LINPRA verslo pusryčiai KTU Wanted karjeros dienose

Spalio 24 d. | 8:15–10:00 val. | Žalgirio arena, Nemuno salė, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą ir konferenciją KTU Wanted karjeros mugės kontekste.

Verslo pusryčių tikslas – pristatyti ir apžvelgti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, padiskutuoti su įmonių atstovais apie inovacijų vystymą, pramonės skaitmeninimą, kompetencijų ugdymą ir kitas šiandienos pramonės verslui aktualias bei Kauno regione specifines problemas.

Po verslo pusryčių bus galima apsilankyti Žalgirio arenoje vykstančioje KTU karjeros mugėje, o nuo 12 val. sudalyvauti konferencijoje „Kokių tyrimų verslui reikia iš tikrųjų?“. Jos metu jauniesiems tyrėjams bus pristatomi „Ateities gamybos fabrikų“ skaitmeniniai poreikiai, siekiant juos paskatinti savo mokslinius studijų darbus rengti atsižvelgiant į verslui aktualių tyrimų praktinį poreikį. Su verslo atstovais vyks diskusija „Kokių tyrimų verslui reikia iš tikrųjų?“.

 

REGISTRACIJA.

VERSLO PUSRYČIŲ PROGRAMA:

08:15 Registracija, kava.

08:30 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Gintaras Rimša (UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininkas).

08:50 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).

09:10 Kaip kurti ir investuoti į rytojaus idėjas? Marius Skarupskas (MB „Molbertas“ inovacijų skautas).

09:30 Atvira diskusija su Kauno regiono įmonėmis.

10:00 Verslo pusryčių pabaiga. KTU Wanted karjeros mugės lankymas.

12:00–16:00 Konferencija „Kokių tyrimų verslui reikia iš tikrųjų?“

Gintaras Rimša išrinktas sektorinio profesinio komiteto pirmininku

#LINPRAekspertai

Siekiant įmonių poreikį atliepiančio profesinio mokymo, glaudesnės švietimo ir verslo partnerystės, patvirtinti naujos sudėties sektoriniai profesiniai komitetai. Tai patariamoji institucija, kurioje vyksta svarbūs ir reikalingi pokyčiai formuojant ir koordinuojant profesinį rengimą.

LINPRA prezidiumo narys UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininkas Gintaras Rimša buvo išrinktas vieno iš sektorinių profesinių komitetų pirmininku. G. Rimša atstovaus  Pagrindinių metalų ir metalo gaminių, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, elektros įrangos, variklinių ir kitų transporto priemonių, mašinų ir įrangos gamybos ir remonto sektoriniame profesiniame komitete.

Sektorinis profesinis komitetas koordinuoja kvalifikacijų klausimus skirtinguose ūkio sektoriuose pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas. Pagrindinis komitetų uždavinys – profesinių standartų aprobavimas, programų rengimas, sprendimų priėmimas dėl sektoriui reikalingų kompetencijų ugdymo ir kt.

LINPRA atstovų dalyvavimas šiuose komitetuose yra svarbus indėlis norint gerinti specialistų rengimo kokybę ir kartu su švietimo įstaigomis siekiant bendro tikslo – parengti ir turėti gerus darbuotojus.

 

„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių

#LINPRAnariai 

Eglės Markevičienės straipsnis „Verslo žiniose

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“, nurungusi du kitus pretendentus. Sutarties vertė – daugiau nei 317.000 Eur.

Bendrovė įsipareigojo pagaminti ir iki 2019 m. gegužės 3 d. į Lietuvos paštų skyrius vidutinio dydžio šalies miestuose pristatyti iš viso 210 elektrinių dviračių, kuriais naudosis vietos laiškininkai.

„Apskaičiavę pėsčiųjų laiškininkų regionuose per dieną įveikiamą vidutinį atstumą ir pristatomos korespondencijos kiekį nusprendėme įsigyti elektrinių dviračių, kurie sumažins kasdienį laiškininko darbo krūvį ir pagreitins siuntų pristatymą klientams. Persėdęs ant elektrinio dviračio laiškininkas galės aptarnauti didesnę apylinkę“, – sako Asta Sungailienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė.

