Inžinerinės pramonės įmonės – tarp pramonės lyderių

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Šiemet įmonių, pramonės lyderių pagrindinis bendras bruožas – ryški orientacija į eksportą ir netradiciniai kai kurie verslo plėtros sprendimai.

Darius Lasionis, LINPRA direktorius, skaičiuoja – „Verslo žinių“ sudarytame pramonės sektoriaus lyderių dešimtuke yra 7 inžinerinės pramonės įmonės. Beveik visos įmonės arba turi nuosavą galutinį produktą, arba teikia kompleksinius sprendimus (inžinerijos, projektavimo, papildomų paslaugų ir pan.). Tai leidžia joms kurti didesnę pridėtinę vertę.

Dar vienas lyderius jungiantis aspektas – gerąja vakarietiška praktika paremta vadyba, įmonės procesų valdymas, siekiant efektyvumo ir našumo, taip pat aukštų vidinių standartų laikymasis. Tai joms padeda didinti pardavimus bei gamybą esamiems partneriams ir susirasti naujų klientų.

„Šiandien tik stipri orientacija į eksportą gali užtikrinti ilgalaikį įmonės pardavimo pajamų augimą, nes, esant dabartinei demografinei, situacijai Lietuvoje, net ir didėjant žmonių pajamoms, pasiekti spartų augimą iš esmės neįmanoma“, – akcentuoja p. Lasionis.

Be to, galima pastebėti, kad, siekdami verslo plėtros, lyderiai nevengia ir kai kurių gana rizikingų sprendimų – nors ekspertai paprastai kartoja kitas tiesas, jie vadovaujasi savo galva.

Pavyzdžiui, tiek baldų UAB „Narbutas Furniture Company“, tiek lazerių UAB „Šviesos konversija“ vadovaujasi nuostata nesiskolinti iš bankų, elektros prietaisų AB „Vilma“ yra smarkiai priklausoma nuo vieno pirkėjo, o telekomunikacijos sprendimų UAB „Teltonika“ didžiausią dėmesį kreipia į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ir vertina, kad Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose regionuose padidinti ją 10 kartų.

Pramonės lydere šiemet išrinkta biuro baldų gamybos įmonė „Narbutas Furniture Company“, kuri pardavimo pajamas 2017 m. padidino 44%, iki 48 mln. Eur, grynojo pelno uždirbta 1,7 karto daugiau negu 2016 m. – 7,8 mln. Eur. Vien pernai įmonė 2,5 karto išaugino pardavimo pajamas Vokietijoje, Prancūzijoje pardavimai augo 70%. Sėkmingi žingsniai žengti JAV rinkoje (produkcijos parduota 40 kartų daugiau nei 2016 m.), Maltoje ir Italijoje (atitinkamai augimas sudarė 22 ir 10 kartų).

Petras Narbutas, įmonių grupės „Narbutas“ įkūrėjas ir savininkas, neišskiria nė vieno priimto sprendimo – visi jie svarbūs. Ir nepervertina ekspertų įžvalgų ar prognozių – atidžiai juos išklauso, tačiau pats sprendžia, ko dera laukti ir kam ruoštis.

Verslininkas pabrėžia: būtina nuolat stengtis didinti konkurencingumą. Efektyvumas yra būtinas ir svarbus konkurencinis pranašumas, bet ne vienintelis ir gal net ne svarbiausias. Svarbiausia – komandinis darbas.

„Neturime jokio išradimo, jokios ypatingos technologijos ar „know-how“, mes nesamdome jokio kultinio dizainerio, jokio genijaus mokslininko, nepriklausome jokiai galingai korporacijai ir neturime kokių nors kitokių ypatingų galių. Mūsų didžiulės sėkmės paslaptis yra labai paprasta. Ji telpa į vieną žodį ir tas žodis – „komanda“, – pabrėžia p. Narbutas.

Komandos reikšmę išskiria ir kita pramonės lyderė – lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“. Įmonė 2017 m. vėl skaičiavo rekordinį pajamų augimą: 2016 m. jos pardavimo pajamos didėjo 26%, o 2017 m. paaugo dar labiau – 35%. Grynojo pelno pernai uždirbta 14% daugiau negu 2016 m.

„Mes nesame gazelės, kurios aukštai šoka, o kartais ir skaudžiai krenta. Mes esame kaip meška – viską darome lėtai, bet užtikrintai. Jei peržvelgtume įmonės apyvartą, matytume stabilų kilimą. Aš nelyginu šių metų kovo su praėjusiais metais, nes tai nelygintini dalykai. Per trumpas laikas. Mes priklausomi nuo įvairių aplinkybių: tiekimo, derinimosi su potencialiais užsakovais. Galų gale tai nėra taip svarbu. Svarbu yra tendencija – apyvartos kreivė eina į viršų“, – taip apie įmonės rodiklius kalba Algirdas Juozapavičius, „Šviesos konversijos“ direktorius, šiemet „Verslo žinių“ išrinktas Metų CEO.

Šie lazerių ir baldų gamintojai panašūs tuo, kad plėtrą įgyvendina nuosavomis lėšomis ir nesiskolina iš bankų.

„Mūsų produktai yra aukštos pridėtinės vertės, visi veiklos metai nuo pradžių buvo pelningi, bet pelną akcininkai ne išsidalija, o investuoja“, – yra minėjęs p. Juozapavičius.

Lenktyniauja atlyginimų dydžiu

„Šviesos konversija“ iš kitų pramonės reitingo lyderių išsiskiria aukštais atlyginimais – balandžio darbo užmokesčio vidurkis sostinės įmonėje viršijo 4.098 Eur, atlyginimų mediana – 3.643 Eur. Algomis nuo lazerių gamintojų užsibrėžusi neatsilikti ir UAB „Teltonika“. Elektroninės įrangos ir jos komponentų gamintoja išsikėlė ambicingą tikslą: kiekvieno „Teltonikos“ darbuotojo minimali alga Lietuvoje 2022 m. sieks 3.000 Eur, o vidutinė viršys 5.000 Eur. Pernai darbo našumas „Teltonikoje“ siekė 20 Eur/val., šiemet turėtų išaugti iki 25 Eur/val.

