duomenų analitika, taps kompetencija, be kurios ateities inžinieriai negalės efektyviai veikti kaip savo srities profesionalai.
Vis dėlto vykstančio skaitmeninimo virsmo nereikėtų suprasti vien kaip robotizavimo. Gamybininkams tai derėtų suvokti kaip galimybę dar kartą pergalvoti, kokius duomenis proceso prasme jie nori matyti, valdyti, kokie duomenys jiems yra svarbūs gamybinio proceso prasme, o kurie duomenys reikalingi pačiam kuriamam gaminiui, siekiant jį padaryti dar funkcionalesnį ir draugišką vartotojui.
Natūralu, jog įmonių reakcija į vykstančius skaitmeninimo pokyčius yra įvairi, tačiau būtinybę į juos reaguoti suvokia visi. Ne paslaptis, jog jaučiamas specialistų, gebančių dirbti komandoje prie didelių projektų ir procesų, turinčių išlavintą tarpdisciplininį požiūrį, trūkumas.
Ką galime padaryti, norėdami tinkamai reaguoti į neišvengiamus ateities pokyčius pramonėje, darbo rinkoje? Prognozuoti ilgalaikėje perspektyvoje yra sudėtinga, kiek lengviau – galvoti apie tendencijas, o šios yra aiškios – tai gamybos procesų skaitmeninimas ir robotizavimas, taigi įmonės pirmiausia turėtų galvoti apie tai, kaip prisitraukti ir, tuo pačiu, ugdyti atitinkamas darbuotojų kompetencijas. Kaip prisitraukti ir išlaikyti darbuotojus, gebančius prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, atvirus naujovėms ir nuolatiniam mokymuisi.
Specialistus ruošiantiems universitetams ir pramonės sektoriui tai puikus būdas ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, sąlyčio taškų. Pagrindinis iššūkis aukštosioms mokykloms – suprasti ir priimti pramonės poreikius, o vienintelis būdas tai padaryti – pastovus darbas ir kartu su pramone vykdomi tyrimai.
Nuo seno bazinis inžinierių lygis Lietuvoje yra geras – tai rodo puiki alumnų integracija tarptautinėse kompanijose, o tarpdiscipliniškumas suteikia universitetams ir tarptautinio konkurencingumo.
Sąlyginai nedideli lietuviški universitetai turi dideles lankstumo ir integralumo galimybes lyginant su senosios Europos universitetais.
Ateinančius iššūkius pasitikime drąsiai ir atsakingai, investuokime ne tik į naujausias technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai būtume pasiruošę tinkamai.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/08/A.-Vilkauskas-puslapiui-04.jpg8081739linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-08-20 10:50:362018-08-21 09:16:22Ką pamirštame kalbėdami apie ateities produktų gamybą Pramonės 4.0 kontekste?
Pažangą lazerių mokslo ir gamybos srityje demonstruojanti Lietuva visame pasaulyje yra pripažįstama viena iš šalių lyderių mokslinių lazerinių technologijų rinkoje ir užima tvirtas pozicijas tarp pramoninių valstybių. Kęstutis Jasiūnas, aukštųjų technologijų įmonės „Ekspla“ vadovas ir LINPRA viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad lazerių pramonė sudaro svarbią dalį Lietuvos inžinerinės pramonės ekosistemoje ir prisideda prie sektoriaus ir visos šalies bendro progreso ir konkurencingumo stiprinimo.
Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 900 žmonių, ir kas metus darbuotojų skaičius auga apie 10 proc . Kas penkerius metus dvigubėja pardavimų apimtys – 2017 m. jos pasiekė 115,7 mln. Eur, o daugiau nei pusė pajamų yra gaunama iš pramonės klientų. Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje – į užsienio šalis jos eksportuoja daugiau nei 90 proc. pagamintų produktų ir kai kuriose nišose neturi net ir globalių konkurentų. Lietuvos lazeriai eksportuojami į daugiau nei 70 valstybių: Į Europos Sąjungos šalis – 45 proc. (į Vokietiją – 14 proc., Prancūziją – 5 proc.); į JAV – 26 proc.; Kiniją – 10 proc.; Japoniją – 6 proc.; P. Korėją – 4 proc. ir kitur.
Kurdami gaminius, esančius ant technologinių pasiekimų ribos, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus. Tai viena iš Inžinierinės pramonės sričių, kur verslo investicijos į mokslinius tyrimus siekia iki 10 proc. nuo pardavimo apimčių.
Pasak K. Jasiūno, svarbu ne tik ekonominis, bet ir socialinis efektas. Lietuvoje naujas, pasaulyje taikomas konkurencingas technologijas ir produktus kuriančios lazerininkų įmonės patenka į didžiausius vidutinius atlyginimus mokančiųjų dvidešimtukus ar penkiasdešimtukus. Lazerių įmonių specialistai neieško geriau apmokamo nekvalifikuoto darbo užsienio šalyse, o išvykę tobulintis į pažangių šalių pažangias įmones, grįžta į Lietuvą pritaikyti įgytos naujos patirties.
Nors absoliutus lazerių ir fotonikos sektoriaus pardavimų ir sumokamų mokesčių dydis, palyginti su kitų sektorių pardavimais, nėra didelis, tačiau vienas darbuotojas Lietuvos lazerių skirtingose įmonėse per metus sukuria nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Palyginimui: pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. pagal EVRK C26 kodą „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“ (Statistikos departamento duomenys) veikloje yra 54,4 tūkst. EUR, kai bendrai visoje inžinerinėje pramonėje pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. buvo ~33 tūkst. EUR. Ir nors lazeriai kaip produktas bendroje Lietuvos eksporto pardavimų rinkoje sudaro nedidelę dalį, tačiau garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau negu biotechnologijos ar krepšinis. Lietuvos vadovai pristatydami Lietuvą savo kalbose neretai su pasididžiavimu mini Lietuvos Lazerių pramonę ir jos pasiekimus, parodydami Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį.
