Procesų skaitmeninimas: verslas atskleidžia, kas svarbiausia

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“

Inžinerinės pramonės įmonės pagrindinėmis investicijomis, didinančiomis konkurencingumą, laiko gamybos įrangos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos ir išteklių valdymo sistemų įsigijimą – tai duoda didžiausią naudą. Ir kol kas įmonės kritiškos dėl dabartinio savo skaitmeninimo lygio.

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos „Linpra“ narių apklausa rodo, kad 52,9% inžinerinės pramonės įmonių dabartinį technologinio išsivystymo lygį vertina kaip pakankamą, 29,4% – kaip silpną, 17,6% – kaip aukštą.

„Apklausa parodė, kad asociacijos nariai itin daug investuoja į įrangą. O vertinant tai, kad „Linpros“ narių mokami atlyginimai yra kur kas aukštesni, palyginti su visu Lietuvos ūkiu, galime daryti prielaidą, kad vienijame pažangias įmones. Nors panašaus Lietuvos ūkio apklausos duomenų neturime, veikiausiai mūsų įmonių skaitmeninimo lygis yra aukštesnis už vidutinį“, – apklausos rezultatus apibendrina Darius Lasionis, „Linpros“ direktorius.

Vaidas Liesionis, AB mašinų gamyklos „Astra“ generalinis direktorius, prioritetą skiria investicijoms į išteklių valdymo sistemą. Jo skaičiavimu, efektyvumas įmonėje per pastaruosius 3 metus pašoko ketvirtadaliu ir didžiausias nuopelnas tenka išmaniai resursų valdymo sistemai ERP.

„Stebėtinai greitą ir didelę grąžą, jeigu pavyksta sėkmingai investuoti, duoda resursų valdymo sistema. Gamybos įrenginių tokio tipo įmonėse kaip „Astra“ įsigyjama kasmet ir nemažai. Tai nėra svarbiausia. Tačiau negali įsigyti veikiančios išteklių valdymo sistemos – ją diegi ir konfigūruoji pagal save. Mūsų atveju tai vyksta jau penktus metus“, – neslepia vadovas.

Taupys brangų laiką

Toliau investicijos bus kreipiamos į PDS sistemas, kurios išlaisvintų brangų inžinerinį ir gamybinį personalą nuo pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų. Pavyzdžiui, jei inžinierius ant popierinio brėžinio surenka tris parašus, jis tuo metu nekuria pridėtinės vertės.

„Mano skaičiavimu, laikas, kurį dabar „sudegina“ brangiai mokamas personalas, gali būti 2 darbo valandos per dieną. Jei nors viena valanda per porą metų šis laikas sutrumpėtų, mes, šiurkščiai skaičiuojant, sutaupytume 3.600 valandų“, – akcentuoja „Astros“ generalinis direktorius.

Tai leistų kurti daugiau pridėtinės vertės, auginti apyvartą. Per 2018 m. nerūdijančio plieno įrenginių gamyklos apyvarta padidėjo 36%, iki 18,2 mln. Eur.

„Tai buvo geriausi metai, aplenkę prieškrizinių metų rezultatus. Nors manome, kad galėtume pasiekti ir 24 mln. Eur ar didesnę pardavimų apimtį. Tai galima padaryti per naujų gaminių kūrimą, dalį pajėgumų skiriant serijinei gamybai, generuojant daugiau pridėtinės vertės iš inovatyvių produktų“, – vardija p. Liesionis.

Prieš pusantro mėnesio įmonė pradėjo projektą, kurio tikslas – sukurti autocisterną-puspriekabę iš naujų itin aukštų mechaninių savybių medžiagų – „Duplex“ plienų.

Kitas inovacinis projektas – kuriama talpykla su šilumos mainų elementais. Įgyvendindama projektą įmonė bendradarbiauja su Lietuvos energetikos instituto mokslininkais ir pasiekė neblogų rezultatų.

„Aliejai, šokoladas, jogurtai, grietinė, fermentuojami gėrimai – šiems produktams šilumos klausimas yra kritinis, nes kuo greičiau vyksta procesai, tuo gali dirbti efektyviau. Klientai tokio produkto laukia“, – neabejoja vadovas.

Šiemet planuojanti gauti leidimus statyboms, „Astra“ jau kitąmet žada pradėti 5 mln. Eur vertės plėtrą, kad galėtų gaminti didesnių gabaritų talpas, kurių reikia gamybos apimtį didinančiai pramonei.

20% „Astros“ produkcijos realizuojama Lietuvoje.

Vidutinį lygį jau pasiekė

Tarp pagrindinių investavimo krypčių, didinančių efektyvumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) numato 58,8% įmonių.

Mindaugas Martišius, Ukmergės UAB „Systemair“ vadovas, sako, kad pagrindinės investicijos įmonėje buvo atliktos pastaraisiais metais – pirkta nemažai įrangos. Sutvarkyti procesai – diegiamas „Lean“, įdiegtas ISO. Jo nuomone, įmonė yra pasiekusi vidutinį skaitmeninimo lygį.