„Perprojektavome didžiąją dalį populiariausių gaminių ir tai ne tik padidino gamybos našumą. Sutrumpinti litavimo, surinkimo ir testavimo ciklai leidžia pagaminti daugiau gaminių, naudojant tuos pačius išteklius, o tai savikainą sumažino 20%“, – atskleidžia Antanas Šegžda, „Teltonikos“ direktorius.

Pagrindinės elektronikos įrangos gamybos sritys – transporto sekimo ir valdymo sistemos, maršrutų parinktuvai, daiktų interneto sprendimai. Maršrutų parinktuvų segmente tiesiogiai ir netiesiogiai konkuruojama su tokiais prekės ženklais kaip „Cisco“, „Huawei“, ZTE ar „Ubiquity“.

Šiemet didžiausią dėmesį į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ribų nukreipusi „Teltonika“ skaičiuoja taip: Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose, kad ir labiau rizikinguose regionuose padidinti ją 10 kartų.

Pridėtinė vertė – iš paslaugų

Elektros ir mechaninių prietaisų gamybos bendrovės „Vilma“ praeitų metų rezultatai taip pat įspūdingi: pajamos padidėjo pusantro karto, iki 70 mln. Eur, grynasis „Vilmos“ pelnas kilo 80%, iki 7,5 mln. Eur. Iš jų vien „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ parduota produkcijos už 44,5 mln. Eur. Ir tokia priklausomybė negąsdina.

„Esame brangesni nei, pavyzdžiui, „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ galėtų pasigaminti kitose Rytų Europos šalyse. Tačiau mes galime pasiūlyti jiems viską nuo iki, suprojektuoti gaminius, o tai nemažai kainuoja. Kai kurie „Karcher“ modeliai gaminami tik Vilniuje – jokiose kitose gamyklose šie modeliai negaminami“, – apie sąsają su pagrindiniu pirkėju kalba Edmundas Pigaga, į lyderių dešimtuką patekusios įmonės „Vilma“ generalinis direktorius.

Pono Pigagos teigimu, „Karcher“ iš pradžių pateikia tik užduotį – sukurti prietaisą, kuris atliktų vieną ar kitą užduotį, taip pat įvertinti galimą jo kainą. Sukonstruotas ir 3D spausdintuvu išspausdintas prototipas surenkamas ir išbandomas. Dar gaminys turi atitikti dažniausiai vokiečių ar italų jam sukurtą dizainą, tad konstruktoriai priversti sukti galvą, kaip nuo jo nenukrypti. Kai projektas patvirtinamas, pradedami bandymai, vyksta naujo gaminio rinkos tyrimas, siūlomi patobulinimai. Jei gaminys patvirtinamas, pradedama ruoštis serijinei gamybai – parengiamos formos, surinkimo linijos. Visa tai kuria „Vilmai“ pridėtinę vertę.

Lyderių dešimtuke – ir kartono bei popieriaus gamybos AB „Grigeo Klaipėda“, kuri 2017 m. pajamas padidino 39%. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo kilusi rinkoje produkcijos kaina ir apdairios investicijos į didesnį pajėgumą. Gintautas Pangonis, AB „Grigeo“ įmonių grupės prezidentas, neslepia: kad susiklostys tokios palankios aplinkybės, buvo sunku nuspėti, bet prognozuota, kad kartono poreikis augs, nes tai ekologiška medžiaga ir kuo toliau, tuo plačiau jis bus naudojamas.

Be to, investuojant ir modernizuojant gamybą, anot jo, vertinti ir tokie aspektai kaip ekonomiškumas, masto ekonomija.

„Įmonėje dirbančių žmonių skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 6%, iki 175, didelį dėmesį skyrėme resursams taupyti – pernai buvo pagerintas pagrindinių žaliavų, medžiagų ir energijos normatyvinis sunaudojimas 1 t produkcijos pagaminti“, – vardija p. Pangonis.

Beje, peržvelgus visų lyderių metinės atskaitomybės dokumentus galima atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir auga, visos įmonės akcentuoja taupymą. Tai leidžia per keletą metų joms sukaupti įspūdingo dydžio pelną. Pavyzdžiui, iš Registrų centrui pateiktos Vilniaus rajono plastikinių pakuočių gamintojos UAB „Lietpak“ metinės ataskaitos matyti, kad 2018 m. pradžioje bendrovė buvo sukaupusi 85 mln. Eur nepaskirstyto pelno – pernai uždirbtas 17,3 mln. Eur grynasis pelnas nebuvo paskirstytas.

Kita lyderė – acetatinių ir popierinių filtrų gamybos UAB „Nemuno banga“, nors ir buvo sugriežtinta tabako gaminių reguliavimo politika, pernai uždirbo 9,9 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno ir turi sukaupusi 34,3 mln. Eur nepaskirstyto pelno.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, pavasarį yra prognozavęs, kad šiemet apdirbamoji pramonė gali augti lėčiau negu praėjusiais metais, bet jeigu pagrindinėse eksporto rinkose nebus sukrėtimų, šis sektorius vis vien plėsis.

Prognozės kol kas pildosi – Statistikos departamentas skelbia, kad apdirbamoji pramonė pirmąjį pusmetį pajamas padidino 8,15 %, iki 10,2 mlrd. Eur, ikimokestinio pelno uždirbta 14 % daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį – 646 mln. Eur.

 

Baldų pramonė taip pat žengia link „Pramonė 4.0“. Alytaus „Svenheim“ gamins „click“ būdu surenkamus baldus

Visas straipsnis „Verslo žiniose

Biuro baldus ir komponentus virtuviniams baldams gaminanti Alytaus UAB „Svenheim“ pirmoji Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Europoje gamins „click“ būdu surenkamus baldus. Į patentą ir naują gamybos liniją investicijos gali siekti iki 15 mln. Eur.

