LINPRA narė šiauliečių įmonė „Artilux NMF“ pasaulinės elektrotechnikos gamintojos „ABB“ elektrifikacijos padalinio „ABB Smart Power“ vertinime sulaukė geriausio istorijoje įvertinimo „ABB Smart Power Vaasa“ kategorijoje, o pasiektas rezultatas yra tarp geriausių visame pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją.
Iš 100 „Artilux NFM“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė juose yra vos 0,016 procentų. Tai pasiekta diegiant modernius „ABB“ kokybės užtikrinimo įrankius, kurie papildė LEAN, TOC ir kitus įmonėje naudojamus metodus.
„Artilux NMF“ su „ABB“ bendradarbiauja nuo 2013 metų. Šiauliečių įmonė „ABB“ gamina įrengimų valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes.
Šis įvertinimas „Artilux NMF“ leidžia tikėtis plėsti savo bendradarbiavimą su dabartiniais ir kitais „ABB“ padaliniais.
Šiaulių elektros prietaisų UAB „Artilux NMF“ sulaukė aukščiausio elektrotechnikos milžinės ABB įvertinimo: kategorijoje „ABB Smart Power Vaasa“ pasiektas rezultatas yra tarp geriausių pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją. Kad pasiektų tokio pripažinimo, teko net perstatyti gamybos linijas.
„ABB turi tiekėjų kokybės vertinimo programą „Quality Wins“, kurią perėmė iš „Porsche Consulting“. Dvejus metus diegėme kokybės valdymo sistemą – tai buvo nemažas iššūkis“, – neslepia Rimantas Damanskis, „Artilux NMF“ vadovas.
Gamykloje buvo atlikta daug pokyčių – pakeistas gamybos linijų išdėstymas, integruotas kokybės tikrinimas ir pan. Galimi neatitikimai pradėti matuoti keliuose gamybos etapuose. „Tam nereikėjo daugiau žmonių ar didelių investicijų, tiesiog resursus ėmėme panaudoti daug protingiau“, – aiškina verslininkas.
„ABB Smart Power“ vertinime nustatyta, kad iš 100 „Artilux NMF“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė sudarė vos 0,016%. Kritinių neatitikčių nenustatyta nė vienos. Tai rodo didelį kompanijos patikimumą – kad „Artilux NMF“ tiekiami gaminiai yra be defektų ir laiku pristatomi. Tarp vertintų tiekėjų buvo įmonės Lenkijoje, Estijoje, Italijoje, kitose šalyse.
„Quality Wins“ programa apima gaminių, logistikos, produktų vystymo ir klientų aptarnavimo elementus. Kokybės audito metu buvo vertinama, kaip laikomos medžiagos ABB produktų gamybai, ar naudojami tinkami instrumentai ir įrenginiai, kaip atrodo darbo vietos, ar laikomasi saugumo ir kitų reikalavimų, kaip organizuojama gaminių logistika, kaip vykdomas monitoringas ir kontrolė, analizuoti kiti veiksniai.
„Tai labai gera ir gamybos procesų tobulinimo, ir valdymo programa, nežinau, ar dar kas nors Lietuvoje ją yra įdiegęs“, – sako verslininkas.
Tikėtina sulaukti daugiau užsakymų
Šiauliečių įmonė ABB užsakymu gamina įrenginių valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes. Šio bendradarbiavimo apimtis nėra viešinama, tačiau per pastaruosius šešerius metus „Artilux NMF“ pateikiamų gaminių apyvarta kasmet auga keliais šimtais procentų.
ABB vertinime „Artilux NMF“ surinko 90 vertinimo kokybės taškų. Tai leidžia tikėtis, kad gali būti plečiamas bendradarbiavimas tiek su ABB padaliniais, tiek su kitais gamintojais. R. Damanskis užsimena, kad šiuo metu deramasi su vienu žinomą prekės ženklą turinčiu gamintoju, kuris norėtų fabriką iš Didžiosios Britanijos perkelti į Lietuvą.
Šiaulių „NMF Holding“ ir švedų „Artilux Aktiebolag“ valdoma elektros prietaisų gamybos bendrovė „Artilux NMF“ gamina išmaniuosius prietaisus, elektros kirtiklius, buities prietaisus, LED šviestuvus, elektronikos komponentus, metalo gaminius nuo lakštinio metalo apdirbimo iki stambiagabaričių gaminių. Klientai yra tokios pasaulinės bendrovės kaip „Bosch“, „Osram“, ABB, „General electric“ ir kitos. Įmonė daug dėmesio skiria tyrimų ir produktų vystymo kryptims.
„Artilux NMF“ šiuo metu turi 4 antrines įmones – UAB „Frilux“, UAB „NMF Decor“, UAB „Artilux“ ir UAB „Artilux Group“.
Itin sparčiai pastaraisiais metais augusi Šiaulių bendrovė „Artilux NMF“ pernai fiksavo 2%, iki 38,8 mln. Eur, mažesnę apyvartą ir 5 kartus, iki 0,37 mln. Eur, sumažėjusį pelną. Bet, pasak R. Damanskio, tai natūralu, nes į antrinę įmonę buvo atskirta dekoro elementų UAB „NMF Decor“.
„Namų dekoro kaip paveikslai, veidrodžiai ar laikrodžiai gamybos „NMF Decor“ pajamos labai greitai augo – per kelerius metus nuo 1 iki 8 mln. Eur“, – atkreipia dėmesį vadovas.
Konsoliduotosios pajamos, jo teigimu, per 2018 m. išaugo keliais milijonais eurų, iki 57 mln. Eur.
Siekiant paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės pakraipos profesinį mokymąsi, aukštąsias studijas ir karjerą, nuo 2016 metų pradžios Lietuvos moksleiviams ir visiems, besidomintiems inžinerija, duris atveria mobili STEAM laboratorija – Infomobilis. Sparčiai progresuojant ir vystantis pramonei, STEAM laboratorijos įranga taip pat nuolat atnaujinama, kad supažindintų su moderniausiomis ir aktualiomis inžinerinėmis technologijomis. Nuo kitų mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklas ir miestų aikštes aplankys jau naujos kartos Infomobiliai, kurių atnaujinimą finansavo Vokietijos Federacinė Respublika pagal projektą „Sutik inžinerinę pramonę“.
Atnaujintų Infomobilių – STEAM laboratorijų – pristatymo renginys ir pirmosios pažintinės ekskursijos įvyks birželio 14 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje. STEAM sritį ir Infomobilio projektą pristatys Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro vadovas Mindaugas Černius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, atnaujinimą finansavusios Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorės pavaduotojas Michael Morgenstern, LR Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, taip pat pasveikins Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Renginys atviras mokyklų bendruomenėms ir plačiajai visuomenei, besidominčiai inžinerine sritimi.
Infomobilyje, kurio ilgis siekia 17,5 m, atnaujinta ir sumontuota moderni technika: kompiuterių ir programinė įranga, 3D spausdintuvai, daiktų interneto sistema, automatizuota išmaniosios gamybos linija (robotai ir konvejeris), lazerinio pjovimo staklės, mobili elektros laboratorija, lazerinis lauko projektorius, suvirinimo simuliatorius, virtualios realybes akiniai, tekinimo ir frezavimo staklės, įvairūs mokomieji stendai, kitos edukacinės priemonės.
Laboratorijoje lankytojai turi galimybę stebėti programavimu valdomą mechanizuotą detalių surinkimo procesą, suvenyrinio kubo gamybą, iš arti pažinti gamtamokslinius dalykus ir matematikos bei technologijų meno (dizaino) pasaulius. Mokiniai čia gali atrasti inžinerinės pramonės specialybes, specialistų darbo procesus, profesinio ugdymo centrų moksleiviai – atlikti profesinę praktiką.
STEAM laboratorijų projekto tikslas – patraukliai pristatyti inžineriją kaip modernią elektronikos, mechanikos, informatikos, matematikos ir kitus mokslus jungiančią profesiją. Inžinerinėje pramonėje labai laukiami jauni, smalsūs ir imlūs šios srities specialistai. Interaktyvus Infomobilis – puiki galimybė ne tik pamatyti ir išbandyti naujausias technologijas ir įrenginius, tačiau ir sužinoti apie inžinerinės pramonės krypčių profesinį mokymąsi, studijas ir jas pasirinkus atrandamas perspektyvas.
STEAM laboratorijos – Infomobilio projektą įgyvendina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru ir Praktinio mokymo akademija. Projekto metu kuriamas ir taikomas bendradarbiavimo tarp Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, savivaldybių, švietimo įstaigų modelis, jaunimui pateikiama informacija apie elektronikos bei metalo apdirbimo pramonės specialybes, profesinį mokymą, studijas bei karjeros galimybes.
Birželio 19 d. | 9:30–12:30 val. | Mažeikių verslininkų asociacija, Ventos g. 8A, Mažeikiai
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Mažeikių regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvius pardavimus, pelningumą ir kt.
Į pabaigą artėja trečiasis Women Go Tech moterų mentorystės programos sezonas. Palaikydami šią reikalingą iniciatyvą, mentoriais tapo ne vienas LINPRA bendruomenės narys ir savo patarimais padėjo programos dalyvėms susipažinti su inžinerinės pramonės sektoriumi, išsigryninti savo karjeros tikslus ir atrasti būdus, kaip įsitvirtinti būtent šiame sektoriuje.
Besibaigiant programai, LINPRA kartu su Women Go Tech komanda birželio 5 d. pakvietė inžinerija besidominčias dalyves į seminarą, kuriame bus pristatyta lazerių pramonė ir viena iš jos lyderių UAB „Ekspla“, visas inžinerinės pramonės sektorius ir tikri karjeros pavyzdžiai. Savo patirtimi su merginomis pasidalins UAB „Arginta Engineering“ projektų vadovės.