„Pramonei 4.0“ būdingi procesai, tokie kaip gaminio aprašymas, jam reikalingo komponentų kiekio įsigijimas ir nurašymas, kokybės valdymas – tai tapo įprastine praktika“, – aiškina p. Martišius.

Bendrovės pardavimo apimtis kyla šuoliais. 2018 m. balandį pasibaigusiais finansiniais metais apyvarta išaugo 28%, iki 35,8 mln. Eur. 2019 m. balandžio 30 d. pasibaigsiančiais finansiniais metais prognozuojama apyvarta sieks 38 mln. Eur.

Sparčiai augant įmonei, itin svarbu patiekti kokybišką produkciją, nenukrypstant nuo sutartų terminų.

„Jeigu gaminsi nekokybiškai ar nesilaikysi terminų, nepirks net „Systemair“ grupės įmonės, kurių pasaulyje yra trys dešimtys“, – pabrėžia vadovas.

UAB „Systemair“ yra pasaulinės vėdinimo įrangos gamyklos lyderės Švedijos „Systemair“ grupės antrinė įmonė.

Pusė produktų parduodama pramonės įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėdinimo įranga sumontuota „Narbuto“ biuro baldų gamykloje, baigiamoje statyti JAV medicinos prietaisų gamykloje „Hollister“, viešbučiuose, prekybos centruose. Kita pusė vėdinimo įrangos skirta būstui.

Inovacijos yra vienas pagrindinių prioritetų. Inovacijų ir tyrimų (R&D) skyrius Vilniuje tobulina ir vartotojų poreikiams pritaiko vėdinimo įrangą. Kitąmet planuojama turėti ir specializuotą laboratoriją.

„Kuriame išmaniuosius produktus, kurie būtų reikalingi rinkoms. Vėdinimo įranga, taip pat buitiniai įrenginiai, vadinamieji rekuperatoriai, yra susieti su internetu, juos galima valdyti mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, galima nustatyti oro kiekį, tiekiamą į patalpą ir panašiai“, – tvirtina vadovas.

Stakles keičia į robotus

„Bendrovės šiuo metu daugiau dėmesio skiria įrangai, nes kai kuriose gamyklose dar stovi 30 ar 40 metų senumo staklės, kurias vargiai suskaitmeninsi. Joms reikia naujesnės įrangos, bent 10–15 metų senumo, kad būtų galima montuoti jutiklius, matuoti efektyvumą ir panašiai“, – atkreipia dėmesį „Linpros“ direktorius.

Beveik 60% gamintojų, matančių būtinybę investuoti į MTEP, anot jo, aukštas lygis. Tai reiškia, kad pramonininkai suvokia, jog didesnę pridėtinę vertę galima sukurti tik gaminant išskirtinius, inovatyvius produktus.

Robotikos technologijas, pasak apklausos, ketina rinktis virš 47% inžinerinės pramonės įmonių. Linas Vaitulevičius, mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų UAB „Rubedo sistemos“ verslo plėtros vadovas, tvirtina – pramonininkų, besidominčių robotikos technologijomis, daugėja. Pramonė jaučia, kad gali turėti konkurencinį pranašumą, ir siekia jį užsitikrinti.

„Tie, kurie kreipiasi į mus, dažnai tiksliai nežino, ko jiems trūksta, jiems pirmiausia reikia skaitmeninio, technologinio audito, išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai optimizavimo taškai ir su kokiais įrankiais – automatizuojant, robotizuojant – pašalinti trūkumus“, – aiškina p. Vaitulevičius.

Pagrindinė „Rubedo sistemų“ veikla – tiekti produktus sprendimų gamintojams, kuriantiems naujos kartos mobiliuosius industrinius robotus. Tai, pavyzdžiui, savivaldžiai krautuvai, kurie sandėliuose ar gamybos įmonėse pakrauna ar iškrauna padėklus, orientuojasi erdvėje, nekliudydami daiktų ar žmonių.

„Daugiau parduodame sprendimų gamintojams, per kuriuos pasiekiame galutinius vartotojus. Tačiau dirbame ir su stambiomis kompanijomis, turinčiomis inovacijų skyrių ir norinčiomis pertvarkyti procesus, dalį darbuotojų pakeičiant mobiliaisiais robotais. Tokių yra ir Lietuvoje“, – neslepia „Rubedo sistemų“ verslo plėtros vadovas.

Dirbtinio intelekto sprendimus, kaip pagrindinę investavimo kryptį, apklausoje nurodė 11,8% apklaustų įmonių.

„Viskas vyksta žingsnis po žingsnio – keičiami įrenginiai, skaitmeninami procesai ir tik tuomet įmonės bus pasirengusios dirbtinio intelekto sprendimams. Be to, tai aktualu nedidelei daliai bendrovių – statistika rodo, kad dirbtinį intelektą pirmiausia diegia stambios kompanijos, pramonės lyderiai“, – pažymi „Linpros“ direktorius.