Darius Grybauskas, „Svenheim properties“, kuriai priklauso UAB „Svenheim“, vadovas aiškina, kad baldams surinkti nereikės klijų ar varžtų – jie bus surenkami panašiai, kaip dabar klojamos parketlentės ar stogai, naudojant sukabinimo arba kitaip – „click“ – sistemą. Tokia gamyba daro ir mažiau žalos aplinkai.

Drauge su pažangesniais baldais bus perkama ir diegiama nauja gamybos technologija – viskas, pradedant plokštės paėmimu iš sandėlio ir baigiant detalės pagaminimu, bus automatizuota.

„Fizinio žmogaus darbo nebebus – mašina pati atpažins plokštes, detales ir žmogui teliks sudėti ir supakuoti spintelę. Žinoma, dėl to darbo vietų įmonėje nesumažės“, – žada generalinis direktorius.

Pasak p. Grybausko, šiuo metu svarbiausias uždavinys – sukurti strategiją 5–10 metų į priekį. Sutalpinti viską po vienu stogu taip, kad vienas procesas sklandžiai pereitų į kitą, kad visi jie vyktų kuo efektyviau.

Planuojama per rudenį parengti staklių ir technologijų išdėstymo planą ir pateikti užsakymą įrangos gamintojui. Įranga bus gaminama maždaug dvejus metus. Per tą laiką įmonė turi pasirengti ją priimti ir įdiegti.

„Ligi šiol pirkėjui pakako standartinių baldų. Tačiau tendencijos tokios, kad standartinių baldų nebepakanka. Tarkim, pirkėjas turi nišą spintelei, o tokio dydžio spintelės nėra. Jis priverstas mokėti brangiau. Mūsų įranga ir technologija leis gaminti pagal individualų užsakymą, bet ta pačia kaina, kiek kainuotų standartinis baldas“, – prognozuoja „Svenheim properties“ vadovas.

Žvelgiama ir dar toliau – kuriama sistema leis klientui pačiam interneto svetainėje pasirinkti norimo baldo modelį, matmenis, medžiagas, furnitūrą ir pateikti užsakymą. Tai bus žingsnis „Pramonė 4.0“ linkme.

 

Matematizuotos profesijos – ateities progreso variklis

 

  • Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia pasaulį, reikalaudama „kietuosius“ gebėjimus išsiugdžiusių specialistų
  • Pagal daugumą prognozių, maždaug 8 iš 10 perspektyviausių specialybių yra susijusios su STEM sektoriais (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics)
  • Taikomoji matematika ypač reikalinga šiuolaikinėms inžinerijos, verslo, ekonomikos ir kitų sričių problemoms spręsti
  • Šiuolaikiniai inžinieriai privalo būti tarpdiscipliniški ir įvaldę „minkštąsias“ kompetencijas

Straipsnio šaltinis „KTU“ 

Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos per artimiausius 15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai. Vykstant technologijų virsmui keičiasi ir specialistams keliami reikalavimai –turintys tarpdisciplininių įgūdžių, gerų analitinių gebėjimų, išlavintą loginį mąstymą, gebėjimą nuolat mokytis ir greitai adaptuotis prie besikeičiančio pasaulio, išliks paklausiausiųjų sąraše bei turės pranašumą profesiniame kelyje.

Jau 2014 m. STEM (STEM – mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika, angl. Science, Technology, Engineering, Mathematicsšvietimo koalicijos vykdomasis direktorius Jamesas Brownas teigė, jog su STEM sektoriais susijusios profesijos – tai ateities profesijos. Remiantis Pasaulio Ekonomikos forumo darbų ataskaita, STEM sektoriuose bus sukurta daugiausia naujų darbo vietų.

Plačiau: KTU“  

Nauji nariai LINPRA asociacijoje

Inžinerinės pramonės sektoriuje veikiančias įmones, šiam sektoriui specialistus ruošiančias ir bendradarbiaujančias švietimo bei mokslo įstaigas vienijanti asociacija LINPRA nuolat auga. Paskutinio prezidiumo posėdžio metu naujomis asociacijos narėmis buvo patvirtintos 3 įmonės: UAB „Constro“, UAB „Iremas“ ir UAB „Coverline Baltic“.

Plungėje 2008-aisiais įkurta ir įvairiose Europos šalyse projektus įgyvendinanti UAB „Constro“ specializuojasi plieno konstrukcijų apdirbimo, suvirinimo ir montavimo srityje. Įmonėje įdiegta integruota vadybos sistema, apimanti kokybės, aplinkos apsaugos, profesinės saugos ir sveikatos vadybos sistemas. UAB „Constro“ įmonėse Lietuvoje ir užsienyje dirba apie 200 savo srities specialistų.

UAB „Iremas“ – viena stambiausių metalo apdirbimo, gamybos, mechaninių bei elektrotechninių įrenginių montavimo, remonto, projektavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 700 darbuotojų. 2009 metais įmonė įdiegė integruotą kokybės, aplinkos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą.

UAB „Coverline Baltic“ siūlo individualias automatizavimo sistemas, atitinkančias visus šiuolaikinius europinius standartus. Įmonės specializacija – gamybinių procesų automatizavimas panaudojant jau turimus agregatus, arba projektuojant ir gaminant naujus. „Coverline Baltic“ įrengtų sistemų taikymo sritys: nuo maisto iki metalo apdirbimo pramonės.

Klaipėdoje rugpjūčio 17 d. vykusio LINPRA prezidiumo posėdžio metu taip pat buvo aptartas Lietuvos lazerių sektorius ir jo vaidmuo inžinerinės pramonės ekosistemoje, pristatyti sektoriaus progresyvūs rodikliai, reikšmė Lietuvos ekonomikai ir pasaulinėje aukštųjų technologijų ir lazerių rinkoje. Lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje. PLAČIAU.

