„Pramonė 4.0“ konferencijoje – sprendimai ir pavyzdžiai pramonės išgyvenimui ir augimui naujoje realybėje
Penktąjį kartą Lietuvoje spalio 27 dieną vyksianti tarptautinė „Pramonė 4.0“ konferencija koronaviruso kontekste tampa dar aktualesnė. Pasaulio vyriausybėms kovojant su pandemija, pramonės įmonės susiduria dar didesniu ir naujo pobūdžio poreikiu didinti atsparumą. Kaip vykdyti gamybą, bet laikantis infekcinių ligų prevencijos, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, jeigu reikšminga dalis darbuotojų turėtų izoliuotis arba ima trūkinėti tiekimo grandinės.
Greta to išlieka visi kiti iššūkiai – poreikis dinamiškai reaguoti į kintančią paklausą ir adaptuoti skirtingiems klientų poreikiams, mažinti CO2 išmetimą savo vertės grandinėje.
Konferencijoje, kuri šiais metais vyks „Žalgirio“ arenoje Kaune ir bus tiesiogiai transliuojama internetu, ekspertai ir praktikai iš Lietuvos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Nyderlandų, Švedijos dalinsis įžvalgomis, patarimais bei patirtimi pereinant prie ketvirtosios pramonės kartos technologijų. Bus aptariami ir Europos Sąjungos naujieji strateginiai tikslai, kur susiduriama su iššūkiais jų siekiant ir kaip neprisidaryti naujų kliūčių.
Tuo pačiu bus įteiktos ir „Pramonė 4.0 žvaigždės“ pažangiausioms 2020 metų įmonėms, adaptuojančioms skaitmenizacijos, automatizavimo sprendimus, sukūrusioms inovatyvius produktus.
Europos ateitį formuos ir verslo pozicija
„Politiniai spredimai, kurie daromi ir bus padaryti Europos Sąjungos lygiu per kitus 12 mėnesių, formuos mūsų žemyną artimiausius dešimtmečius. „Žaliasis susitarimas“, stipresnė ir skaitmeniniam amžiui adaptuota vieninga rinka, taip pat ypatingai didelis dėmesys mūsų konkurencingumui ir atsparumui turi būti pagrindiniais Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimo ramsčiais“, – teigia „Pramonė 4.0“ konferencijoje kalbėsiantis Malte Lohanas, „Orgalim“ generalinis direktorius. „Orgalim“ atstovauja Europos technologijų pramonės sektoriams, apimantiems iš viso 770 tūkstančių įmonių.
„Todėl šiuo metu yra kaip niekada svarbu Europos technologijų pramonei suformuoti ir išsakyti savo poziciją“, – sako M. Lohanas. Savo pranešime jis ketina daugiausia dėmesio skirti ES lygmeniu vykstantiems politiniams procesams ir daromiems sprendimams, kurie turės įtakos tiek pramonės įmonėms, tiek tam, kaip ateityje gyvens ES piliečiai.
Anot jo, „Orgalim“ palaiko ES tikslus mažinant poveikį klimatui – iki 2050 metų tapti klimatui poveikio nedarančia ekonomika. Kad ES pasiektų savo tikslus, būtinas reguliacinis stabilumas, atvira vieninga rinka, technologinis neutralumas, pažangi švietimo sistema ir reikšmingos investicijos į technologijas, tyrimus.
Skaitmeninė „Ortho Baltic“ istorija
Vienas pavyzdžių, kaip skaitmeninės technologijos, duomenys padeda atverti naujas pramonės nišas, optimaliai išnaudoti resursus, didinti konkurencingumą ir kurti naujus produktus – Lietuvos medicininių priemonių gamintoja „Ortho Baltic“.
Įsikūrusi 2001 metais, kai Europoje vyravo rankinis pacientui pritaikytų vienetinių medicinos produktų projektavimas ir gamyba, įmonė nuo pat pradžių savo verslą grindė skaitmenizacija ir pažangiomis automatizacijos technologijomis.