Be lazerinių technologijų negali apsieiti ir visos inžinerinės pramonės ekosistema. Lazerių sektorius yra svarbus užsakovas subrangovams – tikslioms metalo apdirbimo, elektronikos įmonėms. Progresas lazerių srityje nesustos, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje nuolat stiprėja, tad lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/08/Kestutis-Jasiunas-01.jpg8081739linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2018/04/LOGO_linpra_naujas_.jpglinprawp2018-08-20 10:26:522018-08-22 09:28:02Lazeriai - reikšminga inžinerinės pramonės ekosistemos dalis
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Lietuvos delegacija dalyvauja Suomijos parodoje ALIHANKINTA 2018
RenginiaiRugsėjo 25–27 d. Suomijoje, Tamperės Parodų ir Sporto Centre vyksta didžiausias Šiaurės šalyse pramonei skirtas renginys, subrangos prekybos paroda – ALIHANKINTA 2018, kuriame dalyvauja ir delegacija iš Lietuvos. Kaip ir kasmet į parodą suvažiuoja per 1000 dalyvių iš daugiau nei 20 skirtingų šalių, o renginio ekspozicijas aplanko apie 17 tūkst. lankytojų. Parodoje eksponuojamos įvairios naujovės, įskaitant produktus, paslaugas, gamybos metodus ir procesus, medžiagas ir komponentus.
Šeštą kartą ALIHANKINTA parodoje Lietuvos inžinerinė pramonė yra pristatoma LINPRA ir partnerių įrengiamame stende. Bendradarbiaujant su Šiaulių laisvosios ekonominės zonos biuru bei Tamperės prekybos ir pramonės rūmais parodoje organizuojamas Lietuvos-Suomijos seminaras „Lietuvos inžinerinės pramonės proveržis: 20 proc. auga metinė apyvarta, 80 proc. produkcijos eksportuojama!“ Pranešimus skaito Lietuvos Respublikos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas, LINPRA direktorius Darius Lasionis, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos tarybos narys Giedrius Valuckas ir Suomijos bendrovės „Tampereen Tiivisteteollisuus“ generalinis direktorius Matti Arpiainen. Seminaro metu pristatomi Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus ekonominiai rodikliai, apžvelgiama gamybos ir tiekimo grandinė, verslo aplinka ir laisvųjų ekonominių zonų suteikiamos galimybės, Suomijos verslo Lietuvoje sėkmės istorijos ir tarptautinio bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis privalumai.
Lietuvos stende savo produktus bei teikiamas paslaugas pristato šios įmonės: UAB „Plieno fortas“, UAB „3D Creative“, UAB „Užraktas“, UAB „Arginta Engineering“, UAB „Eurokubas“, UAB „Sargasas“, UAB „Vilpros pramonė“, UAB „3D Pro“.
Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus verslo misija į Norvegiją
Renginiai2018 m. lapkričio 6-8 d. organizuojama Verslo misija į Norvegijos Stavangerio ir Haugesundo miestus. Norvegijos rinka yra artima ir palanki inicijuoti ir sudaryti verslo partnerystes įmonėms iš Lietuvos. „Versli Lietuva“ kartu su Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmais (NLCC) bei Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos Karalystėje organizuoja trijų dienų misiją, skirtą inžinerinės pramonės įmonėms.
Ši verslo misija skirta eksportuojančioms įmonėms, kurios užsiima metalo apdirbimu bei kurių gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos gali būti pritaikytos jūrinės inžinerijos pramonėje.
Verslo misijos tikslas – skatinti glaudesnį Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių bendradarbiavimą su laivų statyba užsiimančiomis įmonėmis Norvegijoje bei susipažinti su potencialiais klientais, verslo partneriais ir inžinerijos sektoriaus ekspertais.
Verslo misijos dalyviai turės galimybę dalyvauti dvišaliuose B2B susitikimuose su tiksliniais verslo partneriais, aplankyti Norvegijos įmones, kurios užsiima laivų statyba, pasidalinti savo žiniomis bei įgyti naujos patirties iš Norvegijos įmonių.
Dalies įmonių dalyvavimas verslo misijoje finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Kontaktai: Rokas Zamžickas, Sektoriaus ekspertas, r.zamzickas@verslilietuva.lt.
„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį Lietuvoje turistinį autobusą
Naujienos„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį keleivinį turistinį midi autobusą „ALTAS Viator“. Rugsėjį jis pristatomas Lietuvoje ir svarbiausioje komercinio transporto sektoriui tituluojamoje parodoje Vokietijoje IAA 2018 (vok. Internationale Automobil-Ausstellung), kuri vyksta rugsėjo 20-27 dienomis Hanoveryje.