Jos teigimu, tai prieš metus patvirtintos Lietuvos pašto modernizavimo strategijos, kuri įgyvendinama etapais, dalis. Šiuo etapu daugiausia dėmesio skiriama laiškininkų darbo sąlygoms gerinti ir darbui efektyvinti.

Populiarinimo projektas

„Lietuvos mastu tai solidus užsakymas, nors bendrame mūsų krepšelyje jis visai nedidelis. Šį projektą tiksliau būtų pavadinti net ne verslo, o socialiniu projektu, kuriuo norime paskatinti visuomenę daugiau važinėti dviračiais“, – sako Žilvinas Dubosas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, praėjusiais finansiniais metais Baltijos šalyse buvo realizuota tik 0,97% dviračių gamyklos produkcijos.

Pasak p. Duboso, nuo 2016 m., kai jis padėjo vadovauti „Baltik vairui“, tai buvo pirmasis viešasis pirkimas, kuriame dalyvavo bendrovė. „Viešieji pirkimai yra sudėtingi, daug popierizmo. Mes paprastai dirbame verslo verslui segmente, tai daug paprasčiau, ir tik šįkart ryžomės šiam savotiškam dviračių populiarinimo eksperimentui“, – aiškina jis.

Geri ir patikimi

Anot Lietuvos pašto vadovės, organizuojant pirkimus baziniai kokybiniai reikalavimai įsigyjamiems elektriniams dviračiams buvo identifikuoti įvertinus rinkos situaciją ir įmonės poreikius – tai ilgaamžiškumas, patogumas ir efektyvumas (maksimalus dviračio baterijos veikimas iki kito įkrovimo elektra). Jie ir buvo įvardyti viešojo pirkimo dokumentuose. Pirmame pirkimo etape dalyvavo iš viso 3 tiekėjai.

„Įvertinę tiekėjų pasiūlymus pasirinkome bendradarbiauti su „Baltik vairu“, nes jo pasiūlymas atitiko mūsų keltus kokybinius reikalavimus, o projekto sąmata buvo mažesnė nei kitų pretendentų“, – nurodo p. Sungailienė.

Lietuvos paštas kėlė sąlygą, kad elektriniai dviračio komponentai turi būti pritaikyti naudoti Lietuvoje vyraujančiomis klimato sąlygomis, atitikti kokybės ir saugumo reikalavimus, dviračio baterija turi būti įkraunama iš standartinio 220–240 V įtampos elektros lizdo, dviratis vienu įkrovimu turi nuvažiuoti mažiausiai 60 km ir kt.

„Tai nėra prabangūs dviračiai, bet jie yra geri ir patikimi. Tokių laiškininkams ir reikia“, – aiškina p. Dubosas.

Ponios Sungailienės vertinimu, tai, kad viešąjį pirkimą laimėjo įmonė, gaminanti elektrinius dviračius Lietuvoje, suteikia papildomų pranašumų – Lietuvos pašto atstovai turi galimybę nuvykti į Šiaulių gamyklą, stebėti, kaip surenkami dviračiai, patys išmėginti bandomuosius gaminius.

Planuoja augimą

„Baltik vairas“ 2016–2017 m. finansiniais metais, kurie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį, gavo 36,7 mln. Eur pajamų – 19,7% daugiau nei ankstesniais finansiniais metais.

Bendrovė skaičiuoja per praėjusius finansinius metus pardavusi 156.000 dviračių – 26,9% daugiau nei ankstesniais metais. „Baltik vairo“ metiniame pranešime nurodoma, kad tokį padidėjimą lėmė besitęsiantis dviračių gamybos perkėlimas iš Vakarų Europos valstybių į Vidurio ir Rytų Europą bei sėkmingi bendrovės veiksmai pritraukiant dalį šio srauto.

Naujais finansiniais metais „Baltik vairas“ planuoja parduoti daugiau nei 200.000 dviračių, apie 9,5% jų turėtų būti elektriniai. Planuojamas ir ryškus pajamų augimas: paprastų dviračių rinka Europoje turėtų išlikti stabili, tačiau tikėtinas reikšmingas elektrinių dviračių paklausos didėjimas.

