„Pramonė 4.0“ išmokys darbininkus valdyti robotus

Interviu iš „Verslo žinių“ (parengė Eglė Markevičienė).

Kretingos UAB „Terekas“, kuriančios ir gaminančios inovatyvias PET pūtimo mašinas, „pramonės 4.0“ receptas – automatizuoti gamybą, o darbuotojus – išmokyti programuoti robotus. Juozas Maksvytis, bendrovės vadovas, teigia, kad tai leis padidinti gamybos apimtį išlaikant tą patį darbuotojų skaičių.

Didžiausia šių dienų Lietuvos pramonininkų aktualija – kaip prisiderinti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos ir nepasilikti pasaulinės vertės kūrimo grandinės nuošalėje. Ar „Terekui“ tai rimtas iššūkis? Ir taip, ir ne. Iš dalies mes jau esame šios revoliucijos dalyviai ir pradėjome tai daryti anksčiau, nei apie tai pradėta visuotinai kalbėti.

Siūlome automatizavimo sprendimus – savo sukurtas taros gamybos technologijas. Jau 10 metų gaminame tokią įrangą, kad iš Kretingos, kur veikia „Tereko“ gamykla, galėtume ją valdyti bet kuriame pasaulio taške. Matome viską: kokiu našumu įrenginys dirba, kiek taros pagamina, kokie sutrikimai, galime keisti parametrus. Atnaujinti programą taip pat galime Kretingoje, dėl to nereikia važiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas ar Pietų Afrikos Respubliką.

Prie „pramonės 4.0“ priskirčiau ir mūsų taikomą modelį, kai kliento gamykloje pastatome taros gamybos įrangą, kurios operatorius lieka „Terekas“. Kliento produktai gamybos vietoje išpilstomi į čia pat pagamintus butelius ir taip išvengiama taros transportavimo, pakavimo medžiagų sąnaudų, reikia mažiau žmogaus darbo. Tokį modelį taikome keliose įmonėse Lietuvoje, tokiu pačiu principu dirbame Švedijoje, Danijoje, šiuo metu deramės su potencialiais klientais iš Nyderlandų.

Žinoma, sprendimus reikia nuolat tobulinti. Dabar turime 11 konstruktorių, jų reikės daugiau. Norint parduoti daugiau technologijų, būtinas nuolatinis kūrybinis darbas, nes atsiranda nauji IT ir technologiniai sprendimai, visa tai reikia integruoti į gaminius.

Kaip, jūsų nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija pakeis dabartinę pramonę? Ar išties išnyks rankų darbas, nebeliks dalies dabartinių specialybių?

Šie procesai mažiau pakeis tas šalis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, kur jau šiandien pramonėje masiškai diegiami automatizavimo sprendimai, robotai, IT sistemos. Tai šalys, kurios ne vien naudoja, bet ir kuria savo technologijas.

Beveik neabejoju, kad rankų darbas išnyks.

Iš esmės keičiasi net tik JAV, Europos, bet ir Azijos šalių pramonė. Europos pramonei dabar jau nebėra poreikio veržtis į tas šalis, kur pigi darbo jėga, nes naujos technologijos leidžia gaminti vietoje.

Kaip šios pasaulinės tendencijos paveiks Lietuvos pramonę?

Lietuva domina investuotojus tikrai ne dėl to, kad pas mus daug pigios darbo jėgos. Pagalvokime, kodėl į Kauną ateina tokios kompanijos kaip „Continental“ ar „Hella“, – todėl, kad čia veikia Kauno technologijos universitetas, kuris rengia gerus inžinierius. Jei pajėgsime išugdyti daugiau tokių specialistų, viskas bus gerai. Bet tam būtina tobulinti švietimo sistemą.

Ko privalo imtis „Terekas“, kad išliktų konkurencingas pasaulinėje rinkoje?

Robotizavimo ir skaitmeninimo, kad technologijas sujungtume ir jos viena su kita susikalbėtų. Tik taip galima išgauti didelį efektyvumą. Jei į tai neinvestuosime, sąnaudos įmonę nutemps į dugną.

Turime tokį ateities matymą: iš esmės robotizuojame gamybą ir keliame darbuotojų kompetencijos lygį, kad jie mokėtų programuoti įvairius robotus. Dabar „Tereke“ dirba per 130 žmonių, o mes keliame tikslą gamybos apimtį padidinti du kartus. Jei sugebėsime išugdyti naujų darbuotojų kompetencijų, gamybai augant nebereikės naujų darbuotojų – viską atliks šiuo metu „Tereke“ dirbantys žmonės.

Robotų kainos kasmet mažėja, jų atsiperkamumas šiandien jau gana greitas. Įsigyti robotą prieš penketą metų buvo galima už 300.000 Eur. Šiandien robotas prie CNC centro, kuris gali uždėti ir nuimti detalę, kainuoja apie 19.000 Eur. Be to, robotai neserga, neina atostogų, mielai dirba savaitgaliais ir naktimis.

Kokios investicijos numatytos į įmonės plėtrą?

Dalį šio plano įgyvendinsime su parama pagal ES investicijų priemonę „Regio Invest LT+“, projekto vertė – 4,2 mln. Eur. Planuojame statyti naują pastatą, ten perkelti dalį gamybos – visą metalo apdirbimą, įrangos surinkimą, konstruktorių skyrių, priežiūrą.

Tai leis išplėsti gamybos apimtį ir dirbti našiau. Dabar per metus galime pagaminti 20 mašinų, o tai riboja įmonės galimybes. Aktyviai pradedame veikti JAV, Kanados rinkose, kur daug potencialių klientų. Ir jei vienas kuris klientas norėtų ne vienos mašinos, o kokių penkių, šiuo metu tektų tokio užsakymo atsisakyti.