„Kai Lietuva nusprendė tapti šalimi, gaminančia komponentus transporto priemonėms, užsienio ekspertai į tai žiūrėjo skeptiškai. Šiandien Lietuvoje kuriasi didžiausi automobilių komponentų gamintojai, o lietuviškos įmonės kuria ne tik variklius elektromobiliams bei ateities technologijas savivaldėms transporto priemonėms, bet ir pilnai sukomplektuotus keleivinius autobusus. Taigi šalies specialistų potencialas yra kur kas didesnis nei numano tarptautiniai industrijos ekspertai. Rinkoje atsirandantis produktas su lietuvišku prekės ženklu, neabejotinai suteiks žinomumo ir pasitikėjimo šalies automobilių industrija“, – teigė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
„ALTAS komercinis transportas“ pristatomas lietuviškas autobusas vienu metu gali vežti 30 žmonių. Jis yra pirmasis ir konstrukcijų, ir dizaino prasme nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sukurtas tokio tipo turistinis autobusas. Serijinę šio autobuso gamybą numatoma pradėti kitų metų pirmą ketvirtį, o pilną gamybinį pajėgumą išvystyti 2020 m. ir per metus pagaminti iki 200 šių autobusų.
„Daugiau nei 15 metų kryptingai dirbome Europos rinkose ir matome, kad be mūsų jau gaminamų mažųjų autobusų paklausūs būtų būtent tokie vidutinės klasės autobusai. Klientai įvairiose šalyse prašo tokio gaminio ir su juo mes užpildysime dalį mažų ir vidutinių autobusų asortimento. Girdėdami atsiliepimus apie pirmąjį „ALTAS“ prekės ženklo komercinį autobusą esame įsitikinę, kad tai bus labai paklausus produktas visoje Europoje. Esame ir liksime didžiųjų Europos automobilių gamintojų partneriais, tačiau ir toliau planuojame kurti unikalius, lietuvišku prekės ženklu pažymėtus gaminius“, – sakė „ALTAS komercinis transportas“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.
Be turistines „ALTAS Viator“ autobuso versijos po metų planuojama pradėti gaminti miesto transportui skirtus šio tipo žemagrindžius autobusus, priemiesčio bei mokyklinius autobusus. O 2020 m. „ALTAS komercinis transportas“ planuoja pristatyti Jungtinės Karalystės bei Airijos eismo sistemai skirtus autobusus su vairu dešinėje.
Kuriant šį autobusą „ALTAS komercinis transportas“ pritaikė žinias ir patirtį, sukauptą dirbant su Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių įmonėmis, todėl sukurta transporto priemonė atitinka geriausios praktikos standartus.
Naujasis „ALTAS Viator“ yra europietiškas vidutinio dydžio turistinės klasės autobusas: jo ilgis 8.44 m, bendra masė 7,2 t, bagažo talpa 4,5 kub. m. Inžineriniai sprendimai ir dizainas yra sukurti Lietuvoje, o detalės ir komponentai pasirinkti iš geriausių pasaulio automobilių pramonės tiekėjų. Autobuso rėmas pagamintas iš specialaus suomiško nerūdijančio plieno, o išorės ir vidaus dekoravimui panaudotos šiuolaikiškos, lengvos, gerų šilumos ir triukšmo izoliacijos charakteristikų kompozitinės medžiagos. Autobusas pagamintas naudojant „Iveco 70C18“ važiuoklę su 3 litrų dyzeliniu varikliu ir 8 greičių automatine pavarų dėže.
„Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės ne tik pajėgios teikti paslaugas užsienio užsakovams ir gaminti pagal pateiktus brėžinius detales ir komponentus, tačiau pačios turi žinių ir inžinerinių kompetencijų, reikalingų kurti, projektuoti ir pagaminti nuosavą galutinį produktą, kuris savo techninėmis ir eksploatacinėmis savybėmis nenusileidžia analogams, pagamintiems užsienyje. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – komentavo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) eksporto vadovas ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas Darius Lasionis.
Pasak jo, nuosavo galutinio produkto sukūrimas ir gamyba – svarbiausias įmonės vystymosi etapas, įrodantis įmonės brandą ir turimas inžinerines kompetencijas.
„Lietuvos inžinerinė pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės sektorių, kuri turi didžiausią potencialą augti ateityje. Prie Lietuvos inžinerinės pramonės progreso ir augimo prisideda ir atsigaunanti Europos pramonė, ir tai, kad vis daugiau Europos šalių atranda ir pripažįsta Lietuvą kaip potencialią šalį, kurioje yra inžinerinių įmonių bei tam reikalingų kompetencijų“, – dėstė D. Lasionis.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pagamintų variklinių transporto priemonių, puspriekabių, priekabų ir įvairių jų dalių eksportas auga jau eilę metų: nuo 2012 m. iki 2017 m. šių prekių lietuviškos kilmės eksportas padidėjo 2,7 karto arba vidutiniškai beveik po 30 proc. kasmet.
„Nepaisant puikaus augimo tenka pripažinti, kad didžiausią dalį variklinių transporto priemonių sektoriaus eksporto sudaro ne pačios transporto priemonės, o jų dalys. Pagamintoms dalims 2017 m. teko apie 76 proc. viso šio sektoriaus eksporto, apie 20 proc. teko priekaboms ir puspriekabėms ir tik 4 proc. pagamintoms transporto priemonėms, – komentavo jis. – Galutinis transporto priemonės pagaminimas Lietuvoje turi aukščiausią potencialą sukuriamos pridėtinės vertės atžvilgiu šiame sektoriuje.“
LINPRA duomenimis, inžinerinė pramonė – tai sektorius, kurio įmonių apyvarta 2017 m. Lietuvoje pasiekė 3,8 mlrd. eurų (18 proc. daugiau lyginant su 2016 m.) ir yra svarbi visos apdirbamosios pramonės dalis (apdirbamajai pramonei per metus tenka 20–23 proc. šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto). Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės produkcijos yra eksportuojama. Eksporto mastas 2017 m. išaugo 24 proc. lyginat su 2016 m. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje dirba apie 46 tūkst. darbuotojų.