„Bendrovė dirba stabilioje Europos rinkoje, o, norint nuspėti ateities tendencijas, reikia žiūrėti, kas vyksta Vokietijoje ir Nyderlanduose. Nyderlanduose maždaug kas trečias parduodamas dviratis – elektrinis, Vokietijoje – maždaug kas penktas. Mes smarkiai augame stabilioje rinkoje atimdami dalį iš kitų gamintojų“, – nurodo p. Dubosas.

Konferencija „Kokių tyrimų verslui reikia iš tikrųjų?“

LINPRA kompetencijų centras VšĮ „Intechcentras“ organizuoja mokslo ir verslo bendradarbiavimo temai skirtą konferenciją „Kokių tyrimų verslui reikia iš tikrųjų?“ Šios konferencijos tikslas – sudominti jaunuosius tyrėjus ir nukreipti tinkama linkme, kad jie geriau suvoktų ateities gamybos skaitmeninius poreikius bei transformacijos procesus ir savo studijų darbus rengtų atsižvelgiant į verslo praktinį poreikį.

Konferencijos metu studentams ir jų tiriamųjų darbų vadovams bus suteiktos žinios apie fabrikų skaitmeninę transformaciją, skaitmenizacijos procesų svarbą,  inovatyvių įrankių panaudojimo galimybių identifikavimo būdus. Kviestinis ekspertas – konferencijos svečias ir pranešėjas PHILIPP RAMIN (Vokietija), Vokietijos inovacijų centro pramonei 4.0 (German Innovation Centre for Industry 4.0) įkūrėjas.

Taip pat konferencijoje bus organizuojama diskusija su verslo lyderiais, kad jie išsakytų įmonių tipines problemas skaitmeninės transformacijos srityje bei galimai aktualias tyrimų temas.

Konferencijose išgirstas žinias skaitmenizacijos tematika magistro ir daktaro laipsnio siekiantys studentai galės pritaikyti antrojo etapo metu – tiriamųjų darbų idėjų konkurse „Mokslas-Verslui“. Konkurso geriausių 2-jų iniciatyvų autoriai bus apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais (po 500 Eur stipendiją ir 1000 Eur vertės skaitmeninės gamybos mokymų krepšeliu), bei sulauks ekspertų rekomendacijų praktiniam idėjos įgyvendinimui verslo įmonėje.

Konferencija vyks spalio 23 d. Vilniuje, VGTU; spalio 24 d. Kaune, Žalgirio arenoje. Plačiau.

Projektas atvedė praktikantus

#LINPRAnariai
#LINPRAprojektai
#LINPRAekspertai

LINPRA koordinuojami projektai įtraukia ne tik tiesioginius projektų dalyvius, bet atveria ir kitas galimybes – pavyzdžiui, padeda rasti iniciatyvių studentų ir pasiūlyti jiems praktikos vietas įmonėse, kur jie labai reikalingi. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje projekto ATVERK2* pristatymo metu dalyvavo #LINPRAnariai „Altas komercinis transportas“. Jie ne tik atvėrė duris verslumo projekto dalyviams, su kuriais dalinsis savo patirtimi ir padės kurti verslo planus. Tuo pačiu įmonės atstovai užmezgė ryšius su aktyviausiais kolegijos studentais ir pakvietė juos atlikti praktiką.

Pasak Ingos Radzevičienės, ALTAS personalo projektų vadovės, jau nusistovėjusi praktika – kiekvienais metais į savo kolektyvą integruoti po kelis studijuojančius žmones. Tokių mainų nauda yra didelė tiek įmonei, tiek patiems studentams – realioje įmonėje studentai pamato, kaip stipriai koreliuoja jų studijuojami dalykai su praktine veikla. „Nesiekiame tokiu būdu užsiauginti naują darbuotojų kartą. Svarbiausias mūsų keliamas tikslas – tai dalintis gerąja praktika ir parodyti studentams įvairias galimybes tiek renkantis vėlesnes studijas, tiek ieškant nuolatinės darbo vietos ateityje. Atlikdami praktiką mūsų įmonėje, studentai gali pamatyti visus gamybos procesus ir realiai išbandyti save įvairiose pozicijose. Turime planų greta profesinės praktikos integruoti ir vadybinę įmonės valdymo pusę, kad praktikai pasibaigus, studentai išsineštų kiek galima platesnį organizacijos valdymo profilį“.

Gero starto ir veiklaus sezono studentams bei įmonei!

* Apie projektą (nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0029):

„Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų socialinio verslumo ir kūrybiškumo ugdymas gerinant jų kompetencijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams (ATVERK-2)“ – tai universitetų ir kolegijų studentams skirtas projektas, kuriame jaunimas apmokomas verslumo pagrindų ir kviečiamas generuoti bei vystyti savo gamybinio verslo idėjas. Dirbdami komandose, imituojančiose įmonių veiklą, geriausias idėjas studentai įgyvendina įmonėse įkurtuose Verslumo ir techninės kūrybos centruose, padedami įmonių mentorių, jie praktiškai kuria verslo planus. Projektas skirtas tam, kad studentai, baigdami universitetą, kartu su technologinėmis ir kitomis profesinėmis žiniomis įgautų ir tvirtus verslumo ir kūrybiškumo pagrindus, ypač pritaikytus „Pramonė 4.0“ kelyje.

* Apie „Altas komercinis transportas“

UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojų. 2002 m. įsteigtos bendrovės atstovybės veikia 17-oje valstybių, o „ALTAS komercinis transportas“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. „ALTAS komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio masto partneriais, įskaitant automobilių markių „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir „Iveco“ gamintojus. Bendrovės sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 220 skirtingos specializacijos profesionalų.

 

LINPRA ir UAB „RIFAS“ verslo pusryčiai Panevėžyje

Spalio 17 d. | 8:15–13:00 val. | UAB „RIFAS“, Tinklų g. 35 R

LINPRA ir UAB „RIFAS“ kviečia į verslo pusryčių susitikimą bei plečiamos gamyklos statybinės kapsulės įkasimo ceremoniją.

Verslo pusryčių tikslas – pristatyti ir apžvelgti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, padiskutuoti su įmonių atstovais apie inovacijų vystymą, pramonės skaitmeninimą, kompetencijų ugdymą, duomenų apsaugą ir kitas šiandienos pramonės verslui aktualias bei Panevėžio regione specifines problemas.

Antra renginio dalis – LINPRA narės, Panevėžio elektroninių sistemų gamybos įmonės „RIFAS“ statybinės kapsulės įkasimo ceremonija. Ja bus pažymima oficiali „RIFAS“ gamybinių patalpų rekonstrukcijos ir plėtros pradžia.

Į renginį kviečiami Panevėžio regiono inžinerinės pramonės įmonių atstovai. Renginys taip pat atviras ir kitų regionų besidominčioms inžinerinėms įmonėms.

Būtina REGISTRACIJA (iki spalio 15 d. 17 val.).

PROGRAMA:
08:15 Registracija, kava.
08:30 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Mantas Gudas (UAB „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas).
08:50 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
09:10 Kaip kurti ir investuoti į rytojaus idėjas? Marius Skarupskas (MB „Molbertas“ inovacijų skautas).
09:30 BDAR (bendrasis duomenų apsaugos reglamentas): praktinės įžvalgos iš Lietuvos įmonių ir sprendimai atitikčiai. Martynas Bieliūnas (UAB „Privacy Partners“ direktorius).
10:00 Atvira diskusija su Panevėžio regiono įmonėmis.
11:00 Statybinės kapsulės įkasimas naujo „RIFAS“ gamyklos priestato vietoje. Po ceremonijos – vaišės.
13:00 Pabaiga.

Projekto 4Change rezultatai pristatyti ekspertų seminare

,

Kaip pažymi Europos Komisija, pastaruoju metu gamybos įmonėse vis labiau didėja pažangiosios gamybos technologijų (AMT) taikymas, todėl šie pokyčiai turi tiesioginį poveikį naujiems įgūdžių poreikiams.

Siekdama išspręsti iššūkius, susijusius su atitinkamų įgūdžių trūkumu pramonėje, Europos Komisijos Vykdomoji agentūra smulkiajam ir vidutiniam verslui (EASME) bei Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas (DG GROW) neseniai paskelbė naują iniciatyvą „Pagrindinių didelio poveikio technologijų (KET) ir pažangių gamybos technologijų (AMT) mokymo programų gairių“ (sutarties Nr. EASME / COSME / 2017/004) kūrimui. Šia iniciatyva siekiama didinti esamų mokymo programų kokybę ir aktualumą bei skatinti geresnį pramonės, švietimo ir mokymo organizacijų bendradarbiavimą, kad šių gamybos technologijų taikymas švietime ir mokyme būtų suderinti su XXI amžiaus poreikiais.

Rugsėjo 18 d. Briuselyje vykusiame ekspertų seminare susirinko pagrindiniai specialistai, tyrėjai ir politikos formuotojai, kurie aktyviai dalyvauja pažangių gamybos technologijų švietimo ir mokymo srityje Europos šalyse, ypatingą dėmesį skiriant mokymui darbo vietoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos projektų vadovė Agnė Kudarauskienė pristatė, kaip asociacijos kartu su partneriais įgyvendinamas Europos Komisijos finansuojamas projektas „Industry 4.0 Challenge: Empowering Metalworkers for Smart Factories of the Future (4CHANGE)“ padeda tobulinti profesinio mokymo turinį ir kuria inovatyvias mokymosi strategijas, pritaikomas ir mokymui darbo vietoje, ir profesinėse mokyklose, siekiant ugdyti tinkamas specialistų kompetencijas, reikalingas pažangių gamybos technologijų srityje. Ekspertams ir politikos formuotojams buvo pristatytas naujai sukurtas ugdymo turinys metalo apdirbimo specialistams ir inovatyvios priemonės šiam turiniui perteikti – E-mokymosi platforma, CNC simuliacijos pavyzdžiai. Prezentaciją galite rasti čia.

Seminaro rezultatai bus panaudoti Europos Komisijos Vykdomajai agentūrai smulkiajam ir vidutiniam verslui (EASME) bei Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generaliniam direktoratui (DG GROW) rengiant mokymo gaires įmonėms ir švietimo teikėjams, kurie aktyviai dalyvauja pažangių gamybos technologijų švietimo srityje.

Lietuvos delegacija dalyvauja Suomijos parodoje ALIHANKINTA 2018

Rugsėjo 25–27 d. Suomijoje, Tamperės Parodų ir Sporto Centre vyksta didžiausias Šiaurės šalyse pramonei skirtas renginys, subrangos prekybos paroda – ALIHANKINTA 2018, kuriame dalyvauja ir delegacija iš Lietuvos. Kaip ir kasmet į parodą suvažiuoja per 1000 dalyvių iš daugiau nei 20 skirtingų šalių, o renginio ekspozicijas aplanko apie 17 tūkst. lankytojų. Parodoje eksponuojamos įvairios naujovės, įskaitant produktus, paslaugas, gamybos metodus ir procesus, medžiagas ir komponentus.

Šeštą kartą ALIHANKINTA parodoje Lietuvos inžinerinė pramonė yra pristatoma LINPRA ir partnerių įrengiamame stende. Bendradarbiaujant su Šiaulių laisvosios ekonominės zonos biuru bei Tamperės prekybos ir pramonės rūmais parodoje organizuojamas Lietuvos-Suomijos seminaras „Lietuvos inžinerinės pramonės proveržis: 20 proc. auga metinė apyvarta, 80 proc. produkcijos eksportuojama!“ Pranešimus skaito Lietuvos Respublikos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas, LINPRA direktorius Darius Lasionis, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos tarybos narys Giedrius Valuckas ir Suomijos bendrovės „Tampereen Tiivisteteollisuus“ generalinis direktorius Matti Arpiainen. Seminaro metu pristatomi Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus ekonominiai rodikliai, apžvelgiama gamybos ir tiekimo grandinė, verslo aplinka ir laisvųjų ekonominių zonų suteikiamos galimybės, Suomijos verslo Lietuvoje sėkmės istorijos ir tarptautinio bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis privalumai.

Lietuvos stende savo produktus bei teikiamas paslaugas pristato šios įmonės: UAB „Plieno fortas“, UAB „3D Creative“, UAB „Užraktas“, UAB „Arginta Engineering“, UAB „Eurokubas“, UAB „Sargasas“, UAB „Vilpros pramonė“, UAB „3D Pro“.