„Tikslas buvo sukurti įmonę, apginkluotą naujomis technologijomis, kuri galėtų internetu priimti užsakymus iš viso pasaulio ir pagaminti užsakytus produktus naudodama šiuolaikines technologijas, – pasakoja „Ortho Baltic“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Gediminas Kostkevičius, kuris konferencijoje papasakos, kaip įmonei sekėsi perkelti gamybos verslą į interneto technologijomis pagrįstą platformą.
Pradėjusi nuo internetu užsakomų individualių ortopedinių produktų, bendrovė dabar yra beveik visiškai skaitmenizavusi produktų tiekimo grandines, kas leidžia pasiekti itin aukštą – 95 procentų gamybos resursų išnaudojimo lygį, sutrumpinti gamybos terminus ir įgyvendinti „just-in-time“ gamybos procesą.
Šiandien „Ortho Baltic“ naujų produktų ir technologijų kūrimą grindžia duomenimis, gautais iš nuasmenintų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, trimačių skenavimo vaizdų ir kitų klinikinių tyrimų, taip pat iš produktuose įdiegtų daviklių, kurie padeda gydytojams stebėti įvairių implantų veikimą. Viena naujausių įmonės eksperimentinės veiklos krypčių – automatizuoti rizikos grupių pacientų nuotolinės stebėsenos sprendimai, veikiantys dirbtinio intelekto pagrindu.
„Mūsų verslo modelis yra unikalus ir remiasi gamybos ir duomenų inžinerijos simbioze. Mes specializuojamės personalizuotų medicinos priemonių, skirtų retiems ir sunkiems klinikiniams atvejams, projektavime ir gamyboje“, – sako G. Kostkevičius.
Naujųjų technologijų raktas į tvarumą
Konferencijoje pranešimą skaitysiantis UAB PHOENIX CONTACT Pramonės valdymo ir automatikos skyriaus vadovas Dr. Virginijus Valevičius, pasiremdamas PHOENIX CONTACT biurų ir gamybinių pastatų Bad Pyrmonto mieste Vokietijoje pavyzdžiu, pristatys kitą tendenciją – tvarumo užtikrinimą per skaitmenines ir pažangiąsias energijos bei pastatų valdymo technologijas.
PHOENIX CONTACT įmonės elektronikos gamybos ir administracijos centras Bad Pyrmonte yra vienas labiausiai skaitmenizuotų pastatų Europoje. Keturi gamybos, administracijos pastatai, yra sujungti į vieną kompleksą, kurį prižiūri išmanioji pastatų valdymo sistema.
Viena vertus, ji padeda valdyti aprūpinimą energija, sujungdama dvi kogeneracines jėgaines, visas komplekso šildymo ir vėsinimo bei energijos kaupimo sistemas į vieną visumą, taip subalansuodama apkrovas ir pasiekdama aukštą komplekso energetinį efektyvumą.
„Tuo pačiu ji integruoja ir leidžia kontroliuoti visas kitas, pastatui eksploatuoti ir aptarnauti, reikalingas sistemas. Pavyzdžiui, pastatų ir įrangos techninei priežiūrai naudojami išplėstinės realybės sprendimai padeda pastatų priežiūros specialistams užtikrinti savalaikį įrenginių aptarnavimą ir konfigūravimą, bei trikdžių ar gedimų šalinimą“, – aiškina V. Valevičius.
PHOENIX CONTACT patirtis rodo, kad skaitmenines technologijas galima sėkmingai ir efektyviai naudoti ne tik realizuojant naujus projektus, bet ir esamų pastatų sistemas pritaikant išmaniesiems sprendimams, – teigia UAB PHOENIX CONTACT Pramonės valdymo ir automatikos skyriaus vadovas. – Turint omenyje naujausias tendencijas kuriant jutiklius, spartų daiktų interneto ir 5G technologijų vystymąsi, tikėtina, kad tai dar labiau spartins skaitmeninių sprendimų poreikį ir didins naudą pastatų valdytojams“.