————————
Apie „ALTAS komercinis transportas“
UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojas. 2002 m. įsteigtos bendrovės atstovybės veikia 18-oje valstybių, o „ALTAS komercinis transportas“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. „ALTAS komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio masto partneriais, įskaitant automobilių markių „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „MAN“ ir „Iveco“ gamintojus. Bendrovės sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 220 skirtingos specializacijos profesionalų.
Inžinerinės pramonės įmonės – tarp pramonės lyderių
NaujienosRimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“
Šiemet įmonių, pramonės lyderių pagrindinis bendras bruožas – ryški orientacija į eksportą ir netradiciniai kai kurie verslo plėtros sprendimai.
Darius Lasionis, LINPRA direktorius, skaičiuoja – „Verslo žinių“ sudarytame pramonės sektoriaus lyderių dešimtuke yra 7 inžinerinės pramonės įmonės. Beveik visos įmonės arba turi nuosavą galutinį produktą, arba teikia kompleksinius sprendimus (inžinerijos, projektavimo, papildomų paslaugų ir pan.). Tai leidžia joms kurti didesnę pridėtinę vertę.
Dar vienas lyderius jungiantis aspektas – gerąja vakarietiška praktika paremta vadyba, įmonės procesų valdymas, siekiant efektyvumo ir našumo, taip pat aukštų vidinių standartų laikymasis. Tai joms padeda didinti pardavimus bei gamybą esamiems partneriams ir susirasti naujų klientų.
„Šiandien tik stipri orientacija į eksportą gali užtikrinti ilgalaikį įmonės pardavimo pajamų augimą, nes, esant dabartinei demografinei, situacijai Lietuvoje, net ir didėjant žmonių pajamoms, pasiekti spartų augimą iš esmės neįmanoma“, – akcentuoja p. Lasionis.
Be to, galima pastebėti, kad, siekdami verslo plėtros, lyderiai nevengia ir kai kurių gana rizikingų sprendimų – nors ekspertai paprastai kartoja kitas tiesas, jie vadovaujasi savo galva.
Pavyzdžiui, tiek baldų UAB „Narbutas Furniture Company“, tiek lazerių UAB „Šviesos konversija“ vadovaujasi nuostata nesiskolinti iš bankų, elektros prietaisų AB „Vilma“ yra smarkiai priklausoma nuo vieno pirkėjo, o telekomunikacijos sprendimų UAB „Teltonika“ didžiausią dėmesį kreipia į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ir vertina, kad Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose regionuose padidinti ją 10 kartų.
Pramonės lydere šiemet išrinkta biuro baldų gamybos įmonė „Narbutas Furniture Company“, kuri pardavimo pajamas 2017 m. padidino 44%, iki 48 mln. Eur, grynojo pelno uždirbta 1,7 karto daugiau negu 2016 m. – 7,8 mln. Eur. Vien pernai įmonė 2,5 karto išaugino pardavimo pajamas Vokietijoje, Prancūzijoje pardavimai augo 70%. Sėkmingi žingsniai žengti JAV rinkoje (produkcijos parduota 40 kartų daugiau nei 2016 m.), Maltoje ir Italijoje (atitinkamai augimas sudarė 22 ir 10 kartų).
Petras Narbutas, įmonių grupės „Narbutas“ įkūrėjas ir savininkas, neišskiria nė vieno priimto sprendimo – visi jie svarbūs. Ir nepervertina ekspertų įžvalgų ar prognozių – atidžiai juos išklauso, tačiau pats sprendžia, ko dera laukti ir kam ruoštis.
Verslininkas pabrėžia: būtina nuolat stengtis didinti konkurencingumą. Efektyvumas yra būtinas ir svarbus konkurencinis pranašumas, bet ne vienintelis ir gal net ne svarbiausias. Svarbiausia – komandinis darbas.
„Neturime jokio išradimo, jokios ypatingos technologijos ar „know-how“, mes nesamdome jokio kultinio dizainerio, jokio genijaus mokslininko, nepriklausome jokiai galingai korporacijai ir neturime kokių nors kitokių ypatingų galių. Mūsų didžiulės sėkmės paslaptis yra labai paprasta. Ji telpa į vieną žodį ir tas žodis – „komanda“, – pabrėžia p. Narbutas.
Komandos reikšmę išskiria ir kita pramonės lyderė – lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“. Įmonė 2017 m. vėl skaičiavo rekordinį pajamų augimą: 2016 m. jos pardavimo pajamos didėjo 26%, o 2017 m. paaugo dar labiau – 35%. Grynojo pelno pernai uždirbta 14% daugiau negu 2016 m.
„Mes nesame gazelės, kurios aukštai šoka, o kartais ir skaudžiai krenta. Mes esame kaip meška – viską darome lėtai, bet užtikrintai. Jei peržvelgtume įmonės apyvartą, matytume stabilų kilimą. Aš nelyginu šių metų kovo su praėjusiais metais, nes tai nelygintini dalykai. Per trumpas laikas. Mes priklausomi nuo įvairių aplinkybių: tiekimo, derinimosi su potencialiais užsakovais. Galų gale tai nėra taip svarbu. Svarbu yra tendencija – apyvartos kreivė eina į viršų“, – taip apie įmonės rodiklius kalba Algirdas Juozapavičius, „Šviesos konversijos“ direktorius, šiemet „Verslo žinių“ išrinktas Metų CEO.