 

Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus verslo misija į Norvegiją

2018 m. lapkričio 6-8 d. organizuojama Verslo misija į Norvegijos Stavangerio ir Haugesundo miestus. Norvegijos rinka yra artima ir palanki inicijuoti ir sudaryti verslo partnerystes įmonėms iš Lietuvos. „Versli Lietuva“ kartu su Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmais (NLCC) bei Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos Karalystėje organizuoja trijų dienų misiją, skirtą inžinerinės pramonės įmonėms.

Ši verslo misija skirta eksportuojančioms įmonėms, kurios užsiima metalo apdirbimu bei kurių gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos gali būti pritaikytos jūrinės inžinerijos pramonėje.

Verslo misijos tikslas – skatinti glaudesnį Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių bendradarbiavimą su laivų statyba užsiimančiomis įmonėmis Norvegijoje bei susipažinti su potencialiais klientais, verslo partneriais ir inžinerijos sektoriaus ekspertais.

Verslo misijos dalyviai turės galimybę dalyvauti dvišaliuose B2B susitikimuose su tiksliniais verslo partneriais, aplankyti Norvegijos įmones, kurios užsiima laivų statyba, pasidalinti savo žiniomis bei įgyti naujos patirties iš Norvegijos įmonių.

Dalies įmonių dalyvavimas verslo misijoje finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Kontaktai: Rokas Zamžickas, Sektoriaus ekspertas, r.zamzickas@verslilietuva.lt.

„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį Lietuvoje turistinį autobusą

„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį keleivinį turistinį midi autobusą „ALTAS Viator“. Rugsėjį jis pristatomas Lietuvoje ir svarbiausioje komercinio transporto sektoriui tituluojamoje parodoje Vokietijoje IAA 2018 (vok. Internationale Automobil-Ausstellung), kuri vyksta rugsėjo 20-27 dienomis Hanoveryje.

„Kai Lietuva nusprendė tapti šalimi, gaminančia komponentus transporto priemonėms, užsienio ekspertai į tai žiūrėjo skeptiškai. Šiandien Lietuvoje kuriasi didžiausi automobilių komponentų gamintojai, o lietuviškos įmonės kuria ne tik variklius elektromobiliams bei ateities technologijas savivaldėms transporto priemonėms, bet ir pilnai sukomplektuotus keleivinius autobusus. Taigi šalies specialistų potencialas yra kur kas didesnis nei numano tarptautiniai industrijos ekspertai. Rinkoje atsirandantis produktas su lietuvišku prekės ženklu, neabejotinai suteiks žinomumo ir pasitikėjimo šalies automobilių industrija“, – teigė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„ALTAS komercinis transportas“ pristatomas lietuviškas autobusas vienu metu gali vežti 30 žmonių. Jis yra pirmasis ir konstrukcijų, ir dizaino prasme nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sukurtas tokio tipo turistinis autobusas. Serijinę šio autobuso gamybą numatoma pradėti kitų metų pirmą ketvirtį, o pilną gamybinį pajėgumą išvystyti 2020 m. ir per metus pagaminti iki 200 šių autobusų.

„Daugiau nei 15 metų kryptingai dirbome Europos rinkose ir matome, kad be mūsų jau gaminamų mažųjų autobusų paklausūs būtų būtent tokie vidutinės klasės autobusai. Klientai įvairiose šalyse prašo tokio gaminio ir su juo mes užpildysime dalį mažų ir vidutinių autobusų asortimento. Girdėdami atsiliepimus apie pirmąjį „ALTAS“ prekės ženklo komercinį autobusą esame įsitikinę, kad tai bus labai paklausus produktas visoje Europoje. Esame ir liksime didžiųjų Europos automobilių gamintojų partneriais, tačiau ir toliau planuojame kurti unikalius, lietuvišku prekės ženklu pažymėtus gaminius“, – sakė „ALTAS komercinis transportas“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.

Be turistines „ALTAS Viator“ autobuso versijos po metų planuojama pradėti gaminti miesto transportui skirtus šio tipo žemagrindžius autobusus, priemiesčio bei mokyklinius autobusus. O 2020 m. „ALTAS komercinis transportas“ planuoja pristatyti Jungtinės Karalystės bei Airijos eismo sistemai skirtus autobusus su vairu dešinėje.