Renginių ciklas populiarins profesines specialybes

Nuo rugpjūčio pabaigos tęsis edukacinių-pramoginių renginių ciklas „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera!“. Renginiai vyks skirtinguose Lietuvos miestuose ir jų metu bus pristatomos profesinio mokymo ateities perspektyvos, karjeros galimybės, verslo įmonėse naudojamos inovatyvios technologijos ir sėkmės pavyzdžiai. Renginiuose su inžinerinės pramonės profesijomis supažindins LINPRA  Infomobilis – laboratorija ant ratų.

Pokalbiuose ir diskusijose patarimais ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos nariai, nacionalinių ir savivaldos institucijų bei verslo įmonių atstovai, darbo rinkos ekspertai, profesinio mokymo įstaigų atstovai, karjeros ir profesinio orientavimo specialistai. Pagrindinės diskusijų temos: darbdavių lūkesčiai darbuotojams, sparčios karjeros galimybės, profesinio mokymo privalumai, inovacijos ir kt.

Į renginį įtrauks interaktyvios veiklos: muzika, viktorinos, laboratorija ant ratų Infomobilis ir profesinio mokymo įstaigų atstovai, leisiantys gyvai išbandyti jų pamiltas profesijas. Renginiai vyks:

  • Rugpjūčio 29 d. Šiauliuose (Vasario 16-osios g. 61)
  • Rugpjūčio 30 d. Panevėžyje (Laisvės aikštė)
  • Rugpjūčio 31 d. Kaune (Rotušės aikštė)
  • Rugsėjo 6 d. Telšiuose (Turgaus aikštė)
  • Rugsėjo 12 d. Ukmergėje (prie Kultūros centro)
  • Rugsėjo 11 d. Utenoje (prie Utenos kūno kultūros ir sporto centro)
  • Rugsėjo 13 d. Jurbarke (prie Kultūros centro)
  • Rugsėjo 14 d. Klaipėdoje (Teatro aikštė)

Ką pamirštame kalbėdami apie ateities produktų gamybą Pramonės 4.0 kontekste?

 

  • Inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kompetencijos – ateities gamybos pagrindas.
  • Gamybos inžinerija taps sudėtingų procesų inžinerija, kurioje neišsiversime be didžiųjų duomenų analitikos.
  • Todėl šiandien kaip niekad svarbu specialistus ruošiančių įstaigų ir pramonės sektoriaus bendradarbiavimas, investicijos ne tik į naujas technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones.

Straipsnio šaltinis „15min

Robotika, pramonės skaitmenizavimas, ketvirtoji pramonės revoliucija – diskusijų temos, apie kurias vis dažniau girdime pasisakymų medijoje. Iš tiesų, Pramonė 4.0 neišvengiamai paliečia įvairias gyvenimo sritis – išmanūs prietaisai padeda buityje, kuriamos vis pažangesnės dirbtinio intelekto programos, įmonėse atliekami procesai vis sparčiau automatizuojami, siekiant produktyvumo užduočių atlikimui naudojami įvairūs robotai.

Tai keičia ir produktų kūrimo bei gamybos ciklą. Kai šiuo metu kalbame apie gamybos procesus ir su jais susijusias technologijas, medžiagų apdirbimą, gamybos įrangą ir įrankius, turime apie tai galvoti gamybos inžinerijos, mechatronikos ir robotikos kontekste. Būtent šių kompetencijų tandemas ir kurs ateities gamybos procesą, kuriame specifiniai robotizavimo sprendimai leis rutininius, kūrybinių sprendimų nereikalaujančius darbus mechanizuoti ir automatizuoti.

Visi šie procesai egzistavo dar iki dabartinio supratimo apie Pramonę 4.0, tačiau pramonės skaitmeninimas tik padidino šių trijų inžinerinių kompetencijų integralumą. Šios kompetencijos tampa gamybos proceso pamatine ląstele, jos turi sąveikauti tarpusavyje iš anksto numatydamos būsimus duomenų mainus ir jų poveikį.

Pramonė 4.0 taip pat keičia ir klasikines inžinerijos sritis, pavyzdžiui, projektuojant ateities gaminius reikės galvoti apie produktų konstrukcinius sprendimus, kurie leistų gaminį surinkti robotizuotu būdu.

Apskritai gamybos inžineriją suvoksime žymiai plačiau nei buvome įpratę iki šiol: tai bus procesų inžinerija, kurioje duomenų srauto valdymas ir jų parametrų kitimas bus labai svarbus planuojant ir valdant visą gamybos procesą. Tuo tarpu ICT (informacinės ir komunikacinės technologijos) ir didžiųjų duomenų analitika, taps kompetencija, be kurios ateities inžinieriai negalės efektyviai veikti kaip savo srities profesionalai.

Vis dėlto vykstančio skaitmeninimo virsmo nereikėtų suprasti vien kaip robotizavimo. Gamybininkams tai derėtų suvokti kaip galimybę dar kartą pergalvoti, kokius duomenis proceso prasme jie nori matyti, valdyti, kokie duomenys jiems yra svarbūs gamybinio proceso prasme, o kurie duomenys reikalingi pačiam kuriamam gaminiui, siekiant jį padaryti dar funkcionalesnį ir draugišką vartotojui.

Natūralu, jog įmonių reakcija į vykstančius skaitmeninimo pokyčius yra įvairi, tačiau būtinybę į juos reaguoti suvokia visi. Ne paslaptis, jog jaučiamas specialistų, gebančių dirbti komandoje prie didelių projektų ir procesų, turinčių išlavintą tarpdisciplininį požiūrį, trūkumas.

Ką galime padaryti, norėdami tinkamai reaguoti į neišvengiamus ateities pokyčius pramonėje, darbo rinkoje? Prognozuoti ilgalaikėje perspektyvoje yra sudėtinga, kiek lengviau – galvoti apie tendencijas, o šios yra aiškios – tai gamybos procesų skaitmeninimas ir robotizavimas, taigi įmonės pirmiausia turėtų galvoti apie tai, kaip prisitraukti ir, tuo pačiu, ugdyti atitinkamas darbuotojų kompetencijas. Kaip prisitraukti ir išlaikyti darbuotojus, gebančius prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, atvirus naujovėms ir nuolatiniam mokymuisi.