Šie lazerių ir baldų gamintojai panašūs tuo, kad plėtrą įgyvendina nuosavomis lėšomis ir nesiskolina iš bankų.
„Mūsų produktai yra aukštos pridėtinės vertės, visi veiklos metai nuo pradžių buvo pelningi, bet pelną akcininkai ne išsidalija, o investuoja“, – yra minėjęs p. Juozapavičius.
Lenktyniauja atlyginimų dydžiu
„Šviesos konversija“ iš kitų pramonės reitingo lyderių išsiskiria aukštais atlyginimais – balandžio darbo užmokesčio vidurkis sostinės įmonėje viršijo 4.098 Eur, atlyginimų mediana – 3.643 Eur. Algomis nuo lazerių gamintojų užsibrėžusi neatsilikti ir UAB „Teltonika“. Elektroninės įrangos ir jos komponentų gamintoja išsikėlė ambicingą tikslą: kiekvieno „Teltonikos“ darbuotojo minimali alga Lietuvoje 2022 m. sieks 3.000 Eur, o vidutinė viršys 5.000 Eur. Pernai darbo našumas „Teltonikoje“ siekė 20 Eur/val., šiemet turėtų išaugti iki 25 Eur/val.
„Perprojektavome didžiąją dalį populiariausių gaminių ir tai ne tik padidino gamybos našumą. Sutrumpinti litavimo, surinkimo ir testavimo ciklai leidžia pagaminti daugiau gaminių, naudojant tuos pačius išteklius, o tai savikainą sumažino 20%“, – atskleidžia Antanas Šegžda, „Teltonikos“ direktorius.
Pagrindinės elektronikos įrangos gamybos sritys – transporto sekimo ir valdymo sistemos, maršrutų parinktuvai, daiktų interneto sprendimai. Maršrutų parinktuvų segmente tiesiogiai ir netiesiogiai konkuruojama su tokiais prekės ženklais kaip „Cisco“, „Huawei“, ZTE ar „Ubiquity“.
Šiemet didžiausią dėmesį į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ribų nukreipusi „Teltonika“ skaičiuoja taip: Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose, kad ir labiau rizikinguose regionuose padidinti ją 10 kartų.
Pridėtinė vertė – iš paslaugų
Elektros ir mechaninių prietaisų gamybos bendrovės „Vilma“ praeitų metų rezultatai taip pat įspūdingi: pajamos padidėjo pusantro karto, iki 70 mln. Eur, grynasis „Vilmos“ pelnas kilo 80%, iki 7,5 mln. Eur. Iš jų vien „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ parduota produkcijos už 44,5 mln. Eur. Ir tokia priklausomybė negąsdina.
„Esame brangesni nei, pavyzdžiui, „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ galėtų pasigaminti kitose Rytų Europos šalyse. Tačiau mes galime pasiūlyti jiems viską nuo iki, suprojektuoti gaminius, o tai nemažai kainuoja. Kai kurie „Karcher“ modeliai gaminami tik Vilniuje – jokiose kitose gamyklose šie modeliai negaminami“, – apie sąsają su pagrindiniu pirkėju kalba Edmundas Pigaga, į lyderių dešimtuką patekusios įmonės „Vilma“ generalinis direktorius.
Pono Pigagos teigimu, „Karcher“ iš pradžių pateikia tik užduotį – sukurti prietaisą, kuris atliktų vieną ar kitą užduotį, taip pat įvertinti galimą jo kainą. Sukonstruotas ir 3D spausdintuvu išspausdintas prototipas surenkamas ir išbandomas. Dar gaminys turi atitikti dažniausiai vokiečių ar italų jam sukurtą dizainą, tad konstruktoriai priversti sukti galvą, kaip nuo jo nenukrypti. Kai projektas patvirtinamas, pradedami bandymai, vyksta naujo gaminio rinkos tyrimas, siūlomi patobulinimai. Jei gaminys patvirtinamas, pradedama ruoštis serijinei gamybai – parengiamos formos, surinkimo linijos. Visa tai kuria „Vilmai“ pridėtinę vertę.
Lyderių dešimtuke – ir kartono bei popieriaus gamybos AB „Grigeo Klaipėda“, kuri 2017 m. pajamas padidino 39%. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo kilusi rinkoje produkcijos kaina ir apdairios investicijos į didesnį pajėgumą. Gintautas Pangonis, AB „Grigeo“ įmonių grupės prezidentas, neslepia: kad susiklostys tokios palankios aplinkybės, buvo sunku nuspėti, bet prognozuota, kad kartono poreikis augs, nes tai ekologiška medžiaga ir kuo toliau, tuo plačiau jis bus naudojamas.
Be to, investuojant ir modernizuojant gamybą, anot jo, vertinti ir tokie aspektai kaip ekonomiškumas, masto ekonomija.
„Įmonėje dirbančių žmonių skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 6%, iki 175, didelį dėmesį skyrėme resursams taupyti – pernai buvo pagerintas pagrindinių žaliavų, medžiagų ir energijos normatyvinis sunaudojimas 1 t produkcijos pagaminti“, – vardija p. Pangonis.
Beje, peržvelgus visų lyderių metinės atskaitomybės dokumentus galima atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir auga, visos įmonės akcentuoja taupymą. Tai leidžia per keletą metų joms sukaupti įspūdingo dydžio pelną. Pavyzdžiui, iš Registrų centrui pateiktos Vilniaus rajono plastikinių pakuočių gamintojos UAB „Lietpak“ metinės ataskaitos matyti, kad 2018 m. pradžioje bendrovė buvo sukaupusi 85 mln. Eur nepaskirstyto pelno – pernai uždirbtas 17,3 mln. Eur grynasis pelnas nebuvo paskirstytas.