Šių metų WGT programa baigsis birželio 20 d. Įvyks III-iojo sezono uždarymo konferencija Vilniuje „weGOtech“.
Vienas iš sėkmės atvejų – LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus ugdytinės Eglės istorija apie realius karjeros pokyčius ir kelią į inžinerinę pramonę. Plačiau – DELFI straipsnyje.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/06/WGT.jpg5401419linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-06-05 06:27:422019-06-06 11:30:16LINPRA ir Women Go Tech rengia seminarą WGT programos dalyvėms
LINPRA įsteigtas ir VšĮ „Intechcentras“ koordinuojamas Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras (SIC) kviečia pramonės įmones pasinaudoti projektine (ES finansuojama) galimybe atlikti inovacinius (skaitmeninimo / technologinius) auditus.
Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus atliekami auditai, kurie yra naujovė Lietuvoje. Jų metu vertinami verslo ir gamybiniai procesai įmonėje, siekiant nustatyti ir įvertinti, kokių skaitmeninių inovacijų diegimas galėtų užtikrinti jos konkurencingumo didėjimą, neatsiliekant nuo inovacijų plėtros tendencijų.
Projekte iš viso numatyta atlikti 300 auditų per trejus metus, o 60 iš jų atliks būtent Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras.
Jeigu susidomėjote šia galimybe ir norite užregistruoti įmonę į audituojamų įmonių eilę, susisiekite:
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/05/VZ_gamyba.jpg448748linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-05-13 07:13:122019-05-13 07:28:11Intechcentras ir LINPRA skatina inovacijas pramonėje
Sausio pradžioje pradėtas įgyvendinti didžiausias pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ jau atnešė pokyčių bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo centruose, o vykstantys pasirengimai nuo kitų mokslo metų pradžios žada kiekybinį ir kokybinį šuolį.
Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga, naudodami tiek tinklines (klasės), tiek ir individualias programas.
Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo LINPRA nariai UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padėjo įveiklinti šias programas mokyklose. Kartu buvo padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.
Lemia mokytojo kompetencija ir nusiteikimas
Pirmojo „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos etapo rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su SOLIDWORKS, taip pat, kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.
Riešės gimnazija (Vilniaus raj.) aktyviai išnaudoja ES struktūrinių fondų galimybes, įskaitant ir projektus, apimančius technologijų mokslus. Moderni mokymo bazė pritraukia inovatyvius mokytojus.
Technologijų mokytojas Virginijus Grigalis su SOLIDWORKS buvo susipažinęs anksčiau, tad jau sausį dešimtų klasių mokiniams padėjo vesti savaitinę technologijų pamoką, remdamasis vien tik SOLIDWORKS.
„Yra vaikų, kurie labai nori, jiems įdomu, ir namuose dirba su SOLIDWORKS, kiti domisi mažiau. Bet kai aš jiems paskiriu kontrolinį darbą – praėjusią pamoką atsinešiau nesudėtingus fizinius daiktus, kuriuos reikėjo skaitmenizuoti, sukurti 3D modelį – tai visas 45 minutes klasėje buvo tylu, visi susikaupę dirba“, – sako V. Grigalis.
„Vienai grupei buvo užduotis piltuvėlį su rankena sumodeliuoti, kitiems buvo šlifavimo lenta su rankena. Padedi ant stalo daiktą, jie patys matuojasi ir kelia į modelį. Nesudėtingi modeliai, labai daug per pamoką nepadarysi, tačiau visi praktiškai padarė. Kai kurie tai labai profesionaliai padarė, su spalvomis, su tekstūromis, tiksliai“, – sako mokytojas.
Mokslo metus baigiant, moksleiviai turės sumodeliuoti, aprašyti ir pristatyti laisvai pasirinktą objektą. Galimybę su SOLIDWROKS jiems dirbti namuose mokytojas laiko dideliu privalumu.
Asta Venckienė, technologijų mokytoja iš Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos, su SOLIDWORKS susidūrė Šiaulių profesinio rengimo centre studijuodama kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybę.
Iki šiol ji moksleivius supažindino su SOLIDWORKS, naudodama multimediją, o gegužę, anot jos, programą pradės bandyti patys moksleiviai. A. Venckienės planas – SOLIDWORKS būrelis nuo kitų mokslo metų pradžios ir integracija į pamokas dar kitais mokslo metais.
Minėdama gerą mokyklos technologinio mokymo bazę, ji tikisi, kad SOLIDWORKS naudojimas pamokose sukurs šios progimnazijos išskirtinumą palyginti su kitomis mokyklomis.
Tuo tarpu Snieguolė Bagočienė, IT mokytoja Vilniaus Sietuvos progimnazijoje, naudodama SOLIDWORKS, skuba, anot jos, „išeinančius aštuntokus įvesti į 3D pasaulį, kadangi viskas buvo labai apleista“. Nuo kitų mokslo metų ji ketina SOLIDWORKS integruoti į IT pamokas.
Profesinio mokymo centruose labai paklausios individualios licencijos
„SOLIDWORKS EDU“ projektas sukūrė naujų galimybių kvalifikuotus pramonės darbininkus rengiančiuose profesinio mokymo centruose.
„Anksčiau, įsigydami CNC staklyną, buvo gavę ribotą skaičių SOLIDWORKS licencijų, tačiau jas galėjome naudoti tik klasėse. Dabar moksleiviai projektus gali kurti namie, atsineša gatavus ir leidžia į stakles“, – sako Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Vaclavas Zelenkevičius. Anot jo, šia galimybe aktyviai pasinaudojo staklininkai ir mechatronikai.
Tačiau iki tol galimybės dirbi su SOLIDWORKS neturėjo kitų specialybių moksleiviai, pavyzdžiui, besimokantys pagal kompiuterinio projektavimo operatoriaus programą. Profesijos mokytojas Sergejus Triškinas sako, kad dar sausį buvo suinstaliuota tinklinė klasės licencija, o moksleiviai paskatinti naudotis individualiomis. Programą moksleiviai naudoja kurdami baldų ar mechaninių detalių 3D brėžinius.
S. Triškinas pažymi, kad moksleiviai iki tol galėjo naudotis kitomis panašiomis trimačio projektavimo programomis, tačiau, anot jo, “darbo rinkoje paklausios SOLIDWORKS žinios, nes kas pramonėje dirba, tai dirba su SOLIDWORKS”.
Alytaus profesinio rengimo centre „SOLIDWORKS EDU“ programinė įranga klasėms naudojama palyginti seniai, tačiau ji buvo mokama ir prieinama tik viename centro skyriuje iš trijų.
Centro IT specialistas Nerijus Bunevičius sako, kad „SOLIDWORKS EDU“ projektas panaikino šį apribojimą ir dabar leidžia mokytojams SOLIDWORKS naudotis tiek visuose skyriuose, tiek ir namuose. Individualia SOLIDWORKS prieiga naudojasi ir moksleiviai.
Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Raimonda Makaveckė sako, kad SOLIDWORKS programinė įranga naudojama visose inžinerinės pramonės mokymo programose pradedant pirmu kursu, o tose specialybėse mokosi apie 400 mokinių.
UAB „IN RE“ plėtros direktorius Andrejus Jarmolajevas teigiamai vertina „SOLIDWORKS EDU“ projekto pradžią ir pabrėžia, kad jo potencialas milžiniškas.
„3500 tinklinių licencijų Lietuvai yra faktiškai neribotas skaičius – tiek galima prijungti kompiuterių klasių mokyklose. Ir visiškai neribojama individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams patiems prisijungti iš namų ar mokyklos kompiuterio“, – sako jis.
A. Jarmolajevas tikisi, kad naują impulsą SOLIDWORKS sklaidai suteiks serija video pamokų, kurios baigiamos rengti. Apie tai bus paskelbta atskirai.
„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.
„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/05/SW_klase.jpg636849linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-05-10 04:47:252019-05-10 05:04:47„SOLIDWORKS EDU“ projektas jau keičia Lietuvos mokyklas
Kovo pabaigoje Europos Komisija patvirtino programas, kuriose numatyta 2019-2020 m. finansuoti bendrus gynybos pramonės projektus. Bendra tokių projektų vertė siekia iki 500 mln. eurų. Dar 25 mln. eurų bus skirta remti 2019 m. bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų projektams, rašoma pranešime spaudai.
Ši žinia suveikė it katalizatorius ir paskatino Lietuvos mokslo bei pramonės atstovus pasvarstyti: kokia šalies pozicija, kalbant apie gynybos technologijas?
Lietuva – starto pozicijoje?
„Lietuva kol kas dar iki galo neįvertino galimybių, kurias teikia gynybos technologijų vystymas“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas dr. Andrius Vilkauskas, vadovaujantis Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetui (MIDF) bei atstovaujantis aukštosioms mokykloms Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiume.
Panašios pozicijos laikosi ir LINPRA viceprezidentas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. „Lietuvos verslo potencialas – milžiniškas, tačiau jo išnaudojimas, deja, nedidelis“, – teigia jis.
„Jeigu kalbėtume apie ES ir NATO šalių kontekstą, tai pagyvėjimas gynybos technologijų vystymo srityje jaučiamas ženklus“, – pastebi A. Vilkauskas. Jo nuomone, daugelis Europos šalių susigriebė, kad šiai sričiai buvo skiriama per mažai dėmesio, todėl ėmėsi veiklos.
Anot A.Vilkausko, pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skirta kibernetinio saugumo inovacijoms ir su tuo susijusioms technologijoms. „Dabar tapo svarbu išmokti integruoti įprastas technologijas ir karybos būdus su naujosiomis dimensijomis“, – teigia jis.