Specialistus ruošiantiems universitetams ir pramonės sektoriui tai puikus būdas ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, sąlyčio taškų. Pagrindinis iššūkis aukštosioms mokykloms – suprasti ir priimti pramonės poreikius, o vienintelis būdas tai padaryti – pastovus darbas ir kartu su pramone vykdomi tyrimai.

Nuo seno bazinis inžinierių lygis Lietuvoje yra geras – tai rodo puiki alumnų integracija tarptautinėse kompanijose, o tarpdiscipliniškumas suteikia universitetams ir tarptautinio konkurencingumo.

Sąlyginai nedideli lietuviški universitetai turi dideles lankstumo ir integralumo galimybes lyginant su senosios Europos universitetais.

Ateinančius iššūkius pasitikime drąsiai ir atsakingai, investuokime ne tik į naujausias technologijas, bet ir į jas kuriančius žmones, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai būtume pasiruošę tinkamai.

Lazeriai – reikšminga inžinerinės pramonės ekosistemos dalis

Pažangą lazerių mokslo ir gamybos srityje demonstruojanti Lietuva visame pasaulyje yra pripažįstama viena iš šalių lyderių mokslinių lazerinių technologijų rinkoje ir užima tvirtas pozicijas tarp pramoninių valstybių. Kęstutis Jasiūnas, aukštųjų technologijų įmonės „Ekspla“ vadovas ir LINPRA viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad lazerių pramonė sudaro svarbią dalį Lietuvos inžinerinės pramonės ekosistemoje ir prisideda prie sektoriaus ir visos šalies bendro progreso ir konkurencingumo stiprinimo.

Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 900 žmonių, ir kas metus darbuotojų skaičius auga apie 10 proc . Kas penkerius metus dvigubėja pardavimų apimtys – 2017 m. jos pasiekė 115,7 mln. Eur, o daugiau nei pusė pajamų yra gaunama iš pramonės klientų. Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje – į užsienio šalis jos eksportuoja daugiau nei 90 proc. pagamintų produktų ir kai kuriose nišose neturi net ir globalių konkurentų. Lietuvos lazeriai eksportuojami į daugiau nei 70 valstybių: Į Europos Sąjungos šalis – 45 proc. (į Vokietiją – 14 proc., Prancūziją – 5 proc.); į JAV – 26 proc.; Kiniją – 10 proc.; Japoniją – 6 proc.; P. Korėją – 4 proc. ir kitur.

Kurdami gaminius, esančius ant technologinių pasiekimų ribos, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus. Tai viena iš Inžinierinės pramonės sričių, kur verslo investicijos į mokslinius tyrimus siekia iki 10 proc. nuo pardavimo apimčių.

Pasak K. Jasiūno, svarbu ne tik ekonominis, bet ir socialinis efektas. Lietuvoje naujas, pasaulyje taikomas konkurencingas technologijas ir produktus kuriančios lazerininkų įmonės patenka į didžiausius vidutinius atlyginimus mokančiųjų dvidešimtukus ar penkiasdešimtukus. Lazerių įmonių specialistai neieško geriau apmokamo nekvalifikuoto darbo užsienio šalyse, o išvykę tobulintis į pažangių šalių pažangias įmones, grįžta į Lietuvą pritaikyti įgytos naujos patirties.

Nors absoliutus lazerių ir fotonikos sektoriaus pardavimų ir sumokamų mokesčių dydis, palyginti su kitų sektorių pardavimais, nėra didelis, tačiau vienas darbuotojas Lietuvos lazerių skirtingose įmonėse per metus sukuria nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Palyginimui: pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. pagal EVRK C26 kodą „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“ (Statistikos departamento duomenys) veikloje yra 54,4  tūkst. EUR, kai bendrai visoje inžinerinėje pramonėje pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2016 m. buvo ~33 tūkst. EUR. Ir nors lazeriai kaip produktas bendroje Lietuvos eksporto pardavimų rinkoje sudaro nedidelę dalį, tačiau garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau negu biotechnologijos ar krepšinis. Lietuvos vadovai pristatydami Lietuvą savo kalbose neretai su pasididžiavimu mini Lietuvos Lazerių pramonę ir jos pasiekimus, parodydami Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį.

Be lazerinių technologijų negali apsieiti ir visos inžinerinės pramonės ekosistema. Lazerių sektorius yra svarbus užsakovas subrangovams – tikslioms metalo apdirbimo, elektronikos įmonėms. Progresas lazerių srityje nesustos, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje nuolat stiprėja, tad lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos inžinerinės pramonės srityje.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras siūlo įmonėms apmokyti savo darbuotojus

Pasinaudokite galimybe motyvuoti darbuotoją ir išsiugdyti sau specialistą 

Nuo rugsėjo 3 d. LINPRA nariai Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras pradeda mokymus pagal  modulines profesinio mokymo programas:

  • SUVIRINTOJO;
  • SANTECHNIKO;
  • METALO APDIRBIMO STAKLININKO.

VJDRMC KVIEČIA APMOKYTI DARBUOTOJUS, NES:

  • Mokymai derinami su darbu (vykdomi pameistrystės mokymo forma arba vakarinėje grupėje);
  • Mokymai naudingi siekiant pakelti darbuotojų kvalifikaciją ar juos perkvalifikuoti, praplėsti teorines žinias praktiniais įgūdžiais;
  • Po mokymų išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis profesinio mokymo diplomas;
  • Galimybė įskaityti turimas kompetencijas;
  • Mokymai finansuojami valstybės lėšomis – NEMOKAMI.

INFORMACIJA APIE MOKYMUS:

  • Mokymų trukmė – iki 2 metų;
  • Minimalus išsilavinimas – baigta vidurinio ugdymo programa;
  • Mokymų vieta – VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Jeruzalės g. 53, Vilnius.