Kita lyderė – acetatinių ir popierinių filtrų gamybos UAB „Nemuno banga“, nors ir buvo sugriežtinta tabako gaminių reguliavimo politika, pernai uždirbo 9,9 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno ir turi sukaupusi 34,3 mln. Eur nepaskirstyto pelno.
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, pavasarį yra prognozavęs, kad šiemet apdirbamoji pramonė gali augti lėčiau negu praėjusiais metais, bet jeigu pagrindinėse eksporto rinkose nebus sukrėtimų, šis sektorius vis vien plėsis.
Prognozės kol kas pildosi – Statistikos departamentas skelbia, kad apdirbamoji pramonė pirmąjį pusmetį pajamas padidino 8,15 %, iki 10,2 mlrd. Eur, ikimokestinio pelno uždirbta 14 % daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį – 646 mln. Eur.
Baldų pramonė taip pat žengia link „Pramonė 4.0“. Alytaus „Svenheim“ gamins „click“ būdu surenkamus baldus
NaujienosVisas straipsnis „Verslo žiniose“
Biuro baldus ir komponentus virtuviniams baldams gaminanti Alytaus UAB „Svenheim“ pirmoji Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Europoje gamins „click“ būdu surenkamus baldus. Į patentą ir naują gamybos liniją investicijos gali siekti iki 15 mln. Eur.
Darius Grybauskas, „Svenheim properties“, kuriai priklauso UAB „Svenheim“, vadovas aiškina, kad baldams surinkti nereikės klijų ar varžtų – jie bus surenkami panašiai, kaip dabar klojamos parketlentės ar stogai, naudojant sukabinimo arba kitaip – „click“ – sistemą. Tokia gamyba daro ir mažiau žalos aplinkai.
Drauge su pažangesniais baldais bus perkama ir diegiama nauja gamybos technologija – viskas, pradedant plokštės paėmimu iš sandėlio ir baigiant detalės pagaminimu, bus automatizuota.
„Fizinio žmogaus darbo nebebus – mašina pati atpažins plokštes, detales ir žmogui teliks sudėti ir supakuoti spintelę. Žinoma, dėl to darbo vietų įmonėje nesumažės“, – žada generalinis direktorius.
Pasak p. Grybausko, šiuo metu svarbiausias uždavinys – sukurti strategiją 5–10 metų į priekį. Sutalpinti viską po vienu stogu taip, kad vienas procesas sklandžiai pereitų į kitą, kad visi jie vyktų kuo efektyviau.
Planuojama per rudenį parengti staklių ir technologijų išdėstymo planą ir pateikti užsakymą įrangos gamintojui. Įranga bus gaminama maždaug dvejus metus. Per tą laiką įmonė turi pasirengti ją priimti ir įdiegti.
„Ligi šiol pirkėjui pakako standartinių baldų. Tačiau tendencijos tokios, kad standartinių baldų nebepakanka. Tarkim, pirkėjas turi nišą spintelei, o tokio dydžio spintelės nėra. Jis priverstas mokėti brangiau. Mūsų įranga ir technologija leis gaminti pagal individualų užsakymą, bet ta pačia kaina, kiek kainuotų standartinis baldas“, – prognozuoja „Svenheim properties“ vadovas.
Žvelgiama ir dar toliau – kuriama sistema leis klientui pačiam interneto svetainėje pasirinkti norimo baldo modelį, matmenis, medžiagas, furnitūrą ir pateikti užsakymą. Tai bus žingsnis „Pramonė 4.0“ linkme.
Matematizuotos profesijos – ateities progreso variklis
Linpra pranešimaiStraipsnio šaltinis „KTU“
Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos per artimiausius 15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai. Vykstant technologijų virsmui keičiasi ir specialistams keliami reikalavimai –turintys tarpdisciplininių įgūdžių, gerų analitinių gebėjimų, išlavintą loginį mąstymą, gebėjimą nuolat mokytis ir greitai adaptuotis prie besikeičiančio pasaulio, išliks paklausiausiųjų sąraše bei turės pranašumą profesiniame kelyje.
Jau 2014 m. STEM (STEM – mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika, angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) švietimo koalicijos vykdomasis direktorius Jamesas Brownas teigė, jog su STEM sektoriais susijusios profesijos – tai ateities profesijos. Remiantis Pasaulio Ekonomikos forumo darbų ataskaita, STEM sektoriuose bus sukurta daugiausia naujų darbo vietų.
Plačiau: „KTU“
Nauji nariai LINPRA asociacijoje
Linpra pranešimaiInžinerinės pramonės sektoriuje veikiančias įmones, šiam sektoriui specialistus ruošiančias ir bendradarbiaujančias švietimo bei mokslo įstaigas vienijanti asociacija LINPRA nuolat auga. Paskutinio prezidiumo posėdžio metu naujomis asociacijos narėmis buvo patvirtintos 3 įmonės: UAB „Constro“, UAB „Iremas“ ir UAB „Coverline Baltic“.
Plungėje 2008-aisiais įkurta ir įvairiose Europos šalyse projektus įgyvendinanti UAB „Constro“ specializuojasi plieno konstrukcijų apdirbimo, suvirinimo ir montavimo srityje. Įmonėje įdiegta integruota vadybos sistema, apimanti kokybės, aplinkos apsaugos, profesinės saugos ir sveikatos vadybos sistemas. UAB „Constro“ įmonėse Lietuvoje ir užsienyje dirba apie 200 savo srities specialistų.