Jau užsisakėme 3D spausdintuvų, kurie spausdina detales iš nerūdijančiojo, įrankinio plieno, titano, aliuminio. Smulkias, iki 2 cm, detales jau šiandien ne patys gaminame, o perkame atspausdintas – jos daug lengvesnės, tačiau stipresnės. Taip pigiau nei patiems jas gamintis CNC staklėmis.

Pramoniniai spausdintuvai kol kas brangūs, jų kaina siekia apie 700.000 Eur, tačiau į juos būtina investuoti. Žmonių prie 3D spausdinimo beveik nereikia – užtenka tik pakeisti miltelius.

Kiek realu, kad Lietuvoje galėtų išaugti pasaulinio lygio inžinerinės kompanijos, tokios kaip vokiečių ‚Siemens“ ar šveicarų ABB, kurių produkcija ir prekės ženklas žinomas kiekvienoje šalyje? Ar „Terekas“ turi tokių ambicijų?

„Terekas“ pasaulio rinkose dirba su savo prekės ženklu „FlexBlow“, tačiau mums tapti kuo nors panašiu į „Siemens“ vargu ar realu. Tokios kompanijos dirba daugybę metų, turi didelį produktų spektrą. Tikriausiai Lietuvoje neatsiras ir ko nors panašaus į IKEA – tokiai sistemai įsukti reikia daug laiko.

Daug realiau, kad lietuviai galėtų sukurti kokią nors platformą, kuri būtų pasaulyje žinoma ir generuotų dideles pajamas. Juk pasaulyje veikia tokios platformos kaip „Uber“ – galinga pavėžėjimo kompanija be nuosavų automobilių, ar „Airbnb“ – būsto nuomos bendrovė be nuosavo nekilnojamojo turto. Reikia geros idėjos, o lietuviai idėjų turi.

Pasaulyje yra nemažai stambių plastiko taros gamintojų, konkurencija rimta, tačiau palyginti nedidelis „Terekas“ sėkmingai didina savo pardavimus. Kokie jūsų pranašumai?

Mes lankstūs ir užsiimame produktų kūrimu, konstravimu, kad įranga geriausiai atitiktų klientų poreikius. Vienas naujesnių pavyzdžių – vienai Kanados įmonei reikėjo, kad mašina pagamintų standartinį butelį gėrimams, stiklainį ir dar butelį burnos skalavimo skysčiui. Jie buvo nuvažiavę pas didelius gamintojus, šie pasakė, kad gali jiems pastatyti tris skirtingas mašinas, kurios tokius produktus gamins. Tačiau jiems stiklainių reikia mažai, pirkti atskiros mašinos neapsimoka.

Sutarėme taip: jei jie prisidės prie konstravimo, pabandysime sukurti jų poreikius atitinkančią mašiną. Vien konstravimas vyko pusę metų, tačiau mašiną pavyko padaryti – klientas jau nupirko dvi tokias mašinas, šiuo metu kalbame apie trečią.

Kitas mūsų fokusas – universalios mašinos, kurios gali greitai pakeisti taros dizainą. Jos nėra ypač našios, tačiau įdomios gamintojams, kurie produkciją gamina palyginti nedidelėmis partijomis parfumerijos, chemijos pramonei ir pan.

Manau, kad „Tereko“ pranašumas yra ir įrenginių dizainas. Manome, kad mūsų mašinos Europoje yra gražiausios, tą patį sako ir mūsų klientai. Mašinos dizainą sukūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius Saulius Jarašius. Esame dizainą patentavę, kad neatsirastų mėgdžiotojų.

Ar ir ateityje bendrovė orientuosis tik į mažesnius produktų gamintojus?

Šiuo metu daugiau įrenginių parduodame mažesnėms bendrovėms, tačiau jau domimės ir didesniais. Kuriame ir šiemet tikimės paleisti mašiną, kurios greitis – 12.000 taros vienetų per valandą. Kol kas greičiausia mūsų mašina gamina 9.000 vienetų. Su ja būsime įdomūs ir didesniems klientams. Taigi laukia pasistumdymai ir su didžiaisiais taros mašinų gamintojais.

Kokią matote PET, plastikų pakuočių rinkos ateitį?

PET pakuočių paklausa turėtų augti. Iš dalies dėl to, kad žmonių skaičius pasaulyje didėja. Be to, PET pakuotės turėtų išstumti dalį stiklinių, nes jas gaminant ir perdirbant sunaudojama mažiau energijos, jos lengvesnė, todėl į PET pakuotes sufasuotus produktus patogiau ir pigiau transportuoti.

Jau šiandien dviem fabrikams Švedijoje gaminame PET tarą su nailonu viduje – jie ją naudoja dėl logistikos, kai reikia vežti produkciją į tolimas šalis. Jei vežtų alų stiklo pakuotėse, produktas sudarytų tik 60% svorio, o dabar – net 95%. Nailonas užtikrina atsparumą saulės spinduliams, neleidžia patekti deguoniui, alų tokioje pakuotėje galima laikyti 9 mėnesius, kaip ir stiklinėje. Tai stiklą keičiantys sprendimai.

Kokie „Terekui“ buvo praėjusieji metai?

2017 m. pajamos augo apie 30%, iki 14,5 mln. Eur. Iki šiol per metus parduodavome 6 ar 7 mašinas, pernai pagaminome 21 mašiną. Tai „Tereko“ rekordas.

Šių metų biudžete numatėme, kad pagaminsime 24 įrenginius. Užsakymų gali būti daugiau – esame rezervavę vietą keliose didelėse parodose, kur klientai galės pamatyti mūsų įrenginius.