Jo teigimu, skaitmeninimas skverbiasi visur – ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos stebėsenos, komunikacijos (ryšio) bei veikimo per nuotolį technologijoms.
Pašnekovas pastebi, kad kol kas Lietuva gynybos technologijų srityje – dar naujokė. „Taip, reikia pripažinti, kad tokių tiesiogiai susijusių produktų gamyba ir pardavimai generuoja sąlyginai nedidelę BVP dalį, tačiau potencialas yra“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.
Jis siūlo semiantis patirties šioje srityje pasidairyti į Skandinavijos šalis – ypač Norvegiją, Suomiją. „Pastaroji turi toliaregišką požiūrį į gynybos technologijų vystymą, orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą“, – teigia jis, akcentuodamas, kad mažesnių šalių kelias į šią sritį – kitoks nei gynybos technologijas vystančių rinkos lyderių.
„Nors pasaulyje gynybos technologijų srityje pirmauja JAV, o Rusija tam pastaruosius 10 metų skyrė ypatingai daug dėmesio ir lėšų, ypač sparčiai veržiasi Kinija, kūrybiškai kopijuojanti sprendimus ir aktyviai besiskverbianti į lyderių gretas. Savo nišą čia gali rasti ir mažesnės šalys“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.
Pasak A.Vilkausko, žvelgiant į jau esamą Lietuvos pramonės įmonių žemėlapį, daugiausia potencialo ateityje gynybos technologijų horizontuose turėtų Lietuvoje veikiantys elektronikos komponentų, jutiklių (sensorikos) gamintojai, jūrų, sausumos ir oro transporto sistemų tiekimo grandinių dalyviai.
„Taip pat labai didelį potencialą įžvelgčiau plastikų gamybos srityje, ypač kalbant apie naują mums sritį – kompozitines medžiagas ir struktūras. Sutelkus IKT potencialą, būtų realu dirbti su autonominėmis sistemomis ar tapti tokių sistemų integratorių partneriais, – prognozuoja specialistas. – Tačiau tam būtina įveikti rinkos barjerus ir gynybos technologijas išvystyti plačiau. Šiandien, deja, didelėmis apimtis Lietuva pasigirti dar negali“.
Pradžia yra, bet to nepakanka
KTU mokslininkas atkreipia dėmesį į negausius, tačiau sėkmingus Lietuvos pramonės įmonių pavyzdžius. Štai Kauno rajone įsikūrusi AB „Giraitės ginkluotės gamykla (GGG)“ gamina karinę ir civilinę amuniciją. Lietuviško kapitalo puslaidininkių fotonikos ir elektrooptinių sistemų gamybos įmonė „Brolis Semiconductors“ orientuojasi į matymo taikiklių, žymeklių ir panašių produktų vystymą. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių grupė „Elsis“ – į radijo ryšio ir IKT sprendimus.
A.Vilkauskas pastebi – kai kurios Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės turi netiesioginį ryšį su gynybos technologijų pramone, kuris statistikoje ne visada atsispindi, tačiau realiai egzistuoja.
Pavyzdžiui, gamina daug komponentų ir eksportuoja kitų šalių gamintojams, kurie yra tiesiogiai susiję su aeronautikos ir gynybos sektoriumi.
„Taigi nenuostabu, kad yra įmonių, kurios tiekia tokius komponentus ar net ištisas sistemas“, – teigia A.Vilkauskas, pridurdamas, jog savą indėlį įneša ir tekstilės ar aprangos įmonės, gaminančios įvairius kariškių naudojamus produktus.
Kaip vieną pavyzdžių jis įvardija AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmones, kurios veikia ir specializuojasi jūrinių technologijų srityje. Ši apima laivų ir kitų plūdriųjų priemonių projektavimą, laivų statybą, laivų remontą ir modernizavimą, įvairių konstrukcijų, elementų gamybą atsinaujinančiai energetikai, naftos, dujų gavybos pramonei.
„Daugelis gaminių ir paslaugų gali būti pritaikoma ir gynybos reikmėms“, – patikslina AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius ir LINPRA viceprezidentas A.Šileika.
Jis atskleidžia bendrovės patirtį – ši dalyvauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų skelbiamuose turimo karinio laivyno remonto konkursuose, atlieka remontus, suvienija pajėgas su užsienio partneriais, vykdydami bendrus projektus, statydami, gamindami karinės paskirties laivų komponentus.
A.Šileika patikslina, kad šioje rinkoje barjerų netrūksta – ES valstybės, proteguodamos vietos statytojus, karinius laivus statyti užsako savo laivų statybos kompanijoms. „Vis dėlto, matome tame neblogas perspektyvas, kadangi Europoje karinių laivų statybos rinkos segmentas auga dėl visiems suprantamų priežasčių“, – priduria pašnekovas.
A.Vilkauskas papildo: po šaltojo karo Europoje imtasi mažinti laivų statyklų skaičių, galinčių statyti tokio tipo laivus, bet pasikeitus aplinkybėms jaučiamas išaugęs gamybinių pajėgumų poreikis.
Proveržį paskatintų sąlygos bendradarbystei
Kalbėdamas apie iššūkius, kurie kyla Lietuvos pramonės įmonėms, siekiančioms integruotis į gynybos technologijų rinką, A. Šileika įvardija du pagrindinius barjerus – verslo galimybių nežinojimą ir nepasitikėjimą savo pajėgumais realizuoti bei patenkinti kariuomenės poreikius.
„Sutikime, kad gynybos technologijų rinkoje yra milžiniška konkurencija, čia veikia daugybė inovatyvių, pajėgių ir įtakingų rinkos žaidėjų, tad naujokai tikrai nėra labai laukiami. Taigi suprantama, kad vyrauja savotiškas nepasitikėjimas vietos gamintojais, noras užsakyti ir pirkti jau garsių vardų išbandytus technologinius sprendimus“, – sako LINPRA viceprezidentas.
Jo nuomone, situacija pasikeistų, jeigu būtų suteikiama daugiau prieigos taškų ir vietos verslui, kuris turėtų galimybę vystyti technologijas, kompetencijas, kurtų ir išlaikytų naujas darbo vietas, kauptų atitinkamą patirtį.
A.Vilkauskas mato du kelius, kurie paskatintų Lietuvos pramonės įsitraukimą į globalią gynybos technologijų rinką.
Pirmiausia, įgijus patirties vertėtų žengti į glaudesnį bendradarbiavimą ir partnerystę su didžiųjų sistemų integratoriais, taip perimant ne tik gamybos, bet ir dalį produkto bei technologijos vystymo dalių. Tokiu būdu, Lietuvoje būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė bei ugdomos kompetencijos.
„Kitas kelias – lygiagrečiai vystyti inovacijų ekosistemą ir leisti naujoms idėjoms užaugti iki tokio lygmens, kai jau gali būti demonstruojamas sprendimas ar technologija“, – sako jis, įžvelgdamas veiklos galimybę startuoliams.
Būtent jie galėtų lanksčiai reaguodami į kariuomenės poreikius išvystyti sprendimus, kurių gamybą būtų galima vystyti didesne apimti, jau išnaudojant turimą pramonės potencialą.
A.Vilkausko manymu, tam reikalingas labai geras rinkos ir vartotojų poreikių išmanymas, todėl vis svarbesnis tampa bendradarbiavimas su Lietuvos ir NATO partnerių kariuomenėmis, kad taptų įmanoma įgyti supratimą apie realius gynybos technologijų poreikius.
Pasak A.Šileikos, užsienio patirtis rodo, kad gynybos institucijos aktyviai bendradarbiauja su mokslo ir verslo organizacijomis, skatindamos naujas inovacijas gynybos technologijose.
„Todėl nėra keista, kad ir pasiekimai šioje srityje – didžiuliai. Mano supratimu, būtina valstybiniu lygmeniu skirti žymiai didesnį dėmesį bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimui, galimai netgi įkuriant ar pavedant šią atsakomybę kažkuriai valstybinei institucijai“, – sprendimą siūlo LINPRA viceprezidentas.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/05/A.Sileika_A.Vilkauskas2.jpg19063264linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-05-02 05:06:192019-05-02 06:39:38Gynybos technologijų vystymas Lietuvoje: fantazijų pasaulis ar reali aukso gysla?
Gegužės 14 d. | 8:45–11:30 val. | UAB „Umega Group“, SnolThermpadalinys, Plento g. 3, Narkūnai, Utenos rajonas
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Utenos regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, pelningumą ir kt.
08:45 Registracija, kava. 09:00 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius). 10:00 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. 10:30 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Tomas Tiškus („SME Finance“ projektų vadovas). 11:00 Kritinis ERP vaidmuo didinant gamybos įmonės pelningumą. Gediminas Balodas (UAB „Seifuva“ valdybos narys). 11:30 Pabaiga.
Inžinerinės pramonės įmonės pagrindinėmis investicijomis, didinančiomis konkurencingumą, laiko gamybos įrangos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos ir išteklių valdymo sistemų įsigijimą – tai duoda didžiausią naudą. Ir kol kas įmonės kritiškos dėl dabartinio savo skaitmeninimo lygio.
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos „Linpra“ narių apklausa rodo, kad 52,9% inžinerinės pramonės įmonių dabartinį technologinio išsivystymo lygį vertina kaip pakankamą, 29,4% – kaip silpną, 17,6% – kaip aukštą.
„Apklausa parodė, kad asociacijos nariai itin daug investuoja į įrangą. O vertinant tai, kad „Linpros“ narių mokami atlyginimai yra kur kas aukštesni, palyginti su visu Lietuvos ūkiu, galime daryti prielaidą, kad vienijame pažangias įmones. Nors panašaus Lietuvos ūkio apklausos duomenų neturime, veikiausiai mūsų įmonių skaitmeninimo lygis yra aukštesnis už vidutinį“, – apklausos rezultatus apibendrina Darius Lasionis, „Linpros“ direktorius.
Vaidas Liesionis, AB mašinų gamyklos „Astra“ generalinis direktorius, prioritetą skiria investicijoms į išteklių valdymo sistemą. Jo skaičiavimu, efektyvumas įmonėje per pastaruosius 3 metus pašoko ketvirtadaliu ir didžiausias nuopelnas tenka išmaniai resursų valdymo sistemai ERP.
„Stebėtinai greitą ir didelę grąžą, jeigu pavyksta sėkmingai investuoti, duoda resursų valdymo sistema. Gamybos įrenginių tokio tipo įmonėse kaip „Astra“ įsigyjama kasmet ir nemažai. Tai nėra svarbiausia. Tačiau negali įsigyti veikiančios išteklių valdymo sistemos – ją diegi ir konfigūruoji pagal save. Mūsų atveju tai vyksta jau penktus metus“, – neslepia vadovas.
Taupys brangų laiką
Toliau investicijos bus kreipiamos į PDS sistemas, kurios išlaisvintų brangų inžinerinį ir gamybinį personalą nuo pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų. Pavyzdžiui, jei inžinierius ant popierinio brėžinio surenka tris parašus, jis tuo metu nekuria pridėtinės vertės.
„Mano skaičiavimu, laikas, kurį dabar „sudegina“ brangiai mokamas personalas, gali būti 2 darbo valandos per dieną. Jei nors viena valanda per porą metų šis laikas sutrumpėtų, mes, šiurkščiai skaičiuojant, sutaupytume 3.600 valandų“, – akcentuoja „Astros“ generalinis direktorius.
Tai leistų kurti daugiau pridėtinės vertės, auginti apyvartą. Per 2018 m. nerūdijančio plieno įrenginių gamyklos apyvarta padidėjo 36%, iki 18,2 mln. Eur.
„Tai buvo geriausi metai, aplenkę prieškrizinių metų rezultatus. Nors manome, kad galėtume pasiekti ir 24 mln. Eur ar didesnę pardavimų apimtį. Tai galima padaryti per naujų gaminių kūrimą, dalį pajėgumų skiriant serijinei gamybai, generuojant daugiau pridėtinės vertės iš inovatyvių produktų“, – vardija p. Liesionis.
Prieš pusantro mėnesio įmonė pradėjo projektą, kurio tikslas – sukurti autocisterną-puspriekabę iš naujų itin aukštų mechaninių savybių medžiagų – „Duplex“ plienų.
Kitas inovacinis projektas – kuriama talpykla su šilumos mainų elementais. Įgyvendindama projektą įmonė bendradarbiauja su Lietuvos energetikos instituto mokslininkais ir pasiekė neblogų rezultatų.
„Aliejai, šokoladas, jogurtai, grietinė, fermentuojami gėrimai – šiems produktams šilumos klausimas yra kritinis, nes kuo greičiau vyksta procesai, tuo gali dirbti efektyviau. Klientai tokio produkto laukia“, – neabejoja vadovas.
Šiemet planuojanti gauti leidimus statyboms, „Astra“ jau kitąmet žada pradėti 5 mln. Eur vertės plėtrą, kad galėtų gaminti didesnių gabaritų talpas, kurių reikia gamybos apimtį didinančiai pramonei.
20% „Astros“ produkcijos realizuojama Lietuvoje.
Vidutinį lygį jau pasiekė
Tarp pagrindinių investavimo krypčių, didinančių efektyvumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) numato 58,8% įmonių.
Mindaugas Martišius, Ukmergės UAB „Systemair“ vadovas, sako, kad pagrindinės investicijos įmonėje buvo atliktos pastaraisiais metais – pirkta nemažai įrangos. Sutvarkyti procesai – diegiamas „Lean“, įdiegtas ISO. Jo nuomone, įmonė yra pasiekusi vidutinį skaitmeninimo lygį.
„Pramonei 4.0“ būdingi procesai, tokie kaip gaminio aprašymas, jam reikalingo komponentų kiekio įsigijimas ir nurašymas, kokybės valdymas – tai tapo įprastine praktika“, – aiškina p. Martišius.
Bendrovės pardavimo apimtis kyla šuoliais. 2018 m. balandį pasibaigusiais finansiniais metais apyvarta išaugo 28%, iki 35,8 mln. Eur. 2019 m. balandžio 30 d. pasibaigsiančiais finansiniais metais prognozuojama apyvarta sieks 38 mln. Eur.
Sparčiai augant įmonei, itin svarbu patiekti kokybišką produkciją, nenukrypstant nuo sutartų terminų.
„Jeigu gaminsi nekokybiškai ar nesilaikysi terminų, nepirks net „Systemair“ grupės įmonės, kurių pasaulyje yra trys dešimtys“, – pabrėžia vadovas.
UAB „Systemair“ yra pasaulinės vėdinimo įrangos gamyklos lyderės Švedijos „Systemair“ grupės antrinė įmonė.
Pusė produktų parduodama pramonės įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėdinimo įranga sumontuota „Narbuto“ biuro baldų gamykloje, baigiamoje statyti JAV medicinos prietaisų gamykloje „Hollister“, viešbučiuose, prekybos centruose. Kita pusė vėdinimo įrangos skirta būstui.
Inovacijos yra vienas pagrindinių prioritetų. Inovacijų ir tyrimų (R&D) skyrius Vilniuje tobulina ir vartotojų poreikiams pritaiko vėdinimo įrangą. Kitąmet planuojama turėti ir specializuotą laboratoriją.
„Kuriame išmaniuosius produktus, kurie būtų reikalingi rinkoms. Vėdinimo įranga, taip pat buitiniai įrenginiai, vadinamieji rekuperatoriai, yra susieti su internetu, juos galima valdyti mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, galima nustatyti oro kiekį, tiekiamą į patalpą ir panašiai“, – tvirtina vadovas.
Stakles keičia į robotus
„Bendrovės šiuo metu daugiau dėmesio skiria įrangai, nes kai kuriose gamyklose dar stovi 30 ar 40 metų senumo staklės, kurias vargiai suskaitmeninsi. Joms reikia naujesnės įrangos, bent 10–15 metų senumo, kad būtų galima montuoti jutiklius, matuoti efektyvumą ir panašiai“, – atkreipia dėmesį „Linpros“ direktorius.
Beveik 60% gamintojų, matančių būtinybę investuoti į MTEP, anot jo, aukštas lygis. Tai reiškia, kad pramonininkai suvokia, jog didesnę pridėtinę vertę galima sukurti tik gaminant išskirtinius, inovatyvius produktus.
Robotikos technologijas, pasak apklausos, ketina rinktis virš 47% inžinerinės pramonės įmonių. Linas Vaitulevičius, mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų UAB „Rubedo sistemos“ verslo plėtros vadovas, tvirtina – pramonininkų, besidominčių robotikos technologijomis, daugėja. Pramonė jaučia, kad gali turėti konkurencinį pranašumą, ir siekia jį užsitikrinti.
„Tie, kurie kreipiasi į mus, dažnai tiksliai nežino, ko jiems trūksta, jiems pirmiausia reikia skaitmeninio, technologinio audito, išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai optimizavimo taškai ir su kokiais įrankiais – automatizuojant, robotizuojant – pašalinti trūkumus“, – aiškina p. Vaitulevičius.
Pagrindinė „Rubedo sistemų“ veikla – tiekti produktus sprendimų gamintojams, kuriantiems naujos kartos mobiliuosius industrinius robotus. Tai, pavyzdžiui, savivaldžiai krautuvai, kurie sandėliuose ar gamybos įmonėse pakrauna ar iškrauna padėklus, orientuojasi erdvėje, nekliudydami daiktų ar žmonių.
„Daugiau parduodame sprendimų gamintojams, per kuriuos pasiekiame galutinius vartotojus. Tačiau dirbame ir su stambiomis kompanijomis, turinčiomis inovacijų skyrių ir norinčiomis pertvarkyti procesus, dalį darbuotojų pakeičiant mobiliaisiais robotais. Tokių yra ir Lietuvoje“, – neslepia „Rubedo sistemų“ verslo plėtros vadovas.
Dirbtinio intelekto sprendimus, kaip pagrindinę investavimo kryptį, apklausoje nurodė 11,8% apklaustų įmonių.
„Viskas vyksta žingsnis po žingsnio – keičiami įrenginiai, skaitmeninami procesai ir tik tuomet įmonės bus pasirengusios dirbtinio intelekto sprendimams. Be to, tai aktualu nedidelei daliai bendrovių – statistika rodo, kad dirbtinį intelektą pirmiausia diegia stambios kompanijos, pramonės lyderiai“, – pažymi „Linpros“ direktorius.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/04/Darius_Lasionis_VZ.jpg8101415linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-04-24 06:39:322019-04-24 06:51:30Procesų skaitmeninimas: verslas atskleidžia, kas svarbiausia
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
„Artilux NMF“ – geriausias „ABB Smart Power“ tiekėjas!
NaujienosLINPRA narė šiauliečių įmonė „Artilux NMF“ pasaulinės elektrotechnikos gamintojos „ABB“ elektrifikacijos padalinio „ABB Smart Power“ vertinime sulaukė geriausio istorijoje įvertinimo „ABB Smart Power Vaasa“ kategorijoje, o pasiektas rezultatas yra tarp geriausių visame pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją.