Kuriant šį autobusą „ALTAS komercinis transportas“ pritaikė žinias ir patirtį, sukauptą dirbant su Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių įmonėmis, todėl sukurta transporto priemonė atitinka geriausios praktikos standartus.

Naujasis „ALTAS Viator“ yra europietiškas vidutinio dydžio turistinės klasės autobusas: jo ilgis 8.44 m, bendra masė 7,2 t, bagažo talpa 4,5 kub. m. Inžineriniai sprendimai ir dizainas yra sukurti Lietuvoje, o detalės ir komponentai pasirinkti iš geriausių pasaulio automobilių pramonės tiekėjų. Autobuso rėmas pagamintas iš specialaus suomiško nerūdijančio plieno, o išorės ir vidaus dekoravimui panaudotos šiuolaikiškos, lengvos, gerų šilumos ir triukšmo izoliacijos charakteristikų kompozitinės medžiagos. Autobusas pagamintas naudojant „Iveco 70C18“ važiuoklę su 3 litrų dyzeliniu varikliu ir 8 greičių automatine pavarų dėže.

„Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės ne tik pajėgios teikti paslaugas užsienio užsakovams ir gaminti pagal pateiktus brėžinius detales ir komponentus, tačiau pačios turi žinių ir inžinerinių kompetencijų, reikalingų kurti, projektuoti ir pagaminti nuosavą galutinį produktą, kuris savo techninėmis ir eksploatacinėmis savybėmis nenusileidžia analogams, pagamintiems užsienyje. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – komentavo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) eksporto vadovas ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas Darius Lasionis.

Pasak jo, nuosavo galutinio produkto sukūrimas ir gamyba – svarbiausias įmonės vystymosi etapas, įrodantis įmonės brandą ir turimas inžinerines kompetencijas.

„Lietuvos inžinerinė pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės sektorių, kuri turi didžiausią potencialą augti ateityje. Prie Lietuvos inžinerinės pramonės progreso ir augimo prisideda ir atsigaunanti Europos pramonė, ir tai, kad vis daugiau Europos šalių atranda ir pripažįsta Lietuvą kaip potencialią šalį, kurioje yra inžinerinių įmonių bei tam reikalingų kompetencijų“, – dėstė D. Lasionis.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pagamintų variklinių transporto priemonių, puspriekabių, priekabų ir įvairių jų dalių eksportas auga jau eilę metų: nuo 2012 m. iki 2017 m. šių prekių lietuviškos kilmės eksportas padidėjo 2,7 karto arba vidutiniškai beveik po 30 proc. kasmet.

„Nepaisant puikaus augimo tenka pripažinti, kad didžiausią dalį variklinių transporto priemonių sektoriaus eksporto sudaro ne pačios transporto priemonės, o jų dalys. Pagamintoms dalims 2017 m. teko apie 76 proc. viso šio sektoriaus eksporto, apie 20 proc. teko priekaboms ir puspriekabėms ir tik 4 proc. pagamintoms transporto priemonėms, – komentavo jis. – Galutinis transporto priemonės pagaminimas Lietuvoje turi aukščiausią potencialą sukuriamos pridėtinės vertės atžvilgiu šiame sektoriuje.“

LINPRA duomenimis, inžinerinė pramonė – tai sektorius, kurio įmonių apyvarta 2017 m. Lietuvoje pasiekė 3,8 mlrd. eurų (18 proc. daugiau lyginant su 2016 m.) ir yra svarbi visos apdirbamosios pramonės dalis (apdirbamajai pramonei per metus tenka 20–23 proc. šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto). Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės produkcijos yra eksportuojama. Eksporto mastas 2017 m. išaugo 24 proc. lyginat su 2016 m. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje dirba apie 46 tūkst. darbuotojų.

————————

Apie „ALTAS komercinis transportas“

UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojas. 2002 m. įsteigtos bendrovės atstovybės veikia 18-oje valstybių, o „ALTAS komercinis transportas“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. „ALTAS komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio masto partneriais, įskaitant automobilių markių „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „MAN“ ir „Iveco“ gamintojus. Bendrovės sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 220 skirtingos specializacijos profesionalų.