UAB „Iremas“ – viena stambiausių metalo apdirbimo, gamybos, mechaninių bei elektrotechninių įrenginių montavimo, remonto, projektavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 700 darbuotojų. 2009 metais įmonė įdiegė integruotą kokybės, aplinkos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą.
UAB „Coverline Baltic“ siūlo individualias automatizavimo sistemas, atitinkančias visus šiuolaikinius europinius standartus. Įmonės specializacija – gamybinių procesų automatizavimas panaudojant jau turimus agregatus, arba projektuojant ir gaminant naujus. „Coverline Baltic“ įrengtų sistemų taikymo sritys: nuo maisto iki metalo apdirbimo pramonės.
Klaipėdoje rugpjūčio 17 d. vykusio LINPRA prezidiumo posėdžio metu taip pat buvo aptartas Lietuvos lazerių sektorius ir jo vaidmuo inžinerinės pramonės ekosistemoje, pristatyti sektoriaus progresyvūs rodikliai, reikšmė Lietuvos ekonomikai ir pasaulinėje aukštųjų technologijų ir lazerių rinkoje. Lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje. PLAČIAU.
Renginių ciklas populiarins profesines specialybes
RenginiaiNuo rugpjūčio pabaigos tęsis edukacinių-pramoginių renginių ciklas „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera!“. Renginiai vyks skirtinguose Lietuvos miestuose ir jų metu bus pristatomos profesinio mokymo ateities perspektyvos, karjeros galimybės, verslo įmonėse naudojamos inovatyvios technologijos ir sėkmės pavyzdžiai. Renginiuose su inžinerinės pramonės profesijomis supažindins LINPRA Infomobilis – laboratorija ant ratų.
Pokalbiuose ir diskusijose patarimais ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos nariai, nacionalinių ir savivaldos institucijų bei verslo įmonių atstovai, darbo rinkos ekspertai, profesinio mokymo įstaigų atstovai, karjeros ir profesinio orientavimo specialistai. Pagrindinės diskusijų temos: darbdavių lūkesčiai darbuotojams, sparčios karjeros galimybės, profesinio mokymo privalumai, inovacijos ir kt.
Į renginį įtrauks interaktyvios veiklos: muzika, viktorinos, laboratorija ant ratų Infomobilis ir profesinio mokymo įstaigų atstovai, leisiantys gyvai išbandyti jų pamiltas profesijas. Renginiai vyks:
Ką pamirštame kalbėdami apie ateities produktų gamybą Pramonės 4.0 kontekste?
Linpra pranešimaiStraipsnio šaltinis „15min“
Robotika, pramonės skaitmenizavimas, ketvirtoji pramonės revoliucija – diskusijų temos, apie kurias vis dažniau girdime pasisakymų medijoje. Iš tiesų, Pramonė 4.0 neišvengiamai paliečia įvairias gyvenimo sritis – išmanūs prietaisai padeda buityje, kuriamos vis pažangesnės dirbtinio intelekto programos, įmonėse atliekami procesai vis sparčiau automatizuojami, siekiant produktyvumo užduočių atlikimui naudojami įvairūs robotai.
Tai keičia ir produktų kūrimo bei gamybos ciklą. Kai šiuo metu kalbame apie gamybos procesus ir su jais susijusias technologijas, medžiagų apdirbimą, gamybos įrangą ir įrankius, turime apie tai galvoti gamybos inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kontekste. Būtent šių kompetencijų tandemas ir kurs ateities gamybos procesą, kuriame specifiniai robotizavimo sprendimai leis rutininius, kūrybinių sprendimų nereikalaujančius darbus mechanizuoti ir automatizuoti.
Visi šie procesai egzistavo dar iki dabartinio supratimo apie Pramonę 4.0, tačiau pramonės skaitmeninimas tik padidino šių trijų inžinerinių kompetencijų integralumą. Šios kompetencijos tampa gamybos proceso pamatine ląstele, jos turi sąveikauti tarpusavyje iš anksto numatydamos būsimus duomenų mainus ir jų poveikį.
Pramonė 4.0 taip pat keičia ir klasikines inžinerijos sritis, pavyzdžiui, projektuojant ateities gaminius reikės galvoti apie produktų konstrukcinius sprendimus, kurie leistų gaminį surinkti robotizuotu būdu.
Apskritai gamybos inžineriją suvoksime žymiai plačiau nei buvome įpratę iki šiol: tai bus procesų inžinerija, kurioje duomenų srauto valdymas ir jų parametrų kitimas bus labai svarbus planuojant ir valdant visą gamybos procesą. Tuo tarpu ICT (informacinės ir komunikacinės technologijos) ir didžiųjų duomenų analitika, taps kompetencija, be kurios ateities inžinieriai negalės efektyviai veikti kaip savo srities profesionalai.
Vis dėlto vykstančio skaitmeninimo virsmo nereikėtų suprasti vien kaip robotizavimo. Gamybininkams tai derėtų suvokti kaip galimybę dar kartą pergalvoti, kokius duomenis proceso prasme jie nori matyti, valdyti, kokie duomenys jiems yra svarbūs gamybinio proceso prasme, o kurie duomenys reikalingi pačiam kuriamam gaminiui, siekiant jį padaryti dar funkcionalesnį ir draugišką vartotojui.