Iš 100 „Artilux NFM“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė juose yra vos 0,016 procentų. Tai pasiekta diegiant modernius „ABB“ kokybės užtikrinimo įrankius, kurie papildė LEAN, TOC ir kitus įmonėje naudojamus metodus.
„Artilux NMF“ su „ABB“ bendradarbiauja nuo 2013 metų. Šiauliečių įmonė „ABB“ gamina įrengimų valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes.
Šis įvertinimas „Artilux NMF“ leidžia tikėtis plėsti savo bendradarbiavimą su dabartiniais ir kitais „ABB“ padaliniais.
Visas straipsnis „Verslo žiniose“:
Šiaulių elektros prietaisų UAB „Artilux NMF“ sulaukė aukščiausio elektrotechnikos milžinės ABB įvertinimo: kategorijoje „ABB Smart Power Vaasa“ pasiektas rezultatas yra tarp geriausių pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją. Kad pasiektų tokio pripažinimo, teko net perstatyti gamybos linijas.
„ABB turi tiekėjų kokybės vertinimo programą „Quality Wins“, kurią perėmė iš „Porsche Consulting“. Dvejus metus diegėme kokybės valdymo sistemą – tai buvo nemažas iššūkis“, – neslepia Rimantas Damanskis, „Artilux NMF“ vadovas.
Gamykloje buvo atlikta daug pokyčių – pakeistas gamybos linijų išdėstymas, integruotas kokybės tikrinimas ir pan. Galimi neatitikimai pradėti matuoti keliuose gamybos etapuose. „Tam nereikėjo daugiau žmonių ar didelių investicijų, tiesiog resursus ėmėme panaudoti daug protingiau“, – aiškina verslininkas.
„ABB Smart Power“ vertinime nustatyta, kad iš 100 „Artilux NMF“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė sudarė vos 0,016%. Kritinių neatitikčių nenustatyta nė vienos. Tai rodo didelį kompanijos patikimumą – kad „Artilux NMF“ tiekiami gaminiai yra be defektų ir laiku pristatomi. Tarp vertintų tiekėjų buvo įmonės Lenkijoje, Estijoje, Italijoje, kitose šalyse.
„Quality Wins“ programa apima gaminių, logistikos, produktų vystymo ir klientų aptarnavimo elementus. Kokybės audito metu buvo vertinama, kaip laikomos medžiagos ABB produktų gamybai, ar naudojami tinkami instrumentai ir įrenginiai, kaip atrodo darbo vietos, ar laikomasi saugumo ir kitų reikalavimų, kaip organizuojama gaminių logistika, kaip vykdomas monitoringas ir kontrolė, analizuoti kiti veiksniai.
„Tai labai gera ir gamybos procesų tobulinimo, ir valdymo programa, nežinau, ar dar kas nors Lietuvoje ją yra įdiegęs“, – sako verslininkas.
Tikėtina sulaukti daugiau užsakymų
Šiauliečių įmonė ABB užsakymu gamina įrenginių valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes. Šio bendradarbiavimo apimtis nėra viešinama, tačiau per pastaruosius šešerius metus „Artilux NMF“ pateikiamų gaminių apyvarta kasmet auga keliais šimtais procentų.
ABB vertinime „Artilux NMF“ surinko 90 vertinimo kokybės taškų. Tai leidžia tikėtis, kad gali būti plečiamas bendradarbiavimas tiek su ABB padaliniais, tiek su kitais gamintojais. R. Damanskis užsimena, kad šiuo metu deramasi su vienu žinomą prekės ženklą turinčiu gamintoju, kuris norėtų fabriką iš Didžiosios Britanijos perkelti į Lietuvą.
Šiaulių „NMF Holding“ ir švedų „Artilux Aktiebolag“ valdoma elektros prietaisų gamybos bendrovė „Artilux NMF“ gamina išmaniuosius prietaisus, elektros kirtiklius, buities prietaisus, LED šviestuvus, elektronikos komponentus, metalo gaminius nuo lakštinio metalo apdirbimo iki stambiagabaričių gaminių. Klientai yra tokios pasaulinės bendrovės kaip „Bosch“, „Osram“, ABB, „General electric“ ir kitos. Įmonė daug dėmesio skiria tyrimų ir produktų vystymo kryptims.
„Artilux NMF“ šiuo metu turi 4 antrines įmones – UAB „Frilux“, UAB „NMF Decor“, UAB „Artilux“ ir UAB „Artilux Group“.
Itin sparčiai pastaraisiais metais augusi Šiaulių bendrovė „Artilux NMF“ pernai fiksavo 2%, iki 38,8 mln. Eur, mažesnę apyvartą ir 5 kartus, iki 0,37 mln. Eur, sumažėjusį pelną. Bet, pasak R. Damanskio, tai natūralu, nes į antrinę įmonę buvo atskirta dekoro elementų UAB „NMF Decor“.
„Namų dekoro kaip paveikslai, veidrodžiai ar laikrodžiai gamybos „NMF Decor“ pajamos labai greitai augo – per kelerius metus nuo 1 iki 8 mln. Eur“, – atkreipia dėmesį vadovas.
Konsoliduotosios pajamos, jo teigimu, per 2018 m. išaugo keliais milijonais eurų, iki 57 mln. Eur.
Su inžinerija supažindins atnaujinti Infomobiliai – mobilios STEAM laboratorijos
Renginiai, Linpra pranešimaiSiekiant paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės pakraipos profesinį mokymąsi, aukštąsias studijas ir karjerą, nuo 2016 metų pradžios Lietuvos moksleiviams ir visiems, besidomintiems inžinerija, duris atveria mobili STEAM laboratorija – Infomobilis. Sparčiai progresuojant ir vystantis pramonei, STEAM laboratorijos įranga taip pat nuolat atnaujinama, kad supažindintų su moderniausiomis ir aktualiomis inžinerinėmis technologijomis. Nuo kitų mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklas ir miestų aikštes aplankys jau naujos kartos Infomobiliai, kurių atnaujinimą finansavo Vokietijos Federacinė Respublika pagal projektą „Sutik inžinerinę pramonę“.
Atnaujintų Infomobilių – STEAM laboratorijų – pristatymo renginys ir pirmosios pažintinės ekskursijos įvyks birželio 14 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje. STEAM sritį ir Infomobilio projektą pristatys Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro vadovas Mindaugas Černius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, atnaujinimą finansavusios Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorės pavaduotojas Michael Morgenstern, LR Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, taip pat pasveikins Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Renginys atviras mokyklų bendruomenėms ir plačiajai visuomenei, besidominčiai inžinerine sritimi.
Infomobilyje, kurio ilgis siekia 17,5 m, atnaujinta ir sumontuota moderni technika: kompiuterių ir programinė įranga, 3D spausdintuvai, daiktų interneto sistema, automatizuota išmaniosios gamybos linija (robotai ir konvejeris), lazerinio pjovimo staklės, mobili elektros laboratorija, lazerinis lauko projektorius, suvirinimo simuliatorius, virtualios realybes akiniai, tekinimo ir frezavimo staklės, įvairūs mokomieji stendai, kitos edukacinės priemonės.
Laboratorijoje lankytojai turi galimybę stebėti programavimu valdomą mechanizuotą detalių surinkimo procesą, suvenyrinio kubo gamybą, iš arti pažinti gamtamokslinius dalykus ir matematikos bei technologijų meno (dizaino) pasaulius. Mokiniai čia gali atrasti inžinerinės pramonės specialybes, specialistų darbo procesus, profesinio ugdymo centrų moksleiviai – atlikti profesinę praktiką.
STEAM laboratorijų projekto tikslas – patraukliai pristatyti inžineriją kaip modernią elektronikos, mechanikos, informatikos, matematikos ir kitus mokslus jungiančią profesiją. Inžinerinėje pramonėje labai laukiami jauni, smalsūs ir imlūs šios srities specialistai. Interaktyvus Infomobilis – puiki galimybė ne tik pamatyti ir išbandyti naujausias technologijas ir įrenginius, tačiau ir sužinoti apie inžinerinės pramonės krypčių profesinį mokymąsi, studijas ir jas pasirinkus atrandamas perspektyvas.
STEAM laboratorijos – Infomobilio projektą įgyvendina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru ir Praktinio mokymo akademija. Projekto metu kuriamas ir taikomas bendradarbiavimo tarp Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, savivaldybių, švietimo įstaigų modelis, jaunimui pateikiama informacija apie elektronikos bei metalo apdirbimo pramonės specialybes, profesinį mokymą, studijas bei karjeros galimybes.
Plačiau: www.infomobilis.lt.
Infomobilio atnaujinimą finansavo:
Birželio 19 d. | 9:30–12:30 val. | Mažeikių verslininkų asociacija, Ventos g. 8A, Mažeikiai
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Mažeikių regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvius pardavimus, pelningumą ir kt.
Būtina REGISTRACIJA (iki birželio 18 d. 12 val.).
09:30 Registracija, kava.
10:00 Darius Lasionis (LINPRA direktorius) ir Rokas Bekeris (LINPRA eksporto vystymo projektų vadovas):
11:00 Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas:
12:00 Andrius Jarmolajevas (UAB „IN RE“):
12:30 Pabaiga
LINPRA ir Women Go Tech rengia seminarą WGT programos dalyvėms
RenginiaiĮ pabaigą artėja trečiasis Women Go Tech moterų mentorystės programos sezonas. Palaikydami šią reikalingą iniciatyvą, mentoriais tapo ne vienas LINPRA bendruomenės narys ir savo patarimais padėjo programos dalyvėms susipažinti su inžinerinės pramonės sektoriumi, išsigryninti savo karjeros tikslus ir atrasti būdus, kaip įsitvirtinti būtent šiame sektoriuje.