REGISTRACIJA Į MOKYMUS:

  • Elektroniniu būdu lamabpo.lt
  • Registracija galima iki rugpjūčio 28 d.

KONSULTACIJA TEIKIAMA:

Adresu Jeruzalės g. 53, Vilnius
El. paštu: priemimas@mokymas.eu
Tel. 8 (5) 269 7369
Mob.+370 698 56 093

 

Ambicingas projektas: „3D Creative“ kuria 3D technologiją kaulo regeneracijai

#Linpranariai
Saulius Lileikis, „3D Creative“ vadovas:

  • Kuriame pasaulinę inovaciją medicinai – 3D technologiją kaulo regeneracijai.
  • Integruosime 3D technologijų ir medicinos specialistų, biochemikų, biologų kompetencijas.
  • Projekto išlaidų suma – 571.000 Eur, įgyvendinimo laikotarpis – 3 metai.

Straipsnio autorė Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl 3D spausdintuvais gaminamų ginklų, Lietuvoje jauna bendrovė „3D Creative“ įgyvendina projektą „Naujos bioaktyvaus 3D spausdinto karkaso kaulo regeneracijai technologijos sukūrimas“ ir tikisi sukurti pasaulinę inovaciją medicinai.

UAB „3D Creative“ specializuojasi 3D spausdinimo technologijų ir adityvinės gamybos srityse. Įmonės patirtis 3D spausdinimo technologijų srityje leido pastebėti medicinos produktų nišą – karkasų, skirtų kaulo regeneracijai, 3D spausdinimas.

Šiuo metu atliekama daug tyrimų su įvairiais sintetiniais ir biosuderinamais karkasais, siekiant sukurti efektyvias 3D spausdinimo medžiagas bei pačius karkasus. Tyrimai rodo šios srities perspektyvą, tačiau iki šiol realių 3D spausdinimo technologijų, galinčių spausdinti anizotropinius, bioaktyvius karkasus, sukurtų nėra. Viena iš priežasčių – per siauros, tik į tam tikras karkasų savybes nukreiptų, tyrimų kryptys. Kita problema – per siauros tyrėjų komandų kompetencijos.

Kaip teigiama Lietuvos verslo paramos agentūros pranešime, „3D Creative“ projekto metu sieks integruoti 3D technologijų ir medicinos specialistų, biochemikų, biologų (įmonė dirbs kartu su Biochemijos instituto tyrėjais) kompetencijas.

Numatoma atlikti tyrimus, integruojančius 3D technologijų, medžiagotyros, biologinių karkasų geometrinės ir mikrostruktūros tyrimus, karkasų savybių ląstelių kultūrose, laboratorinių gyvūnų modeliuose tyrimus bei biomedicinos tyrimus su pacientais. Tikimasi, kad dirbant tokiai plačiai bei profesionaliai tyrėjų komandai ir atliekant tarpdisciplininius tyrimus, pavyks sukurti tai, ko nepavyko kitiems tyrėjams.

Į projektą įmonė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ investuos 352.000 Eur. Bendra projekto išlaidų suma sieks 571.000 Eur.

Vilniuje nuo 2014 m. veikianti bendrovė šiuo metu turi 6 darbuotojus. Per 2017 m. „3D Creative“ pardavimo pajamos išaugo trečdaliu iki 173.000 Eur, metai baigti pelningai.

Darbuotojų Lietuvoje netrūksta, trūksta tik didesnio našumo

Eglės Markevičienės ir Jovitos Budreikienės straipsnis „Verslo žiniose

Į Lietuvos regionus ateinančios progresyvios užsienio investicijos tampa iššūkiu vietos verslui – aštrėjanti konkurencija dėl darbuotojų, siūlant jiems didesnį darbo užmokestį, vers skubiai pereiti prie našios šiuolaikiškos gamybos ar paslaugų, turinčių daug didesnę pridėtinę vertę. Neprisitaikiusiems gali tekti kabinti spyną ant durų.

„Kai regione atsiranda inovatyvių, našių įmonių, mokančių gerus atlyginimus, kitos to regiono įmonės nori nenori privalės keistis. Jos turės pasirinkti vieną iš dviejų: pradėti gaminti tokią produkciją ir taip efektyviai, kad būtų konkurencingos tarptautinėse rinkose už tarptautinę kainą, arba užsidaryti, nes pigių darbuotojų joms nebeliks“, – tvirtina Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.

Jis neabejoja: kai prie Kauno pradės veikti „Continental“ ir kitų pasaulinių pramonės galiūnų gamyklos, kuriose planuojama įdarbinti šimtus darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis (VDU) regione šoktelės į viršų.

Živilė Kazlauskaitė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė, patvirtina: naujų gamybos sektoriaus investuotojų atėjimas ir įsikūrimas Kauno regione lemia aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

„Kauno LEZ įsikūrusios pramoninės įmonės ieško aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių atlyginimas rinkoje yra santykinai aukštas“, – nurodo ji.

Darbuotojų – į valias

T. Jaskelevičius įsitikinęs, kad darbo jėgos regionuose netrūksta, tik šią problemą dirbtinai eskaluoja tie verslininkai, kurie nenori mokėti arba, dirbami nenašiai, nepajėgia mokėti didesnių atlyginimų.

„Jei darbuotojų stoka Lietuvoje išties būtų kritinė, nebūtų nė vienos savivaldybės, kur VDU popieriuje siekia 600–700 Eur. Kiekvienos savivaldybės miesteliuose atsirastų po kelis tūkstančius žmonių, kurie, pasiūlius didesnį atlyginimą nei vidutinis regione, ateitų dirbti į modernią įmonę“, – tvirtina jis.

Būtent toks darbo užmokesčio vidurkis pernai buvo fiksuotas beveik visose mažesnėse savivaldybėse, o VDU Lietuvoje siekė 840 Eur per mėnesį prieš mokesčius. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2017 m. vidutinis per agentūrą į Lietuvą atėjusių įmonių darbuotojų darbo užmokestis siekė 1.334 Eur per mėnesį, beveik 37% daugiau. Be to, užsieniečių kontroliuojamos įmonės pasižymi ir dvigubai didesniu produktyvumu, pabrėžia „Investuok Lietuvoje“.

Tik našios investicijos

Pono Jaskelevičiaus teigimu, esminė prielaida atlyginimams Lietuvoje augti – investicijos į tokią gamybą, kai gaminami inovatyvūs produktai, kuriuos galima parduoti didesne kaina, arba užtikrinami itin našūs ir efektyvūs gamybos procesai. Tokių investicijų lokomotyvas, anot jo, bus ne vietos, o užsienio kompanijos. Mat didelės dalies Lietuvos pramonės įmonių savininkai yra jau vyresnio amžiaus žmonės, norintys dirbti po senovei, be drastiškų pokyčių.

„Mūsų darbo rinkoje – didžiuliai rezervai. Investavus ir sudarius sąlygas darbuotojams sukurti bent 2 kartus daugiau pridėtinės vertės, žmonės uždirbtų daug didesnį atlyginimą, o tam pačiam ekonominiam rezultatui gauti užtektų pusės dabartinių darbuotojų“, – vertina p. Jaskelevičius.

Vidutinė vieno Lietuvos darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė šiuo metu siekia vos 19.100 Eur per metus ir yra kelis kartus mažesnė nei ES senbuvių pramonės. Eurostato duomenimis, Vokietijos pramonės darbuotojas generuoja beveik 74.000 Eur pridėtinės vertės per metus, Švedijos – apie 90.000 Eur, o ES vidurkis siekia 62.000 Eur.

„Lietuvos pramonė generuoja žemą „inovacijų išeigą“, o gamyboje dominuoja ne nuosavi produktai, o užsakomoji gamyba, t. y. gamybos paslaugų tiekimas itin žemomis maržomis. Produktyvumo deficitas yra pagrindinis iššūkis Lietuvos pramonei“, – tvirtina ir Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai.

Jis skaičiuoja, kad net 75% Lietuvos pramonės gamybos apimties, pridėtinės vertės ir apyvartos generuoja žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai. Juose dirba net 85% visų šalies pramonės darbuotojų.

Natūrali atranka

Anot Nerijaus Mačiulio, banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, dabartiniu Lietuvos ekonomikos išsivystymo etapu svarbesnis ne finansinio kapitalo pritraukimas – jo pakanka, o stiprių prekės ženklų, turinčių klientų visame pasaulyje, atėjimas.

„Tokios investicijos paprastai užtikrina labai konkurencingus atlyginimus“, – pabrėžia jis.

Mažesnėse savivaldybėse tokios investicijos gali sukurti problemų mažesnius atlyginimus mokančioms vietos kapitalo įmonėms, tačiau, ekonomisto nuomone, efektas visgi būtų teigiamas – daugiau uždirbantys darbuotojai pirktų daugiau prekių ir paslaugų iš kitų įmonių.

„Galų gale yra ir tam tikra natūrali atranka – nesugebančios adaptuotis ir dėl darbuotojų konkuruoti įmonės turi vietą užleisti toms, kurios gali mokėti didesnius atlyginimus“, – konstatuoja p. Mačiulis.

Pono Jaskelevičiaus nuomone, Lietuvoje prasidėjusi transformacija iš į pigius produktus orientuotos ir mažomis sąnaudomis besiremiančios ekonomikos į našią ir konkurencingą turėtų suaktyvėti, kai atlyginimų vidurkis pakils dar apie 20%. Šios transformacijos katalizatoriumi bus atlyginimų didėjimas regionuose ir vis aštrėjantis pigios darbo jėgos trūkumas.

„Tada dalis seno kirpimo įmonių bus uždarytos, gali būti, kad laikinai išaugs nedarbo lygis. Tačiau kai atsiras laisvų darbo rankų, vietos ir užsienio verslas pradės investuoti“, – ateities scenarijų piešia jis.

Paskutiniai – Zarasai

Pernai didžiausias vidutinis atlyginimas buvo mokamas Vilniuje (968,7 Eur), kur yra nusėdę daugiausia tiesioginių užsienio investicijų, – naujausiais 2016 m. pabaigos duomenimis, jos siekė 17.336 Eur vienam gyventojui. Daugiau nei 800 Eur vidutiniškai uždirbo Kauno (854,5 Eur) ir Klaipėdos (878,3 Eur) miestų gyventojai, taip pat gyvenantys Mažeikių, Kazlų Rūdos, Visagino, Jonavos, kur veikia stambios pramonės ir energetikos įmonės, Trakų savivaldybėse. Tiesioginės investicijos Kaune buvo 4.022 Eur vienam gyventojui, Klaipėdoje – 5.478 Eur.

Antirekordininkė yra Zarasų savivaldybė – 2017 m. vidutinis darbo užmokestis čia siekė vos 594,9 Eur. Tiesioginės užsienio investicijos 2016 m. čia sudarė 74 Eur gyventojui. Beveik jokių TUI nėra pritraukusios Šilalės, Kelmės, Pagėgių, Jurbarko savivaldybės.

Tiesa, TUI srautą nebūtinai atspindi vienos ar kitos savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio dydis – viskas priklauso nuo investicijų kokybės, atkreipia dėmesį p. Mačiulis.

„Vien tai, kad investavo užsienio įmonė, nereiškia, kad ji investavo į aukštos pridėtinės vertės sektorių, kuriame bus didesnis darbo našumas ir galimybės mokėti didesnius atlyginimus. Be to, TUI srautas gali rodyti tik savininko pasikeitimą, kai Lietuvos kapitalo įmonė parduodama užsienio kapitalo įmonei“, – aiškina jis.

Kita vertus, Lietuva sulaukia vis daugiau tokių TUI, kur su mažai finansinio kapitalo sukuriamos itin gerai mokamos darbo vietos, pvz., paslaugų centrai, teikiantys konsultavimo, apskaitos ar programavimo paslaugas. Tikėtina, kad tokiose darbo vietose atlyginimai gerokai viršys savivaldybės vidurkį.

Atlyginimai nepadės

„Kokybiškos užsienio investicijos regionuose teikia naudos ir vietos verslams – atneša „know-how“, lavina žmones, jie įgyja vakarietiškos patirties, kurią gali pritaikyti ir kitose įmonėse“, – tvirtina Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas.

Visgi tokio dydžio gamybinių investicijų, kokios ateina į Kauno LEZ, jo nuomone, Šiauliuose negalėtų atsirasti dėl darbuotojų trūkumo. Bet mažesniems investuotojams kliūčių greičiausiai neiškiltų.

„Darbo rankų ir šviesių protų skaičius regione yra ribotas. Konkurencinė kova dėl darbuotojų ir dabar Šiauliuose vyksta – gerus žmones vieni iš kitų aktyviai viliojame. Tikriausiai kiekviena įmonė turi laisvų vietų, siūlomi atlyginimai yra konkurencingi rinkoje. O darbuotojų trūksta“, – sako p. Stulpinas.

2017 m. vidutinis darbo užmokestis Šiaulių mieste buvo mažesnis už šalies vidurkį ir siekė 738,6 Eur, Šiaulių rajone – 659,8 Eur, vienam gyventojui tenkanti TUI dalis – atitinkamai 1.021 ir 541 Eur.

Ponas Stulpinas nemano, kad ateityje dalį vietos verslų dėl darbuotojų stygiaus gali tekti uždaryti, labiau tikėtina, kad gamybos įmonės aktyviai pasuks skaitmeninimo, gamybos automatizavimo, robotizavimo keliu.

Kauniečių nebijo

„Jeigu šiandien reikėtų statyti fabriką su 100–200 darbuotojų, tikrai žiūrėčiau į miestą arba į rajono centrą, kuriame ne mažiau nei 30.000 gyventojų“, – sako Vytautas Silevičius, Jiezne, Prienų r., įsikūrusios medinių langų gamybos UAB „Doleta“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, tebėra gajus stereotipas, kad kaime darbo jėga yra pigesnė, bet yra atvirkščiai: kokybiškai, su naujomis technologijomis galinčių dirbti išsilavinusių žmonių kaime nėra, o, norint prisivilioti miestietį, jam reikia mokėti daugiau, nei jis uždirbtų mieste.

2017 m. Prienų savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis siekė 651,6 Eur. „Doletoje“ jis kiek mažesnis – šį balandį sudarė 615 Eur, o kai kuriais ankstesniais mėnesiais buvo mokama ir daugiau nei 700 Eur.

Tačiau p. Silevičius nemano, kad investicijos į Kauno LEZ gali atimti dalį darbuotojų iš aplinkinių lietuviško kapitalo įmonių, taip pat ir iš „Doletos“.

„Jei Kauno LEZ per metus prireiktų 10.000 darbuotojų, būtų neramu. O 1.000 naujų darbo vietų situacijos nekeičia. Be to, pilna pavyzdžių, kai užsieniečiai moka kuklius atlyginimus“, – svarsto jis.

Pono Silevičiaus nuomone, darbo užmokestis Lietuvos regionuose augs, o tam turės įtakos tarp verslininkų stiprėjanti konkurencija dėl darbo jėgos.

„Kai 2007 m. įsigijome robotizuotas linijas medienai apdirbti, dažyti, kolegos stebėjosi, kuriam galui to reikia, kai darbo jėga tokia pigi. Dabar jau visiems akivaizdu, kad tie, kurie nedidins našumo, turės išnykti. Nuolat investuojame į gamybos procesų optimizavimą“, – tvirtina p. Silevičius.

Ir dėl godumo

„Darbuotojų stygiaus nejaučiame, priešingai – personalo skyrius turi papildomus sąrašus žmonių, kurie, esant galimybei, ateitų pas mus dirbti. Dirbame stabiliai, stabiliai mokame atlyginimą, kuris pagal regiono lygį yra gana aukštas“, – sako Rimgaudas Kilas, AB Rokiškio mašinų gamyklos (RMG) vadovas.

Rokiškio savivaldybėje VDU pernai buvo 686,8 Eur per mėnesį, 122 darbuotojus turinčioje RMG jis siekia daugiau nei 1.000 Eur.

„Darbuotojų trūkumu labiausiai skundžiasi tie, kurie nori kuo daug pelno. Lietuvoje buvo nemažai verslininkų, kurie, privatizavę įmones, džiaugėsi įgytais turtais ir pelnais, o žmones laikė už nieką, kai kurie ir šiandien taip mano. Mūsų filosofija buvo kitokia: reikia ne greito pelno vaikytis, o rasti tinkamus žmones, jiems padėti tobulėti, mokėti jiems padorų atlyginimą“, – sako p. Kibas.

Anot vadovo, dėl to šiandien RMG neturi problemų dėl darbuotojų, dirba pelningai, o kad užtikrintų kokybę ir našumą, nemažai investuoja į įrenginius.

„Kaip ir dauguma Lietuvos pramonininkų, savo produktų, kurie yra rentabiliausi, gaminame nedaug – apie 20%. Didžioji dalis produkcijos pagal subrangą keliauja pas švedų, olandų, suomių gamybininkus“, – pasakoja p. Kibas.

Tiesa, palypėti pridėtinės vertės kūrimo grandinėje, imtis naujų nuosavų gaminių kūrimo bendrovė nesiekia – gerų inžinierių visgi trūksta.

„Iš dalies tai švietimo sistemos bėda. Šiuolaikinės aukštosios mokyklos jaunus žmones puikiai išmoko naudotis kompiuteriais, o kurti naujų dalykų, deja, nebeišmoko“, – aiškina p. Kibas.