Skirtingais greičiais judanti pramonės revoliucija
Vokietijos IT kompanijos SAP strateginio verslo plėtros gamybos ir ketvirtosios kartos pramonės sektoriuje vadovas Johnas Robinsonas, „Pramonė 4.0“ konferencijoje Kaune planuoja aptarti pasikeitusią realybę ir išmoktas pamokas, poreikį iš esmės keisti santykius tarp gamintojų, jų tiekimo ekosistemos ir vartotojų ekosistemos. O taip pat – kodėl transformacija į ketvirtosios kartos pramonę vis dar vietomis sunkiai įsibėgėja ir kokie žingsniai reikalingi, kad šie pokyčiai vyktų.
J. Robinsonas pabrėžia, kad kalbant apie ketvirtosios kartos pramonę svarbu nesusikoncentruoti tik į gamybą, o žvelgti į visą vertės grandinę: nuo užsakymų, projektavimo iki gamybos, logistikos ir vartojimo.
„Kiekvienoje proceso srityje gali būti naudojamos naujausios technologijos tokios, kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, 3D spausdinimas, papildyta ir virtuali realybė, blokų grandinė ir mobiliosios technologijos, – sako SAP astovas J. Robinsonas. – Tinkamiausios technologijos pasirinkimas priklauso nuo kliento brandos kiekvienoje proceso srityje, o dažnu atveju prireikia patobulinti „senąsias“ technologijas, kol klientai tampa pasirengę ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimams“.
Anot jo, keletas tyrimų parodė, kad ketvirtosios kartos pramonės technologijos, kurios yra „ant bangos“, yra specifinės kiekviename pramonės sektoriuje.
Pavyzdžiui, išplėstąją realybę labai lengva pritaikyti ten, kur vykdomi sudėtingi gamybos procesai, kaip laivų statyba. Kitas pavyzdys – stambių objektų, kaip vėjo jėgainių, transformatorinių ar gamybos įrenginių valdymas, kuomet kuriamas skaitmeninis įrenginio dvynys – fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus.
„Tačiau tai nėra taip lengvai pritaikoma įprastoje plataus vartojimo prekių pakavimo linijoje, kur naudojama daug originalios įrangos gamintojų įrangos, o jos tiekėjas nenori dalytis savo įrangos surenkamais ar generuojamais duomenimis. Dėl to pirma keliama užduotis yra turėti galimybę maksimaliai rinkti duomenis visame gamybos cikle, toliau užduotis yra šiuos duomenis apdoroti ir galiausiai teikti įžvalgas sprendimų priėmėjams“, – dėsto J. Robinsonas.
Mažieji gali padėti rinkai, bet reikės naujų įgūdžių
Belgijos technologijų įmonių asociacijos „Agoria“ pažangiosios gamybos vyresnysis ekspertas Paulas Peetersas, konferencijoje kalbėsiantis apie gamybos įmonių transformaciją į ateities gamyklas.
„70 proc. Europos mažų ir vidutinių gamintojų teigia atidedantys investicijas, nes neranda žmonių su tinkamais įgūdžiais, – sako P. Peetersas. – Tik 17 proc. ES pramonės sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) yra sėkmingai integravę skaitmenines technologijas į savo verslą, kai didžiųjų kompanijų tarpe tokių yra 54 proc.“
Kvalifikacijos kėlimas yra būtinas ne tik gamyklų darbuotojams, bet ir MVĮ vadovams. „Mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis – vien per artimiausius 5 metus 120 mln. europiečių turės tobulinti savo įgūdžius arba apskritai persikvalifikuoti“.
„Gausėjančios gretos jaunų, technologiškai išprususių MVĮ gali padėti didesnėms pramonės įmonėms adaptuoti savo verslo modelius ir išplėtoti naujus, pritaikytus skaitmeniniam amžiui“, – aiškina „Agoria“ ekspertas P. Peetersas.
Todėl MVĮ inovacijos turi būti skatinamos ir remiamos, nes jos atneš naujas idėjas į rinką. Pasak jo, skaitmeniniai inovacijų centrai, kurie taps vieno langelio principu veikiančiomis technologijų ekspertizės ir testavimo platformomis, yra geras pavyzdys, nuo kurio reikia pradėti.