Dėkojame WGT 2019 mentoriais tapusiems LINPRA nariams:
Besibaigiant programai, LINPRA kartu su Women Go Tech komanda birželio 5 d. pakvietė inžinerija besidominčias dalyves į seminarą, kuriame bus pristatyta lazerių pramonė ir viena iš jos lyderių UAB „Ekspla“, visas inžinerinės pramonės sektorius ir tikri karjeros pavyzdžiai. Savo patirtimi su merginomis pasidalins UAB „Arginta Engineering“ projektų vadovės.
Šių metų WGT programa baigsis birželio 20 d. Įvyks III-iojo sezono uždarymo konferencija Vilniuje „weGOtech“.
Vienas iš sėkmės atvejų – LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus ugdytinės Eglės istorija apie realius karjeros pokyčius ir kelią į inžinerinę pramonę. Plačiau – DELFI straipsnyje.
Intechcentras ir LINPRA skatina inovacijas pramonėje
NaujienosLINPRA įsteigtas ir VšĮ „Intechcentras“ koordinuojamas Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras (SIC) kviečia pramonės įmones pasinaudoti projektine (ES finansuojama) galimybe atlikti inovacinius (skaitmeninimo / technologinius) auditus.
Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus atliekami auditai, kurie yra naujovė Lietuvoje. Jų metu vertinami verslo ir gamybiniai procesai įmonėje, siekiant nustatyti ir įvertinti, kokių skaitmeninių inovacijų diegimas galėtų užtikrinti jos konkurencingumo didėjimą, neatsiliekant nuo inovacijų plėtros tendencijų.
Projekte iš viso numatyta atlikti 300 auditų per trejus metus, o 60 iš jų atliks būtent Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras.
Jeigu susidomėjote šia galimybe ir norite užregistruoti įmonę į audituojamų įmonių eilę, susisiekite:
Pardavimų vadovas Petras Jasiūnas, tel. 8 694 50991, petras.jasiunas@intechcentras.lt
Plačiau – „Verslo žiniose“.
„SOLIDWORKS EDU“ projektas jau keičia Lietuvos mokyklas
NaujienosSausio pradžioje pradėtas įgyvendinti didžiausias pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ jau atnešė pokyčių bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo centruose, o vykstantys pasirengimai nuo kitų mokslo metų pradžios žada kiekybinį ir kokybinį šuolį.
Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga, naudodami tiek tinklines (klasės), tiek ir individualias programas.
Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo LINPRA nariai UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padėjo įveiklinti šias programas mokyklose. Kartu buvo padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.
Lemia mokytojo kompetencija ir nusiteikimas
Pirmojo „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos etapo rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su SOLIDWORKS, taip pat, kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.
Riešės gimnazija (Vilniaus raj.) aktyviai išnaudoja ES struktūrinių fondų galimybes, įskaitant ir projektus, apimančius technologijų mokslus. Moderni mokymo bazė pritraukia inovatyvius mokytojus.
Technologijų mokytojas Virginijus Grigalis su SOLIDWORKS buvo susipažinęs anksčiau, tad jau sausį dešimtų klasių mokiniams padėjo vesti savaitinę technologijų pamoką, remdamasis vien tik SOLIDWORKS.
„Yra vaikų, kurie labai nori, jiems įdomu, ir namuose dirba su SOLIDWORKS, kiti domisi mažiau. Bet kai aš jiems paskiriu kontrolinį darbą – praėjusią pamoką atsinešiau nesudėtingus fizinius daiktus, kuriuos reikėjo skaitmenizuoti, sukurti 3D modelį – tai visas 45 minutes klasėje buvo tylu, visi susikaupę dirba“, – sako V. Grigalis.
„Vienai grupei buvo užduotis piltuvėlį su rankena sumodeliuoti, kitiems buvo šlifavimo lenta su rankena. Padedi ant stalo daiktą, jie patys matuojasi ir kelia į modelį. Nesudėtingi modeliai, labai daug per pamoką nepadarysi, tačiau visi praktiškai padarė. Kai kurie tai labai profesionaliai padarė, su spalvomis, su tekstūromis, tiksliai“, – sako mokytojas.
Mokslo metus baigiant, moksleiviai turės sumodeliuoti, aprašyti ir pristatyti laisvai pasirinktą objektą. Galimybę su SOLIDWROKS jiems dirbti namuose mokytojas laiko dideliu privalumu.
Asta Venckienė, technologijų mokytoja iš Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos, su SOLIDWORKS susidūrė Šiaulių profesinio rengimo centre studijuodama kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybę.
Iki šiol ji moksleivius supažindino su SOLIDWORKS, naudodama multimediją, o gegužę, anot jos, programą pradės bandyti patys moksleiviai. A. Venckienės planas – SOLIDWORKS būrelis nuo kitų mokslo metų pradžios ir integracija į pamokas dar kitais mokslo metais.
Minėdama gerą mokyklos technologinio mokymo bazę, ji tikisi, kad SOLIDWORKS naudojimas pamokose sukurs šios progimnazijos išskirtinumą palyginti su kitomis mokyklomis.
Tuo tarpu Snieguolė Bagočienė, IT mokytoja Vilniaus Sietuvos progimnazijoje, naudodama SOLIDWORKS, skuba, anot jos, „išeinančius aštuntokus įvesti į 3D pasaulį, kadangi viskas buvo labai apleista“. Nuo kitų mokslo metų ji ketina SOLIDWORKS integruoti į IT pamokas.
Profesinio mokymo centruose labai paklausios individualios licencijos
„SOLIDWORKS EDU“ projektas sukūrė naujų galimybių kvalifikuotus pramonės darbininkus rengiančiuose profesinio mokymo centruose.
„Anksčiau, įsigydami CNC staklyną, buvo gavę ribotą skaičių SOLIDWORKS licencijų, tačiau jas galėjome naudoti tik klasėse. Dabar moksleiviai projektus gali kurti namie, atsineša gatavus ir leidžia į stakles“, – sako Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Vaclavas Zelenkevičius. Anot jo, šia galimybe aktyviai pasinaudojo staklininkai ir mechatronikai.
Tačiau iki tol galimybės dirbi su SOLIDWORKS neturėjo kitų specialybių moksleiviai, pavyzdžiui, besimokantys pagal kompiuterinio projektavimo operatoriaus programą. Profesijos mokytojas Sergejus Triškinas sako, kad dar sausį buvo suinstaliuota tinklinė klasės licencija, o moksleiviai paskatinti naudotis individualiomis. Programą moksleiviai naudoja kurdami baldų ar mechaninių detalių 3D brėžinius.
S. Triškinas pažymi, kad moksleiviai iki tol galėjo naudotis kitomis panašiomis trimačio projektavimo programomis, tačiau, anot jo, “darbo rinkoje paklausios SOLIDWORKS žinios, nes kas pramonėje dirba, tai dirba su SOLIDWORKS”.
Alytaus profesinio rengimo centre „SOLIDWORKS EDU“ programinė įranga klasėms naudojama palyginti seniai, tačiau ji buvo mokama ir prieinama tik viename centro skyriuje iš trijų.
Centro IT specialistas Nerijus Bunevičius sako, kad „SOLIDWORKS EDU“ projektas panaikino šį apribojimą ir dabar leidžia mokytojams SOLIDWORKS naudotis tiek visuose skyriuose, tiek ir namuose. Individualia SOLIDWORKS prieiga naudojasi ir moksleiviai.
Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Raimonda Makaveckė sako, kad SOLIDWORKS programinė įranga naudojama visose inžinerinės pramonės mokymo programose pradedant pirmu kursu, o tose specialybėse mokosi apie 400 mokinių.
UAB „IN RE“ plėtros direktorius Andrejus Jarmolajevas teigiamai vertina „SOLIDWORKS EDU“ projekto pradžią ir pabrėžia, kad jo potencialas milžiniškas.
„3500 tinklinių licencijų Lietuvai yra faktiškai neribotas skaičius – tiek galima prijungti kompiuterių klasių mokyklose. Ir visiškai neribojama individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams patiems prisijungti iš namų ar mokyklos kompiuterio“, – sako jis.
A. Jarmolajevas tikisi, kad naują impulsą SOLIDWORKS sklaidai suteiks serija video pamokų, kurios baigiamos rengti. Apie tai bus paskelbta atskirai.
„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.
„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.
Daugiau informacijos: https://svietimas.inre.lt/pradzia
LINPRA renginių kalendorius 2019
Renginiai, Linpra pranešimaiTarptautiniai renginiai
Renginiai Lietuvoje
Intechcentro renginiai
Gynybos technologijų vystymas Lietuvoje: fantazijų pasaulis ar reali aukso gysla?
NaujienosStraipsnis „15min.lt“
Kovo pabaigoje Europos Komisija patvirtino programas, kuriose numatyta 2019-2020 m. finansuoti bendrus gynybos pramonės projektus. Bendra tokių projektų vertė siekia iki 500 mln. eurų. Dar 25 mln. eurų bus skirta remti 2019 m. bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų projektams, rašoma pranešime spaudai.
Ši žinia suveikė it katalizatorius ir paskatino Lietuvos mokslo bei pramonės atstovus pasvarstyti: kokia šalies pozicija, kalbant apie gynybos technologijas?
Lietuva – starto pozicijoje?
„Lietuva kol kas dar iki galo neįvertino galimybių, kurias teikia gynybos technologijų vystymas“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas dr. Andrius Vilkauskas, vadovaujantis Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetui (MIDF) bei atstovaujantis aukštosioms mokykloms Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiume.
Panašios pozicijos laikosi ir LINPRA viceprezidentas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. „Lietuvos verslo potencialas – milžiniškas, tačiau jo išnaudojimas, deja, nedidelis“, – teigia jis.
„Jeigu kalbėtume apie ES ir NATO šalių kontekstą, tai pagyvėjimas gynybos technologijų vystymo srityje jaučiamas ženklus“, – pastebi A. Vilkauskas. Jo nuomone, daugelis Europos šalių susigriebė, kad šiai sričiai buvo skiriama per mažai dėmesio, todėl ėmėsi veiklos.
Anot A.Vilkausko, pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skirta kibernetinio saugumo inovacijoms ir su tuo susijusioms technologijoms. „Dabar tapo svarbu išmokti integruoti įprastas technologijas ir karybos būdus su naujosiomis dimensijomis“, – teigia jis.
Jo teigimu, skaitmeninimas skverbiasi visur – ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos stebėsenos, komunikacijos (ryšio) bei veikimo per nuotolį technologijoms.
Pašnekovas pastebi, kad kol kas Lietuva gynybos technologijų srityje – dar naujokė. „Taip, reikia pripažinti, kad tokių tiesiogiai susijusių produktų gamyba ir pardavimai generuoja sąlyginai nedidelę BVP dalį, tačiau potencialas yra“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.
Jis siūlo semiantis patirties šioje srityje pasidairyti į Skandinavijos šalis – ypač Norvegiją, Suomiją. „Pastaroji turi toliaregišką požiūrį į gynybos technologijų vystymą, orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą“, – teigia jis, akcentuodamas, kad mažesnių šalių kelias į šią sritį – kitoks nei gynybos technologijas vystančių rinkos lyderių.
„Nors pasaulyje gynybos technologijų srityje pirmauja JAV, o Rusija tam pastaruosius 10 metų skyrė ypatingai daug dėmesio ir lėšų, ypač sparčiai veržiasi Kinija, kūrybiškai kopijuojanti sprendimus ir aktyviai besiskverbianti į lyderių gretas. Savo nišą čia gali rasti ir mažesnės šalys“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.
Pasak A.Vilkausko, žvelgiant į jau esamą Lietuvos pramonės įmonių žemėlapį, daugiausia potencialo ateityje gynybos technologijų horizontuose turėtų Lietuvoje veikiantys elektronikos komponentų, jutiklių (sensorikos) gamintojai, jūrų, sausumos ir oro transporto sistemų tiekimo grandinių dalyviai.
„Taip pat labai didelį potencialą įžvelgčiau plastikų gamybos srityje, ypač kalbant apie naują mums sritį – kompozitines medžiagas ir struktūras. Sutelkus IKT potencialą, būtų realu dirbti su autonominėmis sistemomis ar tapti tokių sistemų integratorių partneriais, – prognozuoja specialistas. – Tačiau tam būtina įveikti rinkos barjerus ir gynybos technologijas išvystyti plačiau. Šiandien, deja, didelėmis apimtis Lietuva pasigirti dar negali“.
Pradžia yra, bet to nepakanka
KTU mokslininkas atkreipia dėmesį į negausius, tačiau sėkmingus Lietuvos pramonės įmonių pavyzdžius. Štai Kauno rajone įsikūrusi AB „Giraitės ginkluotės gamykla (GGG)“ gamina karinę ir civilinę amuniciją. Lietuviško kapitalo puslaidininkių fotonikos ir elektrooptinių sistemų gamybos įmonė „Brolis Semiconductors“ orientuojasi į matymo taikiklių, žymeklių ir panašių produktų vystymą. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių grupė „Elsis“ – į radijo ryšio ir IKT sprendimus.
A.Vilkauskas pastebi – kai kurios Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės turi netiesioginį ryšį su gynybos technologijų pramone, kuris statistikoje ne visada atsispindi, tačiau realiai egzistuoja.
Pavyzdžiui, gamina daug komponentų ir eksportuoja kitų šalių gamintojams, kurie yra tiesiogiai susiję su aeronautikos ir gynybos sektoriumi.
„Taigi nenuostabu, kad yra įmonių, kurios tiekia tokius komponentus ar net ištisas sistemas“, – teigia A.Vilkauskas, pridurdamas, jog savą indėlį įneša ir tekstilės ar aprangos įmonės, gaminančios įvairius kariškių naudojamus produktus.
Kaip vieną pavyzdžių jis įvardija AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmones, kurios veikia ir specializuojasi jūrinių technologijų srityje. Ši apima laivų ir kitų plūdriųjų priemonių projektavimą, laivų statybą, laivų remontą ir modernizavimą, įvairių konstrukcijų, elementų gamybą atsinaujinančiai energetikai, naftos, dujų gavybos pramonei.
„Daugelis gaminių ir paslaugų gali būti pritaikoma ir gynybos reikmėms“, – patikslina AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius ir LINPRA viceprezidentas A.Šileika.
Jis atskleidžia bendrovės patirtį – ši dalyvauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų skelbiamuose turimo karinio laivyno remonto konkursuose, atlieka remontus, suvienija pajėgas su užsienio partneriais, vykdydami bendrus projektus, statydami, gamindami karinės paskirties laivų komponentus.
A.Šileika patikslina, kad šioje rinkoje barjerų netrūksta – ES valstybės, proteguodamos vietos statytojus, karinius laivus statyti užsako savo laivų statybos kompanijoms. „Vis dėlto, matome tame neblogas perspektyvas, kadangi Europoje karinių laivų statybos rinkos segmentas auga dėl visiems suprantamų priežasčių“, – priduria pašnekovas.
A.Vilkauskas papildo: po šaltojo karo Europoje imtasi mažinti laivų statyklų skaičių, galinčių statyti tokio tipo laivus, bet pasikeitus aplinkybėms jaučiamas išaugęs gamybinių pajėgumų poreikis.
Proveržį paskatintų sąlygos bendradarbystei
Kalbėdamas apie iššūkius, kurie kyla Lietuvos pramonės įmonėms, siekiančioms integruotis į gynybos technologijų rinką, A. Šileika įvardija du pagrindinius barjerus – verslo galimybių nežinojimą ir nepasitikėjimą savo pajėgumais realizuoti bei patenkinti kariuomenės poreikius.
„Sutikime, kad gynybos technologijų rinkoje yra milžiniška konkurencija, čia veikia daugybė inovatyvių, pajėgių ir įtakingų rinkos žaidėjų, tad naujokai tikrai nėra labai laukiami. Taigi suprantama, kad vyrauja savotiškas nepasitikėjimas vietos gamintojais, noras užsakyti ir pirkti jau garsių vardų išbandytus technologinius sprendimus“, – sako LINPRA viceprezidentas.
Jo nuomone, situacija pasikeistų, jeigu būtų suteikiama daugiau prieigos taškų ir vietos verslui, kuris turėtų galimybę vystyti technologijas, kompetencijas, kurtų ir išlaikytų naujas darbo vietas, kauptų atitinkamą patirtį.
A.Vilkauskas mato du kelius, kurie paskatintų Lietuvos pramonės įsitraukimą į globalią gynybos technologijų rinką.
Pirmiausia, įgijus patirties vertėtų žengti į glaudesnį bendradarbiavimą ir partnerystę su didžiųjų sistemų integratoriais, taip perimant ne tik gamybos, bet ir dalį produkto bei technologijos vystymo dalių. Tokiu būdu, Lietuvoje būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė bei ugdomos kompetencijos.
„Kitas kelias – lygiagrečiai vystyti inovacijų ekosistemą ir leisti naujoms idėjoms užaugti iki tokio lygmens, kai jau gali būti demonstruojamas sprendimas ar technologija“, – sako jis, įžvelgdamas veiklos galimybę startuoliams.
Būtent jie galėtų lanksčiai reaguodami į kariuomenės poreikius išvystyti sprendimus, kurių gamybą būtų galima vystyti didesne apimti, jau išnaudojant turimą pramonės potencialą.
A.Vilkausko manymu, tam reikalingas labai geras rinkos ir vartotojų poreikių išmanymas, todėl vis svarbesnis tampa bendradarbiavimas su Lietuvos ir NATO partnerių kariuomenėmis, kad taptų įmanoma įgyti supratimą apie realius gynybos technologijų poreikius.
Pasak A.Šileikos, užsienio patirtis rodo, kad gynybos institucijos aktyviai bendradarbiauja su mokslo ir verslo organizacijomis, skatindamos naujas inovacijas gynybos technologijose.
„Todėl nėra keista, kad ir pasiekimai šioje srityje – didžiuliai. Mano supratimu, būtina valstybiniu lygmeniu skirti žymiai didesnį dėmesį bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimui, galimai netgi įkuriant ar pavedant šią atsakomybę kažkuriai valstybinei institucijai“, – sprendimą siūlo LINPRA viceprezidentas.
Gegužės 14 d. | 8:45–11:30 val. | UAB „Umega Group“, SnolTherm padalinys, Plento g. 3, Narkūnai, Utenos rajonas
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Utenos regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, pelningumą ir kt.
Būtina REGISTRACIJA (iki gegužės 13 d. 12 val.).
08:45 Registracija, kava.
09:00 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
10:00 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
10:30 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Tomas Tiškus („SME Finance“ projektų vadovas).
11:00 Kritinis ERP vaidmuo didinant gamybos įmonės pelningumą. Gediminas Balodas (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
11:30 Pabaiga.