Natūralu, jog įmonių reakcija į vykstančius skaitmeninimo pokyčius yra įvairi, tačiau būtinybę į juos reaguoti suvokia visi. Ne paslaptis, jog jaučiamas specialistų, gebančių dirbti komandoje prie didelių projektų ir procesų, turinčių išlavintą tarpdisciplininį požiūrį, trūkumas.
Ką galime padaryti, norėdami tinkamai reaguoti į neišvengiamus ateities pokyčius pramonėje, darbo rinkoje? Prognozuoti ilgalaikėje perspektyvoje yra sudėtinga, kiek lengviau – galvoti apie tendencijas, o šios yra aiškios – tai gamybos procesų skaitmeninimas ir robotizavimas, taigi įmonės pirmiausia turėtų galvoti apie tai, kaip prisitraukti ir, tuo pačiu, ugdyti atitinkamas darbuotojų kompetencijas. Kaip prisitraukti ir išlaikyti darbuotojus, gebančius prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, atvirus naujovėms ir nuolatiniam mokymuisi.
Specialistus ruošiantiems universitetams ir pramonės sektoriui tai puikus būdas ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, sąlyčio taškų. Pagrindinis iššūkis aukštosioms mokykloms – suprasti ir priimti pramonės poreikius, o vienintelis būdas tai padaryti – pastovus darbas ir kartu su pramone vykdomi tyrimai.
Nuo seno bazinis inžinierių lygis Lietuvoje yra geras – tai rodo puiki alumnų integracija tarptautinėse kompanijose, o tarpdiscipliniškumas suteikia universitetams ir tarptautinio konkurencingumo.
Sąlyginai nedideli lietuviški universitetai turi dideles lankstumo ir integralumo galimybes lyginant su senosios Europos universitetais.
Ateinančius iššūkius pasitikime drąsiai ir atsakingai, investuokime ne tik į naujausias technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai būtume pasiruošę tinkamai.
Lazeriai – reikšminga inžinerinės pramonės ekosistemos dalis
Linpra pranešimaiPažangą lazerių mokslo ir gamybos srityje demonstruojanti Lietuva visame pasaulyje yra pripažįstama viena iš šalių lyderių mokslinių lazerinių technologijų rinkoje ir užima tvirtas pozicijas tarp pramoninių valstybių. Kęstutis Jasiūnas, aukštųjų technologijų įmonės „Ekspla“ vadovas ir LINPRA viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad lazerių pramonė sudaro svarbią dalį Lietuvos inžinerinės pramonės ekosistemoje ir prisideda prie sektoriaus ir visos šalies bendro progreso ir konkurencingumo stiprinimo.
Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 900 žmonių, ir kas metus darbuotojų skaičius auga apie 10 proc . Kas penkerius metus dvigubėja pardavimų apimtys – 2017 m. jos pasiekė 115,7 mln. Eur, o daugiau nei pusė pajamų yra gaunama iš pramonės klientų. Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje – į užsienio šalis jos eksportuoja daugiau nei 90 proc. pagamintų produktų ir kai kuriose nišose neturi net ir globalių konkurentų. Lietuvos lazeriai eksportuojami į daugiau nei 70 valstybių: Į Europos Sąjungos šalis – 45 proc. (į Vokietiją – 14 proc., Prancūziją – 5 proc.); į JAV – 26 proc.; Kiniją – 10 proc.; Japoniją – 6 proc.; P. Korėją – 4 proc. ir kitur.
Kurdami gaminius, esančius ant technologinių pasiekimų ribos, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus. Tai viena iš Inžinierinės pramonės sričių, kur verslo investicijos į mokslinius tyrimus siekia iki 10 proc. nuo pardavimo apimčių.
Pasak K. Jasiūno, svarbu ne tik ekonominis, bet ir socialinis efektas. Lietuvoje naujas, pasaulyje taikomas konkurencingas technologijas ir produktus kuriančios lazerininkų įmonės patenka į didžiausius vidutinius atlyginimus mokančiųjų dvidešimtukus ar penkiasdešimtukus. Lazerių įmonių specialistai neieško geriau apmokamo nekvalifikuoto darbo užsienio šalyse, o išvykę tobulintis į pažangių šalių pažangias įmones, grįžta į Lietuvą pritaikyti įgytos naujos patirties.
Nors absoliutus lazerių ir fotonikos sektoriaus pardavimų ir sumokamų mokesčių dydis, palyginti su kitų sektorių pardavimais, nėra didelis, tačiau vienas darbuotojas Lietuvos lazerių skirtingose įmonėse per metus sukuria nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Palyginimui: pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. pagal EVRK C26 kodą „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“ (Statistikos departamento duomenys) veikloje yra 54,4 tūkst. EUR, kai bendrai visoje inžinerinėje pramonėje pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. buvo ~33 tūkst. EUR. Ir nors lazeriai kaip produktas bendroje Lietuvos eksporto pardavimų rinkoje sudaro nedidelę dalį, tačiau garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau negu biotechnologijos ar krepšinis. Lietuvos vadovai pristatydami Lietuvą savo kalbose neretai su pasididžiavimu mini Lietuvos Lazerių pramonę ir jos pasiekimus, parodydami Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį.
Be lazerinių technologijų negali apsieiti ir visos inžinerinės pramonės ekosistema. Lazerių sektorius yra svarbus užsakovas subrangovams – tikslioms metalo apdirbimo, elektronikos įmonėms. Progresas lazerių srityje nesustos, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje nuolat stiprėja, tad lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje.