LINPRA kartu su Estijos inžinerinės pramonės federacija, Tartu universitetu, Tartu mokslo parku, Dublino universiteto kolegija ir Rūro universitetu įgyvendina naują iniciatyvą: tarptautinę lyderystės mokymų programą, skirtą jauniems lyderiams, aukščiausios ir vidurinės grandies vadovams, dirbantiems inžinerijos ir technologijų srityse.
Mokymuose daugiausia dėmesio bus skiriama vadovavimo ir lyderystės įgūdžių ugdymui, vadovavimui komandai, delegavimui, pokyčių valdymui ir inovacijų valdymui. Programa bus specialiai adaptuota atsižvelgiant į inžinerijos ir technologijų pramonės specifiką ir dalyvių poreikius.
Mokymų formatas: online mokymai, suderinti su individualiomis ekspertų konsultacijomis ir besimokančiomis grupėmis. Mokymai vyks tik anglų kalba.
Mokymuose dalyvaus jauni lyderiai iš Estijos, Vokietijos, Airijos ir Lietuvos įmonių.
Jei jūs:
Dirbate inžinerijos ir technologijų pramonės įmonėse;
Norite tobulinti vadovavimo kompetencijas ir lyderystės įgūdžius;
Ieškote naujų verslo kontaktų ir bendradarbiavimo galimybių;
Turite novatorišką idėją ir norite pradėti savo verslą?
Kūrybinga bendruomenė, pažangi patirtis, unikali programa, ekspertai mokytojai ir mentoriai – tai yra EIT Jumpstarter. Pasitelkdami geriausius savo srities ekspertus, siekiame padėti paversti idėjas verslu.
Padedame inovatoriams ir verslininkams sukurti efektyvų verslo modelį, paremtą inovatyvaus produkto ar paslaugos idėja, ir ją patikrinti. Jei idėja pasiteisina ir yra tvari, paskatiname ir padedame verslą vystyti toliau.
Programą praėję dalyviai įgauna įgūdžių ir žinių, reikalingų įmonei įkurti, o būdami EIT Jumpstarter bendruomenės dalimi, jie gauna ir tolesnę paramą bei specializuotas EIT bendruomenių konsultacijas kitiems veiklos etapams. Komandos turi progą susipažinti su partneriais, rizikos kapitalo įmonėmis, reguliavimo institucijomis ir įmonėmis, kurios gali gaminti jų produktus, pirmuoju pirkėju, randa vietą testavimui. EIT Jumpstarter taip pat leidžia susipažinti su svarbiausiais Europos inovacijų centrais, o tai vertinga norintiems patekti į užsienio rinkas.
Nuo 2017 m. pagal šią programą apmokyta daugybė pradedančiųjų verslų ir startuolių komandų, ir susidomėjimas ET Jumpstarter konkursu auga. Europos asociacijų apdovanojimuose 2019 m. EIT Jumpstarter laimėjo geriausios Asociacijų mokymo iniciatyvos apdovanojimą.
Ar ši programa skirta man?
Jeigu esate mokslinių projektų komandos narys, inovatorius, doktorantas ar magistrantas, turintis produkto ar paslaugos idėją, kuri galėtų rasti sau vietą gamybos sektoriaus, mobilumo, žaliavų, energetikos, sveikatos priežiūros, žemės ūkio ar maisto produktų rinkose, ir norite paskatinimo savo idėją realizuoti, tuomet EIT Jumpstarter programa skirta kaip tik jums!
Ko išmoksite?
Per 8 mėnesius trunkančią programą rasite ir išmėginsite geriausiai jūsų idėjai tinkantį verslo modelį. Kursuose remiamasi Silicio slėnyje taikoma „Lean Start-up“ metodika, adaptuota Europos aplinkai. Sužinosite: kaip patobulinti savo idėją, rinkos segmentavimą, vertės pasiūlymą, finansų valdymą, investavimo pagrindus, teisinius pagrindus.
Programos metu suteikiama parama kelionėms ir apgyvendinimui, o geriausios komandos turės galimybę laimėti 10 000 eurų piniginį prizą.
Kuo ši programa unikali?
EIT Jumpstarter yra konkurencinga programa, daug dėmesio skirianti dalyvių atrankai; dalyvavimas joje atveria duris į Europos rinkas ir ir geriausioms komandoms atveria tinklaveiką su šešių EIT bendruomenių stambiais pramonės žaidėjais, tokiais kaip „Siemens“, „Philips“, „Bosch“, „Roche“, „Pepsico“, „Maspex“ „GE Healthcare“ ir kt.
EIT Jumpstarter 2022 sezono naujienos:
Paraiškas galima teikti iki 2022 m. balandžio 10 d.
LINPRA kartu su kitais 6 partneriais iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. įgyvendina Erasmus+ programos „Bendradarbiavimo partnerystės“ profesinio mokymo projektą „Baltijos šalių profesinio mokymo konkursas pažangiam augimui / Baltic VET competition for smart growth“ (SmartGrowth), projekto Nr. 2021-1-LV01-KA220-VET-000025155.
Pagrindiniai projekto tikslai:
Organizuoti nacionalinius konkursus ir Baltijos šalių profesinio mokymo konkursą mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės šakų mokiniams, įtraukiant sektoriaus verslo atstovus Baltijos šalyse;
Padidinti profesinio mokymo patrauklumą demonstruojant mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės šakų profesinio mokymo mokinių įgūdžius, žinias ir pasiekimus.
Pagrindinės projekto veiklos ir rezultatai:
Parengta šalių analizė apie gerąją sektorinių profesinio mokymo konkursų praktiką;
Praktinių ir teorinių užduočių parengimas ne mažiau kaip 3 kvalifikacijų metalo apdirbimo srityje anglų ir nacionalinėmis kalbomis;
Konkursų organizavimo nuostatų ir vertinimo metodikos parengimas anglų ir nacionalinėmis kalbomis;
Praktinio mokymo kurso apie inžinerines technologijas su realiais pavyzdžiais ir jų vertinimo metodikos parengimas anglų ir nacionalinėmis kalbomis;
Nacionalinio konkurso organizavimas kiekvienoje šalyje ir Baltijos šalių konkurso organizavimas Latvijoje;
Viešinimas, partnerių susitikimai, vaizdo įrašai ir kt.
Partneriai:
Latvijos mechanikos inžinerijos ir metalo apdirbimo pramonės asociacija (MASOC)
EML, Estijos inžinerinės pramonės federacija (Estija);
LINPRA, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (Lietuva);
Latvijos „Tehnobuss“ (Latvija);
Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (Lietuva);
Merkuur OÜ (Estija)
ZRKAC, Žiemgalos regiono žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų ugdymo centras (Latvija).
Statistika nemeluoja – 2021-ieji buvo puikūs Lietuvos inžinerijos pramonei. Bendra Lietuvos kilmės prekių eksporto suma pasiekė 4,15 mlrd. eurų, kas yra net 21,0 % daugiau negu per 2020 metus. Tokie rezultatai vienareikšmiškai yra teigiami, tačiau, jeigu tikimasi tokį pat augimo tempą išlaikyti ir 2022 metais, inžinerijos lyderiams kartu su kuruojančiomis valstybės institucijomis teks spręsti labai nemenkus verslo aplinkos iššūkius. Iš kurių didžiausias yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukurta geopolitinė situacija, dėl kurios sutrikęs žaliavų tiekimas, trūkinėja tiekimo grandinės, sparčiai didėja kainos.
Bet pirma reikia pradėti nuo čempionų. Sumine išraiška sparčiausiai ūgtelėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, kur Lietuvos įmonės pagamino ir pardavė už 691,5 mln. eurų – tai net 180,1 mln. eurų daugiau negu 2020 metais. Arba 35,2 proc. eksporto lygio augimas.
Nors galutinių duomenų įmonės dar nėra paskelbusios, tačiau jau dabar aišku, kad viena iš labiausiai augusių įmonių – „Teltonikos“ įmonių grupė. Tai pirmoji Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus, kurios apyvarta viršijo 200 mln. eurų. Kryptinga plėtra įvairiose elektronikos srityse leido lietuviškai įmonei tapti regiono lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tvirtas plėtros pagrindas leidžia tikėtis, kad įmonės planai Lietuvoje sukurti puslaidininkių lustų ekosistemą (technologijų kūrimas, projektavimas ir gamyba) bus įgyvendinti.
Kitos reikšmingai ūgtelėjusios sritys – tai guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kur parduota už 140,2 mln. eurų daugiau (viso už 962,9 mln. eurų ir 17,0 proc. augimas), ir elektros įrangos gamyba, kur parduota už 112,0 mln. eurų daugiau (viso už 505,5 mln. eurų ir 28,4 proc. augimas).
Plastikų sektoriaus įmonių rezultatus galima priskirti sparčiai augusioms žaliavų kainoms (ir kartu produkcijai), tačiau tokie rezultatai nebūtų pasiekti ir be sėkmingų įmonių veiklos, kai sugebėta prisitaikyti prie trūkinėjusių tiekimo grandinių, pasinaudota sumaištimi tarptautinėse rinkose. Paranki Lietuvos geografinė padėtis leido įmonėms užimti iki šiol rečiau naudotas rinkos nišas.
Vertinant santykinę augimo spartą, išsiskiria ne variklinių transporto priemonių ir įrangos gamyba, kur Lietuvoje veikiančios įmonės eksportavo kone puse daugiau – augimas sudarė 42,5 proc. ir viršijo 200,1 mln. eurų.
Bendras Lietuvos inžinerijos pramonės įmonių eksporto augimas – 721,5 mln. eurų. Tokį rezultatą pavyko pasiekti tiek dėl pirmaisiais pandemijos metais nestojusių ekonominių veiklų, tiek ir sėkmingai Lietuvos įmonėms prisitaikius prie naujos ekonomikos realybės, kur lankstumas, investicijos į procesų efektyvinimą ir technologijų inovacijos leido perimti reikšmingą naujų užsakymų dalį.
Deja, bet Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vasarį pradėtas karas temdo šių metų perspektyvas. Karinis konfliktas kuria daug neapibrėžtumų – ardo tiekimo grandines (o naujoms užmegzti reikia laiko), dėl principinės vertybinės takoskyros (ar greta vykstančių karinių operacijų) iš potencialių tiekėjų sąrašo iškrito dešimtys inžinerinei pramonei svarbių žaliavų ir pirminių gaminių tiekėjų, keičiasi rizikos vertinimo reikalavimai, daugėja neapibrėžtumo ilgalaikių sutarčių atvejais, dalies kategorijų produktų užsakovai laikinai mažina, stabdo arba neterminuotai nukelia užsakymų vykdymą.
Pandemijos metu tiek paleistos centrinių bankų virtualios „pinigų spaustuvės“, tiek ir kitos ekonomikos priežastys jau pastebimai veikia infliacijos lygį. Todėl eksportas nominalia išraiška ir toliau, tikėtina, augs. Visgi, lieka neaišku, ar išaugusios infliacijos kontekste pramonei pavyks išlaikyti realaus eksporto augimo tempą.
Tad įspūdingi praėjusių metų eksporto rezultatai – geras ilgalaikio įdirbio ženklas. Norėdama tokį lygį išlaikyti ir toliau, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė jau šiandien ieško atsakymų į naujus iššūkius. Kai kuriems jų įveikti, panašu, reikės ir reikšmingo valstybės institucijų indėlio.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2015/05/059-3.jpg12802048Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2022-03-23 07:27:332022-03-23 07:29:55Inžinierinės pramonės eksporto rekordus temdo karo šešėliai
Dalyvaukite „Intrapreneurship Challenge” ir pateikite paraišką, kad jūsų įmonė taptų draugiškesnė aplinkai arba spręstų kitus socialinius iššūkius!
Intrapreneurship Challenge – tai konkursas, kuriuo siekiama pritraukti, atrinkti ir paremti gamybines įmones, kurios, padedamos technologinius sprendimus siūlančių paslaugų teikėjų, parengtų ir įgyvendintų novatoriškus projektus, kuriais būtų siekiama sukurti saugesnę, ergonomiškesnę ir draugiškesnę darbo aplinką gamyboje arba būtų sprendžiami kiti socialiniai (ir galbūt aplinkosaugos) aspektai. Šiame konkurse svarbus vaidmuo teks gamybos įmonių darbuotojams, kurie identifikuos technologinius iššūkius, su kuriais susiduriama gamybos procesuose, ir vadovaus projektų įgyvendinimui. Gamybinėms įmonėms bus teikiama iki 50.000 Eur finansinė parama, taip pat konsultacijos, susijusios su projektų įgyvendinimu.
Paraiškas gali teikti gamybinės įmonės, kartu su atrinktais technologinių sprendimų paslaugų teikėjais.
Gamybos procesų technologiniai iššūkiai įmonėje turi būti identifikuoti įmonės darbuotojo/-ų ir būti susiję su darbo ergonomika, ekologiškumu, žiedine ekonomika, gamybos efektyvumu.
Įgyvendinus projektą gamybos įmonei ir jos darbuotojams turi būti sukurta nauda ekonominiu, socialiniu ar aplinkosauginiu požiūriu.
Paraiškų teikimo terminas: 2022 m. gegužės 17 d. 23:59 EET.
Projektų įgyvendinimo terminas: 2022 m. birželio 1 d. – gruodžio 31 d.
Didėjanti aplinkos tarša plastiku ir mikroplastiku, augantis aplinkai draugiškų medžiagų poreikis, nuo 2021 m. liepos 3 d. įsigaliojusi Direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo skatina plastikui alternatyvių medžiagų gamybą.
Rinkoje matome tendenciją pakeisti plastiko produktus popieriumi ar popieriaus kompozitais. Gamintojai, siekdami popieriui bei kartonui suteikti reikalingas mechanines ir barjerines savybes, gamybos proceso metu naudoja įvairius mineralinius užpildus, sintetinius priedus, dengia pakuotes įvairiomis dangomis – visa tai daro neigiamą įtaką popieriaus perdirbamumo savybėms, o draugiškesne aplinkai laikoma „popierinė“ plastiko alternatyva neretai tampa neperdirbama, nors ženklinama perdirbimo ženklu.
Reaguodamas į rinkoje susiklosčiusią situaciją KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras (PITC) įkūrė Popieriaus produktų išplaušinimo tyrimų laboratoriją, kurioje atliekami popieriaus bei kartono (tiek homogeninių, tiek kombinuotų medžiagų) pakuočių ir kitų gaminių išplaušinimo (perdirbamumo) galimybių tyrimai.
Tyrimai aktualūs gamintojams ir importuotojams, dirbantiems su lanksčiosiomis bei kietosiomis maisto / ne maisto produktų grupių pakuotėmis, kitais popieriaus ir kartono (įskaitant kompozitus) gaminiais, kuriuos siekiama atsakingai ženklinti perdirbamumo ženklu.
Laboratoriniai tyrimai atliekami vadovaujantis tarptautinio standarto „FBA popieriaus išplaušinimo ir perdirbimo standarto I dalimi – Išplaušinimas“ reikalavimais (ang. Voluntary Standard For Repulping and Recycling Corrugated Fiberboard Treated to Improve Its Performance in the Presence of Water and Water Vapor. Part 1 – Repulpability. Fibre Box Association).
Tyrimams naudojamas laboratorinės įrangos kompleksas, atitinkantis ISO 5263 / TAPPI T 205; TAPPI T 275 SP-98 standartus.
Išsami informacija:
KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras (PITC)
El. p. pitc@ktu.lt Tel. +370 685 17113
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2022/01/klaster-linkedin-ktu-08-08.jpg31513938Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2022-01-10 12:40:142022-01-14 06:30:47Kauno technologijos universitete veikia popieriaus produktų išplaušinimo tyrimų laboratorija
ReStartSMEs– tai ES Komisijos finansuojama iniciatyva, kuria siekiama padėti gamybos MVĮ atsigauti po KOVID-19 krizės, pereinant prie 5.0 pramonės – tvaresnio ir atsparesnio požiūrio į automatizavimą.
Projekto tikslas – skatinti nuo pandemijos nukentėjusias MVĮ automobilių, mašinų ir įrangos, maisto ir tekstilės sektoriuose, padėti nukentėjusioms MVĮ diegti naujoves savo procesuose, produktuose ir verslo modeliuose diegiant naujas technologijas ir pereinant prie pramonės 5.0.
Ką projektas siūlo gamybos MVĮ?
Projektas „ReStartSMEs” suteikia galimybę 500 gamybos MVĮ nemokamai įvertinti savo technologijų diegimo brandą. Vertinimo procesą, kurį sudaro internetinis testas ir profesionalus auditas, bus galima rasti „ReStartSMEs” interneto svetainėje.
2022 m. pradžioje konsorciumo partneriai surengs keletą vietinių seminarų, kurių tikslas – nustatyti pagrindinius poreikius ir iššūkius, su kuriais susiduria gamybos MVĮ Europoje. Tai padės apibrėžti strateginių aljansų veiklos kryptį ir misiją.
Kitame programos etape bus surengti penki tarptautiniai hakatonai. Tam tikros gamybos MVĮ taip pat turi galimybę gauti profesionalią pagalbą rengiant technologijų diegimo planą – strateginio planavimo priemonę, kuri padės suderinti trumpalaikius ir ilgalaikius MVĮ tikslus su konkrečiais technologiniais sprendimais. Be to, MVĮ gali gauti nemokamus mokymus apie Pramonę 5.0 ir verslo paramą, kad bendradarbiaudamos su technologijų teikėjais galėtų išnagrinėti finansavimo komercines galimybes.
ReStartSMEs – tai ES Komisijos finansuojama iniciatyva, kuria siekiama padėti gamybos MVĮ atsigauti po KOVID-19 krizės, pereinant prie 5.0 pramonės – tvaresnio ir atsparesnio požiūrio į automatizavimą.
Projekto tikslas – skatinti nuo pandemijos nukentėjusias MVĮ automobilių, mašinų ir įrangos, maisto ir tekstilės sektoriuose, padėti nukentėjusioms MVĮ diegti naujoves savo procesuose, produktuose ir verslo modeliuose diegiant naujas technologijas ir pereinant prie pramonės 5.0.
Tam, kad įvairios ES pramonės šakos taptų atsparesnės ir tvaresnės, reikia didelės veiklos apimties. Siekiant šio tikslo, „ReStartSMEs” sukurs 15 strateginių aljansų, vienijančių gamybos MVĮ ir technologijų teikėjus, kad būtų skatinama keistis 5.0 pramonės idėjomis ir technologijomis bei jas įsisavinti.
Sudarius strateginius aljansus tarp MVĮ ir technologijų teikėjų, paramos gavėjai galės naudotis naujomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, robotika, kibernetinis saugumas ir daiktų internetas, taip pat gauti pagalbą diegiant procesų, produktų ir verslo modelių inovacijas.
Projektą „ReStartSMEs” finansuoja Europos Komisija, jį įgyvendina konsorciumas, sudarytas iš penkių Europos klasterių ir asociacijų („bwcon”, „Torino Wireless”, „Mobinov”, „Clustero”, LINPRA), dviejų technologijų tiekėjų („Eurecat” ir „Imec”) ir Europos technologijų novatorių bendruomenės („FundingBox Accelerator”).
Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020”, dotacijos sutarties Nr. 101037910.
Prisijunkite prie sparčiausiai augančios gamybos MVĮ internetinės bendruomenės Europoje!
Kaunas – vienas iš Lietuvos inžinerinės pramonės centrų, tačiau pastaraisiais metais sparčiai besikeičiantys gamybos procesai yra naujas iššūkis. Intensyvėja gamybos procesų integravimas, auga specializacija, tačiau tuo pat metu pandemija kuria naujus barjerus tarptautinei logistikai. Apie tai Kauno technikos kolegijoje vykusiame renginyje diskutavo Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, švietimo įstaigų ir regiono verslo įmonių atstovai.
Kaip sakė diskusiją inicijavusios asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis, Kauno apskrityje sukuriama daugiau nei penktadalis visos Lietuvos inžinerinės pramonės eksporto – net 21,9 proc. Kauną lenkia tik Vilniaus regionas, kurio eksporto dalis siekis 35,4 proc. Šiuos skaičius papildo ir darbo rinkos situacija. Skaičiuojama, kad 2021 metų rugsėjį iš visų 213,7 tūkst., dirbusių Kauno mieste ir rajone, apie 11 tūkst. dirbo būtent inžinerinės pramonės įmonėse. Ir jeigu bendras atlyginimų vidurkis Kaune sudarė apie 1429 eurus per mėnesį, tai inžinerinės pramonės įmonėse jis buvo daugiau nei penktadaliu didesnis – net 1728 eurai per mėnesį.
Vyksta kova dėl studentų
Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno vertinimu, reikia atvirai diskutuoti apie valstybės politikos kryptis. Nes šiandien pokyčiai akivaizdūs – bendrojo priėmimo skaičiai fiksuoja, kad 2015 metais inžinerinės pakraipos studijas rinkosi apie 6,5 tūkst. pirmakursių, o šiais metais – jau tik 2,3 tūkst. Kone triskart sumažėjęs naujų studentų skaičius programuoja esmines bėdas po kelerių metų, kai jie studijas baigs ir įmonės lauks naujų aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Tuo pat metu Kauno regiono pramonė ir toliau auga. Kolegija intensyviai bendradarbiauja su Kaune besikuriančiomis įvairių sektorių inžinerinės pramonės įmonėmis, pastaruoju metu dideles ambicijas rodo aviacijos pramonės įmonės. Visoms joms reikalingi aukštos kvalifikacijos ir tikrai specifinių žinių bei įgūdžių turintys darbuotojai. O darbo rinkoje paklausa skaičiuojama jau tūkstančiais, nes vien dabar planuojami plėtros projektai reikš šimtus ir tūkstančius naujų darbo vietų.
Tai matant, anot direktoriaus, reikalingas ir naujas valstybės politikos požiūris. Nes prieš keletą metų valstybės mastu priimtas sprendimas užtikrinti nemokamas bakalauro studijas didelę dalį studentų paskatino rinkti socialinių mokslų programas, padarė tam tikrą „meškos paslaugą“ inžinerinių krypčių programoms. Galima džiaugtis naujais išsilavinusiais studentais visose srityse, tačiau inžinerinės pramonės poreikis jau po kelerių metų (kai šiandieniniai pirmakursiai baigs studijas) bus ryškiai per didelis tiek Kauno, tiek visos Lietuvos mastais.
Dilema rinktis masinę ar individualizuotą gamybą
Tęsdamas jau šiandien jaučiamą darbo jėgos stygiaus problemą Kaune įsikūrusios bendrovės „Novameta“, gaminančios specializuotą įrangą profesionalioms virtuvėms, maisto prekių parduotuvėms ir prekybos tinklams, direktorius Mindaugas Jonuškis atkreipė dėmesį, jog šiandien Lietuvoje turime spręsti ir kitą strateginį klausimą – kokios krypties gamybą rinktis. Nes masinė ir didžiulėse gamyklose koncentruojama gamyba Lietuvai nėra tinkamas kelias. Priešingai, pasaulio mastais maža Lietuva turi dėmesį telkti į kelias nišines sritis ir jose taikyti savo žinias bei patirtį, plėtoti mažaserijinę ar net individualizuotų užsakymų vykdymą.
Tai nepaneigia, o tik papildo bazinį principą, kad ir Lietuvoje turi būti kuriami bei vystomi aukštųjų technologijų produktai, pasitelkiamos naujausios gamybos technologijos, diegiami Pramonė 4.0 principai. Siekis kurti aukštos pridėtinės vertės produktus turi būti nuolatinio tobulėjimo pagrindas. Tik taip galima užtikrinti, kad šiandien sėkmingi inžinerinės pramonės sektoriai nepraras savo pozicijų, o tik augs ir plės savo dominavimą. Tai, savo ruožtu, yra ir raktas, kaip Kauno regionas gali išsiveržti iš žemų ir vidutinių (pasaulio mastu) atlyginimų spąstų.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2021/12/Kaunas_5.jpg30244032Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2021-12-22 11:51:522022-01-13 17:32:15Kauno inžinerinė pramonė – tarp darbuotojų trūkumo ir sparčios plėtros
LINPRA viceprezidentas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius
Kaip dar XVII amžiuje sakė britų keliautojas seras Walteris Raleighas, kas valdo jūras – tas valdo pasaulį. Ir šiandien, XXI amžiuje, situacija nė kiek nepasikeitė, o įžvalga tik dar aktualesnė. Nes globaliame pasaulyje, kuris auga ir plečiasi, o ryšiai tarp šalių tik stiprėja, jūros išlieka pagrindine susisiekimo erdve.
Klaipėdos regioną įprasta sieti su laivų aptarnavimo ir laivų statybos pramone. Išties, uoste sukurta ir plėtojama reikšminga ir būtina infrastruktūra. Dar svarbiau, kad čia įsikūrę ir savo gyvenimus kuria tūkstančiai specifinės aukštos kompetencijos darbuotojų. Tai leidžia ir užtikrina galimybes konkuruoti regiono ir pasaulio mastu.
Tačiau klaida Klaipėdos regiono ateitį sieti vien su laivyba. Atsinaujinančios energetikos plėtra yra didžiulė erdvė visam Lietuvos pajūriui. Saugodama aplinką ir atsakingai plėtodama vėjo energetiką jūroje Lietuva gali ir turi išnaudoti galimybę kurti ir plėtoti šią visame pasaulyje itin sparčiai augančią pramonės šaką. Nelėtėjanti klimato kaita reiškia, kad jos svarba ir toliau kasmet nuosekliai augs.
Ne ką mažiau svarbi ir Klaipėdos regiono gamybos pramonė. Žinioms imli gamyba – tiek plastikų, tiek kitų pramonės šakų – yra svarbus uosto gyvybingumo užtikrinimo garantas. Gamybai būtinas tiek žaliavų importas, tiek sukurtų produktų eksportas – tai dvi uostui svarbios ir jo veiklai stabilumą užtikrinančios sritys. O kur dar ir mokslinių tyrimų veikla, suteikianti erdvės bendradarbiavimui su aukštojo mokslo įstaigomis.
Ar visa tai gali leisti Klaipėdai tapti Lietuvos inžinerinės pramonės pavyzdžiu?
Šiek tiek netikėta, bet atsakymo į šį klausimą pirmiausia turime ieškoti švietimo sektoriuje. Klaipėdos universiteto atlikta studija rodo, kad uostas turi labai aiškius ir svarius privalumus – geografinę padėtį, stiprų palaikymą iš vietos darbdavių, kurie aktyviai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, išplėtotas mokslinių tyrimų laboratorijas, puikią erdvę studijuoti ir kaupti žinias.
Universiteto statistika rodo, kad dažniausiai aukštojo mokslo studijas uoste renkasi Vakarų Lietuvos abiturientai – tai dėsninga, tačiau kartu yra ir erdvės pokyčiams. Nes būtent patrauklus ir artimo bendradarbiavimo su verslu galimybėmis pagrįstas aukštasis mokslas gali būti svaria atsvara studijoms kitose šalies aukštosiose mokyklose.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030 numato keturias pagrindines plėtros kryptis – jūrų ekonomiką, bioekonomiką, pažangią gamybą ir visa, kas susiję su paslaugomis. Šiandien Klaipėda turi stiprų jūrų ekonomikos pagrindą, tačiau didžiulės plėtros galimybės dar tik veriasi. Kitose srityse – tiek bioekonomikos, tiek gamybos – regionui dar reikia pasitempti. Panaši padėtis ir su paslaugų sektoriumi, kuriame įprasta pagrindinį dėmesį skirti turizmui, tačiau pamirštama apie galimybes logistikos, intermodalinio transporto ir kitų paslaugų sferose.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA skaičiuoja, kad jau šiandien inžinerijos ir technologijų sektoriuje Klaipėdoje ir rajone dirba 7,5 tūkst. darbuotojų (viso 99,3 tūkst.). Formaliai Klaipėdoje inžinerinės pramonės dalis eksporto struktūroje sudaro santykinai mažą dalį – tik apie 12,0 proc. Tai galima aiškinti dvejopai. Ir kaip ženklą, kad apskritis turi neišnaudotą augimo potencialą (pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje šio sektoriaus eksportas siekia 30,0 proc.). Ir kaip objektyviai uosto specifikos nulemtą eksporto pajamų struktūrą. Kita vertus, lietuviškos kilmės prekių eksportas Klaipėdos apskrityje nuosekliai auga: 2018 metais 349 mln. eurų, 2019 metais 373 mln., o pandeminiais 2020-aisiais 376 mln. eurų.
Grįžtant prie Walterio Raleigho, verta prisiminti ir antrąją jo posakio dalį, kad valdantiems jūrą priklauso ne tik prekyba, bet ir viso pasaulio turtai. Jūros Lietuva valdo ne tiek daug, tačiau net ir šios dalies galimybių efektyvus išnaudojimas leistų reikšmingai paspartinti tiek Klaipėdos, tiek ir visos Lietuvos augimą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2021/12/A.Sileika_web.jpg8861329Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2021-11-17 14:44:262022-01-11 10:47:07Ar valdys Klaipėdos inžinieriai ir technologijos jūras bei pasaulį?
X
Prenumeruoti LINPRA naujienas
Prenumerata užregistruota
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus SUTINKU
Manage consent
Privacy Overview
This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. These cookies ensure basic functionalities and security features of the website, anonymously.
Slapukas
Trukmė
Aprašymas
cookielawinfo-checkbox-analytics
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checkbox-functional
11 months
The cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checkbox-necessary
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-others
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-performance
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy
11 months
The cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.
YouLead
LINPRA vykdomi projektaiJaunų lyderių mokymo programa YouLead
LINPRA kartu su Estijos inžinerinės pramonės federacija, Tartu universitetu, Tartu mokslo parku, Dublino universiteto kolegija ir Rūro universitetu įgyvendina naują iniciatyvą: tarptautinę lyderystės mokymų programą, skirtą jauniems lyderiams, aukščiausios ir vidurinės grandies vadovams, dirbantiems inžinerijos ir technologijų srityse.
Mokymuose daugiausia dėmesio bus skiriama vadovavimo ir lyderystės įgūdžių ugdymui, vadovavimui komandai, delegavimui, pokyčių valdymui ir inovacijų valdymui. Programa bus specialiai adaptuota atsižvelgiant į inžinerijos ir technologijų pramonės specifiką ir dalyvių poreikius.
Mokymų formatas: online mokymai, suderinti su individualiomis ekspertų konsultacijomis ir besimokančiomis grupėmis. Mokymai vyks tik anglų kalba.
Mokymuose dalyvaus jauni lyderiai iš Estijos, Vokietijos, Airijos ir Lietuvos įmonių.
Jei jūs:
Maloniai kviečiame prisijungti! Dalyvavimas mokymų programoje nemokamas.
Norintiems prisijungti prie YouLead bendruomenės ir dalyvauti mokymuose: REGISTRACIJA ČIA.
Projekto vadovės kontaktai Lietuvoje:
Miglė Trinkūnaitė
LINPRA projektų vadovė
+370 605 52563
migle.trinkunaite@linpra.lt
***
Ši iniciatyva yra finansuojama per EIT Manufacturing programą.
EIT Jumpstarter 2022
LINPRA vykdomi projektaiTurite novatorišką idėją ir norite pradėti savo verslą?
Kūrybinga bendruomenė, pažangi patirtis, unikali programa, ekspertai mokytojai ir mentoriai – tai yra EIT Jumpstarter. Pasitelkdami geriausius savo srities ekspertus, siekiame padėti paversti idėjas verslu.
Padedame inovatoriams ir verslininkams sukurti efektyvų verslo modelį, paremtą inovatyvaus produkto ar paslaugos idėja, ir ją patikrinti. Jei idėja pasiteisina ir yra tvari, paskatiname ir padedame verslą vystyti toliau.
Programą praėję dalyviai įgauna įgūdžių ir žinių, reikalingų įmonei įkurti, o būdami EIT Jumpstarter bendruomenės dalimi, jie gauna ir tolesnę paramą bei specializuotas EIT bendruomenių konsultacijas kitiems veiklos etapams. Komandos turi progą susipažinti su partneriais, rizikos kapitalo įmonėmis, reguliavimo institucijomis ir įmonėmis, kurios gali gaminti jų produktus, pirmuoju pirkėju, randa vietą testavimui. EIT Jumpstarter taip pat leidžia susipažinti su svarbiausiais Europos inovacijų centrais, o tai vertinga norintiems patekti į užsienio rinkas.
Nuo 2017 m. pagal šią programą apmokyta daugybė pradedančiųjų verslų ir startuolių komandų, ir susidomėjimas ET Jumpstarter konkursu auga. Europos asociacijų apdovanojimuose 2019 m. EIT Jumpstarter laimėjo geriausios Asociacijų mokymo iniciatyvos apdovanojimą.
Ar ši programa skirta man?
Jeigu esate mokslinių projektų komandos narys, inovatorius, doktorantas ar magistrantas, turintis produkto ar paslaugos idėją, kuri galėtų rasti sau vietą gamybos sektoriaus, mobilumo, žaliavų, energetikos, sveikatos priežiūros, žemės ūkio ar maisto produktų rinkose, ir norite paskatinimo savo idėją realizuoti, tuomet EIT Jumpstarter programa skirta kaip tik jums!
Ko išmoksite?
Per 8 mėnesius trunkančią programą rasite ir išmėginsite geriausiai jūsų idėjai tinkantį verslo modelį. Kursuose remiamasi Silicio slėnyje taikoma „Lean Start-up“ metodika, adaptuota Europos aplinkai. Sužinosite: kaip patobulinti savo idėją, rinkos segmentavimą, vertės pasiūlymą, finansų valdymą, investavimo pagrindus, teisinius pagrindus.
Programos metu suteikiama parama kelionėms ir apgyvendinimui, o geriausios komandos turės galimybę laimėti 10 000 eurų piniginį prizą.
Kuo ši programa unikali?
EIT Jumpstarter yra konkurencinga programa, daug dėmesio skirianti dalyvių atrankai; dalyvavimas joje atveria duris į Europos rinkas ir ir geriausioms komandoms atveria tinklaveiką su šešių EIT bendruomenių stambiais pramonės žaidėjais, tokiais kaip „Siemens“, „Philips“, „Bosch“, „Roche“, „Pepsico“, „Maspex“ „GE Healthcare“ ir kt.
EIT Jumpstarter 2022 sezono naujienos:
Paraiškas galima teikti iki 2022 m. balandžio 10 d.
Paraišką užpildyti ČIA.
Svarbios datos:
Sekite naujienas:
Kontaktai:
Aurelija Raščiuvienė, PMP
Projektų vadovė
+ 370 656 43956
aurelija.rasciuviene@linpra.lt
SmartGrowth
LINPRA vykdomi projektaiLINPRA kartu su kitais 6 partneriais iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. įgyvendina Erasmus+ programos „Bendradarbiavimo partnerystės“ profesinio mokymo projektą „Baltijos šalių profesinio mokymo konkursas pažangiam augimui / Baltic VET competition for smart growth“ (SmartGrowth), projekto Nr. 2021-1-LV01-KA220-VET-000025155.
Pagrindiniai projekto tikslai:
Pagrindinės projekto veiklos ir rezultatai:
Partneriai:
Projekto informacija glaustai: One-pager
Plačiau apie konkursus Baltijos šalyse ČIA.
Plačiau apie konkurso finalą ČIA.
Papildoma informacija ir projekto kontaktai:
Inžinierinės pramonės eksporto rekordus temdo karo šešėliai
Naujiena 2022, NaujienosPaskelbta DELFI
Darius Lasionis, LINPRA direktorius
Statistika nemeluoja – 2021-ieji buvo puikūs Lietuvos inžinerijos pramonei. Bendra Lietuvos kilmės prekių eksporto suma pasiekė 4,15 mlrd. eurų, kas yra net 21,0 % daugiau negu per 2020 metus. Tokie rezultatai vienareikšmiškai yra teigiami, tačiau, jeigu tikimasi tokį pat augimo tempą išlaikyti ir 2022 metais, inžinerijos lyderiams kartu su kuruojančiomis valstybės institucijomis teks spręsti labai nemenkus verslo aplinkos iššūkius. Iš kurių didžiausias yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukurta geopolitinė situacija, dėl kurios sutrikęs žaliavų tiekimas, trūkinėja tiekimo grandinės, sparčiai didėja kainos.
Bet pirma reikia pradėti nuo čempionų. Sumine išraiška sparčiausiai ūgtelėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, kur Lietuvos įmonės pagamino ir pardavė už 691,5 mln. eurų – tai net 180,1 mln. eurų daugiau negu 2020 metais. Arba 35,2 proc. eksporto lygio augimas.
Nors galutinių duomenų įmonės dar nėra paskelbusios, tačiau jau dabar aišku, kad viena iš labiausiai augusių įmonių – „Teltonikos“ įmonių grupė. Tai pirmoji Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus, kurios apyvarta viršijo 200 mln. eurų. Kryptinga plėtra įvairiose elektronikos srityse leido lietuviškai įmonei tapti regiono lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tvirtas plėtros pagrindas leidžia tikėtis, kad įmonės planai Lietuvoje sukurti puslaidininkių lustų ekosistemą (technologijų kūrimas, projektavimas ir gamyba) bus įgyvendinti.
Kitos reikšmingai ūgtelėjusios sritys – tai guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kur parduota už 140,2 mln. eurų daugiau (viso už 962,9 mln. eurų ir 17,0 proc. augimas), ir elektros įrangos gamyba, kur parduota už 112,0 mln. eurų daugiau (viso už 505,5 mln. eurų ir 28,4 proc. augimas).
Plastikų sektoriaus įmonių rezultatus galima priskirti sparčiai augusioms žaliavų kainoms (ir kartu produkcijai), tačiau tokie rezultatai nebūtų pasiekti ir be sėkmingų įmonių veiklos, kai sugebėta prisitaikyti prie trūkinėjusių tiekimo grandinių, pasinaudota sumaištimi tarptautinėse rinkose. Paranki Lietuvos geografinė padėtis leido įmonėms užimti iki šiol rečiau naudotas rinkos nišas.
Vertinant santykinę augimo spartą, išsiskiria ne variklinių transporto priemonių ir įrangos gamyba, kur Lietuvoje veikiančios įmonės eksportavo kone puse daugiau – augimas sudarė 42,5 proc. ir viršijo 200,1 mln. eurų.
Bendras Lietuvos inžinerijos pramonės įmonių eksporto augimas – 721,5 mln. eurų. Tokį rezultatą pavyko pasiekti tiek dėl pirmaisiais pandemijos metais nestojusių ekonominių veiklų, tiek ir sėkmingai Lietuvos įmonėms prisitaikius prie naujos ekonomikos realybės, kur lankstumas, investicijos į procesų efektyvinimą ir technologijų inovacijos leido perimti reikšmingą naujų užsakymų dalį.
Deja, bet Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vasarį pradėtas karas temdo šių metų perspektyvas. Karinis konfliktas kuria daug neapibrėžtumų – ardo tiekimo grandines (o naujoms užmegzti reikia laiko), dėl principinės vertybinės takoskyros (ar greta vykstančių karinių operacijų) iš potencialių tiekėjų sąrašo iškrito dešimtys inžinerinei pramonei svarbių žaliavų ir pirminių gaminių tiekėjų, keičiasi rizikos vertinimo reikalavimai, daugėja neapibrėžtumo ilgalaikių sutarčių atvejais, dalies kategorijų produktų užsakovai laikinai mažina, stabdo arba neterminuotai nukelia užsakymų vykdymą.
Pandemijos metu tiek paleistos centrinių bankų virtualios „pinigų spaustuvės“, tiek ir kitos ekonomikos priežastys jau pastebimai veikia infliacijos lygį. Todėl eksportas nominalia išraiška ir toliau, tikėtina, augs. Visgi, lieka neaišku, ar išaugusios infliacijos kontekste pramonei pavyks išlaikyti realaus eksporto augimo tempą.
Tad įspūdingi praėjusių metų eksporto rezultatai – geras ilgalaikio įdirbio ženklas. Norėdama tokį lygį išlaikyti ir toliau, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė jau šiandien ieško atsakymų į naujus iššūkius. Kai kuriems jų įveikti, panašu, reikės ir reikšmingo valstybės institucijų indėlio.
Intrapreneurship Challenge
LINPRA vykdomi projektai, Projektų naujienosDalyvaukite „Intrapreneurship Challenge” ir pateikite paraišką, kad jūsų įmonė taptų draugiškesnė aplinkai arba spręstų kitus socialinius iššūkius!
Intrapreneurship Challenge – tai konkursas, kuriuo siekiama pritraukti, atrinkti ir paremti gamybines įmones, kurios, padedamos technologinius sprendimus siūlančių paslaugų teikėjų, parengtų ir įgyvendintų novatoriškus projektus, kuriais būtų siekiama sukurti saugesnę, ergonomiškesnę ir draugiškesnę darbo aplinką gamyboje arba būtų sprendžiami kiti socialiniai (ir galbūt aplinkosaugos) aspektai. Šiame konkurse svarbus vaidmuo teks gamybos įmonių darbuotojams, kurie identifikuos technologinius iššūkius, su kuriais susiduriama gamybos procesuose, ir vadovaus projektų įgyvendinimui. Gamybinėms įmonėms bus teikiama iki 50.000 Eur finansinė parama, taip pat konsultacijos, susijusios su projektų įgyvendinimu.
Plačiau apie kvietimą ČIA.
Pagrindinė informacija ir datos:
Kontaktai konsultacijoms:
Aurelija Raščiuvienė, PMP
Projektų vadovė
+ 370 656 43956
aurelija.rasciuviene@linpra.lt
Kauno technologijos universitete veikia popieriaus produktų išplaušinimo tyrimų laboratorija
Naujiena 2022Didėjanti aplinkos tarša plastiku ir mikroplastiku, augantis aplinkai draugiškų medžiagų poreikis, nuo 2021 m. liepos 3 d. įsigaliojusi Direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo skatina plastikui alternatyvių medžiagų gamybą.
Rinkoje matome tendenciją pakeisti plastiko produktus popieriumi ar popieriaus kompozitais. Gamintojai, siekdami popieriui bei kartonui suteikti reikalingas mechanines ir barjerines savybes, gamybos proceso metu naudoja įvairius mineralinius užpildus, sintetinius priedus, dengia pakuotes įvairiomis dangomis – visa tai daro neigiamą įtaką popieriaus perdirbamumo savybėms, o draugiškesne aplinkai laikoma „popierinė“ plastiko alternatyva neretai tampa neperdirbama, nors ženklinama perdirbimo ženklu.
Reaguodamas į rinkoje susiklosčiusią situaciją KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras (PITC) įkūrė Popieriaus produktų išplaušinimo tyrimų laboratoriją, kurioje atliekami popieriaus bei kartono (tiek homogeninių, tiek kombinuotų medžiagų) pakuočių ir kitų gaminių išplaušinimo (perdirbamumo) galimybių tyrimai.
Tyrimai aktualūs gamintojams ir importuotojams, dirbantiems su lanksčiosiomis bei kietosiomis maisto / ne maisto produktų grupių pakuotėmis, kitais popieriaus ir kartono (įskaitant kompozitus) gaminiais, kuriuos siekiama atsakingai ženklinti perdirbamumo ženklu.
Laboratoriniai tyrimai atliekami vadovaujantis tarptautinio standarto „FBA popieriaus išplaušinimo ir perdirbimo standarto I dalimi – Išplaušinimas“ reikalavimais (ang. Voluntary Standard For Repulping and Recycling Corrugated Fiberboard Treated to Improve Its Performance in the Presence of Water and Water Vapor. Part 1 – Repulpability. Fibre Box Association).
Tyrimams naudojamas laboratorinės įrangos kompleksas, atitinkantis ISO 5263 / TAPPI T 205; TAPPI T 275 SP-98 standartus.
Išsami informacija:
KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras (PITC)
El. p. pitc@ktu.lt
Tel. +370 685 17113
LINPRA dalyvauja HORIZON projekte ReStartSMEs
Projektų naujienosReStartSMEs – tai ES Komisijos finansuojama iniciatyva, kuria siekiama padėti gamybos MVĮ atsigauti po KOVID-19 krizės, pereinant prie 5.0 pramonės – tvaresnio ir atsparesnio požiūrio į automatizavimą.
Projekto tikslas – skatinti nuo pandemijos nukentėjusias MVĮ automobilių, mašinų ir įrangos, maisto ir tekstilės sektoriuose, padėti nukentėjusioms MVĮ diegti naujoves savo procesuose, produktuose ir verslo modeliuose diegiant naujas technologijas ir pereinant prie pramonės 5.0.
Ką projektas siūlo gamybos MVĮ?
Projektas „ReStartSMEs” suteikia galimybę 500 gamybos MVĮ nemokamai įvertinti savo technologijų diegimo brandą. Vertinimo procesą, kurį sudaro internetinis testas ir profesionalus auditas, bus galima rasti „ReStartSMEs” interneto svetainėje.
2022 m. pradžioje konsorciumo partneriai surengs keletą vietinių seminarų, kurių tikslas – nustatyti pagrindinius poreikius ir iššūkius, su kuriais susiduria gamybos MVĮ Europoje. Tai padės apibrėžti strateginių aljansų veiklos kryptį ir misiją.
Kitame programos etape bus surengti penki tarptautiniai hakatonai. Tam tikros gamybos MVĮ taip pat turi galimybę gauti profesionalią pagalbą rengiant technologijų diegimo planą – strateginio planavimo priemonę, kuri padės suderinti trumpalaikius ir ilgalaikius MVĮ tikslus su konkrečiais technologiniais sprendimais. Be to, MVĮ gali gauti nemokamus mokymus apie Pramonę 5.0 ir verslo paramą, kad bendradarbiaudamos su technologijų teikėjais galėtų išnagrinėti finansavimo komercines galimybes.
Plačiau.
ReStartSMEs
LINPRA vykdomi projektaiReStartSMEs – tai ES Komisijos finansuojama iniciatyva, kuria siekiama padėti gamybos MVĮ atsigauti po KOVID-19 krizės, pereinant prie 5.0 pramonės – tvaresnio ir atsparesnio požiūrio į automatizavimą.
Projekto tikslas – skatinti nuo pandemijos nukentėjusias MVĮ automobilių, mašinų ir įrangos, maisto ir tekstilės sektoriuose, padėti nukentėjusioms MVĮ diegti naujoves savo procesuose, produktuose ir verslo modeliuose diegiant naujas technologijas ir pereinant prie pramonės 5.0.
Tam, kad įvairios ES pramonės šakos taptų atsparesnės ir tvaresnės, reikia didelės veiklos apimties. Siekiant šio tikslo, „ReStartSMEs” sukurs 15 strateginių aljansų, vienijančių gamybos MVĮ ir technologijų teikėjus, kad būtų skatinama keistis 5.0 pramonės idėjomis ir technologijomis bei jas įsisavinti.
Sudarius strateginius aljansus tarp MVĮ ir technologijų teikėjų, paramos gavėjai galės naudotis naujomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, robotika, kibernetinis saugumas ir daiktų internetas, taip pat gauti pagalbą diegiant procesų, produktų ir verslo modelių inovacijas.
Projektą „ReStartSMEs” finansuoja Europos Komisija, jį įgyvendina konsorciumas, sudarytas iš penkių Europos klasterių ir asociacijų („bwcon”, „Torino Wireless”, „Mobinov”, „Clustero”, LINPRA), dviejų technologijų tiekėjų („Eurecat” ir „Imec”) ir Europos technologijų novatorių bendruomenės („FundingBox Accelerator”).
Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020”, dotacijos sutarties Nr. 101037910.
Prisijunkite prie sparčiausiai augančios gamybos MVĮ internetinės bendruomenės Europoje!
PAGRINDINIAI PARTNERIAI:
Plačiau.
Kauno inžinerinė pramonė – tarp darbuotojų trūkumo ir sparčios plėtros
Naujiena 2021Paskelbta Kaunoaleja.lt
Kaunas – vienas iš Lietuvos inžinerinės pramonės centrų, tačiau pastaraisiais metais sparčiai besikeičiantys gamybos procesai yra naujas iššūkis. Intensyvėja gamybos procesų integravimas, auga specializacija, tačiau tuo pat metu pandemija kuria naujus barjerus tarptautinei logistikai. Apie tai Kauno technikos kolegijoje vykusiame renginyje diskutavo Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, švietimo įstaigų ir regiono verslo įmonių atstovai.
Kaip sakė diskusiją inicijavusios asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis, Kauno apskrityje sukuriama daugiau nei penktadalis visos Lietuvos inžinerinės pramonės eksporto – net 21,9 proc. Kauną lenkia tik Vilniaus regionas, kurio eksporto dalis siekis 35,4 proc. Šiuos skaičius papildo ir darbo rinkos situacija. Skaičiuojama, kad 2021 metų rugsėjį iš visų 213,7 tūkst., dirbusių Kauno mieste ir rajone, apie 11 tūkst. dirbo būtent inžinerinės pramonės įmonėse. Ir jeigu bendras atlyginimų vidurkis Kaune sudarė apie 1429 eurus per mėnesį, tai inžinerinės pramonės įmonėse jis buvo daugiau nei penktadaliu didesnis – net 1728 eurai per mėnesį.
Vyksta kova dėl studentų
Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno vertinimu, reikia atvirai diskutuoti apie valstybės politikos kryptis. Nes šiandien pokyčiai akivaizdūs – bendrojo priėmimo skaičiai fiksuoja, kad 2015 metais inžinerinės pakraipos studijas rinkosi apie 6,5 tūkst. pirmakursių, o šiais metais – jau tik 2,3 tūkst. Kone triskart sumažėjęs naujų studentų skaičius programuoja esmines bėdas po kelerių metų, kai jie studijas baigs ir įmonės lauks naujų aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Tuo pat metu Kauno regiono pramonė ir toliau auga. Kolegija intensyviai bendradarbiauja su Kaune besikuriančiomis įvairių sektorių inžinerinės pramonės įmonėmis, pastaruoju metu dideles ambicijas rodo aviacijos pramonės įmonės. Visoms joms reikalingi aukštos kvalifikacijos ir tikrai specifinių žinių bei įgūdžių turintys darbuotojai. O darbo rinkoje paklausa skaičiuojama jau tūkstančiais, nes vien dabar planuojami plėtros projektai reikš šimtus ir tūkstančius naujų darbo vietų.
Tai matant, anot direktoriaus, reikalingas ir naujas valstybės politikos požiūris. Nes prieš keletą metų valstybės mastu priimtas sprendimas užtikrinti nemokamas bakalauro studijas didelę dalį studentų paskatino rinkti socialinių mokslų programas, padarė tam tikrą „meškos paslaugą“ inžinerinių krypčių programoms. Galima džiaugtis naujais išsilavinusiais studentais visose srityse, tačiau inžinerinės pramonės poreikis jau po kelerių metų (kai šiandieniniai pirmakursiai baigs studijas) bus ryškiai per didelis tiek Kauno, tiek visos Lietuvos mastais.
Dilema rinktis masinę ar individualizuotą gamybą
Tęsdamas jau šiandien jaučiamą darbo jėgos stygiaus problemą Kaune įsikūrusios bendrovės „Novameta“, gaminančios specializuotą įrangą profesionalioms virtuvėms, maisto prekių parduotuvėms ir prekybos tinklams, direktorius Mindaugas Jonuškis atkreipė dėmesį, jog šiandien Lietuvoje turime spręsti ir kitą strateginį klausimą – kokios krypties gamybą rinktis. Nes masinė ir didžiulėse gamyklose koncentruojama gamyba Lietuvai nėra tinkamas kelias. Priešingai, pasaulio mastais maža Lietuva turi dėmesį telkti į kelias nišines sritis ir jose taikyti savo žinias bei patirtį, plėtoti mažaserijinę ar net individualizuotų užsakymų vykdymą.
Tai nepaneigia, o tik papildo bazinį principą, kad ir Lietuvoje turi būti kuriami bei vystomi aukštųjų technologijų produktai, pasitelkiamos naujausios gamybos technologijos, diegiami Pramonė 4.0 principai. Siekis kurti aukštos pridėtinės vertės produktus turi būti nuolatinio tobulėjimo pagrindas. Tik taip galima užtikrinti, kad šiandien sėkmingi inžinerinės pramonės sektoriai nepraras savo pozicijų, o tik augs ir plės savo dominavimą. Tai, savo ruožtu, yra ir raktas, kaip Kauno regionas gali išsiveržti iš žemų ir vidutinių (pasaulio mastu) atlyginimų spąstų.
Ar valdys Klaipėdos inžinieriai ir technologijos jūras bei pasaulį?
Naujiena 2021Paskelbta 15min
LINPRA viceprezidentas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius
Kaip dar XVII amžiuje sakė britų keliautojas seras Walteris Raleighas, kas valdo jūras – tas valdo pasaulį. Ir šiandien, XXI amžiuje, situacija nė kiek nepasikeitė, o įžvalga tik dar aktualesnė. Nes globaliame pasaulyje, kuris auga ir plečiasi, o ryšiai tarp šalių tik stiprėja, jūros išlieka pagrindine susisiekimo erdve.
Klaipėdos regioną įprasta sieti su laivų aptarnavimo ir laivų statybos pramone. Išties, uoste sukurta ir plėtojama reikšminga ir būtina infrastruktūra. Dar svarbiau, kad čia įsikūrę ir savo gyvenimus kuria tūkstančiai specifinės aukštos kompetencijos darbuotojų. Tai leidžia ir užtikrina galimybes konkuruoti regiono ir pasaulio mastu.
Tačiau klaida Klaipėdos regiono ateitį sieti vien su laivyba. Atsinaujinančios energetikos plėtra yra didžiulė erdvė visam Lietuvos pajūriui. Saugodama aplinką ir atsakingai plėtodama vėjo energetiką jūroje Lietuva gali ir turi išnaudoti galimybę kurti ir plėtoti šią visame pasaulyje itin sparčiai augančią pramonės šaką. Nelėtėjanti klimato kaita reiškia, kad jos svarba ir toliau kasmet nuosekliai augs.
Ne ką mažiau svarbi ir Klaipėdos regiono gamybos pramonė. Žinioms imli gamyba – tiek plastikų, tiek kitų pramonės šakų – yra svarbus uosto gyvybingumo užtikrinimo garantas. Gamybai būtinas tiek žaliavų importas, tiek sukurtų produktų eksportas – tai dvi uostui svarbios ir jo veiklai stabilumą užtikrinančios sritys. O kur dar ir mokslinių tyrimų veikla, suteikianti erdvės bendradarbiavimui su aukštojo mokslo įstaigomis.
Ar visa tai gali leisti Klaipėdai tapti Lietuvos inžinerinės pramonės pavyzdžiu?
Šiek tiek netikėta, bet atsakymo į šį klausimą pirmiausia turime ieškoti švietimo sektoriuje. Klaipėdos universiteto atlikta studija rodo, kad uostas turi labai aiškius ir svarius privalumus – geografinę padėtį, stiprų palaikymą iš vietos darbdavių, kurie aktyviai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, išplėtotas mokslinių tyrimų laboratorijas, puikią erdvę studijuoti ir kaupti žinias.
Universiteto statistika rodo, kad dažniausiai aukštojo mokslo studijas uoste renkasi Vakarų Lietuvos abiturientai – tai dėsninga, tačiau kartu yra ir erdvės pokyčiams. Nes būtent patrauklus ir artimo bendradarbiavimo su verslu galimybėmis pagrįstas aukštasis mokslas gali būti svaria atsvara studijoms kitose šalies aukštosiose mokyklose.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030 numato keturias pagrindines plėtros kryptis – jūrų ekonomiką, bioekonomiką, pažangią gamybą ir visa, kas susiję su paslaugomis. Šiandien Klaipėda turi stiprų jūrų ekonomikos pagrindą, tačiau didžiulės plėtros galimybės dar tik veriasi. Kitose srityse – tiek bioekonomikos, tiek gamybos – regionui dar reikia pasitempti. Panaši padėtis ir su paslaugų sektoriumi, kuriame įprasta pagrindinį dėmesį skirti turizmui, tačiau pamirštama apie galimybes logistikos, intermodalinio transporto ir kitų paslaugų sferose.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA skaičiuoja, kad jau šiandien inžinerijos ir technologijų sektoriuje Klaipėdoje ir rajone dirba 7,5 tūkst. darbuotojų (viso 99,3 tūkst.). Formaliai Klaipėdoje inžinerinės pramonės dalis eksporto struktūroje sudaro santykinai mažą dalį – tik apie 12,0 proc. Tai galima aiškinti dvejopai. Ir kaip ženklą, kad apskritis turi neišnaudotą augimo potencialą (pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje šio sektoriaus eksportas siekia 30,0 proc.). Ir kaip objektyviai uosto specifikos nulemtą eksporto pajamų struktūrą. Kita vertus, lietuviškos kilmės prekių eksportas Klaipėdos apskrityje nuosekliai auga: 2018 metais 349 mln. eurų, 2019 metais 373 mln., o pandeminiais 2020-aisiais 376 mln. eurų.
Grįžtant prie Walterio Raleigho, verta prisiminti ir antrąją jo posakio dalį, kad valdantiems jūrą priklauso ne tik prekyba, bet ir viso pasaulio turtai. Jūros Lietuva valdo ne tiek daug, tačiau net ir šios dalies galimybių efektyvus išnaudojimas leistų reikšmingai paspartinti tiek Klaipėdos, tiek ir visos Lietuvos augimą.