Procesų skaitmeninimas: verslas atskleidžia, kas svarbiausia
NaujienosRimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“
Inžinerinės pramonės įmonės pagrindinėmis investicijomis, didinančiomis konkurencingumą, laiko gamybos įrangos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos ir išteklių valdymo sistemų įsigijimą – tai duoda didžiausią naudą. Ir kol kas įmonės kritiškos dėl dabartinio savo skaitmeninimo lygio.
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos „Linpra“ narių apklausa rodo, kad 52,9% inžinerinės pramonės įmonių dabartinį technologinio išsivystymo lygį vertina kaip pakankamą, 29,4% – kaip silpną, 17,6% – kaip aukštą.
„Apklausa parodė, kad asociacijos nariai itin daug investuoja į įrangą. O vertinant tai, kad „Linpros“ narių mokami atlyginimai yra kur kas aukštesni, palyginti su visu Lietuvos ūkiu, galime daryti prielaidą, kad vienijame pažangias įmones. Nors panašaus Lietuvos ūkio apklausos duomenų neturime, veikiausiai mūsų įmonių skaitmeninimo lygis yra aukštesnis už vidutinį“, – apklausos rezultatus apibendrina Darius Lasionis, „Linpros“ direktorius.
Vaidas Liesionis, AB mašinų gamyklos „Astra“ generalinis direktorius, prioritetą skiria investicijoms į išteklių valdymo sistemą. Jo skaičiavimu, efektyvumas įmonėje per pastaruosius 3 metus pašoko ketvirtadaliu ir didžiausias nuopelnas tenka išmaniai resursų valdymo sistemai ERP.
„Stebėtinai greitą ir didelę grąžą, jeigu pavyksta sėkmingai investuoti, duoda resursų valdymo sistema. Gamybos įrenginių tokio tipo įmonėse kaip „Astra“ įsigyjama kasmet ir nemažai. Tai nėra svarbiausia. Tačiau negali įsigyti veikiančios išteklių valdymo sistemos – ją diegi ir konfigūruoji pagal save. Mūsų atveju tai vyksta jau penktus metus“, – neslepia vadovas.
Taupys brangų laiką
Toliau investicijos bus kreipiamos į PDS sistemas, kurios išlaisvintų brangų inžinerinį ir gamybinį personalą nuo pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų. Pavyzdžiui, jei inžinierius ant popierinio brėžinio surenka tris parašus, jis tuo metu nekuria pridėtinės vertės.
„Mano skaičiavimu, laikas, kurį dabar „sudegina“ brangiai mokamas personalas, gali būti 2 darbo valandos per dieną. Jei nors viena valanda per porą metų šis laikas sutrumpėtų, mes, šiurkščiai skaičiuojant, sutaupytume 3.600 valandų“, – akcentuoja „Astros“ generalinis direktorius.
Tai leistų kurti daugiau pridėtinės vertės, auginti apyvartą. Per 2018 m. nerūdijančio plieno įrenginių gamyklos apyvarta padidėjo 36%, iki 18,2 mln. Eur.
„Tai buvo geriausi metai, aplenkę prieškrizinių metų rezultatus. Nors manome, kad galėtume pasiekti ir 24 mln. Eur ar didesnę pardavimų apimtį. Tai galima padaryti per naujų gaminių kūrimą, dalį pajėgumų skiriant serijinei gamybai, generuojant daugiau pridėtinės vertės iš inovatyvių produktų“, – vardija p. Liesionis.
Prieš pusantro mėnesio įmonė pradėjo projektą, kurio tikslas – sukurti autocisterną-puspriekabę iš naujų itin aukštų mechaninių savybių medžiagų – „Duplex“ plienų.
Kitas inovacinis projektas – kuriama talpykla su šilumos mainų elementais. Įgyvendindama projektą įmonė bendradarbiauja su Lietuvos energetikos instituto mokslininkais ir pasiekė neblogų rezultatų.
„Aliejai, šokoladas, jogurtai, grietinė, fermentuojami gėrimai – šiems produktams šilumos klausimas yra kritinis, nes kuo greičiau vyksta procesai, tuo gali dirbti efektyviau. Klientai tokio produkto laukia“, – neabejoja vadovas.
Šiemet planuojanti gauti leidimus statyboms, „Astra“ jau kitąmet žada pradėti 5 mln. Eur vertės plėtrą, kad galėtų gaminti didesnių gabaritų talpas, kurių reikia gamybos apimtį didinančiai pramonei.
20% „Astros“ produkcijos realizuojama Lietuvoje.
Vidutinį lygį jau pasiekė
Tarp pagrindinių investavimo krypčių, didinančių efektyvumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) numato 58,8% įmonių.
Mindaugas Martišius, Ukmergės UAB „Systemair“ vadovas, sako, kad pagrindinės investicijos įmonėje buvo atliktos pastaraisiais metais – pirkta nemažai įrangos. Sutvarkyti procesai – diegiamas „Lean“, įdiegtas ISO. Jo nuomone, įmonė yra pasiekusi vidutinį skaitmeninimo lygį.
„Pramonei 4.0“ būdingi procesai, tokie kaip gaminio aprašymas, jam reikalingo komponentų kiekio įsigijimas ir nurašymas, kokybės valdymas – tai tapo įprastine praktika“, – aiškina p. Martišius.
Bendrovės pardavimo apimtis kyla šuoliais. 2018 m. balandį pasibaigusiais finansiniais metais apyvarta išaugo 28%, iki 35,8 mln. Eur. 2019 m. balandžio 30 d. pasibaigsiančiais finansiniais metais prognozuojama apyvarta sieks 38 mln. Eur.
Sparčiai augant įmonei, itin svarbu patiekti kokybišką produkciją, nenukrypstant nuo sutartų terminų.
„Jeigu gaminsi nekokybiškai ar nesilaikysi terminų, nepirks net „Systemair“ grupės įmonės, kurių pasaulyje yra trys dešimtys“, – pabrėžia vadovas.
UAB „Systemair“ yra pasaulinės vėdinimo įrangos gamyklos lyderės Švedijos „Systemair“ grupės antrinė įmonė.
Pusė produktų parduodama pramonės įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėdinimo įranga sumontuota „Narbuto“ biuro baldų gamykloje, baigiamoje statyti JAV medicinos prietaisų gamykloje „Hollister“, viešbučiuose, prekybos centruose. Kita pusė vėdinimo įrangos skirta būstui.
Inovacijos yra vienas pagrindinių prioritetų. Inovacijų ir tyrimų (R&D) skyrius Vilniuje tobulina ir vartotojų poreikiams pritaiko vėdinimo įrangą. Kitąmet planuojama turėti ir specializuotą laboratoriją.
„Kuriame išmaniuosius produktus, kurie būtų reikalingi rinkoms. Vėdinimo įranga, taip pat buitiniai įrenginiai, vadinamieji rekuperatoriai, yra susieti su internetu, juos galima valdyti mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, galima nustatyti oro kiekį, tiekiamą į patalpą ir panašiai“, – tvirtina vadovas.
Stakles keičia į robotus
„Bendrovės šiuo metu daugiau dėmesio skiria įrangai, nes kai kuriose gamyklose dar stovi 30 ar 40 metų senumo staklės, kurias vargiai suskaitmeninsi. Joms reikia naujesnės įrangos, bent 10–15 metų senumo, kad būtų galima montuoti jutiklius, matuoti efektyvumą ir panašiai“, – atkreipia dėmesį „Linpros“ direktorius.
Beveik 60% gamintojų, matančių būtinybę investuoti į MTEP, anot jo, aukštas lygis. Tai reiškia, kad pramonininkai suvokia, jog didesnę pridėtinę vertę galima sukurti tik gaminant išskirtinius, inovatyvius produktus.
Robotikos technologijas, pasak apklausos, ketina rinktis virš 47% inžinerinės pramonės įmonių. Linas Vaitulevičius, mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų UAB „Rubedo sistemos“ verslo plėtros vadovas, tvirtina – pramonininkų, besidominčių robotikos technologijomis, daugėja. Pramonė jaučia, kad gali turėti konkurencinį pranašumą, ir siekia jį užsitikrinti.
„Tie, kurie kreipiasi į mus, dažnai tiksliai nežino, ko jiems trūksta, jiems pirmiausia reikia skaitmeninio, technologinio audito, išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai optimizavimo taškai ir su kokiais įrankiais – automatizuojant, robotizuojant – pašalinti trūkumus“, – aiškina p. Vaitulevičius.
Pagrindinė „Rubedo sistemų“ veikla – tiekti produktus sprendimų gamintojams, kuriantiems naujos kartos mobiliuosius industrinius robotus. Tai, pavyzdžiui, savivaldžiai krautuvai, kurie sandėliuose ar gamybos įmonėse pakrauna ar iškrauna padėklus, orientuojasi erdvėje, nekliudydami daiktų ar žmonių.
„Daugiau parduodame sprendimų gamintojams, per kuriuos pasiekiame galutinius vartotojus. Tačiau dirbame ir su stambiomis kompanijomis, turinčiomis inovacijų skyrių ir norinčiomis pertvarkyti procesus, dalį darbuotojų pakeičiant mobiliaisiais robotais. Tokių yra ir Lietuvoje“, – neslepia „Rubedo sistemų“ verslo plėtros vadovas.
Dirbtinio intelekto sprendimus, kaip pagrindinę investavimo kryptį, apklausoje nurodė 11,8% apklaustų įmonių.
„Viskas vyksta žingsnis po žingsnio – keičiami įrenginiai, skaitmeninami procesai ir tik tuomet įmonės bus pasirengusios dirbtinio intelekto sprendimams. Be to, tai aktualu nedidelei daliai bendrovių – statistika rodo, kad dirbtinį intelektą pirmiausia diegia stambios kompanijos, pramonės lyderiai“, – pažymi „Linpros“ direktorius.